- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-25
- Bylos Nr.
- eA2-1722-967/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01574-2016-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
- Ieškovas
- B. Š., D. Š., I. Š., G. Š., J. D., J. U., L. J., uždarosios akcinės bendrovės „Gerovės“
- Atsakovas
- A. J., L. J.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų (atsakovų) A. J. ir L. J. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-982-258/2021 (teisminio proceso Nr. 2-55-3-01574-2016-1) pagal ieškovių B. Š., D. Š., I. Š., G. Š., J. D., J. U., L. J. ir uždarosios akcinės bendrovės „Gerovės“ konservų fabrikas ieškinį atsakovams A. J., L. J., bankrutavusiai (šiuo metu išregistruota iš juridinių asmenų registro) uždarajai akcinei bendrovei „Gerovės konservai“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Gerovės prekyba“ dėl nuostolių atlyginimo ir konfidencialios informacijos apsaugos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjai A. J. ir L. J. (toliau – pareiškėjai) pateikė prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-982-258/2021 (teisminio proceso Nr. 2-55-3-01574-2016-1) pagal ieškovių B. Š., D. Š., I. Š., G. Š., J. D., J. U., L. J. ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Gerovės“ konservų fabrikas (toliau – bendrovė, fabrikas) (toliau kartu – ieškovės) ieškinį atsakovams A. J., L. J., bankrutavusiai (šiuo metu išregistruota iš juridinių asmenų registro) UAB „Gerovės konservai“ ir UAB „Gerovės prekyba“ (toliau – atsakovai) dėl nuostolių atlyginimo ir konfidencialios informacijos apsaugos. Pareiškėjai nurodo, kad procesas turi būti atnaujintas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu (paaiškėjus naujoms esminėms aplinkybėms), prašo panaikinti nurodytoje civilinėje byloje priimtą Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. sprendimą dalyje dėl nuostolių atlyginimo priteisimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovių ieškinio reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo atmesti. Prašymas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Pareiškėjų teisė į teisingą teismą šiuo atveju buvo pažeista, kadangi bylos nagrinėjimo metu egzistavo esminės aplinkybės (t. y. fabriko veiklos ir finansiniai duomenys už 2017 – 2021 m.), kurios nei pareiškėjams, nei ekspertizę atlikusioms ekspertėms (2017 m. duomenys), nei bylą nagrinėjusiam Lietuvos apeliaciniam teismui bylos nagrinėjimo metu nebuvo žinomos, dėl ko tikslus ir konkretus žalos dydis byloje liko nenustatytas, o teismas dėl duomenų byloje trūkumo (kas yra ne kartą akcentuota teismo sprendime) buvo priverstas žalos dydį byloje nustatyti pats, o ją nustatydamas vadovautis vieninteliu byloje esančiu kriterijumi –subjektyviu pačios ieškovės UAB „Gerovės“ konservų fabriko vertinimu dėl to, kokio dydžio žala jai galėjo būti padaryta ir kad ši žala yra 150 000 Eur. Nurodyto dydžio bauda buvo numatyta išimtinai UAB „Gerovės“ konservų fabriko akcininkams skirtame įsipareigojime dėl konfidencialios informacijos atskleidimo, o ne tretiesiems asmenims. Pareiškėjas (atsakovas) L. J. nebuvo ir nėra bendrovės akcininkas, todėl tokio paties žalos dydžio nustatymo kriterijaus, kurio išeities taškas yra akcininkams numatyta bauda, taikymas šio atsakovo atžvilgiu nepagrįstas. Jeigu bylą nagrinėjantis teismas būtų disponavęs pilna fabriko veiklos ir finansine informacija, kurios bylos nagrinėjimo metu pasigedo tiek ekspertai, tiek teismas, teismas būtų turėjęs papildomą objektyvų kriterijų žalos dydžiui nustatyti, ir nebūtų priteisęs iš pareiškėjų (fizinių asmenų) 150 000 Eur nuostolių įmonei, kuri, kaip paaiškėjo po bylos išnagrinėjimo, niekada neturėjo ir negalėjo tikėtis gauti tokio dydžio pajamų ar juo labiau grynojo pelno, kadangi naujai paaiškėjusios esminės aplinkybės patvirtina, jog įmonė apskritai veikia nuostolingai. Lietuvos apeliacinis teismas, priimdamas 2022 m. vasario 24 d. sprendimą, kuriuo teismas pats nustatė žalos dydį ir kuriuo priteisė UAB „Gerovės“ konservų fabriko naudai 150 000 Eur nuostolių atlyginimą, iš esmės vadovavosi tuo, kad, esant nustatytam žalos padarymo faktui, nenustačius žalos dydžio negali būti išspręstas šalių ginčas. Teismui konstatavus, kad dėl duomenų trūkumo, kurį, be kita ko, lėmė pačios ieškovės UAB „Gerovės“ konservų fabriko veiksmai (neveikimas) nepateikiant ekspertėms reikiamų veiklos ir buhalterinių dokumentų (susijusių, be kita ko, su 2016 – 2017 m. finansiniais rodikliais), teismui negalint vadovautis ekspertizės aktu kaip nepatikimu, teismas buvo priverstas nuostolių dydį nustatyti pats, o jam nustatyti teismas pasirėmė vieninteliu byloje esančiu konkrečiu skaičiumi – 150 000 Eur bauda, kuri buvo numatyta akcininkams pateiktame pasirašyti įsipareigojime neatskleisti konfidencialios fabriko informacijos.
1.2. 2023 m. lapkričio 30 d. įvykusiame neeiliniame visuotiniame UAB „Gerovės“ konservų fabriko akcininkų susirinkime buvo patvirtintos, be kita ko, tos finansinės metinės ataskaitos (konkrečiai, už 2017 m.), kurių fabrikas nepateikė ekspertizių atlikimo metu. Fabrikas nuo 2017 m. visiškai nevykdė įstatyme numatytos pareigos ir neteikė Juridinių asmenų registrui bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio kartu su bendrovės metiniu pranešimu. Dėl fabriko (duomenys neskelbtini) ieškovės G. Š. netinkamos veiklos Juridinių asmenų registras netgi buvo inicijavęs fabriko likvidavimą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.70 straipsnyje numatytu pagrindu. Tik dėl šios priežasties ir fabrikui realiai kilusios grėsmės būti likviduotam, 2023 m. lapkričio 30 d. buvo sušauktas neeilinis visuotinis fabriko akcininkų susirinkimas, kurio metu buvo patvirtinti bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkiniai net už šešerius metus (2017 – 2022 m.). Po bylos išnagrinėjimo ir teismo 2022 m. vasario 24 d. sprendimo priėmimo paaiškėjo, kad 2017 m. fabrikas neturėjo jokių pardavimo pajamų. Tokiu būdu išnagrinėtoje byloje susidarė situacija, kai ieškovės patirtų nuostolių dydžio fabriko, kaip verslo visumos, vertės nustatymo būdu byloje neįrodinėjo, kadangi tokiu būdu apskaičiuoti nuostoliai, ieškovų vertinimu, neatspindėtų visos fabriko patirtos žalos, tačiau kitais byloje ieškovų pasirinktais žalos dydžio įrodinėjimo būdais (negautų pajamų ir atsakovų gautos naudos formomis) – ieškovės fabrikui padarytos žalos dydžio byloje įrodyti nesugebėjo, dėl, be kita ko, tos priežasties, kad fabrikas nepateikė visų ekspertizei atlikti reikiamų savo veiklos ir buhalterinių duomenų. Šie duomenys bylos nagrinėjimo metu egzistavo, tačiau nei pareiškėjams, nei teismui nebuvo žinomi, o pareiškėjams tapo žinomi jau po bylos išnagrinėjimo ir teismo sprendimo priėmimo, t. y. 2023 m. gruodžio 6 d., kai ieškovė UAB „Gerovės“ konservų fabrikas atsakovei ((duomenys neskelbtini)) A. J. ir (duomenys neskelbtini) UAB „Ollam“, kurio (duomenys neskelbtini) yra atsakovas L. J., įteikė 2023 m. lapkričio 30 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą.
2. Ieškovės teismui pateikė prašymą dėl rašytinių paaiškinimų ir rašytinių įrodymų prijungimo, nurodydamos, kad pareiškėjai, teikdami prašymą dėl proceso atnaujinimo, yra nesąžiningi, be to, jų prašymo 2 priedas patvirtina, jog pareiškėjų nurodyti veiklos ir finansiniai duomenys už 2017 – 2020 m. pareiškėjams buvo žinomi jau 2021 m., t. y. finansiniai dokumentai buvo priimti 2021 m. kovo 31 d., o pareiškėjų gauti dar 2021 m. gegužės 11 d. Ieškovės taip pat nurodė, kad 2021 m. eiliniam visuotiniam akcininkų susirinkimui bendrovės (duomenys neskelbtini) G. Š. pagal esamas galimybes parengė metinius pranešimus ir finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinius už 2017-2020 m. laikotarpius ir pateikė juos susipažinimui ir tvirtinimui. Atsakovė A. J. su jais susipažino per 2021 m. balandžio 30 d. eilinį visuotinį UAB „Gerovės“ konservų fabriko akcininkų susirinkimą, nes jame dalyvavo kaip dukters B. J. atstovė pagal įstatymą. Šie duomenys buvo žinomi ir atsakovui L. J..
3. Vykdydami teismo nutartį dėl prašymo atnaujinti procesą trūkumų šalinimo, pareiškėjai papildomai paaiškino, kad 2021 m. balandžio 30 d. vykusiame susirinkime nei 2017 m., nei 2018 m., nei vėlesnių metų įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai patvirtinti nebuvo. Šių finansinių ataskaitų rengėja įmonės (duomenys neskelbtini) G. Š., kartu būdama ir įmonės (duomenys neskelbtini), pati balsavo „prieš“ šių finansinių dokumentų patvirtinimą, tokiu būdu tik patvirtindama, kad šiais finansiniais dokumentais ir juose nurodytais duomenimis nėra jokio pagrindo vadovautis ir jais pasitikėti. Fabriko metinės finansinės atskaitomybės dokumentai už ypač 2017 m., taip pat už 2018 – 2021 m. buvo patvirtinti tik 2023 m. lapkričio 30 d. neeiliniame visuotiniame bendrovės akcininkų susirinkime, kurio protokolą pareiškėjai gavo 2023 m. gruodžio 6 d.
Atsiliepimas
4. Ieškovės pateikė teismui atsiliepimą į prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuriuo prašo šio prašymo netenkinti ir priteisti ieškovėms iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
4.1. Pareiškėjų prašymas yra akivaizdus piktnaudžiavimas materialinėmis ir procesinėmis teisėmis, siekis bet kokiomis priemonėmis ir būdais toliau, kaip ir visą laiką iki šiol, vengti padarytos žalos atlyginimo, t. y. priverstinio teismo sprendimo vykdymo jų atžvilgiu. Be to, prašymas pateiktas akivaizdžiai praleidus CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą ir yra visiškai nepagrįstas. Pareiškėjai klaidina teismą, teikdami tikrovės neatitinkančią informaciją, kad apie aplinkybes, tariamai sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, jie sužinojo tik 2023 m. gruodžio 6 d. Pačių pareiškėjų prašymo 2 priedas (2023 m. lapkričio 30 d. vykusio neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas ir prie jo esantys priedai) patvirtina, kad bendrovės veiklos ir finansiniai duomenys (pelno-nuostolių ataskaitos, balansai ir aiškinamieji raštai) ypač už 2017 m., o taip pat 2018 – 2020 m. pareiškėjams buvo žinomi jau nuo 2021 m. Be to, 2021 m. balandžio 30 d. eiliniam visuotiniam akcininkų susirinkimui bendrovės (duomenys neskelbtini) G. Š. parengė bendrovės metinius pranešimus ir finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinius už 2017-2020 m. laikotarpius ir pateikė juos akcininkų susipažinimui. Atsakovė A. J. su jais susipažino per 2021 m. balandžio 30 d. eilinį visuotinį bendrovės akcininkų susirinkimą, nes jame tuo metu asmeniškai dalyvavo, kaip savo dukters B. J. atstovė pagal įstatymą. Šie duomenys buvo žinomi ir atsakovės A. J. sutuoktiniui atsakovui L. J., kuris, kaip (duomenys neskelbtini), atstovavo minėtame susirinkime raštu balsavusią kitą bendrovės akcininkę UAB „Ollam“. Jis bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus už 2017-2020 m. laikotarpius gavo 2021 m. gegužės 11 d. kartu su įvykusio susirinkimo protokolu. Tai reiškia, kad tie duomenys, kurių pagrindu pareiškėjai prašo teismo atnaujinti procesą, pareiškėjams buvo žinomi ne tik iki Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. sprendimo priėmimo, kuriuo ieškovų ieškinys buvo atmestas, bet taip pat ir iki Lietuvos apeliaciniam teismui 2022 m. vasario 24 d. priimant sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-394-450/2022 dėl žalos atlyginimo iš atsakovų priteisimo.
4.2. Pareiškėjų argumentai, kad 2021 m. balandžio 30 d. vykusiame visuotiniame bendrovės akcininkų susirinkime 2017-2020 m. laikotarpio bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai nebuvo patvirtinti akcininkų, yra teisiškai nereikšmingi, nes tai nekeičia fakto, jog pareiškėjams šių dokumentų turinys buvo žinomas ir negalėjo būti nežinomas dar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Nurodytų 2017-2020 m. bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai buvo parengti 2021 m. kovo 21 d. ir patvirtinti bendrovės (duomenys neskelbtini) G. Š. bei vyriausiosios finansininkės parašais. Pareiškėjams manant, jog šie duomenys galėjo turėti įtakos sprendžiant dėl bendrovei kilusios žalos konkretaus apskaičiavimo metodo ir (ar) žalos dydžio, pareiškėjai galėjo šiuos duomenis teikti į bylą ir jų pagrindu gintis nuo jų atžvilgiu ieškovų reiškiamų reikalavimų, įskaitant, bet neapsiribojant, prašant pakartotinės ekspertizės byloje skyrimo, tačiau to nedarė, nors visą laiką buvo atstovaujami profesionalių teisininkų.
4.3. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai neatskiria esminio momento, jog byloje dėl žalos atlyginimo ieškovai, įrodinėdami bendrovės negautas pajamas, kaip netiesioginius nuostolius, savo skaičiavimus grindė vertinimais, kokių pajamų/grynojo pelno bendrovė būtų galėjusi tikėtis gauti, jeigu nebūtų buvę atsakovų neteisėtų, nesąžiningų ir galimai nusikalstamų veiksmų. Skaičiavimai buvo grindžiami fragmentiškais bylos duomenimis apie bendrovės ir kitų dviejų atsakovių bankrutavusios UAB „Gerovės prekyba“ bei UAB „Gerovės konservai“ 2015-2016 m. veiklos laikotarpius ir ekspertizių išvadomis, kurių išsamumo nepavyko pasiekti dėl atsakovų vengimo teikti į bylą ekspertizių atlikimui reikšmingus duomenis. Tai yra pažymėta ekspertizių išvadose. Atsakovai nebuvo suinteresuoti tiesos byloje nustatymu, todėl neteikė teismui ir ekspertėms pilnų ir išsamių finansinių duomenų nei apie bendrovės (kuriais disponavo išimtinai atsakovė A. J.), nei apie atsakovių UAB „Gerovės prekyba“ ir UAB „Gerovės konservai“ veiklą (2015-2016 metais atliktus pardavimus, pajamas, išlaidas ir kt.). Pareiškėjų nurodyti duomenys iš esmės yra apie tai, kokios buvo bendrovės faktinės pajamos jau po atsakovų neteisėtų ir nesąžiningų veiksmų atlikimo nuo bendrovės valdymo nušalinus atsakovę A. J.. Ieškovių vertinimu, ši informacija nagrinėjamu atveju neturi jokios esminės reikšmės byloje jau priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, kadangi pagrindiniai bendrovės ir atsakovių UAB „Gerovės prekyba“ ir UAB „Gerovės konservai“ veiklos ir finansiniai duomenys, kurie buvo reikalingi ekspertizių atlikimui ir teisingam bylos išsprendimui, buvo 2015-2016 m. veiklos laikotarpiai, t. y. kai buvo vykdomi neteisti veiksmai. Išsamių ir teisingų šių laikotarpio duomenų iki bylos išnagrinėjimo iš esmės taip ir nebuvo pateikta, jie nežinomi iki šiol.
4.4. 2016 m. spalio 24 d. vykusio bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu tuometinė bendrovės (duomenys neskelbtini) A. J. buvo atšaukta iš (duomenys neskelbtini) pareigų nuo 2017 m. vasario 1 d. Nuo to laiko iki šiol bendrovės (duomenys neskelbtini) pareigas eina ieškovė G. Š.. Po minėto sprendimo dėl atsakovės atšaukimo iš pareigų priėmimo atsakovė pateikė naujajai (duomenys neskelbtini) G. Š. pranešimą dėl bendrovės turto ir duomenų perdavimo. Iš minėto pranešimo turinio matyti, kad buvusi (duomenys neskelbtini) naujajai (duomenys neskelbtini) perdavė valdyti bendrovę, kuri neturėjo jokio nekilnojamojo turto, taip pat jokių lėšų kasoje ir bankų sąskaitose, vienintelis įvardintas perduodamas kilnojamasis turtas – 2 kompiuteriai ir 1 spausdintuvas. Minėtame pranešime nurodyta, kad visi veiklos ir buhalterinės apskaitos dokumentai yra perduoti ir valdomi UAB „Gerovės prekyba“ ir UAB „Cibis“, t. y. įmonėms, kurios susijusios su atsakovais. Bendrovės buhalterinę apskaitą teko pradėti vesti praktiškai nuo pradžių, todėl buvo priimtas sprendimas bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus pradėti rengti nuo 2017 m. vasario 1 d., o į šiuos dokumentus traukti tik tuos duomenis už ankstesnius laikotarpius, kuriuos galima pagrįsti turimais dokumentais. Atsakovė A. J. bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų už 2015-2016 m. veiklos laikotarpius neparengė, nors eidama bendrovės (duomenys neskelbtini) pareigas iki 2017 m. vasario 1 d. privalėjo tą padaryti ir pateikti tvirtinti akcininkų susirinkimui. Nesant minėtų bendrovės veiklos laikotarpių išsamių ir teisingų duomenų, už kuriuos pagal pareigas buvo atsakinga atsakovė A. J., o taip pat atsakovams neteikiant išsamios ir teisingos informacijos apie kitų dviejų atsakovių UAB „Gerovės prekyba“ ir UAB „Gerovės konservai“ veiklą, akivaizdu, jog ekspertams į jiems užduotus klausimus nebuvo įmanoma teisingai atsakyti arba iš viso pateikti atsakymų. Atnaujinus procesą šioje išnagrinėtoje civilinėje byloje faktinė ir teisinė situacija nepasikeistų, nes nei bendrovės, nei kitų dviejų atsakovių UAB „Gerovės prekyba“ ir UAB „Gerovės konservai“ 2015-2016 m. veiklos laikotarpio tikslūs ir išsamūs finansiniai duomenys iki šiol nėra žinomi. Tai reiškia, kad net ir pakartotinės ekspertizės atlikimui šioje byloje nebūtų faktinio ir teisinio pagrindo, nes nėra paaiškėjusių jokių naujų esminių aplinkybių, kurios galėtų keisti šių ekspertizių išvadas.
4.5. 2021 m. balandžio 30 d. susirinkimo metu bendrovės (duomenys neskelbtini) G. Š. bendrovės akcininkams teikė ir bendrovės vadovo parengtus metinius pranešimus apie bendrovės 2017-2020 m. veiklos laikotarpius. Dėl bendrovės metinių pranešimų tvirtinimo akcininkų nėra balsuojama, bet akcininkai minėtų pranešimų pagrindu yra supažindinami su bendrovės veiklos rezultatais. G. Š. visuose metiniuose pranešimuose nurodė bendrovės atitinkamais veiklos laikotarpiais gautas pajamas, išlaidas ir kitus finansinius rodiklius, iš kurių buvo aiški bendrovės finansinė būklė ir rodikliai. Tad net jei sutiktume su pareiškėjų nepagrįstu teiginiu, jog nesant patvirtintiems bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentams už 2017-2020 m. veiklos laikotarpius jais nebuvo galima vadovautis byloje, pareiškėjai neabejotinai galėjo remtis bendrovės (duomenys neskelbtini) parengtais metiniais pranešimais ir juose nurodyta visa bendrovės finansine informacija, kuri jiems buvo žinoma, reikalauti šių bendrovės veiklos apibendrinimų pagrindą sudarančių pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų ir kt., tačiau to nedarė.
4.6. Pareiškėjai pateikia tiesiog niekuo nepagrįstus teiginius, kad Lietuvos apeliacinis teismas būtų nustatęs ženkliai mažesnį bendrovei padarytos žalos dydį, tačiau patys, turėdami visus dokumentus, šio dydžio nepateikia.
4.7. Pareiškėjai yra nesąžiningi ir visais būdais siekia išvengti jiems nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo. Kol ieškovės bylinėjosi su atsakovais dėl žalos atlyginimo bendrovei priteisimo, pastarieji ruošėsi galimai nepalankiam teismo sprendimui ir ėmėsi aktyvių ir nesąžiningų veiksmų perleisdami jiems nuosavybės teise priklausantį turtą tretiesiems susijusiems asmenims, kad į šį turtą bendrovė bylos laimėjimo atveju nebegalėtų nukreipti išieškojimo veiksmų. Pavyzdžiui, A. J. dovanojimo sutarčių, kurios pagal ieškovių ieškinį vėliau buvo pripažintos negaliojančiomis, perleido savo nepilnametei dukrai bendrovės akcijas. Pritaikius restituciją, A. J. kreipėsi į teismą dėl fizinio asmens bankroto iškėlimo, tačiau jos prašymas buvo netenkintas, ir kt. Dėl atsakovės A. J. ir su ja susijusių asmenų veiksmų iki šiol atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 02-2-00338-17 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio 2, 3 dalis (turto iššvaistymas) dėl bendrovės turto galimo iššvaistymo laikotarpiu, kai fabriko (duomenys neskelbtini) pareigas ėjo atsakovė A. J.. Jame įtarimai dėl turto išvaistymo yra pareikšti pareiškėjams. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra pareikštas bendrovės ieškinys dėl mažiausiai 1 096 796 Eur padarytos žalos atlyginimo. Pareiškėjai veikdami tiesiogiai arba per su jais susijusius trečiuosius asmenis inicijuoja vis naujus teisminius procesus prieš bendrovę, jos dabartinę vadovę, siekdami visais įmanomais būdais stabdyti ir kitaip trukdyti priverstinį priteistos žalos atlyginimo išieškojimą iš jiems priklausančio turto. Nustačius, kad jie piktnaudžiauja teise, teismas gali atsisakyti ją ginti (CK 1.137 straipsnio 2 dalis).
5. Teisme gauti atsakovų rašytiniai paaiškinimai, kuriais jų prašymas dėl proceso atnaujinimo papildytas šiais argumentais:
5.1. Ieškovės elgiasi neteisėtai, nepagrįstai ir nesąžiningai, sąmoningai klaidindamos teismą ir visais būdais bei priemonėmis stengdamosi sudaryti neigiamą įspūdį apie pareiškėjus, nors bendrovė išimtinai dėl netinkamo ieškovės G. Š. (duomenys neskelbtini) bei įstatyme numatytų imperatyvių pareigų nevykdymo (finansinių ataskaitų neteikimo Juridinių asmenų registrui) vos nebuvo likviduota. Ieškovės pelnosi bendrovės sąskaita, apmoka teisinių paslaugų išlaidas bylose, įskaitant ir tas, kuriose bendrovė neturi jokio procesinio statuso.
5.2. Visiškai nepagrįsti ieškovių teiginiai apie pareiškėjų bandymus nušalinti dabartinę (duomenys neskelbtini) ieškovę G. Š. nuo bendrovės valdymo, nes valdymo organo įgaliojimų sustabdymas, pašalinimas iš valdymo organo, esant to pagrindams, visais atvejais yra teismo prerogatyva.
5.3. Nepagrįsti ieškovių teiginiai, kad pareiškėjams apie aplinkybes, kurių pagrindu prašoma atnaujinti procesą, neva buvo žinoma dar 2021 metais (2021 m. balandžio 30 d., kuomet vyko bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas ir (ar) 2021 m. gegužės 11 d., kuomet buvo gautas susirinkimo protokolas). Pareiškėjai neturėjo jokios galimybės ir pagrindo vadovautis 2021 m. balandžio 30 d. visuotiniame akcininkų susirinkime svarstytomis, bet akcininkų nepatvirtintomis metinėmis finansinėmis ataskaitomis, už kurių patvirtinimą akcininkai nebalsavo (pareiškėja A. J., susirinkime dalyvavusi ir balsavusi kaip įstatyminė akcininkės B. J. atstovė, nurodė, kad balsuojanti prieš, nes finansinės ataskaitos yra netikslios, neišsamios, nepilnos).
5.4. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. vasario 24 d. sprendime, remdamasis kasacinio teismo praktika, taip pat nurodė, kad tokio pobūdžio bylose gali būti reiškiami reikalavimai dėl komercinės paslapties sukūrimo, naudojimo, tobulinimo išlaidų (tiesioginiai nuostoliai) priteisimo; negautų pajamų (netiesioginiai nuostoliai) priteisimo; nepagrįsto praturtėjimo sumos priteisimo. Išnagrinėtoje byloje iš visų trijų aukščiau nurodytų būdų fabriko patirtų nuostolių dydį teismas iš esmės nustatė remdamasis antruoju žalos apskaičiavimo metodu (t. y. kaip fabriko negautas pajamas, kurias jis būtų gavęs, jeigu jo teisės ir teisėti interesai nebūtų buvę pažeisti), kadangi ieškovės byloje neįrodinėjo tiesioginių dėl neteisėto komercinės paslapties atskleidimo patirtų nuostolių (t. y. komercinės paslapties sukūrimo, naudojimo, tobulinimo išlaidų), o įrodinėjo (bet neįrodė) dėl neteisėtų veiksmų atsakovių bankrutavusios UAB „Gerovės konservai“ ir UAB „Gerovės prekyba“ gautą naudą (t. y. ieškovės įrodinėjo, bet neįrodė patirtos žalos trečiuoju nurodytu būdu).
5.5. Žinodamas fabriko veiklos ir finansinius rodiklius už 2017 m., taip pat vertindamas šiuos duomenis vėlesnių metų kontekste (2018-2021 m. laikotarpiu), kas taip pat sudaro pagrindą daryti vienokias ar kitokias išvadas apie ieškovės patirtų nuostolių (jeigu tokie buvo patirti) dydį, taip pat atsižvelgdamas į tą faktą, kad fabriko akcininkai 2015 m. vasario 12 d. buvo nusprendę nutraukti konservų gamybos veiklą, dėl ko fabrikas nuo 2016 m. nebevykdė jokios konservų gamybos veiklos, taip pat atsižvelgdamas į kitas aktualias aplinkybes, teismas bylą būtų išsprendęs kitaip – ieškinį atmetęs arba būtų nustatęs konkretaus dydžio nuostolius. Byloje apskritai būtų buvusi galimybė fabriko galimai patirtus nuostolius apskaičiuoti kitu būdu (pavyzdžiui, paskiriant naują ekspertizę fabriko konservų gamybos verslo vertei nustatyti).
5.6. 2015 m. vasario 12 d. fabriko akcininkams priėmus sprendimą parduoti fabriko nekilnojamąjį turtą, kuriame buvo vykdoma konservų gamyba, ir atitinkamai nutraukti konservų gamybos veiklą, patys akcininkai parduodamo verslo kainą siejo su likučių (žaliavų, medžiagų), parduodamų įrengimų sąrašu ir verte. Atitinkamai, naujai paaiškėjusios aplinkybės, susijusios su ypač 2017 m. fabriko veiklos ir finansiniais duomenimis, kuriuose atsispindi informacija apie fabriko atsargas ir kt., reikšmingos dar ir šiuo aspektu (galimybe nustatyti žalos dydį nustatant fabriko konservų gamybos verslo vertę).
5.7. Byloje nebuvo ir nėra ginčo dėl to, kad L. J. jokios fabriko konfidencialios informacijos neatskleidė, kadangi jis nebuvo tokios informacijos turėtoju, jam fabrikas nebuvo perdavęs konfidencialios informacijos, taip pat L. J. neužėmė pareigų, kurias eidamas galėtų sužinoti nurodytą konfidencialią informaciją. Pareiškėjo L. J. neteisėti veiksmai (neteisėtas konfidencialios informacijos įgijimas ir panaudojimas) byloje iš esmės liko neįrodytas ir grindžiamas vienintele prielaida, kad L. J., būdamas A. J. sutuoktiniu, negalėjo nesužinoti (t. y. įgyti) fabriko konfidencialios informacijos.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkintinas.
Dėl nustatytų faktinių aplinkybių
6. Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (LITEKO) esančių civilinės bylos Nr. Nr. e2-982-258/2021 (teisminio proceso Nr. 2-55-3-01574-2016-1) duomenų nustatyta, kad ieškovės pateikė teismui ieškinį, kurį patikslinusios prašė: 1) priteisti solidariai iš atsakovų A. J., L. J., bankrutavusios UAB „Gerovės konservai“ ir UAB „Gerovės prekyba“ ieškovei UAB „Gerovės“ konservų fabrikui 240 000 Eur nuostolių atlyginimą; 2) uždrausti atsakovams naudotis, perduoti, skelbti ieškovės UAB „Gerovės“ konservų fabriko informaciją, kuri yra fabriko komercinė paslaptis, t. y. informaciją apie fabriko klientus, partnerius, konkurentus, verslo partnerių kontaktus, duomenų bazes, komercinius ryšius, įdirbį, sudaromų (sudarytų) sandorių sąlygas, finansinę informaciją, pajamas, išlaidas, atsiskaitymų tvarką, informaciją apie produkcijos gamybą; 3) priteisti solidariai iš atsakovų ieškovei UAB „Gerovės“ konservų fabrikui 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo; 4) priteisti solidariai iš atsakovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
7. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 22 d. sprendimu priėmė ieškovių atsisakymą nuo ieškinio reikalavimo skirti 20 000 Eur baudą bet kuriam iš atsakovų nevykdant įpareigojimo „uždrausti atsakovams naudotis, perduoti, skelbti fabriko informaciją, kuri yra komercinė paslaptis, t. y. informaciją apie fabriko klientus, partnerius, konkurentus, verslo partnerių kontaktus, duomenų bazes, komercinius ryšius, įdirbį, sudaromų (sudarytų) sandorių sąlygas, finansinę informaciją, pajamas, išlaidas, atsiskaitymų tvarką, informaciją apie produkcijos gamybą“ ir šią bylos dalį nutraukė, kitus ieškinio reikalavimus atmetė bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
8. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs bylą pagal ieškovių apeliacinį skundą, 2022 m. vasario 24 d. sprendimu Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. sprendimą iš dalies panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei UAB „Gerovės“ konservų fabrikui 150 000 Eur nuostolių atlyginimo solidariai iš atsakovų, taip pat priteisė procesines palūkanas, o kitą ieškinio dalį atmetė. Sprendimo dalis, kuria priimtas ieškinio dalies atsisakymas ir byla dėl šios dalies nutraukta, palikta nepakeista. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė, nuo 2016 m. nevykdžiusi gamybinės veiklos, neteko savo komercinių paslapčių, yra nepagrįsta ir nelogiška, taip pat pažymėjo, kad atsakovei A. J. buvo žinomos visos ieškovės komercinės (gamybinės) paslaptys, nes ji, būdama fabriko (duomenys neskelbtini), pati patvirtino įmonės technologinių ir komercinių paslapčių sąrašą, pasižadėjo neplatinti konfidencialios informacijos. Teismas vertino, kad byloje nustatytos aplinkybės neabejotinai patvirtino atsakovę A. J. atskleidus bei perdavus ieškovės komercinę informaciją apie tuos pačius klientus atsakovams, o pastaruosius šią informaciją neteisėtai panaudojus. Teismas nustatė, kad A. J., kuri ginčui aktualiu laikotarpiu (2015 – 2016 m.) buvo ir fabriko (duomenys neskelbtini), buvo prieinamos produkcijos technologinės sudėtys bei receptai, ir ji šiuos duomenis atskleidė savo sutuoktiniui L. J., o šis, įgijęs tokią komercinę (gamybinę) paslaptį sudarančią informaciją apie fabriko gamintų produktų technologinę sudėtį iš savo sutuoktinės, taip pat pasinaudojęs buvusių fabriko darbuotojų sukaupta ilgamete patirtimi ir kvalifikacija kuriant fabriko produktus, ją perdavė atsakovei bankrutavusiai UAB „Gerovės konservai“, ir atsakovai, panaudoję šią informaciją, gavo pajamų, plėtodami bankrutavusios UAB „Gerovės konservai“ veiklą, dėl to fabrikas patyrė nuostolių. Teisėjų kolegija nurodė, kad ieškovės savo patirtus nuostolius iš esmės įrodinėjo ekspertizės aktu Nr. 5/2698(Vil):17 bei papildomos ekspertizės aktu Nr. 5/2780(Vil):18, atsakovės A. J. parengtu įsipareigojimu neatskleisti komercinės (gamybinės) paslapties, kuriame nustatytos 150 000 Eur netesybos (bauda) už konfidencialumo įsipareigojimo pažeidimą, bei atsakovo L. J. 2015 m. vasario 12 d. teiktais fabriko akcininkams pasiūlymais pirkti fabriko verslą už 57 925 Eur kainą. Teismas pažymėjo, kad byloje neginčijamai nustatyta, jog ekspertizės aktų turinys yra neišsamus, nes nei ieškovė UAB „Gerovės“ konservų fabrikas, nei atsakovės bankrutavusi UAB „Gerovės konservai“ ir UAB „Gerovės prekyba“ nepateikė ekspertėms reikiamų veiklos ir buhalterinių dokumentų. Atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ekspertės dėl dokumentų trūkumo negalėjo pateikti išsamių atsakymų į joms pateiktus klausimus, teismas vertino, kad, ekspertėms dėl duomenų trūkumo negalint nustatyti teisingo ieškovės patirtų nuostolių dydžio, remtis tokiomis išvadomis nėra jokio teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija, nurodžiusi, kad nagrinėjamu atveju jos galimybės nustatyti konkretų ieškovės patirtų nuostolių dydį yra labai ribotos, vertino, jog aplinkybė, kad pačios ieškovės savo pirminiu reikalavimu fabriko patirtus nuostolius siejo su 150 000 Eur bauda, nustatyta už konfidencialumo įsipareigojimo pažeidimą, yra itin svarbi ir aktuali. Teisėjų kolegija nusprendė, kad 150 000 Eur suma, kuri kaip bauda buvo įtvirtinta įsipareigojime neatskleisti komercinės (gamybinės) paslapties, atitinka ieškovės patirtus nuostolius dėl fabriko komercinės (konfidencialios) informacijos neteisėto įgijimo, atskleidimo ir panaudojimo, taip pat už neteisėtą klaidinamai panašų į fabriko prekių ženklą bei fabriko pakuočių ir etikečių dizaino panaudojimą, todėl priteisė fabrikui šią sumą iš atsakovų.
9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs atsakovų kasacinį skundą, 2022 m. lapkričio 16 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kasacinis teismas, be kita ko, pažymėjo, kad įsipareigojime neatskleisti komercinės (gamybinės) paslapties nustatyta 150 000 Eur dydžio bauda nagrinėjamu atveju negali būti vertinama kaip minimalūs neįrodinėtini nuostoliai (netesybos), inter alia, atsižvelgiant į tai, kad šis įsipareigojimas, kurio ieškovės nepasirašė, negali būti vertinamas kaip šalis saistantis konfidencialumo susitarimas. Tačiau ši aplinkybė nereiškia, kad nurodytas įsipareigojimas teismo apskritai negalėjo būti vertinamas kaip vienas iš kriterijų nustatant fabrikui padarytos žalos dydį. Kasacinio teismo nutartyje pažymėta, kad nurodytas baudos dydis rodo, kokia suma žalą, galinčią atsirasti dėl neteisėto fabriko komercinių paslapčių atskleidimo, įvertino pati tuometinė fabriko (duomenys neskelbtini) atsakovė A. J.. Teismas vertino, kad nesant galimybės tiksliai nustatyti fabrikui padarytos žalos dydį pagal atsakovų iš pažeidimo gautą naudą dėl pačių atsakovų nepateiktų jų veiklos ir buhalterinių dokumentų, byloje nesant įrodymų, kad šių dokumentų nepateikimą lėmė objektyvios, nuo atsakovų valios nepriklausančios aplinkybės, taip pat nesant įrodymų (ir atsakovams to neįrodinėjant kasaciniame skunde), kad apeliacinės instancijos teismo priteista nuostolių atlyginimo suma aiškiai viršija UAB „Gerovės konservai“ ir UAB „Gerovės prekyba“ iš pažeidimo gautą naudą, nėra pagrindo spręsti, kad apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas fabrikui iš atsakovų būtent tokią nuostolių atlyginimo sumą, nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos, reikalaujančios žalos dydį nustatyti įvertinus abiejų šalių pateiktus įrodymus ir atsižvelgiant į joms tenkančią įrodinėjimo naštą.
10. Atsakovai A. J. ir L. J. pateikė teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo, kaip jie patys nurodo, 2023 m. gruodžio 6 d. paaiškėjus naujoms aplinkybėms – jiems gavus 2023 m. lapkričio 30 d. visuotinio akcininkų susirinkimo, kurio metu buvo patvirtinti bendrovės veiklos ir finansiniai duomenys už 2017 – 2021 m., protokolą.
Dėl proceso atnaujinimo sąlygų
11. Proceso atnaujinimo institutas yra išimtinė teisės į teismą įgyvendinimo priemonė. Kasacinis teismas, remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimais dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose, yra pažymėjęs, kad vienas iš esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas. Vadovaujantis šiuo principu, prašymai atnaujinti procesą turi būti ribojami laiko atžvilgiu, ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant neformaliai. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas, susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisės atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamomis aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2010; 2014 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014).
12. Teismas atnaujina procesą civilinėje byloje nustatęs dvi būtinas sąlygas: pirma, prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas nepraleidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino; antra, prašymas yra pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais (CPK 365 straipsnio 1 dalis, 370 straipsnio 3 dalis). Šių aplinkybių įrodinėjimo našta tenka prašymą atnaujinti procesą pateikusiai šaliai, t. y. bylos proceso atnaujinimo siekianti šalis turi nurodyti konkretų faktinį proceso atnaujinimo pagrindą, motyvus, pateikti proceso atnaujinimo pagrindo buvimą patvirtinančius įrodymus bei pagrįsti prašymo padavimo terminų skaičiavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014).
13. Prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą (CPK 368 straipsnio 1 dalis).
14. Vertinant, ar terminas prašymui atnaujinti procesą šiuo atveju nebuvo praleistas, svarbu nustatyti pareiškėjų sužinojimo (arba turėjimo sužinoti) apie aplinkybes, kuriomis jie grindžia prašymą dėl proceso atnaujinimo, momentą. Pareiškėjai nurodo, kad apie naujai paaiškėjusias aplinkybes (bendrovės 2017 – 2021 m. veiklos ir finansinius duomenis) jie sužinojo 2023 m. gruodžio 6 d., gavę elektroninį laišką, kuriuo jiems buvo atsiųstas 2023 m. lapkričio 30 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo, kurio metu buvo patvirtinti bendrovės finansinių ataskaitų rinkiniai už 2017 – 2022 m. bei paskirstytas bendrovės pelnas (nuostoliai), protokolas su priedais. Ieškovės atsiliepime nurodo, kad terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti yra akivaizdžiai praleistas, kadangi pareiškėjams nurodyti duomenys buvo žinomi dar 2021 m. Ieškovės į bylą pateikė 2021 m. balandžio 30 d. bendrovės eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą, iš kurio matyti, kad šiame susirinkime, kuriame dalyvavo ir atsakovų nepilnametė duktė B. J., buvo svarstytas bendrovės metinis pranešimas už 2017 m., taip pat bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių bei pelno (nuostolių) paskirstymo už 2017 m., 2018 m., 2019 m. ir 2020 m. Kaip matyti iš ieškovių atsiliepimo į prašymą dėl proceso atnaujinimo priedų, 2021 m. gegužės 11 d. G. Š., atsakydama į pareiškėjo L. J. prašymą, elektroniniu paštu išsiuntė jam 2021 m. balandžio 30 d. vykusio akcininkų susirinkimo protokolą su priedais, tarp jų – ir nurodytais bendrovės veiklos dokumentais už 2017 – 2020 m. Taigi į bylą pateikti duomenys patvirtina ieškovių argumentus, kad atsakovai su bendrovės veiklos dokumentais, kuriuos nurodo prašyme dėl proceso atnaujinimo, turėjo būti susipažinę 2021 m. balandžio – gegužės mėn., t. y. dar iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (2021 m. rugsėjo 22 d.).
15. Aplinkybės, jog šie duomenys pareiškėjams buvo žinomi ieškovių nurodytu laikotarpiu, pareiškėjai iš esmės neginčija, tačiau nurodo, kad pagrindo šiais duomenimis iki jų patvirtinimo 2023 m. lapkričio 30 d. neeiliniame visuotiniame bendrovės akcininkų susirinkime nebuvo. Teismas neturi pagrindo sutikti su tokia ieškovų pozicija, kadangi teisinę reikšmę prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo kontekste turi būtent duomenų, kurie sudaro pagrindą atnaujinti procesą, sužinojimo momentas (CPK 368 straipsnio 1 dalis).
16. Nustačius, kad aplinkybės, kuriomis remdamiesi pareiškėjai prašo atnaujinti procesą (bendrovės veiklos duomenys už 2017 – 2020 m.), pareiškėjams buvo žinomos dar 2021 m. balandžio – gegužės mėn., akivaizdu, kad šiuo atveju ne tik buvo praleistas terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, bet ir aplinkybės, kuriomis remiasi pareiškėjai, apskritai negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis, atsižvelgiant į CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo praktiką, kadangi šiomis aplinkybėmis pareiškėjai turėjo galimybę remtis dar bylos nagrinėjimo metu, siekdami, kad jų pateikta informacija būtų ištirta CPK nustatyta atliekant įrodymų tyrimą.
17. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Kasacinio teismo praktika dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kaip proceso atnaujinimo pagrindo, yra suformuota. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016). Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taigi pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus kriterijus (CPK 369 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-915/2015).
18. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktika, 2017 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-916/2017).
19. Laikantis rungimosi, dispozityvumo ir šalių lygiateisiškumo principų, bylos proceso atnaujinimo siekiantis asmuo turi ne tik nurodyti konkretų faktinį proceso atnaujinimo pagrindą ir motyvus, bet ir pateikti proceso atnaujinimo pagrindo buvimą patvirtinančius įrodymus, pagrįsti prašymo padavimo terminų skaičiavimą (CPK 369 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015).
20. Kaip minėta, bendrovės veiklos duomenys, kuriais pareiškėjai remiasi prašydami atnaujinti procesą, jiems buvo žinomi 2021 m. pavasarį, dar iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Taigi šiuo atveju pareiškėjų nurodytos aplinkybės neatitinka kasacinio teismo praktikoje suformuotų naujai paaiškėjusių aplinkybių požymių, t. y. kad pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos ir kad pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui. Kaip pagrįstai pažymėta ir ieškovių atsiliepime į prašymą dėl proceso atnaujinimo, šiuo atveju pareiškėjai turėjo galimybę bendrovės veiklos duomenimis, nors jie dar ir nebuvo patvirtinti, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ir atitinkamai kelti klausimą dėl pakartotinės ekspertizės paskyrimo šiems duomenims įvertinti, juolab, kad šioje byloje žalos dydžio nustatymui paskyrus apskaitos, finansų, turto ir verslo vertinimo ekspertizę būtent dėl duomenų trūkumo ekspertės 2018 – 2019 m. negalėjo išsamiai atsakyti į daugumą joms pateiktų klausimų.
21. Be to, kaip matyti iš Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. sprendimo ir Lietuvos kasacinio teismo 2022 m. lapkričio 16 d. išvadų, byloje buvo neginčijamai nustatyta, jog šioje byloje paskirtos ekspertizės aktai savo turiniu buvo neišsamūs, nes ne tik fabrikas, bet ir atsakovės bankrutavusi UAB „Gerovės konservai“ ir UAB „Gerovės prekyba“ nepateikė ekspertėms reikiamų veiklos ir buhalterinių dokumentų. Šios išvados padarytos remiantis teismo eksperčių A. K. ir M. O. ekspertizės aktais, taip pat kartu su jais pateiktais rašytiniais paaiškinimais, kuriuose, be kita ko, pažymėta, kad į ekspertėms pateiktus klausimus nėra galimybės atsakyti ir dėl trūkstamų UAB „Gerovės konservai“ bei UAB „Gerovės prekyba“ duomenų (2018 m. sausio 31 d. ekspertės A. K. ekspertizės aktas 5/2698(Vil):17 (DOK-8455), papildomos ekspertizės aktas 5/2780(Vil):18 (DOK-42552); 2019 m. gegužės 3 d. ekspertės M. O. pakartotinės ekspertizės aktas (DOK-20719)). Pareiškėjų prašyme šį prašymą papildančiuose rašytiniuose paaiškinimuose dėl bankrutavusios UAB „Gerovės konservai“ ir UAB „Gerovės prekyba“ ekspertėms nepateiktų duomenų nepasisakyta. Dėl nurodytų priežasčių teismas vertina, kad pareiškėjai šiuo atveju neįrodė, jog jų nurodytos aplinkybės būtų pakankamos konkrečiam žalos dydžiui apskaičiuoti ir, atitinkamai, galėtų nulemti kitokią bylos baigtį. Taigi šios aplinkybės nelaikytinos turinčiomis esminę reikšmę bylai.
22. Pažymėtina ir tai, kad atsakovai papildomai teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nesutikdami su bylos išnagrinėjimo rezultatu iš esmės remiasi tomis pačiomis aplinkybėmis, kuriomis rėmėsi ir bylos nagrinėjimo metu, t. y. ginčija atsakovo L. J. veiksmų neteisėtumą civilinės atsakomybės taikymo kontekste, pateikia argumentus dėl galimybės nustatyti tikrąją fabriko verslo vertę ir kt. Šie argumentai nėra tiesiogiai susiję su pareiškėjų nurodytomis, jų vertinimu, naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, kurių pagrindu pareiškėjai siekia atnaujinti procesą byloje, be to, pareiškėjų argumentai jau buvo įvertinti teismams nagrinėjant šią civilinę bylą. Kaip minėta, proceso atnaujinimo institutas negali būti naudojamas vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo, kadangi tai yra nesuderinama su teisinio apibrėžtumo principu. Laikantis nurodyto principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms, kurių šiuo atveju pareiškėjai neįrodė.
23. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog pareiškėjai nepagrindė proceso atnaujinimo sąlygų buvimo, todėl jų prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-982-258/2021 (teisminio proceso Nr. 2-55-3-01574-2016-1) netenkinamas.
24. Ieškovės atsiliepime prašė priteisti iš pareiškėjų bylinėjimosi išlaidas, tačiau duomenys apie šias išlaidas nebuvo pateikti, todėl šis klausimas nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 368 straipsnio 1 dalimi, teismas
nutaria:
pareiškėjų A. J. ir L. J. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-982-258/2021 (teisminio proceso Nr. 2-55-3-01574-2016-1) atmesti.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.