Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimas, e2-74-435/2020

Teismas: Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-07-08
Bylos Nr.: e2-74-435/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-00378-2019-0
Bylos rūšis: civilinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Ieškinys atmestas.

Teisėjas: Rūta Jankauskaitė-Jocė (pirm.)
Atsakovas: UAB VRD Baltic
Išvadą teikia: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
Ieškovas: KoraTrade, UAB

Kategorijos

2.1.2.4.2.6Dėl suklydimo sudarytas sandoris
2.6.1.6.1Actio Pauliana
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui

Civilinė byla Nr. e2-74-435/2020Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00378-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.2.6; 2.6.1.6.1; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.3.1; 3.2.6.1 (S)

Kauno APYLINKĖS teismasSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 8 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Rūta Jankauskaitė-Jocė,sekretoriaujant Viktorijai Vasiliauskaitei, Živilei Radavičiūtei,

dalyvaujant ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės “KoraTrade” bankroto administratoriui A. P.,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „VRD Baltic“ atstovams V. R. ir advokatei G. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės “KoraTrade” bankroto administratoriaus ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „VRD Baltic“ dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo bei palūkanų priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „VRD Baltic“ priešieškinį ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei “KoraTrade” dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu suklydus ir restitucijos taikymo, išvadą teikiančios institucijos – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė ieškiniu prašė pripažinti 15 004 Eur įskaitymą negaliojančiu ab initio, taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „VRD Baltic“ 15 004 Eur, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

1.1. Ieškinyje nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2018 m. spalio 24 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „KoraTrade“, ta pačia nutartimi įmonės administratoriumi paskyrė A. P..

1.2. Patikrinus atsakovės administratoriui perduotus įmonės buhalterinius dokumentus, nustatyta, kad ieškovė nuo 2017 metų balandžio mėnesio susidūrė su rimtais finansiniais sunkumais: nuo 2017 balandžio mėnesio ėmė didėti UAB „DHL Lietuva“ (DHL) ir UAB „Skubios siuntos“ (UPS) kreditoriniai reikalavimai, kurie 2017 spalio mėn. pabaigai (vien šioms siuntų tarnyboms) sudarė 65 274,44 Eur. Vėliau susidarė ir kiti kreditoriniai reikalavimai, iš viso ieškovės bankroto byloje pareikšta 144 279,90 Eur kreditorinių reikalavimų.

1.3. Esant nurodytų kreditorių pradelstiems kreditoriniams reikalavimams, ieškovė, kuriai atstovavo vadovas E. R. ir atsakovė, kurios vadovas ir vienintelis akcininkas buvo ir šio ieškinio surašymo dienai yra E. R. brolis V. R., 2018 m. birželio 5 d. sudarė žodinę kilnojamojo daikto – sandėliuko su palėpe – pirkimo – pardavimo sutartį, kurios pagrindu buvo išrašyta 2018 m. birželio 5 d. PVM sąskaita faktūra Nr. KRT001574 15 004 Eur sumai. Atsakovė šios pirkimo kainos už įsigytą turtą ieškovei nesumokėjo. Iš ieškovės buhalterinės suvestinės „Klientų apyvarta: UAB „VRD Baltic“ apyvarta“ matyti, kad šia 15 004 Eur suma buvo sumažintas ieškovės įsiskolinimas atsakovei UAB „VRD Baltic“, t. y. ieškovė ir atsakovė laikė, kad minėta 15 004 Eur suma buvo įskaityta į ieškovės prievolę sumokėti atsakovei už pateiktas prekes. Tai, kad šalys laikė, jog buvo atliktas įskaitymas, patvirtina ir tas faktas, jog atsakovė pateikė ieškovei kreditorinį reikalavimą, kuris iš esmės atitinka ieškovės buhalterinės suvestinės „Klientų apyvarta: UAB „VRD Baltic“ apyvarta“ galutinį ieškovės skolos atsakovei likutį, kurio suma 5 976,99 Eur. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, toliau nurodytas ieškovės skolos atsakovei sumažinimas 15 004 Eur suma vadinamas „Įskaitymu“.

1.4. Įskaitymo atlikimo metu ieškovė jau neturėjo galimybių atsiskaityti ir neatsiskaitinėjo su visais įmonės kreditoriais, įmonė faktiškai buvo nemoki, bei turėjo kitų kreditorinių reikalavimų. Įskaitymas 15 004 Eur sumai pažeidė kitų ieškovės kreditorių teises, nes vienam įmonės kreditoriui (o būtent ieškovės vadovo brolio įmonei – atsakovei) buvo sudaryta pirmenybė į skolos atgavimą (15 004 Eur dalyje), kai tuo tarpu kitų kreditorių reikalavimai turėjo būti tenkinami ieškovės bankroto byloje. Dėl šio pažeidimo įskaitymas pripažintas niekiniu ir negaliojančiu ab initio ir iš atsakovės priteistina 15 004 Eur suma.

1.5. Ieškovė ieškinį grindė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnio pagrindu. Nurodė, kad nei vienas teisės aktas, teismo sprendimas ar sutartis nenustatė pareigos atsakovei ar ieškovei sudaryti ieškovės turto perleidimo sandorio, o juo labiau įskaityti tarpusavio priešpriešinių prievolių, tuo metu, kai įmonė jau buvo faktiškai nemoki, turėjo įsiskolinimų kitiems kreditoriams, todėl laikytina, kad atsakovė įskaitymą vykdė neprivalėdama sudaryti tokio sandorio.

1.6. Ginčijamas įskaitymas atliktas esant sunkiai UAB „KoraTrade“ finansinei padėčiai, kai ieškovė turėjo daug kitų kreditorių, tačiau neatsiskaitinėjo su jais visais, faktiškai jau buvo nemoki, t.y. negalėjo vykdyti finansinių įsipareigojimų visiems savo kreditoriams ir su tokiais kreditoriais, buvusiais neteisėto sandorio sudarymo metu, nebuvo atsiskaityta iki bankroto bylos iškėlimo. Vien DHL ir UPS pradelsti kreditoriniai reikalavimai įskaitymo atlikimo metu sudarė 65 274,44 Eur, ieškovė turėjo ir kitų pradelstų kreditorinių reikalavimų.

1.7. Esant nepakankamai lėšų atsiskaityti su visais įmonės kreditoriais, t. y. įmonei esant faktiškai nemokiai, įmonė privalo dengti savo kreditorių reikalavimus proporcingai, nesuteikti pirmenybės vienam iš kreditorių. Minėta, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui (pavyzdžiui, nemokus skolininkas atsiskaito su vienu iš kreditorių, o kitų kreditorių skolos nedengiamos).

1.8. Tai, ieškovės nuomone, reiškia, kad atsakovė, nors ir buvo ieškovės kreditorė, turėjo ne atlikti įskaitymą, o už iš įmonės įsigytą turtą sumokėti įmonei, kad ši galėtų atlikti mokėjimus įmonės kreditoriams. Neteisėtu sandoriu įskaitytos lėšos būtų proporcingai tekusios visiems kreditoriams, tačiau atsakovė, būdama ieškovės kreditorė ir susijusi su įmonės vadovu asmuo ir žinodama sunkią įmonės finansinę padėtį, įskaitymu suteikė prioritetą sau kitų kreditorių atžvilgiu, dėl ko buvo sumažintos kitų kreditorių gautinos sumos.

1.9. Atsakovės nesąžiningumas, sudarant ginčijamą sandorį, preziumuojamas vadovaujantis CK 6.67 straipsnio 1 dalies 7 punktu, t. y. atsakovės vadovas ir vienintelis akcininkas buvo ieškovės vadovo ir akcininko E. R. brolis. Negana to, abi įmonės veikė tuo pačiu adresu (duomenys neskelbtini), todėl atsakovės vadovas V. R. akivaizdžiai negalėjo nežinoti apie UAB „KoraTrade“ finansinę padėtį bei jos kreditorius.

1.10. Remiantis CK 6.145 straipsnio 1 dalimi restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos.

1.11. Pripažinus įskaitymą negaliojančiu ab initio, ieškovei grąžintinos reikalavimo teisės į atsakovę 15 004 Rur sumoje, o atsakovei šioje sumoje grąžintinos reikalavimo teisės į ieškovę, ir ši suma teismo sprendimu priteistina ieškovei, kaip atsakovės skola įmonei.

1.12. Atsiliepdama į atsakovės priešieškinį nurodė, kad su priešieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodė, kad atsakovė nepateikė nė vieno argumento, dėl ko sandėliuko pirkimo – pardavimo sandoris turėtų būti pripažintas negaliojančiu dėl suklydimo. Kadangi šalys susitarė dėl sandėliuko perleidimo už 15 004 Eur, o vėliau dėl šios sumos įskaitymo į UAB „KoraTrade“ įsiskolinimą atsakovei, tai reiškia, kad sandėliuko vertė, priešingai nei teigia atsakovė, jai buvo žinoma, sandėliukas buvo jo teritorijoje. Atsakovė, siekusi pirmenybės teise prieš kitus kreditorius pasiimti dar likusį turtą, negali keisti pozicijos ir siekti sau palankaus aiškinimo, neva sandėliukas nebuvo vertas sutartos 15 004 Eur sumos.

1.13. Pažymėjo, kad ieškovė reiškia reikalavimą dėl įskaitymo sandorio negaliojimo. Įskaitymo sandoriu, pažeidžiant kitų kreditorių teises buvo panaikinta atsakovės piniginė prievolė ieškovei. Dėl šios priežasties taikytina restitucija grąžinant ieškovei reikalavimą į atsakovę 15 004 Eur sumoje, t.y. restitucija ir yra taikoma natūra (CK 6.146 str.). Ieškovė neprašo pripažinti sandėliuko pirkimo – pardavimo sandorio negaliojančiu, kadangi laiko jį teisėtu, sandėliukas perleistas už balansinę vertę. Kadangi atsakovė nepateikė jokių šio sandorio negaliojimo įrodymų, toks sandoris laikytinas galiojančiu tarp šalių ir restitucija pagal šį sandorį negalima. Taigi nėra jokio teisinio pagrindo, nepanaikinus galiojančios sandėliuko pirkimo – pardavimo sutarties, priteisti sandėliuką natūra ieškovei.

1.14. Taikyti restitucijos būdo pakeitimo pagal CK 6.145 straipsnio 2 dalį nėra jokio teisinio pagrindo, nes pati atsakovė savo nesąžiningais veiksmais sukūrė tokią teisinę padėtį, kurioje yra.

1.15. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinį, prašė jį tenkinti pilna apimtimi, priešieškinį atmesti. Papildomai paaiškino, kad ieškovė savo ieškiniu neprašo naikinti sandėliuko pirkimo – pardavimo sutarties, nes laiko ją teisėta, tačiau prašo pripažinti negaliojančiu 15 000 Eur įsiskolinimo atsakovei įskaitymą tikslu susigrąžinti ieškovei pinigus už parduotą sandėliuką. Laiko, kad nepaisant to, kaip šalys buvo susitarę, įskaitymo sandoris negalėjo būti sudarytas, kadangi UAB „KoraTrade“ sandorio sudarymo metu turėjo įsiskolinimų ir buvo nemoki, todėl ji pagal pirkimo – pardavimo sandorį turėjo gauti pinigus. Nurodė, kad ieškovė reikalauja tik pinigų, o sandėliukas nėra jai reikalingas, todėl su jo grąžinimu nesutinka, nes bankrutuojanti įmonė ne prekybinė įmonė. Nurodė, kad matė sandėliuką, tačiau negali pasakyti, kokia buvo sandėliuko vertė jo perleidimo atsakovei metu, kadangi nėra turto vertintojas, tačiau mano, kad jis nevertas 15 000 Eur. Taip pat pripažino, kad ginčijamas sandoris nebuvo esminis įmonės nemokumui atsirasti, ar jis būtų sudarytas, ar ne įmonė vis tiek būtų bankrutavusi.

2. Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

2.1. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad bankroto byla UAB „KoraTrade“ iškelta 2018 m. spalio 24 d., kas reiškia, jog faktas apie priimtą pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo išviešintas 2018 m. spalio 24 d., ir tik nuo tos dienos, kuomet yra sužinoma apie bendrovės bankroto bylą, yra sustabdomi visi įmonės mokėjimai. Tarpusavio skolos užskaitymo aktas, įskaitant dalį skolos apmokėjimo už parduotą sandėliuką, pasirašytas 2018 m. birželio 5 d., kas reiškia, kad atsakovė įskaitymą atliko iki ieškovės bankroto bylos iškėlimo, kai dar nebuvo išviešintas ir žinomas faktas apie pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimą. Todėl šiuo atveju, įskaitymas neprieštarauja Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto nuostatai, draudžiančiai vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, tame tarpe ir draudžiančios įskaitymus po bankroto bylos iškėlimo, netaikomos.

2.2. Vien tapimo nemokiu skolininku faktas, nesant iškeltos bankroto bylos, atsakovės nuomone, nedraudžia įskaityti kreditoriui savo reikalavimus nemokiam skolininkui.

2.3. Įskaitymas savo esme yra vienašalis sandoris, kuriam pakanka vienos šalies – įskaitymą atliekančios – valios išraiškos. Sudarytu įskaitymu buvo išreikšta abiejų šalių valia ir taip sukurtos teisinės pasekmės. 2018 m. birželio 5 d. pirkimo – pardavimo sutartimi susitarimas dėl reikalavimų įskaitymo vertintinas kaip abiejų šalių pareiškimai dėl prievolių įskaitymo. Tokiu atveju teigti, kad sandoris negaliojantis (t. y. prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ar viešajai tvarkai ar gerai moralei, vien dėl to, kad E. R. ir atsakovės vadovas yra broliai, nėra teisinio pagrindo.

2.4. UAB „VRD Baltic“ pranešė apie įskaitymą UAB „KoraTrade“, todėl prievolė yra pasibaigusi. Jeigu po bankroto bylos iškėlimo bankroto administratorius nesutinka su įskaitymu, tai savaime nereiškia, kad atliktas įskaitymas negalioja. Ieškovė neteko reikalavimo teisės į atsakovę būtent dėl įvykusio įskaitymo, dėl kurio atsakovės prievolė ieškovei visa apimtimi pasibaigė.

2.5. Susitarimu įskaityta suma 15 004 Eur yra labai maža, palyginti su ieškovo kreditorių bendra 144 279,90 Eur reikalavimų suma, toks įskaitymas jokiais būdais negalėjo būti ieškovės finansinės padėties pablogėjimo priežastimi, lėmusia negalėjimą atsiskaityti su savo kreditoriais. Pažymėjo, kad nagrinėjant klausimą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu, skolininko nemokumas neturi būti aiškinamas pagal analogiją su Įmonių bankroto įstatyme įtvirtinta nemokumo sąvoka.

2.6. Pasisakydama dėl skolininko nesąžiningumo nurodė, kad atsakovės direktorius V. R. nežinojo, kad atliekant įskaitymą bus pažeistos skolininko kreditorių teisės. Sandoris, kuriuo buvo perleistas sandėliukas buvo sudarytas dėl to, kad jis yra šalia V. R. įmonės, turint tikslą sandėliuoti UAB „VRD Baltic“ įmonės detales. V. R. domėtis brolio įmonės reikalais neturėjo kada, todėl ieškovės teiginiai, kad brolis „akivaizdžiai žinojo“ yra deklaratyvūs. Atmestinas ieškovės argumentas, kad vien tik faktas, kad sandoris įvyko tarp brolių, yra niekinis. Pirkimo – pardavimo kaina buvo nustatyta pagal jo įsigijimo dokumentus.

2.7. Pasisakydama dėl sandorio privalomumo nurodė, kad tuo metu, kai atsakovė leido UAB „KoraTrade“ statyti sandėliuką UAB „VRD Baltic“ nuomojamame žemės sklype, buvo susitarta, jei UAB „KoraTrade“ sandėliukas taps nebereikalingu, ji jį perleis UAB „VRD Baltic“, kas reiškia, kad šalis siejo ikisutartiniai santykiai. Todėl atmestini ieškovės teiginiai, kad atsakovė ir UAB „KoraTrade“ neprivalėjo sudaryti sandorio.

2.8. Restitucija, kaip sandorio negaliojimo padarinys, yra taikoma, siekiant eliminuoti pasekmes, kurios atsirado pagal neteisėtą ir todėl negaliojančiu pripažintą sandorį. Restitucijos taikymo tikslas yra grąžinti sandorio šalis į padėtį, buvusią iki sandorio sudarymo. Todėl, jeigu būtų priimtas sprendimas, tenkinti ieškinį ir pripažinti įskaitymo sandorį negaliojantį, atsakovė prašo grąžinti sandorio šalis į padėtį buvusią iki sandorio sudarymo, t. y. atsakovė sugrąžins sandėliuką ir įgaus reikalavimo teisę į ieškovę 15 004 Eur sumai.

2.9. Teismas, svarstydamas restitucijos taikymo natūra klausimą, privalo nustatyti aplinkybes, susijusias su grąžintino natūra daikto būkle ir galimybe tą daiktą grąžinti buvusiam savininkui. Restitucija neturėtų būti taikoma formaliai, nesiejant su konkrečiomis kiekvienu individualiu atveju reikšmingomis bylos aplinkybėmis.

2.10. Nurodė, jog jeigu byloje nustatytų reikšmingų faktinių aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad status quo ante padėtis bus atkurta, taikant restituciją natūra, tai tokiam restitucijos taikymo būdui teiktina pirmenybė, todėl atmestinas turėtų būti ieškovo reikalavimas dėl restitucijos taikymo ne natūra, o ekvivalentu pinigais.

2.11. Atsakovės nuomone, šiuo atveju, įvertinus tai, kad pirkimo – pardavimo sandorio objektas – sandėliukas, t. y. daiktas, kurio vertė nesumažėjo; jis stovi toje pačioje vietoje, kur ir stovėjo; ieškovas sekančią dieną po įsiteisėjusio teismo sprendimo galės atvykti ir naudotis sandėliuku ar jį parduoti, laikytina, kad restitucijai natūra turėtų būti taikoma pirmenybė.

2.12. Atsakovė pareiškė byloje priešieškinį, kuriame suformulavo reikalavimą – jeigu teismas manys, kad sandoris (įskaitymas) negalėjo būti atliktas ir sandorį pripažins negaliojančiu, laikyti, dėl suklydimo sudarytą sandorį pripažinti negaliojančiu ir taikyti restituciją natūra, t. y. negaliojančio pirkimo pardavimo sandorio objektą – sandėliuką sugrąžinti ieškovui, o atsakovui sugrąžinti reikalavimo teisę į 15 004 Eur ir padidinti UAB „KoraTrade“ įsiskolinimą UAB „VRD Baltic“ 15 004 Eur suma.

2.13. Tokį reikalavimą grindė tuo, jog kad atsakovė buvo suklaidinta dėl esminės sandorio sąlygos – t.y. pirkimo pardavimo sandorio objekto sandėliuko kainos, nes atsakovas sudarydamas sandorį nežinojo aplinkybės, kad buvo pažeistos kreditorių pirmumo teisės.

2.14. Teismo posėdžio metu atsakovė ir jos atstovas prašė ieškinį atmesti, o tuo atveju, jei teismas nuspręstų, kad įskaitymas buvo neteisėtas, prašo sandorį pripažinti negaliojančiu, kaip sudarytą suklydus dėl kainos, kadangi sandėliukas yra nevertas 15 004 Eur ir taikyti restituciją – ieškovui grąžinant sandėliuką. Nurodė, kad tokią sandėliuko kainą nurodė įmonės buhalterė, tačiau sandėliuko vertė buvo ženkliai mažesnė, joks protingas verslininkas, o taip pat ir atsakovė nebūtų pirkusi sandėliuko už tokią kainą. O atlikdama įskaitymą atsakovė taip pat jokios naudos negavo.

2.15. Teismo posėdžio metu atsakovės akcininkas ir direktorius V. R. papildomai paaiškino, kad 2018 metais sutrikus ieškovės atsiskaitymams už patiektas prekes (automobilių detales) buvo nutarta įsigyti ieškovės sandėliuką tuo pačiu sumažinant ieškovės skolą atsakovei, t. y. padarant įskaitymą. Ieškovės skola susikaupė per laikotarpį nuo 2017 metų gegužės mėnesio iki 2018 m. birželio 6 d., nepaisant to, kad ieškovė kažkiek pamokėdavo. Tokių užskaitų (įskaitymų) darymas jo versle yra įprasta praktika. Nurodė, kad jis nesidomėjo ieškovės, t. y. brolio, įmonės veikla, todėl jam nebuvo žinoma įmonės finansinė padėtis. Užskaitymas 15 000 Eur buvo padarytas pagal jo buhalterinius duomenis, t. y. ieškovė pateikė tokią sandėliuko likutinę vertę, kuri susidarė iš medžiagų ir darbų sandėliukui pastatyti. Jei būtų reikėję pirkti sandėliuką už pinigus, atsakovė nebūtų jo pirkusi, kadangi jo kaina yra per didelė, tačiau šiuo atveju geriau buvo pasiimti sandėliuką, nei negauti nieko. Atsakovės tikslas buvo gauti nors kažkokį turtą už ieškovės įsiskolinimą. Ginčo sandėliukas yra neregistruotas statinys, nes t. y. apie 70 kv. m. laikinas statinys – prie mūrinės sienos pastatytos trys sienos uždengtos stogu, įstatyti garažo vartai, durys, langai ir kondicionierius, statinys yra be pamatų, vietoje grindų – asfaltas. Jis pastatytas UAB „VRD Baltic“ teritorijoje; kadangi UAB „KoraTrade“ nuomojosi iš atsakovės patalpas ir jai reikėjo papildomų patalpų sandėliavimui. Šių įmonių vadovų susitarimu ieškovei buvo leista pasistatyti už savo lėšas tokį statinį susitariant, kad tuomet, kai jis taps ieškovei nebereikalingu, atsakovas jį nupirks. Jo įvertinti nėra galimybės, nes jis neįregistruotas. Pasisakydamas dėl priešieškinio nurodė, kad suklydimas yra tame, kad perimant iš ieškovės sandėliuką už 15 tūkstančių eurų skolos įskaitymą buvo neįvertinta, kad bankroto administratorius gali pareikalauti pinigų.

2. Išvadą teikianti institucija Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad patikrinimo metu nustatyta, kad sklype, šiaurės vakarinėje dalyje šalia tvoros pastatytas netaisyklingos formos apie 66 kv. m. pastatas, kurio aukštis aukščiausioje vietoje 2,40 m. Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 Statinių klasifikavimas 2 lentelės 5 punktu, statinys priskiriamas II grupės nesudėtingųjų statinių kategorijai (2020 m. gegužės 7 d. DOK-53643).

3. Išvadą teikianti institucija Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, kad trūksta duomenų, nėra galimybės tiksliai atsakyti į klausimą, koks buvo sandėliuko nusidėvėjimo procentas sandorio atlikimo metu (2018 m. birželio 15 d.) (4 t., el. b. l. 96–97).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys ir priešieškinis atmestini.

4. Nustatyta, Kauno apygardos teismas 2018 m. spalio 24 d. nutartimi UAB „KoraTrade“ iškėlė bankroto bylą, įmonės bankroto administratoriumi paskirtas A. P. (1 t., el. b. l. 6, 7).

Žemesnės instancijos teismas

5. UAB „KoraTrade“ vadovas nuo 2014 m. lapkričio 28 d. iki bankroto bylos iškėlimo buvo E. R. (1 t., el. b. l. 594–597).

6. UAB „VRD Baltic“ vadovas ir vienintelis akcininkas ir yra E. R. brolis V. R. (1 t., el. b. l. 591–593).

7. 2018 m. birželio 15 d. PVM sąskaita faktūra KRT 001574, 2018 m. birželio 15 d. sandėliuko nurašymo aktas ir buhalterinės suvestinės „Klientų apyvarta: UAB VRD Baltic apyvarta“ (1 t., el. b. l. 8–15) patvirtina tai, kad 2018 m. birželio 15 d. ieškovė perdavė atsakovei nesudėtingą statinį – sandėliuką su palėpe, pastatytą 2013 m., kurio pagal ilgalaikio turto nurašymo aktą likutinė vertė 12 166,78 Eur, ko pasėkoje atsakovė šia suma sumažino ieškovės skolą atsakovei, t. y. atliko įskaitymą. Atsakovė pateikė ginčo sandėliuko nuotraukas (4 t., el. b. l. 1–4).

8. UAB „KoraTrade“ laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. birželio 30 d. kreditoriui UAB „DHL Lietuva“ (DHL) sumokėjo 5 550 Eur, o kreditoriui UAB „Skubios siuntos“ (UPS) – 29 190,53 Eur (2 t., el. b. l. 39–40).

9. UAB „KoraTrade“ įsiskolinimas UAB „VRD Baltic“ 2018 m. lapkričio 23 d. – 5 977,03 Eur (1 t., el. b. l. 563–588), iki ginčijamo sandorio sudarymo – 20 981,03 (+15 004,00 Eur) (4 t., el. b. l. 67, 68) .

10. UAB „KoraTrade“ įsiskolinimas UAB „DHL Lietuva“ (DHL) 2018 m. gruodžio 12 d. buvo 38 571,33 Eur (1 t., el. b. l. 18), tokio pat dydžio įsiskolinimas buvo ir ginčijamo sandorio sudarymo metu (4 t., e. b. l. 74, 75). DHL išrašytos PVM sąskaitos faktūros UAB „KoraTrade“ už laikotarpį nuo 2017 m. kovo 31 d. iki 2017 m. birželio 30 d. ir 2017 m. rugpjūčio 10 d. (1 t., el. b. l. 23–322; 323).

11. UAB „KoraTrade“ įsiskolinimas UAB „Skubios siuntos“ (UPS) 2018 m. lapkričio 15 d. buvo 26 703,11 Eur, kuri buvo priteista 2018 m. rugsėjo 14 Kauno apylinkės teismo sprendimu už akių (1 t., el. b. l. 324–325; 422–426), tokio pat dydžio įsiskolinimas buvo ir ginčijamo sandorio sudarymo metu (4 t., e. b. l. 74, 75). UAB „Skubios siuntos“ (UPS) išrašytos PVM sąskaitos faktūros UAB „KoraTrade“ už laikotarpį nuo 2017 m. birželio 30 d. iki 2017 m. rugsėjo 29 d. (1 t., el. b. l. 327–419).

12. UAB „KoraTrade“ įsiskolinimas UAB „Auto švaruolis“ 2018 m. lapkričio 16 d. buvo 25 Eur (1 t., el. b. l. 427–433), ginčijamo sandorio sudarymo metu – 12 Eur (4 t., el. b. l. 74, 75); UAB „Bitė Lietuva“ 2018 m. lapkričio 6 d. – 814,11 Eur (1 t., el. b. l. 434–440), ginčijamo sandorio sudarymo metu – 193,27 Eur (4 t., el. b. l. 74, 75); UAB „Gisera“ 2018 m. lapkričio 19 d. – 2 057 Eur (1 t., el. b. l. 441–457), ginčijamo sandorio sudarymo metu – 1 452 Eur (4 t., el. b. l. 74, 75); UAB „Interparts Lt“ 2018 m. lapkričio 21 d. – 7 046,95 Eur (1 t., el. b. l. 458–496), tokio pat dydžio įsiskolinimas buvo ir ginčijamo sandorio sudarymo metu (4 t., el. b. l. 74, 75); UAB „Kautra“ 2018 m. lapkričio 20d. – 124,70 Eur (1 t., el. b. l. 497–505), ginčijamo sandorio sudarymo metu – 35,40 Eur (4 t., el. b. l. 74, 75); UAB „Ranera“ 2018 m. lapkričio 6 d. – 263,34 Eur (1 t., el. b. l. 506–524), tokio pat dydžio įsiskolinimas buvo ir ginčijamo sandorio sudarymo metu (4 t., el. b. l. 74, 75); AB SEB bankui 2018 m. lapkričio 19 d. – 15 260,07 Eur (1 t., el. b. l. 527–534), ginčijamo sandorio sudarymo metu – 14 513,33 Eur (4 t., el. b. l. 74, 75); UAB „TNT“ 2018 m. spalio 24 d. – 509,06 Eur (1 t., el. b. l. 535, 536, 539–553), ginčijamo sandorio sudarymo metu – 441,21 Eur (4 t., el. b. l. 74, 75); UAB „Vertikali medija“ 2018 m. lapkričio 20 d. – 590,48 Eur (1t., el. b. l. 554–560), ginčijamo sandorio sudarymo metu – 147,62 Eur (4 t., el. b. l. 74, 75); VMI prie FM 2018 m. lapkričio 12 d. – 4 743,29 Eur (1 t., el. b. l. 561–562); VSDFV Kauno skyriui 2018 m. lapkričio 19 d. – 4 476,63Eur (1 t., el. b. l. 590).

13. Viso pradelstų kreditorinių reikalavimų suma ginčijamo sandorio sudarymo dienai sudarė 109 417,28 Eur. 2017 m. gruodžio 31 d. balanse nurodyta, kad įmonė tai dienai turėjo turto 166 236 Eur sumai, bankroto bylos iškėlimo dienai (2018 m. spalio 24 d.) – 44 045 Eur sumai (4 t., el. b. l. 74, 75).

14. Apklaustas liudytoju E. R., buvęs UAB „KoraTrade“ direktorius, nurodė, kad jo įmonė įsikūrė 2013 m., nuo 2017 m. birželio mėn. įmonės finansinė padėtis pradėjo blogėti, todėl buvo mažinami atlyginimai, vėliau atleidinėjami žmonės, pardavinėjamas įmonės turtas – automobiliai, priekaba. Liudytojas nuo 2017 m. birželio 1 d. pradėjo skolinti įmonei savo pinigus, nes norėjo tą įmonę išlaikyti. Po truputį atidavinėjo skolas didžiausiems kreditoriams, įmonė dar veiklą vykdė 20 proc., buvo bandoma atiduoti skolas ir įmonę atgaivinti, tačiau nepavyko, įmonė jam liko skolinga 30 000 Eur. Pasisakydamas dėl ginčo sandėliuko nurodė, kad kai pradėjo dirbti iš atsakovės išsinuomojo nedidelį ofisiuką – porą kambariukų, tačiau pritrūko vietos, reikėjo sandėliuko. Atsakovės teritoriją skiria didžiulė mūrinė tvora, priklausanti mėsos kombinatui, liudytojas paprašė atsakovės leidimo prie tos sienos pasistatyti sandėliuką. Jam buvo leista tai padaryti už savo lėšas ir sutarta su atsakove, kad ateityje jo įmonė nebedirbs, atsakovė tą sandėliuką perims, kadangi jis yra atsakovės naudojamoje teritorijoje. Kadangi sandėliukas yra laikinas statinys, neregistruotas, pastatytas svetimoje žemėje, pradėjus pardavinėti įmonės turtą, jo parduoti nebuvo galimybės. Todėl buvo nutarta perleisti jį atsakovei – buvo išrašyta sąskaita ir už 15 000 Eur likutinę vertę popieriuje ir ta suma sumažinta įmonės skola atsakovei. Nurodė, kad tokios sumos jo perleidimo sandėliukas nebuvo vertas, už tokią sumą jis buvo pastatytas, tokie buvo jo statybos kaštai, tačiau už tokią kainą niekas nebūtų jo pirkęs. Taip pat nieko nebūtų pardavę, jei sandėliukas būtų buvęs išardytas, nes ten yra suvirintas metalinis rėmas ir prisuktos plokštės, iš vidaus prisukta mediena, lempos, elektra. Gal už langus būtų galimybė gauti kelis šimtus eurų. Realiai jo parduoti buvo neįmanoma, nes jis nei toks koks yra, nei išardytas, visiškai nepaklausus; taip pat nebuvo galimybės jį perkelti į kitą vietą, nes jis yra prilipdytas prie kitai įmonei priklausančios tvoros. Sandoris su atsakove buvo sudarytas tikslu atlikti įskaitymą, o ne gauti pinigus, nes tik atsakovė galėjo jį naudoti kaip sandėlį, kadangi juo naudotis galėjo tik tas, kas dirbo toje teritorijoje, tačiau joje daugiau niekas nedirbo – tik ieškovės ir atsakovės įmonės. Nurodė, kad šis sandoris jų įmonei buvo labai naudingas, nes įmonė 15 000 Eur suma sumažino savo skolas, o atsakovei šis sandoris ekonomine prasme buvo visiškai nenaudingas.

Dėl ieškinio, reiškiamo CK 6.66 straipsnio pagrindu

15. Nagrinėjamoje byloje ieškovė laikė, kad tarp šalių sudarytas sandėliuko su palėpe pirkimo – pardavimo sandoris yra teisėtas, tačiau šalys neteisėtai atliko įskaitymą, ko pasėkoje ieškovės įmonė negavo lėšų už perleistą turtą. Būtent įskaitymą ieškovė ginčijo actio Pauliana pagrindu.

16. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Tokį ieškinį turi teisę reikšti ir bankrutuojančios įmonės bankroto administratorius dėl bankrutuojančios įmonės sudarytų sandorių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika; 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-313-611/2019).

17. Pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017, 47 punktas; 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-313-611/2019, 20 punktas).

18. Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad sprendžiant, ar buvo pažeistos kreditoriaus teisės ginčijamu sandoriu suteikiant pirmenybę kitam kreditoriui, reikia turėti omenyje tai, kad kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2012). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad šis aiškinimas taikytinas tik tais atvejais, kai yra teisinis pagrindas konstatuoti skolininko, kaip verslo subjekto, protingo asmens elgesio standartus atitinkančius veiksmus sąžiningai siekiant naudos įmonei ir atsiskaitymo su visais jos kreditoriais įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013; 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2013; 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-313-611/2019, 21 punktas; 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020). Svarbu, kad sandoris nepažeistų kitų į tokią pačią situaciją patekusių kreditorių teisių, kurie būtų suinteresuoti sudaryti tokį sandorį (įsigyti tą patį turtą, įskaityti savo reikalavimus ir pan.) tokiomis pačiomis ar geresnėmis skolininkui sąlygomis.

19. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje taip pat yra pripažinęs, kad išimtiniais atvejais gali būti pateisinamas sandorio, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, sudarymas, konstatavus sandorio ekonominį naudingumą įmonei, pagrįstą skolininko siekį išvengti bankroto ar sumažinti įmonės nemokumą, atitinkančius jo kreditorių teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384-916/2015; 2017 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79-313/2017, 45 punktas; 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-313-611/2019, 23 punktas).

20. Dėl nurodytų priežasčių Lietuvos Aukščiausiasis teismas dar 2010 m. lapkričio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010 yra išaiškinęs, jog „... įprastai skolininko turto pirkimo-pardavimo sandoris, pagal kurį mokėtina kaina įskaityta į priešpriešinį reikalavimą, arba jam savo esme analogiškas turto perleidimo už skolą sandoris nėra draudžiamas, jeigu turtas yra perleistas už rinkos kainą. Svarbu, kad toks turto perleidimas ir reikalavimų įskaitymas nepažeistų kitų analogiškoje situacijoje esančių kreditorių teisių, kurie būtų suinteresuoti įsigyti tą patį turtą ir įskaityti savo reikalavimus tokiomis pačiomis ar geresnėmis skolininkui sąlygomis. Priešingai, tokie sandoriai gali būti naudingi skolininkui, kartu ir jo kreditoriams, pvz., kai perleidžiamas tiesiogiai įmonės veikloje nenaudojamas ir taip pajamų nesukuriantis skolininko nekilnojamasis ar kilnojamasis turtas. Kreditoriaus įsipareigojimų sumažinimas tokio turto sąskaita tuo momentu dažniausiai atitinka ir kitų kreditorių interesus, nes taip sumažinami finansiniai įsipareigojimai kreditoriams ir sudaromos prielaidos jiems visiškai įvykdyti“.

21. Nurodytos aplinkybės yra reikšmingos nagrinėjamoje byloje, nes ginčijamas sandoris savo esme yra skolininkui priklausančio turto perleidimas, mokėtiną už turtą sumą įskaitant į priešpriešinius atsakovės reikalavimus, o perleistas atsakovei turtas yra atsakovės naudojamajame žemės sklype pastatytas laikinas statinys. Būtent dėl tokio sandorio šalys susitarė, tokį sandorį jos sudarė dar iki bankroto bylos iškėlimo ieškovei (tiek PVM sąskaita faktūra, tiek Ilgalaikio turto nurašymo aktas sudaryti tą pačią dieną), todėl turto perleidimas ir įskaitymas negali būti vertinami atskirai. Dėl nurodyto atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas bankroto administratoriaus argumentas, jog pats pirkimo – pardavimo sandoris yra teisėtas ir ieškovės neginčijamas, o iš esmės yra ginčijamas tik mokėtinos už turtą sumos įskaitymas į atsakovės reikalavimus. Pažymėtina, kad vertinant šį sandorį kaip skolininkui priklausančio turto perleidimą, mokėtiną už turtą sumą įskaitant į priešpriešinius atsakovės reikalavimus, atitinkamai turi būti sprendžiamas ir restitucijos klausimas, teismui pripažinus šį sandorį negaliojančiu.

22. Minėta, kad ieškovė savo ieškinį grindė aplinkybe, jog UAB „KoraTrade“ būdama nemoki, sudarė ginčijamą sandorį su ieškovės direktoriaus broliui priklausančia įmone, kas reiškia, kad sandoris buvo sudarytas žinant, kad toks sandoris pažeis kitų kreditorių interesus.

23. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis, bet ne baigtinis sąrašas atvejų, kaip skolininko sudarytu sandoriu galima pažeisti kreditoriaus interesus: jei dėl sandorio skolininkas tampa nemokus; jei skolininkas būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; jei kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

24. Nemokumas yra ekonominė įmonės būklė, kuri nustatoma pagal tai, ar įmonė atsiskaito su kreditoriais ir ar ji yra ekonomiškai pajėgi atsiskaityti. Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės nemokumą, nebūtina, kad įmonei būtų iškelta bankroto byla, nes bankroto bylos iškėlimas, esant ekonominio nemokumo padėčiai, yra teisinis nemokumo būklės pripažinimas ir atitinkamų procedūrų vykdymas. Nemokumas nustatomas įvertinus įmonės atsiskaitymų vykdymą ir jos balanse nurodytą turto ir įsipareigojimų santykį. Nemokumas kaip teisinė sąlyga actio Pauliana atveju suprantamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012; 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-384-916/2015 (S) ). Jeigu asmuo neatsiskaito su kreditoriais ir neturi turto, kurio verte pakankamai būtų padengtas įsipareigojimų vykdymas, tai jo ekonominė padėtis gali būti vertinama kaip nemokumas CK 6.66 straipsnio taikymo prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013).

25. Nors pagal byloje surinktus rašytinius įrodymus nepavyko nustatyti, kiek tiksliai turto UAB „KoraTrade“ turėjo ginčijamo sandorio sudarymo dienai, tačiau surinkti įrodymai bet kuriuo atveju patvirtina tai, kad įmonė nevykdė savo įsipareigojimų, o pradelsti įmonės įsipareigojimai viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės, kas leidžia teismui konstatuoti, kad įmonės nemokumas, kaip teisinė actio Pauliana sąlyga, egzistavo ginčijamo sandorio sudarymo metu.

26. Sprendžiant klausimą ar nagrinėjamoje byloje buvo pažeistos kreditorių teisės ginčijamu sandoriu suteikiant pirmenybę kitam kreditoriui pažymėtina, kad teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad, vertinant, ar pirmenybės suteikimas vienam kreditoriui pažeidė kitų kreditorių, kurių interesais pareikštas actio Pauliana, interesus ir teises, reikia atsižvelgti į konkrečias bylos aplinkybes, o vien nustatytos atsiskaitymo tvarkos pažeidimo konstatavimo neužtenka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo2002 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2002; 2012 m. gegužės 2d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012).

27. Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad vien tik faktas, jog sandorius ginčija bankroto administratorius, nesudaro pagrindo ginčijamus ir iki bankroto bylos iškėlimo sudarytus sandorius vertinti pagal taisykles, kurios yra būdingos bankroto procesui. Actio Pauliana negali būti aiškinamas taip, kad sudarytų prielaidas ginčyti sandorius, kurie jų sudarymo metu nebuvo draudžiami ir atitiko įprastą verslo praktiką, nepaisant to, kad jų sudarymo metu skolininkas turėjo įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams, o vėliau jam buvo iškelta bankroto byla. Toks įstatymo aiškinimas ir taikymas sukeltų teisinį neapibrėžtumą, nepasitikėjimą finansinių problemų turinčiu skolininku ir nepagrįstai ribotų jo galimybes vykdyti veiklą bei siekti atsiskaitymo su visais kreditoriais išvengiant bankroto, o bankroto administratoriui sudarytų nepagrįstas prielaidas ginčyti visus be išimties iki bankroto bylos iškėlimo sudarytus sandorius taip piktnaudžiaujant savo teisėmis. Sprendžiant, ar buvo pažeistos kreditoriaus teisės ginčijamu sandoriu suteikiant pirmenybę kitam kreditoriui, reikia turėti omenyje tai, kad kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams. Tokius sprendimus dažnai padiktuoja verslo logika, kartais tai gali būti vienintelė racionali išeitis išvengti bankroto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010).

28. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ginčo objektas yra nesudėtingas statinys, kurio pastatymui 2013 m. buvo išleista 15 000 Eur. Šis statinys stovi atsakovės naudojamame žemės sklype, pastatytas prijungus jį prie kitam juridiniam asmeniui priklausančios tvoros. Statinio likutinė vertė, pagal į bylą pateiktus dokumentus, jo perleidimo atsakovei dieną buvo 12 166,78 Eur, (rinkos vertės nustatyti nepavyko), kas, teismo nuomone, reiškia, jog atsakovė, perimdama ginčo sandėliuką ir atlikdama įskaitymą už ieškovės neįvykdytą prievolę įskaitė ženkliai didesnę įsiskolinimo sumą nei gauto turto vertė. Šios aplinkybės leidžia teismui konstatuoti, kad tokiu būdu tokio sandorio sudarymas buvo išimtinai naudingas ieškovei, ir atitinkamai – nenaudingas atsakovei.

29. Sprendžiant klausimą apie tai ar tokiu sandoriu nebuvo pažeistos analogiškoje situacijoje esančių kreditorių teisės pažymėtina, kad, kaip nustatyta, ginčijamo sandorio sudarymo metu pagrindiniai ieškovės kreditoriai be atsakovės buvo siuntų pervežimo įmonės UAB „DHL Lietuva“ ir UAB „Skubios siuntos“ bei AB SEB bankas, t. y. įmonės kurių veikla nėra susijusi su gamyba, prekyba ar sandėliavimu. Tai leidžia daryti teismui tikėtiną prielaidą, kad šios įmonės negalėjo būti suinteresuotos tokiomis pat ar netgi geresnėmis sąlygomis įsigyti ieškovei priklausiusį sandėliuką, įvertinant ir tą aplinkybę, jog jis pastatytas atsakovės naudojamame žemės sklype, strategiškai nepatogiame nurodytiems kreditoriams. Šiuo atveju vertintina ir tai, kad, kaip nurodyta Sprendimo 29 punkte, ieškovės prievolės įskaitymas viršijo gaunamo turto vertę.

30. Dėl Sprendimo 29 ir 30 punktuose nurodytų aplinkybių darytina išvada, jog ginčo sandėliukas apskritai nėra ir nebuvo paklausi prekė, kuria galėtų būti suinteresuotas bet koks pirkėjas, išskyrus atsakovę, kuri vienintelė objektyviai turi galimybę efektyviai pasinaudoti šiuo turtu. Tai, kad sandėliukas nevertas tos pinigų sumos, už kurią atliktas įskaitymas, teismo posėdyje pripažino ir ieškovės atstovas; šią aplinkybę patvirtina ir jo išsakyta pozicija, kad ieškovė, jai palankaus sprendimo atveju, nepageidauja susigrąžinti sandėliuko, tikslu jį parduoti ir padengti kreditorių reikalavimus. Tokia ieškovės pozicija tik patvirtina aplinkybę, jog ginčo sandėliukas apskritai yra nelikvidus.

31. Tokios byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti teismui išvadą, kad ginčijamo sandorio sudarymas ieškovei buvo ekonomiškai naudingas, t. y. šiuo sandoriu buvo sumažintas įmonės nemokumas, kas atitiko jos kreditorių teises ir teisėtus interesus. Todėl, teismo nuomone, ginčijamo sandorio sudarymas atitiko protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą ir šiuo atveju, sandorio, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, sudarymas yra pateisinamas.

32. Minėta, jog viena iš actio Pauliana instituto taikymo sąlygų grindžiama su neprivalomumu skolininkui sudaryti ginčijamą sandorį. Privalėjimas sudaryti sandorį yra viena iš imperatyviųjų nuostatų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis). Pareigos sudaryti sandorį atsiradimo pagrindas gali būti įstatymas, teismo sprendimas, taip pat tam tikros aplinkybės. Taigi jeigu skolininkas privalėjo sudaryti ginčijamą sandorį, tai jo pripažinti negaliojančiu actio Pauliana ieškinio pagrindu negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011).

33. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl privalomumo sudaryti sandorį, yra išaiškinęs, kad tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas; tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-421/2016; 2017 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79-313/2017; 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7- 115-469/2020).

34. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad ieškovei priklausęs sandėliuko perleidimas atsakovei už žymiai didesnę sumą nei sandėliuko vertė buvo ekonomiškai naudingas ir atitiko protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą (Sprendimo 32 punktas), laikytina, kad ieškovė dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių privalėjo sudaryti ginčijamą sandorį.

35. Nenustačius, kad ginčijamais sandoriais buvo pažeisti kreditorių interesai, bei nustačius, kad skolininkas privalėjo sudaryti ginčijamus sandorius, darytina išvada, kad sudarydamos sandorius šalys buvo sąžiningos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7- 115-469/2020).

36. Esant tokioms teismo nustatytoms aplinkybėms, nurodytam teisiniam reglamentavimui ir kasacinio teismo praktikai, ieškinys atmestinas, kaip teisiškai nepagrįstas.

Dėl priešieškinio

37. Atsakovė priešieškiniu prašė, tuo atveju, jei teismas laikys, kad sandoris tarp šalių negalėjo būti sudarytas, jį pripažinti negaliojančiu dėl suklydimo, t. y. suklydus dėl sandorio kainos. Nors teismas pripažino, kad ginčijamo sandorio sudarymas ieškovei buvo ekonomiškai naudingas, tačiau pasisako ir dėl priešieškinio pagrįstumo.

38. Pagal CK 1.90 straipsnio 1 dalį dėl suklydimo sudarytą sandorį teismas gali pripažinti negaliojančiu, jeigu nustatomos dvi sąlygos: pirma, turi būti konstatuotas suklydimo faktas; antra, turi būti nustatyta, kad suklydimas buvo esminis.

39. Suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas, kai neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Be to, suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio sudarymo faktus sandorio sudarymo metu (CK 1.90 straipsnio 2 dalis). Analogiška nuostata įtvirtinta ir Tarptautinių komercinių sutarčių principų (toliau – UNIDROIT principai) 3.4 straipsnyje, kuriame suklydimas apibūdinamas kaip klaidingas faktų ar teisės normų, esančių sutarties sudarymo metu, suvokimas. Taigi suklydimo faktą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu buvo suklysta dėl esminių sandorio elementų, buvusių sandorio sudarymo metu, o ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007). Šis laiko elemento fiksavimas būtinas tam, kad būtų atskirti atvejai, kai suklydimas ir jo pasekmės atsiranda dėl sutarties nevykdymo. Jeigu šalis sudarė sutartį klaidingai suprasdama faktines ar teisines aplinkybes, taikytinos taisyklės, reglamentuojančios dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimą negaliojančiu. Tačiau jeigu šalis teisingai suvokė sandorio sudarymo metu esančias aplinkybes, bet klydo dėl šio sandorio perspektyvų, šios taisyklės netaikomos.

40. Suklydimo sąlygos, nors ir nulemtos įvairių sandorio aplinkybių, turi būti susijusios su sandorio turiniu. Jeigu suklystama dėl to, kas neįeina į sandorio turinį, pavyzdžiui, dėl sandorio motyvų, tai nėra pagrindo pripažinti sandorį negaliojančiu. Suklysta gali būti dėl sandorio esmės, jo dalyko, kitų esminių sandorio sąlygų ar kitokių aplinkybių. Tačiau suklydimo faktas dėl minėtų aplinkybių savaime dar nėra pagrindas pripažinti sandorį negaliojančiu. Suklydimas turi būti esminis, t. y. toks, kai normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis. Tokia esminio suklydimo samprata pateikta CK 1.90 straipsnio 4 dalyje ir UNIDROIT principų 3.5 straipsnyje. Aplinkybė, ar būtų sudarytas sandoris kitomis sąlygomis, nustatoma taikant protingo asmens taisyklę, t.y. taikomas ne tik objektyvusis kriterijus (normaliai atidus ir protingas asmuo), bet ir subjektyvusis (žinodamas tikrąją reikalų padėtį). Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į teigiančio, kad jis suklydo, asmens amžių, sveikatos būklę, išsimokslinimą, sandorio sudarymo ir kitas bylai svarbias aplinkybes.

41. CK 6.193–6.195 straipsniuose reglamentuotos, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo precedentuose konkrečiose bylose suformuotos sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės; jose pabrėžiama, kad sutartis turi būti aiškinama, nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir į kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-138-686/2015; 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-683-686/2015; 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-219/2016 ir kt.).

42. Atsakovės direktoriaus paaiškinimai, kad jis, sudarydamas ginčijamą sandorį suklydo dėl to, kad perimant iš ieškovės sandėliuką už 15 tūkstančių eurų skolos įskaitymą neįvertino, kad bankroto administratorius gali ateityje pareikalauti pinigų, reiškia ne ką kita, kaip atsakovės direktoriaus suklydimą dėl šio sandorio perspektyvų, kas, sutinkamai su šio Sprendimo 39 punkte išdėstytu išaiškinimu, reiškia, kad tokiu atveju negali būti taikomos taisyklės, reglamentuojančios dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimą negaliojančiu.

43. Atsakovės direktoriaus ir jos atstovės paaiškinimai, kad „jei būtų reikėję pirkti sandėliuką už pinigus, atsakovė nebūtų jo pirkusi, kadangi jo kaina yra per didelė, tačiau šiuo atveju buvo geriau pasiimti sandėliuką nei negauti nieko“; „atsakovės tikslas buvo gauti nors kažkokį turtą už ieškovės įsiskolinimą“ taip pat patvirtina tai, kad atsakovės direktorius suprato sandėliuko vertę, tik susidarius situacijai, kad pinigų mokėti nereikės, o bus nurašyta dalis ieškovės skolos sąmoningai sudarė ginčo sandorį.

44. Įvertinant tai, kad atsakovės atstovas daugiau nei 20 metų sėkmingai vykdo verslą, yra įmonės savininkas ir vadovas, teismas neturi pagrindo pripažinti, kad ginčijamas sandoris buvo sudarytas atsakovei suklydus, todėl priešieškinis atmestinas, kaip teisiškai nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

45. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

46. Prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo teismui pateikė atsakovė. Nurodė, jog bendra bylinėjimosi išlaidų suma – 1 880,00 Eur, kurią sudaro: 80,00 Eur už konsultaciją, 800,00 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą, 400,00 Eur už priešieškinio surašymą, 600,00 Eur už pasirengimą ir atsakovės atstovavimą teismo posėdžiuose.

47. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškinys atmestas, atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atsikirtimais į ieškinį ir atsakovės atstovavimą teismo posėdžiuose priteisia iš ieškovės, t. y. atsakovei iš ieškovės priteisiamos 80,00 Eur išlaidos už konsultavimą, 800,00 Eur išlaidos už atsiliepimo į ieškinį surašymą ir 600,00 Eur išlaidos už atsakovės atstovavimą teismo posėdžiuose ir pasirengimą teismo posėdžiams. Prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo dalis, kuria prašoma iš ieškovės priteisti 400,00 Eur išlaidas už priešieškinio parengimą, atmestina, kadangi priešieškinis šiuo sprendimu yra atmestas.

48. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš šalių valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios 5,00 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo, Nr. 1R-19/1K-2).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „KoraTrade“, juridinio asmens kodas 303044745, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „VRD Baltic“, juridinio asmens kodas 159981355, 1 480,00 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų aštuoniasdešimties eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Rūta Jankauskaitė-Jocė