Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių uždarosios akcinės bendrovės ,,Gerovės konservai“ ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Gerovės prekyba“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 30 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovių prašymas padidinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastą, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovių B. Š., D. Š., I. Š., G. Š., J. D., J. U. ir L. J. ir uždarosios akcinės bendrovės „Gerovės“ konservų fabriko ieškinį atsakovams A. J., L. J., uždarajai akcinei bendrovei „Gerovės konservai“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Gerovės prekyba“ dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų, neteisėto komercinės (gamybinės) paslapties įgijimo, atskleidimo bei naudojimo ir nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos dalyką sudaro teismo nutarties dalies, kuria tenkintas ieškovių prašymas padidinti atsakovų turto arešto mastą nuo 150 000 Eur iki 240 000 Eur, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320, 338 str.). Pradinio ieškinio reikalavimui dėl 150 000 Eur nuostolių priteisimo užtikrinti atsakovų turtas už bendrą už 150 000 Eur sumą areštuotas įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartimi, kurioje konstatuota, kad ieškovai įrodė tikėtiną šio reikalavimo pagrįstumą ir grėsmę teismo sprendimo įvykdymui tuo atveju, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos. Bylos nagrinėjimo metu ieškovės pateikė patikslintą ieškinį, kuriame reikalavimą dėl nuostolių priteisimo padidino nuo 150 000 Eur iki 240 000 Eur, ir atitinkamai prašė padidinti atsakovų turto arešto mastą. Skundžiama nutartimi teismas šį prašymą, apeliančių nuomone – nepagrįstai, tenkino. Atskirasis skundas netenkintinas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas reglamentuojamas CPK 144 straipsnio 1 dalyje. Joje įtvirtintos dvi būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos: tikėtinas ieškinio reikalavimų pagrįstumas ir nustatyta aplinkybė, kad nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas ieškovių prašymą dėl turto arešto masto padidinimo tenkino konstatavęs, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos yra nustatytos įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartimi ir papildomai šių sąlygų nenustatinėjo. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su apeliančių pozicija, kad nagrinėjamu atveju tokia teismo motyvacija nėra pakankama. Pradiniame ieškinyje ieškovės buvo pareiškusios reikalavimą priteisti iš atsakovų 150 000 Eur nuostolių, atsiradusių dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų, atlyginimą; šis nuostolių dydis buvo grindžiamas Įsipareigojime neatskleisti komercinės (gamybinės) paslapties nustatyta tokio dydžio bauda, mokėtina akcininkui pažeidus konfidencialumo įsipareigojimo nuostatas. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartimi konstatuota, kad šis ieškovių reikalavimas CPK 144 straipsnio prasme yra tikėtinai pagrįstas. Patikslintame ieškinyje reikalavimas dėl nuostolių priteisimo padidintas iki 240 000 Eur dydžio, argumentuojant tuo, kad realūs ieškovių nuostoliai yra didesni nei nustatyta bauda ir juos sudaro ieškovės UAB ,,Gerovės“ konservų fabriko negautas pelnas bei atsakovų nepagrįstas praturtėjimas. Spręsdamas, ar yra pagrindas padidinti atsakovų turto arešto mastą iki 240 000 Eur sumos, pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti, ar ieškinyje pareikštas papildomas 90 000 Eur reikalavimas yra preliminariai pagrįstas, kadangi šis faktas Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartyje nebuvo vertinamas. Patikslintas ieškinys, kuriame pareikštas reikalavimas dėl 240 000 Eur dydžio nuostolių priteisimo, yra priimtas pirmosios instancijos teismo 2018 m. kovo 19 d. nutartimi, tokia nutartis nėra apeliacijos objektas (CPK 137 str. 1 d., 290 str. 5, 6 d.). Todėl apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl atskirojo skundo argumentų, kuriais kvestionuojamas patikslinto ieškinio priėmimo pagrįstumas ir šiuo pagrindu įrodinėjama, kad atsakovų turto arešto mastas negalėjo būti padidintas.Atskirajame skunde įrodinėjama, kad reikalavimas dėl 240 000 Eur nuostolių priteisimo yra preliminariai nepagrįstas, nes neaišku, kaip gauta tokia suma, taip pat neišskirta, kokią dalį iš prašomos priteisti sumos sudaro ieškovės UAB ,,Gerovės“ konservų fabriko negautos pajamos, o kokią atsakovų nepagrįstas praturtėjimas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs patikslinto ieškinio turinį, bylos medžiagą ir ginčo pobūdį, nesutinka su atskirojo skundo argumentu, jog reikalavimas dėl 240 000 Eur nuostolių priteisimo yra preliminariai nepagrįstas. Bylos medžiaga patvirtina, kad bylos nagrinėjimo metu buvo keliamas klausimas dėl ieškovių realiai patirtų nuostolių dydžio, siekiant jį nustatyti buvo paskirta teismo ekspertizė, tačiau ne į visus ekspertizei pateiktus klausimus buvo atsakyta dėl nepakankamų ekspertizei pateiktų dokumentų. Atsižvelgdamos į byloje esančius duomenis, ekspertizės akto išvadas, patikslintame ieškinyje ieškovės nurodė įvairiais būdais atliktus nuostolių, kaip ieškovės UAB ,,Gerovės“ konservų fabriko negauto pelno ir atsakovų nepagrįsto praturtėjimo, skaičiavimus, pagal kuriuos ieškovių paskaičiuoti nuostoliai viršija 240 000 Eur sumą. Apeliacinės instancijos vertinimu, atsižvelgiant į ginčo pobūdį, dėl kurio tiksliai apskaičiuoti patirtų nuostolių dydį yra sudėtinga, aplinkybę, kad siekiant nustatyti nuostolių dydį buvo paskirta teismo ekspertizė, tačiau jų dydis, būtent atsakovams neteikiant visų dokumentų, negalėjo būti tiksliau nustatytas, patikslintame ieškinyje pateiktus apskaičiavimus, nėra pagrindo manyti, kad ieškinio reikalavimas dėl 240 000 Eur nuostolių priteisimo yra akivaizdžiai nepagrįstas. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą vertinamas preliminarus ieškinio pagrįstumas, t. y. ieškinio pagrįstumo vertinimui nekeliami tokie patys kokybiniai reikalavimai, kokie privalomi priimant sprendimą dėl ginčo esmės, – teismui pakanka įsitikinti, kad pareikštas ieškinys galėtų būti tenkinamas. Ar ieškinys iš tiesų yra pagrįstas ir gali būti tenkinamas, bus nustatyta tik išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 265 str. 1 d., 270 str. 4 d.). Šioje proceso stadijoje apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad ieškinio reikalavimas dėl 240 000 Eur nuostolių priteisimo negalėtų būti tenkinamas. Taip pat, atsižvelgiant į ieškovių įrodinėjamas aplinkybes apie atsakovų sąsajas, bendrai atliekamus nesąžiningos konkurencijos veiksmus ir ribotą galimybę atriboti kiekvieno atsakovo veiksmais padarytus nuostolius, apeliacinės instancijos teismas šioje proceso stadijoje neturi pagrindo spręsti, kad akivaizdžiai nepagrįstas reikalavimas dėl solidarios atsakovų atsakomybės. Nėra pagrindo sutikti ir su apeliančių argumentu, kad teismas padidino atsakovų turto areštą nenustatęs antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui tuo atveju, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos (nebūtų padidintas atsakovų turto arešto mastas). Visų pirma, grėsmė galimo ieškovėms palankaus teismo sprendimo dėl 150 000 Eur nuostolių priteisimo įvykdymui konstatuota Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartimi. Apeliantės pagrįstai nurodo, kad nors nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neturi nei prejudicinės, nei res judicata galios, tačiau apeliantės iš esmės nenurodo jokių naujų (kitokių) aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas kitaip vertinti grėsmę galimo ieškovėms palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Šiuo aspektu vienintelis apeliančių argumentas yra tas, kad pagal naujausią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką vien didelė ieškinio suma nėra pagrindas areštuoti atsakovų turtą. Tačiau nagrinėjamoje byloje ieškovių prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindžiamas ne vien didele ieškinio suma, bet visų pirma atsakovų nesąžiningumu. Atsakovų nesąžiningumas argumentuojamas tuo, kad atsakovė UAB ,,Gerovės konservai“ bylos nagrinėjimo metu perleido visą savo nekilnojamąjį turtą susijusiai įmonei UAB ,,Hafelis“, atsakovai bylos nagrinėjimo metu nepateikia visų reikalaujamų dokumentų, dėl ko apsunkinama ieškovių įrodinėjimo pareiga, ir pačiais atsakovų atliekamais nesąžiningos konkurencijos veiksmais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytas atsakovų elgesys bylos nagrinėjimo metu ir kaip ieškinio pagrindas nurodytos aplinkybės apie atsakovų atliktus nesąžiningos konkurencijos veiksmus, leidžia manyti ir apie atsakovų galimą nesąžiningumą siekiant išvengti ieškovėms palankaus teismo sprendimo įvykdymo.Konstatavus, kad ieškinio reikalavimas dėl 240 000 Eur nuostolių priteisimo yra preliminariai pagrįstas, o nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių kyla grėsmė būsimo galbūt ieškovėms palankaus teismo sprendimo įvykdymui, pagrindo naikinti skundžiamos nutarties dalies, kuria padidintas atsakovų atžvilgiu taikyto arešto mastas nuo 150 000 Eur iki 240 000 Eur, nėra. Atskirojo skundo argumentas, kad skundžiama nutartimi teismas ne padidino laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastą, o papildomai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones 240 000 Eur sumai, yra nepagrįstas. Tiek iš nutarties motyvuojamosios, tiek iš rezoliucinės dalies matyti, kad yra ne papildomai taikytas areštas 240 000 Eur sumai, o padidintas atsakovų turto arešto mastas iki 240 000 Eur sumos. Tai patvirtina ir VĮ Registrų centro 2018 m. balandžio 11 d. pranešimas apie turto arešto akto pakeitimo duomenų įregistravimą, iš kurio matyti, kad skundžiamos nutarties pagrindu buvo įregistruotas atsakovų turto arešto, pritaikyto šioje byloje, pakeitimas, o ne naujas atsakovų areštas (dar) 240 000 Eur sumai. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovės prašo priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kadangi šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos paskirstomos bylą išnagrinėjus iš esmės, o ne atlikus atskirus procesinius veiksmus, apeliacinės instancijos teismas dėl šio ieškovių prašymo nepasisako ir jo nesprendžia (CPK 93 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 30 d. nutartį palikti nepakeistą.