- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-25
- Bylos Nr.
- e2S-739-603/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08354-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė
- Pareiškėjas
- A. Č., M. Č.
- Kategorijos
- 3.3.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apeliantės (pareiškėjos) M. Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 21 d. nutarties, kuria nustatytas terminas pareiškimo trūkumams pašalinti civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. Č. ir M. Č. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu ir sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių patvirtinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas pareiškėjų A. Č. ir M. Č. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių patvirtinimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 21 d. nutartimi nustatė pareiškėjams A. Č. ir M. Č. 14 dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos prašymo dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu trūkumams pašalinti.
3. Teismas nurodė, kad pagal CPK 539 straipsnio 2 dalį kartu su prašymu nutraukti santuoką sutuoktiniai turi pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, atitinkančią CK 3.53 straipsnyje nurodytus reikalavimus. Taip pat nurodė, kad teismas negali tvirtinti sutarties, jeigu ji prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus (CK 3.53 straipsnio 4 dalis). Taip pat pagal pagal CPK 382 straipsnio 8 dalį kartu su prašymu nutraukti santuoką sutuoktiniai turi pateikti santuokos liudijimo originalą.
Šalies argumentai
4. Pareiškėjai nurodė, kad turi vieną kreditorių – AB Swedbank, ir teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjai pranešė šiam kreditoriui apie bylos dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu iškėlimą. Todėl pareiškėjai buvo įpareigoti nusiųsti prašymo ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių kopijas, pateikdami teismui apie išsiuntimą rašytinius įrodymus (CK 3.126 str.).
5. Pareiškėjai 3.4 punkte nurodė, kad daugiau kreditorių neturi. Jei šalys turi kokių nors kreditorinių įsipareigojimų, kuriuos šalis nuslėpė proceso metu, tie šie kreditoriniai įsipareigojimai, jų vykdymas lieka išimtinai tos šalies asmeninė prievolė. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjų pateiktoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių formuluojami hipotetinio pobūdžio teiginiai apie galbūt ateityje paaiškėsiančias sutuoktinių prievoles ir neaiškus susitarimas dėl jų vykdymo ir neatitinka sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių turiniui keliamų reikalavimų (nurodyti visus abiem pareiškėjams žinomus jų kreditorius santuokos nutraukimo metu ir prievolių jiems po santuokos nutraukimo vykdymo tvarką), vertintini kaip pažeidžiantys kreditorių interesus ir draudimą teismui priimti sąlyginius sprendimus (CPK 267 straipsnis), todėl kaip viena iš sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų netvirtintini. Dėl to pareiškėjai įpareigotini patikslinti nurodytą sutarties sąlygą, susijusią su prievolėmis kreditoriams ir jų vykdymu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad po santuokos nutraukimo paaiškėjus (atsiradus) aplinkybėms, turinčioms esminės reikšmės buvusių sutuoktinių turtinių interesų pusiausvyrai, jie turi teisę kreiptis į teismą dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų pakeitimo (CK 3.53 straipsnio 3 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjai sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių neaptarė ar pareiškėjai reikalauja kompensacijos ar ne vienas iš kito už didesnę atitenkančio kitam sutuoktiniui santuokoje įgyto turto dalį, todėl sprendė, kad sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių šioje dalyje tikslintina, konkrečiai aptariant kompensacijos klausimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
7. Pareiškėja M. Č. atskiruoju skundu prašo teismo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartį ir prašymo dėl santuokos nutraukimo priimtinumo klausimą išnagrinėti iš esmės, t. y. prašymą priimti. Atskirajame skunde nurodyta:
7.1. prašymas dėl santuokos nutraukimo teismui buvo teikiamas per EPP, t. y. elektroniniu būdu, todėl akivaizdu, kad tokiu būdu teikiant prašymą neįmanoma teismui pateikti santuokos liudijimo originalo. Toks teismo reikalavimas yra akivaizdžiai perteklinis ir ribojantis galimybę inicijuoti procesą elektroniniu būdu;
7.2. pastebi, kad nustatydamas šį trūkumą teismas taikė CPK 382 str. 8 d., kuris nustato reikalavimus ieškiniui dėl santuokos nutraukimo, tuo tarpu šiuo atveju buvo paduotas ne ieškinys, bet prašymas pagal CPK XXXV skyriaus nuostatas, o šiame skyriuje esantis CPK 539 str. nustato, kad prašyme nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, be duomenų, nurodytų CPK 135 straipsnyje, turi būti nurodyta: 1) sutuoktinių gimimo metai; 2) ar yra visos Civilinio kodekso 3.51 straipsnyje nustatytos sąlygos; 3) priežastys, dėl kurių, sutuoktinių manymu, jų santuoka iširo; 4) duomenys apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir nurodymas, kad pareiškėjas yra pranešęs jam žinomiems kreditoriams apie bylos iškėlimą (Civilinio kodekso 3.126 straipsnis); 5) reikalavimas dėl to, kokios sutuoktinių pavardės turi būti po santuokos nutraukimo. Taigi, teikiant prašymą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, nereikia teikti dokumentų nurodytų CPK 382 str., kadangi šiai teisenai taikytinos specialiosios sąlygos, nustatytos CPK XXXV skyriuje, o konkrečiai – CPK 539 str.3. Jei teismas visgi nuspręstų, kad teikiant prašymą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu reikia teismui pateikti ir santuokos liudijimo originalą – būtina atsakyti ir ką reiktų daryti tuomet, kai sutuoktiniai santuoką sudarė po 2017 m. sausio 1 d. arba santuokos liudijimą yra neišsaugoję. Pažymi, kad pagal dabar galiojančią santuokos registravimo tvarką, nuo 2017 m. sausio 1 d. popierinis santuokos liudijimas neišduodamas, o sutuoktiniams pageidaujant išduodamas santuokos sudarymo įrašą liudijantis išrašas. Taigi, nuo 2017 m. sausio 1 d. gali ir vis dažniau susiklostys situacija, kai net su ieškiniu kreipiantis į teismą nėra ir nebus objektyvios galimybės teismui pateikti santuokos liudijimo originalo. Dėl to mano, kad teismas nepagrįstai nustatė reikalavimą pateikti santuokos liudijimo originalą ir nustatė pareiškėjams trūkumą, kad jis nebuvo teismui pateiktas per EPP;
7.3. skundžiamoje nutartyje teismas taip pat nustatė kaip trūkumą, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjai pranešė vieninteliam jų kreditoriui AB Swedbank apie bylos dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu iškėlimą ir pareiškėjus įpareigojo nusiųsti prašymo ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių kopijas, pateikdami teismui apie išsiuntimą rašytinius įrodymus. Šią savo poziciją teismas grindė CK 3.126 str. Mano, kad šį reikalavimą teismas iškėlė nepagrįstai, neįsigilinęs į teismui pateiktus dokumentus, o taip pat suformulavo biurokratinį, nereikalingą ir akivaizdžiai perteklinį įpareigojimą pareiškėjams;
7.4. CK 3.126 str. 2 d. nustato, kad sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl turto padalijimo, privalo pareiškime dėl ieškinio nurodyti jam žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir apie bylos iškėlimą jiems pranešti, nusiųsdamas jiems pareiškimo dėl ieškinio kopiją. Akivaizdu, kad ši norma taikytina ginčo teisenoje, t. y. tuo atveju, kai pareiškiamas ieškinys, o jos tikslas – kreditorių interesų apsauga, idant nutraukdami santuoką sutuoktiniai neįtakotų kreditoriaus interesų, o teismas –nepasisakytų dėl į bylą neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų. Primena, kad šiuo gi atveju buvo pareikštas prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Šį santykį reglamentuojanti CPK 539 str. 1 d. 4 p. nustato, kad prašyme nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, be duomenų, nurodytų šio CPK 135 straipsnyje, turi būti nurodyti duomenys apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir nurodymas, kad pareiškėjas yra pranešęs jam žinomiems kreditoriams apie bylos iškėlimą (Civilinio kodekso 3.126 straipsnis). Nagrinėjamu atveju, pareiškėjai susitarė ne tik dėl santuokos metu įgytos prievolės pasidalinimo, bet ją išsprendė taip, kad vienas sutuoktinis iš prievolės pasitraukia, o kitas ją perima, taip pat perimdamas ir turtą, kuris įsigyjamas šios prievolės pagalba. Kadangi prievolės dydis ir dalintino turto vertė iš esmės yra lygi – toks susitarimas, mano, yra logiškas, o taip pat užtikrinantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką, kad po santuokos pasibaigimo sutuoktinius turi sieti kaip galima mažiau bendrų sąlyčio, o taip pat ir konflikto taškų. Kita vertus, toks prievolės pasidalinimas ne tik kad įtakoja, bet ir iš esmės keičia prievolinius teisinius santykius, o tokiai sutarties sąlygai egzistuoti ne tik kad būtinas banko informavimas, bet ir būtina gauti jo sutikimą. Vykdant šią sąlygą, sutartis dėl santuokos pasekmių ne tik, kad buvo pateikta bankui ir tokiu būdu bankas informuotas apie šį procesą, bet AB Swedbank 2019-13-12 išdavė pažymą - sutikimą, kuri buvo pateikta teismui kartu su prašymu dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu (b. l. 35). Taigi mano, kad tokiu būdu buvo išpildytas CPK 539 str. 1 d. 4 p., o taip pat ir CK 3.126 str. nustatytas reikalavimas, ir pareiškėjai ne tik, kad pranešė jų kreditoriui apie bylos iškėlimą, bet ir gavo bei teismui pateikė šio kreditoriaus sutikimą;
7.5. mano, kad skundžiama nutartimi teismas nepagrįstai iškėlė sąlygą papildomai nusiųsti prašymo ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių kopijas kreditoriui, kai jau yra gautas aiškus rašytinis banko sutikimas. Papildomai siunčiant informaciją būtų atliktas biurokratiškas ir formalus visiškai perteklinis veiksmas. Juk akivaizdu, nežinodamas apie santuokos nutraukimo procesą, bankas negalėtų ir neduotų sutikimo, dar daugiau, negalėtų sutikime nurodyti sąlygų, kurioms esant jis sutinka su sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių, o taip pat nenustatytų sąlygų kaip šalys turi elgtis (suformuoti prievoles) tiek proceso metu, tiek ir po teismo sprendimo įsiteisėjimo. Taigi, mano, kad teismas skundžiama nutartimi nustatė perteklines sąlygas ir reikalavimus, todėl ir šioje dalyje skundžiama nutartis naikintina;
7.6. skundžiamoje nutartyje teismas taip pat nustatė ir trečią trūkumą, kuris taip pat yra nepagrįstas bei naikintinas. Pastebi, kad nutraukdamos santuoką šalys privalo nurodyti visus kreditorius, tačiau kita vertus, kreditiniai įsipareigojimai pagal savo esmę yra skirtingi, o taip pat įstatyme nenustatyta kokie kreditoriai turi būti informuoti apie procesą, t. y. visi kokie tik egzistuoja ar tik tie, kurių teises ir pareigas santuokos nutraukimo procesas įtakoja. Kiekvienas asmuo, gyvendamas kasdienį gyvenimą, sukuria prievoles, kurios yra nuolatos kintančios ir tam tikra prasme nuolatos gyvena ,,skolon”. Pavyzdžiui, kiekvienas asmuo naudojasi telefonu, elektra, komunaliniais patarnavimais, naudojasi banko kredito kortele, o už šias paslaugas sumoka, kaip taisyklė, mėnesio pabaigoje, taip pat pasiskolina nedidelę sumą pinigų iš fizinių asmenų, o šios prievolės nėra susiję su turtu, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir kita. Taigi, visuomet egzistuoja smulkūs kreditoriai, kuriems kiekvienas asmuo bent minimalią sumą yra skolingas. Be to, susiformavo praktika, kad tokie kreditoriai santuokos nutraukimo procese yra nenurodomi ir apie santuokos nutraukimą neinformuojami. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.4 punktas reiškia, kad jei tokio tipo kreditoriai nuslėpti ar neįvardinti, tai tokiu atveju šios prievolės lieka to sutuoktinio prievolėmis, kurias jis ir yra prisiėmęs. Visų šių kreditorių atskleidimas, o taip pat ir informavimas apie santuokos nutraukimo procesą neatitiktų teisingumo ir protingumo principų, kadangi ieškinio padavimo metu jis galėtų būti kreditoriumi, o pavyzdžiui bylos nagrinėjimo metu – jau nebe. Tiesa, teismo sprendimo priėmimo metu jis vėl gali tapti kreditoriumi, kadangi per šį laikotarpį vėl būtų pasinaudota telekomunikacinėmis paslaugomis, būtų šildytas būstas, sunaudota elektros energija ir kt. Kita vertus, tokia kreditorių apsauga iš esmės pamintų pačių pareiškėjų teises į privatumą ir asmens duomenų apsaugą, kadangi visi šie kreditoriai būtų informuoti ir jiems atskleistos visos asmenų šeimyninės detalės, o jie patys, net to ir nenorėdami būtų įtraukiami į procesą;
7.7. skundžiamoje nutartyje teismas teigia, kad neaiškus susitarimas dėl prievolių vykdymo ir todėl vertintini kaip pažeidžiantys kreditorių interesus. Mano, kad kaip tik sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.4 punkto formuluotė leidžia aiškiai atskirti ribas ir padeda ateityje išvengti ginčų dėl skolų grąžinimo – kas asmeniškai skolinosi, tas asmeniškai ir grąžina skolą. Tokiu būdu apsaugomi kito sutuoktinio interesai, tuo pačiu ir kreditoriui įvedamas aiškumas, iš ko reikalauti skolos grąžinimo ar kt. prievolių įvykdymo, jei atsirastų tokia būtinybė. Tokia formuluotė nepažeidžia kreditorių reikalavimų, juo labiau, kad šiuo konkrečiu ir visas santuokos metu dalintinas turtas yra hipoteka apribotas, o jokių kreditorių interesai jokia apimtimi ir forma niekaip neįtakojami;
7.8. preziumuojama, kad šalys elgiasi sąžiningai ir savo teisėmis nepiktnaudžiauja, tačiau siekiant išvengti smulkių ir neesminių ginčų, eilę metų įprasta, kad sutartyse dėl santuokos nutraukimo pasekmių nurodoma ir iš esmės žodis į žodį kartojamas ir nagrinėjamos sutarties 3.4 punktas, o taip pat skirtingi teismai tokias sutartis tvirtina (pvz. civilinės bylos Nr. e2YT-2180-503/2017, e2YT- 14480-1045/2017, e2YT-7-731/2017 ir kt.). Taigi apibendrinant pastebėtina, kad tokios formuluotės netvirtinant santuokos nutraukimo procese, taip pat būtina suformuoti ir aiškias nuostatas, kokie ir iki kokio “smulkumo” kreditoriai turėtų būti nurodyti sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių;
7.9. skundžiamoje nutartyje teismas kaip trūkumą taip pat nurodė, kad ,,pareiškėjai sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių neaptarė ar pareiškėjai reikalauja kompensacijos ar ne vienas iš kito už didesnę atitenkančio kitam sutuoktiniui santuokoje įgyto turto dalį. Todėl sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių šioje dalyje tikslintina, konkrečiai aptariant kompensacijos klausimą”. Nesuprantama, kodėl ir kokiu pagrindu teismas padarė išvadą, kad bent viena iš pareiškėjų po santuokos nutraukimo gavo didesnę turto dalį? Kokiu pagrindu, tokiu konkrečiu atveju, šalys privalo aptarti kompensacijos klausimą? iš esamos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių formuluotės matosi, kad po santuokos nutraukimo abiem sutuoktiniams atititenka vienoda turto ir prievolių dalis, o nei vienas sutuoktinis nereikalauja kompensacijos viena iš kitos. Dar daugiau, sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 5.1 punkte šalys susitarė ir patvirtino, kad ,,Šalys patvirtina, kad neturi viena kitai jokių, šioje Sutartyje neaptartų turtinių ir neturtinių pretenzijų, išskyrus teisinius santykius, kurie yra aiškiai aprašyti ir dėl kurių yra aiškiai susitarta”. Taigi akivaizdu, kad jokios kompensacijos nei vienas iš sutuoktinių nemoka, o kitas dėl to nereiškia jokių pretenzijų. Apibendrinant tai, kas išdėstyta mano, kad teismas priėmė biurokratišką nutartį, neįsigilinęs į visą prašymo ir pridedamų dokumentų esmę, o taip pat reikšminga, kad vieni teisėjai tas pačias formuluotes laiko trūkumais, o kiti – tas pačias formuluotes tvirtina. Kadangi pasirašyta sutartis atitinka pareiškėjų valią, niekaip neįtakoja ir nepakeičia menamų sutuoktinių kreditorių interesų, o vienintelis esamas kreditorius net davė sutikimą, taip pat neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, mano, kad skundžiama nutartis naikintina, o pareiškimo priimtinumo klausimas spręstinas iš esmės.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai), todėl apeliacinis procesas vyksta pagal atskirajame skunde nustatytas ribas.
9. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo 2019 m. kovo 21 d. nutarties, kuria buvo nustatytas pareiškėjams A. Č. ir M. Č. 14 dienų terminas prašymo dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu trūkumams pašalinti.
10. Įstatymų leidėjas, siekdamas vienodai užtikrinti visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, nustatė minimalius kreipimosi į teismą reikalavimus (dokumentų formos ir turinio prasme), kurių nesilaikant gali būti nustatytas terminas procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Teismo nutartimi nustatytu terminu nurodytų trūkumų nepašalinus, procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis) arba, ieškiniui jau esant priimtam, ieškinys paliekamas nenagrinėtu (CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas). Kriterijų, kuriuo remiantis nustatoma, ar yra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, nustato CPK 115 straipsnio 4 dalis: trūkumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą.
11. Nagrinėjamu atveju yra pateiktas pareiškimas dėl santuokos nutraukimo ir pirmosios instancijos teismas sprendė klausimą dėl civilinės bylos iškėlimo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Santuokos nutraukimą abiejų sutuoktinių bendru sutikimu reglamentuoja Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos IV skyriaus antrojo skirsnio ir CPK XXXV skyriaus teisės normos. Pagal CK 3.51 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir CPK 539 straipsnio 2 dalį kartu su prašymu nutraukti santuoką sutuoktiniai turi pateikti CK 3.53 straipsnyje nustatytus reikalavimus atitinkančią sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Teismas, prieš patvirtindamas sutuoktinių pateiktą sutartį, turi patikrinti, ar joje nustatytos sąlygos iš esmės nepažeidžia nepilnamečių vaikų ar vieno iš sutuoktinių teisių ir teisėtų interesų, ar neprieštarauja viešajai tvarkai. CPK 539 straipsnio 1 dalies 4 punktas ir 540 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos teisės normos skirtos sutuoktinių kreditorių interesų apsaugai. Šių teisės normų nuostatos įpareigoja sutuoktinius kreipiantis į teismą dėl santuokos nutraukimo nurodyti duomenis apie savo kreditorius, o teismą – sustabdyti bylą, jei kreditoriai pareiškia reikalavimus – iki jie bus išspręsti.
12. CK 3.53 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog sutarčiai dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštaraujant viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžiant sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį. Jeigu per šešis mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos sutuoktiniai neįvykdo teismo nurodymų dėl sutarties turinio, teismas prašymą palieka nenagrinėtą. Tokį procesinį sprendimą teismas gali priimti, nustatęs, kad sutuoktiniai be įstatymų nustatyto pagrindo bendras turtines teises ir pareigas pasidalija nepalankiu kreditoriams būdu, kai dėl to nukenčia kreditorių teisėti interesai ar tokiu pasidalijimu siekiama išvengti prievolių kreditoriams vykdymo, todėl sutuoktinių pasirinktas būdas gali būti pripažįstamas prieštaraujančiu viešajai tvarkai; kt.,
13. Taigi sutuoktiniai nutraukti santuoką supaprastinto proceso tvarka gali tik tuo atveju, jeigu prašymas nutraukti santuoką ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka CK ir CPK normų reikalavimus, tai yra neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių, jų nepilnamečių vaikų, vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų. Teismui nustačius, kad sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neatitinka įstatymo reikalavimų ir sutuoktiniams nepašalinus nustatytų trūkumų, prašymas dėl santuokos nutraukimo paliekamas nenagrinėtas.
14. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutartis pažeidžia jai keliamus reikalavimus, vadovaudamasis CPK 115 straipsnio 2 dalimi, 138 straipsniu nustatė terminą nurodytiems trūkumams pašalinti, kurie numato, kad teismas procesinį dokumentą laiko nepaduotu ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui tuo atveju, jei byloje dalyvaujantis asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu nepašalina trūkumų. Pirmosios instancijos teismas nustatydamas 14 dienų terminą trūkumams pašalinti iš esmės nustatė procesinių dokumentų formos ir turinio trūkumų ištaisymą (CPK 115 straipsnio 1 dalis). Santuokos nutraukimo pasekmių sutartis yra priedas prie pareiškimo dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu ir jos teisėtumas bei pagrįstumas gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, nagrinėjant bylą iš esmės. Todėl pirmosios instancijos teismas spręsdamas pateiktos sutarties teisėtumo klausimą ir nustatydamas jų trūkumų šalinimą pažeidė CPK normas. Teismas šiuo atveju turėjo vadovautis CK 3.53 straipsnio 4 dalimi. Tvirtinimui pateiktos sutarties trūkumų šalinimo institutas minėtu atveju nėra taikomas, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas terminą šalims pašalinti sutarties trūkumus, netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas ir dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytą aplinkybę, skundžiama nutartis naikinama, o klausimas dėl pareiškimo dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu trūkumų šalinimo perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
15. Apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl kitų atskirajame skunde nurodytų argumentų, nesusijusių su pareiškėjų pateiktos sutarties turiniu, ir visiškai sutinka su argumentais, jog pareiškimą dėl santuokos nutraukimo teismui pateikiant per EPP, t. y. elektroniniu būdu, nėra galimybės pateikti santuokos liudijimo originalo. Tokiu būdu, šis teisės aktų įpareigojimas santuokos liudijimo originalas / santuokos sudarymo įrašas gali būti realizuojamas minėtą dokumentą pateikiant ir vėliau, t. y. jau iškėlus civilinę bylą. Dėl šių priežasčių, teismo vertinimu, nepagrįstai nustatytas pareiškimo trūkumas - pateikti santuokos liudijimo originalą.
16. Be to, kaip matyti iš skundžiamos nutarties, yra nustatytas trūkumas, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjai pranešė vieninteliam jų kreditoriui AB Swedbank apie bylos dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu iškėlimą ir pareiškėjai įpareigoti nusiųsti prašymo ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių kopijas, pateikiant teismui apie išsiuntimą rašytinius įrodymus. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, AB Swedbank 2019-13-12 išdavė pažymą - sutikimą, kuri buvo pridėta prie prašymo dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, ir tai yra akivaizdu, jog kreditorius buvo informuotas apie teismo procesą (e. b. l. 35). Tokiu būdu, yra pagrindas teigti, kad pareiškėjai įvykdė CPK 539 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimus.
17. Esant šių aplinkybių visumai, apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų trūkumų šalinimą, todėl priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį. Tuo pagrindu skundžiama nutartis naikintina ir pareiškimo priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti toliau pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartį panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui pareiškimo priėmimo klausimą spręsti iš naujo.