Šiaulių apygardos teismo nutartis

2. Apeliaciniu skundu (duomenys neskelbtini) vyresnioji teisininkė K. U. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. spalio 21 d. nuosprendį dalyje, kurioje nukentėjusiosios A. M. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš (duomenys neskelbtini) (toliau - Draudikas) priteista 25 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - civilinį ieškinį (duomenys neskelbtini) atžvilgiu atmesti visiškai.

2.1. Skunde nurodo, kad teismas 2021 m. spalio 21 d. nuosprendžiu (toliau - Nuosprendis) civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir nukentėjusiajai iš Draudiko priteisė 25 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Viso teismas nukentėjusiosios patirtą neturtinę žalą vertino 37 000 Eur (iki Nuosprendžio priėmimo dienos Draudikas jau buvo išmokėjęs nukentėjusiajai 12000 Eur neturtinei žalai atlyginti). Pažymi, kad (duomenys neskelbtini) laikosi pozicijos, kad nuosprendis minėtoje dalyje yra nepagrįstas - teismas nustatė neteisingą nukentėjusiosios patirtos neturtinės žalos dydį. Be to, teismas nepasisakė dėl eilės Draudiko atsiliepime į ieškinį išdėstytų argumentų bei nukrypo nuo ginčo atveju aktualios teismų praktikos.

2.2. Pažymi, kad neginčija, kad nukentėjusioji dėl įvykio patyrė neturtinę žalą, tačiau Draudikas laikosi pozicijos, kad jo išmokėta 12 000 Eur draudimo išmoka yra teisinga ir pakankama jos patirtai neturtinei žalai atlyginti. Iš Nuosprendžio turinio akivaizdu, kad teismas iš esmės vertino tik įvykio pasekmes, tačiau plačiau neanalizavo ir nepasisakė dėl kitų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų.

2.3. Nuosprendyje nurodoma, kad: „<...> nagrinėjamoje byloje svarbu tai, kad sunkų sužalojimą patyrė jaunas žmogus, kurio tolimesniam tiek psichologiniam, tiek fiziniam vystymuisi patirtos traumos padariniai, ypač pastebimieji liekamieji požymiai (randai), turės didelės įtakos. Pažymėtina, kad tokio amžiaus asmenys yra ypač pažeidžiami, jiems yra daug svarbesnė aplinkinių nuomonė, todėl, teismo nuomone, nukentėjusioji dėl pasikeitusios gyvenimo kokybės, jos tikslų mokymosi ir poilsio srityse, patyrė ir ateityje patirs didelius išgyvenimus“. Apeliantė su šiais teismo argumentais nesutinka. Nors nukentėjusioji šiuo metu dėl patirtų sužalojimų dar negali užsiimti iki įvykio jai buvusia įprasta veikla, tačiau tai nereiškia, kad situacija nesikeis ateityje ir nukentėjusiosios profesinės galimybės, laisvalaikio leidimo būdai dėl patirtų sužalojimų bus riboti. Byloje nustatyta, kad jai padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau negrįžtamų padarinių byloje nenustatyta. Nors gijimo, reabilitacijos procesai užtruko, tačiau tai neleidžia jos patirtų sužalojimų vertinti kaip sudėtingesnių, turinčių negrįžtamas pasekmes jos sveikatai ir pan. Pastebėtina ir tai, kad dalis nukentėjusiosios neigiamų išgyvenimų yra susiję su gydymo procese padarytomis gydytojų klaidomis (Nuosprendžio 2.1. p.), kurios negali būti laikomos eismo įvykio pasekmėmis. Todėl Draudikui pareiga atlyginti dėl šių klaidų Ieškovės patirtą neturtinę žalą, nekyla.

2.4. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. spalio 4 d. nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-290-606/2018 nustatė, kad 10 000 Eur dydžio suma nukentėjusios neturtinės žalos atlyginimui būtų teisinga, protinga ir pakankama. Minimoje byloje nukentėjusiajai dėl eismo įvykio buvo nustatyti daugybiniai abipusių dubens kaulų lūžiai. Šioje byloje Klaipėdos apygardos teismas taip pat pažymėjo, kad: „<...> visais atvejais, kai nukentėjusiajam padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, nukentėjusysis be jokių abejonių patiria didelius fizinius skausmus, nepatogumus bei dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, tačiau pagal teismų praktiką priteisiama daugiau kaip 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti paprastai tuo atveju, kai nukentėjusiajam atsiranda žymūs liekamieji reiškiniai, t. y. negrįžtamų padarinių, nustatomas atitinkamas nedarbingumo lygis ir panašiai. Apeliantė atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju, įvertinus visas reikšmingas bylos aplinkybes, susijusias su neturtinės žalos nustatymu, nenustatyta, jog nukentėjusiajai dėl patirto sunkaus sveikatos sutrikdymo, būtų atsiradę negrįžtami padariniai, kaip pavyzdžiui, galūnės amputacija ir panašiai, dėl patirto sunkaus sveikatos sutrikdymo nustatytas atitinkamas nedarbingumo lygis. Ginčo atveju tokių aplinkybių taip pat nenustatyta, nepaisant to, teismas nukentėjusiosios patirtą neturtinę žalą vertino beveik 4 kartais daugiau nei cituojamoje byloje. Akivaizdu, kad toks nukrypimas nuo teismų praktikos, nesant išskirtinių aplinkybių, negali būti laikomas teisingu.

2.5. Skunde nurodo ir tai, kad kaltinamoji eismo įvykį sukėlė ne tyčia, o dėl neatsargumo. Teismų praktikoje pažymima, kad vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė - neatsargiais nesmurtiniais veiksmais pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydi nustatyti mažesni, tuo tarpu tyčiniai, chuliganišku paskatų sąlygoti smurtiniai veiksmai tokiu prielaidu nesuponuoja. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra apibendrinęs, kad kelių eismo įvykių bylose, kai nukentėjusiesiems padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, priteisiama nuo 5792 Eur iki 35 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2009,2K-50/2010,2K-211/2011,2K-453/2011,2K-370/2012,2K-374/2012,2K- 95/2013, 2K-61-696/2016, 2K-225- 895/2016).2 Tuo tarpu teismas, nepaisant to, kad eismo įvykis kilo dėl kaltinamosios neatsargumo, sprendė, kad nukentėjusiosios patirta neturtinė žala yra netgi didesnė nei teismų praktikoje nusistovėjusi maksimali riba sunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais. Vėlgi, ši aplinkybė tik patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas apsiribojo įvykio padarinių vertinimu, tačiau plačiau neanalizavo teismų praktikoje suformuotų taisyklių, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, priimtu Nuosprendžiu nuo jų nukrypo ir tokio sprendimo nemotyvavo.

2.6. Taip pat nurodo, kad plačiau analizuojant ginčo atveju aktualią teismų praktiką, pastebėtina, kad nors teismų nustatyti žalos dydžiai konkrečiose bylose negali būti laikomi teisine taisykle, visgi teismų praktika yra vienas iš kriterijų, kuriuo privalu vadovautis nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį. Nurodo, kad apžvelgiant teismų praktiką, pastebėtina, kad įprastais atvejais (nesant išskirtinių aplinkybių), kada nukentėjusiajam nustatomas sunkus sveikatos sutrikdymas, teismų priteisiamos sumos sudaro apie 5 000 Eur, tai patvirtina sekantys pavyzdžiai:

2.7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017-02-17 nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-25- 489/2017, nustačius, kad nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (atlikta dubens kaulų operacija), sprendė, kad 5 000 Eur suma yra pakankama nukentėjusiojo neturtinei žalai atlyginti; analogiška suma nukentėjusiajai buvo priteista ir Klaipėdos apygardos teismo 2020-01-16 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-1-360/2020. Šioje byloje nukentėjusiajai nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas - nukentėjusiajai dėl eismo įvykio padaryti daugybiniai sužalojimai galvos, krūtinės srityse, lūžiai pėdose, taikytas stacionarinis, reabilitacinis gydymas, atliktos kelios chirurginės operacijos.

2.8. Atkreipia dėmesį, kad didesni neturtinės žalos dydžiai yra priteisiami tada, kai dėl patirto sveikatos sutrikdymo nukentėjusysis praranda dalį darbingumo pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo nagrinėtoje byloje nustatyta, kad: „<...> įvykio metu R. P. lūžo net aštuoni kaulai (dešinės pusės III, VII, X šonkauliai, dešinys mentikaulis, dešinys alkūnkaulis, dešinys šlaunikaulis, abejos girnelės) bei buvo padarytos muštinės-plėštinės žaizdos abiejų kelių srityse. Dėl patirto šlaunikaulio lūžio nukentėjusioji buvo operuota, be to, R. P. diagnozuoti ir liekamieji traumos reiškiniai, įgaunantys lėtinių degeneracinių formų. Pažymėtina ir tai, jog dėl patirtų sužalojimų apeliantė prarado net 65 proc. Darbingumo“. Įvertinus šias aplinkybes iš įvykio kaltininko nukentėjusiajai buvo priteista 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, 3 000 Eur jau buvo atlyginęs draudikas. Taigi viso atlygintos neturtinės žalos suma byloje sudarė 8 000 Eur (Kauno apygardos teismo 2018-11-21 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-304-593/2018).

2.9. Nurodo dar vieną pavyzdį - Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-12-12 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-359-697/2017, kurioje nustatyta, kad nukentėjusiajam eismo įvykio metu buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, jis dėl įvykio neteko 60 % darbingumo. Šioje byloje nukentėjusiajam buvo priteista 8 000 EUR neturtinei žalai atlyginti; Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020-02-25 nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20- 689/2020, nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą įvertino 8 000 EUR. Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis dėl eismo įvykio atsidūrė reanimacijoje, ne kartą operuotas, po įvykio neteko 80 proc. darbingumo, apako viena akimi, pablogėjo veido estetinė išvaizda, buvo ilgai gydytas, patyrė emocinį stresą, teismas pažymėjo ir tai, kad ateityje nukentėjusiajam numatoma atlikti papildomas chirurgines operacijas.

2.10. Taip pat atkreipia dėmesį, kad teismų praktikoje randami pavyzdžiai patvirtina, kad artimas 15 000 Eur neturtinės žalos dydis nustatomas esant itin sudėtingiems sužalojimams ir išimtiniais atvejais, pasižyminčiais ekstraordinarinėmis aplinkybėmis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje byloje Nr. 2K-151/2013 (2013-03-19 nutartis) nustatyta, kad eismo įvykio metu nukentėjusiajam J. Č. dėl sužalojimų galvoje buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, 2007 metų gruodžio 4-21 dienomis jis buvo gydomas ligoninėje, po to slaugos ligoninėje, dėl patirtų sužalojimų apsunkintas kontaktas su juo, jis vangokas, kalba nerišliai, neaiškiai, sunkiai suvokia pačius elementariausius paliepimus, vietoje ir laike nesiorientuoja, neatpažįsta artimųjų, dideli atminties sutrikimai, sutrikęs kūno schemos suvokimas, jam nuo 2008 m. sausio 14 d. terminuotai, o nuo 2012 m. balandžio 16 d. neterminuotai nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, konstatavo, kad J. Č., iki eismo įvykio buvęs pagal savo amžių sveikas, aktyvų gyvenimą gyvenęs žmogus, nuo 2007 m. gruodžio 4 d. yra fiziškai ir dvasiškai suluošintas, eismo įvykio metu patirti padariniai negrįžtami. Šioje byloje nukentėjusiajam priteista 17 377,20 Eur neturtinei žalai atlyginti. Taigi, apeliantės nuomone, neturtinės žalos dydis, kokį nustatė teismas šioje byloje, nėra priteisiamas net ir itin sudėtingais sveikatos sutrikdymo atvejais. Nors teismas pažymėjo, kad nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį reikia įvertinti ne tik teismų praktiką, bet ir tai, kokiu laikotarpiu ji buvo suformuota, tačiau pažymi, kad cituojamos bylos yra 2017,2018,2020 metų, teismų praktika per tokį laikotarpį nepasikeitė ir teismų priteistini neturtinės žalos dydžiai - jų ribos iš esmė nepakito tokius teiginius patvirtina ir tai, kad Nuosprendyje nėra nurodyta jokio teismų praktikos pavyzdžio, kurio pagrindu nukentėjusiosios patirta neturtinė žala buvo įvertinta 37 000 Eur, tiek ir naujausioje teismų praktikoje randami pavyzdžiai.

2.11. Atkreipia dėmesį, kad Klaipėdos apygardos teismo 2021-02-11 nutartyje, baudžiamojoje byloje Nr. 1A- 64-380/2021, pažymėta, kad nukrypimas nuo susiformavusios (besiformuojančios) teismų praktikos galimas ir yra pateisinamas, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos išskirtinių aplinkybių kontekste, o ne stipriai viršijantis įprastai priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžius analogiškos kategorijos bylose. Be to, Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, jog nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį turi būti vertinama žalos dydžio nustatymo kriterijų visuma, o padarinių, kad ir kokie jie skaudūs būtų, sureikšminimas, formaliai įvertinant kitus neturtinės žalos dydžio kriterijus, įtvirtintus įstatyme, yra netinkamas įstatymo, reglamentuojančio žalos dydžio nustatymą, taikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-243- 648/2015). Todėl, nors byloje nustatyta, jog G. S. nesilaikė KET reikalavimų ir dėl tokių jo padarytų pažeidimų buvo sunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata, tačiau jis vairavo blaivus, nesiekė nukentėjusiosios sužaloti, o skaudžios pasekmės kilo dėl neatsargumo. Kaip jau minėta, Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra akcentavęs, kad, asmeniui veikiant tyčia, padaroma didesnė neturtinė žala nei neatsargios kaltės atveju, todėl, esant šiai kaltės formai, priteistinos neturtinės žalos dydis turėtų būti atitinkamai mažesnis nei tyčinių veikų atveju. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą.

2.12. Galiausiai apeliantė pažymi, kad nukentėjusiosios reikalavimas bei teismo priteista suma neatitinka Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijose (patvirtinta Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367) nurodomų neturtinės žalos dydžių. Rekomendacijose nurodoma, kad esant sunkiam sveikatos sutrikdymui neturtinės žalos dydis siekia iki 12 MMA (įvykio metu 1 MMA buvo 642 EUR). Taigi apeliantė daro išvadą, kad Draudikas nukentėjusiajai yra išmokėjęs netgi didesnę sumą nei rekomenduojama teisės aktais. Akcentuotina, kad nors šis teisės aktas yra rekomendacinio pobūdžio, tačiau jis laikytinas gairėmis, kurios padeda užtikrinti panašu analogišku situacijų sprendimą, tuo pačiu ir nukentėjusiųjų asmenų lygiateisiškumą, nustato ribas, kuriu būtina paisyti, siekiant užtikrinti teisingą bei sąžiningą neturtinės žalos atlyginimą. Didesnių nei rekomendacijose nurodomų sumų priteisimas (nesant išskirtiniu aplinkybių) kelia grėsmę teisingam neturtinės žalos atlyginimo instituto taikymui. Todėl sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, būtina įvertinti ir minėtas.

3. Apygardos teismo posėdyje atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės A. B. gynėjas dėl pateikto apeliacinio skundo nurodė, kad palieka spręsti teismo nuožiūrai, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.