- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-26
- Bylos Nr.
- II-1282-1100/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01306-2025-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Darius Lukaitis
- Pažeidėjas
- Ž. M.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Ž. M. (toliau – ir pareiškėja), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl VĮ Registrų centro (toliau – ir Institucija) specialistės Monikos Česnulevičiūtės 2025 m. rugpjūčio 19 d. nutarimo Nr. RC-ANR_N-2361-2025.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
Institucijos specialistė M. Česnulevičiūtė 2025 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu nustatė, kad Ž. M. padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 223 straipsnio 2 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą, nes ji, Juridinių asmenų registro duomenimis būdama asociacijos (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Asociacija), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadove, per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinio asmenų registro tvarkytojui 2023 m. Asociacijos metinių finansinių ataskaitų rinkinio, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo (toliau – AĮ) 10¹ straipsnio 3 dalyje. Vadovaujantis CK 2.66 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Juridinio asmens registro nuostatų (toliau – Nuostatai) 120.15, 122¹ ir 123 punktais, juridinių asmenų metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateikta Juridinių asmenų registro tvarkytojui.
Pagal AĮ 8 straipsnio 1 dalies 5 punktą, visuotinis narių susirinkimas per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos tvirtina asociacijos metinių finansinių ataskaitų rinkinį.
Pagal CK 2.52 straipsnio 1 dalį ir Asociacijos steigimo dokumentus (įstatus), Asociacijos finansiniai metai sutampa kalendoriniais metais, todėl Asociacijos 2023 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateikta Juridinių asmenų registro tvarkytojui ne vėliau kaip iki 2024 m. birželio 1 d. Vadovaujantis CK 2.67 straipsniu, AĮ 9 straipsnio 3 dalies 4 punktu, Nuostatų 38.2 ir 41 punktais, už dokumentų ir duomenų pateikimą laiku Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas. Pavėluotas finansinių ataskaitų rinkimo pateikimas neatleidžia juridinio asmens vadovo nuo atsakomybės.
Ž. M. paskirta administracinė nuobauda – 615 Eur dydžio bauda.
II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ž. M. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Institucijos specialistės M. Česnulevičiūtės 2025 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį. Netenkinus pirmojo prašymo, prašo pakeisti Institucijos specialistės M. Česnulevičiūtės 2025 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą ir sumažinti paskirtą administracinę nuobaudą – baudą.
Pareiškėja skunde nurodo, kad Asociacija per pastaruosius metus nevykdė jokios ūkinės ar projektinės veiklos, negavo jokių pajamų ir nepatyrė jokių išlaidų. Asociacijos veikla buvo sustabdyta, ji buvo neveikli, todėl nebuvo jokių objektyvių galimybių parengti ir pateikti atskaitą, nes metai buvo finansiškai „tušti“. Pasak Ž. M., ji vadovės pareigose dirbo pagal terminuotą darbo sutartį, kuri buvo sudaryta iki 2022 m. gruodžio 31 d. ir po to jos darbo santykiai nutrūko, todėl mano, kad pareigą teikti Asociacijos ataskaitas nuo 2023 m. ji nebeturėjo. Pareiškėja teigia, kad, nors ir Juridinių asmenų registre ji formaliai yra nurodyta kaip Asociacijos vadovė, tačiau faktinių kaip vadovės funkcijų bylai reikšmingu laiku ji nevykdė. Juridinių asmenų registrui nepateikė informacijos dėl žmogiškųjų resursų ir procesinių spragų Asociacijoje.
Pasak Ž. M., apie prievolę pateikti Asociacijos metinių finansinių ataskaitų rinkinį ji nebuvo informuota jokiu kitu būdu, išskyrus automatinį elektroninį laišką, kuris pateko tarp automatinių pranešimų. Pareiškėja negavo jokio oficialaus priminimo ar pakartotinio priminimo pateikti minėtą Asociacijos ataskaitą. Be kita ko, ji apie tai nebuvo informuota nei registruotu paštu, nei kitomis priemonėmis. Kaip minėjo, Ž. M. darbo santykiai su Asociacija buvo pasibaigę, todėl ji nuolat nebetikrino elektroninio pašto ir dėl šios priežasties neperžiūrėjo gauto Institucijos pranešimo.
Skunde teigiama, kad Ž. M., gavusi 2025 m. liepos 28 d. pranešimą apie padarytą administracinį nusižengimą, nedelsdama išsiuntė Institucijai prašymą suteikti galimybę paaiškinti susidariusią situaciją ir pateikti trūkstamą informaciją. Pareiškėja iš Institucijos negavo jokio atsakymo – vietoj jo buvo gautas tik automatinis pranešimas, kad dokumentai nepriimami. Nurodytos aplinkybės patvirtina Ž. M. aktyvų bendradarbiavimą pateikti Asociacijos metinių finansinių ataskaitos rinkinį, nors formaliai ji jau nebebuvo Asociacijos vadovė. Skunde nurodoma, kad pareiškėjos neveikimas nebuvo piktybinis – ji nesiekė nuslėpti jokios informacijos. Situacija susiklostė dėl aplinkybių ir žmogiškosios klaidos visumos – nežinojimo, pasibaigusio įgaliojimo ir informacijos trūkumo, todėl, vadovaujantis ANK principais, šie veiksmai gali būti vertinami kaip neatsargi kaltė. Pasak Ž. M., jos atsakomybę lengvina tai, kad ji administracinį nusižengimą padarė pirmą kartą; jos veiksmai nebuvo piktybiški; sužinojusi apie administracinį nusižengimą, ji ėmėsi veiksmų. Pareiškėja nurodo, kad ANK 37 straipsnio 1 dalies 1 punktas suteikia galimybę atleisti asmenį nuo administracinės atsakomybės, jeigu pareiškėjas savanoriškai pašalino padaryto administracinio nusižengimo pasekmes. Ž. M. ketina pateikti Asociacijos 2023 m. finansinių ataskaitų rinkinį.
Atsiliepimas
Institucijos atstovė J. Pledė Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė atsiliepimą į pareiškėjos Ž. M. skundą, kuriuo prašo Institucijos skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą.
Atsiliepime nurodoma, kad, Juridinių asmenų registro duomenimis, Ž. M. nuo 2022 m. kovo 1 d. yra Asociacijos vadovė. Automatiniu būdu Ž. M. 2025 m. birželio 26 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 00-ANR_P207201-2025 su administraciniu nurodymu dėl padaryto administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 223 straipsnio 2 dalyje. Protokolas su administraciniu nurodymu, pranešimas dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo, informacija apie bylos nagrinėjimo datą (t. y. 2025 m. rugpjūčio 15 d.) ir teisę pateikti paaiškinimą iki 2025 m. liepos 10 d. buvo išsiųsti Ž. M. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos elektroninio pašto adresas administracinių nusižengimų registre nurodytas kaip adresas, gautas iš valstybės informacinių sistemų (registrų), todėl atitinka ANK 573 straipsnio reikalavimus. Institucijai 2025 m. rugpjūčio 19 d. priėmus skundžiamą nutarimą rašytinio proceso tvarka, jis buvo išsiųstas pareiškėjai tuo pačiu elektroniniu paštu – (duomenys neskelbtini). 2025 m. rugpjūčio 26 d. Institucija gavo pareiškėjos elektroninį laišką, kuriame ji teiraujasi, ar yra galimybė pateikus paaiškinimus išvengti administracinės nuobaudos – baudos – už administracinį nusižengimą.
Atsiliepime cituojamos Nuostatų 38.2, 41, 120.15, 122¹ ir 123 punktų, AĮ 8 straipsnio 1 dalies 5 punkto, 9 straipsnio 3 dalies 4 punkto, CK 2.52 straipsnio 1 dalies, 2.67 straipsnio ir ANK 223 straipsnio 2 dalies nuostatos ir nurodoma, kad pavėluotas finansinių ataskaitų rinkinio arba metinės ataskaitos pateikimas neatleidžia juridinio asmens vadovo nuo atsakomybės. Atsiliepime teigiama, kad nurodytas teisinis reglamentavimas patvirtina, kad Asociacijos vadovas turi pareigą teikti kiekvienais metais finansinių atskaitų rinkinio dokumentus, o už šios pareigos neįvykdymą ar pavėluotą įvykdymą asociacijos vadovas yra traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį. Ž. M., būdama Asociacijos vadove, 2023 m. Asociacijos finansinių ataskaitų rinkinio dokumentų Juridinio asmenų registro tvarkytojui per teisės aktuose nustatytą terminą nepateikė, todėl Institucijos specialistė priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, paskirdama Ž. M. 615 Eur administracinė nuobaudą – baudą. Nors pareiškėja skunde nurodo, kad Asociacija per pastaruosius metus ūkinės ar projektinės veiklos nevykdė, negavo nei pajamų, nei patyrė išlaidų, kita vertus, nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo pareiškėjai nevykdyti teisės aktuose įtvirtintos pareigos teikti Asociacijos metines finansines ataskaitas Juridinio asmenų registro tvarkytojui. Atsiliepime cituojama teismų praktika, kurioje nurodoma, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas pareigą teikti metines finansines ataskaitas, neišskiria kriterijų, kuriais remiantis būtų galima nevykdyti minėtos pareigos. Taip pat pažymima, kad būtent asociacijos vadovas turi užtikrinti, kad finansinių ataskaitų ruošimui ir pateikimui reikalingi procesai bendrovės viduje (buhalterinės apskaitos paslaugas teikiančios bendrovės veiksmai) būtų organizuoti ir atlikti laiku ir nesudarytų kliūčių įvykdyti įstatymuose nustatytas pareigas. Atsiliepime cituojamos CK 2.71 straipsnio 1 dalies ir 2.72 straipsnio 3 dalies nuostatos ir nurodoma, kad laiku Asociacijos metinių finansinių ataskaitų nepateikimas Juridinio asmenų registro tvarkytojui pažeidžia ne tik teisės aktų nuostatas, bet ir trečiųjų asmenų teises susipažinti su šiais dokumentais bei tai nelaikytina mažareikšmiu administraciniu nusižengimu. Pažymėtina, kad Asociacija nėra likviduojama, o galimai nevykdoma veikla, kaip skunde nurodė Ž. M., todėl nesudaro pagrindo Asociacijos vadovei nevykdyti imperatyvios pareigos teikti finansinės atskaitomybės dokumentų Juridinio asmenų registro tvarkytojui.
Atsiliepime nurodoma, kad Asociacijos 2023 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui ne vėliau kaip iki 2024 m. birželio 1 d., todėl, būdama Asociacijos vadove, Ž. M. privalėjo užtikrinti, kad Asociacijos finansinės ataskaitos būtų pateiktos laiku, tačiau šiuo konkrečiu atveju to nepadarė. Atsiliepime cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje nurodoma, kad už netinkamų imperatyvių pareigų vykdymą asociacijos vadovas gali būti taikoma materialinė, civilinė, administracinė, baudžiamoji atsakomybė. Atsiliepime teigiama, kad, vadovaujantis tesimų praktika ir teisės aktų reglamentavimu, nagrinėjamu atveju būtent Ž. M., kaip Asociacijos vadovė, yra atsakinga už patvirtintų metinių finansinių ataskaitų rinkinio pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Asociacijos vadovas, kaip vienašmenis asociacijos valdymo organas, privalo veikti rūpestingai ir kvalifikuotai, daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, o tai, be kita ko, reiškia ir asociacijos vidinės veiklos organizavimą taip, kad jo vadovaujamoje asociacijoje įstatymų nustatytais terminais ir tvarka būtų patvirtinti ir pateikti asociacijos finansinių ataskaitų rinkiniai. Atsiliepime pažymima, kad, nors Ž. M. skunde nurodo, kad ji nedelsdama ėmėsi veiksmų, tačiau Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas su istorija patvirtina, kad Asociacijos 2023 m. finansinės atskaitomybės dokumentai Juridinių asmenų tvarkytojui nėra pateikti ir šio atsiliepimo teikimo dieną. Pareiškėja skunde nurodo, kad jos darbo vadovės pareigos Asociacijoje baigėsi pasibaigus darbo sutarčiai. Atsiliepime cituojama aktuali teismų praktika ir nurodoma, kad galimai nutrūkęs valstybinis socialinis draudimas, gali būti sietinas su Ž. M., kaip Asociacijos darbuotojos, pareigomis, tačiau neatleidžia Asociacijos vadovės nuo imperatyvių pareigų vykdymo. Nagrinėjamu atveju nėra jokių įrodymų apie vykusį Asociacijos visuotinį narių susirinkimą, kurio metu būtų priimtas sprendimas dėl Asociacijos vadovės Ž. M. atšaukimo iš užimamų pareigų. Taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad Ž. M., laikydamasi teisės aktų reikalavimų, būtų informavusi Juridinių asmenų registro tvarkytoją apie savo atsistatydinimą. Juridinių asmenų registre įregistruota, kad Ž. M. nuo 2022 m. kovo 1 d. yra Asociacijos vadovė, todėl būtent jai tenka atsakomybė už juridinio asmens vadovui nustatytų pareigų nevykdymą. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys, kad viešųjų registrų duomenys yra laikomi teisingais, kol nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Juridinių asmenų registro duomenys yra vieši, todėl asmuo, o ypač galimai buvęs Asociacijos vadovas, kaip atidus ir rūpestingas teisinių santykių dalyvis, turi galimybes teisės aktų nustatyta tvarka inicijuoti procedūras, kad Juridinių asmenų registre būtų išregistruoti duomenys apie jį, kaip Asociacijos vadovą. Kita vertus, iki šio atsiliepimo pateikimo dienos tai nėra padaryta.
Atsiliepime nurodoma, kad Institucija papildomais pranešimais ar elektroniniais laiškais nesiunčia pranešimų apie įstatyme imperatyviai įtvirtintą pareigą teikti finansinės atskaitomybės dokumentus, todėl Ž. M. skunde nurodytas argumentas, kad ji nebuvo informuota papildomai, turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas.
Atsiliepime cituojamos ANK 22 straipsnio nuostatos ir nurodoma, kad, priimant skundžiamą nutarimą, išimtinių aplinkybių, kurioms esant galima administracinės nuobaudos neskirti arba skirti švelnesnę administracinę nuobaudą, nei įtvirtinta įstatyme, nenustatyta. Institucija, skirdama baudą, įvertino visas administracinei nuobaudai skirti reikšmingas aplinkybes, kurių visuma nesudaro pagrindo spręsti, kad paskirta bauda yra neadekvati padarytam administraciniam nusižengimui ar administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybei. Paskirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, ji nėra per griežta ir yra proporcinga, atitinka administracinių nuobaudų skyrimo pagrindus ir ANK 22 straipsnyje nurodytą administracinės nuobaudos paskirtį, todėl nėra pažeisti nei protingumo, nei teisingumo principai. Atsiliepime cituojama teismų praktika apie neigiamus skiriamos administracinės nuobaudos padarinius ir nurodoma, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl keisti ar naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
III. Teismo išvados
Ž. M. skundas tenkinamas iš dalies.
Ž. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jos darbo sutartis buvo pasibaigusi, o Asociacija jokios veiklos nevykdė – jos veikla buvo sustabdyta. Todėl Asociacija negavo jokių finansinių lėšų ir neturėjo įsipareigojimų. Dėl to ji nepagalvojo, kad tai svarbu, ir nepakeitė duomenų, jog nebėra Asociacijos vadovė. Ž. M. pripažįsta, kad nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, pripažįsta, kad ji turėjo pasidomėti ir turėjo padaryti, kas yra imperatyviai nurodyta teisės aktuose. Asociacijoje vadovės pareigose ji dirbo iki 2022 m., tačiau neatsimena, nuo kada pradėjo dirbti. Ji buvo įdarbinta pagal darbo sutartį tam, kad sustabdytų Asociacijos veiklą, tačiau per susirinkimą buvo priimtas sprendimas veiklą tęsti. Vis dėlto jokios iniciatyvos toliau vykdyti veiklą neatsirado. Asociacija jokios veiklos nevykdė, nors bandė kažką daryti, bet nepavyko. Ji nežinojo, kad reikia teikti ataskaitas. Tik gavusi administracinė nuobaudą – baudą, sužinojo, kad padarė administracinį nusižengimą. Pranešimą apie padarytą administracinį nusižengimą gavo 2025 m. liepos 10 d., bet iki to laiko elektroninio pašto ji beveik nenaudojo ir netikrino. 2025 m. liepos 11 d. išvyko į kelionę ir grįžo tik mėnesio pabaigoje. Grįžusi bandė teikti paaiškinimą, bet jis buvo atmestas, kadangi nebuvo pasirašytas elektroniniu parašu. Ji negalvojo, kad visa ši situacija yra tokia rimta. Tik dabar sužinojo, kad Juridinių asmenų registre ji vis dar yra įregistruota kaip Asociacijos vadovė. Ji nebuvo informuota apie prievolę pateikti Asociacijos metinių finansinių ataskaitų rinkinį; jei būtų buvusi informuota, būtų jį pateikusi. Ji administracine tvarka nebausta. Gali būti, kad yra gavusi baudą už automobilio stovėjimą draudžiamoje vietoje, tačiau visas baudas yra sumokėjusi. Jos mėnesio darbo užmokestis yra nuo 1 800 Eur iki 1 900 Eur. Jei yra galimybė, norėtų Institucijos paskirtą baudą sumokėti dalimis. Ji turi tris nepilnamečius vaikus, rugsėjį kaip visada buvo daug išlaidų. Pareiškėja prašo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną arba sumažinti paskirtą baudą, nes, kaip ji suprato, pirmą kartą jai buvo paskirta 300 Eur bauda, kurią sumokėjus, nebūtų skirta didesnė bauda.
Ž. M. skundžiamu nutarimu nubausta pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį už tai, kad ji, Juridinių asmenų registro duomenimis būdama Asociacijos vadove, per nustatytą laikotarpį (iki 2024 m. birželio 1 d.) nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2023 m. Asociacijos metinių finansinių ataskaitų rinkinio, kaip nustatyta CK 2.66 straipsnio 4 dalyje ir AĮ 10¹ straipsnio 3 dalyje.
ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
ANK 223 straipsnio 2 dalyje (redakcija, galiojusi bylai reikšmingu laiku) nustatyta, be kita ko, administracinė atsakomybė už juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinės ataskaitos, metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, auditoriaus išvados, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) nepateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka.
CK 2.66 straipsnio 4 dalyje (redakcija, galiojusi bylai reikšmingu laiku) nurodyta, kad įstatymų nustatytais atvejais juridinių asmenų registrui pateikiamas juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per trisdešimt dienų nuo jų patvirtinimo momento, jei įstatymai nenumato kito termino.
Tokį reglamentavimą iš esmės papildo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 patvirtintų „Juridinių asmenų registro nuostatų“ (redakcija, galiojusi administracinio nusižengimo padarymo metu) 120.15, 122¹ ir 123 punktai. Pagal AĮ 10¹ straipsnio 3 dalį (redakcija, galiojusi bylai reikšmingu laiku), juridinių asmenų metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateikta Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Pagal AĮ 8 straipsnio 1 dalies 5 punktą, visuotinis narių susirinkimas per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos tvirtina asociacijos metinių finansinių ataskaitų rinkinį. Vadovaujantis CK 2.67 straipsniu, AĮ 9 straipsnio 3 dalies 4 punktu, už dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako juridinio asmens valdymo organas (juridinio asmens vadovas).
Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad Asociacija nepateikė per nustatytą laikotarpį (iki 2024 m. birželio 1 d.) Juridinio asmenų registro tvarkytojui 2023 m. Asociacijos metinių finansinių ataskaitų rinkinio. Pagrindinis klausimas, iškilęs šioje byloje, ar Ž. M. skundžiamu nutarimu pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį.
Byloje esančiame Juridinių asmenų registro išraše užfiksuota, kad Asociacijos direktorė nuo 2022 m. kovo 1 d. iki šiol yra Ž. M. (b. l. 7). Kita vertus, byloje taip pat pateikta pareiškėjos darbo sutartis, kurioje nurodyta, kad Ž. M. darbo sutarties terminas galioja iki 2022 m. gruodžio 31 d. (b. l. 24–25).
AĮ 7 straipsnio 2 dalis nustato, kad asociacijoje turi būti visuotinis narių susirinkimas ar kitas organas (konferencija, suvažiavimas, kongresas, asamblėja ar kt.), turintis visas ar dalį visuotinio narių susirinkimo teisių. To paties straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad asociacijoje turi būti valdymo organas (vienasmenis ar (ir) kolegialus). Valdymo organas veikia asociacijos vardu, kai yra santykių su kitais asmenimis, taip pat sudaro sandorius asociacijos vardu (AĮ 9 straipsnio 1 dalis). Pagal AĮ 9 straipsnio 3 dalies 4, 5 ir 10 punktus, valdymo organas atsakingas už metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir veiklos ataskaitos parengimą ir pateikimą kartu su auditoriaus išvada (tais atvejais, kai finansinių ataskaitų auditas atliktas) arba metinės ataskaitos parengimą ir pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui ir visuotiniam narių susirinkimui; duomenų, nurodytų CK 2.66 straipsnyje, pateikimą Juridinių asmenų registrui; kitų valdymo organo pareigų, numatytų šiame Įstatyme ir asociacijos įstatuose, atlikimą.
Teismų praktikoje sprendžiant klausimą dėl administracinės atsakomybės pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį taikymo, konstatuota, kad juridinio asmens valdymo organui tam tikros specifinės pareigos („išoriniuose“ bendrovės santykiuose su kitais asmenimis) yra nustatytos įstatyme ir kyla nuo jo, kaip įmonės vadovo, išrinkimo, o ne vadovo ir bendrovės sudarytos darbo sutarties pagrindu, t. y. įstatymuose išimtinai vadovui nustatytos pareigos, be kita ko, ir finansinių ataskaitų rinkinio pateikimas Juridinių asmenų registrui iki įstatyme numatyto termino, negali būti keičiamos darbo sutartimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017, Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-64-557/2018, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-388-312/2018). Bendrovės ir jos vadovo darbo sutarties pagrindu atsiradusius santykius darbo teisės normos reglamentuoja tik tiek, kiek tai susiję su bendrovės vadovo teise pasinaudoti socialinėmis garantijomis, darbų saugos ir apmokėjimo už darbą tvarkos nustatymu, darbo sutarties pasibaigimo priežasties formulavimo, darbo sutarties nutraukimo ir atleidimo iš pareigų įforminimo bei atsiskaitymo tvarkos reglamentavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-397/2007). Taigi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenys apie asmens darbo santykių pasibaigimą iš esmės reiškia tik tai, jog šiai institucijai buvo pateiktas pranešimas apie apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pabaigą, tačiau šie duomenys yra susiję tik su bendrovės vadovo socialinėmis garantijomis („vidiniai“ santykiai), bet jie nėra vienareikšmiškas įrodymas, jog asmuo nustojo buvęs juridinio asmens vadovu ir jam neprivalomos ABĮ nustatytos pareigos (Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 27 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-227-813/2020, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-22-988/2021). Teismas pažymi, kad, nors pateiktoje teismų praktikoje kalbama apie bendrovės ir vadovo santykį, bendrovės vadovo atsakomybę, kita vertus, analogiški išaiškinimai taikytini ir asociacijos valdymo organui. Pareiga teikti asociacijos metinės finansinės atskaitomybės dokumentus yra įtvirtinta įstatymais (CK 2.66 straipsnio 4 dalis, 2.67 straipsnis, AĮ 9 straipsnio 4 dalies 4 ir 5 punktai), dėl šios priežasties nutrūkęs valstybinis socialinis draudimas, sietinas su Ž. M., kaip Asociacijos darbuotojos, pareigomis, savaime neatleidžia kaip vienasmenio valdymo organo – asociacijos vadovės – nuo įstatymais pavestų specifinių pareigų vykdymo ir nesudaro prielaidų vienareikšmiškai konstatuoti, jog šis asmuo nėra tinkamas ANK 223 straipsnio 2 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo subjektas (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-22-988/2021, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 8 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-79-1121/2021, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 6 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-73-1036/2023).
Pagal AĮ 8 straipsnio 1 dalies 2 punktą, visuotinis narių susirinkimas skiria (renka) ir atšaukia valdymo organų narius, jeigu asociacijos įstatai nenustato kitaip. Teismas pažymi, kad AĮ tiesiogiai nereglamentuoja Asociacijos vadovui pranešti Juridinių asmenų registrui apie tai, kad jis nebėra vadovas, kita vertus, AĮ 9 straipsnio 3 dalies 5 punkte nurodyta, kad valdymo organai atsakingi už duomenų, nurodytų CK 2.66 straipsnyje, pateikimą Juridinių asmenų registrui. CK 2.66 straipsnio 1 dalies 1–16 punktuose nurodyta, kad, be kita ko, Juridinių asmenų registre turi būti nurodyti juridinio asmens valdymo organų nariai (vardas, pavardė, asmens kodas, korespondencijos adresas); juridinio asmens pasibaigimas; kiti įstatymų numatyti duomenys (CK 2.66 straipsnio 1 dalies 7, 12 ir 16 punktai). To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad, kai pasikeičia šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti duomenys <...>, juridinis asmuo privalo (išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytus atvejus, kai teismo procesinius dokumentus pateikia teismas) pateikti nustatytos formos prašymą įregistruoti pakeitimus juridinių asmenų registre per trisdešimt dienų nuo pakeitimų padarymo dienos.
Nagrinėjamu atveju susiklostė būtent tokia situacija, jog Ž. M. nevykdė savo pareigų kaip Asociacijos vadovės „išoriniuose“ santykiuose. Byloje nėra duomenų, kad būtų vykęs Asociacijos visuotinis susirinkimas, kurio metu būtų sprendžiamas klausimas dėl Ž. M., kaip vadovės, pareigų atšaukimo. Kita vertus, iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad byloje yra tik Ž. M. darbo sutartis, kurioje nurodyta, kad Ž. M. darbo sutarties terminas nustatytas iki 2022 m. gruodžio 31 d. (b. l. 24–25). Teismas pažymi, kad Asociacijos vadovės darbo santykių pasibaigimo duomenys nebuvo pateikti Juridinių asmenų registrui, pareiškėja nesikreipė į Juridinių asmenų registrą pranešdama apie savo pasitraukimą iš vadovės pareigų, apie darbo sutarties pasibaigimą. Skundą nagrinėjant teisme, Ž. M. nurodė, kad nežinojo apie pareigą pateikti Juridinių asmenų registrui duomenis, jog ji nebėra Asociacijos vadovė, ji galvojo, kad tai nėra reikšminga ir svarbu, kadangi Asociacija nebevykdė jokios veiklos. Teismas pažymi, kad pareiškėjos manymas, kad nedaro administracinio nusižengimo, neatleidžia jos nuo administracinės atsakomybės (ANK 2 straipsnio 2 dalis). Be kita ko, Asociacijos vadovė, kaip atidi ir rūpestinga teisinių santykių dalyvė, teisės aktų nustatyta tvarka turėjo inicijuoti procedūras, kad Juridinių asmenų registre būtų išregistruoti duomenys apie ją, kaip Asociacijos vadovę, to nepadariusi Ž. M. prisėmė atsakomybę už Asociacijos kaip juridinio asmens ir kaip vadovės pareigų vykdymą. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad darbo sutarties nutraukimas / pasibaigimas neatleidžia nuo pareigos teikti Asociacijos metinių finansinių ataskaitų rinkinius, kadangi būtina, jog faktas dėl atleidimo iš vadovo pareigų būtų įregistruotas viešajame juridinių asmenų registre, kas nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta.
Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas pareigą teikti metines finansines ataskaitas, neišskiria kriterijų, kuriais remiantis būtų galima nevykdyti minėtos pareigos. Tuo labiau, kad minėto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali ir nereikalauja kokių nors pasekmių, t. y. administracinis nusižengimas laikomas baigtu nuo atitinkamų veiksmų neatlikimo. Neabejotina, kad ūkio subjektai privalo atlikti veiksmus, nurodytus įstatymuose, priešingu atveju, jų veiksmai prieštarautų ūkinės veiklos sąžiningai praktikai, galėtų pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, trukdytų civilinėje apyvartoje priimti finansiškai naudingus sprendimus. Nepaisant susiklosčiusios situacijos, Ž. M., nepateikdama duomenų apie darbo santykių pasibaigimą iš Asociacijos pareigų Juridinių asmenų registrui, buvo atsakinga už Asociacijos veiklos organizavimą kaip Asociacijos vadovė, nors Asociacijos veikla ir nebebuvo vykdoma, kadangi apie veiklos sustabdymą taip pat nebuvo išviešinta Juridinių asmenų registre. Pareiškėja turėjo užtikrinti, kad metinių finansinių ataskaitų paruošimo, patvirtinimo ir pateikimo Juridinių asmenų registrui procesai būtų tinkamai organizuoti ir atlikti. Šie veiksmai turėjo būti vykdomi taip, kad nesudarytų kliūčių įvykdyti įstatymuose nustatytas pareigas ir būtų laikomasi teisės aktuose nustatytų terminų. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 6 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-73-1036/2023). Reikšminga ir tai, kad asociacijos vadovas privalo būti rūpestingas ir kvalifikuotas bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama asociacija veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Todėl Ž. M., būdama Asociacijos vadove, turėjo žinoti, kada ir kokie veiksmai bei sprendimai turi būti priimti, siekiant išspręsti jos atšaukimo, atleidimo ar atsistatydinimo klausimus teisės aktų nustatyta tvarka (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 8 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-79-1121/2021).
Esant tokioms aplinkybėms, Ž. M. skundžiamu nutarimu pagrįstai pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje. Vien pareiškėjos nesutikimas su skundžiamame nutarime padarytomis išvadomis savaime nereiškia, kad skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Be to, pagal ANK 7 straipsnį, asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. ANK 223 straipsnio 2 dalyje nustatytas administracinis nusižengimas gali būti padarytas tiek tyčia, tiek neatsargiai. Tai, kad Ž. M. nagrinėjamu atveju nežinojo, kad dėl susiklosčiusi aplinkybių reikia teikti Asociacijos metinių finansinių ataskaitų rinkinį, savaime nešalina jos administracinės atsakomybės. Įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes, taip pat pareiškėjos paaiškinimus, pripažintina, kad ANK 223 straipsnio 2 dalyje nustatytas administracinis nusižengimas buvo padarytas ne tyčia, o dėl neatsargumo.
Pareiškėja skunde taip pat nurodo, kad be automatinio pranešimo apie padarytą administracinį nusižengimą jokio oficialaus pakartotinio pranešimo apie prievolės įvykdymą iš Institucijos negavo.
Teismas pažymi, kad įstatymai nenustato Juridinių asmenų registrui pareigos informuoti kokiu nors būdu juridinio asmens vadovą apie pareigą teikti juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinį. Ž. M., kaip Asociacijos vadovė, turi žinoti teisės aktuose jos turimas pareigas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos skundo argumentai, susiję su institucijos netinkamai įvykdyta pareiga papildomai ją informuoti apie jos, kaip Asociacijos vadovės, prievolę, atmetami kaip nepagrįsti.
Ž. M. skunde nurodo, kad ANK nustatyta galimybė pareiškėją atleisti nuo administracinės atsakomybės, jei administracinį nusižengimą padaręs asmuo savanoriškai pašalino padaryto administracinio nusižengimo pasekmes. Atsižvelgdama į tai, ji ketino pateikti pavėluotą Asociacijos metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir dėl to prašo atleisti ją nuo administracinės atsakomybės. Visų pirma, teismas pažymi, kad pareiškėjos nurodytas ANK straipsnis, reglamentuojantis baudos ar jos dalies pakeitimą viešaisiais darbais, nėra susijęs su pareiškėjos prašymu. Antra, Ž. M. nurodytu pagrindu nėra galimybės pareiškėjos atleisti nuo administracinės atsakomybės, kadangi toks atleidimas nėra reglamentuojamas ANK. Atleidimo nuo administracinės atsakomybės institutas nustatytas IV ANK skyriuje, ANK 12–21¹ straipsniuose. Nagrinėjamu atveju dėl Ž. M. padaryto administracinio nusižengimo nenustatyti teisės aktuose įtvirtinti pagrindai, suteikiantys galimybę atleisti pareiškėją nuo administracinės atsakomybės, vadovaujantis bet kuriuo IV ANK skyriuje nurodytu straipsniu. Be kita ko, teismas pažymi, kad pareiškėja tik ketino pateikti Asociacijos metinių finansinių ataskaitų rinkinį, tačiau, kaip nurodė Institucijos atstovė atsiliepime į skundą, pareiškėja to nepadarė, taigi jokių aktyvių veiksmų pareiškėja neatliko. Tokios išvados nepaneigia ir tai, kad Ž. M., pamačiusi Institucijos siųstus procesinius dokumentus, elektroniniu laišku kreipėsi dėl administracinio nusižengimo aplinkybių paaiškinimo.
Remiantis tuo, kas nustatyta, naikinti skundžiamą nutarimą ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną Ž. M. skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Vien pareiškėjos nesutikimas su jos nubaudimu savaime nereiškia, kad skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Pareiškėja skunde ir teismo posėdžio metu prašė sumažinti skirtą administracinę nuobaudą iš esmės argumentuodama, kad Institucijos 2025 m. birželio 26 d. administracinio nusižengimo protokolu Nr. 00-ANR_P207201-2025 su administraciniu nurodymu jai buvo skirta 300 Eur dydžio bauda.
ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta bauda juridinių asmenų, užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialų vadovams ar kitiems įstatymuose arba steigimo dokumentuose nurodytiems asmenims nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt eurų.
Skundžiamu nutarimu Ž. M. buvo paskirta 615 Eur dydžio bauda, t. y. artima minimaliai sankcijoje nustatytai baudai.
Ž. M. padarė vieną administracinį nusižengimą, susijusį su prekyba, finansų sistema ir oficialiąja statistika, pareiškėjos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Ji pirmą kartą traukiama administracinėn atsakomybėn už šioje byloje įrodyto administracinio nusižengimo padarymą. Kita vertus, pareiškėja per penkerių metų laikotarpį septynis kartus traukta administracinėn atsakomybėn už Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir uždarosios akcinės bendrovės metinės pelno mokesčių deklaracijos nepateikimą (b. l. 59–63). Nors ji neturi galiojančių administracinių nuobaudų, tačiau tai turi reikšmės vertinant dėl Ž. M. asmenybės. Pažymėtina, kad ji vis dar nepateikė Asociacijos metinių finansinių ataskaitos rinkinio. Teismas, įvertinęs minėtas aplinkybes, susijusias su administracinės nuobaudos skyrimu, konstatuoja, kad Ž. M. skundžiamu nutarimu už padarytą administracinį nusižengimą paskirta administracinė nuobauda – bauda, kuri yra artima minimaliam dydžiui, nėra aiškiai per griežta.
Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą pažymėta, kad pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant; tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011, Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-9-746/2015, Nr. 2AT-88-697/2016, Nr. 2AT-38-895/2019).
Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atnaujintose administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-13-2013, Nr. 2AT-68-507/2015, Nr. 2AT-58-697/2017, Nr. 2AT-38-895/2019 ir kt.).
Institucijos 2025 m. birželio 26 d. administracinio nusižengimo protokolo Nr. 00-ANR_P207201-2025 administraciniame nurodyme nurodyta, kad Ž. M. paskirtą baudą siūloma sumokėti iki 2025 m. liepos 26 d., to nepadarius, administracinis nurodymas bus laikomas negaliojančiu, o administracinio nusižengimo protokolas išsiunčiamas teismui ar kitai institucijai, kurios pareigūnas įgaliotas nagrinėti administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka. Aptariamas Institucijos administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu Ž. M. buvo įteiktas tinkamai (ANK 573 straipsnio 1 dalis), todėl pareiškėja turėjo galimybę paskirtą baudą sumokėti iki 2025 m. liepos 26 d., kita vertus, ji nepasinaudojo tokia galimybe. Pasiūlytos baudos nesumokėjus per nustatytą terminą, administracinis nurodymas neteko galios, todėl Institucija, 2025 m. rugpjūčio 19 d. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, skundžiamu nutarimu paskyrė pareiškėjai ANK 223 straipsnio 2 dalyje sankcijoje nustatytą baudos dydį, artimą minimaliam. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad, administraciniam nurodymui netekus galios, ANK nenustato Institucijai ar teismui galimybės atnaujinti administracinio nurodymo ir juo siūlytos sumokėti baudos galiojimą toje pačioje administracinio nusižengimo byloje.
Įvertinus visas anksčiau aptartas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti Ž. M. įspėjimą ar mažesnę baudą, nei ANK 223 straipsnio 2 dalyje nustatyta minimali, nesudaro pagrindo pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės, t. y. kad ji padarė administracinį nusižengimą pirmą kartą ir nepiktybiškai, po sužinojimo apie susidariusią situaciją kreipėsi į Instituciją aptariamu klausimu. Tai nėra pareiškėjos atsakomybę lengvinančios aplinkybės ANK 35 straipsnio prasme, o tik jos padarytą administracinį nusižengimą ir asmenybę apibūdinančios aplinkybės. Be to, niekuo nepagrįstas prašymas pripažinti jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad ji prašo skirti mažesnę baudą ar atleisti nuo atsakomybės.
Keisti skundžiamą nutarimą dėl Ž. M. paskirtos baudos jos skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Vien pareiškėjos nesutikimas su jai paskirtos baudos dydžiu savaime teismo neįpareigoja tenkinti jos prašymą.
Teismo posėdžio metu Ž. M. prašė išdėstyti baudos sumokėjimo terminą. Pareiškėja nurodė, kad ji yra dirbanti, mėnesio darbo užmokestis yra nuo 1 800 Eur iki 1 900 Eur, ji augina tris nepilnamečius vaikus, dėl to rudenį turėjo nemažai išlaidų. Atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį ir pareiškėjos nurodytas aplinkybes, susijusias su jos turtine ir šeimine padėtimi, teismas mano, kad tikslinga paskirtą baudą išdėstyti dalimis 6 mėnesių laikotarpiui (kiekvieną mėnesį mokant po 102,50 Eur) (ANK 675 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, skundžiamas nutarimas atitinkamai keičiamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,
nutaria:
Ž. M. skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti VĮ Registrų centro specialistės Monikos Česnulevičiūtės 2025 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą Nr. RC-ANR_N-2361-2025:
Ž. M. paskirtos 615 Eur baudos sumokėjimą išdėstyti 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, t. y. kiekvieną mėnesį mokant po 102,50 Eur (vieną šimtą du eurus ir penkiasdešimt euro centų) baudos.
Išaiškinti, kad paskirtos baudos pirma įmoka turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo šios nutarties išsiuntimo ar išdavimo jai dienos, o apskundus nutartį – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos; kitos įmokos mokamos kiekvieną mėnesį iki kiekvieno einamojo mėnesio pabaigos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, kuri nurodyta VĮ Registrų centro specialistės Monikos Česnulevičiūtės 2025 m. rugpjūčio 19 d. nutarime Nr. RC-ANR_N-2361-2025.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.