- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-15
- Bylos Nr.
- e2S-1574-653/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24368-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Šiškina
- Pareiškėjas
- I. J.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarties, kuria pareiškimas dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu pripažintas nepaduotu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai I. J. ir V. J. kreipėsi į teismą su prašymu dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei pateikė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartimi nustatė pareiškėjams terminą trūkumams pašalinti.
3. Teisme 2020 m. rugsėjo 8 d. gautas pranešimas apie pašalintus trūkumus, kuriame, be kita ko pareiškėjai nurodo, jog „<...>Tai, kad šalys tarpusavį susitaria, kas bus atsakingas jei paaiškėtų šiai dienai šalims nežinomas kreditorius, nepažeidžia jokių kreditorių interesų ir negali būti kliūtimi nagrinėti santuokos nutraukimo bylą.“<...>
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartimi nutarė pareiškėjų I. J. ir V. J. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu laikyti nepaduotu ir kartu su priedais grąžinti.
5. Teismas nurodė, kad pareiškėjai santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu sutarties 3.4.9 punkte susitarė: „<...> jei po šios sutarties pasirašymo paaiškėtų, jog šalys sutarties pasirašymo metu turėjo kitų kreditorių, visi sandoriai, sudaryti vieno iš sutuoktinių vardu, nesukels teisinių pasekmių kitam sutuoktiniui ir už kylančias iš šių sandorių prievoles atsakys tik juos sudaręs sutuoktinis asmeniškai“.
6. Teismas 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartyje išaiškino, kad santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu sutarties 3.4.9 punktas turi būti patikslintas. Teismas nurodė, kad šalindami trūkumus, pareiškėjai nurodė, jog visi žinomi 12 kreditorių yra informuoti apie bylą, patvirtino, kad kitų kreditorių, išskyrus nurodytus, jie neturi, tačiau sutarties 3.4.9 punkto nepataisė, o nurodė teismui, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 3.4.9. punkte esanti nuostata dėl paaiškėjusių prievolių kreditoriams vykdymo jokių kreditorių teisių nepažeidžia.
7. Teismas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje išaiškinta, kad įstatyme nustatytas įpareigojimas nutraukiant santuoką išspręsti visus santuokos nutraukimo padarinių klausimus, tarp jų – dėl žinomų ir (ar) numanomų vieno (abiejų) sutuoktinių kreditorių reikalavimų sutuoktiniams, atsižvelgiant į Civilinio Kodekso (toliau – CK) reguliavimą, įtvirtinantį sutuoktinių turto teisinio režimo rūšis (bendroji jungtinė nuosavybė, asmeninė sutuoktinių nuosavybė, šeimos turtas; CK 3.81–3.108 straipsniai) ir sutuoktinių civilinės atsakomybės pagal turtines prievoles formas (asmeninė, solidarioji, dalinė; CK 3.109–3.115 straipsniai), ne tik sudaro galimybę užtikrinti sutuoktinių teisių bei pareigų pusiausvyrą dalijant turtą ir paskirstant turtines teises bei pareigas, bet ir geriausiai apsaugo sutuoktinių kreditorių turtinius interesus, nes leidžia tinkamai nustatyti sutuoktinių turto teisinį režimą, sutuoktinių civilinės atsakomybės kreditoriams apimtis ir patenkinti kreditorių reikalavimus iš sutuoktinių turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58-219/2015 ir kt.).
8. Teismas nurodė, kad pareiškėjams nepašalinus iš santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu sutarties 3.4.9 punkto nuostatos dėl po santuokos nutraukimo paaiškėjusių prievolių kreditoriams vykdymo sudaro pagrindą teismui spręsti, kad pareiškėjai (vienas iš jų) nenurodo teismui visų žinomus ir (ar) numanomų vieno (abiejų) sutuoktinių kreditorius.
9. Teismas konstatavo, kad pareiškėjai teismo 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartyje nurodytų procesinio dokumento trūkumų nepašalino, dėl to pareiškėjų prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu laikytinas nepaduotu ir kartu su priedais grąžintinas (CPK 115 straipsnio 3 dalis).
III. Atskirojo skundo argumentai
10. Apeliantė (pareiškėja) I. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį ir grąžinti pirmos instancijos teismui pareiškimo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.
11. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Teismas nepagrįstai nustatė terminą pareiškimo trūkumams pašalinti, t.y. pateikti santuokos liudijimo originalą bei sutikslinti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.4.9. p. (Pareiškėjai santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu sutarties 3.4.9. punkte susitarė: „<...> jei po šios sutarties pasirašymo paaiškėtų, jog šalys sutarties pasirašymo metu turėjo kitų kreditorių, visi sandoriai, sudaryti vieno iš sutuoktinių vardu, nesukels teisinių pasekmių kitam sutuoktiniui ir už kylančias iš šių sandorių prievoles atakys tik juos sudaręs sutuoktinis asmeniškai“. Nurodo, kad 2020 m. rugsėjo 8 d. teismui buvo pateiktas paaiškinimas apie pašalintus trūkumus, tačiau teismas 2020 m. rugsėjo 9 d. skundžiama nutartimi pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu laikė nepaduotu ir kartu su priedais grąžino pareiškėjams.
11.2. Nurodo, kad santuokos nutraukimą abiejų sutuoktinių bendru sutikimu reglamentuoja Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau - CK) trečiosios knygos IV skyriaus antrojo skirsnio ir CPK XXXV skyriaus teisės normos. Pagal CK 3.51 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir CPK 539 straipsnio 2 dalį kartu su prašymu nutraukti santuoką sutuoktiniai turi pateikti CK 3.53 straipsnyje nustatytus reikalavimus atitinkančią sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Esant sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių netikslumams, trūkumų šalinimo institutas neturėjo būti taikomas, turėjo būti vadovaujamasi CK 3.53 straipsnio 4 dalimi.
11.3. Pareiškėjų pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių jokių kreditorių interesų nepažeidžia, nes visi žinomi kreditoriai yra nurodyti, apie santuokos nutraukimo bylą informuoti. Pareiškėjų tarpusavio susitarimas kas vykdys prievoles, jei paaiškėtų nauji kreditoriai, kreditorių teisių nepažeidžia. Tai, kad šalys tarpusavyje susitaria, kas bus atsakingas jei paaiškėtų šiai dienai šalims nežinomas kreditorius, ir jei pareikštų turtinius reikalavimus sutuoktiniams, nepažeidžia jokių kreditorių interesų, o tik suteikia šalims aiškumą. Tai negali būti kliūtimi nagrinėti santuokos nutraukimo bylą, nes tai ne atsakomybės atsisakymas prieš kreditorius, o tarpusavio susitarimas. Pažymėjo, kad šalys nuo 2013 m. kartu negyvena, neveda bendro ūkio ir negali kontroliuoti viena kitos veiksmų, žinoti apie sudarytus sandorius ar prisiimtus įsipareigojimus ar priteistas sumas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas.
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nenustatė.
13. Apeliacijos objektą sudaro skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nutarta laikyti nepaduotu ir kartu su priedais grąžinti, nepašalinus teismo nustatytų trūkumų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai 2020 m. rugpjūčio 26 d. per EPP sistemą kreipėsi į teismą su prašymu dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei pateikė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Teismas 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartimi pareiškėjams nustatė terminą prašymo trūkumams pašalinti, t.y pateikti teismui santuokos liudijimo originalą bei patikslinti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.4.9. punktą, taip pat išaiškino prašymo trūkumų nepašalinimo pasekmes, kad per teismo nustatytą terminą nepašalinus procesinio dokumento trūkumų, jis bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiems asmenims. 2020 m. rugsėjo 8 d. pareiškėjai pateikė teismui apie pašalintus trūkumus civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu, kuriame nurodė, kad santuokos liudijimo originalas yra išsiųstas teismui paštu bei pateikė tai patvirtinančius įrodymus, nurodė, kad sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.4.9. punktas jokių kreditorių interesų nepažeidžia ir tai šalys patvirtino šio punkto pirmu sakiniu, kad prie pašymo yra pateikti įrodymai, kad visiems kreditoriams apie santuokos nutraukimo bylą yra pranešta, o tai, kad šalys tarpusavyje susitarė, kas bus atsakingas, jei paaiškėtų šiai dienai nežinomas kreditorius, nepažeidžia jokių kreditorių interesų ir negali būti kliūtimi nagrinėti santuokos nutraukimo bylą bei prašė priimti pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu, išnagrinėti bylą iš esmės, patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.2020 m. rugsėjo 9 d. teisme gautas santuokos liudijimo originalas. 2020 m. rugsėjo 9 d. skundžiama nutarti teismas pareiškėjų prašymą nutarė laikyti nepaduotu bei grąžinti.
15. Narinėjamu atveju, teismui yra pateiktas pareiškimas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Santuokos nutraukimą abiejų sutuoktinių bendru sutikimu reglamentuoja Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos IV skyriaus antrojo skirsnio ir CPK XXXV skyriaus teisės normos. Viena iš santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu sąlygų, įtvirtinta CK 3.51 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra ta, kad abu sutuoktiniai turi būti sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. CPK 539 straipsnio 1 dalies 4 punkte sutuoktiniai įpareigojami prašyme nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nurodyti duomenis apie sutuoktinių arba vieno iš jų kreditorius, taip pat, kad pareiškėjai yra pranešę jiems žinomiems kreditoriams apie bylos iškėlimą (CK 3.126 straipsnis). Vadovaujantis CPK 539 straipsnio 2 dalimi teismui kartu su prašymu nutraukti santuoką abiejų suktinių bendru sutarimu sutuoktiniai turi pateikti CK 3.53 straipsnyje nustatytus reikalavimus atitinkančią sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Teismas, prieš patvirtindamas sutuoktinių pateiktą sutartį, turi patikrinti, ar joje nustatytos sąlygos iš esmės nepažeidžia nepilnamečių vaikų ar vieno iš sutuoktinių teisių ir teisėtų interesų, ar neprieštarauja viešajai tvarkai. Jeigu sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį. Jeigu per šešis mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos sutuoktiniai neįvykdo teismo nurodymų dėl sutarties turinio, teismas prašymą palieka nenagrinėtą (CK 3.53 straipsnio 4 dalis).
16. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjai prašyme dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nurodė savo kreditorius, taip pat nurodė, kad kreditoriai apie santuokos nutraukimo bylą yra informuoti. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.4.9. punkte pareiškėjai taip pat patvirtino, kad sutarties pasirašymo metu kitų kreditorių, išskyrus nurodytus sutartyje, neturi.
17. Sutartis dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu yra pareiškimo dėl santuokos nutraukimo bendru abiejų sutuoktinių bendru sutikimu priedas (CPK 539 straipsnio 2 dalis). Teismas, spręsdamas dėl prašymo nutraukti santuoką bendru abiejų sutuoktinių bendru sutikimu priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar teismui pateiktas prašymas atitinka bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus (CPK 111 straipsnis) bei specialiuosius tokiam prašymui keliamus reikalavimus, numatytus CPK 539 straipsnyje. Tuo tarpu kartu su prašymu nutraukti santuoką bendru abiejų pareiškėjų bendru sutikimu pateiktos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisėtumo tvirtinimo klausimas turi būti sprendžiamas nagrinėjant bylą iš esmės teismo posėdyje CK 3.53 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumo klausimas prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu priėmimo stadijoje nėra sprendžiamas. Tokios praktikos laikosi ir kiti teismai (žr. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-739-603/2019). Tokiu atveju, pareiškėjams procesiniame dokumente dėl trūkumų šalinimo aiškiai nurodžius, jog visi žinomi kreditoriai yra informuoti apie bylą, kad kitų kreditorių, išskyrus nurodytus, jie neturi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė ieškinio trūkumus nepašalintais, nes sutarties sąlygų teisėtumo vertinimas, patikrinimas ar sutartis neprieštarauja viešajai tvarkai, nėra susijęs su procesinių dokumentų formos ir turinio atitikties patikrinimu keliamiems formaliems reikalavimams (CPK 115 str.), bet susijęs su bylos nagrinėjimu. Atitinkamai teismas nepagrįstai pareiškėjų prašymą laikė nepaduotu ir grąžino.
18. Kiti atskirojo skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
19. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės nuostatas, reglamentuojančias pareiškimo dėl santuokos nutraukimo bendru abiejų sutuoktinių bendru sutikimu priėmimo klausimą, todėl pirmosios instancijos teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartis naikinama ir pareiškėjų prašymo nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutarimu priėmimo klausimas grąžinamas spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį ir grąžinti pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti pareiškėjų I. J. ir V. J. prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu priėmimo klausimą.