- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-17
- Bylos Nr.
- e2S-652-934/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00429-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir klausimas perduotas nagrinėti iš naujo I instancijos teismui.
- Teisėjas
- Žilvinas Terebeiza (pirm.)
- Pareiškėjas
- O. Č., A. L.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius
- Advokatai
- Giedrius Braziulis
- Kategorijos
- 3.3.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų O. Č. ir A. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-01-17 nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų O. Č. ir A. L. prašymą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai O. Č. ir A. L. (toliau – pareiškėjai) pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kurį Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portale (EPP) pateikė pareiškėjų atstovas advokatas Giedrius Braziulis.
2. Prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu turinys ir forma turi atitikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 111-114, 135, 443 straipsniuose nurodytus bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus bei CPK 538-539 straipsniuose įtvirtintus specialiuosius reikalavimus tokio prašymo turiniui ir formai.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismas atsisakė priimti procesini dokumentą, nes jis neteismingas tam teismui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022-01-17 nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų O. Č. ir A. L. prašymą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu Teismas savo sprendimą grindė šiais motyvais:
4.1. Iš bylos medžiagos bei valstybės registrų ir informacinių sistemų duomenų nustatyta, kad pareiškėjo A. L. faktinė gyvenamoji ir deklaruota gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini);
4.2. Nors pareiškime nurodyta, kad pareiškėja O. Č. gyvena adresu (duomenys neskelbtini), tačiau iš Gyventojų registro duomenų nustatyta, kad pareiškėja yra deklaravusi gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų, į bylą pateiktų pareiškėjos banko sąskaitos išrašų, akcijų pirkimo-pardavimo sutarties, Juridinių asmenų registro ir Juridinių asmenų dalyvių informacine sistemos duomenų nustatyta, kad pareiškėja nuo 2004 m. iki šiol dirba (duomenys neskelbtini), kurios buveinė yra adresu (duomenys neskelbtini), šioje bendrovėje gauna darbo užmokestį, nuo 2018-09-24 yra bendrovės vienintelė akcininkė, nuo 2020-05-01 – direktorė. Iš pareiškėjų pateiktų dokumentų nustatyta, kad pareiškėja 2015-2017 m., 2019 m. vertėsi veikla pagal verslo liudijimą, liudijimai išduoti (duomenys neskelbtini). Pareiškėja 2018-2021 m. iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos gavo išmokas, mokamas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą, už (duomenys neskelbtini) m. ir (duomenys neskelbtini) m. gimusius nepilnamečius vaikus. Valstybės įmonė „Regitra“, atsakydama į pareiškėjos 2021-08-12 prašymą, pažymoje apie transporto priemonių registraciją pareiškėjos adresą nurodė (duomenys neskelbtini), todėl vertintina, kad pati pareiškėja savo prašyme buvo nurodžiusi būtent tokį savo adresą. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad O. Č. adresu (duomenys neskelbtini), siųsta korespondencija (įskaitant santuokos sudarymo įrašą liudijančio dokumento originalą) pareiškėjai nebuvo įteikta ir nebuvo atsiimta per pašto siuntos saugojimo AB „Lietuvos paštas“ skyriuje terminą (c.b. Nr. e2Y-28045-930/2021). Taigi, byloje nepateikta iš esmės jokių įrodymų, kurie liudytų, jog pareiškėjos pagrindinė gyvenamoji bei darbinės veiklos interesų vieta būtų Vilniuje, priešingai – bylos duomenys liudija pareiškėją veikiau gyvenant ir dirbant Klaipėdos mieste;
4.1. Nurodė, kad pareiškėjų prašymas laikytinas neteismingu Vilniaus miesto apylinkės teismui. Pareiškėjai su prašymu turėtų kreiptis į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus, adresu S. Daukanto g. 8, Klaipėda.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Atskiruoju skundu pareiškėjai prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės 2022-01-17 teismo nutartį civilinėje byloje e2YT-4591-1102/2022 ir išspręsti klausimą iš esmės. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. CPK 538 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prašymas nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu paduodamas vieno iš sutuoktinių gyvenamosios vietos apylinkės teismui;
5.2. Įrodymai patvirtina aplinkybes, kad priešingai nei nustatyta skundžiama nutartimi, pareiškėja O. Č. gyvena adresu (duomenys neskelbtini);
5.3. Byloje esantis, su prašymu dėl santuokos nutraukimo pateiktas VĮ Registrų centro išrašas patvirtina, kad pareiškėjai O. Č. asmeninės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) (įregistravimo pagrindas: 2013-06-28 dovanojimo sutartis Nr. 2884);
5.4. Nuo 2013 metų, t. y. kai pareiškėjai O. Č. asmeninės nuosavybės teise 2013-06-28 dovanojimo sutarties Nr. 2884 pagrindu buvo padovanotas gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), pareiškėja O. Č. ir jos nepilnamečiai vaikai: V. A. ir D. A., taip pat pareiškėjos mama J. Č. gyvena pareiškėjai O. Č. padovanotame name adresu (duomenys neskelbtini);
5.5. Pareiškėja O. Č. savo gyvenamąją vietą Klaipėdoje deklaravo formaliai, tik tam, kad jos vaikams V. A. ir D. A. būtų lengviau prieinamos sveikatos ir gydymo paslaugos;
5.6. Taigi pareiškėja O. Č. kartu su savo nepilnamečiais vaikais: V. A. ir D. A. visuomet nuo 2013 metų faktiškai gyveno adresu (duomenys neskelbtini), tik nebuvo ten deklaravę savo gyvenamosios vietos, ką padarė gavę skundžiamą nutartį.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas
Žemesnės instancijos teismas
7. Apeliacijos dalyką sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-01-17 nutarties, kuria atsisakyta priimti prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
8. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
9. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-244-611/2016).
10. Pareiškėjai su atskiruoju skundu pateikė papildomus įrodymus, t. y. duomenys apie pareiškėjos O. Č. ir jos nepilnamečių vaikų V. A. ir D. A. deklaruotą gyvenamąją vietą bei 2022-01-21 (duomenys neskelbtini) gimnazijos pažymas, taip kaltinamąjį aktą, kuriuo įrodinėja faktinės gyvenamosios vietos faktą.
Žemesnės instancijos teismas
11. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktų įrodymų įtaką ginčo išsprendimui, jų apimtį bei siekiant teisingai išnagrinėti tarp šalių kilusį ginčą, apelianto pateikti nauji įrodymai prijungtini prie bylos ir vertintini kartu su kitais byloje esančiais duomenimis.
Dėl atskirojo skundo argumentų
12. Teismingumas pareiškėjų pasirinkimu šeimos bylose yra numatytas CPK 538 straipsnio 2 dalyje, kuri nustato, kad prašymas nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu paduodamas vieno iš sutuoktinių gyvenamosios vietos apylinkės teismui.
13. Fizinio asmens gyvenamoji vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.16 straipsnio 1 dalis). Jeigu asmuo faktiškai gyvena keliose vietose, tai vieta, su kuria asmuo labiausiai susijęs (kur yra asmens turtas ar didžioji turto dalis, kur yra jo darbo vieta arba kur jis gyvena ilgiausiai), laikoma jo pagrindine gyvenamąja vieta. Tokiu atveju, nustatant asmens nuolatinę gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į tai, kur yra jo pagrindinė gyvenamoji vieta (CK 2.16 straipsnio 2 dalis). CK 2.17 straipsnyje išvardyti asmens gyvenamosios vietos nustatymo kriterijai, t. y. nustatant asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą.
14. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog gyvenamoji vieta nuo nuolatinės gyvenamosios vietos skiriasi tuo, kad pastaroji yra teisinis asmens ir valstybės ar jos teritorijos dalies ryšys, nustatomas pagal objektyvius ir subjektyvius kriterijus (CK 2.12 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena (CK 2.16 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 2.12 straipsnio 3 dalies nuostatas nuolatinė gyvenamoji vieta gali būti tik viena, tuo tarpu gyvenamąsias vietas asmuo gali turėti kelias (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-05-02 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-167-248/2019 25 punktą).
15. Kasacinio teismo išaiškinta, kad gyvenamosios vietos deklaravimas viešajame registre yra tik vienas iš fizinio asmens gyvenamąją vietą apibūdinančių kriterijų, kuris negali būti absoliutinamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-05 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2011), tačiau viešajame registre asmens gyvenamosios vietos adresas laikomas asmens gyvenamąja vieta, kol šie duomenys nepaneigti kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-06-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2006; 2020-05-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-145-823/2020).
16. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi gyventojų registro duomenimis apie pareiškėjų deklaruotas gyvenamąsias vietas. Tačiau gyvenamosios vietos deklaravimas viešajame registre yra tik vienas iš fizinio asmens gyvenamąją vietą apibūdinančių kriterijų, kuris gali būti paneigtas kitais duomenimis. Nagrinėjamu atveju apeliantai pateikė duomenis, jog pareiškėjai O. Č. nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 116-126); V. A. (duomenys neskelbtini) gimnazijoje mokosi nuo 2018-10-15; D. A. (duomenys neskelbtini) gimnazijoje mokosi nuo 2015-10-06 (2 t., b. l. 62-63); pareiškėja O. Č. kartu su savo nepilnamečiais vaikais: V. A. ir D. A. deklaravo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 64-67); kaltinamajame akte pareiškėjos O. Č. faktinė gyvenamoji vieta nurodyta (duomenys neskelbtini), tas pats adresas nurodytas ir teismui pateiktame prašyme dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
17. Taigi, vertinant apeliantų nurodytas aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus formuojamos teismų praktikos kontekste, darytina išvada, jog byloje pakanka duomenų konstatuoti, jog pareiškėjos O. Č. ir jos nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjų prašymas dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu laikytinas teismingu Vilniaus miesto apylinkės teismui.
18. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).
Dėl procesinės bylos baigties
19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą bei atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, reglamentuojančias teismingumą šeimos bylose, nesivadovavo aktualia teismų praktika ginčo klausimu, kas sudaro pagrindą tenkinti atskirąjį skundą, panaikinti skundžiamą nutartį ir prašymo dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,
nutaria:
Pareiškėjų O. Č. ir A. L. atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-01-17 nutartį panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui prašymo dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu priėmimo klausimą spręsti iš naujo.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.