Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jazbutienės, Editos Lapinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Lino Pauliukėno,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės O. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. vasario 8 d. nuosprendžio, kuriuo O. K. pripažintas padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1, 2 dalimis, nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas pagal laidavimą, netaikant užstato, perduodant R. K. atsakomybei, nustatant vienerių metų laidavimo terminą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 7 punktu, 68 straipsniu, skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių transporto priemones – vieneriems metams, terminą skaičiuojant nuo 2023 m. lapkričio 9 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 7 punktu, 72 straipsniu, skirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „BMW 3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, valstybės naudai išieškant 1 720 Eur.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. O. K. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad 2023 m. spalio 8 d., apie 00.55 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas lengvąjį automobilį „BMW 3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į kelkraštyje stovintį G. V. priklausantį lengvąjį automobilį „AUDI A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir, pasišalinęs iš eismo įvykio vietos, vartojo alkoholį iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo, ir tą pačią dieną 02.59 val., patikrinimo metu jam nustatytas 1,68 promilių neblaivumas.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

2.2. BK 72 straipsnis, reglamentuojantis turto konfiskavimą, numato, jog turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Taigi, turto konfiskavimas yra turtinės bei prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, įgyvendinanti idėją, kad svarbu ne tik nubausti kaltininką paskyrus jam bausmę, bet ir padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamoms veikoms daryti.

2.3. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, tirdamas turto konfiskavimo kaip papildomos bausmės atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai, konstatavo, kad turto konfiskavimu yra siekiama daryti poveikį tai nusikalstamo elgesio motyvacijai, kuri visų pirma lemia savanaudiškų nusikaltimų padarymą (Konstitucinio Teismo 1993 m. gruodžio 13 d. nutarimas).

2.10. Teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktinėms aplinkybėms arba labai panašios į jas ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Be to, turi būti atsižvelgiama į precedento sukūrimo laiką ir į kitus turinčius reikšmės veiksnius, kaip antai: į tai, ar atitinkamas precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į sprendimo argumentacijos įtikinamumą; į sprendimą priėmusio teismo sudėtį (į tai, ar atitinkamą sprendimą priėmė vienas teisėjas, ar teisėjų kolegija, ar išplėstinė teisėjų kolegija, ar visa teismo (jo skyriaus) sudėtis); į tai, ar dėl ankstesnio teismo sprendimo buvo pareikšta teisėjų atskirųjų nuomonių; į galimus reikšmingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą, ir kt. Kaip minėta, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai (iš esmės) panašios į nagrinėjamos bylos ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas.

2.11. Apelianto teigimu, jo atveju (vartojimas alkoholio po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas), t. y. esant panašiai situacijai, konfiskavimo institutas nebuvo taikomas apeliacinės instancijos teismų sprendimuose – Vilniaus apygardos teismo nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-168-312/2020 ir kt. Todėl šioje byloje nėra privalu taikyti konfiskavimo institutą, nes toks teismo sprendimas prieštarautų ir Lietuvos Konstitucinio Teismo doktrinai, ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai. Pažymima, kad vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarime pateiktą išaiškinimą esami aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sukurti precedentai atitinkamų kategorijų bylose susaisto žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus, priimančius sprendimus analogiškose bylose. Be to, apelianto teigimu, šiuo metu automobilis gali dalyvauti eisme, jis yra važiuojantis.

2.12. Apelianto nuomone, konfiskavimo instituto taikymas šioje byloje, pagal byloje nustatytas aplinkybes ir, atsižvelgiant į jį teigiamai charakterizuojančią medžiagą, yra neproporcinga (neadekvati) jo padarytam teisės pažeidimui. Tokios pozicijos ir laikomasi apeliacinės instancijos teismų praktikoje (pvz., Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-291-348/2017, Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje 1A-313-174/2017, Šiaulių apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-230-309/2017 ir kt.). Taip pat, šiuo klausimu yra ne kartą pasisakęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (pvz., baudžiamoji byla 2K-7-83/2010, baudžiamoji byla 2K-7-130-699/2015, baudžiamoji byla 2K-7-304-976/2016, baudžiamoji byla Nr. 2K-34-699/2018). Pagal BK 72 straipsnį, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Ir nors turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė, tačiau tokia priemonė turi atitikti teisingą pusiausvyrą, t. y. turi būti išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikiu ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimą, kad asmeniui nebūtų užkrauta individuali ir pernelyg didelė našta. Proporcingumo principo reikalavimų įgyvendinimo problema kyla ir iš Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje suformuluotos nuostatos, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktą priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai) (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-130-699/2015).

2.13. Nuo 2017 m. sausio 1 d. kriminalizavus atsakomybę už vairavimą esant neblaiviam, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 straipsnio 7 dalis), baudžiamoji atsakomybė taikoma kaip kraštutinė ultima ratio priemonė, tačiau tai nėra pagrindas iš esmės keisti BK 72 straipsnio taikymo praktikos, kai nėra nusikaltimų sistemiškumo (kartotinumo) ir nenustatyta kitų reikšmingų aplinkybių. Todėl šiuo konkrečiu atveju turtas, t. y. transporto priemonė neturėtų būti konfiskuojama. Apeliantas nurodo, kad Panevėžio apygardos teismo byloje Nr. 1A-135-768/2020 buvo konstatuota, jog, išanalizavus LAT nutartis, tokias, kaip Nr. 2K-287-1073/2018, 2K-35-719/2018, 2K-81-976/2019, 2K-79-511/2018, teisėjų kolegija darė išvadą, kad pagal šiuo metų suformuotą teismų praktiką, atleidžiant asmenis nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio tvarka už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, transporto priemonė paprastai nekonfiskuojama (netaikomas konfiskacijos institutas), jei nustatytas girtumas labai neviršija ribos, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė arba girtumas nėra sunkus, vairuotojas nelinkęs daryti šiurkščių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, padarytas pažeidimas atsitiktinio pobūdžio, asmuo charakterizuojamas išskirtinai teigiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-50-788/2018). Todėl, apelianto vertinimu, konfiskavimo instituto taikymas jam šioje byloje, konfiskuojant transporto priemonę ar jo vertę, nėra proporcinga ir teisinga priemonė baudžiamajam (auklėjamajam) tikslui pasiekti.

2.14. Apeliantas sutinka su teismo jam paskirta baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 metus, skaičiuojant šį terminą nuo teisės vairuoti transporto priemones sustabdymo dienos, t. y. nuo 2023 m. lapkričio 9 d., todėl prašo palikti nustatytą minimalų terminą, jeigu prokuroras manytų kitaip.

2.15. Šiuo atveju, apelianto nuomone, atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir išdėstytus argumentus, jei teismas manytų, kad jam turi būti skirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės, jam galėtų būti skirtina viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant minimalų įmokos dydį (20 MGL), atidedant mokėjimą 12 mėnesių laikotarpiui. Šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimą palaiko ir apeliacinės instancijos teismai (pvz., Vilniaus apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-323-312/2021).

3. Atsiliepimu į atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės O. K. apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroras D. Alekna prašo apeliacinį skundą kaip nepagrįstą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

5. Pažymėtina, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalimi, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas ir tikslumas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, savo procesiniame dokumente neturi pareigos išsamiai aptarti kiekvieną neesminį apeliacinio skundo teiginį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

6. Apeliaciniu skundu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės O. K. prašo netaikyti jam BK 72 straipsnyje numatytų nuostatų – konfiskavimo instituto, skirti jam įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant artimą minimaliam įmokos dydžiui (10 MGL) ir atidedant mokėjimą 12 mėnesių laikotarpiui. Apelianto teigimu, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymas paliekamas teismo nuožiūrai. Tačiau, jeigu teismas vis dėlto taikys šioje byloje konfiskavimo institutą, prašo jam taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „BMW 3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą, papildomai netaikant jos vertės konfiskavimo. Apelianto teigimu, teismas, vadovaudamasis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 7 punktu, 72 straipsniu, ir skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „BMW 3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą bei papildomai valstybės naudai nurodydamas išieškoti 1 720 Eur, pažeidė šioje byloje dvigubo baudimo draudimo principą.

7. BK 72 straipsnio 1 dalis nustato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal teismų praktiką nusikaltimo priemonėmis pripažįstami daiktai, kurie sudaro sąlygas arba palengvina tokios veikos padarymą arba be kurių panaudojimo nusikalstamos veikos padarymas neįmanomas. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad kai asmuo, vairuodamas automobilį neblaivus, padaro nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, automobilis pripažįstamas šios nusikalstamos veikos padarymo priemone. To paties straipsnio 3 dalis nustato, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Tačiau tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje laikomasi nuostatos, kad taikant šią baudžiamojo poveikio priemonę, be kita ko, turi būti įvertintas ir turto konfiskavimo proporcingumas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-39-495/2020 ir kt.). Kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas vadovaujantis BK 72 straipsnio 4 dalyje įtvirtintomis nuostatomis. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytais atvejais teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

8. Pažymėtina, kad pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, teismas, spręsdamas, ar daiktas (turtas) laikytinas nusikalstamos veikos priemone, be kita ko, turi įvertinti šio turto panaudojimo reikšmę nusikalstamos veikos sudėties požymiams realizuoti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-61-511/2023).

9. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos trys alternatyvios veikos, kurių kiekviena sudaro savarankišką pagrindą taikyti baudžiamąją atsakomybę pagal šį straipsnį: 1) vairavimas transporto priemonės, esant neblaiviam (1,51 ir daugiau promilių neblaivumas); 2) vengimas neblaivumo patikrinimo, kai asmeniui buvo nustatyti neblaivumo požymiai; 3) vartojimas alkoholio po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

10. Vartojimo alkoholio po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, veikos atveju jos objektyvioji pusė pasireiškia šių požymių visuma: 1) asmuo, vairuodamas transporto priemonę, padarė eismo įvykį; 2) po eismo įvykio, iki bus nustatytos to įvykio aplinkybės, vartojo alkoholį ir 3) asmeniui buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi, šiuo atveju privalomos sąlygos atsakomybei pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kilti yra neatsiejamos nuo transporto priemonės vairavimo fakto, o tokios nusikalstamos veikos padarymas be transporto priemonės neįmanomas. Šios pozicijos laikomasi formuojamoje kasacinio teismo praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-85-495/2022, 2K-171-387/2022, 2K-7-61-511/2023).

11. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, nagrinėjamu atveju taip pat svarbi Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 30 straipsnyje bei Kelių eismo taisyklių 221 punkte įtvirtinta nuostata, įpareigojanti eismo dalyvį (šiuo atveju transporto priemonės vairuotoją), įvykus eismo įvykiui, nevartoti alkoholinių gėrimų, vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, iki bus patikrintas neblaivumas (girtumas) ar apsvaigimas arba bus atsisakyta tai atlikti. Įstatymų leidėjas, nustatydamas baudžiamąją atsakomybę už alkoholio vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, šią veiką kaip vieną iš alternatyvių veikų įtraukė į BK 281¹ straipsnio „Transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo“ 1 dalies dispoziciją, taigi pripažino Saugaus eismo automobilių keliais 30 straipsnyje bei Kelių eismo taisyklių 221 punkte įvirtintų nuostatų, įpareigojančių vairuotoją, padariusį eismo įvykį, nevartoti alkoholinių gėrimų iki bus patikrintas neblaivumas arba bus atsisakyta tai atlikti, neatitinkančius veiksmus nusikalstama veika. Taigi, BK 281¹ straipsnio 1 dalies prasme padaręs eismo įvykį ir vartojęs alkoholį iki neblaivumo patikrinimo ar atsisakymo tą atlikti vairuotojas prilyginamas vairavusiam transporto priemonę neblaiviam ir todėl jam taikytina įstatymu nustatyta už šią veiką atsakomybė, įskaitant baudžiamojo poveikio priemonių taikymą.

12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs ir tai, kad, ar asmuo eismo įvykio metu buvo blaivus ar ne, nustatoma aiškinantis aplinkybes jau po įvykio. Iki blaivumo patikrinimo asmens elgesys nėra kontroliuojamas; asmuo, vartodamas alkoholį iki patikrinimo, apsunkina ar net panaikina galimybę nustatyti jo blaivumą (neblaivumą) eismo įvykio metu. Todėl alkoholio vartojimo fakto po eismo įvykio vertinimas atsietai nuo kito teisės normoje įtvirtinto veikos objektyviojo požymio – kelių transporto priemonės vairavimo – laikant, kad kelių transporto priemonė nėra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, sudaro sąlygas piktnaudžiauti teise asmeniui, kuris padarė eismo įvykį vairuodamas neblaivus, – jam būtų naudinga vartoti alkoholį po eismo įvykio arba teigti, kad alkoholį vartojo po eismo įvykio (tai patikrinti tam tikrais atvejais būtų neįmanoma), ir taip išvengti transporto priemonės konfiskavimo, o laikęsis pirmiau minėto įstatymo reikalavimo vairuotojas, kuriam patikrinimo metu nustatomas neblaivumas, atsidurtų blogesnėje padėtyje. Tokia situacija aiškiai nesuderinama su teisingumo principu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-61-511/2023).

13. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nustatytais pagrindais (taip pat ir vadovaujantis BK 40 straipsniu), gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Taigi turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai.

14. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, ar teisėtai buvo įgytas turtas, ar kelia pavojų visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-79-511/2018, 2K-35-719/2018, 2K-86-895/2019, 2K-50-303/2020, 2K-250-976/2020, 2K-107-976/2021). Kartu atkreiptinas dėmesys, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114-1073/2018, 2K-218-648/2018, 2K-104-1073/2019, 2K-107-976/2021).

15. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje aktualus turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-195-788/2019), o BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta turto konfiskavimo nuostata siekiama užkirsti kelią atvejams, kai kaltininkas, paslėpęs, išleidęs savo reikmėms ar praradęs konfiskuotiną turtą, išvengtų turto konfiskavimo taikymo arba turto konfiskavimo negalima būtų taikyti dėl kitų priežasčių, ar toks konfiskavimas būtų netikslingas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-91-303/2021).

16. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad įgyvendinant prevencinį poveikį, t. y. užtikrinant, jog atitinkama priemone ateityje nebūtų pasinaudota, pirmiausia svarstytina paties konfiskuotino turto (priemonės) paėmimo valstybės nuosavybėn galimybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-107-976/2021, 2K-91-303/2021). Todėl tais atvejais, kai byloje nustatytas konfiskuotinas turtas, teismas pirma privalo įvertinti galimybę tokį turtą konfiskuoti, remdamasis BK 72 straipsnio 1–4 dalimis, ir, tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, turėtų spręsti klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi. Tokiais atvejais, be kita ko, turi būti motyvuota, kodėl byloje nenustatytos galimybės konfiskuoti pačią priemonę, kodėl tokios priemonės vertės (jos dalies) konfiskavimas yra tikslingesnis. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, taip pat apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, įvertinamas ir tokio išieškojimo proporcingumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-107-976/2021, 2K-91-303/2021).

17. Nagrinėjamu atveju tai, kad O. K. charakterizuojamas tiek darbdavio, tiek ir gyvenamosios vietos seniūnės, jo pažįstamo asmens A. R. teigiamai, neabejotinai buvo itin svarbi aplinkybė sprendžiant klausimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau O. K. teigiama charakteristika savaime nesudaro pagrindo netaikyti priverstinio turto konfiskavimo, t. y. nekonfiskuoti nusikalstamos veikos priemonės, ir šiuo atveju nėra pagrindo daryti išvados, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymas nėra proporcingas O. K. padarytai nusikalstamai veikai. Pažymėtina, kad O. K. vairuota transporto priemone sukėlė eismo įvykį, jo metu buvo žymiai apgadintas ne tik jo paties, bet ir kito asmens automobilis „Audi A6“, todėl akivaizdu, kad O. K., aiškiai supratęs, jog sukėlė eismo įvykį, tačiau pasišalindamas iš eismo įvykio vietos, elgėsi piktybiškai, parodė visišką abejingumą kilusioms pasekmės, po sukelto eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį. Todėl, nors pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į jį teigiamai charakterizuojančius duomenis, ir padarė išvadą, kad O. K. yra vertas teismo pasitikėjimo, kad yra pagrindo daryti išvadą, jog jis ateityje nenusikals, tačiau būtina imtis visų galimų priemonių, kartu ir prevencinių tam, kad būtų išvengta analogiškų nusikalstamų veikų darymo, todėl skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai taikė baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą.

18. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nusprendė skirti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „BMW 3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą, valstybės naudai išieškant 1 720 Eur. Kaip nustatyta iš apeliacinio skundo argumentų, atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės O. K. supranta, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė konfiskuoti ne tik automobilį, bet papildomai išieškoti ir jo vertę atitinkančią pinigų sumą. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas pripažįsta aplinkybę, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje netiksliai nurodė konfiskuotiną turtą, tačiau iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad O. K. automobilis „BMW 3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), eismo įvykio metu buvo apgadintas, konfiskavo ne automobilį „BMW 3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bet jo vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 1 720 Eur.

19. Nagrinėjamu atveju dar kartą pažymėtina, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, todėl teismas pirma privalo įvertinti galimybę tokį turtą konfiskuoti natūra, remdamasis BK 72 straipsnio 1–4 dalimis, ir, tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, turėtų spręsti klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi. Tais atvejais, kai nusprendžiama konfiskuoti turto vertę dėl konfiskavimo natūra netikslingumo, turi būti įsitikinta, kad toks sprendimas atitinka turto konfiskavimo tikslus, ir turi būti pateikti įtikinami tokio sprendimo motyvai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-91-303/2021, 2K-107-976/2021, 2K-201-303/2022, 2K-30-788/2023). Kasacinės instancijos teismas taip pat yra nurodęs, kad nepritaria tokioms praktikoms, kai turto vertė konfiskuojama vien tik todėl, kad dėl ilgai trunkančio ikiteisminio tyrimo tokio turto natūra nepavyko išsaugoti ar jis nuvertėjo, kad teisėsaugos institucijos nesudarė sąlygų konfiskuoti turtą natūra, nors tokių galimybių turėjo, ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-30-788/2023). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintose Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklėse nustatyta transporto priemonių ir kito konfiskuoto turto, kuris negali būti panaudotas pagal paskirtį ir yra pripažintas nerealizuotinu, pripažinimo atliekomis tvarka. Taigi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo vertinimu, tai, kad nėra galimybių realizuoti konfiskuotiną turtą, nėra kliūtis tokį turtą konfiskuoti natūra (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-118-788/2023).

20. Todėl nagrinėjamu atveju, atsižvelgdamas į turto konfiskavimo teisinę paskirtį, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas ir nusprendė konfiskuoti ne automobilį „BMW 3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bet jo vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 1 720 Eur.

21. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju automobilis „BMW 3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso O. K.. Nusikaltimo padarymo metu automobilis buvo apgadintas, tačiau, kaip jau aptarta, ši aplinkybė nesudaro pagrindo nekonfiskuoti pačios nusikaltimo padarymo priemonės, o šiuo atveju iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų duomenų nustatyta, kad automobilis yra ir suremontuotas (b. l. 178–182), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas išieškoti iš O. K. jos vertę atitinkančią pinigų sumą, neatitinka nei turto konfiskavimo teisinės paskirties, nei BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytų sąlygų. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl netinkamo BK 72 straipsnio 5 dalies taikymo keistinas – konfiskuojant automobilį „BMW 3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), natūra, o ne jo vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 1 720 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, kolegija

nusprendžia:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. vasario 8 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. vasario 8 d. nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 7 punktu, 72 straipsniu, skirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „BMW 3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, valstybės naudai išieškant 1 720 Eur.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, konfiskuoti iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės O. K. nusikalstamos veikos priemonę – automobilį „BMW 3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.