Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Urmila Valiukienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų (apeliantų) O. Č. ir A. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 31 d. nutarties, kuria civilinė byla pagal pareiškėjų O. Č. ir A. L. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu sustabdyta ir nustatytas terminas sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių trūkumams pašalinti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

8. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas.

9. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 30 d. nutarties, kuria sustabdytas civilinės bylos nagrinėjimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

10. Apeliantai kartu su atskiruoju skundu pateikė: O. Č. verslo liudijimus nuo 2015 m. iki 2019 m., veiklos rūšis – vertimo veikla; O. Č. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, išrašus už laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 13 d.; O. Č. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, išrašus už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 9 d. Prašymo priimti naujus įrodymus nesuformulavo.

11. Apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis, 338 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.

12. Kasacinis teismas yra išskyręs atitinkamus kriterijus, kurie turi būti patikrinti ir įvertinti sprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).

13. Spręsdamas prašymą priimti naujus įrodymus, be nurodyto teisinio reglamentavimo bei jo taikymo praktikoje sąlygų, teismas taip pat turi įvertinti, ar prašomi priimti įrodymai atitinka įrodymų sąsajumo taisyklę. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-687/2017).

14. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl teismo nutarties, kuria sustabdytas civilinės bylos pagal pareiškėjų O. Č. ir A. L. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nagrinėjimas, nustatant terminą santuokos nutraukimo pasekmių sutarties tikslinimui. Taigi šios apeliacinės bylos nagrinėjimo objektas – ar (ne)pagrįstai pirmosios instancijos teismas sustabdė bylos nagrinėjimą, todėl ir į bylą teikiami nauji įrodymai turi būti orientuoti į nurodytos informacijos atskleidimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylos iš esmės dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nenagrinėja, todėl pareiškėjų pateikti rašytiniai įrodymai, nurodyti šios nutarties 10 punkte, kuriais grindžiama aplinkybė, kad pareiškėjos banko sąskaitose turtas yra jos asmeninis, nėra susiję su šios apeliacinės bylos nagrinėjimo objektu. Dėl tokių įrodymų priėmimo turi spręsti pirmosios instancijos teismas, bylą nagrinėdamas iš esmės. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjų pateiktus naujus įrodymus, nurodytus šios nutarties 10 punkte, atsisakytina priimti.

Dėl pagrindų sustabdyti civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu

15. Byloje nustatyta, kad pareiškėjai 2021 m. rugsėjo 14 d. sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 6 punkte susitarė, kad atsižvelgiant į tai, kad jokie turtiniai ir šeiminiai santykiai šalių taip ir nesusiejo: šalys nesukūrė tikros šeimos, neįgijo turto, nevedė bendro ūkio ir šeiminio gyvenimo, o, kaip jau minėta, bet kokie šalių santykiai nutrūko (duomenys neskelbtini), šalys susitaria, kad piniginės lėšos, esančios O. Č. bankų sąskaitose „Swedbank“, AB, Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB banke Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo lieka O. Č. asmeninės nuosavybės teise. A. L. atsiskaitomųjų sąskaitų bankuose neturi. Šios sutarties 7 punktu susitarė, kad 2021 m. rugpjūčio 10 d. antstolė L. P. dėl A. L. asmeninės skolos Valstybei (Vykdomojo dokumento išdavimo data: 2014 m. liepos 29 d., Vykdomosios bylos Numeris: (duomenys neskelbtini)) areštavo asmeninį (CK 3.89 straipsnio 1 dalis) O. Č. turtą, bankų sąskaitose esančias lėšas („Swedbank“, AB, Nr. (duomenys neskelbtini) areštuotas likutis 21296 Eur, AB SEB banke, Nr. (duomenys neskelbtini), areštuotas likutis 7882,68 Eur), taip pat O. Č. priklausančias 100 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjų pateiktos sutarties 6 ir 7 punktų sąlygos prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, todėl negalima tokios sutarties tvirtinti, todėl sutuoktiniai turi sudaryti naują sutartį, kurioje būtų pašalinti sutarties 6 - 7 punktų trūkumai.

16. Pagal CK 3.51 straipsnio 2 dalies procesinio pobūdžio nuostatą santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nutraukiama esant CK 3.51 straipsnio 1 dalyje nustatytoms sąlygoms ir supaprastinto proceso tvarka. Jeigu nėra ginčo, tai taikomos CPK V dalies „Ypatingoji teisena“ XXV skyriaus bendrosios nuostatos (CPK 442 – 443 straipsniai) ir XXXV skyriaus 538 –541 straipsnio normos. Pagal CPK 539 straipsnio 1 dalies 4 punktą prašyme nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu turi būti nurodyti ir duomenys apie sutuoktinių ar vieno iš sutuoktinių kreditorius, ir nurodymas, kad pareiškėjas yra pranešęs jam žinomiems kreditoriams apie bylos iškėlimą. Šis pranešimas yra reikalingas kreditoriaus teisėms įgyvendinti, nes jis pagal CK 3.126 straipsnį turi teisę įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, padalijimo kaip trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus. CPK 540 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jeigu šiame skirsnyje (bylos dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ar vieno sutuoktinio prašymu) nustatyta tvarka nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą reikalavimus pareiškia sutuoktinių ar vieno iš jų kreditoriai, santuokos nutraukimo byla sustabdoma, kol bus išspręsti kreditorių reikalavimai.

17. CK 3.53 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas netvirtina sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių, jeigu ji prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus. Jeigu teismas nepatvirtina sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių, tokia civilinė byla yra sustabdoma, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį. Šioje normoje nėra nustatyto baigtinio aplinkybių, dėl kurių teismas gali netvirtinti sutarties, sąrašo. Teismas tvirtina šalių sutartį, nes ja išsprendžiami sutarties šalių (sutuoktinių) klausimai dėl santuokos nutraukimo padarinių (turto padalijimo, vaikų išlaikymo ir pan.; CPK 3.51 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o santuokos nutraukimo klausimas tokiais atvejais nagrinėjamas supaprastinta tvarka. Sutarčiai dėl santuokos nutraukimo padarinių, kaip ir bet kokiai kitai sutarčiai, taikomas sutarties uždarumo principas – jos šalys turi teisę savo valia, pasirinkimu ir apsisprendimu nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Atitinkamai šalys, sudarydamos sutartį, neturi teisės susitarti dėl sutartyje nedalyvaujančių asmenų teisių (CK 6.154 straipsnio 1 dalis). Santuokos nutraukimo atveju, jeigu sutuoktiniai turi kreditorių, duomenys apie kreditorių turi būti pateikiami į bylą ir teismas privalo patikrinti, ar, sudarant ir patvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių, nebus pažeidžiamos jo teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2011)

18. Teismui nutartimi tvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių, jos turinys yra įtraukiamas į teismo sprendimą (CK 3.53 straipsnio 3 dalis). Tai reiškia, kad sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių sąlygos yra išdėstomos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje. Pagal CPK 18 straipsnį įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas ir turi būti vykdomas. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą ir teismų praktiką teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galią ir nedalyvavusiems byloje asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2006; 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2011; kt.). Taigi, teismas negali tvirtinti sutuoktinių kreditorių teises liečiančių ar jų interesus pažeidžiančių nuostatų, jeigu kreditorius nedalyvauja byloje (CPK 265 straipsnis). Jeigu kreditorius įstoja į bylą, nagrinėjamą pagal abiejų sutuoktinių bendrą sutikimą, su savarankiškais reikalavimais, tai pagal CPK 540 straipsnio 4 dalį byla yra sustabdoma. Tais atvejais, kai byloje sprendžiama ar pasisakoma dėl kreditoriaus teisių dėl vieno ar abiejų sutuoktinių (pvz., ar jų prievolė solidarioji ar ne, bendra ar asmeninė sutuoktinio prievolė), o kreditorius reikalavimo nėra pareiškęs, bet pareiškęs atsikirtimus, kuriais nesutinka su sutuoktinių sudarytos santuokos nutraukimo padarinių nuostatomis dėl jo teisių, yra pagrindas spręsti, kad kilo ginčas dėl teisės. Ginčo aplinkybės turi būti išnagrinėtos ir ginčas išsprendžiamas teismo sprendimu. Pagal CPK 443 straipsnio 7 dalį teismas išnagrinėja bylas ypatingąja teisena, neatsižvelgdamas į tai, ar nagrinėjimo metu kilo ginčas dėl kreditoriaus teisės reikalauti skolos (iš abiejų ar vieno kurio sutuoktinio, dėl skolos dydžio ar jos sąlygų). Vadovaudamasis principu, kad šeimos bylose teismas turi būti aktyvus ir veikti ex officio, teismas ir nesant pareikšto reikalavimo, nereikalaudamas pareiškėjų sutarties pakeitimo, o nepatvirtindamas sutarties, išsprendžia kilusį ginčą ir nurodo, kokius pripažįsta teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2011).

19. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, CPK 540 straipsnio 4 dalyje numatytas privalomasis bylos stabdymas, taikomas tik tada, kai kreditorius įstoja į bylą su savarankiškai reikalavimais, ar yra pareiškęs savarankišką reikalavimą sutuoktiniams ar vienam iš jų kitoje byloje. Nagrinėjamu atveju kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija savarankiškų reikalavimų byloje nėra pareiškusi, patikrinus Lietuvos teismų informacinę sistemą LITEKO taip pat nenustatyta, kad Valstybinė mokesčių inspekcija pareiškėjams būtų pareiškusi kokių reikalavimų. Kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija tik prieštaravo sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimui. Taigi pirmosios instancijos teismas, sustabdydamas civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, padarė procesinės teisės normos pažeidimą, kadangi byla CPK 540 straipsnio 4 dalyje nustatytu pagrindu, negalėjo būti sustabdyta.

20. Pažymėtina, kad teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos klausimus, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką bei kitas savo turtines teises ir pareigas (CK 5.53 straipsnio 3 dalis). Taigi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties patvirtinimo bylos dalyką sudaro ir klausimai dėl turtinių teisių ir pareigų, ką pareiškėjai privalo aptarti sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su apeliantų išdėstytais argumentais, kad bylos dalyką, nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, sudaro ir nustatymas ar pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise priklauso turtas (piniginės lėšos banko sąskaitose ir akcijos (jų vertės padidėjimo priklausomybė)), įgytas santuokos metu iki (duomenys neskelbtini) Vedybų sutarties sudarymo. Tarp pareiškėjų ginčo dėl minėto turto nepriklausymo bendrąją jungtine sutuoktine nuosavybe nėra. Dėl šio areštuoto turto teisinio režimo kilęs teisinis ginčas tik tarp pareiškėjų ir kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos.

21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje ne sykį yra pažymėta, kad precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į faktines aplinkybes bylose, kuriose buvo sukurtas precedentas ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip byloms, kuriose buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234-248/2016). Teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, negalima suabsoliutinti, remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nurodydamas, kad O. Č., siekdama įrodyti visų ar dalies jos sąskaitose esančių (buvusių) lėšų priklausymą jai asmeninės nuosavybės teise, turi teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą su ieškiniu, rėmėsi neaktualia ginčui teismų praktika, t. y. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008 spręsta dėl įpėdinių teisių įgijimo ir jų teisminio gynimo terminais bei sąlygomis pastato valdymo nuosavybės teise juridiniam faktui nustatyti; 2007 m. balandžio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-164/2007 spręsta dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo; 2007 m. spalio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2007 spręsta dėl sandorio pripažinimo galiojančiu ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo; Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-73-855/2020 spręsta dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, todėl nurodytose bylose suformuluotos teisės taikymo taisyklės negali būti beatodairiškai taikomos nagrinėjamoje byloje dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktiniu sutikimu.

22. Paminėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. birželio 20 d. priimtu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1610-545/2022 pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį atsakovams O. Č. ir A. L dėl Vedybų (povedybinės) sutarties pripažinimo negaliojančia actio Pauliana pagrindu nuo sudarymo momento, atmesdamas ieškovės ieškinį, be kita ko, paminėjo, kad šio areštuoto turto (akcijos bei piniginės lėšos (darbo užmokestis)) susidarymo momentas bei paskirtis bus sprendžiama civilinėje byloje Nr. e2YT-4591-1102/2022 (dabartinis Nr. e2YT-474-1102/2023) ir nurodyti klausimai yra šios bylos nagrinėjančio teismo prerogatyva bei kompetencija. Tokiu būdu, nuo procesinio sprendimo priėmimo Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2YT-4591-1102/2022 priklausys, ar bus nukreiptas išieškojimas į antstolės areštuotas atsakovės (O. Č.) akcijas bei pinigines lėšas (darbo užmokestį), vykdant užsienio valstybės (Belgijos) prašymą. Sprendimas šioje byloje įsiteisėjęs.

23. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO taip pat nustatyta, kad kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija buvo kreipusis į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė nustatyti, kad skolininkui A. L. bendroje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine O. Č. priklauso ½ dalis turto arešto aktu Nr. S-21-109-29732 areštuotų piniginių lėšų, esančių ir (ar) pateksiančių į banko sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. liepos 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-528-1030/2022 priimtas kreditorės atsisakymas nuo prašymo ir byla nutraukta, nutartis įsiteisėjusi. Taigi klausimai dėl antstolės areštuotų piniginių lėšų, esančių O. Č. banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), priklausymo bendrąja jungtine sutuoktinių ar asmenine nuosavybe liko neišspręsti. CPK 667 straipsnio 2 dalis numato, kad išieškotojui per antstolio nustatytą terminą nesikreipus į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo, antstolis išieškojimą iš to turto nutraukia. Pakartotinai nukreipti išieškojimą į šį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus galima ne anksčiau kaip praėjus vieneriems metams po išieškojimo iš to turto nutraukimo dienos.

24. Paminėtina, kad turtas, priklausantis sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, gali būti padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 straipsnis), taip pat teismo sprendimu, kai sutuoktiniai kreipiasi į teismą dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo (CK 3.49 straipsnio 2 dalis, 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis) arba tik dėl turto padalijimo (CK 3.116 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad visais šiais nurodytais būdais, kai dalijama bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, yra nustatoma skolininkui priklausanti dalis bendrame turte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014).

25. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertimu, šioje byloje yra kilęs ginčas dėl teisės. Kadangi nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties patvirtinimo bylos dalyką sudaro ir klausimai dėl turtinių teisių ir pareigų, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teismas pasisakydamas dėl aplinkybės, kad nėra pakankamai duomenų, kad pareiškėjai faktiškai santuokinio gyvenimo negyvena nuo būtent (duomenys neskelbtini), turėjo išspręsti kilusį teisinį ginčą, ar santuokos metu įgytas ir areštuotas turtas, esantis O. Č. banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), yra asmeninė O. Č. ar bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Taip pat turėjo išspręsti klausimą dėl akcijų, ar egzistuoja, ar neegzistuoja 100 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų vertės padidėjimas, kuris būtų laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Pagal nustatytas aplinkybes (kokia turto priklausomybė ir ar buvo akcijų vertės pokytis) pirmosios instancijos teismas turi priimti sprendimą, pasisakydamas dėl šio ginčo esmės.

Dėl bylos baigties

26. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmiau nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės ir materialinės teisės normas, nustatančias bylos sustabdymo pagrindus, todėl sustabdydamas bylos nagrinėjimą ir nustatydamas terminą trūkumams pašalinti, nors turėjo išnagrinėti bylą iš esmės, patvirtinant ar nepatvirtinant sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, todėl atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti, spręsti dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių tvirtinimo ar netvirtinimo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 30 d. nutartį panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos.