- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-11
- Bylos Nr.
- 3K-3-423/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Laužikas (pirm.), Dalia Vasarienė (pran.), Rimvydas Norkus
- Atsakovas
- R. K., S. K., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Ieškovas
- V. K., D. Š., R. B.
- Trečiasis asmuo
- notarei I
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Laužiko (kolegijos pirmininkas), Rimvydo Norkaus ir Dalios Vasarienės (pranešėja),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų R. K. ir S. K. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutarties ir 2013 m. sausio 18 d. papildomo sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovių V. K., D. Š., R. B. patikslintą ieškinį atsakovams R. K., S. K., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems asmenims notarei I. D., notarei E. J., J. J. dėl niekinių sandorių konstatavimo, apskrities viršininko sprendimų panaikinimo iš dalies ir dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu iš dalies.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių sandorio pripažinimą negaliojančiu, bei proceso teisės normų, reglamentuojančių bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas bei sprendimo priėmimą, aiškinimo ir taikymo.
Ieškovių V. K., D. Š., R. B. motinos A. B. ir atsakovo R. K. močiutė E. K. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 15,94 ha žemės sklypą. Į jos turėtos žemės nuosavybės teisių atkūrimą pretendavo E. K. sūnaus K. K. įpėdiniai (D. E. L., R. K., K. K., J. J., A. B., V. K., D. Š.) ir sūnaus J. K. įpėdinė J. V., kuri pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į 12,58 ha žemės. Lietuvos žemės ūkio ministerijos 1993 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. duomenys neskelbtini J. V. atstatytos nuosavybės teisės į 12,58 ha E. K. turėtos žemės (grąžinant natūra 9 hektarus 6 arus ir išmokant kompensaciją už 3 hektarus 52 arus). Tai patvirtino ir Kauno rajono valdybos 1994 m. sausio 6 d. potvarkis. 1993 m. gruodžio 13 d. kiti įpėdiniai A. B., V. K., K. K., R. K., D. Š., E. D. L., J. J. pasirašė susitarimą natūra atkurti nuosavybės teises į likusius 3,36 ha žemės kiekvienam pretendentui po 0,48 ha žemės. Nežiūrint to, Kauno rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs 1995 m. gruodžio 20 d. R. K., K. K., A. B., D.E. L., V. K., D. Š., J. K. (J.) prašymą, 1996 m. lapkričio 27 d. sprendimu šį 1993 m. gruodžio 13 d. susitarimą, Lietuvos žemės ūkio ministerijos 1993 m. lapkričio 30 d. sprendimą ir Kauno rajono valdybos 1994 m. sausio 6 d. potvarkį pripažino negaliojančiais, o ieškovų reikalavimą pripažinti jiems nuosavybės teises į 7,97 ha E. K. turėtos žemės paliko nenagrinėtą, nes šie klausimai spręstini administracine tvarka. 1999 m. sausio 12 d. Kauno rajono žemėtvarkos skyrius išdavė pažymą, kad J. V. turi teisę į 10,62 ha iki nacionalizacijos valdytos E. K. žemės.