- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-01
- Bylos Nr.
- 2S-294-856/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-01367-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Pareiškėjas
- A. F.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. F. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. kovo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-1312-304/2022 pagal pareiškėjo A. F. skundą dėl antstolės G. M. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė G. M., kredito unija „Germanto lobis“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Antstolės G. M. kontoroje buvo gautas skolininko A. F. 2021 m. spalio 11 d. skundas dėl antstolės veiksmų. 2021 m. spalio 21 d. patvarkymu dėl skolininko skundo Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė atsisakė priimti nagrinėti skolininko skundą argumentuodama tuo, kad skolininko reiškiami reikalavimai jau buvo ne vieną kartą išnagrinėti teisme.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas (skolininkas) A. F. tiesiogiai teismui pateiktu skundu dėl antstolės G. M. veiksmų prašė: panaikinti vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priimtą 2021 m. spalio 21 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) kaip neteisėtą; pripažinti antstolės veiksmus neteisėtais atsisakant priimti skolininko 2021 m. spalio 11 d. skundą dėl antstolio veiksmų; panaikinti vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priimtą 2021 m. liepos 26 d. pranešimą apie laimėtas varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini) ir pripažinti įvykusias turto pardavimo varžytines negaliojančiomis bei sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 718 straipsnis ta apimtimi, kad pradinė turto kaina sudaro 80 procentų CPK 681 straipsnyje numatyta tvarka nustatytos turto kainos, ir CPK 722 straipsnio 1 dalis ta apimtimi, kad antrosiose varžytinėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro 60 procentų CPK 681 straipsnyje nustatyta tvarka nustatytos turto kainos, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintiems teisingos ir teisinės valstybės principams, 23 straipsnio 1 daliai, 23 straipsnio 2 daliai, 23 straipsnio 3 daliai. Pareiškėjas nurodė, kad antstolė negalėjo atsisakyti priimti skundo, o privalėjo perduoti skundą apylinkės teismui. Antstolė 2021 m. liepos 26 d. skolininkui išsiuntė pranešimą apie laimėtas varžytinės, pasak pareiškėjo, antstolė turėjo priimti patvarkymą, o ne pranešimą, priimdama pranešimą, pažeidė CPK nustatytą tvarką. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad jam ne kartą skundžiant antstolės veiksmus ir patvarkymus, teismai nevertino epidemijos ir karantino Lietuvoje paskelbimo, kas atitinka nenugalimos jėgos (force majeure) sąlygas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2022 m. kovo 29 d. nutartimi pareiškėjo A. F. skundą tenkino iš dalies, panaikino antstolės G. M. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priimtą 2021 m. spalio 21 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kitą skundo dalį atmetė.
4. Teismas nurodė, kad vertinant antstolės neveikimo teisėtumą ir pagrįstumą, sutiktina su skundo motyvais, jog antstolė G. M. nėra išnagrinėjusi ir persiuntusi teismui pareiškėjo 2021 m. spalio 11 d. skundo. Jo atitinkamai nėra išnagrinėjęs ir teismas. Pareiškėjo argumentai dėl skundo neišnagrinėjimo/nepersiuntimo – antstolės neveikimo iš esmės yra pagrįsti, todėl yra pagrindas konstatuoti antstolės neveikimą ir panaikinti jos 2021 m. spalio 21 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolininko skundo.
5. Teismas nurodė, kad nei CPK, nei Sprendimų vykdymo instrukcija nenumato antstoliui pareigos pranešti skolininkui apie įvykusias varžytynes ar surašyti patvarkymą/pranešimą apie laimėtas varžytynes. Šiuo atveju neteisėtų veiksmų antstolei surašant 2021 m. liepos 26 d. pranešimą apie laimėtas varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini)nenustatyta, todėl nėra pagrindo jį naikinti.
6. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad jam ne kartą skundžiant antstolės veiksmus ir patvarkymus, teismai nevertino epidemijos ir karantino Lietuvoje paskelbimo, kas atitinka nenugalimos jėgos (force majeure) sąlygas. Teismas nurodė, kad dėl nenugalimos jėgos sąlygų buvo pasisakyta ankstesnėse teismo nutartyse nagrinėjant pareiškėjo skundus (pvz., Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų civilinėse bylose Nr. e2YT-6084-339/2020, Nr. e2YT-539-671/2021 bei Šiaulių apygardos teismo 2021 m. kovo 31 d. nutartyje, atmetant pareiškėjo atskirąjį skundą). Teismas kartu pažymėjo, kad nors Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 šalyje buvo paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl COVID-19 ligos, tačiau vykdymo procesai nebuvo sustabdyti. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 1R-76 „Dėl notarų ir antstolių darbo ekstremalios situacijos atveju“ nustatyta, kad antstoliai atlieka vykdymo veiksmus. Šalyje įvestas karantinas nesustabdė valstybinių institucijų (tame tarpe ir antstolių) veiklos, tik apribojo šių institucijų klientų aptarnavimą kontaktiniu būdu, todėl antstolei dėl paskelbto karantino nebuvo jokio pagrindo nepriimti 2020 m. spalio 1 d. patvarkymo dėl varžytynių skelbimo Nr. (duomenys neskelbtini) ar atlikti kitus vykdymo veiksmus.
7. Teismas darė išvadą, kad CPK 718 straipsnis ir 722 straipsnio 1 dalies normos, kuriose nustatyta, jog pirmosiose ir antrosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro atitinkamai 80 ir 60 procentų CPK 681 straipsnyje nustatyta tvarka nustatytos turto kainos, atsižvelgiant į tai, kad tokie patvarkymai gali būti skundžiami, yra pagrįstos, nepaneigiančios asmens teisės kreiptis į teismą. Teismas vertino, kad pareiškėjo skunde dėl antstolės veiksmų nurodyti argumentai nesudaro pagrindo kilti pagrįstoms abejonėms dėl CPK 718 straipsnio ir 722 straipsnio 1 dalies konstitucingumo. Šiuo atveju nenustatyta pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą.
8. Teismas pažymėjo, kad tuo atveju, jei pareiškėjas mano, jog iš varžytynių parduodamas turtas yra didesnės vertės, jis turėjo teisę imtis aktyvių veiksmų siekdamas įrodyti, kad ginčo turto vertė yra daug didesnė, arba iki varžytynių pradžios surasti turto pirkėją, kuris pirktų turtą už pareiškėjui priimtiną kainą. Šiuo atveju pareiškėjui priklausantis turtas buvo pardavinėjamas nuo 2020 m. spalio mėn., tačiau jį pavyko parduoti tik 2021 m. liepos 26 d. Duomenų, kad pareiškėjas būtų suradęs pirkėją, kuris pirktų turtą už pareiškėjui priimtiną kainą, byloje nėra.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
9. Atskiruoju skundu pareiškėjas A. F. prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. kovo 29 d. nutartį dalyse, kuriomis buvo atmestas skundas dėl antstolės G. M. 2021-07-26 pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini)„Pranešimas apie laimėtas varžytines“ panaikinimo ir dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą ir priimti naują procesinį sprendimą – panaikinti antstolės G. M. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priimtą 2021-07-26 pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini)„Pranešimas dėl varžytinių paskelbimo“ ir pripažinti įvykusias turto pardavimo varžytines negaliojančiomis; sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar CPK 718 straipsnis ta apimtimi, kad pradinė turto kaina sudaro aštuoniasdešimt procentų CPK 681 straipsnyje numatyta tvarka nustatytos turto kainos ir CPK 722 straipsnio 1 dalis ta apimtimi, kad antrosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro šešiasdešimt procentų CPK 681 straipsnyje nustatyta tvarka nustatytos turto kainos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintiems teisingos ir teisinės valstybės principams, Konstitucijos 23 straipsnio 1 daliai, 2 daliai, 3 daliai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
9.1. Epidemijos ir karantino Lietuvoje paskelbimas atitinka nenugalimos jėgos sąlygas, todėl turi būti taikomas sprendžiant klausimą dėl antstolės 2020-10-01 patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo ir šiuo atveju būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. liepos 15 d. nutarimu Nr. 840 „Dėl atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklių patvirtinimo“.
9.2. 2020-07-23 nekilnojamas turtas buvo įvertintas 129 000 Eur. 2017-09-19, prieš pareiškėjui įsigyjant nekilnojamąjį turtą adresu: (duomenys neskelbtini), buvo atliktas to paties turto įvertinimas ir šis nekilnojamas turtas buvo įvertintas 164 000 Eur. Minėtą nekilnojamąjį turtą pareiškėjas nusipirko 2018 metais už 150 000 Eur. Name buvo atliktas kapitalinis remontas, įrengtas baseinas, sauna, sutvarkyta teritorija. Į namo, pagalbinių pastatų ir teritorijos tvarkymą buvo investuota virš 30 000 Eur, o vertintojas nekilnojamąjį turtą įvertino tik 129 000 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad antstoliams skelbiant pirmas varžytinės leidžiama nuo įvertinimo sumos mažinti nekilnojamojo turto kainą 20 procentų, o skelbiant antrą kartą – dar 20, tai nekilnojamas turtas tiesiog yra pavagiamas iš teisėto savininko. Visos šios išdėstytos faktinės aplinkybės bei susidariusi situacija dėl koronaviruso epidemijos sudaro sąlygas panaikinti antstolės 2021-07-26 pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Pranešimas apie laimėtas varžytines“, tai yra pripažinti įvykusiais varžytinės negaliojančiomis.
9.3. Lietuvoje vyksta labai gerai suplanuotas, įstatymais patvirtintas žmonių turto nusavinimas, iš kurio pelnosi antstoliai ir tie, kurie už pusę kainos perka įvairų turtą. Įkainuotas turtas gali būti pardavinėjamas net 40 procentų pigiau, nei yra jo vertė, o jei turto įvertinimas dar yra sumažintas. Antstolė už 7 777 Eur pardavė pareiškėjo nekilnojamąją turtą, kurio vertė apie 27 000 Eur. Nusipirkęs varžytynėse nekilnojamąjį turtą už trečdalį kainos, po kelių dienų tą patį nekilnojamąjį turtą naujasis savininkas pardavinėjo jau už 12 000 Eur. Mano, jog yra teisinis pagrindas sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, ar CPK 718 straipsnis ir 722 straipsnio 1 dalis neprieštarauja kai kuriems Lietuvos Respublikos Konstitucijos straipsniams.
9.4. Netenkinant pareiškėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą, ir toliau bus įstatymų vardu su antstolių pagalba apiplėšinėjami žmonės. Pvz., antstolė G. M. (duomenys neskelbtini) pardavusi pareiškėjui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, kurio vertė 27 000 Eur už 7 777 Eur, tai yra beveik už keturis kartus mažesnę kainą, pati uždirbo 894,30 Eur. Jei teismas nestabdys bylos ir nesikreips į Konstitucinį Teismą, tai padarys pareiškėjas, bet tai galės padaryti tik tada, kai įsiteisės teismo sprendimas, o tai vėl užtruks, per tą laiką dar ne vienas antstolis apiplėš skolininką ir išgrobstys jo turtą, tad teismo pareiga yra ginti įstatymų saugomas vertybes ir žmogaus teises bei teisėtus interesus ir kreiptis į Konstitucinį Teismą.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo kredito unija „Germanto lobis“ prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
10.1. Nei Konstitucijoje, nei CPK, nei Konstitucinio Teismo įstatyme nenustatyta, kad byloje dalyvaujančiam asmeniui pateikus prašymą, kuriuo prašoma teismo kreiptis į Konstitucinį Teismą, bylą nagrinėjantis teismas privalo kreiptis į Konstitucinį Teismą.
10.2. Pareiškėjas teikia tapačius skundus dėl antstolės G. M. veiksmų, kurie kartojasi ir jau ne vieną kartą yra išnagrinėti tiek pirmos, tiek apeliacinės instancijos teismuose. Pareiškėjas nenurodo jokių argumentų, kurie sudarytų pagrindą tenkinti jo skundus. Pareiškėjas nepateikia jokių rašytinių įrodymų, kurie leistų abejoti antstolės atliekamų vykdymo veiksmų pagrįstumu.
10.3. Pareiškėjas vykdymo proceso metu nesąžiningai naudojasi savo teisėmis ir piktnaudžiaudamas jam suteiktomis teisėmis sąmoningai siekia vilkinti vykdymo procesą ir tuo pažeisti kreditoriaus teises. Pareiškėjas, žinodamas vykdymo proceso eigą, nesiėmė tinkamų veiksmų apginti savo teises.
11. Suinteresuotas asmuo antstolė G. M. atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).
13. Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – ir Antstolių įstatymas) 2 straipsnyje nustatyta, kad antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam suteikta vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcija. Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti CPK VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymo nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnis). Antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų. CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus.
14. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. lapkričio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-6084-339/2020 išnagrinėtas ir atmestas pareiškėjo skundas dėl vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 2020 m. spalio 1 d. antstolės priimto patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl varžytynių skelbimo. Šioje nutartyje teismas taip pat įvertino pareiškėjo nurodytas susidariusias nenugalimos jėgos (force majeure) sąlygas bei turto įvertinimo (vertės) teisėtumo klausimus.
15. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. gruodžio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-6317-1037/2020 išnagrinėtas ir atmestas pareiškėjo skundas dėl turto vertės ekspertizės akto bei prašymas skirti pakartotinę ekspertizę turto vertei nustatyti. Teismas šioje nutartyje taip pat įvertino pareiškėjo nurodytas, jo manymu, netinkamai atliktas antstolės tarnybines pareigas dėl dokumentų įteikimo, varžytynių paskelbimo.
16. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. vasario 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-539-671/2021 išnagrinėtas pareiškėjo skundas dėl pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Pranešimas dėl varžytinių paskelbimo“. Teikdamas šį skundą pareiškėjas reikalavo įvertinti susidariusias nenugalimos jėgos (force majeure) sąlygas, kurios jau buvo aptartos ankstesnėje – 2020 m. lapkričio 26 d., teismo priimtoje nutartyje civilinėje byloje Nr. e2YT-6084-339/2020. Dėl 2021 m. vasario 10 d. teismo priimtos nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-539-671/2021 pasisakė ir Šiaulių apygardos teismas, 2021 m. kovo 31 d. nutartimi atmesdamas pareiškėjo atskirąjį skundą.
17. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. gruodžio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-992-1117/2021 išnagrinėtas ir atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolės priimto pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Pranešimas dėl varžytynių paskelbimo“.
18. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. birželio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-2986-344/2021 išnagrinėtas ir atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolės priimto pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini)„Pranešimas dėl varžytynių paskelbimo“ bei prašymas pripažinti antstolę netinkamai atliekant savo tarnybines pareigas: sumažinant (neteisingai nustatant) turto vertę, įteikiant dokumentus dėl antrųjų varžytynių paskelbimo, nevertinant nenugalimos jėgos (force majeure) sąlygų įtakos.
19. Teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Pozityvųjį res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) poveikį įtvirtinančiame CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 182 straipsnio 2 punktą, laikosi šių pagrindinių nuostatų: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-701/2019).
20. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirojo skundo argumentus, pažymi, jog tiek pareiškėjo skunde dėl antstolės veiksmų, tiek atskirajame skunde nurodyti argumentai dėl jam priklausančio turto, esančio (duomenys neskelbtini), įvertinimo ir jo pardavimo iš varžytinių teisėtumo bei dėl nenugalimos jėgos (force majeure) sąlygų įtakos yra išnagrinėti įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais. Šiuose procesiniuose sprendimuose nustatyti faktai iš naujo negali būti įrodinėjami (CPK 182 straipsnis), šie procesiniai sprendimai nagrinėjamu atveju turi prejudicinę ir res judicata galią, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai neapsisakė dėl įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais išnagrinėtų pareiškėjo skundo argumentų.
21. Apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto atskirojo skundo argumentus dėl egzistavusio pagrindo sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pirmosios instancijos teismui kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl teisės aktų (CPK 718 straipsnio ir 722 straipsnio 1 dalies nuostatų) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1, 2, 3 dalims.
22. Konstitucijos 110 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėjas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Pagal Konstitucinio Teismo jurisprudenciją teismas, vykdydamas teisingumą, turi vadovautis tik Konstitucijai neprieštaraujančiais įstatymais ir kitais teisės aktais, negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2013 m. gruodžio 16 d., 2015 m. rugsėjo 29 d. nutarimai).
23. CPK 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu yra pagrindas manyti, jog įstatymas arba kitas teisės aktas ar jo dalis, kurie turėtų būti taikomi konkrečioje byloje, gali prieštarauti Konstitucijai ar įstatymams, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį prašydamas spręsti, ar tas įstatymas arba teisės aktas ar jo dalis atitinka Konstituciją ar įstatymus. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 3 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta teismo pareiga, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, kreiptis į Konstitucinį Teismą, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai ar įstatymams. Teismas byloje iškilusį (ar bylos šalies iškeltą) klausimą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą sprendžia savo nuožiūra, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes. Įstatyme nustatytas tik vienas pagrindas, kada teismas privalo kreiptis: kai teismui konkrečioje byloje kyla pagrįstų abejonių dėl taikytino įstatymo ar kito teisės akto konstitucingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2017).
24. Kasacinio teismo taip pat konstatuota, jog bylą nagrinėjantis teismas savarankiškai sprendžia, ar yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą. Ši teismo diskrecija nepriklauso nuo to, ar pateikė šalys prašymą ir argumentus dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą, ar ne. Nei Konstitucijoje, nei CPK, nei Konstitucinio Teismo įstatyme nenustatyta, kad, byloje dalyvaujančiam asmeniui pateikus prašymą, kuriuo prašoma teismo kreiptis į Konstitucinį Teismą, bylą nagrinėjantis teismas privalo kreiptis į Konstitucinį Teismą. byloje Nr. 3K-3-373/2010).
25. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad jei teismas konkrečioje byloje neabejoja byloje taikytino teisės akto atitiktimi Konstitucijai, tai taiko šį teisės aktą (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-701/2021).
26. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui nekilo abejonių dėl pareiškėjo nurodomų teisės aktų atitikties tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijai, tiek kitiems norminiams teisės aktams, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo ir nesikreipė į Konstitucinį Teismą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjo atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia pirmosios instancijos teismo argumentų ir nekelia abejonių dėl CPK 718 straipsnio ir 722 straipsnio 1 dalies konstitucingumo.
27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. Konstituciniame Teisme priimami individualūs konstituciniai skundai. Tai reiškia, kad į Konstitucinį Teismą gali kreiptis kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo, manantis, jog Konstitucijai prieštarauja įstatymai, Seimo, Lietuvos Respublikos Prezidento ar Vyriausybės aktai, kurių pagrindu priimtas sprendimas pažeidė jo konstitucines teises ar laisves, ir išnaudojęs visas teisinės gynybos priemones. Individualus konstitucinis skundas suteikia teisę kiekvienam žmogui, manančiam, kad aukščiausiosios valstybės valdžios institucijos priimti sprendimai pažeidžia jo konstitucines teises ar laisves, tiesiogiai Konstituciniame Teisme ginčyti tas teises pažeidžiantį įstatymą ar kitą teisės aktą. Be kitų sąlygų, Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje nurodyta asmens teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą turi būti įgyvendinta per Konstitucinio Teismo įstatyme nustatytą terminą, kuris yra susietas su galutinio ir neskundžiamo teismo sprendimo įsiteisėjimo diena (Konstitucinio Teismo 2020 m. sausio 16 d. sprendimas Nr. KT6-A-S6/2020, 2020 m. kovo 25 d. sprendimas Nr. KT55-A-S50/2020, 2020 m. balandžio 8 d. sprendimas Nr. KT69-A-S64/2020).
28. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį pakeisti, todėl nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. kovo 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.