- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-12
- Bylos Nr.
- e2S-118-390/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-17948-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis
- Pareiškėjas
- A. Z., J. Z.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. Z. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-27408-584/2020 pagal pareiškėjų J. Z. ir A. Z. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teismui pareiškėjai J. Z. ir A. Z. pateikė prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kuriuo prašo nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2020 m. lapkričio 19 d. nutartimi nustatė pareiškėjams terminą prašymo trūkumams, nurodytiems nutartyje, pašalinti.
3. Nustatė, jog pareiškėjai sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4–9 p. nurodo, kad atitinkamos prievolės kreditoriui taps asmeninėmis, tik tada, kai bus gautas kreditoriaus sutikimas, o sutikimo negavus, prievolės lieka solidariomis pareiškėjų prievolėmis. Teismas nurodė, jog minėtos sutarties sąlygos yra sąlyginės, sukeliančios neaiškumų dėl jų vykdymo, todėl teismo negali būti tvirtinamos. Todėl teismas nurodė pareiškėjams, jog siekiant modifikuoti prievoles, pareiškėjai turi gauti kreditoriaus sutikimą prieš teikiant sutartį tvirtinti teismui ir tai, kaip prievolės yra modifikuojamos, paskirstomos turi būti aiškiai nurodyta sutartyje be jokių neaiškių sąlygų.
4. Teismas pareiškėjams nustatė terminą nurodytiems prašymo trūkumams pašalinti, pateikiant teismui patikslintą pareiškėjų sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu pareiškėja A. Z. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartį ir pareiškėjų prašymą priimti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais :
1.1. Pareiškėjų pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių nepažeidžia draudimo teismui priimti sąlyginius sprendimus. Sutartyje numatyta, kad šalys susitaria dėl kreditorinių įsipareigojimų vykdymo nemodifikuojant kredito sutarčių, t. y. susitaria dėl tarpusavio pareigų vykdant bendrus įsipareigojimus kreditoriui. Šalys susitaria, kad prievolės kreditoriui lieka solidariomis. Apeliantės teigimu susitarime nėra keliamos jokios sąlygos, susitarimas yra aiškus ir nedviprasmiškas.
1.2. Šalys susitaria, kad kreditoriaus sutikimas modifikuoti kredito sutartis gali būti gautas per konkretų terminą, o jo negavus, šalis, kuriai priklauso nekilnojamasis daiktas, jį parduos per konkretų terminą už ne mažesnę kainą nei numatyta sutartyje. Sutartyje nurodomas ir gautų pinigų paskirstymas. Minėta sutarties sąlyga negali būti laikoma sąlygine LR CPK 262 straipsnio prasme, nes joje yra apibrėžti konkretūs šalių susitarimo vykdymo terminai ir pasekmės, nėra jokio neapibrėžtumo, nepriklausymo nuo šalių valios. Šios sutarties sąlygos atžvilgiu gali būti išduotas vykdomasis dokumentas.
1.3. Nepagrįsta teismo išvada, jog modifikuoti prievoles pareiškėjai gali tik gavę kreditoriaus sutikimą prieš teikiant teismui tvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Toks aiškinimas reikštų, kad patvirtinus santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, šalys praranda teisę bet kada kitu laiku susitarti su kreditoriumi dėl prievolės modifikavimo.
1.4. Kreditorius savo nuomonės dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų dar nepateikė, nors santuokos nutraukimo pasekmių sutartis jam buvo išsiųsta. Teismui pateikti tai patvirtinantys įrodymai.
1.5. Aplinkybė, jog pagal teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas LR CPK nustatyta tvarka, nereiškia, kad, vykdant teismo patvirtintą taikos sutartį negali atsirasti materialieji teisiniai pagrindai ir procesinės prielaidos naujam ginčui, kuris spręstinas teismo tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas terminas pašalinti prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu trūkumus, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
8. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, pagal kurį kiekvienam asmeniui, manančiam esant pažeistas jo teises, garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau teisė į teisminę gynybą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, o yra realizuojama tam tikra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui.
9. Narinėjamu atveju, teismui yra pateiktas prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Įstatymų leidėjas, siekdamas vienodai visiems asmenims užtikrinti teisę į teisminę gynybą, nustatė minimalius kreipimosi į teismą su prašymu nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu reikalavimus (formos ir turinio), kurių nesilaikant, nustatytinas terminas prašymo trūkumams pašalinti (CPK 539, 115, straipsniai).
10. Santuokos nutraukimą abiejų sutuoktinių bendru sutikimu reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos IV skyriaus antrojo skirsnio ir CPK XXXV skyriaus teisės normos. Nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių sutikimu galima tada, kai sutuoktiniai sutaria ne tik dėl santuokos nutraukimo, bet ir dėl teisinių jos padarinių.
11. Santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu sąlygos yra įtvirtintos CK 3.51 straipsnio 1 dalyje. Vadovaujantis CPK 539 straipsnio 2 dalimi, teismui kartu su prašymu nutraukti santuoką abiejų suktinių bendru sutarimu sutuoktiniai turi pateikti CK 3.53 straipsnyje nustatytus reikalavimus atitinkančią sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (CK 3.52 straipsnio 2 dalis, CPK 539 straipsnio 2 dalis). Sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių yra privalomas prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu priedas. Šios sutarties turinys reglamentuojamas materialinės teisės normų (CK 3.53 straipsnio 3 dalis). Prašymo priėmimo stadijoje atliekami procesiniai veiksmai, kurių tikslas iškelti bylą (priimti prašymą dėl santuokos nutraukimo), todėl spręsdamas prašymo nutraukti santuoką bendru abiejų sutuoktinių sutikimu priėmimo klausimą, teismas turi patikrinti, ar teismui pateiktas prašymas atitinka bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus (CPK 111 straipsnis) bei specialiuosius tokiam prašymui keliamus reikalavimus, numatytus CPK 539 straipsnyje. Priimant prašymą bei kartu su juo pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, teismas turi patikrinti sutarties turinį formaliai: ar jos turinys atitinka CK 3.53 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus, ar sutartyje yra nurodytas bendras turto, esančio bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, padalijimas ir pan. CPK 539 straipsnio 1 dalies 4 punkte sutuoktiniai įpareigojami prašyme nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nurodyti duomenis apie sutuoktinių arba vieno iš jų kreditorius, taip pat, kad pareiškėjai yra pranešę jiems žinomiems kreditoriams apie bylos iškėlimą (CK 3.126 straipsnis). Tuo tarpu kartu su prašymu nutraukti santuoką bendru abiejų pareiškėjų bendru sutikimu pateiktos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumo vertinimas, patikrinimas, ar sutartis neprieštarauja viešajai tvarkai, nėra susijęs su procesinių dokumentų formos ir turinio atitikties patikrinimu keliamiems formaliems reikalavimams (CPK 115 straipsnis), bet susijęs su bylos nagrinėjimu ir turi būti sprendžiamas nagrinėjant bylą iš esmės teismo posėdyje CK 3.53 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2006; Panevėžio apygardos teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-687-544/2020; Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1574-653/2020; Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1470-413/2020).
12. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė terminą pareiškėjų prašymo trūkumams pašalinti, pateikiant teismui patikslintą pareiškėjų sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Teismas nustatė, kad siekiant modifikuoti prievoles, pareiškėjai turi gauti kreditoriaus sutikimą prieš teikiant sutartį tvirtinti teismui ir tai, kaip prievolės yra modifikuojamos, paskirstomos turi būti aiškiai nurodyta sutartyje be jokių neaiškių sąlygų.
13. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, įvertinęs pareiškėjų pateiktus dokumentus sprendžia, kad pareiškėjai, nurodė kreditorius, kreditoriams pranešė apie bylos iškėlimą. T. y. įvykdė reikalavimus, keliamus kreipiantis į teismą dėl santuokos nutraukimo. Ar pareiškėjų pateikta sutartis atitinka įstatymų reikalavimus bus sprendžiama nagrinėjant bylą iš esmės. Tuo tarpu kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių turi būti aiškiai nurodyta kaip yra paskirstomos pareiškėjų prievolės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad sutarties 4-9 punktai yra sąlyginiai, nes yra susieti su tam tikrų sąlygų atsiradimu ar neatsiradimu ateityje (kreditoriaus sutikimu arba ne modifikuoti prievoles). Tuo tarpu apeliantė nepagrįstai teigia, kad šalys susitaria, jog prievolės kreditoriams lieka solidarios. Iš sutarties matyti, kad įsipareigojimas parduoti turtą, priklauso nuo kitų sąlygų atsiradimo. Pažymėtina, kad tik pareiškėjams konkrečiai nustačius kaip paskirsto prievoles kreditoriams, įvertinęs kreditoriaus veiksmus gavus informaciją apie bylos iškėlimą, teismas galės spręsti klausimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, nutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo.
14. Esant nurodytoms aplinkybėms, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškimo santuokai nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutikimu priėmimo klausimą, tinkamai nustatė bylos aplinkybes ir tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias procesinio dokumento ir jo priedų priėmimo ir trūkumų šalinimo klausimus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios nėra pagrindo naikinti ar keisti atskirojo skundo motyvais (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
17. Kadangi šios nutarties priėmimo dienai yra pasibaigęs skundžiama nutartimi nustatytas terminas pareiškimo trūkumams pašalinti, nustatytinas naujas terminas pareiškimo trūkumams pašalinti.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti pareiškėjams J. Z. ir A. Z. 15 dienų terminą, skaičiuojamą nuo šios nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos, pašalinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartyje nurodytus pareiškimo trūkumus.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.