- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-31
- Bylos Nr.
- e2S-992-861/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00429-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir klausimas perduotas nagrinėti iš naujo I instancijos teismui.
- Teisėjas
- Donata Kravčenkienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- O. Č., A. L.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Donata Kravčenkienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų O. Č. ir A. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-01-17 nutarties, kuria pareiškėjų O. Č. ir A. L. prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu grąžintas jį padavusiems asmenims, nustačius procesinių dokumentų trūkumus, užkertančius kelią prašymo priėmimui ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai O. Č. ir A. L. (toliau – pareiškėjai) pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
2. Prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu turinys turi atitikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 111 straipsnyje, 135 straipsnyje, 443 straipsnyje nurodytus bendruosius procesinių dokumentų turiniui keliamus reikalavimus bei CPK 539 straipsnyje įtvirtintus specialiuosius reikalavimus tokio prašymo turiniui. Sutuoktinių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurią pareiškėjai teikia teismui tvirtinti (toliau – ir sutartis), privalo neprieštarauti imperatyvioms Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatoms, iš esmės nepažeisti sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ar teisėtų interesų (CK 3.53 straipsnis, CPK 541 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismas pareiškėjų O. Č. ir A. L. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu grąžino jį padavusiems asmenims, nustačius procesinių dokumentų trūkumus, užkertančius kelią prašymo priėmimui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022-02-28 nutartimi pareiškėjų O. Č. ir A. L. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu grąžino jį padavusiems asmenims, nustačius procesinių dokumentų trūkumus, užkertančius kelią prašymo priėmimui. Teismas savo sprendimą grindė šiais motyvais:
4.1. sutarties 12 punkte pareiškėjai nurodė, kad yra sudarę (duomenys neskelbtini) povedybinę sutartį, kuria pasirinko turto ir prievolių visiško atskirumo teisinį režimą nuo sutarties sudarymo dienos. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1610-1064/2022, kurioje ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos aukščiau nurodytą pareiškėjų sudarytą vedybų sutartį prašo pripažinti negaliojančia actio Pauliana pagrindu nuo sudarymo momento. Nagrinėjamu atveju nėra žinoma, ar pareiškėjų sudaryta povedybinė sutartis bus pripažinta negaliojančia, ar nebus. Nustačius, kad teisme yra nagrinėjama byla dėl pareiškėjų sudarytos (duomenys neskelbtini) povedybinės sutarties nuginčijimo, vertino, kad nėra pagrindo tvirtinti pareiškėjų sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 12 punkto, kol nebus išspręsta Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1610-1064/2022;
4.2. nagrinėjamu atveju byla yra stadijoje, kai yra sprendžiamas pareiškėjų prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu priėmimo klausimas, taigi civilinė byla nėra laikoma iškelta. Atsižvelgiant į tai, kad nėra objektyvių galimybių nustatyti, kada bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-1610-1064/2022, kurioje priimtas sprendimas turės prejudicinę reikšmę santuokos nutraukimo bylai, spręstina, kad nėra galimybės taikyti trūkumų šalinimo instituto, t. y. nustatyti pareiškėjams konkretų terminą procesinių dokumentų trūkumams pašalinti (CPK 73 straipsnio 2 dalis).
4.3. teismas nustatė kitus procesinių dokumentų trūkumus. Nurodė, kad pareiškėjai turi pateikti teismui įrodymus, jog pranešta visiems kreditoriams, įskaitant Klaipėdos apskrities valstybinę mokesčių inspekciją; pareiškėjai teismui pateikė duomenis, kad prašymą ir sutartį su vertimu į užsienio kalbą išsiuntė elektroniniais adresais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai nei prašyme, nei sutartyje nenurodė (duomenys neskelbtini) esančių subjektų (kreditorių) pavadinimų, prievolių šiems kreditoriams apimties. Iš pareiškėjų pateiktų dokumentų nėra aišku, ar sutarties 13 punkte aptarta pareiškėjo prievolė Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apima (neapima) prievolių užsienio subjektams ir kt. Sutartis ir prašymas turi būti patikslinti prašyme aiškiai įvardijant visus pareiškėjų kreditorius, įskaitant jų adresus korespondencijai, o sutartyje pasisakant dėl visų prievolių visiems kreditoriams;
4.4. teismas nustatė, kad antstolė L. P. yra areštavusi pareiškėjos banko sąskaitoje esančias lėšas, siekiant užtikrinti pareiškėjo prievolės vykdymą. Pareiškėjai sutarties 6, 7 punktuose susitarė, kad areštuotos lėšos yra asmeninės pareiškėjos O. Č. lėšos; teismas atkreipė dėmesį, kad nutraukiant santuoką, sprendimu turi būti išspręstas sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto padalinimo klausimas (CK 3.51 straipsnio 1 dalies 2 punktas, CPK 385 straipsnio 1 dalis), tačiau areštuotas turtas negali būti dalinamas tokiu būdu, kuomet vienam iš sutuoktinių atitenka didesnė bendrosios jungtinės nuosavybės dalis, nes tokiu būdu būtų pažeista imperatyvi įstatymo norma, draudžiant perleisti areštuotą turtą;
Šalies argumentai
4.5. pareiškėjai teismui šioje byloje pateikė 2021-09-16 prašymą bei 2021-09-14 sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Iš LITEKO duomenų nustatyta, kad tokius pačius dokumentus pareiškėjai Vilniaus miesto apylinkės teismui yra teikę ir anksčiau (civilinė byla Nr. e2YT-28045-930/2021), tuomet teismas 2021-09-28 nutartyje nurodė procesinių dokumentų trūkumus, pasisakė dėl areštuotų lėšų dalinimo negalimumo;
4.6. teismo vertinimu, pareiškėjų sutarties 4 punkto nuostata, kuria pareiškėjai susitaria pripažinti, kad jų santuokinis gyvenimas baigėsi 2019-05-15, kuria jie galimai siekia, kad būtų laikoma, jog santuokos nutraukimas jų teisėms ir pareigoms teisines pasekmes sukėlė nuo 2019-05-15, galėtų būti patvirtinta tik bylą nagrinėjant ginčo teisenos tvarka, išsamiai įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir ištyrus susijusius įrodymus. Ši nuostata gali turėti prejudicinę reikšmę kitoms šiuo metu nagrinėjamoms byloms, pavyzdžiui, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose nagrinėjamai civilinei bylai Nr. e2VP-528-1030/2022; Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamai civilinei bylai Nr. e2-1610-1064/2022;
Žemesnės instancijos teismas
4.7. teismas nurodė, jog įvertinus aplinkybę, kad teismuose yra nagrinėjamos aukščiau nurodytos bylos, vertino, kad dėl minėtos sutarties 4 punkto nuostatos gali kilti ginčų.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Atskiruoju skundu pareiškėjai prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-02-28 nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės: pareiškėjų O. Č. ir A. L. prašym1 dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu priimti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. skundžiama nutartimi nustatyta, kad nėra pagrindo tvirtinti pareiškėjų sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 12 punkto, kol nebus išspręsta Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1610-1064/2022. Apeliantai pažymi, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjai sutaria, kad nors ir sudarė santuoką, tačiau jokie turtiniai ir šeiminiai santykiai šalių taip ir nesusiejo: šalys nesukūrė tikros šeimos, neįgijo turto, nevedė bendro ūkio ir šeiminio gyvenimo, o kaip jau minėta, bet kokie šalių santykiai nutrūko praėjus savaitei po gyvenimo kartu, t. y. 2019-05-15;
5.2. šalys sutaria, kad jų jokie šeiminiai santykiai nesusiejo, jie sudarė povedybinę sutartį ir siekia nutraukti santuoką. Skundžiamoje nutartyje įvardinti argumentai būtų pagrįsti tuo atveju, jei vienas sutuoktinių nenorėtų ir prieštarautų nutraukti santuoką, tačiau šiuo atveju to nėra;
5.3. byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjai informavo Klaipėdos apskrities valstybinę mokesčių inspekciją;
5.4. byloje esantys įrodymai patvirtina, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutartis nusiųsta kreditoriui – (duomenys neskelbtini) valstybei, SoDrai, Valstybinei mokesčių inspekcijai. Įstatymas nereikalauja nurodyti tikslią prievolių apimtį, kuri kasdien gali keistis, pavyzdžiui, skaičiuojant delspinigius;
5.5. pareiškėjai nesutinka su teismo išvada, jog pareiškėjų sutarties 4 punkto nuostata, kuria pareiškėjai susitaria pripažinti, kad jų santuokinis gyvenimas baigėsi 2019-05-15, kuria jie galimai siekia, kad būtų laikoma, jog santuokos nutraukimas jų teisėms ir pareigoms teisines pasekmes sukėlė nuo 2019-05-15, galėtų būti patvirtinta tik bylą nagrinėjant ginčo teisenos tvarka, išsamiai įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir ištyrus susijusius įrodymus;
5.6. šalys sutaria, jog santuokos nutraukimas jų teisėms ir pareigoms teisines pasekmes sukėlė nuo 2019-05-15, taigi nėra rungimosi proceso – abi šalys sutinka su aptariama aplinkybe;
5.7. įstatymas neleidžia sugrąžinti pareiškėjams procesinių dokumentų dėl jų galimo neatitikimo jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų. Teismas turi visas galimybes nustatyti, ar santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nurodytos sąlygos, sutartos nuostatos yra teisingos, teisėtos ir pagrįstos, o ne atsisakyti priimti prašymą ir sutartį dėl santuokos nutraukimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
7. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto 2022-02-28 nutarties, kuria teismas pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu grąžino jį padavusiems asmenims, nustačius procesinių dokumentų trūkumus, užkertančius kelią prašymo priėmimui, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl atskirojo skundo argumentų ir aplinkybių, reikšmingų atskirojo skundo nagrinėjimui
8. Apeliacinėje byloje sprendžiamas klausimas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjų O. Č. ir A. L. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, nustačius procesinių dokumentų trūkumus, užkertančius kelią prašymo priėmimui.
9. Iš nagrinėjamos bylos aplinkybių matyti, kad apeliantai skunde nesutinka, jog pirmosios instancijos teismas pareiškimo dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu priėmimo stadijoje nustatė procesinių dokumentų trūkumus užkertančius kelią prašymo priėmimui ir tuo pagrindu pareiškimą grąžino jį padavusiems asmenims. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad egzistuoja imperatyvus pagrindas stabdyti bylą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, kol bus išnagrinėta aukščiau nurodyta civilinė byla dėl vedybų sutarties pripažinimo negaliojančia. Vertino, jog nėra objektyvių galimybių nustatyti, kada bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-1610-1064/2022, kurioje priimtas sprendimas turės prejudicinę reikšmę santuokos nutraukimo bylai, sprendė, kad nėra galimybės taikyti trūkumų šalinimo instituto, t. y. nustatyti pareiškėjams konkretų terminą procesinių dokumentų trūkumams pašalinti (CPK 73 straipsnio 2 dalis). Taip pat teismas nurodė ir kitus nustatytus procesinių dokumentų trūkumus.
10. Prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu turinys turi atitikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 111 straipsnyje, 135 straipsnyje, 443 straipsnyje nurodytus bendruosius procesinių dokumentų turiniui keliamus reikalavimus bei CPK 539 straipsnyje įtvirtintus specialiuosius reikalavimus tokio prašymo turiniui. Įstatymų leidėjas, siekdamas vienodai užtikrinti visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, nustatė minimalius kreipimosi į teismą reikalavimus (dokumentų formos ir turinio prasme), kurių nesilaikant gali būti nustatytas terminas procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Teismo nutartimi nustatytu terminu nurodytų trūkumų nepašalinus, procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis) arba, tokiam dokumentui jau esant priimtam, dokumentas (ieškinys, pareiškimas) paliekamas nenagrinėtu (CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas). Kriterijų, kuriuo remiantis nustatoma, ar yra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, nustato CPK 115 straipsnio 4 dalis: trūkumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą.
11. Ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis – užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą, o ne kliudyti asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui (CPK 5, 7 straipsniai). Pažymėtina, kad santuokos nutraukimą abiejų sutuoktinių bendru sutikimu reglamentuoja CK trečiosios knygos IV skyriaus antrojo skirsnio ir CPKXXXV skyriaus teisės normos. Pagal CK 3.51 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir CPK 539 straipsnio 2 dalį kartu su prašymu nutraukti santuoką sutuoktiniai turi pateikti CK 3.53 straipsnyje nustatytus reikalavimus atitinkančią sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Teismas, prieš patvirtindamas sutuoktinių pateiktą sutartį, turi patikrinti, ar joje nustatytos sąlygos iš esmės nepažeidžia nepilnamečių vaikų ar vieno iš sutuoktinių teisių ir teisėtų interesų, ar neprieštarauja viešajai tvarkai. CPK 539 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 540 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos teisės normos, skirtos sutuoktinių kreditorių interesų apsaugai. CPK 539 straipsnio 1 dalies 4 punktu sutuoktiniai įpareigojami prašyme nurodyti duomenis apie sutuoktinių arba vieno iš jų kreditorius. Taigi sutuoktiniai nutraukti santuoką supaprastinto proceso tvarka gali tik tuo atveju, jeigu prašymas nutraukti santuoką ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka CK ir CPK normų reikalavimus, t. y. neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių, jų nepilnamečių vaikų, vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų. Teismui nustačius, kad prašymas dėl santuokos nutraukimo ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neatitinka įstatymo reikalavimų ir sutuoktiniams nepašalinus nustatytų trūkumų, prašymas dėl santuokos nutraukimo paliekamas nenagrinėtas. Pabrėžtina, kad tokios praktikos laikosi apygardos teismai, spręsdami analogiško pobūdžio bylas (Panevėžio apygardos teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-687-544/2020; Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1574-653/2020; 2019 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-739-603/2019, Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-118-390/2021 ir kt.).
12. Pagal CPK 138 straipsnį, jeigu ieškinys neatitinka jo turiniui keliamų reikalavimų, ieškinio trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti nustatyta tvarka.
13. CPK 115 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK115 straipsnio 3 dalis).
14. Iš bylos duomenų nustatyta, kad sutarties 12 punkte pareiškėjai nurodė, kad yra sudarę (duomenys neskelbtini) povedybinę sutartį, kuria pasirinko turto ir prievolių visiško atskirumo teisinį režimą nuo sutarties sudarymo dienos.
15. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1610-1064/2022, kurioje ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos aukščiau nurodytą pareiškėjų sudarytą vedybų sutartį prašo pripažinti negaliojančia actio Pauliana pagrindu nuo sudarymo momento. Akcentavo, jog nagrinėjamu atveju nėra žinoma, ar pareiškėjų sudaryta povedybinė sutartis bus pripažinta negaliojančia, ar nebus. Nustačius, kad teisme yra nagrinėjama byla dėl pareiškėjų sudarytos (duomenys neskelbtini) povedybinės sutarties nuginčijimo, vertino, kad nėra pagrindo tvirtinti pareiškėjų sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 12 punkto, kol nebus išspręsta Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1610-1064/2022. Teismas pažymėjo, kad jei pareiškėjų vedybų sutartis būtų pripažinta negaliojančia, pareiškėjai papildomai turėtų pasisakyti dėl turto, įgyto po vedybų sutarties sudarymo, pasidalijimo. Vertino, kad egzistuoja imperatyvus pagrindas stabdyti bylą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, kol bus išnagrinėta aukščiau nurodyta civilinė byla dėl vedybų sutarties pripažinimo negaliojančia.
16. Apeliantai nurodo, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjai sutaria, kad nors ir sudarė santuoką, tačiau jokie turtiniai ir šeiminiai santykiai šalių taip ir nesusiejo: šalys nesukūrė tikros šeimos, neįgijo turto, nevedė bendro ūkio ir šeiminio gyvenimo, o kaip jau minėta, bet kokie šalių santykiai nutrūko praėjus savaitei po gyvenimo kartu, t. y. 2019-05-15. Atkreipė dėmesį, kad teismas turi visas galimybes nustatyti, ar santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nurodytos sąlygos, sutartos nuostatos yra teisingos, teisėtos ir pagrįstos, o ne atsisakyti priimti prašymą ir sutartį dėl santuokos nutraukimo.
17. Vadovaujantis CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad civilinės bylos sustabdymo institutas gali būti taikomas tik nustatyta tvarka iškeltoje civilinėje byloje. Civilinės bylos iškėlimu laikomas ieškinio (pareiškimo, prašymo) priėmimo klausimo išsprendimas teisėjo rezoliucija arba nutartimi (CPK 137 straipsnio 1 dalis, 290 straipsnio 5, 6 dalys) (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-51-590/2014, 2011 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-313-464/2011 ir kt.).
18. Apeliacinės instancijos vertinimu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškimą, motyvuojant tuo, jog nagrinėjamu atveju byla yra stadijoje, kai yra sprendžiamas pareiškėjų prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu priėmimo klausimas, taigi civilinė byla nėra laikoma iškelta. Atsižvelgiant į tai, kad nėra objektyvių galimybių nustatyti, kada bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-1610-1064/2022, kurioje priimtas sprendimas turės prejudicinę reikšmę santuokos nutraukimo bylai, spręstina, kad nėra galimybės taikyti trūkumų šalinimo instituto, t. y. nustatyti pareiškėjams konkretų terminą procesinių dokumentų trūkumams pašalinti (CPK 73 straipsnio 2 dalis).
19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad prašymo priėmimo stadijoje pateikto sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių vertinimas ir sutarties sąlygų ydingumo konstatavimas nėra pagrindas pateiktą prašymą grąžinti jį padavusiam asmeniui CPK 115 straipsnio 3 dalies pagrindu, kadangi sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumo (sąlygų vertinimas) klausimas prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu priėmimo stadijoje nėra sprendžiamas. Santuokos nutraukimo pasekmių sutartis yra priedas prie pareiškimo dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu, o jos teisėtumas bei pagrįstumas gali būti tikrinamas teismo posėdyje, nagrinėjant bylą iš esmės. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo papildomai taikė CPK 115 straipsnio nuostatas ir šioje dalyje nustatė pareiškėjams tokį sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygos ydingumą kaip procesinio dokumento trūkumą prašymo priėmimo stadijoje. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neturėjo reikalauti pakeisti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų prašymo priėmimo stadijoje, o priėmus prašymą, nagrinėjant jo ir sutarties pagrįstumą, iš esmės teismo posėdyje taikyti CK 3.53 straipsnio 3, 4 dalis, taip pat spręsti klausimą dėl bylos stabdymo.
20. Tais atvejais, kai procesinis dokumentas neatitinka jo formai ar turiniui keliamų reikalavimų, teismas turėtų vadovautis CPK 115 straipsnio 2 dalimi ir nustatyti ne trumpesnį kaip septynios dienos terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis).
21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė teismo nustatytus kitus procesinių dokumentų trūkumus, tačiau nenustatė termino trūkumams pašalinti. Nors apeliantai ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo nurodytais trūkumais, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo bei atsižvelgiant į bylos stabdymo privalomąjį pagrindą byloje, apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl minėtų trūkumų nepasisako.
22. Kiti atskirojo skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam klausimo išnagrinėjimui neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
23. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės nuostatas, reglamentuojančias pareiškimo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu priėmimo klausimą, dėl to nagrinėjamas klausimas buvo išspręstas neteisingai. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo 2022-02-28 nutartis naikinama ir pareiškėjų pareiškimo dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu priėmimo klausimas grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliantų (pareiškėjų) O. Č. ir A. L. atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-02-28 nutartį.
Pareiškėjų O. Č. ir A. L. pareiškimo dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.