Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

23. Vilniaus apygardos teismas 2017-11-08 sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti, priteisti ieškovei A. Žilinskio ir ko UAB iš atsakovės LITGRID AB 157 833,77 Eur už atliktus papildomus statybos rangos darbus, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (157 833,77 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme – 2017-05-31iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2 053 Eur žyminio mokesčio ir 6 833,11 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

24. Teismas nustatė, kad ieškovė prašė tenkinti ieškinį CK 6.684 straipsnio 4 dalies pagrindu arba CK 6.644 straipsnio 1 dalyje, 6.645 straipsnio 1 dalyje, CK 6.681 straipsnyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, nes užsakovės (atsakovės) iniciatyva tarp šalių konkliudentinių veiksmų pagrindu susiformavo rangos santykiai dėl papildomų darbų atlikimo, už kuriuos atsakovė privalo sumokėti jų kainą.

25. Teismas nurodė, kad rangovas turi teisę reikalauti sumokėti už atliktus darbus daugiau nei sutartyje nustatyta darbų kaina tik tokiu atveju, kai yra suderinta abiejų šalių valia, kad atlikti darbai yra papildomi (sutartyje nenumatyti ar į kainos apskaičiavimus neįtraukti ir negalėję būti protingai numatyti), tačiau būtini sutarčiai įvykdyti (statiniui pastatyti, rekonstruoti ir pan.), be to, suderinta šalių valia dėl tokių darbų kainos. Šių klausimų rangovas negali nuspręsti vienašališkai, be užsakovo sutikimo (išskyrus CK 6.684 straipsnio 5 dalyje nustatytą išimtį) ir reikalauti apmokėti už darbus, dėl kurių nebuvo susitarta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2012-10-24 civilinėje byloje Nr. 3K-3-432/2012). Pagal CK 6.684 straipsnio 4 dalį vienas iš pagrindų pakeisti sutartimi sulygtą konkrečią kainą yra tai, kad statybos metu būtina atlikti darbus, nenumatytus normatyviniuose statybos dokumentuose. Sutartyje turi būti nurodoma, kuri šalis turi pateikti tam tikrus normatyvinius dokumentus (CK 6.684 str. 2 d.). Vienas iš tokių dokumentų - statinio projektas (Statybos įstatymo 2 str. 27 d.). Jeigu sutartyje to nenurodyta, kilus ginčui, turi būti nustatyta, kuri iš šalių pagal bylos aplinkybes pateikė dokumentus ir yra atsakinga už statybos normatyvinių dokumentų turinį ir kuriai tenka rizika už šių duomenų tikrumų ir išsamumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009). Be to, šalių santykiams taikytino Viešųjų pirkimų įstatymo normose taip pat nustatyta papildomų darbų atlikimo ir apmokėjimo tvarka. Perkančioji organizacija gali pasirinkti papildomus darbus įsigyti vienu iš kelių įstatymo leistinų būdų: vykdyti įprastines viešojo pirkimo procedūras (pvz., supaprastintą atvirą konkursą) arba pasinaudoti įstatyme nustatyta išimtimi ir šiuos darbus pirkti iš konkretaus tiekėjo, nepaisant aplinkybės, kad ir kiti tiekėjai yra pajėgūs tinkamai juos įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-07-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2011). Kai šalių teisiniai santykiai susiklosto supaprastinto atviro konkurso pagrindu, jie patenka į supaprastintų pirkimų teisinio reguliavimo sritį ir jiems taikoma Viešųjų pirkimų įstatymo 86 straipsnio 11 dalis, kurios 1 punkte nustatyta, kad neskelbiamų supaprastintų derybų būdu gali būti perkamos paslaugos ir darbai, kai dėl aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, paaiškėja, kad yra reikalingi papildomi darbai arba paslaugos, kurie nebuvo įrašyti į sudarytą pirkimo sutartį, tačiau be kurių negalima užbaigti sutarties vykdymo. Tokia pirkimo sutartis gali būti sudaroma tik su tuo tiekėju, su kuriuo buvo sudaryta pradinė pirkimo sutartis, o jos ir visų kitų papildomai sudarytų pirkimo sutarčių kaina neturi viršyti 15 procentų pradinės pirkimo sutarties kainos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2012-10-24 civilinėje byloje Nr. 3K-3-432/2012). Dėl to teismas sprendė, kad nepaisant rangos sutartyje fiksuotos darbų kainos, rangovas turi teisę į papildomų, t. y. normatyviniuose statybos dokumentuose (inter alia statinio projekte) nenumatytų, darbų apmokėjimą, jei iki jų atlikimo buvo pranešęs užsakovui apie jų būtinumą ir su tuo susijusį sutarties kainos padidėjimą bei gavęs užsakovo sutikimą.

26. Teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes ir bylos duomenis sprendė, kad ieškovė įrodė, kad jos atlikti darbai laikytini papildomais (nenumatytais), kad ieškovė buvo pranešusi atsakovei apie papildomų darbų atlikimo būtinumą bei kainos padidinimą ir buvo gavusi atsakovės sutikimą (sąlyginį) dėl papildomų darbų atlikimo ir jų kainos, kad ieškovei priteistina papildomų darbų kaina.

Žemesnės instancijos teismas

28. Teismas, įvertinęs abiejų šalių argumentus ir motyvus bei pateiktus įrodymus, konstatavo, kad teismo ekspertas L. U. atliko didelės apimties ekspertinį tyrimą ir nepadarė atsakovės nurodytų klaidų – pateiktas aktas yra pakankamai išsamus ir nuoseklus, o jame išdėstytos išvados yra pagrįstos bei padarytos nešališkai ištyrus ekspertui pateiktus duomenis.

29. Teismas nurodė, kad atsakovė, kritikuodama eksperto L. U. išvadas, iš esmės rėmėsi tuo, kad ekspertizę atliko ieškovės, o ne teismo paskirtas ekspertas, tačiau nenurodė, kad dėl to ekspertas būtų buvęs šališkas, neobjektyvus ar nekompetentingas, nors jo, kaip specialisto, nuomonė ir skiriasi nuo atsakovės pozicijos.

30. Teismas pažymėjo, kad atsakovė neteigė ir tokių duomenų byloje nėra, kad ekspertas L. U. galėtų būti priklausomas nuo ieškovės. Atsakovės teigimu, pateiktas ekspertizės aktas yra prieštaringas – eksperto išvada, jog techniniame projekte privalėjo būti „Susisiekimo dalis“, kurioje turėjo būti detaliai atvaizduoti kelių atstatymo sprendiniai, kelių charakteristikos, reikalavimai ir kt., prieštarauja kitai išvadai, jog bendras principas yra tas, kad techninio projekto sudedamųjų dalių sudėtis yra rekomendacinė. Teismas nesutiko su atsakove, nes tokie teiginiai nerodo eksperto išvados prieštaringumo, jeigu jie vertinami neatsietai, t. y. neištraukiant iš konteksto atskirų ekspertizės akto sakinių ir nutylint kitas svarbias akto nuostatas, o nuosekliai skaitant ir vertinant visą akto turinį kaip visumą.

31. Teismas nustatė, kad kaip tariamą ekspertizės akto prieštaringumą atsakovė nurodė ir kitus atskirus akto sakinius, ištrauktus iš konteksto, bandydama juos sulyginti, tačiau, teismo vertinimu, tokiu būdu akto prieštaringumas negali būti pagrįstas, nes visumoje eksperto išvados nėra prieštaringos. Be to, nedideli netikslumai nėra kliūtis tokiomis išvadomis vadovautis. Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką eksperto išvada, kuria suformuluotas kategoriškas atsakymas į teismo pateiktą klausimą, pripažįstama tiesioginiu įrodymu. Eksperto išvada, padaryta prielaidos forma, pripažįstama netiesioginiu įrodymu, tačiau toks dokumentas nepraranda savo įrodomosios galios dėl to, kad jame nėra konkrečios išvados tiriamuoju klausimu, o tik tęsiamas įrodinėjimo procesas ir prielaidos forma padarytai eksperto išvadai pagrįsti ar paneigti gali būti pateikiami atitinkamai kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-01-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2007). Teismas sprendė, kad šios nuostatos taikytinos ir nagrinėjamos eksperto išvados atveju.

32. Teismas pažymėjo, kad pagal civilinio proceso įrodinėjimo specifiką - nėra nustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Dėl to teismas darė išvadą, kad nagrinėjamoje byloje vadovaujasi specialisto (ekspertizės) akto išvadomis visumoje kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

33. Teismas nurodė, kad atsakovės teigimu, ekspertas L. U. nepagrįstai pateikė išvadas teisiniais klausimais, pavyzdžiui, kad eksperto išvada apie KPT SD 07 taisyklių reikalavimų neprivalomumą ieškovės vykdytiems kelių dangos atstatymo darbams yra teisinio pobūdžio nuomonė ir teismo neturėtų būti vertinama. Atsakovės teigimu, L. U. nėra kompetentingas aiškinti teisės aktus, nes neturi teisinio išsilavinimo, be to aiškinti KPT SD 07 gali tik jas išleidęs asmuo – Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos. Teismas nesutiko su atsakove, kadangi sprendė, jog specialisto (ekspertizės) akte nėra nei vienos išvados teisiniu klausimu.

34. Teismas pažymėjo, kad ekspertas, kaip specialistas, atsakydamas į jam užduotus, jo kompetencijai priklausančius statybos ir projektavimo srities klausimus, privalo išmanyti ir vadovautis, motyvuoti bei grįsti savo išvadas statybą reglamentuojančiais teisės aktų reikalavimais, normatyviniais statybos techniniais dokumentais. L. U. statybos srities teisės aktų aiškinimo/interpretavimo neteikė, o tik juos citavo, taikė ir paaiškino, kodėl juos taiko/netaiko tiek, kiek tai susiję su jo konkrečiu ekspertiniu tyrimu. Ekspertas, spręsdamas, ar ieškovė privalėjo vykdyti kelių dangos atstatymo darbus pagal KPT SDK 07 taisyklių reikalavimus, negalėjo jomis nesivadovauti ir nepasisakyti dėl jų taikymo ekspertinio tyrimo apimtyje.

35. Teismo vertinimu, nors atliktoji L. U. statybos ekspertizė CPK prasme ir neturi teismo ekspertizės statuso (teismas jos neskyrė), tačiau ją yra atlikęs į teismo ekspertų sąrašus įrašytas teismo ekspertas, kuriam SPSC išduoti kvalifikacijos atestatai suteikia teisę atlikti statinio bei projekto ekspertizę. Teismas pažymėjo, kad nurodytas ekspertizės aktas vertintinas kaip rašytinis įrodymas, nes ekspertizė buvo atlikta ne teismo paskyrimu, bet ieškovės prašymu, tačiau nesiremti ja nėra pagrindo, kadangi ji yra atlikta savo srities specialisto, profesionalo, įrašyto į teismo ekspertų sąrašą. Be to, atsakovė iš esmės nepateikė nurodytas specialisto (ekspertizės) išvadas paneigiančių įrodymų (CPK 178 str.)

36. Teismas laikė pagrįstais ieškovės teiginius, kad jos atlikti ginčo darbai laikytini papildomais (nenumatytais), nes yra pagrįsti rašytiniu įrodymu - L. U. 2017-04-11 statybos ekspertizės aktu (toliau – ir Išvados). Teismas, vertindamas šį aktą kartu su kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais, konstatavo, kad yra pakankamas ir pagrįstas pagrindas išvadai, kad ieškovės atlikti ginčo darbai laikytini papildomais (nenumatytais) (CPK 185 str.).

37. Teismas pagal bylos duomenis sprendė, kad keliai, kurių dangos atstatymo darbus atliko ieškovė (rangovas) buvo ne valstybinės, o vietinės reikšmės (Pagėgių savivaldybės administracijos raštai 2011-10-27 Nr. R2-211, 2015-02-06 Nr. R2-251, 2016-04-29 Nr. R2-795), todėl KPT SDK 07 taisyklės bei jomis pagrįsti Pagėgių savivaldybės administracijos reikalavimai, pagal kuriuos ieškovė parengė Kelio dangos atstatymo darbų technologijos projektą, ir iš šių reikalavimų atsiradę kelių dangos atstatymo sprendiniai Statybos darbų sutarties sudarymo momentu konkrečiu atveju rangovui nebuvo privalomi, ką nurodė ir specialistas L. U. (Išvadų 7 p.).

38. Teismas pažymėjo, kad pagal šalių sudarytą Statybos darbų sutartį ieškovė kelių dangos atstatymo darbus privalėjo vykdyti, vadovaudamasis techniniu projektu, Statybos darbų sutarties ir galiojančių teisės aktų reikalavimais, tarp kurių nebuvo KPT SDK 07 taisyklių ir STR 2.06.04:2011, nes keliai buvo vietinės reikšmės ir ne gatvės (Pagėgių savivaldybės administracijos 2016-04-29 raštas Nr. R2-795). Ieškovei buvo privalomas STR 1.07.02:2005 „Žemės darbai“, o ne KPT SDK 07 taisyklių reikalavimai.

39. Teismas pagal bylos duomenis nustatė, kad atkuriant vietinės reikšmės kelius po to, kai žemės sankasa ir konstrukcija buvo išardyta tiesiant kabelius, reikia vadovautis to kelio savininko išduotomis projektavimo sąlygomis, o KPT SDK 07 yra taikomos valstybinės reikšmės keliams, tačiau gali būti taikomos ir vietinės reikšmės keliams, jei taip nusprendžia savivaldybė (kelio savininkas).

40. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad projektavimo sąlygos yra išduodamos statinio projekto, kurio pirmas etapas yra techninis projektas (antras etapas - darbo projektas, rengiamas pastarojo pagrindu ir jo detalizavimui), parengimo tikslu, sprendė, kad kelio savininko reikalavimas vadovautis KPT SDK 07 taisyklių reikalavimais turėjo būti pateiktas statytojui/užsakovui projektavimo sąlygos forma ir pastarojo įgyvendintas rengiamame techniniame projekte. Tuo tarpu, nagrinėjamu atveju techninio projekto rengimui nebuvo išduotos projektavimo sąlygos, numatančios KPT SDK 07 taisyklių reikalavimų taikymą. Techninio projekto rengimui Pagėgių savivaldybės administracija 2013-12-20 buvo išdavusi Specialiuosius architektūros reikalavimus Nr. SA-13/54, kuriuose nėra sprendimo/reikalavimo projektuoti ir vykdyti kelių atstatymo darbus pagal KPT SDK 07.

41. Teismas darė išvadą, kad techniniame projekte nebuvo numatyta sprendinių, įgyvendinančių ir reikalaujančių statybos darbų metu taikyti KPT SDK 07 taisyklių reikalavimus (taip pat ir Statybos darbų sutartyje bei kituose ieškovei prieš sutarties sudarymą pateiktuose dokumentuose), kas nustatyta statybos ekspertizės akto išvadose ir ką patvirtina techninio projekto turinys bei atsakovės LITGRID AB raštai 2014-02-17 Nr. SD-926 ir 2015-02-27 Nr. SD-892 tiekėjams (įskaitant ieškovę), kad kelio atstatymo darbai atliktini pagal techninio projekto reikalavimus bei sprendinius ir kelio atstatymo darbo projekto rengti nereikia.

42. Teismas nurodė, kad Pagėgių savivaldybei nenusprendus taikyti savo valdomiems vietinės reikšmės keliams KPT SDK 07 taisyklių reikalavimus ir nepateikus atitinkamų projektavimo sąlygų dėl jų reikalavimų įgyvendinimo, rengiant techninį projektą, KPT SDK 07 taisyklių reikalavimai liko neprivalomais Pagėgių savivaldybei priklausančių kelių atstatymo darbams. Pagėgių savivaldybės administracija pirmą kartą pareikalavo kelių dangos atstatymo darbus atlikti pagal KPT SDK 07 taisykles tik 2015-02-06 rašte Nr. R2-251, t. y. jau vykdant šalių parengtą ir patvirtintą techninį projektą bei Statybos darbų sutartį.

43. Teismas sprendė, kad Statybos darbų sutarties sudarymo metu nei teisės aktuose, nei techniniame projekte, nei Statybos darbų sutartyje ar kituose ieškovui perduotuose dokumentuose nebuvo jokio reikalavimo vietinės reikšmės kelių dangos atstatymo darbus atlikti pagal KPT SDK 07 taisyklių reikalavimus, t. y. ieškovė negalėjo ir neturėjo numatyti, kad darbus turės atlikti pagal minėtų taisyklių reikalavimus, nulemiančius, kaip parodė faktinė situacija, žymiai didesnius darbų ir medžiagų kiekius (papildomus darbus).

44. Teismas nesutiko su atsakove, kad vietinių kelių atstatymo darbai buvo įvertinti (numatyti) techniniame projekte ir kitoje ieškovei pateiktoje dokumentacijoje, kuri buvo pateikta ieškovei, jie įtraukti į Statybos darbų sutartyje numatytų darbų apimtį, o ieškovė galėjo įsivertinti darbų apimtis Statybos darbų sutarties sudarymo metu, kadangi šie teiginiai neatitiko objektyviai nustatytų faktinių aplinkybių.

45. Teismas pažymėjo, kad Išvadų 6 punkte ekspertas L. U. pagrįstai ir teisingai nustatė, kad užsakovo (atsakovė) pateiktas rangovui (ieškovei) techninis projektas privalėjo numatyti kelių dangos atstatymo (remonto/rekonstrukcijos) darbų sprendinius, kurie, remiantis STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 8 priedo 2.6 p., yra išdėstomi tam skirtoje specialioje techninio projekto „Susisiekimo“ dalyje. Tačiau techniniame projekte kelių dangos atstatymo rekonstrukcijos /remonto projektinių sprendinių bei duomenų (įskaitant kelių dangos charakteristikas, išmatavimus, brėžinius ir t.t.), kurie privalo būti „Susisiekimo“ dalyje, nebuvo. Dėl to techninis projektas neatitiko KTR „AUTOMOBILIŲ KELIAI“ (5 p.) bei STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 8 priedo 2.6 p., 8 priedo 14-16.5 p.

46. Teismas nurodė, kad Išvadų 1 punkte ekspertas nustatė, kad Vėjo energijos jėgainių parko „Pagėgiai 13“ prijungimo prie elektros perdavimo tinklų statybos darbų viešojo pirkimo sąlygų prieduose konkrečiai ir aiškiai kelių dangos atstatymo darbai (remontas, rekonstrukcija) taip pat nenumatyti. Ekspertas daro galimą prielaidą, jog Statybos darbų sutarties Specialiųjų sąlygų priedo Nr. I „Darbų žiniaraštis“ 3.1.21 punkte numatytas darbas „Tranšėjos kasimas ir užpylimas“, mato vienetas - 1 komplektas, kiekis - 1, kaina be PVM - 560 000 Lt, kaip artimiausiai susijęs su kelių dangos atstatymo darbais, galimai apima ir techninio projekto dalies „Elektros linijos“ Sąnaudų ir kiekių žiniaraščio 10 sk. 44 punkte numatytus darbus - „Žvyro dangos atstatymas“, mato vnt. -100 m2, kiekis - 642,50 (t. y. 64 250 m²).

47. Teismas nurodė, kad iš esmės ginčo nėra dėl to - ieškovė su tuo sutiko, tai patvirtino ir ekspertas, savo akte pažymėdamas, jog kelių dangos atstatymo darbai techniniame projekte, nors ir neišsamiai bei nepakankamai detalizuotai, bet buvo numatyti (64 250 kv. m žvyro dangos atstatymas). Ieškovė taip pat neginčijo pareigos atlikti kelių dangos atstatymo darbus fakto. Ginčas iš esmės yra tik dėl kelių dangos atstatymo darbų apimties (kiekių), nenumatytų techniniame projekte ir Statybos darbų sutartyje, dėl to laikytinų papildomais, už kuriuos ieškovė turi teisę gauti apmokėjimą. Dėl to teismas sprendė, kad atsakovės teiginiai, kuriais siekė įrodyti, kad techninis projektas numatė kelių dangos atstatymo darbus, faktiškai yra teisiškai nereikšmingi. Be to, atsakovė apsiribojo abstrakčia pozicija apie vietinių kelių atstatymo darbų numatymą projektinėje ir kitoje dokumentacijoje, dėl ko iš esmės ginčo ir nėra.

48. Teismas pažymėjo, kad ekspertas L. U. detaliai išanalizavo ir ištyrė visą ieškovei perduotą techninį projektą (įskaitant atsakovės minimą fragmentą apie grunto panaudojimą), Statybos darbų sutarties ir viešojo pirkimo dokumentaciją ir nustatė, kad techniniame projekte konkrečiai ir aiškiai „Kelių dangos atstatymo (remonto ar rekonstrukcijos) darbai“ neįvardyti, jų sprendinių nenumatyta. Teismas sprendė, kad šių išvadų, pagrįstų išsamia analize ir skaičiavimais, negalima paneigti atsakovės samprotavimais.

49. Teismas nustatė, kad ekspertas, remdamasis atitinkamais skaičiavimais, Išvadų 2 punkte nurodė, kad rangovo faktiškai atlikti kelių dangos atstatymo darbai, panaudoti darbų ir medžiagų kiekiai atsispindi statybos darbų žurnale Nr. 3 (pateikta 3.8-3.13 lentelėse), o, įvertinus jame esančius įrašus, konstatuotina, kad rangovas, įvykdydamas Kelio dangos atstatymo darbų technologinį projektą, kelių dangos atstatymui faktiškai panaudojo 11 838,01 m³ kiekį žvyro mišinio. Techninio projekto žiniaraščiuose numatytas „Žvyro dangos atstatymas“ plotas (rangovui turėjo būti žinomas) (64 250 m²) bei tūris (rangovui neturėjo būti žinomas ir atitinkamai neprivalomas) (4 240,5 m³) tebuvo preliminariai numatytas ir darbų eigoje galėjo faktiškai keistis (Statybos darbų sutarties Bendrųjų sąlygų 1.3.2., 1.3.4 p.). Dėl to teismas sprendė, kad ekspertas, siekdamas užtikrinti tyrimo ir jo išvadų objektyvumą bei atsakyti į klausimus dėl faktiškai atliktų darbų/medžiagų kiekių būtinumo bei numatymo techniniame projekte ir Statybos darbų sutartyje, rėmėsi iš esmės vieninteliu, pagal techninį projektą paskaičiuotu, užsakovo kelių žvyro dangos atstatymui pakankamu pripažintu parametru - atstatytino žvyro dangos sluoksnio storiu - 6,6 cm. Tikslus medžiagų (žvyro mišinio) kiekis, kuris turėjo būti faktiškai panaudotas atstatant 6,6 cm storio žvyro dangą, yra paskaičiuotas ekspertizės akto tiriamojoje dalyje, atsižvelgiant į kiekvieno kelio dangos matmenis ir sudaro 2 692,63 m³.

50. Teismo vertinimu, šis dydis laikytinas numatytu techniniame projekte ir Statybos darbų sutartyje bei buvo būtinas tinkamam kelių dangos atstatymui, o šį kiekį (2 692,63 m³) viršijanti faktiškai atliktų darbų ir medžiagų dalis, t. y. 9 145,38 m³ (11 838,01 m³ - 2 692,63 m³), laikytina nenumatyta techniniame projekte bei Statybos darbų sutartyje ir nebuvo būtina tinkamam kelių dangos atstatymui pagal techninį projektą bei Statybos darbų sutartį. 9 145,38 m³ žvyro dangos įrengimo darbai buvo pertekliniai, nes atsirado, vykdant Kelio dangos atstatymo darbų technologijos projektą, parengtą remiantis Pagėgių savivaldybės administracijos raštuose 2015-02-06 Nr. R2-251 ir 2015-04-21 Nr. R2-793 išdėstytais reikalavimais dėl kelių dangos atstatymo sprendinių, pagrįstų KPT SDK 07 taisyklėmis, nors šie reikalavimai rangovui nebuvo privalomi, o šių sprendinių įgyvendinimui skirtų darbų/medžiagų dalis neįtraukta į techniniame projekte ir Statybos darbų sutartyje numatytų darbų apimtį ir dėl jų neprivalomumo negali būti laikoma rangovo numatyta. Dėl to teismas sprendė, kad 9 145,38 m³ žvyro dangos įrengimo darbai laikytini papildomais darbais/medžiagomis, kurių rangovas negalėjo ir neprivalėjo numatyti, sudarydamas Statybos darbų sutartį. Ekspertinio tyrimo metu buvo tiksliai nustatyta, kokias kelių dangos atstatymo darbų apimtis ieškovė objektyviai galėjo numatyti ir kurių negalėjo numatyti, tuo tarpu, atsakovė nepateikė jokių argumentų ir įrodymų (CPK 12 str., 178 str.), kad ekspertizės akte nurodytus papildomus (nenumatytus) darbus ieškovė galėjo numatyti.

51. Teismas pažymėjo, kad nesant užsakovo pateiktame techniniame projekte kelių dangos atstatymo sprendinių („Susisiekimo dalis“), rangovas, sudarydamas su užsakovu Statybos darbų sutartį, negalėjo ir neturėjo numatyti, kad kelio dangos atstatymas turės būti atliekamas pagal žymiai vėliau Pagėgių savivaldybės administracijos raštuose 2015-02-06 Nr. R2-251 ir 2015-04-21 Nr. R2-793 nurodytus reikalavimus, dalinai pagrįstus KPT SDK 07 taisyklėmis. Jei techninis projektas būtų turėjęs dalį „Susisiekimo dalis“, tai būtų suteikę rangovui galimybę tiksliai numatyti visus vėliau faktiškai atliktus darbų ir medžiagų kiekius, įskaitant ir Pagėgių savivaldybės administracijos pareikalautą įrengti kelių dangos storį (kiekį), perkeltą į Kelio dangos atstatymo darbų technologijos projektą, ką iš esmės akcentavo ir ekspertinį tyrimą atlikęs L. U.. Šie kelių dangos atstatymo storiai techniniame projekte nenumatyti ir ieškovui nebuvo žinomi ir privalomi. Atitinkamai jų nulemti žvyro kiekiai ir su tuo susiję kelio atstatymo darbai taip pat negalėjo būti numatyti. Dėl to teismas sprendė, kad ieškovė eksperto paskaičiavimu atsakovės reikalavimu faktiškai atliko 9 145,38 m³ žvyro dangos įrengimo darbų/medžiagų, kurie nebuvo numatyti Statybos darbų sutartyje bei techniniame projekte (normatyviniuose statybos dokumentuose) ir dėl to pagal CK 6.684 str. 4 d. laikytini papildomais darbais (Bendrųjų sąlygų 1.1.1 p.). Kadangi techninis projektas, kurį ieškovei pateikė atsakovė, privalėjo numatyti kelių dangos atstatymo darbų sprendinius („Susisiekimo dalis“), tačiau jų nenumatė, atsakovė yra atsakinga už techninio projekto turinį ir jai tenka jos neišsamumo/ netinkamumo rizika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).

52. Teismas nurodė, kad, atsakovės teigimu, informacija apie vietinių kelių atstatymą buvo pateikta darbų viešojo pirkimo procedūrų metu, tačiau šiam teiginiui pagrįsti nepateikia įrodymų. Ieškovė, nors ir pripažino, kad informacija apie kelių dangos atstatymą su atsakove viešojo pirkimo metu buvo apsikeičiama, tačiau joks viešojo pirkimo procedūros metu ieškovei pateiktas dokumentas nereikalavo ir neleido numatyti vėliau ieškovės atliktų papildomų darbų fakto ir kiekių. Be to, atsakovė savo 2014-02-28 rašte Nr. SD-1109 dėl viešojo pirkimo dokumentų paaiškinimo nurodė tiekėjams tik vienintelę informaciją, kad kelių dangos atstatymui numatytas kiekis yra nurodytas būtent techninio projekto Sąnaudų žiniaraščio 10 sk. 44 p. (Žvyro dangos atstatymo kiekis 64 250 m²), kas, kaip nustatė ekspertas, neleido numatyti ieškovei vėliau atliktų papildomus darbų.

53. Teismas nustatė, kad Pagėgių savivaldybės administracijos 2011-10-27 rašte Nr. R2-2111 buvo nurodyta, kad keliai priklauso vietinės reikšmės kelių kategorijai, o kelių danga turi būti atstatyta laikantis Kelių įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių žemės kasimo, dangų ir žaliųjų plotų atstatymo darbus, tačiau čia nėra reikalavimo laikytis KPT SDK 07 taisyklių. Techninio projekto parengimui Pagėgių savivaldybės administracijos 2013-12-20 išduotuose Specialiųjų architektūros reikalavimų Nr. SA-13/54 2 skyriuje (dokumentuose, su kuriais ieškovė galėjo susipažinti iki Statybos darbų sutarties sudarymo) buvo reikalaujama, kad, tiesiant inžinerinius tinklus, pažeidus kelius, takelius, apželdintus žemės sklypus, pažeistas vietas būtina sutvarkyti ir atstatyti taip kaip buvo prieš atliekant statybos darbus, o reikalavimus kelių dangos atstatymui, paremtus KPT SDK 07 taisyklėmis, kurių įgyvendinimo rezultate, be būtinų ir numatytų darbų, buvo atlikti ir papildomi (nenumatyti) darbai, Pagėgių savivaldybės administracija ieškovei pareiškė tik vykdant Statybos darbų sutartį.

54. Teismas darė išvadą, kad aplinkybė, kad viešojo pirkimo procedūrų metu rangovams buvo suteikta galimybė apžiūrėti statybvietę ir realiai įsivertinti perkamų darbų kiekius, neįrodo, kad ieškovė galėjo numatyti papildomų darbų kiekius (CPK 12 str., 178 str.), nes, kaip jau buvo minėta, ekspertas objektyviai nustatė, jog papildomi darbai atsirado įgyvendinant ieškovės darbams neprivalomus Pagėgių savivaldybės administracijos reikalavimus, kuriuos palaikė ir pradėjo reikalauti iš ieškovės įvykdyti, ir atsakovė. Taigi, su šių neprivalomų ieškovei reikalavimų įgyvendinimu susiję darbų/medžiagų kiekiai negalėjo būti ieškovės numatyti net ir faktiškai apžiūrint pačius kelius ir jų būklę.

55. Teismas nurodė, kad atsakovės teigimu, techniniame projekte buvo numatyta, jog kabelinė linija bus tiesiama keliu, todėl ieškovė žinojo, kad darbų vykdymo metu bus pažeista kelių danga ir reikės jos grąžinimo į tinkamą naudoti padėtį. Teismas pažymėjo, kad ieškovė neginčijo žinojimo, t. y. apie kelių dangos atstatymo darbų būtinumą, bet nagrinėjamo ginčo esmė yra tai, kad ieškovė negalėjo numatyti dalies jos vėliau atliktų darbų, kurie vertintini kaip papildomi ir dėl to apmokėtini.

56. Teismas pažymėjo, kad eksperto išvados yra pakankamai argumentuotos, pagrįstos tiek dokumentais, tiek galiojusiu tuo metu teisiniu reguliavimu, padarytos visapusiškai ištyrus jam pateiktą medžiagą ir atliekant išsamius skaičiavimus. Tuo tarpu, atsakovė, apsiribodama teiginiais apie techninio projekto tinkamumą vien dėl to, kad jis perėjo derinimo ir tvirtinimo procedūrą, nepateikė konkrečių argumentų ir įrodymų, paneigiančių statybos ekspertizės akte nustatytą konkretų techninio projekto netinkamumo pagrindimą.

57. Teismas nurodė, kad šalys neprašė skirti teismo ekspertizę, kuri patvirtintų arba paneigtų šalių reikalavimus ir atsikirtimus.

58. Teismo vertinimu, atsakovė klaidingai savo poziciją grindė Statybos darbų sutarties Bendrųjų sąlygų 1.3.2 punktu, nes nagrinėjamu atveju ieškovė prašė apmokėjimo už papildomus darbus, kurių ji neturėjo ir negalėjo numatyti. Ši Statybos darbų sutarties nuostata netaikytina.

59. Teismas pagal bylos duomenis sprendė, kad atsakovė tinkamai pagal CK 6.684 straipsnio 4 dalį buvo informuota apie papildomų darbų atlikimo būtinumą ir pati reikalavo iš ieškovės jų įvykdymo. Byloje iš esmės ginčas kilo tik dėl atsakovės sutikimo, kad šie darbai turi „papildomų“ darbų statusą, ir sutikimo su jų atlikimo kaina buvimo.

60. Teismas nustatė, kad atsakovė 2015-03-16 rašte Nr. SD-1115, atsakydama į ieškovės 2015-03-02 prašymą Nr. 05-015/0411, pasiūlė ieškovei suderinti su Pagėgių savivaldybės administracija kelių dangos atstatymo darbų sprendinius pagal jos reikalavimus bei atlikti atsakovės reikalaujamus darbus, o ginčą (dėl darbų „papildomo“ statuso ir jų apmokėjimo) su atsakove spręsti lygiagrečiai, vadovaujantis Statybos darbų sutarties nuostatomis, reglamentuojančiomis ginčų sprendimą. Vėlesniame atsakyme (2015-07-21 Nr. SD-3123) į ieškovės 2015-05-27 prašymą Nr. 05-081/1100 dėl papildomų darbų apmokėjimo atsakovė nurodė, kad papildomų darbų ir medžiagų, atstatant vietinės reikšmės kelius (pagal suderintą darbų technologijos projektą) kaštų pagrįstumą ji išnagrinės ir įvertins po atstatytų kelių perdavimo Pagėgių savivaldybės administracijos atstovams. Šį raštą ieškovė vertina kaip atsakovės sąlyginį sutikimą, jog darbai yra papildomi ir gali būti apmokėti (sutarties kaina padidinta), tačiau atidėjo jų kainos svarstymą vėlesniam momentui - po jų atlikimo ir kelių perdavimo savivaldybei. Atsakovė su tokiu vertinimu nesutiko ir sutikimo davimo faktą neigė.

61. Teismas nurodė, kad atsakovė, nesutikdama dėl CK 6.684 str. 4 d. papildomų darbų kainos apmokėjimui būtinos sąlygos (užsakovo informavimas apie papildomų darbų atsiradimą ir jo sutikimas didinti sutarties kainą) buvimo, teigė, kad jos 2015-07-21 raštas nereiškė, kad darbai yra pripažinti kaip papildomi ir kad jų atlikimas yra pagrįstas. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės teiginius, kad ji nepripažino papildomų darbų būtinumo, nesutiko, kad tai yra papildomi darbai ir pan.

62. Teismas pažymėjo, kad CK 6.684 str. 4 d. taikymo sąlygos, kad atsakovė būtų laiku (prieš papildomų darbų atlikimą) informuota apie jų poreikį, buvimą patvirtina šalių ir Pagėgių savivaldybės administracijos susirašinėjimas, iš kurio matyti, kad pats atsakovė buvo šių darbų iniciatorė ir tai buvo jos išreikštas poreikis dėl šių darbų atlikimo, kadangi atsakovė pilnai palaikė Pagėgių savivaldybės pareikštus reikalavimus kelių dangos įrengimui, kurių įgyvendinimui ir buvo skirti papildomi darbai, bei pradėjo reikalauti, nepriklausomai nuo priežasčių, iš ieškovės vykdyti darbus pagal šiuos reikalavimus.

63. Teismas iš esmės sutiko su ieškove, kad yra ir antroji atsakovės ginčijama sąlyga papildomų darbų priteisimui – sutikimas su papildomų darbų kaina, t. y., kad teisėtų lūkesčių, nepiktnaudžiavimo teise ir sąžiningumo principai, sudarė pakankamas ir pagrįstas prielaidas ieškovei nurodytą atsakovės poziciją vertinti, kaip sąlyginį sutikimą, ir neatsisakyti sutarties (CK 6.653 str. 4 d.), o atvirkščiai – atlikti papildomus darbus (nors ir be atsakovės aiškiai patvirtintos kainos) bei ateityje pretenduoti į jų pagrįsto dydžio apmokėjimą. Teismas sprendė, kad toks ieškovės vertinimas, atsižvelgiant taip pat į tuo metu buvusias faktines aplinkybes dėl viešojo intereso ir atsakovės reikalavimo vykdyti papildomus darbus, remiantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, pripažintinas pakankamu CK 6.684 str. 4 d. taikymui.

64. Teismas darė išvadą, kad atsakovė 2015-07-21 rašte Nr. SD-3123 atsakydama į ieškovės 2015-05-27 prašymą Nr. 05-081/1100 dėl papildomų darbų apmokėjimo, suteikė ieškovei teisėtą lūkestį, kad po papildomų darbų atlikimo bus sprendžiamas jų kaštų (mokėtinos kainos) pagrįstumo klausimas, nurodydama, kad papildomų darbų ir medžiagų kaštų, atstatant vietinės reikšmės kelius (pagal suderintą darbų technologijos projektą) pagrįstumas bus nagrinėjamas ir įvertinamas po atstatytų kelių perdavimo Pagėgių savivaldybės administracijos atstovams. Teismo vertinimu, iš tokios formuluotės tikėtina išvada, kad papildomų darbų fakto ir jų būtinumo atsakovė nekvestionuoja, o atviru ateities vertinimui palieka tik jų kaštų pagrįstumo klausimą.

65. Teismas pažymėjo, kad jeigu sutikti su atsakove, kad tokia formuluotė nėra aiškus jos sutikimas ieškovės nurodytus darbus laikyti papildomais, tai vienaip ar kitaip atsakovė šiame rašte akivaizdžiai pripažino, kad šie darbai galės būti laikomi papildomais ir netgi galės būti apmokėti, jei po įvertinimo jų kaštai bus pripažinti pagrįstais. Tam įtaką daro ir viešasis interesas, susijęs su viešojo pirkimo sutarties vykdymu bei vietos gyventojų interesais, nes, nesant atsakovės aiškaus pritarimo jo reikalaujamų atlikti papildomų darbų kainai ir ieškovei dėl to negalint pradėti kelių dangos atstatymo darbų ar juos sustabdant ar iš viso atsisakius sutarties, būtų iškilusi reali grėsmė viešajam interesui - kelių danga būtų likusi ilgam laikui neatstatyta (netgi ieškovės numatytais darbų ir medžiagų kiekiais), kas būtų neapibrėžtam laikui sudarę kliūtis pravažiuoti jais tiek vietos gyventojams, tiek viešajam keleiviniam ar specialiųjų tarnybų transportui. Dėl to teismas sprendė, kad ieškovės sprendimas sutikti su atsakovės pasiūlymu spręsti papildomų darbų kaštų pagrįstumą jau po darbų atlikimo tuo metu buvo protingas, teisingas ir sąžiningas ir negali būti vertinamas kaip atimantis iš jo teisę reikalauti papildomų darbų apmokėjimo.

66. Teismas nurodė, kad aplinkybės (viešasis interesas, susijęs su viešojo pirkimo sutarties vykdymu bei vietos gyventojų interesais) liudija ir dar apie vieno pagrindo ieškovei reikalauti papildomų darbų apmokėjimo buvimą (CK 6.684 str. 5 d.) - net ir negavęs užsakovo sutikimo dėl konkrečių papildomų darbų kainos, rangovas išsaugo savo teisę reikalauti jos apmokėjimo, jeigu įrodo, kad jo neatidėliotini veiksmai atitiko užsakovo interesus, o dėl statybos darbų sustabdymo statybos objektas būtų žuvęs ar buvęs sugadintas. Šiuo atveju papildomų darbų atlikimas visiškai atitiko atsakovės interesus, nes ji pati reikalavo jų atlikimo iš ieškovės. O atstatytos dangos neturintys keliai, kaip statybos objektas (jei ieškovė ginčo laikotarpiui būtų sustabdžiusi kelių dangos atstatymą ir kreipusi į teismą arba iš viso atsisakiusi sutarties) per ilgesnį laiką veikiami oro sąlygų ir pravažiuojančio jais kelių transporto, būtų dar daugiau sugadinti.

67. Teismas nesutiko su atsakove, kad dėl ieškovės netinkamai atliktų darbų ir visiško gyventojų interesų nepaisymo kasant kelius, vietiniai keliai tapo nepravažiuojami ir susidarė kritinė padėtis, dėl ko ieškovė negali remtis viešojo intereso gynimu. Pirmiausia ieškovė pareikštu ieškiniu negynė viešojo intereso, tačiau apie viešąjį interesą kalba tik aiškindama situaciją, kurioje buvo atsidūręs prieš papildomų darbų atlikimą, kuomet atsakovė iš ieškovės reikalavo kuo skubiau atlikti papildomus darbus pagal Pagėgių savivaldybės administracijos nurodytus reikalavimus, o tuo pačiu davė tik nekonkretų šių darbų kaštų vertinimo ir apmokėjimo ateityje pažadą.

68. Teismas pagal bylos duomenis sprendė, kad darbų (papildomų) atlikimo iniciatyva priklausė atsakovei (užsakovui), sutikusiai su Pagėgių savivaldybės administracijos iškeltų neprivalomų kelių dangos atstatymo reikalavimų taikymu, ir pradėjusiai reikalauti iš ieškovės jų įgyvendinimo. Teismas pažymėjo, kad teisumų praktika (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-09-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-380/2014 (šioje dalyje palikta nepakeista Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-08-07 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-368-969/2015) traktavo kaip užsakovo atliktą papildomų darbų užsakymą, kuriam CK 6.653 str. 4 d. įtvirtintas teisinis reglamentavimas iš viso netaikomas.

69. Teismas nurodė, kad teismų praktikos išaiškinimu, užsakovui inicijavus papildomų darbų atlikimą, kai rangovas apsiima atlikti šiuos darbus ir juos vykdo, tarp šalių konkliudentinių veiksmų pagrindu susiformuoja rangos teisiniai santykiai (CK 6.644 str. 1 d., 6.645 str. 1 d.) ir užsakovui kyla prievolė už atliktus darbus apmokėti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-2009 nurodė, kad faktinėje situacijoje, kai pats užsakovas buvo aktyvioji rangos sutartinių santykių šalis keisdama užduotį rangovui, užsakovo neigimas prievolės apmokėti už rangovo atliktus papildomus darbus, grindžiamas sutartyje įtvirtintų taisyklių dėl susitarimų papildomiems darbams sudarymo tvarkos ir formos nesilaikymo, pažeidžia sąžiningumo ir sąžiningos dalykinės praktikos sutartiniuose santykiuose imperatyvus (CK 6.158 str.). Dėl to teismas sprendė, kad net ir tuo atveju, jei nebūtų galima taikyti CK 6.684 str. 4 d., akivaizdžiai taikytinas CK 6.644 str. 1 d., 6.645 str. 1 d., CK 6.681 str. įtvirtintas teisinis reglamentavimas, nes užsakovo iniciatyva tarp šalių konkliudentinių veiksmų pagrindu susiformavo rangos santykiai dėl papildomų darbų atlikimo, už kuriuos atsakovas privalo sumokėti jų kainų. Kaina neprivalo būti nurodyta rangos sutartyje, o gali būti nustatyta teismo, tad aiškaus šalių susitarimo dėl užsakovo inicijuotų papildomų darbų kainos nebuvimas nedaro kliūties šių darbų apmokėjimui.

70. Teismas nesutiko su atsakove, kad nėra įrodymų, jog papildomus darbus būtų lėmęs atsakovės poreikių pasikeitimas, priešingai, atsakovės tvirtinimu, papildomų darbų poreikį nuolat kėlė ieškovė, siūlydama papildyti techninį projektą „Susisiekimo dalis“. Teismas nurodė, kad byloje esantis šalių ir Pagėgių savivaldybės administracijos tarpusavio susirašinėjimas įrodė, kad būtent atsakovė (užsakovas) vienareikšmiškai palaikė Pagėgių savivaldybės administracijos reikalavimus dėl kelių dangos atstatymo darbų, kurių įgyvendinimui reikėjo papildomų darbų/medžiagų kiekio atlikimo, ir primygtinai reikalavo iš ieškovo (rangovo) jų įvykdymo. Tuo tarpu, ieškovė tik prašė iš atsakovės užtikrinti šių papildomų darbų apmokėjimą ir deramai įtraukti juos į techninio projekto papildymą „Susisiekimo dalis“.

71. Teismas sprendė, kad atsakovės teiginys, jog ieškovė, būdama savo srities profesionalė, galėjo ir privalėjo įvertinti visus viešajame pirkime pateiktus dokumentus, numatyti galimų papildomų darbų poreikį dar teikdamas pasiūlymą, o to nepadariusi turi prisiimti jų apmokėjimo riziką, nepaneigia aukščiau nurodytų išvadų pagrįstumo, be to, prieštarauja teisiniam reglamentavimui ir suformuotai teismų praktikai, kurie, esant tam tikroms sąlygoms, pripažįsta statybos rangovui (t. y. šios srities profesionalui) teisę reikalauti iš užsakovo papildomų darbų kainos apmokėjimo.

72. Teismas pažymėjo, kad įrodžius ieškovės teisę gauti papildomų darbų apmokėjimą, spręstinas klausimas dėl apmokėjimo dydžio (kainos). Nagrinėjamu atveju tai susiję ir su specialiu - viešojo pirkimo santykių teisiniu reguliavimu, o taip pat svarbus techninių statybos dokumentų turinio atitikties vėliau paaiškėjusiai realiai situacijai ir galimos dangų plotų neatitikties prisiėmimo rizikos aspektas.

73. Teismas pažymėjo, kad teismų praktikoje yra suformuluotos taisyklės, kad papildomų darbų pirkimas ir jų atlikimo apmokėjimas nėra laikomas Viešojo pirkimo įstatymo draudžiamu sudarytos viešojo pirkimo sutarties keitimu, o reiškia atskirą viešojo pirkimo procedūrą ir sutarties sudarymą; papildomi darbai gali būti teisėtai perkami iš to paties rangovo neskelbiamu derybų būdu, kas nepažeidžia kitų potencialių tiekėjų (rangovų) teisių; papildomų darbų viešojo pirkimo organizavimas - tai išimtinė perkančiosios organizacijos (užsakovo) pareiga ir kompetencija, už kurios nevykdymą jis yra atsakingas; viešojo pirkimo procedūros dėl papildomų darbų pirkimo neorganizavimas ir jų pirkimo sutarties nesudarymas dėl pačios perkančiosios organizacijos (užsakovo) neveikimo neatima iš rangovo teisės teisminiu keliu apginti savo teisėtus interesus, prisiteisiant iš užsakovo atliktų papildomų darbų kainą; susitarimo tvarkos ir formos nesilaikymas negali būti pagrindu atsisakyti apmokėti už atliktus darbus, nes tai pažeistų sąžiningumo ir sąžiningos dalykinės reputacijos principus, įtvirtintus įstatyme bei leistų nepagrįstai praturtėti perkančiajai organizacijai (užsakovui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-07-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2011; 2013-11-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2013; 2015-01-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2013-06-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1669/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2014-09-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-380/2014; kt.).

74. Teismas, atsižvelgdamas į teismų praktiką ir faktinį šalių nesiderėjimą dėl darbų vykdymo bei kainos, sprendė, kad nepaneigiamas pačių papildomų darbų atlikimo faktas konkrečiu atveju.

75. Teismas nurodė, kad ieškovė įrodė, jog negalėjo numatyti tam tikros apimties darbų, kurie dėl to yra laikytini papildomais (faktiškai rangovo atlikto kelių dangos atstatymo darbų/medžiagų kiekio dalis, sudaranti 2 692,63 m³, yra laikytina numatyta techniniame projekte ir Statybos darbų sutartyje bei buvo būtina tinkamam kelių dangos atstatymui, o šį kiekį viršijanti faktiškai atliktų darbų ir medžiagų kiekio dalis - 9 145,38 m³ laikytina nenumatyta techniniame projekte bei Statybos darbų sutartyje ir nebuvo būtina tinkamam kelių dangos atstatymui pagal techninį projektą bei Statybos darbų sutartį.

76. Teismas nesutiko su atsakovės teiginiais, kad Statybos darbų sutartyje buvo nustatyta fiksuota darbų kaina, tad ieškovė vietinių kelių atstatymo darbus neva įsipareigojo atlikti jos neviršydama, kadangi toks atsakovės aiškinimas neatitinka teisinio reguliavimo ir suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kuri patvirtina, kad net ir fiksuotos darbų kainos nustatymas sutartyje nėra kliūtis šios kainos padidinimui tam tikrais įstatymo nustatytais išimtiniais atvejais – inter alia pagal CK 6.684 straipsnio 4 dalį, o tai ir yra nagrinėjamas atvejis.

77. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės teiginius, kad ieškovė žinojo, jog yra nustatyta fiksuota darbų kaina, o pateikti darbų ir medžiagų kiekiai yra orientaciniai, todėl turėjo įvertinti riziką, kad sutarties vykdymo metu jie gali kisti ir tai nebus pagrindas sutarties peržiūrėjimui, kad atsakovė nekėlė ieškovei papildomų reikalavimų, todėl nebuvo aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti sutarties vykdymo metu, dėl to medžiagų ir darbų kiekių pasikeitimas nesudaro objektyvaus pagrindo sutarties kainos padidinimui, kad ne ieškovės, o atsakovės nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-06-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-690/2017 turėtų būti taikoma kaip precedentas šioje byloje.

78. Teismas nustatė, kad Statybos darbų sutarties Bendrųjų sąlygų 1.3.4 p. yra kalbama apie sąnaudų kiekių žiniaraščiuose, sudarančiuose techninio projekto sudedamąją dalį, nurodytų kiekių preliminarumą tinkamam techninio projekto sprendinių įgyvendinimui. Dėl to teismas sprendė, kad net ir tuo atveju, jei darbų vykdymo metu tuose žiniaraščiuose nurodyti darbų/medžiagų kiekiai pasirodys nepakankami tinkamam techninio projekto sprendinių įgyvendinimui, rangovas privalės atlikti tam reikalingus didesnius kiekius, nedidindamas fiksuotos Statybos darbų sutarties kainos. Ieškovė to neginčijo ir ekspertas L. U. savo atliktos statybos ekspertizės akte taip pat vadovavosi šia Statybos darbų sutarties nuostata ir tokiu pat jos aiškinimu. Tačiau teismas nurodė, kad ginčo atveju situacija yra kitokia, nei aptarta Statybos darbų sutarties Bendrųjų sąlygų 1.3.4 p., todėl teismas sprendė, kad pastaroji Statybos darbų sutarties sąlyga šiuo atveju netaikoma.

79. Teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes sprendė, kad ekspertas padarė logišką ir pagrįstą išvadą apie ieškovės negalimumą numatyti atsakovės vėliau pareikalautų atlikti, tačiau techniniame projekte nenumatytų ir jam įvykdyti objektyviai nebūtinų darbų ir medžiagų kiekių (papildomų darbų).

80. Dėl techninio projekto dalies „Statybos kainos skaičiavimas“ teismas pažymėjo, kad akto 6 priedas patvirtina, jog minėtos techninio projekto dalies pateikimo savo ekspertiniam tyrimui 2016-04-18 raštu pareikalavo pats ekspertas, nes pagal 2015-11-13 dokumentų ekspertizei perdavimo aktą (ekspertizės akto 3 priedas) buvo pateikti visi ieškovo turimi dokumentai, susiję su ginčo dalyku, o nurodyta techninio projekto dalis ekspertui perduota nebuvo, kas reiškia, kad ieškovė jos neturėjo. Teismas nurodė, kad ieškovei nei viešojo pirkimo metu, nei vykdant darbus, nebuvo žinoma minėtoje techninio projekto dalyje esanti informacija, rodo ir šalių susirašinėjimas - ieškovės raštų atsakovei dėl kelių dangos atstatymo darbų apimčių ir kainos turinys.

Žemesnės instancijos teismas

82. Teismas pažymėjo, kad eksperto (specialisto) L. U. nustatyta papildomų darbų kaina - 157 833,77 Eur (su PVM) yra suderinta su viešųjų pirkimų procedūroms skirta jos nustatymo metodika ir atitinka statybos sektoriuje konkrečiu laikotarpiu rekomenduotas, t. y. toje verslo srityje įprastas ir protingumo kriterijus atitinkančias kainas (CK 6.198 str.).

83. Teismas nustatė, kad ieškovės atliktų papildomų darbų kaina - 157 833,77 EUR (su PVM) - neviršija VPĮ nustatyto 30 procentų dydžio pradinės pirkimo sutarties kainos limito papildomų darbų pirkimui neskelbiamu derybų būdu - 912 230,94 Eur (30 proc. nuo 3 040 769,81 Eur kainos). Dėl to teismas sprendė, kad nepaisant atsakovės neveikimo dėl pirkimo procedūros organizavimo, ieškovė turi pagrįstą teisę reikalauti iš atsakovės atliktų papildomų darbų apmokėjimo (157 833,77 Eur su PVM).

84. Teismas nustatė, kad ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 8 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (CK 6.37 str. 2 d. ir Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 str. 5 d.). Teismas nesutiko su atsakove, kad palūkanos neproporcingai didelės ir negali būti priemonė ieškovei nepagrįstai įgyti papildomų lėšų.

85. Teismas pažymėjo, kad CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnis, įtvirtinantis 5 arba atitinkamai 6 proc. metinių palūkanų mokėjimo prievolę skolininkui, praleidusiam piniginės prievolės įvykdymo terminą, yra bendroji norma, o teisinius santykius dėl mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo reglamentuoja specialusis įstatymas, kuris šiuo atveju ir taikytinas atsakovo atžvilgiu, skaičiuojant jam procesines palūkanas, ką patvirtina ir teismų praktika.

86. Teismas laikė nepagrįstu atsakovės teiginį, kad taikytino įstatymo nustatytas palūkanų dydis yra neproporcingai didelis, nes dydis nustatytas įstatyme.

87. Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytą sprendė, kad ieškovei iš atsakovės priteistinos 8 procentų palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme (2017-05-31) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 str.1 d.).

88. Teismas nustatė, kad ieškovė už ieškinį sumokėjo 2 053 Eur žyminį mokestį ir patyrė 6 833,11 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Dėl to teismas sprendė, kad ieškovė turi teisę į šių išlaidų atlyginimą (CPK 93 ir 98 str.). Teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus ir atsižvelgdamas į konkrečios bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas bei nustatytas rekomendacijas dėl užmokesčio dydžio (advokato atstovavimo išlaidų dydis yra šalių susitarimo dalykas), sprendė, kad priteistina visa ieškovės patirtų atstovavimo išlaidų suma.

89. Teismas nurodė, kad ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovės 10 890 Eur sumą, sumokėtą už ekspertizės atlikimą. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju teismas neskyrė ir tokia ekspertizė byloje nebuvo atlikta – ieškovės užsakymu atlikta statybos ekspertizė pateikta ir įvertinta kaip rašytinis įrodymas, kurio atlikimo išlaidos CPK 79 straipsnio 1 dalies ir 88 straipsnio prasme nepriskirtinos prie būtinųjų ir atlygintinų bylinėjimosi išlaidų.

Žemesnės instancijos teismas

91.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad teismo ekspertas L. U. atliko didelės apimties ekspertinį tyrimą ir nepadarė atsakovės nurodytų klaidų – pateiktas aktas yra pakankamai išsamus, o jame išdėstytos išvados yra pagrįstos bei padarytos nešališkai ištyrus ekspertui pateiktus duomenis. Teismo vertinimu, specialisto (ekspertizės) akte nėra nei vienos išvados teisiniu klausimu, L. U. statybos srities teisės aktų aiškinimo/interpretavimo neteikė, o tik juos citavo, taikė ir paaiškino, kodėl juos taiko/netaiko tiek, kiek tai susiję su jo konkrečiu ekspertiniu tyrimu. Tačiau pirmosios instancijos teismas L. U. pateiktą statybos ekspertizės aktą ir jame išdėstytas aplinkybes turėjo vertinti vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, grindžiamu visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylai aplinkybių išnagrinėjimu, bei atsižvelgdamas ne į kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet į įrodymų visetą, o teisinio pobūdžio argumentai apskritai neturėjo būti vertinami.

91.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad sutarties sudarymo metu nei teisės aktuose, nei techniniame projekte, nei Statybos darbų sutartyje ar kituose ieškovei perduotuose dokumentuose nebuvo jokio reikalavimo vietinės reikšmės kelių dangos atstatymo darbus atlikti pagal KPT SDK 07 taisyklių reikalavimus. Pagėgių savivaldybės administracija pirmą kartą pareikalavo kelių dangos atstatymo darbus atlikti pagal KPT SDK 07 taisykles tik 2015-02-06 rašte Nr. R2-251, t. y., jau vykdant šalių parengtą ir patvirtintą techninį projektą bei Statybos darbų sutartį.

91.3. Tiek ieškovė sutiko, tiek pirmosios instancijos teismas patvirtino, kad ginčo, jog kelių atstatymo darbai techniniame projekte, nors ir neišsamiai bei nepakankamai detalizuotai, bet buvo numatyti. Bylos duomenys patvirtino, kad Pagėgių savivaldybės administracija kėlė ne KPT SDK 07 taisyklėse nurodytus reikalavimus, tačiau kitus reikalavimus, kurie ieškovei pateikti po netinkamo jo žemės kasimo ir kabelio klojimo darbų atlikimo, įvertinus susidariusią kritinę kelių būklę ir buvo būtini siekiant, kad keliais vėl būtų salima įprastai naudotis. Dėl to nustačius, kad ieškovei atstatant vietinius kelius nebuvo taikomi KPT SDK 07 taisyklių reikalavimai, pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriame yra konstatuojama, kad papildomi darbai atsirado būtent tik dėl to, jog buvo įgyvendinami ieškovei neprivalomi KPT SDK 07 taisyklių reikalavimai, yra nepagrįstas.

91.4. Tuo atveju, jeigu ieškovės atlikti darbai pagal Pagėgių savivaldybės administracijos reikalavimus, kurių ieškovė nebuvo įvertinusi viešojo pirkimo metu teikdama pasiūlymą ir neįskaičiavusi į fiksuotą sutarties kainą, būtų pripažinti papildomais darbais, ieškovei turi būti atlyginama tik jos nenumatytų/ papildomų 3 441,90 m³ kiekio smėlio – žvyro dangos įrengimo darbų/ medžiagos kaina, kuri yra 59 401,36 Eur su PVM.

91.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai trečiuoju asmeniu į bylą neįtraukė Pagėgių savivaldybės administracijos.