Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-450-464/2020

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-06-19
Bylos Nr.: e2A-450-464/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-01574-2016-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Egidija Tamošiūnienė, Dalia Kačinskienė, Antanas Rudzinskas
Ieškovas: B. Š., D. Š., I. Š., G. Š., J. D., J. U., L. J., uždarosios akcinės bendrovės ,,Gerovės“
Atsakovas: A. J., L. J., uždarajai akcinei bendrovei „Gerovės konservai“, uždarajai akcinei bendrovei „Gerovės prekyba“

Civilinė byla Nr. e2A-450-464/2020Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01574-2016-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2; 2.8.1.2 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 19 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko ir Egidijos Tamošiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių B. Š., D. Š., I. Š., G. Š., J. D., J. U., L. J., uždarosios akcinės bendrovės ,,Gerovės“ konservų fabriko ir atsakovų A. J. ir L. J. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2270-803/2019 pagal ieškovių B. Š., D. Š., I. Š., G. Š., J. D., J. U., L. J. ir uždarosios akcinės bendrovės „Gerovės“ konservų fabriko ieškinį atsakovams A. J., L. J., uždarajai akcinei bendrovei „Gerovės konservai“, uždarajai akcinei bendrovei „Gerovės prekyba“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovės 2016 m. rugpjūčio 4 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamos:

1.1. priteisti solidariai iš atsakovų A. J., L. J., UAB „Gerovės konservai“ ir UAB „Gerovės prekyba“ ieškovei UAB „Gerovės“ konservų fabrikui (toliau – ir fabrikas) 150 000 Eur nuostolių atlyginimą;

1.2. uždrausti atsakovams naudotis, perduoti, skelbti ieškovės UAB „Gerovės“ konservų fabriko informaciją, kuri yra fabriko komercinė paslaptis, t. y. informaciją apie fabriko klientus, partnerius, konkurentus, verslo partnerių kontaktus, duomenų bazes, komercinius ryšius, įdirbį, sudaromų / sudarytų sandorių sąlygas, finansinę informaciją, pajamas, išlaidas, atsiskaitymų tvarką, informaciją apie produkcijos gamybą, o bet kuriam atsakovui, nevykdančiam šio teismo įpareigojimo, skirti 20 000 Eur baudą;

1.3. priteisti solidariai iš atsakovų ieškovei UAB „Gerovės“ konservų fabrikui 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo;

1.4. priteisti solidariai iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovės 2018 m. kovo 16 d. pateikė patikslintą ieškinį, kuriame suformulavo tokius reikalavimus:

2.1. priteisti solidariai iš atsakovų A. J., L. J., UAB „Gerovės konservai“ ir UAB „Gerovės prekyba“ ieškovei UAB „Gerovės“ konservų fabrikui (toliau – ir fabrikas) 240 000 Eur nuostolių atlyginimą;

2.2. uždrausti atsakovams naudotis, perduoti, skelbti ieškovės UAB „Gerovės“ konservų fabriko informaciją, kuri yra fabriko komercinė paslaptis, t. y. informaciją apie fabriko klientus, partnerius, konkurentus, verslo partnerių kontaktus, duomenų bazes, komercinius ryšius, įdirbį, sudaromų / sudarytų sandorių sąlygas, finansinę informaciją, pajamas, išlaidas, atsiskaitymų tvarką, informaciją apie produkcijos gamybą, o bet kuriam atsakovui, nevykdančiam šio teismo įpareigojimo, skirti 240 000 Eur baudą;

2.3. priteisti solidariai iš atsakovų ieškovei UAB „Gerovės“ konservų fabrikui 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo;

2.4. priteisti solidariai iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

3. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. kovo 19 d. nutartimi priėmė patikslinto ieškinio dalį dėl 240 000 Eur nuostolių atlyginimo ir 6 proc. dydžio palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo priteisimo; kitus ieškinio reikalavimus, t. y. dėl draudimo naudotis, perduoti, skelbti ieškovės UAB „Gerovės“ konservų fabriko informaciją, kuri yra jos komercinė paslaptis, skirti bet kuriam atsakovui, nevykdančiam šio teismo įpareigojimo, 240 000 Eur baudą, atsisakė priimti.

Šalies argumentai

4. Ieškovės B. Š., D. Š., I. Š., G. Š., J. D., J. U. ir L. J. nurodė, kad jos yra ieškovės UAB ,,Gerovės“ konservų fabriko (toliau – ir fabrikas) akcininkės, kurioms kartu priklauso 65,791 proc. visų bendrovės akcijų. Fabrikas buvo įkurtas 1948 m., jo veikla susijusi su vaisių ir daržovių perdirbimu, konservavimu ir kt. Atsakovė A. J. nuo 2011 m. vasario 18 d. iki 2011 m. gruodžio 28 d. buvo fabriko valdybos nare, o nuo 2012 m. kovo 13 d. iki 2017 m. sausio 31 d. – generaline direktore, be to, šiai atsakovei priklauso 7,642 proc. fabriko akcijų. Atsakovės A. J. sutuoktinis L. J. 2011 m. rugpjūčio 26 d. įsteigė UAB LABBA, kurios pavadinimas 2015 m. gegužės 7 d. pakeistas į UAB ,,Gerovės konservai“, šiai bendrovei taip pat priklauso ir 10,291 proc. fabriko akcijų. Be to, 2015 m. gruodžio 7 d. atsakovai įsteigė dar vieną bendrovę – UAB ,,Gerovės prekyba“, kuriai vadovavo atsakovė A. J., o jos vieninteliu akcininku buvo atsakovas L. J..

5. Pasak ieškovių, ieškovės UAB ,,Gerovės“ konservų fabriko akcininkų susirinkimo 2015 m. vasario 12 d. protokoliniu sprendimu fabriko akcininkai nutarė nutraukti konservų gamybą ir parduoti verslą bei nekilnojamąjį turtą. Tačiau realiai buvo parduota tik dalis nekilnojamojo turto, nors nuo 2016 metų pradžios fabrikas veiklos jau nebevykdė. Verslas nebuvo parduotas, jį neteisėtai ir neatlygintinai perėmė / užvaldė atsakovai.

6. Ieškovių teigimu, atsakovai, neteisėtai užvaldę verslą, neteisėtais būdais įgiję informaciją, kuri yra fabriko komercinė gamybinė paslaptis, nuo 2014 m. iki 2017 m. nesąžiningai konkuravo su ieškove UAB ,,Gerovės“ konservų fabrikas, Atsakovai A. J. ir L. J., veikdami per savo įsteigtas bendroves, vykdė analogišką veiklą, kaip ir ieškovė. Atsakovė A. J., būdama fabriko generaline direktore, disponavo informacija, susijusia su fabriko tiekėjais ir klientais, gamybos procesu, t. y. žinojo, kokios konkrečios bendrovės yra fabriko klientai ir partneriai, kur galima juos rasti, taip pat žinojo kitus konkrečius duomenis apie fabriko gaminamos produkcijos pardavimo ir gamybos sąlygas, sutartis, produkcijos savikainą, pardavimų metodus, pirkimo poreikius (intensyvumą, paklausiausias produkcijos grupes ir kt. sąlygas), taip pat kontaktinius asmenis ir kt. Šią ir kitą informaciją taip pat žinojo ir atsakovės A. J. sutuoktinis, atsakovas L. J..

7. Ieškovių vertinimu, aplinkybę, kad konfidenciali informacija buvo panaudota atsakovams vykdant ūkinę–komercinę veiklą, patvirtina vien jau tokios faktinės aplinkybės, kad nuo 2016 metų prekyboje pasirodė atsakovų pagaminti identiški fabriko gamintiems gaminiai (įvairių uogų ir vaisių džemai, užtepėlės, arbatos ir kt.). Sutapo ne tik jų receptūra, bet ir dizainas bei pavadinimas. Be to, atsakovai ne tik vykdė analogiškos produkcijos pagal tą pačią receptūrą ir technologijas gamybą, bet ir ją realizavo tose pačiose prekybos vietose, žaliavų tiekėjai taip pat buvo tie patys. Mano, kad atsakovai tokiu veikimu bendrais visų atsakovų veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.116 straipsnio 4 dalį, Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktą, Lietuvos Respublikos komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymo 8 straipsnį.

8. Ieškovės tvirtina, kad nustatyti tikslaus nuostolių dydžio neįmanoma, šie galėtų būti nustatyti keliais skirtingais būdais, t. y. kaip negautų fabriko pajamų dydis, kaip atsakovų nepagrįstas praturtėjimas fabriko sąskaita. Fabriko negautų pajamų dydis (grynasis pelnas) laikotarpiu nuo 2015 metų iki 2018 m. sausio 31 d. siekia 241 743,62 Eur, o per šį laikotarpį atsakovai praturtėjo mažiausiai 232 741 Eur. Ieškovės prašė priteisti 240 000 Eur nuostolių atlyginimą iš visų atsakovų solidariai, nesant galimybės identifikuoti kiekvieno jų atskirai atliktų veiksmų, lėmusių ieškovės nuostolių atsiradimą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovei UAB ,,Gerovės“ konservų fabrikui solidariai iš atsakovų A. J., L. J., UAB ,,Gerovės konservai“ ir UAB ,,Gerovės prekyba“ 150 000 Eur nuostolių atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (pastaba: sprendime nenurodyta bylos iškėlimo diena) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitą ieškinio dalį atmetė; paskirstė šalims bylinėjimosi išlaidas; sumažino 2018 m. kovo 30 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą.

10. Teismas visų pirma nurodė, kad nagrinėjamo šioje byloje ginčo ribos buvo nustatytos teismo 2018 m. kovo 19 d. nutartimi, kuria buvo sprendžiamas patikslinto ieškinio priėmimo klausimas, pažymėjęs, kad šios jau įsiteisėjusios nutarties bylos šalys neskundė.

11. Įvertinęs tokią aplinkybę, kad ieškovės baigiamosiose kalbose pasisakė apie faktiškai fabrikui padarytus žymiai didesnius (240 000 Eur) nuostolius, nei atsakovės A. J. pasirašyto Įsipareigojimo neatskleisti komercinės (gamybinės) paslapties 11 punkte nustatyta 150 000 Eur bauda už šių įsipareigojimų nesilaikymą, teismas padarė ir tokią išvadą, kad ieškovės, prašydamos ne baudos priteisimo, o 240 000 Eur nuostolių fabrikui atlyginimo, įrodinėja deliktinę atsakovų civilinę atsakomybę.

12. Teismas iš dalies sutiko su atsakovais, kad ieškovių nurodytas ieškinio reikalavimų teisinis pagrindas – Lietuvos respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – Konkurencijos įstatymas) 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas – yra skirtas ūkio subjektų tarpusavio santykiams sureguliuoti, todėl atsakovų A. J. ir L. J. atžvilgiu negali būti taikomas. Tačiau pažymėjo, kad tokiems asmenims atsakomybė gali kilti kaip darbuotojams, pažeidusiems įsipareigojimą neatskleisti komercinės (gamybinės) paslapties CK 1.116 straipsnio 4 dalies pagrindu, o tokiu būdu gautos pajamos laikytinos nepagrįstu praturtėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-238-378/2018). Nurodęs, kad ieškovės nereiškė reikalavimo A. J., kaip buvusiai darbuotojai, dėl nuostolių atlyginimo, teismas sprendė, kad atsakovų L. J. ir A. J. atsakomybė pagal Konkurencijos įstatymo nuostatas negali kilti.

13. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovės, įrodinėdamos, jog atsakovai vykdė nesąžiningą konkurencinę veiklą 2014–2017 metais, dėl ko sumažėjo fabriko gaunamos pajamos, savo teises, be kita ko, siekė ginti ir Lietuvos Respublikos komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymo nuostatomis (baigiamųjų kalbų 58, 61, 73, 74 psl.). Visgi nustatęs, kad šis įstatymas įsigaliojo 2018 m. birželio 1 d., dėl jo taikymo teismas nepasisakė.

14. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovų atsikirtimų argumentus, kad nuostoliai (žala), kuriuos įrodinėjo ieškovės, fabrikui negalėjo būti padarytu, nes šis nuo 2016 metų pradžios pasitraukė iš rinkos ir nebegamino konservų. Šiame kontekste teismas, viena vertus, pažymėjo, kad ir pačios ieškovės neneigia tokio fakto, kad fabrikas nuo nurodytos datos veiklos jau nebevykdė, o nuostolių atsiradimas grindžiamas aplinkybėmis, kad buvo parduota tik dalis fabrikui priklausiusio nekilnojamojo turto, o sandoriai, kuriais UAB ,,Reinhard“ buvo perduota kita dalis turto, teismų buvo pripažinti negaliojančiais (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-107-381/2019). Nuo to momento, kai šis turtas parduodamas, prarandama teisė reikalauti nuostolių, tačiau nagrinėjamoje byloje verslas nebuvo parduotas, taigi ieškovės gali reikalauti nuostolių atlyginimo, jei dėl atsakovų veiksmų verslo vertė sumažėjo.

15. Kita vertus, teisė į komercinę paslaptį sudarančią informaciją sudaro atskirą bendrovės turto dalį. UAB „Hortus Investment Banking“ nuomonėje dėl fabriko ir UAB ,,Gerovės fabrikas“ vertės, kuria vadovaujasi atsakovai, nurodyta, kad vertę turi ir konfidenciali informacija, fabriko komercinę paslaptį sudarančios žinios. Nagrinėjant kitą šalių ginčą (dėl UAB ,,Gerovės“ konservų fabriko prekės ženklo), teismai jau yra įvertinę UAB ,,Gerovės prekyba“ ir UAB ,,Gerovės konservai“ panašią poziciją bei nurodę, kad tokia aplinkybė, jog nuo 2016 m. gegužės mėn. rinkoje nėra jokios produkcijos, pažymėtos ieškovės prekių ženklu, yra reikšminga vertinant visuomenės suklaidinimo galimybę (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-632-585/2018, Lietuvos apeliacinio teismo civilinė byla Nr. e2A-1071-823/2018).

16. Teismas sutiko su ieškovėmis ir tuo aspektu, kad atsakovė A. J., kaip fabriko vadovė, tiesiogiai dirbo su klientais, tiekėjais, buvo atsakinga už vykdytą ūkinę–komercinę veiklą, todėl žinojo visas fabriko komercines paslaptis, be to, ji pati, kaip generalinė direktorė, patvirtino fabriko technologinių ir komercinių paslapčių sąrašą, pasižadėjo neplatinti konfidencialios informacijos. Teismo vertinimu, faktus, kad atsakovams ne tik buvo žinoma konfidenciali fabriko informacija, bet šia informacija buvo ir pasinaudota, patvirtina byloje esančių įrodymų visuma.

17. Iš byloje esančių sutarčių teismas nustatė, kad atsakovė UAB ,,Gerovės prekyba“, atstovaujama atsakovės A. J., 2016 metais sudarė sutartis dėl produkcijos pardavimo su dauguma buvusių fabriko klientų. Byloje esančios PVM sąskaitos faktūros ir sutartys leido teismui daryti išvadą, kad atsakovė UAB ,,Gerovės prekyba“ nuo 2016 m. pradžios pardavinėjo tokią pačią produkciją (sutampa pavadinimai, BAR kodai, receptūros), kokią gamino ieškovė (fabrikas), tiems patiems ieškovės klientams. Teismas nustatė, kad fabrikui nutraukus veiklą, už žaliavas, kurias faktiškai savo veikloje naudojo atsakovės UAB ,,Gerovės konservai“ ir UAB ,,Gerovės prekyba“, mokėjo ieškovė (fabrikas).

18. Tokias faktines aplinkybes, teismo vertinimu, patvirtina ir ekspertės A. K. ekspertizės akto Nr. 5/2698(Vil):17 išvados, kad UAB „Gerovės prekyba“ klientus iš esmės sudarė UAB „Gerovės“ konservų fabriko klientai, tos pačios rūšies produktai buvo realizuojami apie 98 proc. išanalizuotų atvejų. Ekspertės A. K. išvadoje taip pat konstatuota, kad atsakovė UAB „Gerovės prekyba“ pagrindiniams pirkėjams Maxima LT, UAB, UAB „Rimi Lietuva“ bei UAB „Sanitex“ pardavė prekių už 29 4841,92 Eur (be PVM). Dauguma produktų pagal pavadinimus atitinka produktus, kuriuos 2015 metais tiems patiems pirkėjams pardavė ieškovė.

19. Teismas nustatė, kad atsakovės UAB „Gerovės konservai“ direktoriaus atsakovo L. J. 2016 m. birželio 10 d. įsakymu technologei S. Š. buvo pavesta parengti technologijos receptūras, tą pačią dieną sudarytas susitarimas dėl stiklo taros tiekimo, tą pačią dieną UAB „Gerovės konservai“ išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. GK0000000102 pirkėjai UAB „Gerovės prekyba“ dėl saulėgrąžų ir baklažanų užtepėlės ir humuso pardavimo, kurie 2016 m. spalio 19 d. pristatomi kaip naujiena. Atsakovė UAB „Gerovės prekyba“ 2016 m. birželio 13 d. iš atsakovės UAB „Gerovės konservai“ įsigijo 700 000 vnt. termostabilaus karamelinio įdaro, 2016 m. birželio 14 d. – 99 vnt. vaisių, uogų užpilui, 384 vnt. stiklainių mėlynių uogienes, 238 vnt. termostabilaus juodųjų serbentų įdaro.

20. Teismas sprendė, kad atsakovai pasinaudojo ne tik duomenimis apie ieškovės klientus ir tiekėjus, bet ir jos sukurtomis receptūromis ir gamybos technologijomis. Tokią išvadą grindė ieškovių pozicija, kad, vos sukūrus technologines sudėtis, būtų mažai tikėtina pagaminti nurodytus produktų kiekius per kelias dienas ir susitarti dėl jų realizacijos, prieš realizuojant rinkoje nepatikrinus ir tų produktų saugumo. Be to, kadangi sutampa net 92 produktai, toks sutapimas įmanomas tik perėmus visus buhalterinės programos duomenis.

21. Teismas pripažino, kad atsakovė A. J., vienu metu vadovavusi atsakovei UAB „Gerovės prekyba“ ir ieškovei UAB „Gerovės“ konservų fabrikas, sudarė sąlygas atsakovėms UAB „Gerovės prekyba“ ir UAB „Gerovės konservai“ perimti ieškovės verslą, nes galėjo sudaryti UAB „Gerovės prekyba“ vardu sutartis su buvusiais fabriko klientais, taip gaunant naudos, o UAB „Gerovės konservai“ padėjo gauti naudos, nes (su)žinojo apie fabrikui tiektos žaliavos sąlygas. Taip pat atsakovė A. J. įgytą komercinę informaciją (klientai, tiekėjai, receptūra) perdavė savo sutuoktiniui L. J., kuris, įgijęs ieškovės komercinę (gamybinę) paslaptį sudarančią informaciją apie fabriko gamintų produktų technologinę sudėtį, ją perdavė atsakovei UAB „Geroves konservai“, ir kurią pasinaudodami bei vystydami UAB „Gerovės konservai“ veiklą atsakovai gavo pajamas, o fabrikas dėl to patyrė nuostolius.

22. Įvertinęs ir ekspertizės akto Nr. 5/2698(Vil):17 išvadas, kad atsakovė UAB „Gerovės konservai“ didžiąją dalį pajamų 2014–2016 metais uždirbo iš pardavimų, vykdytų kartu su atsakove UAB „Gerovės prekyba“, teismas konstatavo, kad UAB „Gerovės konservai“ veikla yra neatsietina nuo UAB „Gerovės prekyba“ veiklos ir todėl kyla jų solidarioji atsakomybė (CK 6.6 straipsnio 3 dalis).

23. Teismas nurodė, kad iš solidariųjų atsakovų neteisėtų veiksmų gauta nauda turi būti priteisiama vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nors pažymėjo ir tai, kad ieškovės neįrodinėjo visų nepagrįsto praturtėjimo sąlygų.

24. Spręsdamas dėl priteistinų nuostolių dydžio, teismas nurodė, kad ieškovės kaip vieną iš jų skaičiavimo būdų yra pasirinkusios fabriko gautą grynąjį pelną, kuris jų vertinimu 2015–2018 metais būtų sudaręs 241 743,62 Eur. Tačiau su tokiu skaičiavimo būdu teismas nesutiko, pažymėjęs, kad skaičiuoti tokį pelningumo koeficientą už 2017 ir 2018 metus nėra jokio faktinio pagrindo, nes jis objektyviai turi būti mažesnis dėl akcininkų sprendimo nutraukti konservų gamybą. Net ir nesąžiningo konkuravimo kontekste sumažėjusios fabriko gamybos apimtys negali būti prilyginamos laikotarpiui, kuris davė pelną iš pardavimų.

25. Teismas kritiškai įvertino ir ekspertizės akto Nr. 5/2698(Vil):17 išvadas, kuriose nurodyta, kad UAB „Gerovės“ konservų fabriko verslo vertė per 2015 metus (lyginant su 2014 metais) išaugo 6 proc., o vėliau vertė mažėjo, nes UAB „Gerovės konservai“ bei UAB „Gerovės prekyba“ panaudojo šio ūkio subjekto komercinę paslaptį, atitinkamai, tokioje situacijoje pelningumo koeficientas negalėtų siekti daugiau 6 proc. Tačiau ekspertė, pasak teismo, visiškai nenurodė kokia yra verslo vertė, nuo kurios ji skaičiavo išaugusį procentą, o tai daro išvadą nepatikima.

26. Teismas pažymėjo ir tokią aplinkybė, kad ieškovės, prašydamos priteisti fabriko prarastą 241 743,62 Eur grynąjį pelną, į jį įtraukė ir 2016 metus su rodikliu 805 818,00 Eur, nors ekspertė, grįsdama savo keturioliktą išvadą, yra pasisakiusi, kad nustatyti fabriko grynąjį pelną 2016 metais nėra galimybės, fabrikui pateikus vien 2014 ir 2015 metų metinės finansinės ataskaitas bei pridėtinės vertės mokesčių deklaracijas už 2016 metus. Todėl iš kur ieškovai gavo duomenis apie 805 818,00 Eur grynąjį pelną, nėra žinoma.

27. Pasisakydamas dėl tokių ieškovių argumentų, kad atsakovai neteisėtai praturtėjo mažiausiai 793 908,17 Eur suma, teismas atkreipė dėmesį į anksčiau konstatuotą aplinkybę, jog nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos nenustatytos. Kadangi atsakovė UAB ,,Gerovės konservai“ analogišką fabriko vykdytai veiklą pradėjo vykdyti 2016 m. birželio mėn., teismas padarė ir tokią išvadą, kad ieškovės, skaičiuodamos nepagrįstą atsakovių praturtėjimą, neturėjo įskaičiuoti visų 213 847,00 Eur atsakovės AB „Gerovės konservai“ pardavimo už 2015 metus pajamų. Tai rodiklis, kuris negalėjo būti įtrauktas, nes tuo metu bendrovės nekonkuravo, o atsakovė UAB „Gerovės konservai“ negalėjo naudotis komercine (gamybine) ieškovės paslaptimi.

28. Aptardamas dar vieną ieškovių pasiūlytą nuostolių skaičiavimo būdą (ieškovės skaičiavo sudėdamos atsakovės UAB ,,Gerovės konservai“ per 2015 metus uždirbtą 79 063 Eur grynąjį pelną ir UAB ,,Gerovės prekyba“ per 2016 metus gautą 72 651 Eur grynąjį pelną, teigdamos, kad per ginčo laikotarpį susidarė 303 428 Eur suma), teismas pažymėjo, kad nėra aišku, kokiu būdu buvo gauta tokia suma, nes neįmanoma patikrinti skaičiavimo teisingumo.

29. Paskyrus pakartotinę teismo ekspertizę, ją atlikusi ekspertė M. O. nurodė iš tyrimui pateiktų dokumentų bei duomenų negalinti atsakyti nei į vieną ekspertizei pateiktą klausimą. Ekspertė A. K. taip pat negalėjo pateikti išsamių atsakymų dėl dokumentų trūkumo. Teismas nurodė, kad ne tik ekspertės, bei ir pats teismas negali apskaičiuoti bei nustatyti teisingo nuostolių dydžio (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

30. Visgi, teismo vertinimu, net ir tokia ieškovių įvardyta aplinkybė, kad jų teisių gynybą apsunkina nepateikti atsakovų dokumentais, neatleido ieškovių nuo įrodinėjimo pareigos, juolab kad atsakovė A. J. fabrikui vadovavo iki 2017 metų sausio 31 d., kai ieškovai paskyrė naują vadovę G. Š., kuriai ir teko pareiga organizuoti bendrovės buhalterinę apskaitą. Ieškovių teiginiai, kad atsakovai A. J. ir L. J. bei UAB „Gerovės prekyba“ neperdavė naujajai vadovei fabriko dokumentų, kitokios teismo išvados šiuo aspektu taip pat nelėmė, priešingai, teismas nurodė, kad naujajai vadovei kilo pareiga inicijuoti balanso ir kitų būtinų apskaitos dokumentų parengimą vadovaujantis turimais duomenimis. Ir nors ekspertizę atlikusiai ekspertei A. K. taip pat nebuvo pateiktos 2016 ir 2017 metų finansinės ataskaitos, tačiau ieškovai 2018 m. kovo 12 d. patikslintame ieškinyje patys įvardijo grynojo pelno rodiklius už tuos metus, kas, teismo vertinimu, sudaro pagrindą abejoti ieškovių sąžiningumu.

31. Atsižvelgdamas į tai, kad nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti kito subjekto neteisėtai gautą naudą, kuri priteistina kaip nuostolių atlyginimas, nepateikus tam reikalingų ieškovės UAB „Gerovės“ konservų fabrikas bei atsakovių UAB „Gerovės konservai“ ir UAB „Gerovės prekyba“ veiklos ir buhalterinių dokumentų, bei įvertinęs aplinkybę, kad pradiniame savo ieškinyje ieškovės patirtus nuostolius siejo su 150 000 Eur bauda, teismas konstatavo, kad tai ir yra ta suma, kuri kaip konvencinis akcininkų sprendimas atlygina ieškovės nuostolius, patirtus dėl nesąžiningos konkurencijos, komercinės (konfidencialios) informacijos apie fabriko klientus, partnerius, konkurentus, verslo partnerių kontaktus, duomenų bazes, komercinius ryšius, įdirbį, sudaromų / sudarytų sandorių sąlygas, finansinę informaciją, pajamas, išlaidas, atsiskaitymų tvarką, produkcijos gamybą įgijimo, atskleidimą ir panaudojimą (CK 6.249 straipsnio 2 dalis).

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

32. Ieškovės B. Š., D. Š., I. Š., G. Š., J. D., J. U., L. J. ir UAB ,,Gerovės“ konservų fabrikas apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą ir priteisti solidariai iš atsakovų A. J., L. J., UAB „Gerovės konservai“ ir UAB „Gerovės prekyba“ ieškovei UAB „Gerovės“ konservų fabrikui 240 000 Eur nuostolių atlyginimą; uždrausti atsakovams naudotis, perduoti, skelbti ieškovo UAB „Gerovės“ konservų fabriko informaciją, kuri yra fabriko komercinė paslaptis, t. y. informaciją apie jo klientus, partnerius, konkurentus, verslo partnerių kontaktus, duomenų bazes, komercinius ryšius, įmonės įdirbį, sudaromų / sudarytų sandorių sąlygas, finansinę informaciją, pajamas, išlaidas, atsiskaitymų tvarką, informaciją apie produkcijos gamybą, o bet kuriam atsakovui, nevykdančiam šio teismo įpareigojimo, skirti 20 000 Eur baudą, priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

32.1. Tiek savo procesiniuose dokumentuose, tiek ir baigiamosiose kalbose ieškovės buvo nurodžiusios, kad prašo tenkinti ir jų neturtinio pobūdžio reikalavimą uždrausti atsakovams naudoti, perduoti, skelbti ieškovės UAB ,,Gerovės“ konservų fabrikas informaciją, kuri yra jos komercinė paslaptis, tačiau teismas dėl šio reikalavimo nepasisakė (jo neišsprendė). Nors teismas nepriėmė patikslinto ieškinio šio reikalavimo dalyje, liko galioti 2016 m. rugpjūčio 4 d. pareikštame pradiniame ieškinyje suformuluotas ir priimtas toks reikalavimas, taip pat reikalavimas dėl baudos už tokio įpareigojimo nevykdymo skyrimo, juolab kad patikslintame 2018 m. kovo 12 d. ieškinyje šie reikalavimai buvo tik pakartoti, padidinant prašomos nustatyti baudos dydį. Todėl teismas, atsisakęs priimti patikslinto ieškinio dalį, privalėjo nagrinėti pradiniame ieškinyje suformuotą neturtinio pobūdžio reikalavimą.

32.2. Ieškovės įrodinėjo ne tik deliktinę, bet ir sutartinę atsakomybę, todėl kitokia teismo išvada nepagrįsta. Atsakovė A. J. neteisėtus veiksmus atliko pagal CK 1.116 straipsnį ir pažeidė konfidencialumo pareigą, kilusią ne iš darbo teisinių santykių, o iš civilinių santykių bei susitarimų. Neaišku kuo vadovavosi teismas, sprendęs, kad atsakovė A. J. negalėjo atlikti neteisėtų veiksmų, nes buvo fabriko vadovė. Tai, kad su vadove buvo sudaryta darbo sutartis, nereiškia, kad ji negali atsakyti ir pagal Konkurencijos įstatymo nuostatas. A. J. neteisėtą veiklą vykdė per atsakoves UAB ,,Gerovės prekyba“ ir UAB ,,Gerovės konservai“, o ne kaip atskiras fizinis asmuo.

32.3. Teismas neteisingai nustatė neteisėtų veiksmų atlikimo laikotarpį. Neteisėtų veiksmų pradžia – 2015 metai, o ne 2014 metai, ir jie tęsiasi iki šiol.

32.4. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovai perėmė tik dalį fabriko klientų. Konstatavęs, kad atsakovai perėmė ieškovės verslo modelį, teismas nepagrįstai pripažino, kad buvo perimta tik dalis ieškovės klientų bei tiekėjų. Labiau tikėtina, kad buvo perimti visi fabriko klientai ir tiekėjai, t. y. visas verslas. Surinkti visų įmanomų įrodymų ieškovės negalėjo dėl tyčinių ir nusikalstamų atsakovų veiksmų, šiems nepateikiant turimų ieškovės finansinės atskaitomybės dokumentų ar teikiant suklastotus duomenis. Todėl būtent atsakovams turėtų tekti įrodymų nepateikimo neigiami padariniai.

32.5. Ieškovės įrodinėjo tai, kad jų nuostoliai pasireiškė kaip negautos pajamos, kaip verslo vertės sumažėjimas dėl komercinės paslapties neteisėto atskleidimo, panaudojimo bei kaip atsakovų gauta tam tikra turtinė nauda, kuri taip pat galėtų būti pripažintina ir jų nepagrįstu praturtėjimu. Teismas padarė neteisėtą ir nepagrįstą, niekaip nemotyvuotą išvadą, kad ieškovės neįrodė ir neįrodinėjo visų atsakovų nepagrįsto praturtėjimo sąlygų.

32.6. Teismas neteisingai nustatė atlygintinų ieškovei nuostolių dydį. Sutikdamas su ieškovėmis, kad surinkti įrodymus ir visiškai tiksliai apskaičiuoti patirtą žalą yra neįmanoma būtent dėl neteisėtų ir nesąžiningų atsakovų veiksmų, teismas nepagrįstai įrodinėjimo naštą perkėlė ieškovėms. Ieškovės supranta, kad jų skaičiavimai nėra itin tikslūs ar, buhalterine prasme, itin aiškūs bei pagrįsti, bet jokiu kitu būdu ieškovės negalėjo apskaičiuoti nuostolių dydžio, ką pavirtino ir teismo ekspertizes atlikusios ekspertės savo išvadose.

32.7. Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovės nenurodo kokiu pagrindu, prašydamos priteisti nuostolius, lygius fabriko gautam grynajam pelnui, į jį įtraukė 2016 metus su rodikliu – 805 818 Eur. Toks rodiklis buvo nurodytas ekspertės A. K. atliktame teismo ekspertizės akte.

32.8. Duomenys, kuriais vadovaujantis buvo apskaičiuoti nuostoliai, lygūs atsakovių UAB ,,Gerovės prekyba“ ir UAB ,,Gerovės konservai“ grynųjų pelnų sumai, jie buvo gauti iš atsakovų į civilinę bylą pateiktų duomenų. Ieškovės savo procesiniuose dokumentuose pateikė aiškias nuorodas į bylos tomų lapus, kuriuose yra duomenys bei dokumentai, kuriais ir buvo vadovaujamasi apskaičiuojant patirtus nuostolius. Be to, skaičiavimų teisingumo negalima patikrinti ne dėl ieškovių kaltės, o dėl to, kad teismas daug kartų atmetė prašymus išreikalauti įrodymus, kurių atsakovai piktybiškai neteikė.

32.9. Teismas neįvertino ir byloje esančių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė UAB ,,Gerovės prekyba“ laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 14 d. iki 2017 m. balandžio 25 d. perleido visus jos turėtus nekilnojamojo turto objektus susijusiai bendrovei UAB ,,Hafelis“, kurios akcininke tapo atsakovo L. J. mažametė dukra. Tokiu būdu atsakovai ir toliau elgiasi nesąžiningai. Be to, atsakovai A. J. ir L. J. perleido ir jiems priklausantį nekilnojamąjį turtą.

32.10. Nepagrįsti tokie teismo argumentai, kad ieškovės nebendradarbiavo su teismu, neteikė dokumentų, būtinų ekspertizei atlikti. Ieškinio pateikimo metu fabriko vadove tebebuvo atsakovė A. J., kuri neteikė jai ir atsakovams nenaudingų dokumentų, vėliau jų neperdavė ir naujai paskirtai fabriko vadovei G. Š.. Dėl to yra iškelta ir atskira civilinė byla, kurioje fabrikas reikalauja perduoti visus bendrovės dokumentus (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-362-592/2020).

32.11. Kadangi atsakovai vengė pateikti į bylą visus turimus ieškovės dokumentus, kuriais jie disponuoja, nebuvo įmanoma nustatyti informacijos apie receptūras, technologijas, tiekėjus ir klientus vertės. Teismas visiškai nevertino to, kad naujo fabriko vadovė G. Š. negalėjo inicijuoti jokių fabriko apskaitos dokumentų parengimo, nes jai nebuvo perduoti jokie pirminiai būtinieji dokumentai.

32.12. Atsakovams piktybiškai neteikiant jokių dokumentų, iš kurių būtų galima nustatyti realią fabriko patirtą žalą, ieškovės galėjo reikalauti priteisti visas per žalos laikotarpį atsakovių UAB ,,Gerovės prekyba“ ir UAB ,,Gerovės konservai“ gautas pajamas, o ne grynąjį pelną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2007).

32.13. Ieškovėms turi būti atlygintos visos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kadangi jų reikalavimai turėjo būti patenkinti visiškai. Ieškovių patirtos 59 893,73 Eur bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir būtinos. Byloje buvo nagrinėjami sudėtingi teisės klausimai, byla ypatingai didelės apimties, išlaidų dydį lėmė nesąžiningi atsakovų veiksmai.

33. Atsakovai A. J. ir L. J. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį atmesti. Atsakovai taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, prijungti naujus rašytinius įrodymus, skirti pakartotinę apskaitos, finansų, turto ir verslo vertinimo ekspertizę, ją pavedant atlikti ekspertei A. L., priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

33.1. Nėra jokių prielaidų taikyti atsakovės UAB „Gerovės konservai“ atžvilgiu civilinę atsakomybę už Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkto pažeidimą. Konkurencijos santykis tarp UAB „Gerovės“ konservų fabriko ir atsakovės UAB „Gerovės konservai“ niekuomet neegzistavo ir neegzistuoja. UAB „Gerovės konservai“ veikia rinkoje, iš kurios fabrikas savo noru nusprendė pasitraukti. Juo labiau kad iki fabriko pasitraukimo iš rinkos jis bendradarbiavo su atsakove, kuri fabrikui tiekė žaliavas, prekiavo fabriko produkcija. Atsakovų A. J. ir L. J. atžvilgiu Konkurencijos įstatymas taip pat negalėjo būti taikomas, kadangi jie nėra ūkio subjektai.

33.2. Nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovei UAB ,,Gerovės konservai“ atsakomybė kyla CK 1.116 straipsnio 4 dalies pagrindu. Nei ši atsakovė, nei atsakovė UAB ,,Gerovės prekyba“ nesinaudojo fabriko konfidencialia informacija. Nuo pat įsteigimo momento UAB „Gerovės konservai“ (UAB „LABBA“) buvo konservų gamybos rinkos dalyviu – ilgą laiką prekiavo konservų gamybos žaliavomis, tarp kita ko, parduodama jas ieškovei, taip pat prekiavo jos gaminama produkcija. Taigi, informaciją apie teikėjus ir produkcijos pirkėjus atsakovei buvo žinoma.

33.3. Aplinkybės, kad fabrikas mokėjo tiekėjams už žaliavas, kurios buvo naudojamos atsakovių veikloje ar kad už fabriko parduotą produkciją gauti pinigai buvo pervedami atsakovėms, negali būti pagrindu konstatuoti konfidencialios informacijos atskleidimą, nes su tuo nėra susiję. Jeigu būtų nustatyta, kad tokie UAB „Gerovės konservai“ veiksmai sukėlė fabrikui žalą, tai būtų pagrindas reikalauti sutartinės atsakomybės.

33.4. Teismas, nustatydamas fabriko ir atsakovių parduodamos produkcijos panašumą, tą padarė netinkamai paskirstęs šalims įrodinėjimo pareigas ir nepagrįstai konstatavęs konfidencialios informacijos atskleidimo faktą. Į bylą buvo pateiktas UAB „Gerovės konservai“ direktoriaus L. J. 2016 m. birželio 10 d. įsakymas dėl technologijos instrukcijų ir receptūrų sukūrimo, pagrindžiantis, kad UAB „Gerovės konservai“ produkcija yra gaminama pagal sukurtą unikalią receptūrą. Būtent ieškovės turėjo pateikti įrodymus, paneigiančius tokią faktinę aplinkybę, tačiau to nepadarė, todėl tokio pobūdžio jų reikalavimai turėjo būti atmesti kaip neįrodyti. Atsakovės UAB „Gerovės konservai“ gautos pajamos iš konservų gamybos veiklos negali būti laikomos nepagrįstu praturtėjimu, kadangi jos buvo gautos iš unikalios produkcijos gamybos, juolab kad ir nėra draudžiama gaminti produkciją, panašią į gaminamą kito verslo subjekto.

33.5. Atsakovė A. J., būdama fabriko vadove, niekada tiesiogiai nedirbo su gaminamos produkcijos pirkėjais ir žaliavų tiekėjais. Šiomis funkcijomis rūpinosi pardavimų skyriaus, kuriam iki motinystės atostogų vadovavo ieškovė G. Š. bei komercijos vadovė L. J., kuri ir dirbo su žaliavų tiekėjais. Nėra jokio pagrindo išvadai, kad tokia informacija disponavo ir kitos bendrovės veikloje panaudojo atsakovas L. J.. Taip pat nėra aišku, kodėl tokią informaciją atsakovė A. J. turėjo perduoti L. J..

33.6. Ieškovės neįvardijo, kokius nuostolius fabrikas patyrė dėl komercinių paslapčių atskleidimo ir kokius – dėl nesąžiningos konkurencijos vykdymo. Atsakovai nuolat kartojo, kad jiems nėra aišku, kaip ieškovai skaičiuoja patirtus nuostolius, todėl jie negali tinkamai realizuoti savo procesinės teisės atsikirsti į pareikštus reikalavimus. Tačiau teismas net nebandė išsiaiškinti tokių faktinių aplinkybių, galiausiai liko visiškai neaišku, kokiais skaičiavimais remdamasis teismas tenkino ieškinį, priteisdamas iš atsakovų 150 000 Eur nuostolių atlyginimą, kuri dalis šių nuostolių yra priteisiama už konfidencialios informacijos panaudojimą, o kuri – už nesąžiningos konkurencijos veiksmus. Tokiu būdu teismas neatskleidė bylos esmės.

33.7. Byloje yra pakankamai duomenų apskaičiuoti atsakovų gautą naudą, tačiau dėl šių duomenų pagrįstumo šalims nebuvo galimybės pasisakyti. Teismas pats suformavo ekspertams šališkus klausimus, o paaiškėjus teismo paskirtų ekspertų nekompetencijai, teismas pasižymėjo nenuoseklumu ir atsisakė skirti dar vieną pakartotinę ekspertizę, kuri ir galėjo pateikti atsakymus apie atsakovų galimai gautą naudą.

33.8. Teismas, nustatydamas priežastinį ryši tarp nuostolių ir neteisėtų veiksmų, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, kurie akivaizdžiai patvirtina, kad atsakovų veiksmai negalėjo turėti įtakos ieškovės pajamų negavimui. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pajamų iš konservų gamybos veiklos ieškovė negavo dėl savo akcininkų sprendimo nutraukti konservų gamybos veiklą, parduoti turtą ir nebeinvestuoti į konservų gamybos veiklą, o ne dėl atsakovų veiksmų.

33.9. Teismas, konstatuodamas, kad abi šalys nebendradarbiavo / nepateikė dokumentų, nepagrįstai visas abejones dėl įrodymų pakankamumo aiškino tik atsakovų nenaudai. Be to, teismas nenurodė, kaip pasireiškė atsakovų L. J., UAB ,,Gerovės prekyba“, UAB ,,Gerovės konservai“ nebendradarbiavimas. Atsakovė A. J. fabriko dokumentų negalėjo pateikti, kadangi ji jau nebevadovauja.

33.10. Teismas netinkamai paskirstė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, ieškovei G. Š. priteistos neprotingo dydžio išlaidos.

33.11. Teismas, neišklausęs ieškovių baigiamosios kalbos, priėmė į bylą jos rašytinį variantą, kuris nebuvo pagarsintas. Ieškovių baigiamojoje kalboje yra nurodyta daug teisinių ginčo vertinimų, į kuriuos atsakovai net neturėjo galimybės atsikirsti, nes elementariai jų nežinojo. Tai padaręs, teismas pažeidė esminę procesinio įstatymo nuostatą bei apribojo atsakovams teisę naudotis savo procesine teise atsikirsti į ieškinį.

33.12. Byla išnagrinėta šališko teismo, kadangi pats teismas, formuluodamas klausimus teismo ekspertizei, jais išreiškė savo išankstinę poziciją dėl atsakovų veiksmų vertinimo. Tai, kad teisėja turėjo susiformavusią išankstinę nuomonę dėl ginčo baigties, patvirtina ir jos elgesys 2018 m. balandžio 12 d. ir birželio 6 d. teismo posėdžiuose, t. y. teisėja įpareigojo atsakovus iš anksto raštu pateikti klausimus ketinamai iškviesti į teismo posėdį ekspertei, užduodama šalims klausimus, išreiškė savo poziciją dėl atsakovų veiksmų vertinimo kaip turinčių nesąžiningos konkurencijos požymių, priimdama į bylą dokumentus, nurodė, kad jų neprijungus atsakovai tuo galėtų grįsti savo apeliacinį skundą. Be to, teisėja ar jos pavestas teismo darbuotojas telefonu kreipėsi į Kauno miesto poliklinikos Sveikatos priežiūros centro gydytoją dėl informacijos, susijusios su atsakovų atstovei suteiktu nedarbingumu, tokiu būdu pažeisdama Lietuvos Respublikos asmens duomenų apsaugos įstatymą.

Atsiliepimas

34. Atsakovai A. J. ir L. J. atsiliepime į ieškovių apeliacinį skundą prašo šio skundo netenkinti, priteisti jiems bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:

34.1. Ieškovės 2018 m. kovo 13 d. pateikdamos vientisą procesinį dokumentą – patikslintą ieškinį, kuriame suformavo ieškinio dalyką ir pagrindą, faktiškai suformavo savo poziciją, kokioje apimtyje jos norėtų nagrinėti bylą. Todėl apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad tiek teismas, tiek atsakovai turėjo suprasti, jog galiojo ir kitame procesiniame dokumente – pradiniame 2016 m. rugpjūčio 3 d. ieškinyje suformuotas reikalavimas uždrausti atsakovams naudotis, perduoti, skelbti ieškovės konfidencialią informaciją. Juo labiau kad po patikslinto ieškinio pateikimo ieškovai neįroidinėjo tokio savo reikalavimo, o vien tai, kad dėl jo pasisakyta baigiamojoje kalboje, nėra reikšminga. Ieškovai tik pateikė rašytinį šios kalbos variantą, nepagarsino jos, dėl ko atsakovai neturėjo galimybės atsikirsti į tokius argumentus.

34.2. Net ir pripažinus, kad pirmosios instancijos teismas turėjo nagrinėti ieškovių neturtinį reikalavimą, nebūtų pagrindo jo tenkinti. Fabrikas nuo 2016 metų pradžios iš konservų gamybos ir prekybos verslo pasitraukė, todėl apie atsakovų komercinį pranašumą net nėra pagrindo kalbėti. Be to, ieškovės neįrodinėjo, kad šiuo metu ieškinyje įvardijama fabriko konfidenciali informacija vis dar yra vertinga ar yra grėsmės, kad atsakovai, įsiteisėjus sprendimui šioje byloje, gali tam tikrą konfidencialią informaciją perduoti tretiesiems asmenims.

34.3. Atsakovas L. J. nuo 2011 m. rugpjūčio 26 d. vadovavo UAB „Gerovės konservai“, kuri, be kitos savo veiklos, tiekė fabrikui žaliavas konservų gamybai, taip pat prekiavo jo pagaminta produkcija. Todėl akivaizdu, kad atsakovas L. J. visą informaciją apie žaliavų tiekėjus ir pagamintos produkcijos pirkėjus surinko eidamas UAB „Gerovės konservai“ vadovo pareigas, kuri legaliai nuo 2011 metų veikė konservų gamybos ir prekybos rinkoje. Be to, ieškovė savo veiklą nuo 2016 metų nutraukė.

34.4. Nei teismo sprendime, nei ieškovių apeliaciniame skunde nėra nurodyta, kokius verslo privalumus, gamybinio pranašumus ar finansinę naudą atsakovai įgijo gaudami ieškinyje nurodytą informaciją. Todėl nesutinka su ieškovių pozicija, kad tokia informacija atitika saugotinos konfidencialios informacijos sąvoką.

34.5. Fabrikas savo veiklą nutraukė ne dėl atsakovų veiksmų, o dėl to, kad tokį sprendimą 2015 m. vasario 12 d. priėmė jos visuotinis akcininkų susirinkimas, kurių sprendimo pagrindu ir buvo parduotas visas konservų gamybos vykdymui reikalingas turtas. Todėl atsakovų veiksmai neturėjo jokios įtakos fabriko veiklai. Ieškovės nenurodė, kokią komercinę vertę ar pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius suteikė informacija apie ieškovės anksčiau vykdytą verslą.

34.6. Jeigu ieškovės laikosi pozicijos, kad fabrikas patyrė nuostolius dėl verslo nepardavimo, tai tokių nuostolių dydis turėtų būti fabriko verslo vertė, o ieškovės tokios vertės neįrodinėjo.

34.7. Ieškovės neįrodinėjo, kad atsakovai A. J. ir L. J. yra gavę kokias nors pajamas iš neteisėtų veiksmų, todėl jų atžvilgiu negali būti taikoma solidari atsakomybė. Negautos pajamos gali būti priteisiamos tik įrodžius jų realumą, o šiuo atveju pats fabrikas nutarė nutraukti veiklą. Todėl fabrikas, nepriklausomai nuo atsakovų veiksmų, bet kuriuo atveju jokių pajamų iš vykdytos veiklos po akcininkų sprendimo priėmimo, t. y. nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d., nebūtų gavęs Šį faktą patvirtino ir specialistė D. Z. savo išvadoje.

34.8. Ieškovių apeliaciniame skunde yra remiamasi ekspertės M. O. 2019 m. gegužės 3 d. ekspertizės aktu Nr. 2-2270-803/2019, kuriame ekspertė nurodė, kad atsakymams į teismo užduotus klausimus pateikti jai trūksta informacijos, nors ekspertė A. K. atsakymus į analogiškus klausimus yra pateikusi. Akivaizdu, kad ekspertė M. O. ekspertizės akte Nr. 2-2270-803/2019 nepateikė jokių išvadų, kuriomis būtų galima remtis apeliaciniame skunde.

35. Ieškovės B. Š., D. Š., I. Š., G. Š., J. D., J. U., L. J. ir UAB ,,Gerovės“ konservų fabrikas atsiliepime į atsakovų A. J. ir L. J. apeliacinį skundą prašo jo netenkinti, priimti į bylą naujus įrodymus, priteisti joms bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:

35.1. Su atsiliepimu pateikti nauji rašytiniai įrodymai – ikiteisminio tyrimo Nr. 02-2-492-17 medžiaga, patvirtina, kad atsakovai klastojo dokumentus, t. y. susirašinėjimą su tiekėjais, tokiu būdu siekdami išvengti jiems nepalankaus teismo sprendimo priėmimo.

35.2. Nepagrįsti atsakovų teiginiai, kad teismas neišklausė šalių baigiamųjų kalbų. Vadovaujantis CPK 42 straipsnio 1 dalimi, šalys turėjo teisę baigiamąją kalbą pateikti ir raštu, todėl šia teise pasinaudojo, ja taip pat pasinaudojo ir patys atsakovai. Baigiamoji kalba buvo pateikta dar iki teismo posėdžio (per EPP sistemą), todėl atsakovai turėjo laiko su ja susipažinti, jokių prieštaravimų dėl baigiamosios kalbos turinio ir / ar jos priėmimo į bylą jie nereiškė. Be to, ieškovės baigiamojoje kalboje nesirėmė jokiomis naujomis aplinkybėmis ar įrodymais, kurių teismas nebūtų tyręs nagrinėjant bylą iš esmės.

Šalies argumentai

35.3. Nepagrįsti ir atsakovų teiginiai, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas. Pačios ieškovės 2017 m. kovo 8 d. buvo pateikusios pareiškimą dėl teisėjos nušalinimo, tačiau jų pareiškimas buvo atmestas. Todėl nėra aišku, kokiu tikslu ieškovės būtų turėjusios šalinti tariamai jų atžvilgiu palankiai nusiteikusią teisėją. Atsakovai ištraukia teisėjos žodžius iš konteksto ir dirbtinai imituoja jos šališkumą.

35.4. Atsakovai pakartotinai teikia specialistės D. Z. išvadą, kurios priėmimo klausimą ne kartą sprendė pirmosios instancijos teismas ir visus kartus nutarė šio dokumento nepriimti. Tačiau D. Z. ne kartą buvo apklausta kaip liudytoja ir teikė paaiškinimus teismo posėdžių metu. Ieškovės ir toliau nesutinka, kad šios išvados būti priimtos.

35.5. Ieškovės kategoriškai nesutinka, kad civilinėje byloje būtų skirta pakartotinė teismo ekspertizė ar byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Atsakovai nenurodė jokių motyvų, pagrindžiančių žodinio nagrinėjimo būtinumą, nėra jokio pagrindo nukrypti nuo bendrosios apeliacinių skundų nagrinėjimo apeliaciniame procese formos taisyklės, todėl civilinė byla turėtų būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Priešingu atveju būtų nepagrįstai didinamos šalių bylinėjimosi išlaidos.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų priėmimo

1. Atsakovai A. J. ir L. J. su apeliaciniu skundu pateikė rašytinius įrodymus – 2018 m. gegužės mėn. UAB ,,Kan Wealth Management“ ekspertės–finansų konsultantės D. Z. išvadą dėl byloje pateikto ekspertizės akto, 2018 m. rugsėjo 24 d. išvadą dėl papildomos teismo ekspertizės akto. Jų teigimu, tokie įrodymai buvo teikiami bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau teismas juos nepagrįstai atsisakė priimti. Ieškovės kartu su atsiliepimu į atsakovų apeliacinį skundą taip pat pateikė naujus įrodymus – Lenkijos Respublikos institucijų atlikto ikiteisminio tyrimo Nr. 02-2-429-17 dalį su vertimu į lietuvių kalbą.

2. Bylos proceso eigai optimizuoti yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 str.). Toks naujų įrodymų priėmimo aukštesnės instancijos teisme reglamentavimas įstatymo leidėjo yra nustatytas atsižvelgiant į CPK įtvirtintą ribotos apeliacijos modelį. Pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikra apeliacinės instancijos teisme atliekama pagal toje byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, apeliacinės instancijos teismui patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir pan.

3. Tačiau, kaip minėta, CPK 314 straipsnyje nustatytas naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi analizuoti, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, ar vėlesnis įrodymo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, taip pat turi atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 347/2014).

4. Nagrinėjamu atveju atsakovai buvo pateikę pirmosios instancijos teismui atitinkamą prašymą dėl šio įrodymo priėmimo. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. birželio 7 d. protokoline nutartimi atsisakė priimti D. Z. parengtą 2018 m. gegužės mėn. išvadą, nurodydamas, kad ji, viena vertus, pateikta praėjus 2 mėnesiams po ekspertizės atlikimo, kita vertus, konstatavęs šio dokumento sąsajumo su nagrinėjamu ginču nebuvimą (2018 m. birželio 7 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 00:17:50). Atsakovai, pakartotinai pateikdami šį įrodymą apeliacinės instancijos teisme, jokių nesutikimo su tokiomis teismo išvadomis argumentų nenurodo, taip pat jie nenurodo, kodėl, jų nuomone, apeliacinės instancijos teismas turėtų priimti 2018 m. rugsėjo 28 d. išvadą, surašytą iki skundžiamo teismo sprendimo priėmimo, taikydamas kurią nors CPK 314 straipsnyje nurodyto ribojimo išimtį. Teisėjų kolegija šiuos atsakovų įrodymus atsisako priimti nenustačiusi jokios sąlygos jų priėmimui apeliacinės instancijos teisme.

5. Pasisakant dėl ieškovių pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos priėmimo, kuria jos siekia įrodyti atsakovų nesąžiningumą, klaidinant teismą dėl faktinių aplinkybių, atsakovų nurodytų teikiant prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo, užtikrinimo, t. y. kad dėl byloje taikyto arešto UAB ,,Gerovės konservai“ turtui tiekėjai atsisakė tiekti žaliavas, pažymėtina tai, kad pateiktuose įrodymuose užfiksuoti Lenkijos ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai yra atlikti 2018 m. rugsėjo 17 d. (liudytojo apklausos protokolai). Argumentų, kodėl tokių įrodymų pateikimo į bylą būtinybė atsirado tik šioje proceso stadijoje, o ne bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ieškovės taip pat nenurodo. Kadangi apie tokių dokumentų egzistavimą galėjo ir turėjo būti žinoma bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, teisėjų kolegija ir šių dokumentų nepriima.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

6. Atsakovai A. J. ir L. J. prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o ieškovės su tokiu jų prašymu nesutinka. Savo prašymą atsakovai grindžia būtinybe įvertinti ir ištirti su apeliaciniu skundu pateiktus naujus rašytinius įrodymus bei būtinybe spręsti pakartotinės ekspertizės paskyrimo nagrinėjamoje byloje klausimą.

7. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis), o žodinis jo nagrinėjimas galimas tuomet, kai pats bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta tokio proceso būtinumą (CPK 322 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CPK 321 straipsnyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, yra pasisakyta, kad įstatymas įtvirtina teismo diskrecijos teisę tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka poreikio, kita vertus, toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais (išimtis iš bendrosios taisyklės). Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Bet kuriuo atveju išimtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui, todėl byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nelemia žodinio proceso būtinumo ir teismo neįpareigoja. Teisė į žodinį bylos nagrinėjimą nėra absoliuti – jei žodinis bylos nagrinėjimas vyko pirmosios instancijos teisme, dėl specialių proceso požymių ir sprendžiamų klausimų pobūdžio rašytinis procesas aukštesnės instancijos teismuose yra pateisinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013; 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014).

8. Šiame kontekste visų pirma pažymėtina, kad atsakovų pateikti nauji įrodymai, kurių ištyrimo būtinumu grindžiamas žodinio apeliacinio proceso poreikis, nebuvo priimti, todėl ir argumentai, susiję su tokių įrodymų tyrimu bei vertinimu, nėra aktualūs. Antra, prašymo dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo pateikimas taip pat šiuo konkrečiu atveju nevertinamas kaip išimtinė situacija, lemianti būtinumą skirti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes pakartotinės ekspertizės skyrimo klausimas galu būti išspręstas ir rašytinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad tiek atsakovai, tiek ieškovės bei jų atstovai dalyvavo visuose teismo posėdžiuose pirmosios instancijos teisme, teikė paaiškinimus, klausimus ekspertėms, taigi turėjo visas galimybes pateikti, jų manymu, ginčui išspręsti reikšmingus paaiškinimus, susijusius su byloje esančiais rašytiniais įrodymais, pateikti jų vertinimą. Byloje dalyvaujančių asmenų pozicija dėl ginčo esmės taip pat yra išdėstyta pirmosios ir apeliacinės instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Todėl atsakovų prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo netenkinamas.

Dėl bylą pirmosios instancijos teisme nagrinėjusios teisėjos (ne)šališkumo

9. Atsakovų A. J. ir L. J. įsitikinimu, bylą pirmosios instancijos teisme išnagrinėjo šališkas teismas, turėjęs išankstinę poziciją dėl atsakovų veiksmų vertinimo, kurią išreiškė formuluodamas klausimus ekspertui, organizuodamas ir vesdamas teismo posėdžius, be kita ko, nepagrįstai rinkdamas informaciją apie atsakovų atstovės nedarbingumą. Su tokia atsakovų pozicija nėra pagrindo sutikti.

10. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, nustatant kiekvieno asmens pilietines teises ir pareigas ar jam pareikštą baudžiamąjį kaltinimą, jis turi teisę, kad jo byla būtų nagrinėjama per įmanomai trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis pagal įstatymą sudaryto nepriklausomo ir nešališko teismo. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje, taip pat CPK 21 straipsnyje nustatytas teismų ir teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo principas, kuris įtvirtina, kad teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir nešališki.

11. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad teisėjo nešališkumas paprastai reiškia išankstinio nusistatymo ir tendencingumo nebuvimą. Vadovaujantis nusistovėjusia EŽTT praktika, nešališkumas Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies prasme gali būti nagrinėjamas dviem aspektais, t. y. pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį testus (EŽTT sprendimas byloje Morice prieš Prancūziją, peticijos Nr. 29369/10, par. 73).

12. Vadovaujantis subjektyviuoju testu, yra atsižvelgiama į konkretaus teisėjo įsitikinimus ir elgesį, t. y. ar teisėjas konkrečioje byloje turi kokį nors išankstinį nusistatymą ar tendencingumą, o vadovaujantis objektyviuoju testu, yra nustatoma, ar pats teismas ir jo sudėtis suteikė pakankamas garantijas, kad būtų pašalintos bet kokios teisėtos abejonės dėl jo nešališkumo (EŽTT sprendimas byloje Morice prieš Prancūziją, peticijos Nr. 29369/10, par. 73).

13. Taikant subjektyvųjį teisėjo nešališkumo testą yra laikomasi teisėjo nešališkumo prezumpcijos (EŽTT sprendimas byloje Kyprianou prieš Kiprą, peticijos Nr. 73797/01, par. 119). EŽTT yra pripažinęs, kad asmeninis teisėjo nešališkumas yra preziumuojamas, kol nėra tam prieštaraujančių įrodymų (EŽTT sprendimas byloje Wettstein prieš Šveicariją, peticijos Nr. 33958/96, par. 43, Micallef prieš Maltą, peticijos Nr. 17056/06, par. 94). Dėl reikalaujamų įrodymų pobūdžio EŽTT, pavyzdžiui, siekė išsiaiškinti, ar teisėjas rodė priešiškumą ar piktavališkumą dėl asmeninių priežasčių (EŽTT sprendimas bylose De Cubber prieš Belgiją, peticijos Nr. 9186/80, par. 25, Buscemi prieš Italiją, peticijos Nr. 29569/95, par. 67–68).

14. Objektyvusis teisėjo nešališkumo testas yra laikomas papildoma garantija, atsižvelgiant į tai, kad kai kuriose bylose gali būti sudėtinga pateikti įrodymus, paneigiančius teisėjo subjektyviojo nešališkumo prezumpciją (EŽTT sprendimas byloje Pullar prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 22399/93, par. 32). Taikant objektyvųjį teisėjo nešališkumo testą reikia nustatyti, ar, be teisėjo elgesio, yra kitų patikrinamų faktų, kurie gali kelti abejonių dėl teisėjo nešališkumo. Todėl kiekvienu atveju turi būti sprendžiama, ar ginčijami santykiai yra tokio pobūdžio ir laipsnio, kad būtų galima konstatuoti teisėjo ar teismo nešališkumo trūkumą (EŽTT sprendimai bylose Mežnarić prieš Kroatiją, peticijos Nr. 71615/01, par. 36, Wettstein prieš Šveicariją, peticijos Nr. 33958/96, par. 47).

15. Nagrinėjamu atveju būtent atsakovams teko pareiga paneigti bylą nagrinėjusios teisėjos nešališkumo prezumpciją. Vien tai, kad teismas, siekdamas teisingai išspręsti šalių ginčą, jiems uždavė atitinkamus klausimus, išklausė jų nuomonę dėl ginčo esmės, įpareigojo šalis pateikti rašytinius prašymus, negali būti vertinamas ir suprantamas kaip teisėjos šališkumas, net jeigu su teismo veiksmais ar nustatytais jai įpareigojimais šalis nesutinka. Taip pat negali būti vertinamas šališku teismo elgesys formuojant klausimus ekspertui, kadangi tokia teismo pareiga yra numatyta įstatymo (CPK 213 straipsnyje). Aplinkybė, kad teismas, spręsdamas priežasčių posėdžiui atidėti svarbumą, domėjosi atsakovų advokatės negalėjimu dalyvauti teismo posėdyje priežastimis, taip pat savaime negali būti interpretuojama kaip teismo išankstinis nusistatymas prieš kurią nors bylos šalį ar išankstinės pozicijos dėl ginčo dalyko turėjimas. Priešingai, būtent teismui yra nustatyta pareiga užtikrinti sklandų ir operatyvų bylos procesą, užkirsti kelią mėginimams jį vilkinti (CPK 7 straipsnio 1 dalis).

16. Taigi, atsakovams nepateikus jokių duomenų, kurie leistų sutikti su jų subjektyviu vertinimu dėl bylą nagrinėjusios teisėjos priešiškumo ar piktavališkumo dėl asmeninių priežasčių, nėra pagrindo manyti, kad atsakovų nuomonė dėl teisėjos šališkumo yra objektyviai pagrįsta. Tokie atsakovų apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos jų skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo vertinimui.

Dėl byloje nustatytų faktinių bylos aplinkybių

17. Ieškovių grupė, kurią sudaro ieškovė UAB ,,Gerovės“ konservų fabrikas (toliau – fabrikas) ir jos akcininkės, kartu valdančios 65,791 proc. fabriko akcijų, kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl žalos, kuri, kaip jos teigia, atsirado dėl neteisėtų bendrų atsakovų veiksmų nesąžiningai konkuruojant, atlyginimo ir draudimo atlikti tam tikrus veiksmus.

18. Iš byloje esančių VĮ ,,Registrų centras“ Juridinių asmenų registro duomenų matyti, kad UAB ,,Gerovės“ konservų fabrikas buvo įkurtas 1948 m., o 1994 m. balandžio 14 d. privatizuotas. Jo veiklos tikslai ir rūšys – vaisių, uogų ir daržovių paruošimas, perdirbimas ir konservavimas; mažmeninė prekyba ir kita veikla. Nuo 2012 m. kovo 6 d. iki 2017 m. sausio 31 d. fabriko vadovės pareigas ėjo atsakovė A. J., kuriai taip pat priklauso ir 7,642 proc. fabriko akcijų (el. b. t. 1, b. l. 28-36, 236).

19. Pagal Juridinių asmenų registro duomenis, 2011 m. rugpjūčio 26 d. buvo įsteigta UAB LABBA, kurios pavadinimas 2015 m. gegužės 7 d. buvo pakeistas į UAB ,,Gerovės konservai“. Šiai bendrovei taip pat priklauso 10,291 proc. fabriko akcijų, o jos akcininkas ir vadovas yra atsakovas L. J.. Deklaruojama, kad bendrovės veikla yra susijusi su gamyba, paslaugomis, kita komercine veikla (el. b. t. 1, b. l. 300-304).

20. Kita bylos atsakovė UAB ,,Gerovės prekyba“ buvo įsteigta 2015 m. gruodžio 7 d., jos akcininku yra atsakovas L. J., o vadove – atsakovė A. J.. Šios bendrovės vykdoma veikla – didmeninė ir mažmeninė prekyba, bet kuri kita veikla, jei ji neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams (el. b. t. 1, b. l. 227-230).

21. Iš kartu su ieškovių pradiniu ieškiniu pateikto 2014 m. birželio 11 d. fabriko neeilinio visuotinių akcininkų susirinkimo protokolo (el. b. t. 1, b. l. 37-38) matyti, kad 2014 m. birželio 11 d. akcininkų balsų dauguma (99,799 proc.) nutarta už 2 mln. Lt parduoti konservų gamybos verslą kartu su fabriko valdomu turtu – žemės sklypu, kitais statiniais (inžineriniais)–asfalto danga, tvora ir pastatu–vaisių ir daržovių konservų fabriku, esančiu (duomenys neskelbtini) (1 nutarimas); parduoti pastatą–sandėlį, (duomenys neskelbtini), už 4,5 mln. Lt (už balsavo 84,409 proc., 3 nutarimas).

22. Neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo, vykusio 2015 m. vasario 12 d., metu (el. b. t. 1, b. l. 296-299) 7 darbotvarkės klausimu nutarta, kad, įvykus nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo sandoriui, konservų gamyba šiose patalpose tampa nebegalima, todėl lėšų investavimas į tolesnę verslo plėtrą yra nebetikslingas, ir dėl to tampa privalomas (neišvengiamas) konservų gamybos verslo vertės įvertinimas ir pardavimas arba veiklos nutraukimas.

23. Atsakovės UAB ,,Gerovės konservai“ (tuometinis pavadinimas UAB LABBA) vardu veikęs atsakovas L. J. 2015 m. vasario 12 d. fabriko akcininkams pateikė tris pasiūlymus dėl verslo išpirkimo (el. b. t. 1, b. l. 240-242), nurodydamas, kad UAB LABBA yra suinteresuota fabriko patalpų, naudojamų pagrindinei veiklai – konservų gamybai, įsigijimu. Nurodė siūlantis 57 925 Eur kainą už įrengimus, transporto priemones, kompiuterius ir kitą elektroninę įrangą, UAB ,,Gerovės“ konservų fabriko vardą, prekinį ženklą, receptūras, technologijas ir kt., buhalterinę ir programinę įrangą. Nurodė, kad ketinama perimti ir fabriko įsipareigojimus: sutartis su prekybos tinklais ir kitais fabriko produkcijos pirkėjais, sutartis su žaliavų tiekėjais, sutartis su esamais fabriko darbuotojais, įsipareigojant iškelti gamybą iš (duomenys nesklebtini) esančių patalpų iki 2016 m. sausio mėn. Pasiūlyme taip pat nurodyta, kad kitas investuotojas –D. N. – siūlo už 1 520 505 Eur nupirkti fabrikui priklausančius pastatus ir teisę į valstybinės žemės nuomą, esančius (duomenys neskelbtini).

24. Eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime, vykusiame 2015 m. balandžio 7 d. (el. b. t. 1, b. l. 134-136), 4 darbotvarkės klausimu turėjo būti svarstomi atsakovo L. J. atlygio dydžio už tarpininkavimo paslaugas patvirtinimo ir verslo, kaip dalies atlyginimo, perleidimo klausimai. Tačiau sprendimas šiuo klausimu nebuvo priimtas.

25. Dalis fabriko akcininkų 2015 m. balandžio 30 d. kreipėsi į tuometinę fabriko direktorę atsakovę A. J. dėl neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo (el. b. t. 1, b. l. 39-40), prašydami į darbotvarkę įtraukti ir klausimą dėl konservų gamybos verslo vertės nustatymo ir pardavimo, kreipiantis į verslo pardavimo įmonę arba advokatų kontorą, kurie specializuojasi verslo pardavimo srityje, tam, kad jie nustatytų šiandieninę konservų gamybos verslo vertę bei vykdytų potencialių konservų gamybos verslo pirkėjų paiešką ir derybas su jais, pirmumo tvarka siūlant verslą pirkti fabriko akcininkams.

26. Dar kartą akcininkai į tuometinę direktorę kreipėsi 2015 m. gegužės 16 d. (el. b. t. 1, b. l. 43), prašydami papildyti 2015 m. birželio 1 d. įvyksiančio neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę klausimu dėl konservų gamybos verslo vertės nustatymo ir pardavimo. Atsakovė A. J., atmesdama tokį akcininkų prašymą (el. b. t. 1, b. l. 44) nurodė, kad fabriko įstatų 5.3 punkte bei Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 20 straipsnyje įtvirtintos visuotinio akcininkų susirinkimo teisės, tarp kurių nėra teisės spręsti dėl bendrovės ir jos turto pardavimo, šiuos sprendimus priima bendrovės vadovas.

27. Akcininkai 2016 m. sausio 8 d. kreipėsi į atsakovę A. J. su reikalavimu pateikti informaciją (el. b. t. 1, b. l. 45-46), be kita ko, susijusią su UAB ,,Foreva Lt“ sudarytu dalies nekilnojamojo turto paradavimo sandoriu, taip pat informaciją, iki kada planuojama atlaisvinti gamybines patalpas, duomenis apie verslo įvertinimą, pirkėjų paiešką ir jos rezultatus. Atsakovė A. J. 2016 m. balandžio 25 d. atsakyme (el. b. t. 1, b. l. 109-112) nurodė, kad reikalaujama informacija yra susijusi su fabriko komercine paslaptimi, todėl ji galės būti pateikta tik tuomet, kai akcininkai pasirašys įsipareigojimą neatskleisti komercinės (gamybinės) paslapties.

28. Pagal byloje esančius duomenis, dalis fabriko turto, esančio (duomenys neskelbtini), t. y. pastatas–slėptuvė, 2015 m. kovo 6 d. buvo parduotas UAB ,,Foreva Lt“, kita dalis turto – 7 sandėliai, ūkinis pastatas ir kiemo aikštelė 2016 m. rugsėjo 21 d. sutartimi bei 2016 m. spalio 24 d. ir 2017 m. sausio 24 d. susitarimais dėl sutarties pakeitimo, buvo perleisti UAB ,,Reinhard“ (el. b. t. 24, b. l. 44-69, 91-103). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad fabriko ir UAB ,,Reinhard“ sudaryti turto perleidimo sandoriai buvo pripažinti niekiniais ir negaliojančiais nuo jų sudarymo momento, o turtas grąžintas fabrikui (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-1631-661/2018, Lietuvos apeliacinio teismo civilinė byla Nr. e2A-107-381/2019).

29. Iš šalių į bylą pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta ir tai, kad atsakovė UAB ,,Gerovės prekyba“, kuri, kaip minėta, įsteigta tik 2015 m. gruodžio 7 d., laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 6 d. iki 2016 m. rugpjūčio 8 d. pasirašė eilę tiekimo sutarčių su tokiais klientais, kaip Maxima Lt, UAB, Maxima Latvija, SIA, UAB ,,Rimi Lietuva“, UAB ,,Čia Market“, UAB ,,Šokolado meistrai“, UAB ,,Bijola“, UAB ,,Samsonas“, UAB ,,Helijo prekyba“ ir kt., kuriomis įsipareigojo tiekti pirkėjams prekes (el. b. t. 4, b. l. 14-157). Iš byloje esančių atsakovės UAB ,,Gerovės prekyba“ pardavimo operacijų suvestinių (el. b. t. 4, b. l. 158-271) bei jos išrašytų PVM sąskaitų faktūrų (el. b. t. 13, b. l. 3-220) matyti, kad produkcija, kurią sudarė įvairių vaisių ir uogų džemai, uogienės, arbatos, užtepėlės, klientams buvo pradėta tiekti 2016 m. sausio mėn.

30. Atsakovė UAB ,,Gerovės konservai“, pagal byloje esančius duomenis (el. b. t. 9, b. l. 6-44), laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 11 d. iki 2016 m. rugsėjo 16 d. taip pat sudarė eilę pirkimo–pardavimo sutarčių, kuriomis susutarė su tokiais pardavėjais, kaip UAB ,,Alvas ir Ko“, UAB ,,Arimex“, UAB ,,Imlitex“, UAB ,,Vilniaus Augma“, Masevičiaus įmone ,,Girios“ bei kitomis bendrovėmis dėl žaliavos konditerijai, šviežios ir perdirbtos žemės ūkio produkcijos, šaldytų uogų, stiklo taros ir kt. prekių pirkimo.

31. Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2016 m. rugpjūčio 29 d. duomenis (el. b. t. 2, b. l. 185-186), 2015 m. gruodžio mėn.– 2016 m. sausio mėn. dalis fabriko darbuotojų įsidarbino pas atsakovę UAB ,,Gerovės prekyba“, nuo 2016 m. birželio 1 d. – pas atsakovę UAB ,,Gerovės konservai“. Iš viso laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 14 d. iki 2016 m. birželio 1 d. 16 fabriko darbuotojų perėjo į dirbti į UAB ,,Gerovė prekyba“ bei UAB ,,Gerovės konservai“.

32. Atsakovės UAB ,,Gerovės konservai“ direktorius L. J. 2016 m. birželio 10 d. įsakymu (el. b. t. 9, b. l. 68) pavedė technologei S. Š. (kuri iki 2016 m. birželio 1 d. dirbo fabrike) paruošti technologines instrukcijas bei receptus šių gaminių: uogų, vaisių džemams ir uogienėms, konservuotoms daržovėms ir vaisiams, trintų uogų, vaisių, sirupų, garstyčių bei produktų kepykloms.

33. Atsakovė UAB ,,Gerovės konservai“ atsakovei UAB ,,Gerovės prekyba“ laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 10 d. iki 2016 m. birželio 30 d. pardavė įvairią produkciją, t. y. užtepėles, karameles, vanilinius įdarus, įvairių vaisių ir uogų įdarus, džemus, uogienes, garstyčias, humusą ir išrašė PVM sąskaitas faktūras (el. b. t. 9, b. l. 86-69).

Dėl ieškinio ribų ir teismo pareigos išspręsti visus byloje pareikštus reikalavimus

34. Ieškovės, nesutikdamos su skundžiamu teismo sprendimu tik iš dalies patenkinti jų ieškinį, tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas proceso teisės normas, išnagrinėjo tik dalį jų pareikštų reikalavimų ir tai savaime lėmė neteisingo sprendimo dėl ginčo priėmimą.

35. Bylos teisminio nagrinėjimo ribas apibrėžia ieškinio dalykas ir faktinis ieškinio pagrindas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai). Ieškinio dalykas yra ieškovo suformuluotas reikalavimas, t. y. teisinis rezultatas, kurio ieškovas siekia besikreipdamas į teismą dėl pažeistų ar ginčijamų savo teisių ar įstatymo saugomų interesų gynimo, o ieškinio faktinis pagrindas – tai aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (ar reikalavimus). Civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas suteikia teisę šalims laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje išaiškinta, kad, taikant dispozityvumo principą, ginčo nagrinėjimo ribas, įrodinėjimo dalyką nustato ginčo šalys, o teismas turi spręsti bylą vertindamas tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-117/2011; 2019 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-400-916/2019).

36. Teismas, užtikrindamas proceso šalių lygiateisiškumą (CPK 17 straipsnis), negali pakeisti ieškovo nurodyto ieškinio faktinio pagrindo ir dalyko, tą padaryti, kaip ir didinti ar mažinti ieškinio reikalavimus arba visiškai jų atsisakyti, gali tik pats ieškovas, spręsdamas dėl savo teisių gynimo būdo ir apimties, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus (pvz., CPK 376, 405 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-91-248/2016, 29 punktas).

37. Taigi ieškovas, suformuluodamas ieškinio dalyką, pats pasirenka kokiu būdu, t. y. kokiomis teisinėmis priemonėmis, ir kokias pažeistas teises ar įstatymo saugomus interesus jis nori ginti, o teismo pareiga yra priimti sprendimą dėl visų ieškovo pareikštų reikalavimų, išskyrus atvejus, kai priimamas dalinis sprendimas (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Kitaip tariant, sprendime turi būti pasisakyta dėl visų materialinių teisinių reikalavimų, kurie yra pareikšti ir priimti nagrinėti teisme. Ieškinio priėmimo klausimą teismas išsprendžia priimdamas rezoliuciją. Šis procesinis veiksmas laikomas civilinės bylos iškėlimu (CPK 137 straipsnio 1 dalis).

38. Kaip buvo nurodyta, pradiniame ieškinyje, kuris priimtas 2018 m. rugpjūčio 8 d. teisėjos rezoliucija, ieškovės prašė priteisti iš solidarių atsakovų 150 000 Eur žalos atlyginimą, uždrausti visiems atsakovams naudotis, perduoti, skelbti fabriko informaciją, kuri yra jo komercinė paslaptis, o už tokio įpareigojimo nevykdymą prašė nustatyti atsakovams 20 000 Eur dydžio baudą. Patiksliname ieškinyje, kuris teismui buvo pateiktas 2018 m. kovo 16 d., ieškovės nurodė tikslinančios prašomos priteisti iš atsakovų solidariai žalos atlyginimo dydį, jį padidinusios nuo pradiniame ieškinyje prašomos priteisti 150 000 Eur sumos iki 240 000 Eur sumos. Būtinybę patikslinti priteistinos žalos atlyginimo dydį ieškovės grindė teismo ekspertės A. K. ekspertizės akto išvadomis. Ieškovės, be kita ko, nurodė palaikančios pradinį pareikštą reikalavimą dėl uždraudimo atsakovams naudoti, perduoti, skelbti informaciją, kuri yra bendrovės (fabriko) komercinė paslaptis, bei baudos už tokio įpareigojimo nevykdymo skyrimo, patikslindamos tik prašomos skirti baudos dydį, t. y. padidindamos jį nuo 20 000 Eur iki 240 000 Eur sumos.

39. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas patikslinto ieškinio priėmimo klausimą, 2018 m. kovo 19 d. nutartimi atsisakė priimti patikslinto ieškinio dalį dėl draudimo atsakovams naudoti, perduoti, skelbti informaciją, kuri yra bendrovės komercinė paslaptis, už tokio įpareigojimo nevykdymą skiriant atsakovams 240 000 Eur baudą. Tokį savo procesinį sprendimą teismas motyvavo CPK 141 straipsnio 1 dalyje numatytais ribojimais po nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo keisti ieškinio dalyką arba pagrindą.

40. Teismas šioje 2018 m. kovo 19 d. nutartyje nurodė, kad pradiniame ieškinyje ieškovės savo reikalavimą dėl baudos skyrimo atsakovams už konfidencialios informacijos disponavimą siejo su Įsipareigojimo neatskleisti komercinės (gamybinės) paslapties 11 punkto vykdymu (el. b. t. 1, b. l. 110-1112), t. y. tokiu punktu, pagal kurį bet kuriam iš akcininkų pažeidus konfidencialumo įsipareigojimo nuostatas, akcininkai solidariai įsipareigoja sumokėti bendrovei 150 000 Eur baudą bei visiškai atlyginti bendrovei, jos dukterinėms įmonėms, jų darbuotojams, patarėjams ar kitiems atstovams visą žalą bei nuostolius, kuriuos jie patyrė bet kuriam iš akcininkų pažeidus šio konfidencialumo įsipareigojimo nuostatas, ir kurių nepadengia sumokėta bauda. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad patikslintame ieškinyje baudos dydis jau yra grindžiamas nebe Įsipareigojimo neatskleisti komercinės (gamybinės) paslapties 11 punktu, o siejamas su fabriko patirtais nuostoliais, atsakovams nesąžiningai konkuruojant, todėl padarė išvadą, kad ieškovės siekia pakeisti jų pradinio ieškinio dalyką ir pagrindą.

41. Priimdamas skundžiamą sprendimą, teismas jame pažymėjo tai, kad šalys atskirojo skundo dėl nurodytos teismo 2018 m. kovo 19 d. nutarties nepateikė, ši nutartis yra įsiteisėjusi ir vykdytina, ir teismo nuomone, apibrėžia nagrinėjamoje bylioje kilusio teisminio ginčo ribas. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia teismo pozicija stokoja pagrįstumo dėl kelių priežasčių.

42. Pirma, CPK 141 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad teismo nutartis atsisakyti tenkinti pareiškimą dėl ieškinio dalyko ar ieškinio pagrindo pakeitimo atskiruoju skundu neskundžiama, taigi šalys tokios procesinės teisės, kuria nepasinaudojimą pabrėžė sprendime teismas, net neturėjo.

43. Antra, bylos šalys šios nutarties teisėtumo ir pagrįstumo pateiktuose apeliaciniuose skunduose ir nekvestionuoja, nors tokią teisę ir turėjo (CPK 334 straipsnio 3 dalis), todėl teisėjų kolegija dėl šios nutarties teisėtumo ir pagrįstumo išsamiau nepasisako, pažymėdama tik tiek, kad ja buvo sprendžiamas, teismo vertinimu, galimybės pakeisti abu ieškinio reikalavimo elementus (pagrindą ir dalyką) klausimas, bet ne pirmiau priimtų ir todėl nagrinėtinų ieškinio reikalavimų (ne)nagrinėjimo klausimas.

44. Todėl šiuo aspektu teisėjų kolegija visiškai pritaria ieškovių pozicijai, kad aptartas tarpinis procesinis sprendimas (2018 m. kovo 19 d. nutartis) neeliminavo teismo pareigos išnagrinėti ieškovų pradiniame ieškinyje nurodytą reikalavimą dėl draudimo disponuoti konfidencialia informacija ir baudos dėl tokio įpareigojimo skyrimo ir priimti dėl jo patenkinimo / nepatenkinimo sprendimą. Kaip nurodyta pirmiau, pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2018 m. kovo 19 d. nutartį, atsisakė priimti šios ieškinio dalies patikslinimą, tačiau pradinis reikalavimas (dėl draudimo disponuoti atitinkama informacija ir baudos už tai skyrimo), išdėstytas ieškovių 2016 m. rugpjūčio 4 d. ieškinyje, kuris buvo priimtas, liko toks, koks ir buvo iš pat pradžių pareikštas.

45. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad ieškovės būtų šio reikalavimo atsisakiusios ar jį, turėdamos atsakovų sutikimą, atsiėmusios (CPK 139 ir 140 straipsniai), o teismas tokius klausimus būtų įstatymo nustatyta tvarka išsprendęs. Taip pat byloje nėra duomenų ir apie šios bylos dalies nutraukimą CPK 293 straipsnyje nurodytais pagrindais ar šios ieškinio pareiškimo dalies palikimą nenagrinėtu CPK 296 straipsnyje nurodytais pagrindais. Todėl teismas, atsisakęs priimti šio ieškinio reikalavimo patikslinimą iš esmės tik baudos dydžio dalyje, turėjo išnagrinėti tokį reikalavimą pradinio ieškinio ribose. Teismas nepagrįstai sutapatino du visiškai skirtingus procesinius veiksmus – ieškinio (jo patikslinimo) priėmimą ir ginčo (jo dalies) užbaigimą.

46. Vadinasi, nagrinėjamu atveju byloje susiklostė tokia teisiškai ydinga situacija, kad dalis ieškovų reikalavimų, suformuotų pradiniame ieškinyje, pirmosios instancijos teisme apskritai nebuvo išnagrinėti. Tokiu būdu nebuvo tinkamai įgyvendintas CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas. Vien dėl šios priežasties priimtas sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu (CPK 263 straipsnis, 265 straipsnio 2 dalis).

Dėl ginčo teisinio kvalifikavimo kaip pagrindo teisingam bylos išnagrinėjimui

47. Teismo prerogatyva yra teisinė ginčo kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo teisiniam santykiui. Teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ir taiko ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, nepriklausomai, ar jomis remiasi ieškovas ir kiti proceso dalyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-397-248/2016).

48. Nagrinėjamoje byloje ieškovės siekė įrodyti tai, kad dėl atsakovų bendrų neteisėtų veiksmų UAB ,,Gerovė“ konservų fabrikui buvo padaryta turtinė 240 000 Eur žala. Ieškovės ieškinyje nurodė įrodinėsiančios ir neteisėtą fabriko komercinių paslapčių įgijimą bei naudojimą, ir nesąžiningą bei neteisėtą veiklą fabriko ir jos esamų akcininkų atžvilgiu, t. y. aplinkybes, kad atsakovai, neteisėtai naudodamiesi konfidencialiomis, fabriko komercinę paslaptį sudarančiomis žiniomis, neteisėtai ir nesąžiningai perėmė fabriko vykdytą ūkinę–komercinę veiklą (verslą), kurią perkėlė į atsakovių UAB ,,Gerovės konservai“ ir UAB ,,Gerovės prekyba“ bendroves. Taip pat įrodinėjo dėl tokių veiksmų fabrikui padarytą žalą, kurią, kaip teigė, apskaičiavo dviem būdais, t. y. kaip fabriko tiesioginius nuostolius negautų pajamų forma bei kaip atsakovių UAB ,,Gerovės prekyba“ ir UAB ,,Gerovės konservai“ iš neteisėtų veiksmų gautą turtinę naudą (nepagrįstas praturtėjimas), kurią siejo su atsakovių gautu grynuoju pelnu (šių bendrovių grynojo pelno suma).

49. Dėstydamos ieškinio faktinį pagrindą, ieškovės taip pat nurodė tokias faktines aplinkybes, kad atsakovė A. J., būdama fabriko valdybos nare, akcininke, o vėliau ir fabriko direktore, žinojo visas fabriko komercines paslaptis, t. y. informaciją apie fabriko tiriamąją ir plėtros veiklą, finansinę informaciją, finansinius ir materialinius išteklius, jos skolinius įsipareigojimus, naudotus rinkos tyrimo metodus, verslo strategiją, planus, informaciją apie fabriko klientus, užsakovus bei su jais sudarytas sutartis, parduodamų produktų ir teikiamų paslaugų įkainius, tiekėjus ir kt. Ieškovių teigimu, atsakovė A. J. pasinaudojo šia informacija, ją perdavė kitiems atsakovams – L. J., UAB ,,Gerovės prekyba“, UAB ,,Gerovės konservai“, pradėjo vykdyti tokią pačią gamybą ir prekybą, kaip ir fabrikas. Tokiu būdu, jų teigimu, fabriko verslas buvo neteisėtai perimtas / užvaldytas.

50. Taip pat ieškovės tvirtino, kad atsakovai ne tik neteisėtai įgijo, atskleidė ir naudojosi informacija apie bendrovės gamybą (produkciją), klientus, partnerius, bendradarbiavimo sąlygas ir pan., t. y. bendrovės verslą, bet ir visą fabriko vykdytą ūkinę komercinę veiklą, darbuotojus, prekės ženklą ,,Gerovė“, sutartis su klientais ir tiekėjais, gamybos technologijas ir receptūras perkėlė / perleido UAB ,,Gerovės prekyba“ ir UAB ,,Gerovės konservai“ ir tuo padarė joms žalos.

51. Nors ieškinio reikalavimų teisinio pagrindo, t. y. įstatymų ir faktinių aplinkybių teisinės kvalifikacijos, ieškovės neprivalėjo nurodyti, tačiau jos visgi nurodė ir teisinį pagrindą, kuriuo grindė savo reikalavimus, t. y. CK 1.116 straipsnio 4 dalį, Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir Lietuvos Respublikos komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymo 8 straipsnį.

52. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad byloje esančių įrodymų visuma patvirtina ieškovių ieškinyje dėstomas faktines aplinkybes dėl atsakovų nesąžiningo konkuravimo su ieškove UAB „Gerovės“ konservų fabriku ir pasinaudojimu jos konfidencialia informacija, kartu konstatavęs ir pareigos atlyginti žalą, kuri fabrikui kilo atsakovams nesąžiningai konkuruojant su juo, buvimą.

53. Teisėjų kolegija su tokia teismo pozicija visgi negali sutikti. Pirmosios instancijos teismas suklydo vertindamas šiam ginčui teisingai išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, neteisingai identifikavo reikalavimo esmę ir neteisingai tokiam reikalavimui taikė teisinį pagrindą, o tai galėjo turėti įtakos teisingo sprendimo dėl kilusio šalių ginčo priėmimui.

54. Atsakovai tiek teikdami atsiliepimus į ieškovės ieškinį, tiek apeliaciniame skunde, nesutikdami su ieškovių ieškiniu, o vėliau ir pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad jie, naudodamiesi fabriko sukurtu įdirbiu, materialiniais ir žmogiškaisiais ištekliais savo verslo, veikiančio toje pačioje ūkinėje komercinėje srityje, naudai, pažeidė Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytus draudimus ir tokiais veiksmai padarydami fabrikui žalą, teigė, kad fabrikas veiklos jo savininkų (akcininkų) sprendimu jau nebevykdė, todėl ir žala Konkurencijos įstatymo pagrindu jam negalėjo kilti. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokiais atsikirtimų argumentais.

55. Žala, padaryta nesąžininga konkurencija, turi buti įrodinėjama remiantis bendraisiais žalos atlyginimo principais, numatytais CK, t. y. asmeniui atsakomybė kyla tik įrodžius neteisėtus veiksmus, žalą, kaltę ir priežastinis ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir kaltės.

56. Nekvestionuotina, kad pagal Konkurencijos įstatymo 15 straipsnį ūkio subjektams draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, įskaitant, savavališką naudojimą registruotu prekės ženklu, informacijos, kuri yra kito ūkio subjekto komercinė paslaptis, naudojimą, perdavimą, skelbimą be šio subjekto sutikimo, siūlymą konkuruojančio ūkio subjekto darbuotojams nutraukti darbo sutartį ar neatlikti visų ar dalies savo darbo pareigų siekiant naudos sau arba padarant žalą šiam ūkio subjektui. Šio įstatymo 46 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ūkio subjektai, pažeidę šį įstatymą, privalo atlyginti žalą, padaryta kitiems ūkio subjektams ar fiziniams bei juridiniams asmenims, įstatymu nustatyta tvarka.

57. Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 7 dalyje išaiškinta, kad konkurentai tai ūkio subjektai, kurie toje pačioje atitinkamoje rinkoje susiduria arba gali susidurti su tarpusavio konkurencija. Kasacinis teismas savo praktikoje dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo taip pat ne kartą yra išaiškinęs, kad siekiant ūkio subjekto atliktus veiksmus pripažinti nesąžiningos konkurencijos veiksmais, būtina nustatyti šias sąlygas: pirma, egzistuoja konkurencijos santykis tarp verslo ar profesine veikla užsiimančių subjektų; antra, atitinkami konkurento veiksmai nėra sąžiningi, t. y. atlikti turint tikslą konkuruoti nesąžiningai; trečia, šie veiksmai gali pakenkti (ar pakenkė) konkurento ūkinei veiklai, jo gebėjimui konkuruoti tam tikroje rinkoje (tam tikrame ūkio sektoriuje) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-472-313/2018, 89 punktas; 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-684/2020, 41 punktas).

58. Taigi teisėjų kolegija prieina prie priešingos išvados, nei padarė pirmosios instancijos teismas, ir konstatuoja, kad civilinės atsakomybės instituto taikymas pagal nesąžiningą konkurenciją ribojančias teisės normas yra galimas tik tuo atveju, kai yra nustatytas ir vienas iš įstatyme numatytų privalomųjų požymių – tarpusavio konkurencija. Tuo atveju, jei bendrovė toje pačioje rinkoje nevykdo veiklos, negauna iš jos pajamų, negali būti konstatuojamas konkuravimo faktas.

59. Nagrinėjamos bylos atveju pačios ieškovės tiek pradiniame, tiek ir patikslintame ieškinyje nurodė tokias faktines aplinkybes, kad fabriko akcininkai dar 2014 m. birželio 11 d. vykusio susirinkimo metu nusprendė parduoti verslą (kitaip tariant, atsisakė jį tęsti), o 2015 m. vasario 12 d. susirinkime nusprendė nustatyti verslo kainą ir jį, kaip verslą, parduoti arba nutraukti veiklą, kadangi buvo parduotos gamybinės patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). Ieškovės pripažino ir tai, kad dalis fabriko turto buvo parduota, be kita ko, ir gamybinės patalpos. Faktą, kad dalis minėto nutarimo buvo įgyvendinta ir gamybinės patalpos parduotos, taip pat patvirtina ir 2016 m. birželio 18 d. straipsnio turinys, jog fabrikas prieš maždaug mėnesį buvo atlaisvintas ir šiuo metu yra griaunamas (el. b. t. 1, b. l. 55-56). Be to, ieškovės patikslintame ieškinyje nurodė dar ir tai, kad po to, kai buvo atlaisvintas pastatas (duomenys neskelbtini), produkcijos gamyba buvo perkelta į atsakovų bendroves (patikslinto ieškinio 32 psl.).

60. Ieškovės į bylą yra pateikusios ir tokius įrodymus, kurie patvirtina, kad atsakovas L. J. išreiškė norą pirkti verslą, pateikė savo pasiūlymą, tačiau jis nebuvo išspręstas. Ieškovių teigimu, fabriko akcininkams nepriėmus palankaus atsakovams sprendimo dėl verslo pardavimo, gamyba bei pagamintos produkcijos pardavimas buvo perkeltas į UAB ,,Gerovės prekyba“ ir UAB ,,Gerovės konservai“.

61. Tokius ieškovių argumentus patvirtina byloje esančių įrodymų visuma. Kaip matyti, atsakovė UAB ,,Gerovės konservai“ gamybos procesus pradėjo 2016 m. birželio mėn., tuo metu didžioji dalis ieškovo (fabriko) darbuotojų perėjo dirbti į UAB ,,Gerovės konservai“. Iki šio momento, kaip nurodo ieškovės, atsakovė UAB ,,Gerovės prekyba“ tik perpardavinėjo fabriko pagamintą produkciją. Pažymėtina, kad ir patys atsakovai neneigia tokio fakto, kad iki tol perpardavinėjo ieškovės produkciją, tačiau tvirtina, jog tokie veiksmai negali būti kvalifikuojami kaip nesąžininga konkurencija.

62. Kaip šioje nutartyje ne kartą nurodyta, atsakovė UAB ,,Gerovės konservai“, kurios veikla yra analogiška fabriko vykdytai veiklai, buvo įsteigta 2015 m. pabaigoje, o produkciją pradėjo gaminti 2016 m. birželio mėn. Kitokių duomenų ar įrodymų, patvirtinančių, kad produkcija buvo pradėta gaminti anksčiau –2016 metų pradžioje, t .y. iki pati ieškovė akcininkų valia nutraukė tokią pirmiau vykdytą veiklą, į bylą nebuvo pateikta. Jau minėta ir tai, kad atsakovai neginčija fakto apie nuo 2016 m. sausio mėn. sudarinėtas su klientais sutartis, bet tvirtina, kad tokios sutartys buvo sudarinėjamos ne dėl atsakovės UAB ,,Gerovės konservai“ pradėtos gaminti, o dėl ieškovės pagamintos produkcijos.

63. Ieškovai įrodymų, kad fabrikas 2016 m. vykdė veiklą ar kad ketino ją tęsti, nepateikė. Priešingai, pačių ieškovių 2016 m. sausio 8 d. kreipime į tuometinę fabriko direktorę prašoma suteikti informacija apie gamybinių patalpų atlaisvinimo eigą, kas sudaro pagrindą labiau tikėtinai išvadai padaryti, jog 2016 metais fabrikas gamybinės veiklos jau nebevykdė.

64. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau aptartas aplinkybes, kad atsakovė UAB ,,Gerovės konservai“ produkcijos gamybą pradėjo 2016 m. birželio mėn., kad atsakovė UAB ,,Gerovės prekyba“ realizavo ieškovės, o ne atsakovės pagamintą produkciją, kad fabrikas 2016 m. veiklos jau nebevykdė, konstatuoja, kad pagrindas civilinei atsakomybei už nesąžiningą konkuravimą taikyti byloje nėra įrodytas. Kitaip tariant, neįrodyta, kad UAB „Gerovės“ konservų fabrikas tuo pačiu metu su atsakovėmis UAB ,,Gerovės fabrikas“, UAB ,,Gerovės konservai“ veikė toje pačioje rinkoje ir viena su kita konkuravo.

65. Byloje esančių įrodymų visuma sudaro pagrindą išvadai, kad ieškovės veiklos pabaigą lėmė jos pačios akcininkų valinis sprendimas, priimtas dar iki atsakovei UAB ,,Gerovės konservai“ pradedant gaminti produkciją.

66. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatęs, kad nuo 2016 m. ieškovė veiklos nevykdė, padarė nepagrįstą ir teisiniam reglamentavimui prieštaraujančią išvadą, kad ieškovės nuostolius, pasireiškusius kaip jos grynojo pelno netekimą, lėmė atsakovų nesąžiningas konkuravimas, be kita ko, pasinaudojant ieškovei komerciškai vertinga informacija, kurią pradiniame ieškinyje naudotis ir platinti prašė uždrausti ieškovės. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nusprendė nebevykdyti veiklos ir jos nevykdė dar iki ją pradedant vykdyti atsakovams, nėra pagrindo konstatuoti ir priežastinio ryšio tarp ieškovių įrodinėjamos žalos ir atsakovų veiksmų buvimo.

67. Vadinasi, civilinės atsakomybės instituto taikymas pagal nesąžiningą konkurenciją ribojančias teisės normas buvo negalimas jau vien dėl to, kad nėra vieno iš šiame įstatyme numatytų požymių – tarpusavio konkurencijos. Akivaizdu, kad nėra konkuravimo rinkoje fakto ar siekio pakenkti kito subjekto galimybei konkuruoti.

68. Kita vertus, teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovių pareikštų reikalavimų alternatyvumą tiek įvardijant faktines aplinkybes, sukėlusias žalą, tiek ir reikalavimus, šią žalą joms susiejant su skirtingais ieškovių turtiniais praradimais ir skirtingais atsakovų atliktais neteisėtais veiksmais, taip pat byloje esančių duomenų visumą, t. y. atsakovių UAB ,,Gerovės konservai“ ir UAB ,,Gerovės prekyba“ nuo 2016 m. sausio mėn. sudarytas sutartis su produkcijos tiekėjais, klientais, produktų receptūras, fabriko sutartis su buvusiais klientais, receptūras, prieina prie tokios išvados, kad visgi yra faktinės bei teisinės prielaidos vertinti, ar faktiškai fabriko veikla nebuvo neatlygintinai perkelta į atsakovams A. J. ir L. J. priklausančias ir / ar jų vadovaujamas bendroves. Tokį vertinimą suponuoja jau vien teismų procesiniuose sprendimuose, priimtuose sprendžiant kitą šios bylos šalių ginčą dėl prekės ženklo panaikinimo, konstatuotos faktinės aplinkybės.

69. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 28 d. sprendimu panaikino prekių ženklo „GEROVĖ“ (registracijos Nr. 72703) registraciją L. J. vardu Lietuvos Respublikoje 29 ir 30 klasės prekėms pagal Tarptautinę prekių ir paslaugų klasifikaciją žymėti; uždraudė atsakovams L. J., UAB „Gerovės konservai“ ir UAB „Gerovės prekyba“ naudoti žymenį „GEROVĖ“ (registracijos Nr. 72703) be ieškovės UAB „Gerovės“ konservų fabriko sutikimo savo komercinėje veikloje (įskaitant, bet neapsiribojant uždraudimu žymėti prekės ir pakuotes, siūlyti ginčo žymeniu pažymėtas prekes, išleisti jas į rinką arba tuo tikslu jas sandėliuoti ar kitaip jomis disponuoti, eksportuoti ar importuoti taip pažymėtas prekes, naudoti ginčo žymenį komercinės veiklos dokumentuose arba reklamoje, gaminti tokius žymenis ar laikyti jų pavyzdžius turint tikslą atlikti bet kuriuos pirmiau nurodytus veiksmus). Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. lapkričio 27 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą (žr. Vilniaus apygardos teismo civilinę bylą Nr. e2-632-585/2018, Lietuvos apeliacinio teismo civilinę bylą Nr. e2A-1071-823/2018).

70. Teismai, be kita ko, konstatavo, kad fonetiškai ir konceptualiai tapačių, vizualiai panašių žymenų sudaryti šalių prekių ženklai yra klaidinamai panašūs ir kad šioje byloje tokia išvada yra ypač aiški, atsižvelgiant į tai, kad žodinis abiejų lyginamų ženklų žymuo „GEROVĖ“ yra dominuojantis ir turi stiprų skiriamąjį požymį. Taip pat tai, kad jį įregistravęs L. J. naudojo jį savo komercinėje veikloje – atsakovė UAB „Gerovės konservai“ savo gaminamoms prekėms žymėti, o atsakovė UAB „Gerovės prekyba“ – tokių prekių reklamai ir platinimui (prekybai).

71. Kaip minėta, ieškovės savo reikalavimą dėl žalos atlyginimo grindė ir faktinėmis aplinkybėmis, susijusiomis su verslo perkėlimu į atsakovių bendroves, tvirtino, kad buvusi fabriko direktorė A. J. ir L. J., negavę teigiamo akcininkų sprendimo dėl verslo atsakovui L. J. pardavimo, jį neatlygintinai perėmė, t. y. perėmė fabriko klientus, tiekėjus, receptūras, darbuotojus ir kt.

72. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad teismas, pripažinęs ieškinio faktiniu pagrindu nurodytas aplinkybes įrodytomis, atlieka jų teisinį įvertinimą (nustato ir taiko ginčo teisinį santykį reglamentuojančias teisės normas – tiek ieškovo nurodytas, tiek tas, kuriomis ieškovas, kiti proceso dalyviai nesiremia) ir sprendžia, ar tokio pažeistų teisių gynimo būdo pagrįstai reikalaujama, ar jis taikytinas ir kokia apimtimi. Teismas yra saistomas ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių, tačiau kitoks, nei ieškovas nurodė, nustatytų aplinkybių teisinis įvertinimas nelaikomas ieškinio pagrindo pakeitimu (ieškinio ribų peržengimu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008; 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282-686/2015; 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529-469/2015).

73. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad tinkamas materialiosios teisės normų aiškinimas ir taikymas nepripažįstamas apeliacinio skundo ribų peržengimu, jeigu apeliantas ir neišvardija visų su ginčo dalyku susijusių teisės normų. Apeliacinės instancijos teismo, kaip ir bet kurio kito teisingumą vykdančio teismo, pareiga – savarankiškai, klausant tik įstatymo kvalifikuoti bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes (Konstitucijos 109 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismo atliktas faktinių bylos aplinkybių, nurodytų apeliaciniame skunde, savarankiškas teisinis kvalifikavimas negali būti laikomas apeliacinio skundo ribų peržengimu, net jeigu apeliaciniame skunde šios faktinės aplinkybės nebuvo kvalifikuotos pagal konkrečią ir tinkamą teisės normą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2013;2014 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2014).

74. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes, ieškovių reikalavimų esmę (nuostolių dėl verslo praradimo atlyginimas) bei atitinkamus kasacinio teismo išaiškinimus, pripažįsta, kad nors šiuo konkrečiu atveju pagrindo atsakovų civilinei atsakomybei Konkurencijos įstatymo pagrindu kilti nebuvo, ieškinyje dėstomas faktines aplinkybės bei pateiktus jas pagrindžiančius įrodymus pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti ir žalos, susijusios su verslo perkėlimu, atlyginimo aspektu, nustatydamas ir tokią svarbią žalos atlyginimui aplinkybę, kokia buvo fabriko, kaip verslo visumos, vertė jo perkėlimo momentu. Neatskleidęs bylos esmės ir to nepadaręs pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatinėjo fabriko negautas pajamas ar atsakovių UAB ,,Gerovės konservai“ ir UAB ,,Gerovės prekyba“ grynąjį pelną.

Dėl bylos procesinės baigties

75. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, būtent: kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-683-686/2015).

76. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teismo teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-484-823/2017). Apeliacinio proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau tai nėra ir negali virsti bylos nagrinėjimas iš naujo.

77. Nagrinėjamoje byloje susiklostė dar ir tokia teisiškai ydinga faktinė bei teisinė situacija, kad dalis reikalavimų, susijusių su draudimu disponuoti konfidencialia informacija ir baudos skyrimu, pirmosios instancijos teisme apskritai nebuvo nagrinėti, nenagrinėtos faktinės aplinkybės, susijusios su atsakovų veiksmais perimant fabriko veiklą, nenustatinėta, ar padaryta būtent tokio pobūdžio žala, jeigu taip, kokia perimto verslo vertė (žalos dydis). Tokius skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo trūkumus nustačius, byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi iš naujo, renkami ir nauji įrodymai, kurių pirmosios instancijos teismas nerinko, netyrė ir nevertino. Tokia apimtimi nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neatitiktų apeliacijos paskirties (patikrinti pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą) bei apribotų šalių teisę į apeliaciją.

78. Taigi šiuo konkrečiu atveju bylos esmės neatskleidimas vertinamas kaip esminis procesinės teisės normų pažeidimas, kuris apeliacinės instancijos teisme negali būti ištaisytas, todėl skundžiamas sprendimas panaikinamas, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

79. Nustačiusi apskųsto teismo sprendimą panaikinimo ir bylos perdavimo nagrinėti iš naujo pagrindą, dėl kitų apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų, teisėjų kolegija nepasisako, taip pat nepasisako dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nes šis klausimas turės būti išspręstas nagrinėjant bylą iš naujo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai Dalia KačinskienėAntanas RudzinskasEgidija Tamošiūnienė