Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Kantaravičiaus, Jūratės Petraškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vaido Vasiliausko,

viešame teismo posėdyje apeliaciniame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios B. V. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus ir nuteistosios U. A. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2024 m. kovo 15 d. nuosprendžio, kuriuo:

B. V. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 straipsnio 1 dalį, BK 215 straipsnio 1 dalį ir BK 182 straipsnio 2 dalį ir jai:

pagal BK 214 straipsnio 1 dalį paskirta 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda;

pagal BK 215 straipsnio 1 dalį paskirta 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda;

pagal BK 182 straipsnio 2 dalį paskirti 2 metai laisvės apribojimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi 5 dalies 1 punktu, B. V. paskirtos bausmės pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir BK 182 straipsnio 2 dalį subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta 2 metų laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi ir 6 dalimi, ši bausmė subendrinta sudėjimo būdu su bausme paskirta pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, ir paskirta galutinė bausmė – 2 metai laisvės apribojimo ir 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda, baudą sumokant per 12 mėnesių.

B. V. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o įsiteisėjus nuosprendžiui panaikinta.

U. A. nuteista pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir BK 182 straipsnio 2 dalį ir jai:

pagal BK 215 straipsnio 1 dalį paskirta 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda;

pagal BK 182 straipsnio 2 dalį paskirti 2 metai laisvės apribojimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi 5 dalies 1 punktu, U. A. paskirtos bausmės pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir BK 182 straipsnio 2 dalį subendrintos apėmimo būdu, ir paskirta subendrinta 2 metų laisvės apribojimo bausmė.

Pratęstas laikino nuosavybės teisių apribojimo terminas B. V. turtui – butui, unikalus daikto numeris yra (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), esančiam Kaune, (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 31 800,00 Eur, nustatant laikino nuosavybės teisės apribojimo būdą ir mastą – dalinai apriboti nuosavybės teisę, uždrausti parduoti, dovanoti, įkeisti ar kitu būdu perleisti iki civilinio ieškinio atlyginimo.

Civilinės ieškovės E. L. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista jos naudai solidariai iš B. V. ir U. A. 23 196,07 Eur turtinės žalos atlyginimo, penkių procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško nuosprendžio įvykdymo ir 1 512,00 Eur proceso išlaidų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

5.2. Civilinės ieškovės E. L. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.

6.4. Byloje nenustatyta subjektyvinė inkriminuojamų nusikalstamų veikų pusė. Atitinkami apeliančių parodymai apie tai, jog nebuvo daroma ir nebuvo siekiama daryti kokias nors nusikalstamas veikas, baudžiamojoje byloje nepaneigti. Todėl yra pagrindas priimti jos atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį.

8. Atsiliepimų į nuteistųjų apeliacinius skundus negauta.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

nuteistosios B. V. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus ir nuteistosios U. A. apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

13. Kaltinamojo (nuteistojo) mirtis yra aplinkybė, dėl kurios baudžiamasis procesas yra negalimas. BPK 327 straipsnio 1 punkte numatyta, jog apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo nuosprendį bei nutraukia bylą, jeigu nustatytos BPK 3 straipsnio 1 dalies 3-7 punktuose numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas. Pagal BPK 3 straipsnio 1 dalies 5 punktą baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas mirusiajam, išskyrus tuos atvejus, kai byla reikalinga mirusiajam reabilituoti arba kitų asmenų bylai atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Kalbant apie subjektus, kurie gali būti suinteresuoti proceso tęsimu, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad paprastai tokiais asmenimis gali būti mirusiojo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-444/2011). Nagrinėjamu atveju prašymą procesą tęsti velionę B. V. reabilituojančiais pagrindais pateikė nuteistos mirusiosios duktė U. A. (4 t. b.l. 168). Esant tokiam mirusiosios nuteistosios B. V. dukters prašymui, teisėjų kolegija nutarė tęsti procesą reabilituojančiais pagrindais velionės atžvilgiu. Šiame kontekste pažymėtina, kad toks baudžiamasis procesas nėra mirusio asmens nuteisimo procesas, o tik procesas, per kurį tikrinamas tiek mirusiajam asmeniui, tiek kitiems byloje nuteistiems asmenims pareikštų kaltinimų pagrįstumas, taip pateisinant nukentėjusiojo asmens lūkestį, kad teisingai būtų nubaustas būtent tas asmuo, kuris padarė nusikalstamą veiką. Baudžiamojo proceso principai suponuoja ir tai, kad tokios baudžiamosios bylos nagrinėjimas turi vykti neperžengiant pareikšto kaltinimo ribų. Teismui pripažinus mirusiajam asmeniui pareikštų kaltinimų pagrįstumą, šis asmuo negali būti pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo. Šiuo atveju teismas turi priimti sprendimą nutraukti baudžiamąją bylą. Pripažinus, kad miręs asmuo nepadarė nusikalstamos veikos, ar neįrodžius, kad šis asmuo dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, turi būti priimamas išteisinamasis nuosprendis.

15. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinių skundų argumentus, bei įvertinusi byloje ištirtus įrodymus, daro išvadą, kad apylinkės teismas išsamiai iš nešališkai ištyrė nuteistosioms U. A. ir B. V. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nuosprendyje nuosekliai išdėstė įrodymus, tinkamai juos įvertino ir pagrįstai B. V. pripažino kalta, padarius BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, o U. A. – padarius BK 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. Nuteistųjų kaltumas grindžiamas teisme ištirtais ir nuosprendyje aptartais įrodymais, kurie yra gauti teisėtais būdais ir priemonėmis, t. y. baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, o tai suponuoja abejonių nekeliančią išvadą, jog sprendžiant nuteistųjų kaltės klausimą baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, padaryta nebuvo, o baudžiamasis įstatymas buvo pritaikytas tinkamai. Apeliaciniame skunde iš esmės remiamasi samprotavimais apie nuteistosios B. V. teisę disponuoti mirusiajam priklausiusiu turtu, lėšų bendrumą, netinkamą pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą ir civilinių teisinių santykių kriminalizavimą pateikiant savitą nagrinėjamų veikų padarymo aplinkybių vertinimą. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, jog teismai privalo tirti įrodymus, o ne proceso dalyvių samprotavimus. Todėl vien tai, kad apeliaciniame skunde dėstoma kitokia nuomonė dėl byloje esančių įrodymų vertinimo bei jų įrodomosios reikšmės, nesutinkama su skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo išvadomis dėl nuteistųjų kaltės, kitaip (subjektyviai) interpretuojant byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertinant, nėra pagrindas nuteistąsias išteisinti.

17. Kaip nustatyta nagrinėjamos bylos duomenimis, B. V., turėdama V. L. išduotą mokėjimo kortelę bei šios mokėjimo kortelės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, veikdama kartu su savo dukra U. A., pasinaudodama tiek banko kortele, tiek ir turėtais duomenimis, nuo 2022 m. gegužės 25 d. 11.00 val. iki 2022 m. birželio 1 d. 10.17 val. (per 8 dienas) atliko eilę įvairaus pobūdžio finansinių operacijų (dauguma iš jų – pinigų išgryninimas ir nebūtino reikalingumo prekių pirkimas), tokiais bendrais su U. A. veiksmais įgydamos mirusiojo V. L. dukrai, nukentėjusiajai E. L. priklausantį 23 082,47 Eur vertės turtą. Nuteistosios apeliaciniuose skunduose neginčija padariusios nuosprendžiu nustatytus veiksmus, tačiau ginčija jų kvalifikavimą iš esmės teigdamos, kad juose nėra tiesioginės tyčios ir apgaulės elemento. B. V. parodymais duotais pirmos instancijos teisme bei skundo argumentais įrodinėjama, kad ji su V. L. penkiolika metu gyveno faktinėje santuokoje, vedė bendrą ūkį, kartu naudojosi bendrais pinigais, V. L. jai buvo davęs naudotis jo vardu išduota banko kortele, davęs jos PIN kodą, todėl disponuodama mirusio V. L. banko mokėjimo kortele ir jos prisijungimo duomenimis, šių duomenų pagalba iš V. L. banko sąskaitos paimdama pinigus ji veikė teisėtai, nesuvokė daranti nusikaltimą (4 t., b. l. 55-56). Iš esmės identiškas aplinkybes nurodo ir nuteistoji U. A. teigdama, jog galvojo, kad po V. L. mirties visi pinigai priklauso jos mamai, o pinigus nuiminėjo ir prekes pirko kartu su mama todėl, jog pinigai neatitektų valstybei, kadangi jos su mama V. L. palaidojo (4 t., b. l. 56-57). Tačiau, įvertinus tiek vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, tiek ir nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktų duomenų visumą, sutikti su tokiais apeliančių teiginiais ir panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, priimant naują išteisinamąjį nuosprendį, nėra pagrindo.

22. Teismų praktikoje neteisėtas svetimos mokėjimo priemonės panaudojimas baudžiamąja teisine prasme suprantamas kaip padarytas be mokėjimo priemonės savininko ar jos turėtojo sutikimo, prieš jo valią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-475/2009, 2K-130/2012, 2K-389/2013, 2K-509/2014). Tai reiškia, kad minėtų veiksmų atlikimas, teisėtam sąskaitos ar kortelės naudotojui paprašius, įgyvendinant pozityvius tikslus ir neturint tikslo padaryti kam nors žalą, nelaikytinas nusikalstamu BK 215 straipsnio prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-44-788/2019). Paprastai baudžiamosios atsakomybės pagal BK 215 straipsnio 1 dalį neužtraukia finansinės operacijos su svetima elektronine mokėjimo priemone inicijavimas (atlikimas) esant asmens, teisėtai disponuojančio šia priemone, žodiniam ar rašytiniam sutikimui dėl tokios operacijos (operacijų) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-289-697/2020). Ir vis tik, nagrinėjamos bylos duomenys jokių abejonių, kad V. L. vardu išduota banko mokėjimo kortelė nuteistosioms buvo svetima ir jos tai suvokė, teisėjų kolegijai nekelia. Minėta, jog pinigai iš V. L. banko sąskaitos buvo gryninami skubotai, per trumpą laikotarpį, šie veiksmai buvo atliekami jau sekančią dieną po V. L. mirties, B. V. žinant, jog V. L. nėra sudaręs testamento ir turi galimą įpėdinę – dukrą. Dėl pirmiau aptartų motyvų šios aplinkybės rodo nuteistųjų tikslą kaip įmanoma greičiau neteisėtai užvaldyti visus pinigus, esančius mirusiojo V. L. vardu atidarytoje banko sąskaitoje, kad šie neatitektų tretiesiems asmenims, tame tarpe ir mirusiojo dukrai. Visa tai suteikė pagrindą pirmosios instancijos teismui daryti išvadą, kad nuteistoji B. V. suprato, jog mirusiojo V. L. mokėjimo kortele ji po jo mirties disponuoja neteisėtai, bei abi nuteistosios suprato, jog V. L. banko kortele po pastarojo mirties jos pasinaudojo neteisėtai, ir apgaudamos banko sistemą iš banko išgrynino pinigus, bei atsiskaitė už įvairias prekes ir paslaugas ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Atsižvelgiant į tai, nuteistųjų U. A. ir B. V. veiksmai pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį, o nuteistosios B. V. veiksmai teisingai dar papildomai kvalifikuoti pagal BK 214 straipsnio 1 dalį.

23. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nepaisant to, kad pirmos instancijos teismas nepripažino nuteistųjų atsakomybę sunkinančios aplinkybės, tačiau nuteistosios U. A. ir B. V. nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, įvykdė bendrininkų grupėje. Teisėjų kolegija, nesunkindama nuteistųjų teisinės padėties ir nepripažindama šios aplinkybės, kaip sunkinančios apeliančių atsakomybę, vis tik dėl jos turi pareigą pasisakyti, kaip dėl reikšmingos aplinkybės tiek įrodinėjimo procese vertinant abiejų nuteistųjų vaidmenį nusikaltimų padaryme, tiek civilinio ieškinio išsprendimo kontekste, sprendžiant klausimą dėl solidariosios skolininkų atsakomybės.

23.1. U. A. ir B. V. nuteistos už tai, kad veikdamos kartu, apgaule įgijo svetimą, V. L. priklausiusį didelės vertės, 23 082,47 eurų, turtą pasinaudodamos neteisėtai įgytais V. L. mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenimis, pažeisdamos AB „SEB“ banko informacinės sistemos apsaugos priemones ir bendrais veiksmais neteisėtai atlikdamos finansines operacijas, apgaule identifikuodamos save kaip teisėtą banko sąskaitos savininką V. L.. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal BK 25 straipsnio 2 dalį bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Bendrininkavimą apibūdina ir atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2009, 2K-1-719/2020). Pažymėtina, kad, esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamą sumanymą, atsako už tą pačią nusikalstamą veiką. Bendravykdis yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-211/2008, 2K-197/2009).

23.2. Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad nuteistųjų veika užvaldant V. L. sąskaitoje esančias lėšas buvo padaryta bendrai. Kad kartu nuteistosios leido pinigus patvirtina objektyvūs duomenys: U. A. savo nagų grožio salone „Ampela“ registravosi iš savo naudojamo telefono Nr. (duomenys neskelbtini), prisistatė vardu U. bei buvo užfiksuota grožio salono pateiktose vaizdo nuotraukose (2 t., b. l. 115–118), už paslaugas 112.00 eurų sumokėjo V. L. banko kortele. Šia kortele ji atsiskaitė ir apmokėdama 291,80 Eur už „West express“ biure Kauno PC „Akropolis“ pirktus kelto bilietus keleivėms A. U. ir V. B. maršrutu Klaipėda – Karlshamnas (2 t., b. l. 15). Šie objektyvūs įrodymai parodo ir nuteistųjų susitarimą veikti bendrai. Nurodytos aplinkybės parodo ir tai, kad kiekviena bendrininkė suvokė, jog kėsinasi į tą patį objektą, suprato ir kitus bendrai daromos veikos sudėties požymius, siekė bendrų pasekmių.

23.3. Nors U. A. pripažįsta, kad buvo šalia motinos, B. V., kai buvo leidžiami velionio sąskaitoje buvę pinigai, tačiau teigia nesupratusi, kad to mama neturi teisės daryti. Šiuos nuteistosios argumentus teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus. Kaip jau buvo minėta šioje nutartyje, finansinių operacijų intensyvumas iš karto po V. L. mirties, po keletą kartų per dieną, perkant ir ne pirmo būtinumo brangias prekes ir paslaugas, tol, kol sąskaitoje visiškai nebeliko pinigų, rodo, jog abi nuteistosios suprato savo veiksmų pavojingą pobūdį, suprato, kad veikia kartu ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad net ir tuo atveju jei bendrininkas pats ir tiesiogiai nerealizuoja visų nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių, bet realizuoja dalį jų laikytinas bendravykdytoju (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-211/2008, 2K-197/2009, 2K-279-697/2022) ir atsako už kitų bendrininkų įvykdytą veiką bei kilusias pasekmes, neišeinančias už susitarimo ribų.

23.4. Aptartų argumentų pagrindu, teisėjų kolegija sprendžia, kad U. A. ir B. V., nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, įvykdė bendrininkų grupėje, abi veikdamos, kaip nusikalstamos veikos bendravykdytojos, todėl pagrįstai joms abiem inkriminuotas visos velionio V. L. sąskaitoje buvusios pinigų sumos užvaldymas.

24. Teisėjų kolegija nesutinka ir su apeliacinių skundų motyvais, kad tarp nuteistųjų ir nukentėjusiosios yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, o baudžiamosios atsakomybės taikymas šiuo atveju yra neproporcinga priemonė. Pagal teismų praktiką sukčiavimas atribojamas nuo civilinių teisinių santykių pagal apgaulės esmingumo ir pagalbinius kreditoriaus teisinės padėties pasunkinimo, nukentėjusiojo atidaus ir rūpestingo elgesio kriterijus. Teismų praktikoje pažymima, kad tais atvejais, kai kyla abejonių, ar kaltininko veika atitinka nusikalstamo sukčiavimo požymius, ar turi būti taikoma civilinė atsakomybė, atsižvelgiama į tai, ar kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti turtą ar sudaryti sandorį ir (ar) jis sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38-788/2019, 2K-201-648/2019, 2K-157-895/2020 ir kt.). Šioje byloje yra nustatyta, kad nuteistosios neteisėtai pasinaudojo B. V. neteisėtai įgyta mirusiojo V. L. vardu išduota banko kortele ir žinomu šios kortelės PIN kodu, kas buvo esminė prielaida įgyti svetimą turtą. Atkreiptinas dėmesys, kad ir teismų praktikoje yra išaiškinta, jog žinojimas kitam asmeniui išduotų banko duomenų, reikalingų finansinėms operacijoms atlikti, yra esminė prielaida įgyti svetimą turtą ir dėl to nukentėjusiųjų galimybės apginti savo pažeistas teises yra iš esmės pasunkintos, o susiklostę santykiai tarp nukentėjusiųjų ir svetimą turtą įgijusio asmens peržengia civilinių teisinių santykių ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-157-895/2020). Šioje byloje nustatyta, kad dalį pinigų nuteistosios išgrynino, dalį išleido pirkiniams ir paslaugoms apmokėti. Dėl tokių nuteistųjų veiksmų visumos nukentėjusiosios galimybės apginti savo pažeistas teises buvo iš esmės pasunkintos. Todėl tarp nuteistųjų ir nukentėjusiosios susiklostę santykiai peržengia civilinių teisinių santykių ribas.

25. Pažymėtina ir tai, kad nuteistųjų nurodoma aplinkybė, kad V. L. nepalaikė jokių santykių su savo dukra E. L., pastaroji atsisakė savo tėvą laidoti, nuteistųjų veiksmų teisinio vertinimo nekeičia. Minėta, jog nors B. V. 15 metų gyveno su V. L., tačiau, jis santuokos su ja nebuvo sudaręs, testamento jos naudai taip pat nepaliko, savo turėtų pinigų į B. V. ar U. A. banko sąskaitą nepervedė ir kitaip jų nuteistosioms neperdavė, savo mirties atveju palikdamas viską spręsti pagal įstatymą, t. y. savo turtą palikdamas įstatyminei įpėdinei – dukrai. Esant šiems duomenims tvirtinti, jog V. L. norėjo, jog jo pinigai atitektų nuteistosioms ar jos galėtų jais laisvai naudotis po jo mirties, nėra pagrindo. Jokių šį faktą patvirtinančių veiksmų dar būdamas gyvas ir siekdamas apsaugoti savo sugyventinės B. V. ar jos dukros U. A. interesus, V. L. nesiėmė, todėl šie nuteistųjų teiginiai gali būti reikšmingi tik skiriamos bausmės individualizavimo procese.

26. Atmestinas ir apeliacinio skundo argumentas, dėl veikos perkvalifikavimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, iš inkriminuotos nuteistosioms didelės vertės sumos (23 082,47 Eur) atimant V. L. 4 000 Eur skolą U. A. už V. L. mamos laidojimą bei 4 550 Eur paties velionio laidojimo išlaidas. Šiame kontekste pažymėtina, jog kvalifikacijai reikšminga yra suma, kurią nuteistosios užvaldė, apgaudamos banko sistemą ir, kuri, vadovaujantis BK 190 straipsnio 1 dalimi, nagrinėjamu atveju viršija 400 MGL, t.y. 20 000 Eur sumą, o ne su nuteistųjų manymu, kaip turėtų būti išspręsti tarp jų ir velionio (jo įpėdinių) galimai kilę civiliniai ginčai. Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija nelaiko reikšmingais veikos kvalifikavimui ir liudytojos E. V. parodymų apie velionio V. L. skolinius įsipareigojimus nuteistajai U. A..

27. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad apeliaciniuose skunduose nurodyti motyvai nepaneigia apylinkės teismo išvadų dėl apeliančių kaltės dėl joms inkriminuojamų nusikalstamų veikų ir tėra nuteistųjų savaip pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta, įrodymų interpretacija. Kaip jau minėta, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimą nei tikėjosi nuteistosios, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo išvados. Nuteistųjų apeliacinių skundų motyvai, jog apylinkės teismas neteisingai įvertino įrodymus, padarė išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, neįvertino visų reikšmingų aplinkybių, yra nepagrįsti, todėl atmetami. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nuteistųjų U. A. ir B. V. veiksmuose yra visi būtini BK 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų, o nuteistosios B. V. atveju dar ir BK 214 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, sudėties požymiai. Nuteistųjų apeliacinių skundų argumentai, kuriais grindžiamas jų tariamas nekaltumas, yra argumentuotai paneigti apylinkės teismo nuosprendyje išdėstytais ir šioje nutartyje pakartotinai aptartais įrodymais. Pripažindamas nuteistąsias kaltomis, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir patikrintais įrodymais, juos ištyrė ir patikrino laikydamasis BPK 20 straipsnio 3 dalies ir 4 dalies nuostatose įtvirtintų liečiamumo ir leistinumo principų bei juos įvertino pagal BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl U. A. kaltės bei jos veiksmų kvalifikavimo pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, bei B. V. kaltės ir jos veiksmų kvalifikavimo pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį.

28. Remiantis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo išteisinti nei apeliantę U. A., nei velionę B. V.. Teisėjų kolegija pripažinus mirusiajai B. V. pareikštų kaltinimų pagrįstumą, sprendžia, kad yra pagrindas šioje dalyje priimti sprendimą nutraukti velionės atžvilgiu baudžiamąją bylą, todėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. kovo 15 d. nuosprendžio dalis dėl B. V. pripažinimo kalta ir nuteisimo pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, BK 215 straipsnio 1 dalį ir BK 182 straipsnio 2 dalį, naikinama ir ši baudžiamosios bylos dalis nutraukiama nuteistajai B. V. mirus (BPK 3 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 327 straipsnio 1 punktas).

Dėl bausmės

29. Apeliaciniais skundais prašoma priimti sprendimą, priešingą pirmosios instancijos teismo sprendimui, kas, sutinkamai su kasacinio teismo praktika, reiškia, kad apibrėžia pačias plačiausias apeliacinio skundo ribas. Tokiu atveju BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą visa apimtimi, tame tarpe ir dėl paskirtos bausmės (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34/2010, 2K-190-648/2018). Atsižvelgiant į tai, kad teisėjų kolegija nusprendė nuteistosios B. V. atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti, pasisakytina tik dėl nuteistajai U. A. paskirtos bausmės pagrįstumo.

30. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamame nuosprendyje nurodytus U. A. paskirtos bausmės motyvus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajai paskirta bausmė, nėra aiškiai per griežta. Skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad U. A. padarė du baigtus tyčinius apysunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 4 dalis), teismas nuteistosios atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatė. Individualizuodamas bausmę pirmosios instancijos teismas įvertino ir nuteistosios asmenybę charakterizuojančius duomenis. Įvertino tai, kad U. A. yra neteista (3 t., b. l. 105), duomenų apie administracinius nusižengimus byloje nėra, bausmės skyrimo metu nedirbo (3 t., b. l. 106).

31. Pirmos instancijos teismas U. A. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 215 straipsnio 1 dalyje, padarymą parinko švelniausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą. Parinkdamas baudos dydį, to neaptaręs nuosprendžio motyvuose ir nenustatęs pagrindų švelnesnės bausmės skyrimui, parinko dydį dvigubai žemesnį nei BK 47 straipsnio 3 dalyje 3 punkte numatytas minimalus baudos, skiriamos už apysunkio nusikaltimo padarymą, dydis – t.y. 50 MGL (2500 eurų), kai tuo tarpu įstatymo nustatyta minimali bauda už apysunkio nusikaltimo padarymą turėtų būti ne mažesnė, nei 100 MGL (5000 eurų). Nors teisėjų kolegija pastebi, kad nuteistajai pirmos instancijos teismas nepagrįstai paskyrė švelnesnę baudą, nei nustatyta BK 47 straipsnio 3 dalyje 3 punkte minimali šios bausmės riba, tačiau vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 4 dalyje įtvirtintu draudimu apeliacinės instancijos teismui pabloginti nuteistojo padėtį, jei dėl to nėra paduoti prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai, nuosprendžio šioje dalyje nekeičia. Taip pat konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju dar labiau švelninti paskirtos baudos nuteistajai nėra jokio teisinio pagrindo.

32. Skundžiamu nuosprendžiu teismas U. A. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio2 dalyje padarymą paskyrė 2 metų laisvės apribojimo bausmę. Pirmos instancijos teismas neskyrė nuteistajai nei BK 48 straipsnio 3 dalyje numatytos intensyvios priežiūros, nei BK 48 straipsnio 4 ir 5 dalyje numatytų draudimų ar įpareigojimų. Teisėjų kolegija pažymi, kad laisvės apribojimo bausmės esmė yra per tam tikrą laikotarpį asmeniui taikomų apribojimų ir draudimų sistema. Asmeniui taikomi apribojimai ir draudimai sudaro šios bausmės nubaudimo elementus, todėl teismas, skirdamas laisvės apribojimo bausmę, privalo nuosprendžiu paskirti kaltinamajam intensyvią priežiūrą, ir (ar) tam tikrus draudimus ir (ar) įpareigojimus, kurių laikymasis yra kontroliuojamas, ir dėl jų nuteistasis privalo atsiskaityti, kitaip ši bausmė praras prasmę. Būtent teismo paskirti papildomi įpareigojimai ir draudimai, jų vykdymas ir atsiskaitymas už juos užtikrina BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų – tiek nubaudimo, tiek prevencinių, pasiekimą. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas laisvės apribojimo bausmę, nepagrįstai neskyrė papildomų įpareigojimų ir/ar draudimų, tačiau apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 4 dalyje įtvirtintu draudimu apeliacinės instancijos teismui pabloginti nuteistojo padėtį, jei dėl to nėra paduoti prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai, nuosprendžio šioje dalyje nekeičia ir nuteistajai U. A. įpareigojimų ir draudimų neskiria. Nors nuteistajai paskirtas maksimalus laisvės apribojimo bausmės dydis – 2 metai, tačiau atsižvelgiant į įvykdyto nusikaltimo pobūdį, jo sunkumą, nevienkartinį nuteistųjų padarytų veiksmų pobūdį, įvertinus ir tai, jog papildomi draudimai ir įpareigojimai su šia bausme nuteistajai paskirti nebuvo, nėra pagrindo spręsti, kad paskirta laisvės apribojimo bausmė yra aiškiai per griežta.

33. Teisėjų kolegijos vertinimu, U. A. paskirtos bausmės ir galutinė subendrinta bausmė (2 metai laisvės apribojimo) tiek rūšimi, tiek dydžiu atitinka bausmės paskirtį bei protingumo ir proporcingumo principų reikalavimus, todėl švelninti paskirtų bausmių, net ir įvertinus gynybos pateiktus argumentus apie U. A. gyvenamąją vietą kitoje valstybėje ir sunkią jos turtinę padėtį, pagrindo nėra.

Dėl civilinio ieškinio ir proceso išlaidų pirmos instancijos teisme

34. Apeliaciniuose skunduose nesutinkama taip pat su civilinio ieškinio išsprendimu. Teigiama, kad civilinis ieškinys išspręstas neteisingai, neįvertinus nuteistųjų gynybos argumentų apie tai, jog tokio pobūdžio ieškinys, kaip pareikštas šioje byloje, turi būti mažinamas palikėjo skolų apimtimi. Teisėjų kolegija su nurodytais apeliacinių skundų argumentais nesutinka ir nemato pagrindo priteistą civilinio ieškinio sumą mažinti skunduose nurodomos V. L. 4 000 Eur skolos U. A. bei 4 550 Eur paties velionio laidojimo išlaidų dalimi.

35. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog nukentėjusiajai E. L. nusikaltimu padarytos turtinės žalos dydis yra 23 082,47 Eur. Būtent tokio dydžio pinigų suma buvo užvaldyta apeliančių nusikalstamais veiksmais, dėl ko patyrė žalą velionio turtą paveldėjusi jo duktė E. L.. Ir šiuo atveju nurodomos B. V. bei U. A. išlaidos, susijusios su velionio laidotuvėmis ar skolomis, negali būti pagrindu nustatytos nusikaltimu padarytos žalos mažinimui, nes šie klausimai išeina iš baudžiamojoje byloje galimų nagrinėti civilinio pobūdžių klausimų ribų. Esant poreikiui, nuteistoji U. A. dėl šių sumų priteisimo gali kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka, nes baudžiamojoje byloje nagrinėjami išskirtinai ieškovės reikalavimai, susiję su nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimu.

36. Teismas taip pat pagrįstai sprendė, kad prievolė atlyginti nusikaltimu padarytą žalą yra solidari. CK 6.6 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta solidariosios skolininkų pareigos prezumpcija, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. CK 6.279 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Nagrinėjamu atveju abi nuteistosios savo bendrais suderintais veiksmais prisidėjo prie žalos padarymo, todėl teismas pagrįstai nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą iš abiejų nuteistųjų – B. V. ir U. A. – priteisė solidariai

37. Visgi, nuteistajai B. V. mirus, šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu baudžiamasis procesas jos atžvilgiu nutraukiamas. Iš BPK 115 straipsnio nuostatų išplaukia, jog visiškai ar iš dalies patenkinti civilinį ieškinį arba pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinį, jo dydžio klausimą perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka, teismas gali tik priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, o toks šioje byloje, nuteistajai B. V. mirus, negalimas. Todėl, naikinama skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl 23 196,07 Eur priteisimo solidariai iš mirusiosios B. V., o baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukus, civilinis ieškinys pareikštas jos atžvilgiu, paliekamas nenagrinėtu. Tokiu būdu žala pilna apimtimi priteistina iš nuteistosios U. A..

38. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nepritaria pirmos instancijos teismo sprendimui priteisti solidariai iš nuteistųjų 1 512 Eur patirtų nukentėjusiosios atstovavimo išlaidų. Skirtingai nei bendrais veiksmais padarytos žalos atlyginimas, pareiga atlyginti proceso išlaidas, nėra solidari prievolė (CK 6.6 str.), todėl priteisiama iš kiekvieno skolininko skyrium. Ši pirmos instancijos klaida taisytina nustatant, kad nukentėjusiosios E. L. patirtos bylinėjimosi išlaidos turėtų būti paskirstytos abejoms nuteistosioms lygiomis dalimis, tai yra po 756 Eur kiekvienai, tačiau atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teisme nuteistosios B. V. atžvilgiu byla nutraukiama jai mirus, iš jos proceso išlaidos baudžiamojoje byloje priteisiamos negali būti. Išdėstytų argumentų pagrindu, pirmos instancijos nuosprendis keistinas, panaikinant jo dalį dėl 1 512 Eur nukentėjusiosios atstovavimo išlaidų priteisimo solidariai iš U. A. ir B. V. ir priteisiant ½, t.y. 756 Eur, E. L. patirtų atstovavimo išlaidų pirmos instancijos teisme iš U. A. (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Dėl procesinės prievartos priemonių

39. Skundžiamu nuosprendžiu pratęstas 2022 m. lapkričio 10 d. prokuroro Viktoro Kazlausko nutarimu paskirtas laikino nuosavybės teisių apribojimo terminas B. V., turtui – butui, esančiam Kaune, (duomenys neskelbtini) (unikalus daikto numeris yra (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini)), kurio vidutinė rinkos vertė yra 31 800,00 eurų, dalinai apribojant nuosavybės teisę, uždraudžiant parduoti, dovanoti, įkeisti ar kitu būdu turtą perleisti iki civilinio ieškinio atlyginimo. Ši procesinė prievartos priemonė buvo pritaikyta siekiant užtikrinti civilinį ieškinį bei galimą turto konfiskavimą. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla B. V. atžvilgiu nutraukta jai mirus, nėra galimas tolimesnis jai pareikšto civilinio ieškinio nagrinėjimas ar baudžiamojo poveikio priemonių taikymas, pritaikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas B. V. turtui naikinamas.

Dėl proceso išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

40. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymą, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme ginant U. A. – 225 Eur, kurios turi būti priteistos iš jos valstybei (4 t., b. l. 172-174).

41. Pagal, nuo 2020 m. liepos 15 d. galiojančią, BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Todėl, pagal naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismui nustatytas imperatyvas priimti sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimant tokį sprendimą galima atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

42. Teismų praktikoje pripažinta, jog esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas privalomas gynybos dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies „c“ punkte įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014).

43. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant tokiam teisiniam reguliavimui, nuteistosios U. A. teisės į gynybą užtikrinimas yra reikšmingesnis ir vertintinas kaip prioritetinis prieš būtinumą išieškoti iš jos proceso išlaidas, susijusias su jai valstybės suteikta antrine teisine pagalba. Todėl, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas išieškoti iš nuteistosios U. A. antrinės teisinės pagalbos išlaidas, netenkinamas.

44. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja ir apeliacinės instancijos teisme. Tokiais atvejais, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-7-628/2020).

45. Nukentėjusiosios E. L. atstovas advokatas Algimantas Smolskas pateikė nukentėjusiosios atstovavimą apeliacinės instancijos teisme pagrindžiančias išlaidas – 484 Eur – patvirtinančius dokumentus: sąskaitas už advokato paslaugas ir jų apmokėjimą pagrindžiančius dokumentus, prašydamas šias išlaidas priteisti iš nuteistųjų (4 t., b. l. 137-138, 158-159).

46. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad BPK 322 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje turi teisę dalyvauti nukentėjusysis, civilinis ieškovas ir jų atstovai. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad nukentėjusysis ir civilinis ieškovas turi teisę prašyti apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

47. Teisėjų kolegija įvertinus, kad apeliacinės instancijos teisme vyko trys posėdžiai, kad byloje buvo pateikti du apeliaciniai skundai, į skunduose ginčijamų klausimų pobūdį, sprendžia, kad prašomos priteisti 484 Eur dydžio atstovavimo išlaidos yra pagrįstos. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis procesas vyko dėl dviejų nuteistųjų apeliacinių skundų, teisėjų kolegija sprendžia, kad kiekviena nuteistoji privalėtų atlyginti nukentėjusiajai po ½, t.y. po 242 Eur patirtų atstovavimo išlaidų, tačiau atsižvelgiant į tai, kad procesas B. V. atžvilgiu nutraukiamas jai mirus, klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo šioje dalyje nagrinėjamas negali būti. Nurodytų argumentų pagrindu spręstina, kad prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginio apeliacinės instancijos teisme tenkinamas dalinai, iš nuteistosios U. A. nukentėjusiajai E. L. priteisiant 242 Eur atstovavimo išlaidų, kitoje dalyje prašymas paliekamas nenagrinėtu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

nuteistosios B. V. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus ir nuteistosios U. A. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. kovo 15 d. nuosprendžio dalį dėl B. V. pripažinimo kalta ir nuteisimo pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, BK 215 straipsnio 1 dalį ir BK 182 straipsnio 2 dalį, ir baudžiamąjį procesą B. V. atžvilgiu nutraukti jai mirus.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. kovo 15 d. nuosprendį:

1.panaikinti nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš B. V., kuria civilinei ieškovei E. L. priteista solidariai iš B. V. 23 196,07 Eur turtinės žalos atlyginimo, penkių procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško nuosprendžio įvykdymo ir 1 512,00 Eur proceso išlaidų ir šioje dalyje ieškovės reikalavimus palikti nenagrinėtais.

2. Sumažinti iš nuteistosios U. A. priteistų bylinėjimosi išlaidų sumą, iš U. A. E. L. naudai priteisiant 756 Eur pirmos instancijos teisme patirtų atstovavimo išlaidų.

3. Panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą, paskirtą 2022 m. lapkričio 10 d. prokuroro Viktoro Kazlausko nutarimu B. V. (asm.k. (duomenys neskelbtini) turtui – butui, esančiam Kaune, (duomenys neskelbtini) (unikalus daikto numeris yra (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini)).

Prašymą dėl atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo tenkinti iš dalies, priteisti iš nuteistosios U. A. nukentėjusiajai E. L. 242 Eur atstovavimo išlaidų. Kitoje dalyje bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą palikti nenagrinėtu.

Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš U. A. nepriteisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.