- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-08
- Bylos Nr.
- e2S-1470-413/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00695-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Pareiškėjas
- Z. H., G. K.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Z. H. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-74-435/2020 pagal pareiškėjų G. K. ir Z. H. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai G. K. ir Z. H. pateikė teismui pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kuriuo prašė: nutraukti tarp jų sudarytą santuoką, po santuokos nutraukimo palikti esamas pavardes; neskirti termino susitaikymui; patvirtinti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį; bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi nustatė pareiškėjams G. K. ir Z. H. 10 (dešimties) dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos procesinio dokumento trūkumams pašalinti.
3. Teismas nurodė, kad pareiškėjų prašymas, reiškiamas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, turi atitikti CPK 539 straipsnio reikalavimus. CPK 539 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prašyme nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu turi būti nurodyta: 1) sutuoktinių gimimo metai; 2) ar yra visos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.51 straipsnyje nustatytos sąlygos; 3) priežastys, dėl kurių, sutuoktinių manymu, jų santuoka iširo; 4) duomenys apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir nurodymas, kad pareiškėjas yra pranešęs jam žinomiems kreditoriams apie bylos iškėlimą (CK 3.126 straipsnis); 5) reikalavimas dėl to, kokios sutuoktinių pavardės turi būti po santuokos nutraukimo.
4. Teismo vertinimu, pareiškėjų procesinis dokumentas CPK 539 straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus atitinka tik iš dalies (CPK 111 straipsnio 2 dalies 1, 4 punktai, CK 3.51 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3.52 straipsnio 2 dalis).
5. Teismas pažymėjo, kad pareiškimo rezoliucinėje dalyje pareiškėjai nenurodo, kokiu pagrindu prašo nutraukti jų sudarytą santuoką, nedetalizuoja ir konkrečiai nenurodo santuokos, kurią prašoma nutraukti, sudarymo datos, registracijos vietos, įrašo numerio (CK 2.18 straipsnis), taip pat konkrečiai neįvardija, kokia kiekvieno iš pareiškėjų pavardė turėtų likti po santuokos nutraukimo.
6. Kartu su prašymu nutraukti santuoką bendru sutarimu sutuoktiniai turi pateikti ir sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (CPK 539 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį teismas tvirtina sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jeigu joje sutuoktiniai be kitų reikalavimų, aptaria visas savo turtines teises ir pareigas, klausimus, susijusius su nepilnamečiais vaikais. Prieš tvirtindamas sutartį, teismas privalo patikrinti, ar sutarties sąlygos teisėtos, t. y. ar jos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia vieno iš sutuoktinių interesų. Vieno iš sutuoktinių interesus pažeidžiančiomis laikytinos sąlygos, kurios riboja turtines ir asmenines neturtines sutuoktinio teise, pažeidžia sutuoktinių lygiateisiškumo principą (pvz., bendras sutuoktinių turtas padalijamas ne lygiomis dalimis).
7. Be to, kaip nurodė teismas, prie prašymo turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais pareiškėjai grindžia savo reikalavimus. Šiuo atveju santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje pareiškėjai nurodė, kad bendrosios jungtinės nuosavybės teise nevaldo jokio nekilnojamojo ar kito registruoto turto, tačiau nepateikia išsamių duomenų apie jų vardu registruotą kilnojamąjį turtą (VĮ „Regitra“ pažymos), taip pat teismui jie nepateikia šeimos sudėties pažymos, patvirtinančios aplinkybes, jog pareiškėjai neturi nepilnamečių vaikų.
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Atskiruoju skundu pareiškėjo Z. H. atstovas advokatas D. A. (toliau – apeliantas ir apelianto atstovas) prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Teismas ypač formalizuotai vertino pareiškimo ir sutarties turinį, nurodydamas perteklinius reikalavimus, kurių nenumato įstatymas. Pareiškėjo manymu, reikalavimas yra pakankamai aiškus ir suprantamas, ypač atsižvelgiant į tai, kad tarp pareiškėjų (bei kiekvieno jų atskirai) gali būti sudaryta tik viena santuoka, t. y. jokio neaiškumo šiuo klausimu kilti negali. Atsižvelgtina ir į tai, kad kartu su prašymu buvo pateiktas santuokos sudarymą liudijančio įrašo išrašas, kuriame yra nurodytos visos santuokos sudarymo aplinkybės – vieta, data ir įrašo numeris. Todėl teismo reikalavimas, kad pareiškėjai prašymo rezoliucinėje dalyje suformuluotų prašymą nutraukti santuoką, smulkiai išdėstant visus jos rekvizitus, yra perteklinis ir nepagrįstas įstatymu. Teismo nuoroda į CK 2.18 straipsnį nėra konkretizuota, nėra paaiškinta, kokiu būdu šios teisės normos nuostatos kliudo išnagrinėti pareiškėjų pareikštą prašymą, atsižvelgiant į tai, kad visi sudarytos santuokos duomenys byloje yra aiškūs.
8.2. Pareiškėjas nesutinka ir su teismo išvada, kad prašyme nenurodyta, kokiu pagrindu prašoma nutraukti sudarytą santuoką. Prašymas yra dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Iš jo turinio, pateikimo tvarkos ir formos, nurodomų teisės normų, kuriomis remiamasi, pridedamos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties taip pat akivaizdu, kad santuoką prašoma nutraukti sutuoktinių bendru sutarimu, o teismo reikalavimas tai papildomai nurodyti prašymo rezoliucinėje dalyje yra pernelyg formalus ir perteklinis.
8.3. Analogiškai vertintinas ir reikalavimas įvardinti, kokia kiekvieno iš pareiškėjų pavardė turėtų likti po santuokos nutraukimo. Pareiškėjai savo prašyme nurodė, kad prašo po santuokos nutraukimo palikti esamas pavardes. Kokios yra jų esamos pavardės, akivaizdu tiek iš prašymo turinio, tiek iš pridėtų prie jo dokumentų – santuokos sudarymą liudijančio įrašo išrašo, asmens dokumentų kopijų ir kt. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad santuokos sudarymo metu pareiškėjų pavardės nesikeitė ir liko tokios pačios. Todėl sutuoktinių prašymas palikti esamas pavardes taip pat yra aiškus ir suprantamas, o reikalavimas tikslinti prašymą – kaip neatitinkantis ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirties, užvilkinantis ir apsunkinantis bylos išnagrinėjimą, neatitinkantis proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų.
8.4. Pažymi, kad nutraukiant santuoką supaprastinto proceso tvarka, tarp asmenų nėra ginčo, jie patys nustato savo pareigų ir interesų pusiausvyrą, prisiima arba perduoda vienas kitam tam tikras prievoles bendru tarpusavio sutarimu. Dėl šios priežasties pareiškėjų pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje, vadovaujantis įstatymo nuostatomis, pažymėta, jog šalys bendrų nepilnamečių vaikų bei dalintino kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neturi, negali būti pripažinta netinkama.
8.5. Reikalauti pareiškėjų pateikti VĮ „Regitra“ pažymą ir vadovautis VĮ „Regitra“ duomenimis nustatant, kad pareiškėjai nuosavybės teise valdo kokias nors kitas transporto priemones, nei patys deklaruoja, taip pat reikalauti jas aptarti, būtų neteisinga ir neatitiktų teisės aktų nuostatų bei kasacinio teismo praktikos. Teismui vis tik manant, kad kelių transporto priemonių valdytojų duomenys yra aktualūs ir reikalingi byloje, kilus abejonėms dėl pareiškėjų nesąžiningumo ir manant, kad jie gali valdyti transporto priemones, šios abejonės gali būti pašalinamos paties teismo, kadangi duomenys apie pareiškėjų valdomas transporto priemones yra gaunami iš viešo ir teismui prieinamo Kelių transporto priemonių registro.
8.6. Teismui su prašymu buvo pateikta 2020 m. liepos 28 d. Gyventojų registro pažyma Nr. GR.3A-2317, kurioje nurodyta, kad G. K. (t. y. pareiškėja) yra ištekėjusi, santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini), o duomenų apie nepilnamečius vaikus nėra. Kadangi kitas pareiškėjas – Z. H., nėra Lietuvos Respublikos pilietis ir/arba gyventojas, tokios pažymos jo atžvilgiu gauti neįmanoma. Tačiau akivaizdu, kad jei G. K. neturi vaikų, tai jų neturi ir Z. H. (kalbant apie bendrus vaikus, tačiau tik jų klausimas ir gali būti aptariamas santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje). Taigi ir šio trūkumo šalinimo teismas reikalauja nepagrįstai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
10. Apeliacinėje byloje sprendžiami proceso teisės normų, reglamentuojančių ieškinio (pareiškimo) trūkumų šalinimą, taikymo ir aiškinimo klausimai.
11. Įstatymų leidėjas, siekdamas vienodai užtikrinti visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, nustatė minimalius kreipimosi į teismą reikalavimus (dokumentų formos ir turinio prasme), kurių nesilaikant gali būti nustatytas terminas procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Teismo nutartimi nustatytu terminu nurodytų trūkumų nepašalinus, procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis) arba, tokiam dokumentui jau esant priimtam, dokumentas (ieškinys, pareiškimas) paliekamas nenagrinėtu (CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas). Kriterijų, kuriuo remiantis nustatoma, ar yra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, nustato CPK 115 straipsnio 4 dalis: trūkumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą.
12. Ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis – užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą, o ne kliudyti asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui (CPK 5, 7 straipsniai). Pažymėtina, kad santuokos nutraukimą abiejų sutuoktinių bendru sutikimu reglamentuoja CK trečiosios knygos IV skyriaus antrojo skirsnio ir CPKXXXV skyriaus teisės normos. Pagal CK 3.51 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir CPK 539 straipsnio 2 dalį kartu su prašymu nutraukti santuoką sutuoktiniai turi pateikti CK 3.53 straipsnyje nustatytus reikalavimus atitinkančią sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Teismas, prieš patvirtindamas sutuoktinių pateiktą sutartį, turi patikrinti, ar joje nustatytos sąlygos iš esmės nepažeidžia nepilnamečių vaikų ar vieno iš sutuoktinių teisių ir teisėtų interesų, ar neprieštarauja viešajai tvarkai. CPK 539 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 540 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos teisės normos, skirtos sutuoktinių kreditorių interesų apsaugai. CPK 539 straipsnio 1 dalies 4 punktu sutuoktiniai įpareigojami prašyme nurodyti duomenis apie sutuoktinių arba vieno iš jų kreditorius. Taigi sutuoktiniai nutraukti santuoką supaprastinto proceso tvarka gali tik tuo atveju, jeigu prašymas nutraukti santuoką ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka CK ir CPK normų reikalavimus, t. y. neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių, jų nepilnamečių vaikų, vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų. Teismui nustačius, kad prašymas dėl santuokos nutraukimo ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neatitinka įstatymo reikalavimų ir sutuoktiniams nepašalinus nustatytų trūkumų, prašymas dėl santuokos nutraukimo paliekamas nenagrinėtas.
13. CPK 540 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylas pagal šio skirsnio nuostatas teismas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai pripažįsta, kad bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka nepakenks šeimos santykių stabilumui ir vaikų bei sutuoktinių interesams. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai pareiškimas nutraukti santuoką yra pareiškiamas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, teismas imasi priemonių sutuoktiniams sutaikyti CK 3.54 straipsnyje nustatyta tvarka. CK 3.54 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jeigu sutuoktiniai daugiau nei vienerius metus kartu bendrai nebegyvena arba termino susitaikyti nustatymas iš esmės prieštarautų vieno sutuoktinio arba jų vaikų interesams, taip pat kai abu sutuoktiniai reikalauja nagrinėti bylą iš esmės, terminas susitaikyti nenustatomas.
14. Minėta, kad sutuoktiniai nutraukti santuoką supaprastinto proceso tvarka gali tik tuo atveju, jeigu prašymas nutraukti santuoką ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka CK ir CPK normų reikalavimus, neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių, jų nepilnamečių vaikų, vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų. Teismas, prieš patvirtindamas sutuoktinių pateiktą sutartį, šias aplinkybes turi patikrinti. Santuokos nutraukimo pasekmių sutartis yra priedas prie pareiškimo dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu, o jos teisėtumas bei pagrįstumas gali būti tikrinamas teismo posėdyje, nagrinėjant bylą iš esmės. Jei sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių nėra (ji nėra sudaryta ir pateikta teismui), santuoka negali būti nutraukta sutuoktinių bendru sutikimu, o pareiškėjų prašymas nutraukti santuoką minėtu būdu tokiu atveju laikytinas neatitinkančiu įstatymo (CPK 539 straipsnio 2 dalies) reikalavimų. Ši aplinkybė (sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių nebuvimas) sudaro pagrindą taikyti pareiškimo trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnis) (Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-910-459/2020).
15. Skundžiamoje nutartyje teismas konstatavo, kad prašymo rezoliucinėje dalyje pareiškėjai nenurodė, kokiu pagrindu prašo nutraukti jų sudarytą santuoką, nedetalizuoja ir konkrečiai nenurodo santuokos, kurią prašoma nutraukti, sudarymo datos, registracijos vietos, įrašo numerio (CK 2.18 straipsnis), taip pat konkrečiai neįvardijo, kokia kiekvieno iš pareiškėjų pavardė turėtų likti po santuokos nutraukimo, nepateikė pažymos apie šeimos sudėtį, duomenų iš VĮ „Regitra“ dėl transporto priemonių.
16. Iš teismui pateikto pareiškėjų G. K. ir Z. H. pareiškimo turinio matyti, kad jie bendru sutarimu prašo nutraukti (duomenys neskelbtini), sudarytą ir (duomenys neskelbtini), įtrauktą į Vilniaus miesto Centrinės metrikacijos skyriaus apskaitą, akto įrašo Nr. 3352, santuoką. Pareiškime taipogi nurodoma, kad jog bendrų nepilnamečių vaikų ir bendro turto jie neturi, kad santuoka iširo dėl to, jog pareiškėjai yra skirtingi žmonės, nesutaria dėl priešingų požiūrių į gyvenimą, nesutampa charakteriai, dėl skyrybų yra tvirtai apsisprendę. Pareiškimui pagrįsti pareiškėjai pridėjo šiuos dokumentus: 2020 m. liepos 23 d. VĮ „Registrų centras“ pažymą, kurioje nurodyta, kad pareiškėjos G. K. gimimo data yra (duomenys neskelbtini), šeiminė padėtis – ištekėjusi, santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini), sutuoktinis – Z. H., gimęs (duomenys neskelbtini), duomenų apie nepilnamečius vaikus nėra. Todėl sutiktina su apelianto atstovo argumentais, kad teismo reikalavimas papildomai pateikti pažymą, jog pareiškėjai neturi nepilnamečių vaikų, kaip ir reikalavimas nurodyti, kokias pavardes po santuokos nutraukimo šalys prašo palikti, nes pareiškėjai prašo palikti esamas pavardes, yra pertekliniai.
17. Pareiškėjai pateikė teismui savo asmens dokumentų kopijas, iš kurių galima nustatyti asmenų tapatybes, taip pat Santuokos sudarymo įrašą iš Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus, kuriame nurodyta informacija apie pareiškėjų santuokos sudarymo datą ir vietą. Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad pareiškėjai savo vardu registruoto nekilnojamojo turto Lietuvoje neturi. Sutiktina su apeliantu, kad pareiškimą nagrinėjantis teismas, naudodamasis Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, esant reikalui taipogi gali nustatyti, ar šalys savo vardu turi transporto priemonių (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Todėl reikalavimas pateikti VĮ „Regitra“ pažymą yra formalus.
18. Prie pareiškimo pareiškėjai pridėjo 2019 m. spalio 4 d. pasirašytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Šioje sutartyje šalys nurodė, jog bendrų vaikų neturi, nekilnojamojo turo ir kito registruoto turto taip pat neturi, tarpusavio išlaikymo atsisako, bendrų ir asmeninių kreditorių neturi. Teismas skundžiamoje nutartyje konkrečiai nenurodė, kokie sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių punktai prieštarauja viešajai tvarkai ar kreditorių interesams.
19. Taigi, tiek pareiškime dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, tiek sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių yra aiškiai išdėstyti argumentai, motyvai, pateikti įrodymai, reikalingi tokio pobūdžio prašymui spręsti. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais, jog teismo nustatyti pareiškimo trūkumai yra formalūs ir pertekliniai. Kaip minėta šios nutarties 13, 14 punktuose, kilus abejonėms dėl pareiškimo ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumo bei pagrįstumo, teismas tokį pareiškėjų prašymą turėtų nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka.
20. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis yra tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui, tačiau šis institutas negali būti formalia kliūtimi, užkertančia kelią proceso dalyviams kreiptis į teismą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamą nutartį priėmęs pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė bei aiškino ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas. Dėl minėto pažeidimo yra pagrindas Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjų G. K. ir Z. H. pareiškimo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartį ir pareiškėjų G. K. bei Z. H. pareiškimo dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.