Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietė, faktiškai gyvenanti (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), našlė, dirbanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. A. B. 2021 m. kovo 5 d. 20.00 val., vairuodama automobilį „LEXUS“, kurio modelis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir važiuodama (duomenys neskelbtini), kelio ruože, kur vyko kelio remonto darbai, pažymėtame Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 1 skyriaus įspėjamaisiais ženklais Nr. 106, 126, 149, kurie nurodo kelio ruožą kuriame dirbama, važiuojamosios dalies ruožo su priešpriešiniu eismu pradžią, kelio darbų vietoje žymi eismo juostos ribas ir važiavimo trajektoriją, 2 skyriaus pirmumo kelio ženklais Nr. 325, 329, kurie nurodo, jog draudžiama lenkti transporto priemones, išskyrus pavienes (pavienius transporto priemonių junginius) važiuojančius mažesniu kaip 30 km/h greičiu, jog šiame kelio ruože ribotas greitis 50 km/h ir draudžiama važiuoti greičiau negu nurodyta kelio ženkle, 6 skyriaus informaciniu kelio ženklu Nr. 627, nurodančiu važiavimo kryptį keliuose, kur vykdomi kelio darbai, pagal kelio ženklus Nr. 627 (persirikiavimo rodyklę į kairę kelio pusę) ir Nr. 149, nukreipiantį važiuoti antra eismo juosta, pakeitusi važiavimo kryptį į antrą eismo juostą, kurioje pagal kelio ženklą Nr. 149, nukreipiantį važiuoti į priešpriešinio eismo kryptį, įvažiavusi į priešpriešinę eismo juostą ir važiuodama priešpriešine eismo, kurioje taip pat buvo išpieštos horizontaliojo ženklinimo geltonos ištisinės linijos, važiuodama šiuo kelio ruožu, pažeidė KET 9, 127 punktų reikalavimus, kad būdama eismo dalyviu, važiuodama remontuojamo kelio atkarpa, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, privalėdama važiuoti neviršydama leistino 50 km/h greičio, važiavo didesniu nei numatyta - 70 km/h greičiu, neatsižvelgė į visas važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, neatsižvelgė į pasirinktą greitį, į važiavimo sąlygas, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas, o viaduko nuokalnėje, pažeidė ant važiuojamosios kelio dalies buvusį kelio ženklą Nr. 149, nukreipiantį grįžti į įprastinę eismo kryptį, negrįžo į įprastinę eismo kryptį, kliudė ir sugadino šį ženklą, nuvažiavo tiesiai ir taip išvažiavo į priešpriešiniam eismui skirtą kelio juostą, kur susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiu automobiliu „VW GOLF“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamu A. M., dėl ko eismo įvykio metu buvo sužalota automobilio „VW GOLF“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotoja A. M., kuriai nustatyti sužalojimai: odos nubrozdinimai abiejų klubakaulių ir kairio peties srityje; plėštinės žaizdos abiejų kelių srityje; dešinio žastikaulio lūžis; atviras skeveldrinis dešinės blauzdos kaulų (dešinio blauzdikaulio ir dešinio šeivikaulio) lūžis; plonosios žarnos plyšimas, o dėl plonosios žarnos plyšimo ir diagnozuotų kaulų lūžių - padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Motyvuojamoji dalis

6. Baudžiamojoje byloje pateiktas G. Š. prašymas atleisti kaltinamąją A. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant ją G. Š. atsakomybei (2 tomas, b. l. 172–173).

6.1. Teisiamojo posėdžio metu G. Š. apklausta kaip liudytoja prašė teismo patenkinti jos prašymą, nurodė, jog kiekvienam žmogui duotas šansas pasitaisyti. Jos mama nėra teista ar padariusi kokių kitų nusikaltimų. Ji pati augina tris vaikus, veda gerą gyvenimo būdą, dirba ir gali būti jai pavyzdžiu. Mama jai padeda prižiūrėti vaikus, jų santykiai geri, bendrauja dažnai. Ji gali daryti jai teigiamą įtaką. Ji pati vairuoja. Visas šis įvykis – sunkus etapas tiek vienai pusei, tiek kitai. Žinojo, kad mama paspaudė netinkamą pedalą, kad ji gailisi. Ji anksčiau (apytiksliai prieš 4 metus) yra bausta administracine tvarka už greičio viršijimą. Laidavimo laikotarpis galėtų būti vieneri metai. Prašė taikyti laidavimą be užstato, nes mama gyvena viena, todėl dirbti ir išlaikyti butą, sunku. Ji su vyru išlaiko tris vaikus. Jos bendros šeimos pajamos apie (duomenys neskelbtini) eurų. Gyvena name, kuris priklauso jos vyrui, moka paskolą, namas įgytas ne šeimoje. Paskolą moka už namą iš bendrų pajamų. Vaikams (duomenys neskelbtini). Jos asmeninės pajamos įvairios, dirba pagal verslo liudijimą grožio sferoje. Pernai mėnesiui deklaravo apie (duomenys neskelbtini) eurų.

6.2. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad G. Š. nėra anksčiau teista ar atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, yra dirbanti pagal verslo liudijimą. 2019 m. sausio 28 d. bausta administracine tvarka dėl to, kad 2018 m. spalio 17 d. vairuodama automobilį viršijo leistiną greitį 24 km/h, esant maksimaliam leistinam važiavimo greičiui 20 km/h, važiavo 44 km/h greičiu. G. Š. jai paskirtą 15 eurų baudą sumokėjo 2019 m. kovo 6 d., todėl nuo 2020 m. kovo 6 d. ji laikoma administracine tvarka nebausta. Be to, tokio pobūdžio administracinį nusižengimą teismas vertina kaip nešiurkštų, vienkartinį, netendencingą (3 tomas, b. l. 56).

7. BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą ir yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

7.1. Tačiau teismų praktikoje taip pat nurodyta, jog teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi įvertinti byloje esančius įrodymus ir pagal savo vidinį įsitikinimą padaryti išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat kad pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-445-489/2016). Taigi, net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės.

8. A. B. padarė vieną neatsargų nusikaltimą. Nusikalto anksčiau neteista ir neatleista nuo baudžiamosios atsakomybės (1 tomas, b. l. 176). Administracine tvarka nebausta, nes nusikalstamos veikos padarymo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo. Praeityje A. B. administracine tvarka bausta du kartus, teismo vertinimu, už nešiurkščius administracinius nusižengimus. 2020 m. sausio 24 d. A. B. surašytas protokolas su administraciniu nurodymu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 446 straipsnio 4 dalį dėl to, kad ji 2020 m. sausio 24 d. važiavo autobusu be bilieto. Jai paskirta 8 eurų bauda sumokėta 2020 m. sausio 30 d. 2018 m. sausio 10 d. surašytas protokolas su administraciniu nurodymu pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį dėl to, kad ji 2018 m. sausio 9 d. vairuodama automobilį sustojo ir paliko jį stovėti ant šaligatvio, kai nebuvo tokio stovėjimo būdo nurodančio kelio ženklo. Jai paskirta 15 eurų bauda sumokėta 2018 m. sausio 24 d. (1 tomas, b. l. 180–181, 183). Dirbanti (duomenys neskelbtini) (1 tomas, b. l. 185). Duomenų apie priklausomybes ar psichiatrinį gydymą nėra. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamoji pripažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

9. Prokurorė baigiamojoje kalboje nurodė, kad formaliai yra visos sąlygos atleisti kaltinamąją A. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau laidavimas negali būti taikomas, nes kaltinamoji duodama parodymus apie savo veiksmus, nebuvo visiškai sąžininga, eismo įvykis įvyko dėl šiurkščių KET pažeidimų, kilo sunkūs padariniai – padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, nukentėjusioji nesutinka, kad būtų taikytas laidavimas. Be to, pretendentė į laiduotojas, kaip matyti, turi galiojančią nuobaudą už KET pažeidimą dėl greičio viršijimo, todėl, pati darydama tokius pažeidimus, vargu ar ji gali daryti toje srityje teigiamą įtaką kaltinamajai.

9.1. Teismas su tokia prokurorės pozicija nesutinka, kadangi, teismo vertinimu, kaltinamoji A. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, nuo pat pradžių davė išsamius ir teisingus parodymus, buvo sąžininga. Teisme kaltinamoji nurodė, jog pripažįsta pažeidusi visus kaltinime nurodytus KET reikalavimus, taip pat ir tai, kad važiuodama viršijo leistiną greitį. Ji paaiškino, jog galvojo, kad reikės važiuoti tiesiai į pakalnę, tačiau supratusi, jog reikia persirikiuoti į dešinę, sutriko, nuvažiavo tiesiai, pasimetusi paspaudė greičio pedalą, o ne stabdžio, todėl galėjo viršyti leistiną greitį. Tai, kad iki priešpriešinio susidūrimo kaltinamoji važiavo didesniu nei 70 km/h greičiu, patvirtina 2021 m. kovo 5 d. – 2021 m. kovo 6 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole ir jo prieduose – eismo įvykio vietos plane bei fotolentelėje, nurodyti duomenys, jog po įvykio kaltinamosios vairuoto automobilio „LEXUS“, kurio modelis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) spidometro greičio rodyklė buvo užstrigusi ties 80 km/h riba, tačiau kokį atstumą iki eismo įvykio kaltinamoji tokiu greičiu nuvažiavo, byloje nenustatyta. Teismo vertinimu, šios aplinkybės nėra svarbios veikos atskleidimui. Liudytojo T. S. parodymai, jog jis pamatė kaip iš priekio nuo miesto centro pakankamai greitai atvažiuoja džipas, teismo vertinimu, iš esmės neprieštarauja kaltinamosios parodymams. Kaltinamoji nukentėjusiosios ne kartą atsiprašė teisiamojo posėdžio metu, iš karto po įvykio klausė nukentėjusiosios, kuo gali jai padėti, dalį turtinės žalos atlygino iš karto po to, kai nukentėjusioji bylą nagrinėjant teisme pareiškė civilinį ieškinį. Dėl to, jog buvo padaryti šiukštūs KET pažeidimai, kurie visumoje sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą, bei kad su tokia bylos baigtimi nesutiko nukentėjusioji ir dėl to negalima taikyti laidavimo instituto, teismas taip pat negali sutikti, nes tokia bylos baigtis, esant tapačioms aplinkybėms, neprieštarauja teismų praktikai (pav., Klaipėdos apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1A-15-417/2020). Minėta, jog spręsti asmeniui taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, atsižvelgiant į aplinkybių visumą, yra teismo diskrecija. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016,2K-52-648/2017 ir kt.).

9.2. BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyta, kad asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jei bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta bei yra pagrindo manyti, kad asmuo visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą. Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusioji A. M. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pareiškė bylą perdavus nagrinėti teisme, po ko kaltinamoji A. B. atlygino dalį turinės žalos – 300 eurų, nurodė, jog prašomos priteisti žalos dydis yra didelis, tačiau jeigu teismas nepriteis jos iš draudimo bendrovės, bandys ją atlyginti. Teisme tiek kaltinamoji, tiek nukentėjusioji patvirtino, kad jos bendravo ikiteisminio tyrimo metu ir kaltinamoji A. B. klausė, kaip galėtų jai padėti, tačiau nukentėjusioji A. M. nurodė nežinanti kaip. Esant nurodytoms aplinkybėms spręstina, jog kaltinamoji neturėjo galimybių anksčiau (ikiteisminio tyrimo metu) atlyginti žalą ar jos dalį. Be to, pažymėtina, jog byloje nagrinėjamas eismo įvykis yra draudiminis, byloje civiliniu atsakovu įtraukta ADB „(duomenys neskelbtini)“, kuri taip pat nukentėjusiajai atlygino dalį turtinės ir neturtinės žalos. Ir nors byloje ir nėra susitarimo dėl visiško žalos atlyginimo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji A. B. yra dirbanti, turi nekilnojamojo turto, baudžiamojoje byloje civiliniu atsakovu įtraukta draudimo bendrovė, teismas daro išvadą, jog yra pagrindo manyti, kad visa priteista neturtinė žala bus atlyginta. Atkreiptinas dėmesys, jog Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, jog transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2018 m. lapkričio 1 d. yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui.

9.3. Anksčiau nurodytos faktinės aplinkybės teismui leidžia pagrįstai manyti, kad A. B. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, laikysis visuomenėje priimtų elgesio normų, jos gyvenimo būdas, dorovinės nuostatos ir vertybės, socialiniai įgūdžiai integruoti į visuomenės gyvenimą ir visuotinai priimtinų elgesio normų laikymąsi, o padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio.

10. Minėta, kad G. Š., kaltinamosios (duomenys neskelbtini), nėra anksčiau teista ar atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, yra dirbanti pagal verslo liudijimą, ištekėjusi, auginanti tris nepilnamečius vaikus, turinti teisę vairuoti transporto priemones, 2019 m. sausio 28 d. bausta administracine tvarka už, teismo vertinimu, vienkartinį nešiurkštų administracinį nusižengimą, nuo 2020 m. kovo 6 d. nėra laikoma bausta administracine tvarka, nes paskirtą 15 eurų baudą sumokėjo 2019 m. kovo 6 d. Teismas, įvertinęs nurodytus G. Š. charakterizuojančius duomenis, sprendžia, jog ji yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajai A. B.. Matyti, jog kaltinamoji su (duomenys neskelbtini) gyvena viename mieste, dažnai artimai bendrauja, padeda jai buityje, auginant vaikus, tarp jų susiformavęs glaudus tarpusavio ryšys.

10.1. Apibendrindamas tai, kas išsakyta, teismas sprendžia, jog esant BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumai, yra pagrindas atleisti kaltinamąją A. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, ją perduodant laiduotojos G. Š. atsakomybei, laidavimo terminą nustatant dvejiems metams, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

10.2. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju, būtent toks šio baudžiamojo proceso pabaigimas būtų optimalus, tikslingas bei teisingas ir būtent tokiu būdu bus įgyvendinti baudžiamosios atsakomybės tikslai. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, nes asmuo nėra besąlygiškai atleidžiamas nuo atsakomybės. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali, o jei padaro naują tyčinį nusikaltimą privalo spręsti dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

11. BK 67 straipsnio 2 dalyje nurodoma, jog baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriamos ir atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui BK VI skyriuje numatytais pagrindais, t. y. ir atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Baudžiamojo poveikio priemonių taikymas paliekamas spręsti teismo nuožiūra. Ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės, kokias baudžiamojo poveikio priemones tikslinga parinkti, tokiais atvejais sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Įstatymas nenumato maksimalaus skaičiaus baudžiamojo poveikio priemonių, kurias, vadovaudamasis BK 67 straipsnio nuostatomis, gali skirti teismas, tačiau teismas privalo atsižvelgti į jų tarpusavio suderinamumą, proporcingumo principą. Taikomos baudžiamojo poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-511/2018 ir kt.).

11.1. Teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju kaltinamajai negali būti suformuota visiško nebaudžiamumo situacija, todėl jai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikalstamų veikų asmenų fondą, nustatant šios įmokos dydį – 20 MGL, tai yra 1000 Eur, įpareigojant ją sumokėti per 12 mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Teismo vertinimu, kaltinamajai paskirta baudžiamojo poveikio priemonė savo dydžiu bei trukme yra proporcinga teisės pažeidimui, neabejotinai atitinka siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus ir nevaržo kaltinamosios teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

11.2. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Taigi, vienintelė būtina nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo sąlyga yra tai, kad asmuo nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise. Jokių kitų būtinųjų šios priemonės taikymo sąlygų baudžiamasis įstatymas nenumato. Kita vertus, nurodyta įstatymo formuluotė reiškia tai, kad uždraudimo naudotis specialia teise paskyrimas nėra privalomas: tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką padaro naudodamasis specialia teise, teismas privalo apsvarstyti šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimą ir motyvuotai nuspręsti taikyti ją ar ne. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-448/2012 K-103/2010, 2K-431/2013, 2K-401/2014, 2K-261-489/2018 ir kt.). Be to, baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už tai nustatytos sankcijos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra.

11.3. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. B. neatsargų nusikaltimą padarė naudodamasi specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, tačiau, teismo nuomone, teisinga viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyra šiuo atveju gali būti pasiekta ir be uždraudimo naudotis specialiąja teise. A. B. neteista, turinti didelį vairavimo stažą, tačiau iš byloje esančio įrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus duomenų matyti, kad praeityje už Kelių eismo taisyklių pažeidimą bausta tik vieną kartą, už, teismo vertinimu, nešiurkštų pažeidimą – automobilio palikimą stovėti nelestinoje vietoje. Įvykio metu A. B. buvo blaivi, nevengė atsakomybės ir nepasišalino iš eismo įvykio vietos, atsiprašė nukentėjusiosios, dar būnant ligoninėje atėjo pasiteirauti, kaip gali jai padėti, pateikus civilinį ieškinį atlygino dalį turtinės žalos, jokių A. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta. A. B. padaryti, ir kaltinime inkriminuoti KET 9, 127 punktų reikalavimų pažeidimai, dėl kurių įvyko eismo įvykis, nėra itin šiurkštūs. Be to, A. B. dirba, padeda dukrai auginti vaikus, kasdien prižiūri draugo mamą, važinėja į kitą miestą. Visos šios aptartos aplinkybės teismui leidžia konstatuoti, kad baudžiamo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, taikymas A. B. taptų nepagrįstu ir neproporcingu jos teisių suvaržymu. Vien tai, kad A. B. nusikalstamą veiką įvykdė naudodamasi teise vairuoti kelių transporto priemones, o jos veikos pasekmės sunkios, negali būti ir nėra absoliutus pagrindas taikyti jai šią baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Teismo nuomone, A. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, neabejotinai taisomai veiks A. B..

12. Kardomosios priemonės byloje paskirtos nebuvo.

13. 2021 m. rugpjūčio 16 d. nukentėjusioji A. M. pateikė civilinį ieškinį atsakovams ADB „(duomenys neskelbtini)“ ir kaltinamajai A. B. dėl 2926,71 eurų turtinės ir 68 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (2 tomas, b. l. 51-171). Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugpjūčio 18 d. protokoline nutartimi draudimo bendrovė ADB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinta civiliniu atsakovu (2 tomas, b. l. 177-179). Iš AB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo nurodymo kopijos matyti, kad A. B. 2021 m. rugpjūčio 26 d. pervedė 300 eurų A. M. nurodant, jog tai yra turtinės žalos atlyginimas (2 tomas, b. l. 190). Iš AB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo nurodymų kopijų matyti, kad ADB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. rugsėjo 2 d. pervedė 1442,04 eurų A. M. (2 tomas, b. l. 191), 2021 m. rugsėjo 10 d. ADB „(duomenys neskelbtini)“ A. M. pervedė 220,59 eurų už gydymo išlaidas (3 tomas, b. l. 45, 46), bei 2021 m. rugpjūčio 10 d. ADB „(duomenys neskelbtini)“ A. M. pervedė 16 967,36 eurų (2 tomas, b. l. 171).

13.1. ADB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. rugsėjo 3 d. pateikė teismui atsiliepimą į nukentėjusiosios A. M. civilinį ieškinį, kuriame prašė ieškinį atmesti, priteisti ADB „(duomenys neskelbtini)“ patirtas bylinėjimosi išlaidas bei bylą nagrinėti nedalyvaujant ADB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui (3 tomas, b. l. 1-12).

13.2. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji nurodė, kad turinė žala jai yra atlyginta visiškai, ir jos priteisti nebeprašo. Nurodė, kad draudimo kompanija ADB „(duomenys neskelbtini)“ atlygino dalį neturtinės žalos – 12 000 eurų, todėl prašė priteisti 68 000 eurų likusiai neturtinei žalai atlyginti.

14. Pažymėtina, kad neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo nustatytas ir reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose. CK 6.250 straipsnyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

14.1. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą, todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskreciją spręsti dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu), todėl jame įtvirtinti kriterijai turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Šis sąrašas yra nebaigtinis, todėl teismas turi aiškintis ir vertinti konkrečiai bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą, nes kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai. Nukentėjusio asmens kaltė yra vienas iš neturtinės žalos nustatymo kriterijų, mažinančių nustatytinos žalos dydį (CK 6.250 straipsnio 2 dalyje priskirtinas prie kitų turinčių reikšmės aplinkybių). Ji turi būti vertinama drauge su visais kriterijais ir tik tada nustatomas kompensuotinos neturtinės žalos dydis, kaip visų reikšmingų kriterijų šiai žalai įvertinti sintezės rezultatas (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2011). Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių.

14.2. A. M. prašydama priteisti neturtinę žalą civiliniame ieškinyje nurodė, jog jos kūnas yra subjaurotas randais, gydymas truko ir vis dar yra tęsiamas ilga laiką, dėl atsiradusių randų jaučiasi labai blogai, nes aplinkiniai nuolatos atkreipia į ją dėmesį, gėda nusirengti baseine ar paplūdimyje, jai buvo atliekamos, ir dar planuojamos atlikti operacijos, vartoja vaistus, jaučia skausmą, nebegalėjo tęsti mokslų (duomenys neskelbtini), nebegalėjo dirbti, buvo priversta atsisakyti mėgstamų veiklų – šokių bei automobilių sporto, po įvykio patyrė šoką, nes jos ilgą laiką negalėjo išlaisvinti iš automobilio, jame buvo prispausta ir juto skausmą, jaučia atminties sutrikimus, jautrumą, slenka plaukai, ilgą laiką negalėjo vaikščioti, yra palūžusi emociškai, gydėsi sanatorijoje, mažiau laiko būną viešumoje, lankėsi pas psichologus. Šie išgyvenimai atsirado dėl kaltinamosios A. B. veiksmais sukelto eismo įvykio. Esant nurodytam teismas pripažįsta, jog yra pagrindas A. M. priteisti neturtinę žalą.

14.3. Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo kilo ginčas dėl jos dydžio. ADB „(duomenys neskelbtini)“ sutikdama, kad A. M. buvo padaryta neturtinė žala, atlygino jai 12 000 eurų. Tačiau nukentėjusioji A. M. neturtinę žalą įvertino 80 000 eurų, todėl ji prašo priteisti likusią - 68 000 eurų sumą. ADB „(duomenys neskelbtini)“ su prašoma neturtinės žalos suma nesutinka. Kaltinamoji A. B. nurodė, jog prašoma priteisti suma yra per didelė, tačiau teismui ją priteisus, bandytų ją atlyginti.

14.4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra ne kartą pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik santykinai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą. Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką.

14.5. Kaip matyti iš bylos duomenų nukentėjusiajai A. M. padaryti sužalojimai visumoje buvo kvalifikuoti kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Įvykio metu nukentėjusioji A. M. neatliko jokių veiksmų, kurie būtų nulėmę eismo įvykio kilimą, ji buvo blaivi, KET taisyklių nepažeidė, vairavo techniškai tvarkingą ir apdraustą transporto priemonę. Po įvykio ant viso kūno liko daugybiniai randai. Eismo įvykis įvyko dėl kaltinamosios A. B. kaltės.

14.6. Teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose, kai nukentėjusiesiems padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, priteisiama nuo 5792 Eur iki 35 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (kasacinės nutartys Nr. 2K-351/2009, 2K-50/2010, 2K- 211/2011, 2K-453/2011, 2K-370/2012, 2K-374/2012, Nr. 2K-48/2013, 2K-95/2013, 2K-61-696/2016, 2K-225- 895/2016,2K-387-511/2016, 2K-346-511/2016, 2K-86-699/2017, 2K-143-696/2017, 2K-188- 648/2017), tačiau yra atvejų, kai konstatavus sunkaus sveikatos sutrikdymo padarinius priteista 114 000 Lt (33 016,68 Eur) (kasacinė nutartis Nr. 3K-3-371/2003), 200 000 Lt (57 924 Eur) (kasacinė nutartis Nr. 3K-3-90/2008) ar net 290 000 Lt (83 989,80 Eur) (kasacinė nutartis Nr. 3K-3-298/2007) neturtinės žalos atlyginimo.

14.7. Pažymėtina, jog reikalavimas atsižvelgti į teismų praktiką aiškinamas remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimu ,,Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 4, 165 straipsnių (2002 m. vasario 28 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuriame nurodyta, kad ,,teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Precedentų konkurencijos atveju (t. y. kai yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai) turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu” (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2012 m. liepos 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-299/2012).

14.8. Tačiau, teismo nuomone, svarbu nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgti ne tik į teismų praktiką, bet įvertinti ir tai, kokiu laikotarpiu ji buvo suformuota, tai yra atsižvelgti į šalies ūkio vystymosi rezultatus ir tendencijas (ekonominę situaciją), bei kitus veiksnius, tokius kaip didėjančius minimaliosios mėnesinės algos dydžius, Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnyje nustatytus draudimo bendrovėms mokamų įmokų ir draudimo sumos dydžių didėjimą, protingumo principą, kas leidžia spręsti, jog atitinkamai turi didėti ir teismo priteisiamos neturtinės žalos dydžiai.

14.9. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 795 „Dėl Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių ir indeksuotų draudimo sumų dydžių patvirtinimo“ 5 punktas numato, kad draudimo išmokos dydis priklauso nuo eismo įvykio metu padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui ir (ar) jo turtui dydžio. Jeigu eismo įvykio metu nukentėjo keli asmenys, draudimo išmokos dėl žalos asmeniui, žalos turtui ir (ar) neturtinės žalos mokamos atsižvelgiant į kiekvieno nukentėjusio trečiojo asmens patirtą žalą, tačiau draudimo išmokų suma negali viršyti Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnyje nurodytų draudimo sumų.

14.10. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, jog transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2018 m. lapkričio 1 d. yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui.

14.11. Nagrinėjamoje byloje A. B. vairuota transporto priemonė – automobilis „Lexus“, kurio modelis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu draudimo bendrovėje UAB DK „(duomenys neskelbtini)“ (1 tomas, b. l. 156). Pagal viešai prieinamus duomenis draudimo grupei „(duomenys neskelbtini)“ įsigijus draudimo bendrovę „(duomenys neskelbtini)“, UAB DK „(duomenys neskelbtini)“ pakeitė pavadinimą ir teisinę formą į akcinę draudimo bendrovę „(duomenys neskelbtini)“.

14.12. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.254 straipsnyje numatyta, jog įstatymų ar sutarties numatytais atvejais civilinė atsakomybė gali būti draudžiama sudarant civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Su civilinės atsakomybės draudimu susijusius santykius reglamentuoja šis kodeksas ir kiti įstatymai. Jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą.

14.13. Esant nurodytam reglamentavimui, bei atsižvelgiant į padarytos turtinės bei prašomos priteisti neturtinės žalos bendrą dydį, teismas sprendžia, jog šiuo atveju neturtinę žalą privalo atlyginti draudimo bendrovė ADB „(duomenys neskelbtini)“, o ne kaltinamoji A. B..

14.14. Teismas pripažįsta, jog dėl kaltinamosios A. B. sukelto eismo įvykio A. M. buvo padaryta neturtinė žala, nes ji patyrė skausmą, didelius emocinius, dvasinius išgyvenimus, nebegali užsiimti mėgstama veikla, dirbti, nutraukė mokymąsi, gydėsi stacionare bei reabilitacinėje ligoninėje, gydymas truko ilgą laiką ir yra vis dar nebaigtas, ant kūno yra likę itin dideli randai, ateityje laukia operacijos. Teismo nuomone, nagrinėjamoje byloje nustatant neturtinės žalos dydį svarbu ir tai, kad sunkų sužalojimą patyrė jaunas žmogus, kurio tolimesniam tiek psichologiniam, tiek fiziniam vystymuisi patirtos traumos padariniai, ypač pastebimieji liekamieji požymiai (randai), turės didelės įtakos. Pažymėtina, kad tokio amžiaus asmenys yra ypač pažeidžiami, jiems yra daug svarbesnė aplinkinių nuomonė, todėl, teismo nuomone, nukentėjusioji dėl pasikeitusios gyvenimo kokybės, jos tikslų mokymosi ir poilsio srityse, patyrė ir ateityje patirs didelius išgyvenimus. Tačiau tuo pačiu atsižvelgtina ir į kaltinamosios kaltės formą (nusikalstamas nerūpestingumas), siekį, jog priteisiamos žalos atlyginimo dydis būtų kuo teisingesnis, į tai, kad nukentėjusiajai draudimo kompanija atlyginio 12 000 Eur neturtinės žalos, turtinė žala visiškai atlyginta, teismas sprendžia, jog prašomas 68 000 eurų neturtinės žalos dydis, nors yra neperžengiantis nustatytų atlygintinos žalos sumų, tačiau yra per didelis ir prieštaraujantis teismų praktikai, todėl yra mažintinas iki 25 000 eurų.

15. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius pateikė 2021-08-17 pažymą Nr. (12.35Mr) PT-5426 dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų 446,94 Eur išieškojimo iš kaltinamosios A. B. už nukentėjusiajai A. M. suteiktą antrinę teisinę pagalbą (2 tomas, b. l. 46-49).

15.1. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusiąją A. M. teisme atstovavo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkta advokatė Zoja Kastėnienė, kuri teikė jai teisinę pagalbą, išlaidos patvirtintos pateiktais dokumentais (pažyma), kaltinamoji A. B. yra darbingo amžiaus, dirbanti, turtinti nuosavybės teise priklausančio turto, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalies nuostatomis, antrinės teisinės pagalbos išlaidos priteistinos iš kaltinamosios A. B. valstybės naudai.

16. Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- automobilis „Volkswagen Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris 2021 m. kovo 5 d. nutarimu grąžintas A. M. (1 tomas, b. l. 138-139), ir kuris nuosavybės teise priklauso A. M., paliktinas neribotai A. M. nuosavybei;

- automobilis „Lexus RX400H“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris 2021 m. kovo 5 d. nutarimu grąžintas A. B. (1 tomas, b. l. 140-141), ir kuris nuosavybės teise priklauso J. J., paliktinas neribotai J. J. nuosavybei;

- kompaktinė plokštelė su įrašu, saugoma prie popierinės bylos medžiagos, atskirame voke prie bylos antro tomo galinio viršelio, palikina saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. B., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant ją laiduotojos G. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), atsakomybei 2 (dviejų) metų terminui be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, A. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL, tai yra 1000 Eur, įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant A. B. ją sumokėti per 12 mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiosios A. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš civilinio atsakovo ADB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), A. M. priteisi 25 000 Eur (dvidešimt penkis tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimui.

Priteisti iš A. B. valstybės naudai 446,94 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt šešis eurus 94 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Išaiškinti, jog jos turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: (duomenys neskelbtini), esančią ,,(duomenys neskelbtini)“ AB, (duomenys neskelbtini), esančią AB ,, (duomenys neskelbtini)“ bankas, (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančią AB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančią UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) (buvęs (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) (buvęs (duomenys neskelbtini)), nurodant juridinio asmens kodą – (duomenys neskelbtini), įmokos kodą – (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

– automobilį „Volkswagen Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris 2021 m. kovo 5 d. nutarimu grąžintas A. M. (1 tomas, b. l. 138-139), ir kuris nuosavybės teise priklauso A. M., palikti neribotai A. M. nuosavybei;

– automobilį „Lexus RX400H“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris 2021 m. kovo 5 d. nutarimu grąžintas A. B., ir kuris nuosavybės teise priklauso J. J., palikti neribotai J. J. nuosavybei;

– kompaktinę plokštelę su įrašu, saugomą prie popierinės bylos medžiagos, atskirame voke prie bylos antro tomo galinio viršelio, paliki saugoti byloje.

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai G. Š., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Tuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl A. B. baudžiamosios atsakomybės už jos padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar jos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendžio nuorašą G. Š. įteikti ar išsiųsti ne vėliau kaip per penkias dienas nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per nuosprendį priėmusio Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.