Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei A. A.,

viešame teismo posėdyje nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. J. ieškinį atsakovei A. J. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu tėvu pakeitimo ir išlaikymo priteisimo bei pagal atsakovės patikslintą priešieškinį ieškovui dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą dėl ieškinio, nurodė, vaiko interesus atitinka gyvenamosios vietos nustatymas su motina. Socialinė darbuotoja darbui su šeimomis lankėsi M. J. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) kambarių, su visais patogumais name, gyvena ieškovas su šeima. Namas tvarkingas, moderniai įrengtas. Vaikui skirtas atskiras kambarys, kuris įrengtas atsižvelgiant į vaiko poreikius. Ieškovo namuose sudarytos tinkamos sąlygos vaiko svečiavimuisi. Tarnybos vyriausioji specialistė lankėsi A. J. gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) kambarių, su visais patogumais bute, kuris priklauso atsakovei, kartu gyvena (duomenys neskelbtini). Namuose yra visi reikiami baldai ir namų apyvokos daiktai. N. L. dalijasi kambariu su vyresniuoju broliu. Vaikų kambarys įrengtas pagal berniukų poreikius ir pomėgius. Atsakovės namuose sudarytos tinkamos sąlygos L. N. augti, ugdytis ir ilsėtis. Apsilankymo metu buvo bendrauta su N. L. Pasak berniuko, tėtis jį tampė. Vaikas nurodė, jog po to karto tėtis jo neatsiprašė ir jis vis dar pyksta ant tėčio, norėtų, kad atsiprašytų. N. L. teigė, kad jam nepatinka būti ir nakvoti pas tėtį, jis jaučiasi nesaugiai ir nejaukiai. Pasak berniuko, jis bijo, jog tėtis jį paims ir išsiveš pas save namo su nakvyne. Tarnybos nuomone, kad tėvai turėtų susitarti dėl bendravimo su vaiku tvarkos, atsižvelgdami į vaiko interesus ir poreikius, jo amžių, dienos ritmą, jo, kaip bręstančios ir fiziškai bei dvasiškai besivystančios asmenybės, poreikių apimtį, išsakytą nuomonę, bendravimo tvarkos sąlygos turi būti konkrečios ir aiškios vykdymui. Svečiuodamasis tėvo namuose, tokio amžiaus vaikas turi patirti saugumo jausmą, emocinį atliepimą iš tėvo ir kitų kartu gyvenančių asmenų, priprasti prie tų namų aplinkos, turi būti išlaikyta vaiko dienotvarkė bei abiejuose namuose taikomos vienodos taisyklės.

1.1. Nustatyti pereinamąjį laikotarpį, kuris taikomas 2021-2022 mokslo metams ir 2022-2023 mokslo metams pagal N. L. J. lankomoje ugdymo įstaigoje nustatytą grafiką ir kurio metu M. J. bendrauja su sūnumi N. L. J. tokia tvarka:

1.1.1. porinėmis metų savaitėmis kiekvieną darbo dieną paimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir nuveždamas į jo lankomą ugdymo įstaigą iki ugdymo įstaigoje tai dienai nustatyto laiko pradžios, o pasibaigus ugdymo procesui paimdamas iš ugdymo įstaigos ir iki tos dienos 20 val. grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą. Bendravimo metu M. J. užtikrina sūnaus dalyvavimą užklasinėje veikloje bei pasirūpina (tenkina) visus būtinus vaiko poreikius. Tuo atveju, kai porinę metų savaitę vaiko lankomoje ugdymo įstaigoje yra nustatytos atostogos, bendravimas vyksta pagal atostogų laikotarpiui nustatytą bendravimo tvarką. Tuo atveju, kai porinę metų savaitę ugdymo procesas sūnaus lankomoje ugdymo įstaigoje vyksta nuotoliniu būdu, sūnus paimamas iš sūnaus gyvenamosios vietos pasibaigus ugdymo procesui ir grąžinamas į gyvenamąją vietą 20 val.

1.2. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui M. J. bendrauja su sūnumi:

1.2.1. kas antrą savaitgalį neporinėmis metų savaitėmis paimdamas sūnų iš ugdymo įstaigos penktadienį pasibaigus pamokoms pagal sūnaus lankomos ugdymo įstaigos nustatytą grafiką, bet ne vėliau nei 1 valandą po pamokų pasibaigimo, ir grąžindamas jį sekmadienį nuo 19 val. iki 20 val. į gyvenamąją vietą ar kitą tėvų raštu šioje tvarkoje nurodytais kontaktais sutartą vietą. Vaiko paėmimas galimas ir iš kitos tėvų raštu šioje tvarkoje nurodytais kontaktais sutartos vietos. Tuo atveju, kai penktadienis nėra ugdymo įstaigos darbo diena, vaikas paimamas iš jo gyvenamosios vietos ar kitos tėvų raštu šioje tvarkoje nurodytais kontaktais sutartos vietos penktadienį nuo 17 val. iki 18 val. Sūnaus lankomoje ugdymo įstaigoje nustatytą pamokų grafiką M. J. susižino sūnaus lankomoje ugdymo įstaigoje.

1.2.2. kiekvienos savaitės darbo dienomis tokia tvarka: dvi dienas - tą savaitę, kurią pasimatymas su sūnumi savaitgalį nėra numatytas; vieną dieną - tą savaitę, kurią pasimatymas su sūnumi savaitgalį yra numatytas. M. J. pasiima sūnų nustatytą darbo dieną iš ugdymo įstaigos pasibaigus pamokoms pagal sūnaus lankomos ugdymo įstaigos nustatytą grafiką, bet ne vėliau nei 1 valandą po pamokų pasibaigimo ir grąžina jį į gyvenamąją vietą ar kitą tėvų raštu šioje tvarkoje nurodytais kontaktais sutartą vietą tos dienos nuo 20 iki 21 val. Vaiko paėmimas galimas ir iš kitos tėvų raštu šioje tvarkoje nurodytais kontaktais sutartos vietos. Tuo atveju, kai bendravimui skirta diena nėra ugdymo įstaigos darbo diena, vaikas paimamas iš jo gyvenamosios vietos ar kitos tėvų raštu šioje tvarkoje nurodytais kontaktais sutartos vietos nuo 17 val. iki 18 val. Sūnaus lankomoje ugdymo įstaigoje nustatytą pamokų grafiką M. J. susižino sūnaus lankomoje ugdymo įstaigoje.

1.2.3. Konkrečias tos savaitės bendravimui skirtas dienas M. J. pasirenka iš A. J. elektroniniu paštu ar SMS žinute pateikto sąrašo, pasirinkimui nurodant ne mažiau kaip: i. tris darbo dienas, tai savaitei kurią bendravimas su sūnumi numatytas dvi darbo dienas; ii. dvi darbo dienas, tai savaitei kurią bendravimas su sūnumi numatytas vieną darbo dieną. Bendravimui skirtų dienų kitam mėnesiui sąrašas turi būti pateiktas iki einamojo mėnesio 2 (antros) kalendorinės dienos. Apie savo pasirinkimą ir patvirtinimą bendrauti M. J. informuoja A. J. elektroniniu paštu ar SMS žinute per 3 (tris) darbo dienas nuo sąrašo gavimo.

1.2.4. Bendravimo savaitgaliais ir darbo dienomis tvarka netaikoma bendravimo tvarkoje numatytomis švenčių dienomis, moksleivių atostogų metu, tėvų atostogų su sūnumi metu, sūnaus gimtadienio dieną. Šiomis dienomis bendravimas su sūnumi vyksta pagal, atitinkamai, švenčių dienoms, moksleivių atostogoms, tėvų atostogoms su sūnumi; sūnaus gimtadienio dienai nustatytą tvarką ir M. J. atostogų (be sūnaus), apie kurias privaloma informuoti raštu ne vėliau kaip prieš 2 (du) mėnesius šioje tvarkoje nurodytais kontaktais, metu. Sūnaus atostogos su kiekvienu iš tėvų nebūtinai privalo vykti tik sūnaus ugdymo įstaigoje nustatytu atostogų laikotarpiu.

Bendravimas Švenčių dienomis ir moksleivių atostogų metu (pereinamasis laikotarpis netaikomas)

2.1. M. J. bendrauja su sūnumi porinių metų: pirmąją Šv. Velykų dieną, gegužės 1- ąją (Tarptautinė darbo diena) pasiimdamas sūnų šventinę dieną nuo 11 val. iki 12 val. gyvenamosios vietos ar kitos tėvų raštu šioje tvarkoje nurodytais kontaktais sutartos vietos ir grąžindamas tą pačią dieną nuo 20 val. iki 21 val. į gyvenamąją vietą ar kitą tėvų raštu šioje tvarkoje nurodytais kontaktais sutartą vietą; gruodžio 25-ąją ir 26-ąją (Šv. Kalėdos), pasiimdamas sūnų gruodžio 25-ąją nuo 11 val. iki 12 val. iš gyvenamosios vietos ar kitos tėvų raštu šioje tvarkoje nurodytais kontaktais sutartos vietos ir grąžindamas gruodžio 26-ąją nuo 20 val. iki 21 val. į gyvenamąją vietą ar kitą tėvų raštu šioje tvarkoje nurodytais kontaktais sutartą vietą.

Kadangi lapkričio 1-oji; 2- oji (Visų Šventųjų diena) ir vasario 16-oji (Lietuvos valstybės atkūrimo diena) sutampa su ugdymo įstaigos nustatytu moksleivių atostogų laikotarpiu, bendravimas šią dieną vykdomas vadovaujantis bendravimo su sūnumi moksleivių atostogų metu nustatyta tvarka.

2.2. M. J. bendrauja su sūnumi neporinių metų: kovo 11-ąją (Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena), antrąją Šv. Velykų dieną pasiimdamas sūnų šventinę dieną nuo 11 val. iki 12 val. iš gyvenamosios vietos ar kitos tėvų raštu šioje tvarkoje nurodytais kontaktais sutartos vietos ir grąžindamas tą pačią dieną nuo 20 val. iki 21 val. į gyvenamąją vietą ar kitą tėvų raštu šioje tvarkoje nurodytais kontaktais sutartą vietą; gruodžio 24-ąją (Kūčių diena), pasiimdamas sūnų šventinę dieną nuo 11 val. iki 12 val. iš gyvenamosios vietos ar kitos tėvų raštu šioje tvarkoje nurodytais kontaktais sutartos vietos ir grąžindamas gruodžio 25 - ąją dieną nuo 11 val. iki 12 val. į gyvenamąją vietą ar kitą tėvų raštu šioje tvarkoje nurodytais kontaktais sutartą vietą.

2.3. M. J. bendrauja su sūnumi (duomenys neskelbtini) (sūnaus gimimo diena): i. Poriniais metais pasiimdamas sūnų nuo 11 val. iki 12 val. iš gyvenamosios vietos ar kitos tėvų raštu šioje tvarkoje nurodytais kontaktais sutartos vietos ir grąžindamas nuo 15 val. iki 16 val. į gyvenamąją vietą ar kitą tėvų raštu šioje tvarkoje nurodytais kontaktais sutartą vietą (kai tai ne darbo diena); ii. Neporiniais metais pasiimdamas sūnų nuo 15 val. iki 16 val. iš gyvenamosios vietos ar kitos tėvų raštu šioje tvarkoje nurodytais kontaktais sutartos vietos ir grąžindamas nuo 17 val. iki 18 val. į gyvenamąją vietą ar kitą tėvų raštu šioje tvarkoje nurodytais kontaktais sutartą vietą (kai tai ne darbo diena); iii. kiekvienais metais (poriniais ir neporiniais) pasiimdamas sūnų nuo 14 val. iki 16 val. iš ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos ar kitos tėvų raštu šioje tvarkoje nurodytais kontaktais sutartos vietos (kai sūnaus gimimo diena sutampa su darbo diena) ir grąžindamas jį tą pačią dieną nuo 17 val. iki 18 val. į gyvenamąją vietą ar į A. J. raštu šioje tvarkoje numatytais kontaktais nurodytą vietą, kurioje švenčiama sūnaus gimimo diena, (duomenys neskelbtini).

2.4. M. J. bendrauja su sūnumi kiekvienų metų pirmąjį birželio sekmadienį (Tėvo diena), kiekvienų metų (duomenys neskelbtini), pasiimdamas sūnų nustatytą šventinę dieną nuo 11 val. iki 12 val. (kai tai nėra darbo diena) iš gyvenamosios vietos ar kitos tėvų raštu šioje tvarkoje nurodytais kontaktais sutartos vietos ir grąžindamas tą pačią dieną nuo 20 val. iki 21 val. į gyvenamąją vietą ar kitą tėvų raštu šioje tvarkoje nurodytais kontaktais sutartą vietą. Kai (duomenys neskelbtini) yra darbo diena M. J. bendrauja su sūnumi pasiimdamas sūnų nuo tos dienos 17 val. iki 18 val. iš ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos ar kitos tėvų raštu šioje tvarkoje nurodytais kontaktais sutartos vietos grąžindamas sūnų pačią dieną nuo 20 val. iki 21 val. į gyvenamąją vietą ar kitą tėvų raštu šioje tvarkoje nurodytais kontaktais sutartą vietą.

2.5. A. J. bendrauja su sūnumi kiekvienų metų pirmąjį gegužės sekmadienį (Motinos diena). Jei nurodyta diena sutampa su M. J. bendravimo su sūnumi laikotarpiu, tuomet M. J. grąžina sūnų iki šios šventinės dienos 11 val. į gyvenamąją vietą ar kitą tėvų raštu šioje tvarkoje nurodytais kontaktais sutartą vietą. Sūnų M. J. vėl pasiima kitą kalendorinę dieną, jeigu bendravimas turi tęstis pagal sutartą bendravimo tvarką: i. nuo 11 iki 12 val. iš gyvenamosios vietos ar kitos tėvų raštu šioje tvarkoje nurodytais kontaktais sutartos vietos (kai tai ne darbo diena); ii. bendravimo tvarkoje nustatyta tvarka - po motinos dienos.

Bendravimas moksleivių atostogų metu (pereinamasis laikotarpis netaikomas)

2.6. Moksleivių rudens, žiemos, pavasario atostogas (įskaitant papildomas) su sūnumi turi teisę praleisti kiekvienas iš tėvų toliau nurodyta tvarka. Moksleivių rudens, žiemos, pavasario atostogų laikotarpiai nustatomi vadovaujantis sūnaus ugdymo įstaigos nustatytomis atostogų datomis, apie kurias informaciją tėvai susižino iš ugdymo įstaigos. Pirmas moksleivių atostogas (ši tvarka netaikoma vasaros ir Kalėdų švenčių atostogų laikotarpiui), skaičiuojant nuo kiekvienų mokslo metų pradžios, neporiniais metais praleidžia M. J., poriniais metais - A. J. Kiekvienas sekančias mokslo metų atostogas pasikeisdami, praleidžia kitas iš tėvų - jeigu vienas atostogas su sūnumi praleidžia M. J., tai kitas - A. J. ir taip toliau. Kiekvienas iš tėvų kiekvienais metais praleidžia su sūnumi po pusę Kalėdų atostogų laiko: poriniais metais sūnus su M. J. praleidžia pirmą atostogų pusę, neporiniais metais - antrą atostogų pusę. Kai atostogų dienų skaičius yra nelyginis, tai poriniais metais viena diena ilgiau praleidžia M. J., o neporiniais - A. J. Sūnų M. J. pasiima pirmąją priklausančių atostogų dieną nuo 11 iki 12 val. iš gyvenamosios vietos ar kitos tėvų raštu šioje tvarkoje nurodytais kontaktais sutartos vietos ir grąžina paskutinę priklausančių atostogų dieną nuo 19 iki 20 val. į gyvenamąją vietą ar kitą tėvų raštu šioje tvarkoje nurodytais kontaktais sutartą vietą. Šalys savo raštišku susitarimu turi teisę nustatyti ir kitokią bendravimo moksleivių atostogų metu tvarką.

2.7. Kai moksleivių atostogos, kurias M. J. praleidžia su sūnumi, sutampa su Švenčių dienomis, kurias sūnus praleidžia su tėvu, ar atostogos eina iš karto po tų Švenčių dienų, M. J. sūnų namo grąžina ne paskutinę šventinę dieną, o pasibaigus atitinkamoms atostogoms, - paskutinės dienos vakare nuo 19.00 val. iki 20 val. į gyvenamąją vietą ar kitą tėvų raštu šioje tvarkoje nurodytais kontaktais sutartą vietą. Analogiška taisyklė taikoma ir tais atvejais, kai šventinė diena, kurią sūnus turėtų praleisti su tėvu, eina iš karto po atostogų, kurias M. J. praleidžia su sūnumi - sūnus grąžinamas į gyvenamąją vietą ar kitą tėvų raštu šioje tvarkoje nurodytais kontaktais sutartą vietą paskutinės šventinės dienos vakare nuo 19.00 val. iki 20 val. Siekiant išvengti galimų nesusipratimų taikant šį punktą, susitariama, kad Kalėdų atostogos prasideda pagal ugdymo įstaigos nustatytą grafiką, tačiau Kalėdų atostogų laikotarpis neapima šventinių dienų: gruodžio 24-osios (Kūčių dienos) gruodžio 25-osios ir 26-osios (Šv. Kalėdos); Velykų atostogos prasideda pagal ugdymo įstaigos nustatytą grafiką, tačiau Velykų atostogų laikotarpis neapima šventinių dienų: Šv. Velykų sekmadienio ir Šv. Velykų pirmadienio.

Bendravimas tėvų vasaros atostogų metu (pereinamasis laikotarpis netaikomas)

3.1. Kiekvienas iš tėvų turi teisę su sūnumi praleisti vasaros atostogas: M. J. turi teisę praleisti 29 kalendorines dienas - ne trumpesniais kaip 7 kalendorinių dienų laikotarpiais kiekvienais metais; A. J. - likusį vasaros atostogų laiką, iš kurio A. J. su sūnumi atostogauja nepertraukiamai kiekvienų metų (duomenys neskelbtini). Apie savo atostogų su sūnumi laikotarpius, įvertinus šiame punkte aptartas sąlygas, M. J. informuoja A. J. iki einamųjų metų vasario 1 dienos. Nurodytu terminu M. J. nepateikus šios informacijos, A. J. sūnaus atostogas planuoja savo nuožiūra ir tokiu atveju M. J. gali netekti nustatytas atostogoms skirtų dienų kiekis ir tai nėra laikoma bendravimo tvarkos pažeidimu. Vasaros atostogų laikotarpis nustatomas vadovaujantis sūnaus lankomos ugdymo įstaigos nustatytomis atostogų mokslo metais pradžios ir pabaigos datomis, apie kurias informaciją tėvai susižino iš ugdymo įstaigos. M. J. pasirinktas vasaros atostogų su sūnumi laikotarpis negali sutapti su iki vasario 1 dienos jau suplanuota viena ne ilgesne nei 10 kalendorinių dienų sūnaus vasaros stovykla ir kiekvienų metų (duomenys neskelbtini). Šalys bendru sutarimu gali sutarti ir dėl kitokios vasaros atostogų su sūnumi praleidimo tvarkos, sūnaus stovyklų skaičiaus ir jų trukmės.

Kiekvienas iš tėvų vasaros atostogų su sūnumi metu užtikrina sūnaus bendravimą su artimaisiais giminaičiais, seneliais ir kitais asmenimis. Sūnų M. J. pasiima pirmąją atostogų dieną nuo 10 iki 11 val. iš gyvenamosios vietos ar kitos tėvų raštu šioje tvarkoje nurodytais kontaktais sutartos vietos ir grąžina paskutinę atostogų dieną nuo 20 iki 21 val. į gyvenamąją vietą ar kitą tėvų raštu šioje tvarkoje nurodytais kontaktais sutartą vietą.

3.2. Jeigu Bendravimo tėvų vasaros atostogų metu laikotarpis sutampa su kitomis bendravimo tvarkoje numatytomis dienomis, taikoma tik vasaros atostogoms nustatyta bendravimo su sūnumi tvarka.

4.1. Bet kuris iš tėvų savo bendravimo su sūnumi laikotarpiu ketindamas išvykti su sūnumi į kitą valstybę, apie tai prieš vieną mėnesį turi raštu ar elektroniniu paštu informuoti kitą tėvą, nurodant išvykimo laiką, vietą, tikslą bei trukmę, išskyrus atvejus, kai būtinumas išvykti atsiranda vėliau, nei nurodytas informavimo terminas. Tokiu atveju apie išvykimą yra informuojama nedelsiant, kai tik apie tai tampa žinoma. Tuo atveju kai planuojamo buvimo užsienyje laikotarpis sutampa su kito iš tėvų bendravimo laikotarpiu, išvykstantis į užsienį tėvas/motina turi gauti rašytinį (išreikštą el. paštu ar SMS žinute) kitos šalies sutikimą, išskyrus atvejus, numatytus šios tvarkos 1.4 punkte, t.y. išvykstama bendravimo tvarkoje numatytomis švenčių dienomis, moksleivių atostogų metu, tėvų atostogų su sūnumi metu, sūnaus gimtadienio dieną). M. J. sutikimas nereikalingas sūnaus išvykimui atostogoms į (duomenys neskelbtini) pas savo artimus giminaičius kartą per kalendorinius metus.

4.2. M. J. nusprendus išvykti su sūnumi į užsienį, A. J. perduoda M. J. sūnaus kelionei į užsienį reikiamus dokumentus (pasą, gimimo liudijimą, kompensuojamųjų vaistų knygelę, draudimo polisus (jeigu yra) ir kt.). Apie kelionei reikalingus dokumentus M. J. A. J. informuoja ne vėliau kaip iki išvykimo datos likus 30 kalendorinių dienų. Jeigu planuojamas buvimo užsienyje laikotarpis yra trumpesnis nei 4 kalendorinės dienos, apie reikalingus dokumentus A. J. informuojama nedelsiant, kai tik suplanuojama išvyka, o dokumentus ji pateikia M. J. pasiimant sūnų. Sūnaus asmens dokumentus M. J. laiko tiek, kiek reikia atitinkamiems su kelione susijusiems dokumentams įforminti (vizos ir pan.) bei kelionės metu ir grąžina juos sūnaus grąžinimo namo dieną.

Baigiamosios nuostatos (pereinamasis laikotarpis netaikomas).

5.1. Vykdydamos nustatytąją tvarką Šalys bendrauja, naudojasi šiomis ryšio priemonėmis, išskyrus atvejus, kai bendravimo tvarkoje nurodyta konkreti ryšių priemonė: M. J.: telefono numeris: (duomenys neskelbtini); elektroninio pašto adresas: (duomenys neskelbtini); adresas korespondencijai: (duomenys neskelbtini); A. J.: telefono numeris: (duomenys neskelbtini); elektroninio pašto adresas: (duomenys neskelbtini); adresas korespondencijai: (duomenys neskelbtini). Apie šiame punkte nurodytų kontaktinių duomenų pasikeitimą šalis informuoja kitą šalį per 1 (vieną) kalendorinę dieną po duomenų pasikeitimo, išskyrus apie sūnaus gyvenamosios vietos, adreso korespondencijai pasikeitimą, apie kurį turi būti informuojama prieš 14 (keturiolika) kalendorinių dienų iki jo pasikeitimo.

5.2. M. J. pasimatymas su sūnumi gali nevykti tik dėl šių priežasčių:

5.2.1. Sūnaus ligos, jeigu dėl gydančio gydytojo rekomendacijų sūnus šioje tvarkoje nustatytu bendravimo laiku negali išvykti iš gyvenamosios vietos. Sergantį sūnų tėvas lanko jo gyvenamojoje vietoje ar gydymo (reabilitacijos) įstaigoje. Nurodytu laikotarpiu tėvas turi teisę lankyti sūnų tomis dienomis, kurios sutampa su šioje tvarkoje nustatytomis bendravimo su sūnumi dienomis (gydymo (reabilitacijos) įstaigoje sūnų M. J. turi teisę lankyti be apribojimų). Apie atvykimą aplankyti sūnaus į jo gyvenamąją vietą M. J. informuoja A. J. mažiausiai prieš tris valandas. Gydymo (reabilitacijos) įstaigoje vaikas lankomas pagal įstaigos nustatytą tvarką.

5.2.2. pasikeitus A. J. darbo grafikui dėl aukštesnio vadovo vizito - ne dažniau kaip vieną kartą per kalendorinį mėnesį.

5.2.3. Dėl A. J. sūnaus (duomenys neskelbtini) (A. U.), (duomenys neskelbtini) M. K., A. J. (duomenys neskelbtini) S. U. jubiliejų, vestuvių, krikštynų bei A. J. iš anksto suplanuotų kelionių su sūnumi metu. Apie konkrečias dienas tėvas informuojamas raštu šioje tvarkoje nurodytais kontaktais nedelsiant, kai tik apie tai tampa žinoma, bet ne vėliau nei prieš 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų iki numatomo įvykio.

5.2.4. Dėl M. J. ir A. J. šeimos narių ir/ar tėvų ligos (mirties) - kiek tai yra neišvengiamai būtina konkrečioje situacijoje.

5.2.5. Dėl objektyvių nuo M. J. ar A. J. nepriklausančių priežasčių. Tėvai nedelsiant, kai tik paaiškėja aukščiau nurodytos priežastys (išskyrus 6.2.3 p. numatytus atvejus), darančios negalimu bendravimą, informuoja vienas kitą raštu šioje tvarkoje numatytomis ryšio priemonėmis. Prarastos bendravimo dienos (išskyrus sūnaus ligos atvejus, 5.2.4. ir 5.2.5. numatytus atvejus) M. J. prašymu yra kompensuojamos per artimiausias 30 kalendorinių dienų skaičiuojant nuo prašymo pateikimo. Kiekvienai prarasto bendravimo dienai kompensuoti A. J. per 5 kalendorines dienas nuo neįvykusio pasimatymo dienos pasiūlo po dvi kalendorines dienas. Apie tinkamas datas M. J. informuoja A. J. per 3 kalendorines dienas.

5.3. Tuo atveju, jei buvimo su M. J. metu vaikui atsiranda sveikatos sutrikimų, M. J. privalo imtis priemonių kreiptis dėl kvalifikuotos pagalbos suteikimo bei nedelsiant apie tai informuoti A. J. raštu tvarkoje nurodytomis ryšio priemonėmis.

5.4. Kiekviena iš šalių iš anksto suderintu laiku, esant galimybei buvimo su sūnumi laikotarpiu užtikrina, kad kita šalis turėtų galimybę pabendrauti su sūnumi telefonu bent vieną kartą į dieną.

5.5. Tėvai raštu šioje tvarkoje nustatytomis ryšio priemonėmis sutarę turi teisę nukrypti nuo nustatytos tvarkos ir/ar susitarti dėl kitokios bendravimo tvarkos.

5.6. Abu tėvai įsipareigoja gerbti nepilnamečio sūnaus nuomonę/pageidavimus, sprendžiant su bendravimo tvarkos vykdymu susijusius klausimus.”

. Priešieškinyje nurodė, kad, įvertinus faktinę bendravimo su vaiku situaciją per laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) nutarties, kuria ši tvarka buvo patvirtinta, priėmimo, ieškovo elgesį bei vaiko poziciją, teismų nagrinėtas bylas, susijusias su šios nutarties vykdymo procesais, teikiamas reikalavimas dėl dalinio minėta nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos pakeitimo, kuriuo siekiama iš nustatytos bendravimo tvarkos eliminuoti neaiškias (ar skirtingai šalių suprantamas) sąlygas, įvertinti pasikeitusią situaciją vaikui pradėjus lankyti ugdymo įstaigą bei faktą, kad užsitęsęs ginčas nebėra sprendžiamas pasitelkiant psichologą, kaip tai detaliai nustatyta (duomenys neskelbtini) nutartimi patvirtintoje tvarkoje. Tėvas pilna apimtimi nesinaudoja galimybe bendrauti su vaiku. Tėvo bendravimo su vaiku duomenys: (duomenys neskelbtini) m. – sausis -3 kartus, vasaris - 3 kartus, kovas - 4 kartus, balandis - nelankė visiškai, gegužė - 5 kartus, birželis - 1 kartas, skirto laiko atostogoms su vaiku nepanaudojo, liepa - 1 kartas, skirto laiko atostogoms su vaiku nepanaudojo, rugpjūtis - 1 kartą, skirto laiko atostogoms su vaiku nepanaudojo, rugsėjis - 5 kartus, spalis - 4 kartus, lapkritis - 5 kartus, gruodis -1 kartas; (duomenys neskelbtini) metai – sausis - 2 kartus, vasaris - 4 kartus, kovas - 2 kartus, balandis - 2 kartus, gegužė - 1 kartas, birželis - 1 kartas, skirto laiko atostogoms su vaiku nepanaudojo, liepa - 1 kartas, skirto laiko atostogoms su vaiku nepanaudojo, rugpjūtis - 1 kartas, skirto laiko atostogoms su vaiku nepanaudojo, rugsėjis - iki šios dienos 4 kartus. Jau gautas M. J. pranešimas apie tai, kad nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) jis su vaiku nebendraus, nes išvyksta (duomenys neskelbtini). Ekspertizės akte, nors ir nurodoma, kad abu tėvai privalo dėti dideles pastangas, tačiau visgi bandoma sudaryti nuomonę apie esą netinkamą būtent motinos elgesį, kas nėra pagrįsta nei bylos duomenimis, nei paties vaiko paaiškinimais. Kažkodėl dėl vaiko nenoro likti nakvoti su tėvu, vėlgi „kaltinama“ mama. Byloje nebuvo ir nėra jokių duomenų, kurie sudarytų bent prielaidas (nekalbant jau apie pagrindą) keisti vaiko gyvenamąją vietą, nes ją nustatant su vienu iš tėvų, teismas visų pirma turi užtikrinti vaikui saugią ir stabilią aplinką. Jau net iš ekspertizės akto yra daugiau nei aišku, kad gyvenamosios vietos pakeitimas vaikui sukels neabejotiną stresą ir padarys nepataisomą žalą. Jo šeima jau ilgą laiką (praktiškai visą jo gyvenimą) yra ne tik mama, bet ir vyresnis brolis, su kuriuo susiklostė puikūs santykiai ir kurių nutrūkimas neabejotinai pakenktų N. L. būsenai. Beje, ekspertizės akte apie tai net nėra užsiminta, nors kaip blogybė, akcentuotas nesusiformavęs N. L. ryšys su M. J. vaikais. Iki šiol tėvas nepilna apimtimi vykdė (vykdo) savo pareigą bendrauti su vaiku, ir toliau laikomasi pozicijos, kad būtina koreguoti nustatytą bendravimo tvarką siekiant, kad tėvas visgi „įsilietų“ į vaiko gyvenimą ir prisiimtų bent dalį rūpesčio vaiku pareigos, siūloma nustatyti pereinamąjį laikotarpį. Tėvo pastangos bendrauti su vaiku tinkamai, siekiant atkurti ryšį su juo, nebuvo (nėra) pakankamos. Būtent bendravimas nustačius pereinamąjį laikotarpį, kurio metu tėvui bus sudaryta galimybė bendrauti su vaiku daugiau ir savo aplinkoje, palaipsniui gali eliminuoti vaiko pasipriešinimą pasilikti nakvynei, atkurti (sukurti) kokybiškesnius jų tarpusavio santykius, nes tai įmanoma tik tada, kai bus realiai bendraujama vis intensyviau ir artimiau. Pereinamasis laikotarpis yra būtinas tiek dėl didesnio vaiko prisirišimo prie vieno iš tėvų, tiek dėl kitų ypatingų vaiko interesus atitinkančių aplinkybių: gyvenimo skyrium trukmės (tėvai pradėjo gyventi skyrium dar iki vaiko gimimo); fakto, kad tėvas praktiškai niekada pilna apimtimi nesilaikė teismų procesiniais dokumentais nustatytos bendravimo tvarkos; inicijavo daugybę teisminių procesų, į kuriuos viena ar kita forma buvo įtraukiamas vaikas (jo apklausos, matymas, kaip tėvas fiksuoja įvairius įvykius su pašalinių vaikui asmenų (antstolių) pagalba) ir pan. įvykiai. Vaiką ir mamą sieja ypač stiprūs emociniai ryšiai. Tuo tarpu su tėvu sūnus praleido labai mažai laiko, taigi jie abu neturi buvimo kartu patirties.

2019-11-26 teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad yra įsitikinęs, kad vaiku manipuliuojama, jis žalojamas. Po skyrybų bendravimo tvarka nebuvo vykdoma. Po (duomenys neskelbtini) sudarytos taikos sutarties pas psichologą lankėsi daugiau (duomenys neskelbtini), jis dar atskirai eidavo pasitarti. Susitikimai vykdavo sklandžiai. (duomenys neskelbtini) psichologė rekomendavo nakvynes. Atsakovė pradėjo kvestionuoti tai, nevykdė rekomendacijų neinformuoti apie nakvynę. Vaikas vėl nebendrauja. Ieškovas vykdo visas psichologų rekomendacijas, tvarkas, kad matytųsi su vaiku. Atsakovė deklaratyviai nurodo, neva deda pastangas. Ieškovas siekia minimalizuoti mamos įtaką vaikui – po savaitę su kiekvienu. Ieškovas yra kaip pramogų tėvas. Vaikas nori bendrauti tada, kai jam kažko reikia. Kai pasiima iš mokyklos, ieškovas skambina telefonu, vaikas ateina ir paprastai leidžia laiką kartu. Vaikas žino, kada galima nakvynė, todėl savaitgaliais susitikti nenori. Buvo, kad nelipo į automobilį. Darbo dieną susitinka. Ieškovas bando įvairius būdus. Vaikui negalima permesti sprendimų priėmimo. Jo ieškinys – iš esmės situacijos pakeitimas. Tai sumažintų laiką, kai jis būtų mažiau veikiamas mamos. Dabar gali nakvoti tik maksimaliai savaitgalį. Vaiko bendravimas kinta – vieną kartą laimingas, kitą kartą – prašo vežti namo. Ieškovas įsitikinęs, kad vaikas tyčia žalojamas. (duomenys neskelbtini) ruošė nakvynei, tada mama nusprendė, kad negali, ir vėl metus stringa bendravimas. Kai vaikščiodavo pas psichologą, vaikas važiuodavo ir į namus. Paaiškino, kad konfliktų su mama nėra. Nėra jokių priežasčių vaikui nenakvoti. Paaiškino, kad bendravimo tvarka po santuokos nutraukimo nebuvo vykdoma, nes atsakovė trukdydavo. Su vaiku bendraudavo, bet buvo per daug laisvės manipuliuoti. Dėl nakvynių paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) bandė, bet vaikas buvo pirmą kartą paimtas, daug verkė, todėl grąžino atgal. (duomenys neskelbtini). 7 dienos veiksmingiau, lyginant su savaitgaliu. Dabar vaikas didžiąją laiko dalį praleidžia su mama, mama manipuliuoja vaiku. Vaikui negali daryti įtakos susitikęs, nes per mažai mato.

2020-01-14 teismo posėdžio metu liudytoja J. P.-M. nurodė, kad (duomenys neskelbtini). Abu tėvai rūpinasi vaiku. Mama po pamokų pasiima, į rekomendacijas reaguoja. Tėtis derino susitikimą, bendravo. Abu domisi vaiku. Vaiko raida normali, adaptacija buvo sunki, jautrus. Nerimas dėl mamos buvo (duomenys neskelbtini); kreipėsi į psichologę. (duomenys neskelbtini) vaikas pasikeitė, nebūna verksmingas, daug ramesnis. Jei pamokas praleidžia, mama informuoja. Atostogomis ne ugdymo metu nepiktnaudžiauja, yra mokykloje tvarka, kad gali išsivežti. Tokiu atveju gauna užduotis, atsiskaito. Tai praplečia vaikų pasaulį. Vaikas nelabai yra pasakojęs apie tėtį. Buvo atvejis, kai vaikas žinojo, kad ateis tėtis, tai sakė, kad nenori eiti.

2020-01-14 teismo posėdžio metu liudytoja N. B. nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini), pažįsta vaiko tėvus. Mama kreipėsi (duomenys neskelbtini). Su tėčiu susipažino vėliau, (duomenys neskelbtini). Lankosi 1 k./sav., nebent serga ar atostogos. Tikslas buvo toks, kad kai vaikas lankė (duomenys neskelbtini) klasę, nuo (duomenys neskelbtini) atsirado nerimas, kas paims jį iš mokyklos. Tikslas – pažinti savo jausmus. Vaiko padidėjęs nerimas; dinamika – gerėjanti, mažiau nerimo. Nerimo priežasčių gali būti daug – vidinis nesaugumas, galbūt tėvų ilga istorija. Vaikas minėjo, kaip leidžia laiką su tėčiu, kad smagu (kine, žaidė, pirko žaislus) ir apie mamą pasakoja, kad keliauja. Santykiai su abiem šilti. Kai vaikas piešė šeimą, tėtį piešė kaip šviesoforą (linksmas, gana linksmas, piktas) – geba pamatyti tėtį, kuris gali būti visoks. Buvo atvedęs ir tėtis – santykiai, matosi, šilti. Neigiamai nėra sakęs. Piešė apie baimę nakvoti. Vaiko teigimu, tai „nejaukumas“, „mažai pripratęs prie tėčio“. Tėvai turi informuoti apie tai, ką susitarė. Vaikas nėra daiktas. Vaikas pasikeitė, dinamika gerėjanti, tampa atviresnis, gali labiau dalintis. Tėvai eina tinkama linkme. Abu vaikšto pas psichologę – tas matosi vaiko piešiniuose, šviesesni piešiniai. Vaikas įtakojamas abiejų tėvų. Vaikas turi tėčio vaizdinį ir linksmo, ir pikto – jei būtų nuteikinėjamas mamos, būtų tik piktas. Vaikas pasakojo, kad eina su tėčiu, valgo kartu, eina į kino teatrą. Kalba apie abu tėvus. Iš stebėjimo matosi artimi santykiai. Vaikui svarbu geras santykis, kad abu tėvai turėtų bendrą tikslą ir kalbėtųsi ne teisme.

2020-01-14 teismo posėdžio metu R. R. nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini), pažįsta vaiko tėvus. Nurodė, kad į ją kreipėsi (duomenys neskelbtini) m., tikslas – suartinti tėvą ir sūnų, nes esamas ryšys buvo atitolęs. Tėvai situaciją matė labai skirtingai. Tėtis dirba su savo jausmais ir problema. Buvo (duomenys neskelbtini) konsultacijų su tėčiu ir vaiku. M. J. yra pajėgus užmegzti patikimą santykį su žmogumi. Su A. J. bendravo mažiau. Vaiko ryšys su tėvu nebuvo nutrūkęs, santykis buvo šiltas, artimas. Taikyta žaidimų terapija. Keitėsi vaikas – tapo drąsesnis, laisvesnis. Santykis su tėvu buvo pakankamai artimas. Tėvas stengėsi atpažinti vaiko jausmus. Tėvai turėjo skirtingų tikslų, tėvo noras buvo, kad vaikas nakvotų jo namuose, mamos – atkurti santykį su tėčiu, apie nakvojimą nebuvo kalbos. Nėra tikra, ar mama buvo pasiruošusi išleisti vaiką iš savo akiračio. Vaikui įtakos turi tas, kuris gyvena kartu. Apie nakvynę kalbėta su vaiku, jis vengdavo nemalonių temų, atsitraukdavo, sakydavo „gal“, „pažiūrėsim“. Kategoriškų tvirtinimų nebuvo. Vaikui sunku priimti savarankišką sprendimą, jei praleidžia su tėčiu mažai laiko. Lemiamą įtaką daro su juo gyvenantis asmuo. Jei vaikas jaučia mamos baimę, jis „nuskaitys“ slaptą mamos lūkestį. Delsti prasmės nebuvo, nes santykis buvo geras. Buvo mamos nuogąstavimų, ji kvestionavo psichologės rekomendacijas. Netiko, kad negalės skambinti. Lėmė nepasitikėjimas vienas kitu. Nebuvo bandymo, o atsitraukimas. Kadangi visas informavimas baigdavosi destrukcija, psichologė rekomendavo vaiko apie nakvynę neinformuoti. Emocines pasekmes turėtų išspręsti tėvas. Vaikas neįvardijo baimės likti be mamos, nes vaikai to neverbalizuoja. Dėl nakvynės (ar nori/nenori nakvoti) vaikas sakydavo, kad „paskui pasakysiu“. Tėtis būtų susitvarkęs. Jei liudytoja būtų nepasitikėjusi klientu, ji nebūtų rekomendavusi. Emocijos nebūna ilgalaikės. Vaikas jaučiasi nesaugiai šitoje situacijoje, nes tėvai nesusitaria. Mama turėjo skatinti pasitikėjimą tėčiu. Ji turėjo atsitraukti. Tėtis pakankamai geras. Mamos vaidmuo procese – ji sutiko priimt rekomendacijas, artėjant nakvynei, skambučiai intensyvėjo, tapo nerimastingi. Vaikas niekada nebūtų pasiruošęs nakvynei kaip tikisi tėvai. Reikėjo pabandyti. Jei tokia atsakomybė priskiriama vaikui, jam tai per sunku. Iki 2 m. nerekomenduojama paimti vaiko iš pagrindinių namų, nuo 2 m. iki 4 m. – 30 procentų laiko skirti su skyrium gyvenančiu, nuo 6-8 m. – po ½ dalį laiko, kad galėtų palaikyti normalius santykius. Svarbu susitarti, kas svarbiausia vaikui. Teismo keliu šios problemos neišsispręs. Laimėjus mamai, vaikas atstums dar labiau. Laimėjus tėvui, vaikas jausis nesaugus. Vaikas neklauso, nes ribos neaiškios. Vaiko jausmai labai svarbūs. Nuomonę vaikas gali turėti, bet nebūtinai jis turi spręsti. Vaikas darė viską, ko tikisi mama. Vaikas susitapatina su mama. Saugumo jausmas yra pagrindas. Abu tėvai daro klaidų, įtampa skatina rinktis tai, su kuo gyvena.

2020-01-16 teismo posėdžio metu atsakovė paaiškino, kad viskas, kas vyko nuo gimimo, yra labai svarbu. Nėštumo metu tėvas buvo pasyvus, nesilankė pas gydytojus, jam buvo nesvarbu. Kai buvo (duomenys neskelbtini), išvyko (duomenys neskelbtini), grįžo prieš gimdymą. Gimus vaikui, situacija nepasikeitė. Jis nesirūpino nei kūdikiu, nei ja, o rūpinosi tik savo gyvenimu. Gimus vaikui, išsikraustė į namo kitą aukštą, vaiko gyvenime nedalyvavo. Tuo metu jo kompanijoje pradėjo dirbti dabartinė žmona. Tai paaiškina jo veiksmus. Santykiai negerėjo, įtampos buvo daug. Kai vaikui buvo (duomenys neskelbtini), ji išsikėlė į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) ji išsikėlė iš jo namų, (duomenys neskelbtini) grįžo į darbą. Pirmus 6 mėn. M. J. bendraudavo periodiškai su vaiku. Išsikėlus, bendraudavo tik tada, kai rasdavo laiko. Pagal bendravimo tvarką nuo (duomenys neskelbtini) turėjo pasiimti su nakvyne, tačiau nebuvo niekad su nakvyne. Tik (duomenys neskelbtini) M. J. parodė iniciatyvą pasiimti vaiką pirmą kartą (vaikui (duomenys neskelbtini)). Susitarė, tačiau po 3 val. vaiką parvežė, vaikas buvo (duomenys neskelbtini) – tėtis nesusitvarkė. Po to M. J. neinicijavo nieko, atsitraukė. Kreipėsi ji į PVC, (duomenys neskelbtini) J. B. dėl vaiko, jo nenoro eiti su tėčiu. Tuo pat metu prasidėjo kaltinimai, kad vaikas nemiega pas tėtį. Prasidėjo bylos. Ieškovas atvažiuodavo su antstoliais (vaikas matė, klykdavo). Tai traumavo vaiką. M. J. bandė net susimažinti išlaikymą, gąsdino ją „užmėtyti bylom“. M. J. savo klaidų nematė. Pas (duomenys neskelbtini) J. B. nėjo pats, jį įpareigojo teisėja lankytis, taip pat pozityvios tėvystės kursus. Bendravimas niekada nebuvo nuolatinis, nuoseklus, todėl vaikui buvo lojalumo konfliktas (nes gyveno su mama). M. J. neatsižvelgė į psichologo rekomendacijas. Kaltino tik atsakovę. M. J. padarė žalą, to nepripažįsta. (duomenys neskelbtini) m. sudaryta taika po mediacijos, tikslas – atstatyti tėvo santykius su vaiku. Pradėjo vaikas matytis su tėvu (duomenys neskelbtini). Pas psichologą lankosi nuo (duomenys neskelbtini), todėl dėl psichologės pradėjo eiti su tėčiu. Vaikas pradėjo lyg manipuliuoti, kad tėtis paimtų iš darželio, kai reikėdavo pietų miego. Pas psichologę lankėsi tik M. J. su vaiku. Atsakovė nuolat palaikė su psichologu kontaktą. (duomenys neskelbtini) ji gavo informaciją iš ieškovo, kad 18 val. jis pasiims vaiką, o ji neva turi slapta suruošti daiktus, ji negalės susiekti su vaiku visą savaitgalį. Pagal nutartį turi būti raštu psichologo rekomendacija, bet buvo ieškovo nurodymas. Ji turėtų meluoti vaikui, pasakė jam, kad nesutinka. Ji gavo psichologo rekomendaciją, tačiau jai buvo nepriimtina slapta viską daryti, neturint galimybės susiekti su vaiku. Ji susisiekė su psichologu, pasakė, kad nesutinka. (duomenys neskelbtini) įvykis – atvykus ieškovui, vaikas buvo susijaudinęs, M. J. pats nevykdė rekomendacijų, įėjęs nenuramino vaiko, kalbėjo pakeltu tonu, pradėjo tampyti vaiką, ji buvo parblokšta ant žemės. Vyresnysis sūnus pradėjo verkti. Buvo M. J. pykčio protrūkis, jokio gailesčio vaiko atžvilgiu. Tai buvo katastrofa. Po šio įvykio vaikas išvis nėjo su tėvu apie metus. (duomenys neskelbtini) vaikas pradėjo lankyti mokyklą, buvo (duomenys neskelbtini). Pradėjo lankytis pas (duomenys neskelbtini) N. B. (1 k./sav.). Lankosi iki dabar ((duomenys neskelbtini)). Darbas su psichologais padeda. Vaikas vėl pradėjo eiti su tėčiu nuo laikinųjų apsaugos priemonių nutarties, nes tėtis buvo priverstas pabūti ilgiau su vaiku. Anksčiau būdavo, kad atvyksta, paklausia, ar eis vaikas, ir po kelių minučių išeina. Ji negali tėvo ir vaiko santykio sukurti, ji kuria savo santykį. Ieškovas privalo pats kurti savo santykį su vaiku. Jis to niekada nedarė. Nurodė, kad tėtis (duomenys neskelbtini) m. rugsėjo mėn. iš 13 d. buvo atvykęs 3 d.; (duomenys neskelbtini) m. spalio mėn. iš 17 d. buvo atvykęs 16 d., (duomenys neskelbtini) m. lapkričio mėn. iš 12 d. buvo 6 d.; (duomenys neskelbtini) m. gruodžio mėn. iš 18 dienų buvo 5 d. Nėra nuoseklumo. Buvo atvejis per Kūčias, kai tėvas sakė, kad vaiką vakare parveš, ji pasakė vaikui, jis sutiko. Tačiau vakare tėvas pranešė, kad to nedarys. Atsakovė suderino, kad parveš močiutė. Kūčių rytą tėvas pasakė, kad vaikas nakvos. Vaikas labai norėjo tik dieną likt. Ieškovas nurodė, kad arba su nakvyne vyksta, arba neims. Jis nepasiėmė vaiko, nors vaikas prašė. Tėtis vaiko nepriima kaip asmenybės. Vaikas pagal tėvą turi paklusti. Tėtis nesuvokia, kas yra vaikas, kad yra su savo jausmais, išgyvenimais, emocijomis, turi teisę į savo pasirinkimus. Tėtis nevertina progreso. Tėčiui svarbiau ne bendravimas, o principai, diktatūra. Tėvas nenuspėjamas, ryte sako viena, o vakare – kita. Jis pats nevykdo laikinųjų apsaugos priemonių; arba vykdo, kaip jam patogu – mėnesiui išvyksta buriuoti. Tėvas labai svarbus vaiko gyvenimui. Ji viską daro, kad vaikas augtų sveikai, turėtų visokeriopą pagalbą. Vaiko elgesys rodo, kad tėvo šeimoje kažkas negerai. Tėtis nė karto šiais metais nebuvo mokykloje, nežino apie vaiko raidą. O nori gyvenamosios vietos su juo – tai neadekvatu. Dėl auklėjimo daug konfliktų – labai griežtas, kategoriškas. Namuose pabūna 2-12 min. su vaiku. Po susitikimo su tėčiu, kartais viskas gerai, kartais verkia. Jis nepasitiki tėčiu, ar nereiks nakvoti. Vaikas dėl nenakvojimo įvardija, kad „bijo“ ((duomenys neskelbtini)), „nesaugu“, nepamiršta smurto, bijo, kad paims jėga. Kai mato piktą tėtį, vaikas net neprieina. Ji stengiasi nekamantinėti, dėl to lanko psichologą. Vaikas piešė tėvo namus kaip kalėjimą, nes net negalima žaisti, nes sesė miega ir pan. Jautrus vaikas. Atsakovė nuolat konsultuojasi, klausia psichologų. Atsakovės vyresnis sūnus M. labai skatina susitikti su tėčiu. Labai glaudus brolių ryšys. Jei būtų nustatyta gyvenamoji vieta su tėčiu, bus prarastas ryšys su broliu. Brolis labai svarbus. Jei kartu kur nors važiuoja M., N. viskas gerai. 50:50 procentų bendravimas gali būti, jei taip būtų nuo pradžių.

2020-01-07 teismo posėdžio metu atsakovės atstovė advokatė Ina Navickienė pateikė paaiškinimus dėl priešieškinio, nurodė, kad kai kurie punktai prieštarauja tarpusavyje – dabar reikia leidimo atostogauti užsienyje, tėvas visada prieštarauja atostogoms (duomenys neskelbtini). Nors pagal įstatymus leidimo nereikia. Atstovės teigimu, neįmanoma nuteikti vaiko prieš tėvą, kai yra geri santykiai. Vaikui tėtis yra ateinantis tėtis, nes niekad negyveno kartu. Reikia, kad susikurtų ryšys, bet tėtis neturi tam laiko. Tikslas, kad vaikas pas tėtį nakvotų. Stengtis turi ir tėtis. Jei nenuosekliai bendraus, jokie psichologai nepadės. Prašo palikti esamą pakoreguotą tvarką pagal jų praktiką, nes tėvas interpretuoja savaip. 1.1 punkte – tik paėmimo tvarka keičiama – iš ugdymo įstaigos; ne darbo dienomis – iš namų; nustatomas laikas, rėmai, nes buvo, kad neatvyko paimti vaiko. 1.2 punkte – iš ugdymo įstaigos; 1.4 punkte nauja, kad atostogos ne tik mokymosi atostogų metu, nes tėvas niekad nesutinka (dabar jis nesutinka, kad A. J. keliautų į (duomenys neskelbtini), nors vaikas labai nori, suderinta su mokytoja). 2.1 punkte pakeitimai dėl lapkričio mėn. 1 d. ir vasario 16 d., nes susiję su mokyklos atostogomis. 3.1 punkte – atostogos buvo „pranešti iki vasario 1 d.“, bet apie tai nepranešdavo, bet prašydavo skirti baudą A. J. Privalo informuoti, jei ne, jau irgi pasekmės. 4.1 punktas – kelionės į užsienį be leidimo. M. J. manipuliuoja tuo punktu. Po taikos sutarties nė karto neišvyko į užsienį be leidimo, nors žino, kad (duomenys neskelbtini). Prašo pašalinti bendravimą su psichologu, nes neaktualu. Naujas 5.6 punktas. Dėl bendravimo 50:50 procentų nurodė, kad ieškovas supranta, kad taip nebendraus. Jis suvokia, kad vaikas neatvyks dabar. Jam patogu, jokių įsipareigojimų. Nėra pagrindo nustatyti gyvenamąją vietą su tėvu. M. J. bando nustatyti labai griežtus rėmus atsakovei, vaikui. Vaikas mato, kad tėvui mama yra priešas. Kai vaikas pradeda bendrauti, tėvas atsitraukia. Jis taikos sutartį vykdo kaip jam patogu (savaitgalį neatvyksta, nes komandiruotė, atostogos). Labai akivaizdus kitos šeimos išaukštinimas.

2022-03-15 teismo posėdžio metu atsakovė paaiškino, kad pereinamasis laikotarpis turi būti atsižvelgiant į situaciją, taip pat kaip ieškovas bendrauja su vaiku. Tėtis turėtų priprasti prie to, kiek reikia skirti laiko vaikui kiekvieną dieną. Laikinųjų apsaugos priemonių tvarka tėtis nesinaudoja. Ryšys yra prarastas, todėl prašo pereinamojo laikotarpio. Nurodė, kad vaikas vyksta su ieškovu visada, tačiau ieškovas nesinaudoja pabūti po 4 val. Nakvynės nevyksta. Vaikas tėčio namuose nebuvęs apie (duomenys neskelbtini) vaikas prašė pabūti iki vakaro, bet ieškovas sakė, kad arba visai savaitei, arba važiuoja namo.

2022-03-15 teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad su vaiku matėsi visus pagal laikinąsias apsaugos priemones kartus, išskyrus porą dienų, kai sutapo su atostogomis. Vaikas atsisako pas jį likti, vykti kartu. Vaikas ieškovo namuose lankėsi (duomenys neskelbtini). Dabar ieškovas pakeitė poziciją, laukia, kada vaikas pats paprašys važiuoti pas ieškovą namo, pas (duomenys neskelbtini). Nebeprašinėja važiuot pas tėtį namo. Buvo laikas, kai ieškovas stengėsi įtikinėti vaiką likti, bet dabar penktadieniais pasako vaikui savaitgalio planą, jei nori, prisijungia. Būdavo, kad ima penktadienį, šeštadienį, sekmadienį be nakvynių. Dabar nekeičia planų pagal vaiką. Nurodė, kad dabar nevykdo visų vaiko įgeidžių dėl pramogų. Pramogauja pagal iš anksto numatytą planą. Parveža tada, kada nori vaikas. Ieškovas nori sudaryti galimybę vaikui išreikšti savo poziciją, bet nesutinka su pereinamuoju laikotarpiu, nes neatitinka vaiko interesų ir tai pasityčiojimas iš jo.

2022-03-15 teismo posėdžio metu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM atstovė posėdžio metu pateikė galutinę išvadą dėl ginčo, nurodė, kad šeima nežinoma dėl vaiko teisių pažeidimų. Neturi duomenų, kad mama netinkamai rūpinasi vaiku. Tarnybos vertinimu, gyvenamosios vietos pakeitimas neatitiktų vaiko interesų, su tėčiu turi būti nustatyta maksimali bendravimo tvarka – kas antrą savaitgalį, darbo dienomis ir atostogos. Vaikas nori bendrauti, myli abu, tėvai turi bendradarbiauti. Turi išlikti vaiko paėmimas iš mokyklos. Geriau vaiko interesus atitiktų bendravimas kas antrą savaitgalį, o ne 50:50 procentų. Kol kas vyksta minimalus bendravimas. Turi būti maksimalus, vėliau gali būti sprendimas dėl 50:50 procentų. Dėl esminių pokyčių turi kooperuotis abu tėvai. Mamos veiksmai, kad realiai vyktų bendravimas – mama turi teigiamai atsiliepti apie tėtį, skatinti bendrauti, turi būti tėvų bendra pozicija dėl bendravimo. VTAS nuomone, bendravimas nevyksta ir tai lėmė abiejų tėvų veiksmai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad N. L. J., gim. (duomenys neskelbtini), yra šalių sūnus. Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), iš dalies papildytu Vilniaus apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nutraukta šalių santuoka, šalių nepilnamečio sūnaus N. L. J. gyvenamoji vieta nustatyta su mama A. J., nustatyta ieškovo M. J. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi N. L. J. tvarka bei priteistas išlaikymas. Bendravimo tvarka su nepilnamečiu vaiku ir išlaikymas buvo pakeistas tarp šalių sudarytomis taikos sutartimis, patvirtintomis Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėse bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) nutartis dėl bendravimo tvarkos pakeitimo) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) dėl išlaikymo dydžio pakeitimo). Ieškovas (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu nustatytą vaiko gyvenamąją vietą ir nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su tėvu M. J., pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartį ir nustatyti atsakovės bendravimo su vaiku tvarką, pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartį ir priteisti išlaikymą vaikui iš atsakovės. Atsakovė su ieškovo reikalavimais nesutiko, pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi nustatytą tėvo bendravimo su vaiku tvarką.

Nagrinėjamoje byloje iš esmės kilo ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos pakeitimo. Ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo laikytinas išvestiniu ir spręstinas tik išsprendus klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; 2007 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-555/2007; kt.) – pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis). Pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, reikia įrodyti, jog iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013; 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005; 2003 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2003; kt.). Kasacinio teismo praktikoje neapibrėžta, koks aplinkybių dėl vaiko gyvenamosios vietos pasikeitimas vertintinas kaip esminis, tačiau, atsižvelgiant į teismų praktiką, tai galėtų būti tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2001); vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 5 d. nutartis, priimtą civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-207/2003); esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimu (nutartimi) nustatytos skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nesilaikymas, vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) neskatinimas ar tokio bendravimo ribojimas (savo nuožiūra sprendžiant dėl galimybės skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku, neužtikrinant nuolatinio ir emociškai stabilaus jų ryšio formavimosi) pripažįstami teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013). Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl kai vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai.

Keičiant vaiko gyvenamąją vietą, reikia įvertinti ir tai, kad aplinkos keitimas vaikui padaro socialinę, psichologinę žalą, sukelia emocinių išgyvenimų. Be to, sprendžiant ginčą dėl teismo nustatytos vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, pagal šalių pateiktus duomenis būtina įvertinti kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas – tiek tas, kuriose vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, tiek tas, kuriose jam tektų gyventi, nustačius vaiko gyvenamąją vietą su kitu tėvu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011). Teismas, priimdamas byloje sprendimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (pakeitimo), turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, taip pat tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko ir tėvo bei motinos, taip pat brolių ir seserų ryšį, vaiko norus ir kt. Nustatant vaiko gyvenamąją vietą, turi būti vadovaujamasi vaiko interesais, atsižvelgiant į vaiko norą. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009). Kiekvienu atveju, sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat ir pakeitimo, turi būti nustatyta, su kuriuo iš tėvų nustačius vaiko gyvenamąją vietą, tai labiau atitiks jo interesus (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).

Byloje nustatyta, kad šalių vaikas šiuo metu gyvena su atsakove A. J., adresu (duomenys neskelbtini), vaikas lanko (duomenys neskelbtini). Šalių paaiškinimais nustatyta, kad vaikas iš esmės nuo gimimo gyveno tik su mama A. J. ir (duomenys neskelbtini) M. Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu, nutraukus šalių santuoką, šalių vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su mama, dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tarp šalių ginčo nebuvo. Taigi ieškovas faktiškai pripažino, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su mama geriausiai atitiko vaiko interesus.

Sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ar pakeitimo, svarbu įvertinti, ar tinkamai užtikrinamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu/motina. Teismų praktikoje pažymima, kad asmens didesnis geranoriškumas, užtikrinant vaiko bendravimą su skyrium gyvenančiu tėvu, polinkis ne tik savo nuožiūra priimti sprendimus vaiko gyvenimo klausimais taip pat gali būti svarus argumentas, nustatant vaiko gyvenamąją vietą būtent su šiuo asmeniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2014).

Pagrindiniai argumentai dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, kuriais remiasi ieškovas viso bylos nagrinėjimo metu – tai atsakovės piktnaudžiavimas motinos valdžia, veikimas priešingai vaiko interesams, darant kliūtis tėvui bendrauti su vaiku, neskatinant vaiko bendravimo su tėvu. Ieškovo teigimu, atsakovės nuolatinis leidimas vaikui rinktis – važiuoti su tėvu ar ne, nakvoti ar ne – ir grubus tarp šalių sudarytos taikos sutarties sąlygų nesilaikymas, t. y. sąmoningas psichologės rekomendacijų nesilaikymas, neleidžia nusistovėti tėvo ir sūnaus tarpusavio santykiams. Nustatyta, kad pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi patvirtintos šalių sudarytos taikos sutarties sąlygas, ieškovas su vaiku (duomenys neskelbtini) lankėsi pas šalių pasirinktą psichologę R. R. Remiantis į bylą pateikta medicinos psichologės R. R. (duomenys neskelbtini) Tėvo ir sūnaus, atkuriant emocinį ryšį, psichologine išvada, taip pat jos paaiškinimais teismo posėdžio metu, nustatyta, kad ieškovo kreipimosi į psichologę tikslas – atkurti ir stiprinti sūnaus ir tėvo santykius, vystyti prieraišumą, teisėtai susitikinėti, drauge praleisti su nakvyne savaitgalius tėčio namuose, atostogauti suderintu laiku. Iš viso vyko (duomenys neskelbtini) susitikimų, kuriuose dalyvavo tėtis ir sūnus. Psichologės teigimu, berniukas palaikė fiziškai artimą ryšį su tėčiu, kontakto ir elgesio ypatumai atskleidė (duomenys neskelbtini) požymius. Stebimos vyraujančios labilios prieštaringos emocijos ilgainiui keitėsi į labiau stabilesnes, pusiausviras. Vis tik, emocinė ir motyvų ambivalencija išliko. Ieškovo teigimu, sukurtas santykis su vaiku „sugriuvo“ per vieną dieną atsakovei nesilaikius psichologės rekomendacijų dėl nakvynės, t. y. iš anksto vaiko neperspėti ir su juo nederinti nakvynės pas tėvą klausimų. Psichologės R. R. (duomenys neskelbtini) Tėvo ir sūnaus, atkuriant emocinį ryšį, psichologinėje išvadoje nurodyta, kad numatyta konkreti (duomenys neskelbtini) nakvynė tėvo namuose neįvyko dėl vaiko motinos atsitraukimo, nors viskas buvo suderinta iš anksto; kaip paaiškėjo, vaiko motina nepritarė kai kuriems rekomendacijų punktams, todėl rekomendacijas ignoravo; vaikas, sekdamas atsitraukimo pavyzdžiu ir tapatindamasis su motina, pradėjo priešintis susitikimams su tėvu; šis posūkio taškas gali būti traktuojamas kaip prieraišumo regresas tėvo ir sūnaus santykiuose. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) sprendė klausimą dėl baudos atsakovei skyrimo nesilaikius minėtų rekomendacijų, kuris atmetė pareiškimą dėl baudos skyrimo. Pirmosios instancijos teismo nutartis Vilniaus apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi palikta nepakeista. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), išnagrinėjęs M. J. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal antstolės pareiškimą dėl baudos A. J. už teismo nutartimi patvirtintos bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymą skyrimo, konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo tinkamai įrodytas psichologės rekomendacijos iš anksto vaiko neperspėti ir su juo nederinti nakvynės klausimų pažeidimo faktas, todėl pareiškimas atmestas pagrįstai. Kasacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, bendravimo tvarkos 5.3 punkto nuostata aiškintina kaip nustatanti šalių pareigą teismo nutarties vykdymo tikslu pasitelkti psichologą, kuris patartų, kaip efektyviai ir sklandžiai vykdyti teismo nutartį, kad būtų užtikrinti geriausi vaiko interesai. Tai, be kita ko, reiškia, kad psichologo rekomendacijos gali būti laikomos vienu iš šaltinių (elgesio standartų), sprendžiant dėl tėvų pareigos kooperuotis vykdant teismo patvirtintą bendravimo tvarką turinio. Sprendžiant dėl psichologo rekomendacijų nesilaikymo, kaip pagrindo konstatuoti šalių pareigos kooperuotis galimą pažeidimą, atsižvelgtina į aplinkybes, susijusias su konkretaus psichologo pasitelkimu (ar dėl konkretaus psichologo pasitelkimo susitarė abi šalys, ar psichologas buvo vienašališkai pasitelktas vienos iš šalių), rekomendacijų pateikimu šalims (kokiu būdu ir kada šalims bugvo pateiktos rekomendacijos, kaip jos buvo pristatytos šalims), į pačių rekomendacijų turinį, jų aiškumą ir kt. Šiuo konkrečiu atveju konstatuota, kad nagrinėjamoje byloje nei iš antstolės surašyto Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto, nei iš pareiškimo teismui dėl baudos skyrimo turinio iš esmės neįmanoma nustatyti, kokių konkrečiai psichologo rekomendacijų nesilaikė A. J. ir kokiais konkrečiais veiksmais (neveikimu) pasireiškė šių rekomendacijų nesilaikymas.

Teismo vertinimu, šios aplinkybės įrodo faktą, kad šalys, abi deklaruodamos iš esmės tą patį siekį – užtikrinti sūnaus ir tėvo bendravimą, skirtingai vertina pasitelktų specialistų (psichologų) rekomendacijas, tačiau nagrinėjamu atveju tai negali būti vertinama kaip aplinkybė, savaime sudaranti pagrindą konstatuoti atsakovės piktnaudžiavimą motinos valdžia ir pakeisti vaiko gyvenamąją vietą. Ieškovas teigia, jog atsakovės nesilaikymas psichologės rekomendacijų dėl nakvynės pakenkė jo sukurtam santykiui su vaiku, tačiau teismas pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų apie galimas tokių rekomendacijų pasekmes, jei vis tik nakvynė būtų įvykusi, t. y. ieškovas suabsoliutina turėjusios įvykti nakvynės sėkmę, tačiau nėra pateikta jokių vertinimų, kokia tikimybė, kad tuo metu įvykusi nakvynė galėjo sukelti ir neigiamas pasekmes.

Vienas pagrindinių šios bylos ginčo objektų – vaiko nakvynė pas ieškovą. Nustatyta, kad vaikas (duomenys neskelbtini). Šalys dėl to kaltina viena kitą – ieškovo teigimu, atsakovė manipuliuoja vaiko psichika ir programuoja vaiką kaip tik jai patinka, nededa jokių realių pastangų, kad tėvo ir sūnaus bendravimas vyktų, atsakovės teigimu, ieškovas niekada nesilaikė nustatytos jo bendravimo su sūnumi tvarkos, sūnaus ir tėvo ryšys nebuvo net atsiradęs pilna apimtimi ir tai lėmė paties ieškovo pasirinkta elgesio pozicija. Bylos duomenimis, pirmas bandymas pasiimti vaiką savaitgaliui su nakvyne buvo (duomenys neskelbtini) (nors pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu patvirtiną bendravimo tvarką ieškovas vaiką turėjo pasiimti kas antrą savaitgalį, kai jam sueis (duomenys neskelbtini) metų, t. y. nuo (duomenys neskelbtini)), tačiau kadangi vaikas verkė, ieškovas vaiką grąžino namo mamai po keleto valandų. Kaip matyti iš byloje pateikto šalių susirašinėjimo ((duomenys neskelbtini) metų susirašinėjimas elektroniniu paštu, trumposiomis žinutėmis), pateiktų garso įrašų, antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų ((duomenys neskelbtini)), šalių paaiškinimų, vienas esminių tikslų – vaiko nakvynė tėvo namuose. Remiantis psichologės R. R. išvada, vaikas vengdavo nakvynės pas tėvą temos (išvados 2 psl.). Teismas sutinka, kad visapusiškam bendravimui, pilnavertiškam santykiui palaikyti ir puoselėti, kasdieninės rutinos patyrimui, būtina vaiko nakvynė pas tėvą, atostogų praleidimas kartu. Tačiau, įvertinus visumą šios bylos faktinių aplinkybių, ilgalaikį šalių bylinėjimąsi dėl su vaiku susijusių klausimų, teismas pažymi, kad šiuo konkrečiu atveju pernelyg akcentuojama nakvynė, ieškovui turint lūkestį, kad, įvykus nors vienai nakvynei, įvyks teigiamas tėvo santykio su vaiku lūžis.

Byloje buvo atlikta teismo psichologijos ekspertizė, pateiktas Teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (el. bylos priedas, b. l. 70-75) (toliau – Ekspertizės aktas) (CPK 212 straipsnis). Atsakovės teigimu, dėl Ekspertizės akte nurodytų išvadų objektyvumo kyla tam tikrų klausimų, todėl atsakovė pateikė (duomenys neskelbtini) Teisės psichologijos specialistų išvadą dėl ekspertizės vertinimo (DOK-(duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Specialistų išvada). Atlikti papildomą ar pakartotinę ekspertizę prašymų nepateikta. Dėl eksperto išvados reikšmės įrodinėjimo priemonių sistemoje ne kartą yra pasisakęs kasacinis teismas. Teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009; 2010 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2010; 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2012; 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2014; 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-403/2020; kt.)

Nagrinėjamu atveju psichologijos ekspertizę atliko kompetentingas asmuo - (duomenys neskelbtini) ekspertė D. P., abejoti ekspertės kompetencija, žiniomis, ekspertizės akto teisėtumu nėra pagrindo, išvados yra dėsningos, sistemingos, tikslios ir kt. Ekspertė išnagrinėjo visą jai pateiktą medžiagą. Ekspertės išvados yra nuoseklios ir pagrįstos, jokių prieštaravimų ekspertizės akte nėra.

Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2012; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas civilinio proceso tvarka konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo; įstatymo nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą dėl tam tikrų aplinkybių buvimo tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Civiliniame procese vadovaujamasi pirmiau nurodyta įrodymų pakankamumo taisykle, todėl teismas išvadą dėl faktų buvimo gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008; kt.).

Kaip matyti iš Ekspertizės akto, vaikas ekspertei nurodė, kad pas tėtį nėra pripratęs, labiausiai, pasak vaiko, nenori nakvoti pas tėtį dėl jaukumo. Nepilnamečio teigimu, pirma mintis, kuri kyla, kai pagalvoja apie tai, kad liktų miegoti pas tėtį, yra, kad kažkas bus blogai. Kad būtų ramiau, jam reikia mamos. Pasak vaiko, jei daugiau matytųsi su tėčiu, gal ir miegotų pas jį. Ekspertizės akte padaryta išvada, kad būtent ekspertizės metu atsiskleidžiantis tiriamojo atsiskyrimo nuo mamos nerimas ir nesaugus prieraišumas yra pagrindinės priežastys, dėl kurių tiriamasis negali išreikšti savarankiškos nuomonės dėl bendravimo su tėčiu (ypatingai nakvynių klausimu). Teismas pažymi, kad Ekspertizės akte nebuvo vertinta ir nėra nurodyta, kokios yra galimos vaiko atsiskyrimo nerimo ir nesaugaus prieraišumo priežastys. Byloje nėra duomenų, kad tai išimtinai susiję su atsakovės veiksmais/ neveikimu (CPK 178 straipsnis). Specialistų išvadoje, remiantis moksline literatūra, nurodoma, kad šioje situacijoje yra keli veiksniai, turintys potencialą sukelti vaikui dokumentuose aprašytą nerimo ir nesaugumo jausmą. Literatūroje nurodoma, kad konfliktas, vykstantis tarp tėvų, gali kelti vaikui agresiją, baimę, nerimą, nesaugumą. Skirtinguose dokumentuose aprašyta, kad, vaiko teigimu, jo tėvai nesutaria, t. y. vaikas pastebi ir supranta, kad tarp tėvų vyksta konfliktas, todėl negalima atmesti galimybės, kad pastebėtas nerimas ir nesaugumas kyla dėl to. Taip pat literatūroje nurodoma, kad vaikui svarbus stabilumo jausmas, struktūra gyvenime, todėl kai struktūros bei stabilumo nėra, vaikas gali jausti nerimą, gali mažėti jo saugumo jausmas. Specialistų išvadoje pažymėta, kad nuo pat vaiko gimimo tėvai gyvena atskirai, vaikas didžiąją laiko dalį praleidžia su motina, o pas tėvą nakvojęs nėra, o tai gali būti svarbu, kadangi literatūroje nurodoma, kad vaikui svarbi rutina. Tam tikri veiksmai, kartojami, pvz. prieš einant miegoti, kaip prausimasis, pokalbiai, žaidimas ar kita, atliekami kiekvieną dieną, gali tapti vaiko miego ritualų dalimi, kurie taip pat prisideda prie kuriamo saugumo jausmo. Todėl, jeigu vaikas iš tiesų turi specifinę miego rutiną, apie kurią tėvas nežino, yra tikimybė, kad vaikas nesijaus saugiai ten miegodamas. Vakaro ir miego rutinos palaipsninis kūrimas tėvo namuose gali sumažinti vaikui patiriamą nerimą dėl būsimos nakvynės pas tėvą.

Sprendžiant dėl ieškinio reikalavimo pakeisti vaiko gyvenamąją vietą, nes, pasak ieškovo, vaiko mama piktnaudžiauja motinos valdžia, neskatindama vaiko bendrauti su tėvu, vaikui leidžiant rinktis – važiuoti su tėvu ar ne, nakvoti ar ne, svarbu įvertinti abiejų šalių pareigų, susijusių su tėvo bendravimu su vaiku, vykdymą. Nagrinėjamu atveju, remiantis Ekspertizės aktu, (duomenys neskelbtini) Teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini) Ekspertizės aktas), garso įrašais, antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais, šalių paaiškinimais nustatyta, kad dėl bendravimo su tėvu iš esmės sprendžia ne tėvai, o vaikas, t. y. vaikui nesutinkant vykti kartu su tėvu (verkiant, žodžiu atsisakant vykti kartu), tėvai vaikui nusileidžia ir atsitraukia. Ekspertizės akte nurodyta, kad N. viduje yra susiformavęs patyrimas, jog tėvai jam neprieštarauja ir nusileidžia, o jei tėtis ir bandytų brėžti bei išlaikyti griežtesnes ribas, mama vis tiek atsižvelgtų į vaiko norus. Mėginimai apsaugoti berniuką nuo bet kokios frustracijos, pačių tėvų (abiejų ar vieno iš jų) sunkumai išbūti audringą vaiko pyktį (šaukimą, klykimą, atsikalbinėjimą, prieštaravimą) ir išlikti nuosekliems auklėjime trikdo N. adaptaciją (palaiko jo baimes, atsiskyrimo nuo mamos nerimą ir nesaugaus išorinio pasaulio vaizdą), vaikas negali įgyti tvarkymosi su stresu įgūdžių (vietoj to, kad mokytųsi išbūti su jam nemaloniais jausmais ir pats save nuraminti, stresinės situacijos yra eliminuojamos/iš jų yra pasitraukiama), formuojasi lengvai pažeidžiama ir nuo išorinių sąlygų priklausanti vaiko savivertė. Būtent vengdamas (keldamas sąlygas ir atidėliodamas) N. sprendžia ir nakvynių pas tėtį problemą - nerimaudamas dėl atsiskyrimo nuo mamos ir nepasitikėdamas tėčio gebėjimu jį nuraminti, jis atsisako nakvoti (el. bylos priedas, b. l. 70-75; Ekspertizės akto 6, 9 psl.). Pažymėtina, kad ši situacija nesusiformavo šiuo metu. (duomenys neskelbtini) m. Ekspertizės akte padaryta išvada, kad tėvų elgesys yra nuolaidžiaujantis, t. y. jie patys nesilaiko nubrėžtų elgesio taisyklių ((duomenys neskelbtini) m. Ekspertizės akto 24 psl.), ekspertizės atlikimo metu stebėtas vaiko probleminis elgesys kaip nesugebėjimas prisitaikyti naujoje situacijoje, paklusti suaugusiojo nurodymams ar prašymam, patiriama frustracija, jei netenkinami jo norai, nurimsta tik tuomet, kai pasiekia savo norų įgyvendinimo ((duomenys neskelbtini) m. Ekspertizės akto 23 psl.), ekspertizės metu atsiskleidė tai, kad N. L. geriausiai jaučiasi kontroliuodamas situaciją, o tėvai situacijos nevaldo, N. yra išmokęs, jog verkimu, kaprizingu elgesiu jis gali pasiekti viską, ko norintis ((duomenys neskelbtini) m. Ekspertizės akto 25 psl.). (duomenys neskelbtini) m. Ekspertizės akte padaryta išvada, kad N. L. nenoras vykti į pasimatymus su tėvu ir/ ar nakvoti tėvo aplinkoje susijęs su daugelių veiksnių – ankstesne vaiko santykių su tėvu istorija, tėvų konfliktiniais tarpusavio santykiais, probleminiu vaiko elgesiu, tėvų patiriamomis nesėkmėmis vaikui taikant elgesio taisykles

bei galiausiai – itin reikšminga mamos bendradarbiavimo stoka, ruošiant sūnų susitikimams su tėvu ((duomenys neskelbtini) m. Ekspertizės akto 26 psl.). (duomenys neskelbtini) m. Ekspertizės akte nurodyta, kad stebimas pozityvus pokytis motinos elgesyje – ji aktyviai ragina ir skatina vaiką vykti su tėvu. Pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) m. Ekspertizės akte pateiktos rekomendacijos, t. y. tėvui savo norą bendrauti ir būti su sūnumi rekomenduota išreikšti atkakliau – pvz., ne sūnų kalbinti stovint prie lauko durų, bet nuėjus iki jo, neįkyriai jį kalbinti, išsakyti savo jausmus, norus dėl jo, skirti sūnui dėmesio jo namuose, neskubėti išeiti (pvz., 7 min. yra pernelyg trumpas laikas ir pan.). Kad situacija dėl vaiko probleminio elgesio, tėvų nekontroliavimo situacijos, susijusios su vaiko ir tėvo bendravimu, iš esmės nesikeičia, patvirtina ir ieškovo paaiškinimai, iš kurių nustatyta, kad šiuo metu, vaikui nenorint vykti kartu su tėčiu ar prašant parvežti jį namo, tėtis taip ir daro. Kaip matyti iš pateikto (duomenys neskelbtini) garso įrašo dėl ketinimo paimti vaiką po psichologės rekomendacijų dėl nakvynės, vaikui verkiant, kategoriškai nesutinkant vykti kartu su tėvu, abu tėvai atsitraukė, ieškovas paliko atsakovės namus (vaiko įkalbinėjimas truko (duomenys neskelbtini)) (el. bylos priedas, b. l. 2). Šios civilinės bylos nagrinėjimo pradžioje vaikas iš namų su ieškovu nevykdavo, todėl (duomenys neskelbtini) nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo nustatyta, kad ieškovas pasiima sūnų ne iš namų, o iš ugdymo įstaigos. Šiuo metu ieškovo bendravimas su sūnumi vyksta, ne visada pagal nustatytą tvarką, be nakvynių.

Teismo vertinimu, kokybiškam santykiui palaikyti, jį puoselėti, svarbiausia yra nuoseklus, reguliarus bendravimas. Remiantis šalių pateiktu susirašinėjimu ((duomenys neskelbtini)) ((duomenys neskelbtini)), šalių rašytiniais ir žodiniais paaiškinimais, bendravimas su vaiku nevyksta pilna apimtimi dėl objektyvių (vaiko, tėvų ir artimųjų ligos) ir subjektyvių priežasčių (ieškovo šeimos, atsakovės šeimos atostogos, ieškovo laisvalaikis (buriavimas)).

Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad šalių santykiai vis dar konfliktiški, bylinėjimasis tęsiasi iš esmės visą vaiko gyvenimą – be jau minėtos santuokos nutraukimo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos pakeitimo bylų, buvo nagrinėjama ne viena byla dėl baudos skyrimo už bendravimo tvarkos nesilaikymą (Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini)).

Taigi, įvertinus visumą nustatytų faktinių aplinkybių, įrodymų, nėra pagrindo daryti išvadą, kad tėvo bendravimui su sūnumi daro kliūtis ar neužtikrina bendravimo išimtinai mama. Duomenų, leidžiančių daryti priešingą išvadą, byloje nėra.

Sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir vertinant, ar esanti aplinka užtikrina vaiko poreikius, būtina atsižvelgti ir į bendruosius vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš skyriumi gyvenančių tėvų kriterijus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš dėl dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2007; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalių sūnus su atsakove ir (duomenys neskelbtini) M. gyvena atsakovei nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Vaikams yra sudarytos tinkamos sąlygos augti ir vystytis. Nustatyta, kad ieškovas su sutuoktine ir (duomenys neskelbtini) gyvena name, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovo namuose sudarytos tinkamos sąlygos vaikui svečiuotis. Taigi vertinant šalių galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas, nustatyta, kad panašios buitinės gyvenimo sąlygos vaikui sudarytos abiejų tėvų namuose, abu tėvai gali vaikui užtikrinti saugią ir gerą aplinką. Vertinant abiejų tėvų moralines savybes, atsižvelgiant į šalių paaiškinimus, šalių elgesį proceso metu, teismo ekspertizės metu nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad jos iš esmės yra vienodos, abu yra mylintys ir rūpestingi tėvai, kurie tinkamai rūpinasi vaiku.

Kasacinio teismo praktikoje yra atkreiptas dėmesys į tai, kad kriterijai, lemiantys sprendimą nekeisti vaiko aplinkos, yra: laikotarpis, kurį vaikas gyvena jo poreikius patenkinančioje aplinkoje, užtikrinančioje jo teisę į būstą; būsto sąlygos; vaiko poreikių tenkinimas; bendravimo ryšių susiformavimas; susiformavęs glaudus emocinis ryšis su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas jau gyvena kartu; ryšiai su kitais šeimos nariais, kartu gyvenančiais asmenimis; kitos aplinkybės, kurių pripažinimas svarbiomis sprendžiamas kiekvienoje konkrečioje byloje. Tarptautinėje ir Lietuvos teismų praktikoje akcentuojamas ilgesnis kaip vienerių metų gyvenimo vaiko poreikius atitinkančioje aplinkoje terminas. Tokios aplinkos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008). Nors pirmiau nurodyti išaiškinimai yra suformuluoti bylose, kurių aplinkybės nėra tapačios arba iš esmės panašios į nagrinėjamos bylos aplinkybes, tačiau, teismo vertinimu, nurodyti teisės normų taikymo išaiškinimai, kaip tokie, yra aktualūs ir nagrinėjamoje byloje.

Vienas iš kriterijų keisti vaiko gyvenamąją vietą tuo atveju, kai jis daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, – kad ta aplinka neatitinka vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-506/2008). Siekiant tinkamai užtikrinti vaiko teises į saugią aplinką, kuri sudarytų galimybes visapusiškai vystytis, atsižvelgtina į objektyvias gyvenimo sąlygas, kurias gali suteikti kiekvienas iš skyrium gyvenančių tėvų, įvertinant, kad vaiko interesai reikalauja suteikti vaikui galimybę turėti savo aplinką (tiek fizine, tiek socialine prasme), kurioje jis galėtų būti, užsiimti vaiko vystymuisi reikalingais dalykais, žaisti, būti apsaugotas nuo suaugusių kasdienių rūpesčių, problemų ir pan. Nagrinėjamu atveju teisiškai reikšminga yra ir ta aplinkybė, kad šalių vaikas nuo gimimo gyvena su atsakove. Ekspertizės akte nustatyta, kad, stebint N. ir mamos sąveiką, matoma, jog mama su sūnumi elgiasi šiltai ir pagarbiai, tačiau jos priėjimas prie vaiko yra labiau globojantis, saugantis ir jau nebeatitinkantis berniuko raidai keliamų iššūkių, t. y. tapti labiau savarankišku, aktyviai užsiimti veiklomis, kurti, stiprinti savivertę bei įgyti tvirtesnių įgūdžių, tvarkantis su nemaloniais jausmais ir išorės reikalavimais, atsiskleidžia vaiko neatsiskyrimas nuo jos. Bylos duomenimis, atsakovė tinkamai rūpinasi vaiku, užtikrina jam tinkamas gyvenimo sąlygas, vaikas nuolat lanko (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad šiuo metu N. taip pat lanko (duomenys neskelbtini) konsultacijas, kurių tikslas – darbas su N. saugaus prieraišumo formavimu, savivertės ir autonomijos stiprinimu bei psichoedukacinis darbas su mama stiprinant tėvystės įgūdžius ((duomenys neskelbtini)). Teismo vertinimu, atskyrimas vaiko nuo motinos, socialinės aplinkos, kurioje berniukas gyvena visą savo gyvenimą, reikštų vaiko interesų pažeidimą.

Pažymėtina, kad ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo/ pakeitimo sprendžiamas vadovaujantis vaiko interesais ir atsižvelgiant į jo norą (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Tiek tarptautiniuose (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnis), tiek nacionaliniuose teisės aktuose (CK 3.177, 3.164 straipsniai) teismas, sprendžiantis vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo klausimą, įpareigojamas išsiaiškinti vaiko nuomonę, su kuriuo iš tėvų jis norėtų gyventi. Ekspertizės akte nurodyta, kad ekspertizės metu atsiskleidžia vaiko atsiskyrimo nuo mamos nerimas ir nesaugus prieraišumas ir tai yra pagrindinės priežastys, dėl kurių tiriamasis negali išreikšti savarankiškos nuomonės dėl bendravimo su tėčiu (ypatingai nakvynių klausimu) tvarkos.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ieškovo pateikti argumentai ir įrodymai nepakankami pagrįsti jo ieškinio reikalavimams. Teismo vertinimu, ieškinyje išdėstyti argumentai nepateisina ir nepatvirtina būtinumo būtent šiuo metu keisti šalių vaiko gyvenamosios vietos. Teismas konstatuoja, kad ieškovas neįrodė, jog vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas labiau atitiks jo, kaip vaiko, interesus, kad dabartinė vaiko gyvenamoji vieta pažeidžia vaiko interesus, kad atsakovė nesirūpina vaiku, piktnaudžiauja motinos valdžia ar esanti aplinka jam tapo nesaugi ir situacija iš esmės pasikeistų, vaiko gyvenamąją vietą nustačius su ieškovu. Taigi, ieškovas neįrodė tokių aplinkybių, kurios pagrįstų gyvenamosios vietos pakeitimo būtinybę ir sudarytų pagrindą ją pakeisti, t. y. neįrodė, jog dabartinėje vaiko gyvenamojoje vietoje aplinkybės pasikeitė iš esmės, kad ši aplinka pasidarė iš esmės nesaugi vaikui ir tolimesnis vaiko gyvenimas joje su atsakove neatitinka reikalavimų normaliam vaiko vystymuisi (CK 3.174 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, kad nepilnamečio vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta nuo pat tėvų gyvenimo skyriumi pradžios buvo nustatyta kartu su motina, todėl, siekiant ją pakeisti, turėjo būti pateikti tikrai reikšmingi įrodymai, sudarantys pagrindą iš naujo svarstyti nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo klausimą. Įvertinus byloje esančius įrodymus, nėra pagrindo daryti išvadą, kad vaiko gyvenimas su mama prieštarautų vaiko interesams. Priešingai, byloje pateiktų duomenų visuma patvirtina, kad vaiko gyvenimas su mama atitinka jo poreikius, suteikia vaikui emocinį saugumą. Byloje nustatyta, kad atsakovė vaiku nuolat rūpinasi, užtikrina jam tinkamas sąlygas gyventi, augti, tobulėti, rūpinasi vaiko sveikata, bendradarbiauja su pedagogais, užtikrina vaiko lankymą psichologo konsultacijų. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, į šiuo metu nusistovėjusį vaiko stabilų ryšį su mama, Ekspertizės aktą, Tarnybos išvadą, kad geriausius vaiko interesus atitiktų vaiko gyvenamosios vietos nekeitimas, sprendžia, kad būtent vaiko interesus šiuo konkrečiu atveju labiausiai atitinka jo gyvenamosios vietos palikimas su motina (atsakove), todėl ieškovo ieškinio reikalavimas pakeisti vaiko gyvenamąją vietą atmestinas.

Teismas, atmetus ieškinio reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, dėl kito ieškinio reikalavimo – dėl išlaikymo priteisimo, kaip išvestinio iš pirmojo, nepasisako.

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo

Ieškovas prašė pakeisti nustatytą bendravimo tvarką ir nustatyti vaiko bendravimą su tėvais 50:50 procentų. Atsakovė patikslintu priešieškiniu prašė pakeisti bendravimo tvarką, nustatyti pereinamąjį laikotarpį, kurio metu vaikas su tėvu bendrautų be nakvynių kiekvieną darbo dieną, taip pat pakeisti nuostatas, dėl kurių tarp šalių kyla nesutarimų.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulėje įtvirtintas principas, kad visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą. Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta vaiko teisė būti globojamam tėvų, 9 straipsnio 3 dalyje – teisė nuolat bendrauti su išskirtais tėvais, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, yra asmeninio pobūdžio jų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai ne tik nėra kliudoma šiam bendravimui, bet ir pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus.

Tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar tėvų santuoka yra nutraukta (CK 3.156 straipsnis). CK 3.170 straipsnyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.

Santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką.

Bylos duomenimis nustatyta, kad, vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi patvirtinta taikos sutartimi nustatytą bendravimo tvarką, kildavo konfliktų. Bylos duomenys patvirtina vaiko tėvų (ieškovo ir atsakovės) konfliktiškus ir įtemptus santykius, jų nenorą prisiderinti vienas prie kito bei negebėjimą konstruktyviai bendradarbiauti, siekiant užtikrinti geriausius vaiko interesus. Be to, yra pasikeitusi faktinė situacija, sūnus pradėjo lankyti mokyklą, todėl yra pagrindas spręsti dėl ankstesniu teismo sprendimu nustatytos ieškovo bendravimo su sūnumi tvarkos atitinkamų nuostatų pakeitimo. Kadangi šalys nesusitarė dėl nustatytos skyrium gyvenančio tėvo (ieškovo) ir nepilnamečio šalių sūnaus tvarkos pakeitimo, todėl ieškiniu ir priešieškiniu pateikė reikalavimus, kuriuose nurodė ir grindė, jų manymu, geriausią bendravimo tvarką. Todėl šis klausimas sprendžiamas ginčo teisenos tvarka pagal CK 3.175 straipsnio nuostatas.

Nagrinėjamu atveju tėvo (ieškovo) bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo klausimą teismas sprendžia pagal pirmiau aptartas įstatymų nuostatas, išklausęs teismo posėdyje abiejų ginčo šalių, visapusiškai išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, Ekspertizės aktą, taip pat išvadą byloje teikiančios institucijos atstovės argumentus, išsakytus teismo posėdyje, bei raštu pateiktas išvadas. Teismas pažymi, kad reikalavimai dėl bendravimo tvarkos, kuri galioja jau beveik (duomenys neskelbtini) metus, sprendžiami prioritetiškai vadovaujantis ginčo šalių vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Vaiko kompetencija priimti sprendimą, šiuo atveju – atsisakyti bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) ar bendrauti pagal vaiko norą, ir už jį atsakyti paprastai didėja su amžiumi ir vaiko branda, kai vaikas gali aiškiai apibrėžti priimamo sprendimo priežastis ir suvokti tokio sprendimo padarinius. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tėvams gyvenant skyrium abu tėvai, tiek tas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tiek skyrium gyvenantis, turi dėti visas pastangas, kad vaikas jaustų bendrą ir vienodą abiejų tėvų globą ir rūpestį. To siekdami vaiko tėvai turėtų kiek galima greičiau spręsti savo asmenines emocines problemas, kurios dažniausiai ir būna pagrindinė nesusitarimo dėl vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tarp tėvų priežastis. Būtent nesibaigiantys tėvų konfliktai dažniausiai lemia ir vaiko norą atsitraukti, dingti iš konflikto zonos, t. y. nebendrauti. Tačiau toks atsitraukimas neužtikrina vaiko interesų, todėl jei nėra kitų objektyvių aplinkybių, dėl ko galėtų būti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), o tik vaiko prieštaravimas, teismas gali neatsižvelgti į vaiko nuomonę ir nustatyti, jo manymu, geriausiai vaiko poreikius ir interesus atitinkančią bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

Pažymėtina, kad vaiko ryšys su abiem tėvais yra svarbus, todėl valstybės institucijos, inter alia, teismas, turi pareigą užtikrinti jo palaikymą ir vystymąsi. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai, teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2016 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016). Išanalizavęs byloje surinktų duomenų visumą, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta tokių aplinkybių, kurios būtų pagrindas riboti ieškovo bendravimą su vaiku. Remdamasis byloje surinktais duomenimis, teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad ieškovui stigtų atsakomybės jausmo, suvokimo, kaip užtikrinti vaiko saugumą, tinkamą priežiūrą ir pan. Nustatyta, kad vaikui abu tėvai svarbūs, jis juos abu myli, tačiau jo santykis su tėčiu pilnavertiškai nepatirtas, vaikui tėčio trūksta, jis nori dažniau su juo matytis (Ekspertizės akto 10 psl.). Ekspertizės akte padaryta išvada, kad N. L. J. su tėčiu turėtų bendrauti maksimaliai įmanomą laiką (matytis su nakvynėmis, atostogauti, leisti dalį šventinių dienų) (el. bylos priedas, b. l. 75). Tarnybos vertinimu, vaikas su tėčiu turi bendrauti maksimaliai – kas antrą savaitgalį, darbo dienomis, per atostogas. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovo nuolatinis maksimalus bendravimas su savo sūnumi kenktų jo interesams, traumuotų vaiką psichologiškai ar kitaip žalingai veiktų mažametį (CK 3.180 straipsnio 1, 2 dalys). Dėl to yra pagrindas užtikrinti maksimalų vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimą (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

Teismas pažymi, kad nustatoma tokia bendravimo tvarka, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Be to, kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teismo procesiniai sprendimai ir atitinkamai bendravimo tvarka tėvams ir vaikui turi būti konkreti ir aiški (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014; kt.).

Ieškovas ieškiniu prašė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su juo ir nustatyti atsakovės bendravimo su vaiku tvarką, nustatant 50:50 procentų bendravimą, pagal kurį nepilnametis N. L. su kiekvienu iš tėvų praleistų kas antrą savaitę nepertraukiamai, o vaiko perdavimas, kiek tai yra įmanoma, turi vykti ne vaiko tėvams fiziškai susitinkant, bet pasiimant vaiką iš jo ugdymo įstaigos. Tokiu būdu, ieškovo teigimu, būtų išvengta atsakovės manipuliacijų savo slenkančiu grafiku, vaikas turėtų pakankamai laiko kokybiškam bendravimui su kiekvienu iš tėvų, be to, nebūtų suteikta vaikui teisė lemiamu momentu pačiam nuspręsti, nori jis važiuoti su tėvu ar motina, ar ne. Nors reikalavimas pakeisti vaiko gyvenamąją vietą atmestas, teismas pasisako dėl reikalavimo pakeisti bendravimo tvarką. Atsakovės teigimu, tokia tvarka ydinga, nespręstų esamų problemų.

Pažymėtina, kad skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku pagal modelį „50:50 procentų laiko“ tvarką teismas gali nustatyti tik konstatavęs, jog būtent ji geriausiai atitinka vaiko interesus. Teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis, be kita ko, laikytina kiekvieno iš vaiko tėvų gyvenamoji vieta (atstumas tarp jų ir susisiekimo galimybės), vaiko ugdymo įstaigų vieta (atstumas tarp jų ir kiekvieno iš tėvų gyvenamosios vietos), vaiko socialiniai ryšiai su kiekvieno iš tėvų gyvenamosiose vietose ar šalia jų gyvenančiais kitais asmenimis, kiekvieno iš tėvų užimtumas, jų galimybė pristatyti vaiką į ugdymo įstaigas ir paimti iš jų, kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019). Minėtoje kasacinio teismo byloje taip pat nurodyta, kad vertinant, ar yra pagrindas nustatyti būtent tokią bendravimo tvarką, teisiškai reikšmingi, be kita ko, yra ir šie aspektai: 1) vaiko maksimalaus bendravimo su abiem tėvais užtikrinimas; 2) tokia bendravimo tvarka padės spręsti tėvų konfliktiškų santykių ir vaiko įtraukimo į juos problemą (vaiko kaskart išgyvenamą lojalumo konfliktą ar pačių tėvų galimybes manipuliuoti situacijomis perduodant vaiką vienas kitam); 3) abu tėvai siekia užtikrinti ne tik būtinuosius, bet ir kitus vaiko poreikius; 4) vaikas, paklaustas, su kuriuo iš tėvų nori gyventi, yra nurodęs, kad nori gyventi su abiem; 5) tokiu principu šalys su vaiku bendrauja kurį laiką ir tokia bendravimo tvarka visiškai atitinka vaiko interesus ir poreikius; 6) vaiko ugdymo įstaigos buvimo vieta; 7) vaiko socialiniai ryšiai su kiekvieno iš tėvų gyvenamosiose vietose ar šalia jų gyvenančiais kitais asmenimis, kiekvieno iš tėvų užimtumas, jų galimybė pristatyti vaiką į ugdymo įstaigas ir paimti iš jų, kt.

Pažymėtina, kad paprastai teismų praktikoje bendravimo tvarka pagal modelį „50:50 procentų laiko“ nustatoma, kai vaikas jau yra gyvenęs po savaitę pas kiekvieną iš tėvų ar yra įpratęs likti abiejų tėvų gyvenamosiose vietose su nakvynėmis (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-285-656/2021, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2291-614/2021).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalių sūnus nuo pat gimimo iš esmės gyvena tik su atsakove, vaikas (duomenys neskelbtini), pas tėtį namuose lankosi ypač retai, paskutiniu metu ((duomenys neskelbtini)) nėra buvęs pas tėtį namuose.

Teismas, atsižvelgdamas į susiklosčiusią faktinę situaciją, vaiko dabartinę psichologinę būseną, į tai, kad vaikui būtina stabili namų aplinka, sprendžia, kad ieškovo siūloma nustatyti bendravimo su vaiku tvarka pagal modelį „50:50 procentų laiko“ šiuo konkrečiu atveju neatitiktų geriausių vaiko intereso, todėl šis reikalavimas atmestinas.

Atsakovė patikslintu priešieškiniu prašė nustatyti pereinamąjį laikotarpį 2021-2022 ir 2022-2023 mokslo metams bendravimui savaitgaliais ir darbo dienomis, kurio metu bendravimas vyktų kiekvieną darbo dieną porinėmis metų savaitėmis, be nakvynių. Atsakovės teigimu, iki šiol tėvas nepilna apimtimi vykdė (vykdo) savo pareigą bendrauti su vaiku, todėl būtina koreguoti nustatytą bendravimo tvarką siekiant, kad tėvas visgi „įsilietų“ į vaiko gyvenimą ir prisiimtų bent dalį rūpesčio vaiku pareigos. Ieškovo teigimu, atsakovės prašomas nustatyti pereinamasis laikotarpis yra siekis dar labiau komplikuoti tėvo ir sūnaus bendravimą, kad jų bendravimas taip niekuomet ir nepasiektų kokybiško lygmens, pridaryti žalos ieškovo dabartinei šeimai ir atitolinti jį nuo kitų jo vaikų bei elementariai paversti vaiko tėvą taksistu.

Teismas atsakovės prašymą nustatyti pereinamąjį laikotarpį, per kurį ieškovas su vaiku bendrautų tik porinėmis metų savaitėmis darbo dienomis, nebendraujant savaitgaliais, su nakvynėmis, vertina kaip bendravimo tvarkos susiaurinimą. Teismas pažymi, kad pagal kasacinio teismo praktiką tėvų ir vaikų bendravimo teisių siaurinimas yra rimtas nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu pripažįstamos tėvo (motinos) ir vaiko teisės į šeimos gyvenimo gerbimą ribojimas, reikalaujantis svarių, įtikinamų argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Diamante and Pelliccioni prieš San Mariną, Nr. 32250/08). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad toks ieškovo ir vaiko teisių ribojimas yra reikalingas, t. y. kad jų bendravimas yra konfliktiškas, kad vaikui būtina priprasti prie ieškovo ar pan., todėl ir pagrindo apriboti atsakovo bendravimą su sūnumis nėra. Priešingai, byloje nustatyta, kad vaikas tėčiu jaučiasi gerai (ypatingai ramybės būsenoje) (Ekspertizės akto 8 psl.), jų tarpusavio ryšys nėra nutrūkęs, vaikui tėčio trūksta. Teismo vertinimu, prašomas nustatyti pereinamasis laikotarpis neatitinka tiek vaiko, tiek ieškovo interesų, todėl šis prašymas atmestinas.

Teismas, vertindamas ieškovo ir atsakovės siūlomą bendravimo tvarką, atsižvelgia į protingumo principą ir vaiko interesus (CK 1.5 straipsnis). Teismo vertinimu, (duomenys neskelbtini) nutartimi patvirtintos šalių sudarytos taikos sutarties (toliau – Nutartis) dėl bendravimo tvarkos tam tikros nuostatos keistinos siekiant praplėsti tėvo bendravimo su sūnumi laiką, taip pat sumažinant galimas šalių konfliktines situacijas (dėl vaiko pasiėmimo).

Atsakovė prašo pakeisti Nutarties 1.1, 1.2 punktą dėl bendravimo tvarkos savaitgaliais ir darbo dienomis, nustatant, kad vaikas paimamas iš ugdymo įstaigos, bet ne vėliau nei 1 valandą po pamokų pasibaigimo. Teismo vertinimu, vaiko pasiėmimas iš ugdymo įstaigos nagrinėjamu atveju yra pagrįstas, nes, kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, toks vaiko paėmimas yra sklandesnis. Tačiau nėra pagrindo nustatyti, kad ieškovas vaiką paima ne vėliau nei 1 valandą po pamokų, nes, teismo vertinimu, toks įpareigojimas ieškovui būtų neproporcingas, įvertinant tai, kad vaikas turi galimybę po pamokų likti pailgintoje grupėje, be to, ieškovas turi būti pats suinteresuotas paimti vaiką kuo anksčiau, kad galėtų su juo praleisti kuo daugiau laiko.

Teismas, atsižvelgdamas į vaiko interesus, siekdamas nustatyti maksimalų laiką, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, darbo dienomis, pakeičia Nutarties 1.1, 1.2. punktą ir nustato, kad M. J. bendrauja su sūnumi kas antrą savaitgalį nuo penktadienio iki pirmadienio, taip pat dvi darbo dienas per savaitę, t. y. M. J. bendrauja su sūnumi kas antrą savaitgalį neporinėmis metų savaitėmis paimdamas sūnų iš ugdymo įstaigos penktadienį pasibaigus pamokoms ir užsiėmimams pagal sūnaus lankomos ugdymo įstaigos nustatytą grafiką ir atvesdamas jį pirmadienį ryte į ugdymo įstaigą, taip pat bendrauja su sūnumi dvi darbo dienas per savaitę, paimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos ir grąžindamas vaiką tą pačią dieną nuo 20 val. iki 21 val. Vaiko paėmimas galimas ir iš kitos tėvų raštu šioje tvarkoje nurodytais kontaktais sutartos vietos. Tuo atveju, kai penktadienis, pirmadienis ar vaikui skirta darbo diena nėra ugdymo įstaigos darbo diena, vaikas paimamas iš jo gyvenamosios vietos ar kitos tėvų raštu šioje tvarkoje nurodytais kontaktais sutartos vietos penktadienį nuo 17 val. iki 18 val., grąžinamas pirmadienį nuo 9 val. iki 10 val. Sūnaus lankomoje ugdymo įstaigoje nustatytą pamokų grafiką M. J. susižino sūnaus lankomoje ugdymo įstaigoje.

Pabrėžtina, kad tiek skyrium, tiek su vaiku gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia išimtinai tik jam. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siekiant išlaikyti abiejų tėvų teisių pusiausvyrą, atsakovės prašymas pakeisti Nutarties 1.4 punktą nustatant, kad sūnus atostogas su kiekvienu iš tėvų nebūtinai privalo vykti tik sūnaus ugdymo įstaigoje nustatytu atostogų metu, netenkintinas, kadangi realiai tokią galimybę turės tik atsakovė, nes su tėvu yra nustatyta bendravimo tvarka švenčių dienomis, moksleivių atostogų dienomis ir vasaros atostogų metu, o tai neatitinka tėvų lygiateisiškumo principo. Teismo vertinimu, nepagrįstas taip pat ir prašymas netaikyti bendravimo tvarkos ieškovo atostogų metu, nes tai nėra susiję su bendravimo tvarka ir jos vykdymu, o atsakovė nepateikė jokių pagrįstų argumentų, kodėl ši nuostata turėtų būti pakeista.

Atsižvelgiant į tai, kad lapkričio 1 d., lapkričio 2 d. ir vasario 16 d. sutampa su ugdymo įstaigos nustatytu moksleivių atostogų laikotarpiu, atitinkamai koreguotinas Nutarties 2.1 punktas. Bendravimas šiomis dienomis vykdomas vadovaujantis bendravimo su sūnumi moksleivių atostogų metu nustatyta tvarka. Kitos galiojančios bendravimo tvarkos švenčių dienomis ir moksleivių atostogų metu nuostatos (2.2.-2.7 punktai) nekeistinos. Teismo vertinimu, ši tvarka galioja beveik (duomenys neskelbtini) metus, todėl nesant duomenų, kad dėl šių nuostatų vykdymo kyla nesutarimų ar yra kitų svarbių aplinkybių, nėra pagrindo ją keisti. Ieškovas ieškiniu prašė pakeisti bendravimo tvarką vaiko gimimo dieną (ieškinio 2.4 punktas), tačiau nepateikė jokių argumentų, kodėl galiojanti tvarka turėtų būti keičiama, byloje nėra duomenų, kad kyla nesutarimų vykdant šią bendravimo tvarkos nuostatą, dabar galiojanti šalių sutarta bendravimo tvarka iš esmės yra optimali ir užtikrina šalių interesų pusiausvyrą, vaiko teises ir teisėtus interesus, todėl nėra pagrindo keisti Nutarties 2.3 punkto (CPK 178 straipsnis).

Ieškovas prašo nustatyti, kad bendravimas vasaros atostogų metu vyktų liepos-rugpjūčio mėnesiais, vienais metais atostogaujant nuo liepos 1 d. iki liepos 15 d. ir nuo rugpjūčio 1 d. iki rugpjūčio 15 d., kitais metais - nuo liepos 15 d. iki liepos 31 d. ir nuo rugpjūčio 15 d. iki rugpjūčio 31 d., atitinkamai kiekvienas iš tėvų pasirūpina vaiko vasaros stovyklomis. Atsakovė priešieškiniu neprašo keisti Nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos vasaros atostogų metu. Pagal šiuo metu galiojančią bendravimo tvarką, ieškovas turi teisę praleisti su sūnumi 29 kalendorines dienas vasaros atostogų. Kaip matyti iš ieškovo ieškinio reikalavimo, jis siekia praleisti daugiau dienų su sūnumi vasaros atostogų metu. Pabrėžtina, kad tiek skyrium, tiek su vaiku gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia išimtinai tik jam. Maksimalus vaiko bendravimas su abiem tėvais atitinka jo interesus. Siekiant išlaikyti abiejų tėvų teisių pusiausvyrą, vaiko interesą turiningai praleisti vasaros atostogas su abiem tėvais, bendravimo tvarkos 3.1 punktas keistinas, nustatant, kad „M. J. turi teisę su sūnumi praleisti vieną mėnesį vasaros atostogų. Apie atostogų konkretų laiką ir trukmę šalys viena kitą informuoja elektroniniais laiškais: šalys konkretų vasaros atostogų laiką suderina iki einamųjų metų kovo 1 dienos. Kilus nesutarimui, poriniais metais prioritetas teikiamas tėvo pageidavimui dėl grafiko, neporiniais metais prioritetas teikiamas mamos pageidavimui dėl grafiko. Šalis, kuri iki nustatytos dienos nepateikia kitai šaliai savo pasiūlymo dėl atostogų su vaiku laiko ir trukmės, netenka teisės remtis jai planuojamam laikotarpiui priklausančiu prioritetu, sprendžiant dėl atostogų su vaiku laiko – tokiu atveju prioritetas tam laikotarpiui suteikiamas kitai šaliai. Vasaros atostogų laikotarpis nustatomas vadovaujantis sūnaus lankomos ugdymo įstaigos nustatytomis atostogų mokslo metais pradžios ir pabaigos datomis, apie kurias informaciją tėvai susižino iš ugdymo įstaigos. M. J. pasirinktas vasaros atostogų su sūnumi laikotarpis negali sutapti su iki kovo 1 dienos jau suplanuota viena ne ilgesne nei 10 kalendorinių dienų sūnaus vasaros stovykla.“ Kita bendravimo tvarkos 3.1 punkto dalis nekeistina. Teismo vertinimu, tokia bendravimo tvarka vaiko vasaros atostogų metu atitinka vaiko interesą atostogų metu praleisti vienodai laiko su kiekvienu iš tėvų, taip pat tėvų lygiateisiškumo principą.

Atsakovė Nutarties nuostatas dėl kelionių į užsienį (4.1-4.2 punktai) prašo keisti papildant, kad M. J. sutikimas nereikalingas sūnaus išvykimui atostogoms į (duomenys neskelbtini) kartą per kalendorinius metus, o ieškovas prašo pailginti įspėjimo terminą, norint išvykti su sūnumi į kitą valstybę – vietoj 1 mėnesio, nustatyti 2 mėnesių terminą. Kadangi ieškovas nepateikė jokių argumentų, kodėl galiojanti tvarka turėtų būti keičiama, byloje nėra duomenų, kad kyla nesutarimų vykdant šią bendravimo tvarkos nuostatą, dabar galiojanti šalių sutarta bendravimo tvarka iš esmės yra optimali, todėl nėra pagrindo keisti Nutarties 4.1 punkto (CPK 178 straipsnis). Nustatyta, šalių vaiko giminaičiai gyvena (duomenys neskelbtini), todėl vasarą N. vyksta jų aplankyti į (duomenys neskelbtini). Dėl galimybės išvykti tarp šalių kyla nesutarimai, todėl atsakovė prašo nustatyti, kad M. J. sutikimas nereikalingas sūnaus išvykimui atostogoms į (duomenys neskelbtini) pas savo artimus giminaičius kartą per kalendorinius metus. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra sprendžiamas klausimas dėl vaiko bendravimo su giminaičiais. Juolab, galiojančioje bendravimo tvarkoje šalys yra susitarę, kad kiekvienas iš tėvų vasaros atostogų su sūnumi metu užtikrina sūnaus bendravimą su artimaisiais giminaičiais, seneliais ir kitais asmenimis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas netenkina prašymo pakeisti 4.1 punktą.

Atsakovė priešieškiniu prašo pakeisti Nutarties 6.2.3 punktą, nustatantį atvejus, kuriais nevyksta bendravimas su tėvu. Pagal minėtą punktą bendravimas nevyksta dėl A. J. artimųjų giminaičių asmeninių švenčių, šios nuostatos netaikomos vasaros atostogų su M. J. metu ir iš anksto suplanuotų kelionių atvejais. Atsakovė prašo panaikinti nuostatą, kad „šios nuostatos netaikomos vasaros atostogų su M. J. metu ir iš anksto suplanuotų kelionių atvejais“. Teismas pažymi, kad atsakovė, reikšdama prašymą pakeisti minėtą nuostatą, nenurodė tokių argumentų, kurie būtų pagrindas ją keisti. Teismas, įvertinęs tai, kad prašoma pakeisti bendravimo tvarka buvo nustatyta šalių derybų keliu, šalims pasirašant taikos sutartį, teismo vertinimu, siūlomas pakeitimas neatitiktų šalių interesų pusiausvyros ir lygiateisiškumo principų, todėl nėra pagrindo keisti Nutarties 4.1 punkto (CPK 178 straipsnis).

Atsakovė prašo panaikinti nuostatas, susijusias su psichologo pagalba, nes ginčas nebėra sprendžiamas pasitelkiant psichologą. Kadangi Nutarties 5.2-5.6 punktai, pasirašius taikos sutartį, buvo skirti užtikrinti bendravimą su vaiku, pasinaudojant psichologo pagalba, minėtos nuostatos šiuo metu nebėra aktualios, todėl Nutarties 5.2-5.6 punktai pašalinami.

Atsakovė priešieškiniu prašo papildyti bendravimo tvarką nauja nuostata, kad abu tėvai įsipareigoja gerbti nepilnamečio sūnaus nuomonę/ pageidavimus, sprendžiant su bendravimo tvarkos vykdymu susijusius klausimus (5.6 punktas). Pažymėtina, kad teismo procesiniai sprendimai ir atitinkamai bendravimo tvarka tėvams ir vaikui turi būti konkreti ir aiški (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2014 m. spalio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014; kt.), vengiant perteklinių nuostatų, realiai vykdytina (taip pat priverstinai). Kadangi atsakovės siūloma bendravimo tvarkos papildymo nuostata yra nekonkreti, vertinamojo pobūdžio, priverstinai nevykdytina, todėl nėra pagrindo bendravimo tvarkos papildyti šia nuostata.

Ieškovo prašomos nustatyti bendravimo tvarkos 2.15 punkte nustatyta, kad „Tas iš tėvų, su kuriuo tuo metu bendrauja vaikas, privalo užtikrinti jo dalyvavimą ugdymo įstaigoje, įprastinėje popamokinėje veikloje, šventėse, gydymo įstaigose ir pan.“ Teismo vertinimu, minėta nuostata atitinka nepilnamečio vaiko interesus, todėl bendravimo tvarka papildoma šia nuostata.

Atkreipiamas ginčo šalių dėmesys, kad nepilnamečio vaiko tėvams visada išlieka teisė dėl bendravimo su vaiku susitarti gera valia ir jiems priimtiniausiu būdu. Kita vertus, pažymėtina ir tai, kad visi galimi bendravimo su vaikais ir jų auklėjimo aspektai negali būti numatyti ir išspręsti teismo. Atsižvelgiant į tai, kad tėvo ir motinos teisės bei pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnis), visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, jų poreikiais ir interesais, dėl kurių nėra teismo procesiniu sprendimu nustatytos tvarkos, šalys turi derinti tarpusavyje (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), vadovaudamosi bendradarbiavimo ir prioritetiniu vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos principais. Teismas taip pat atkreipia šalių dėmesį į Ekspertizės akte pateiktas ekspertės rekomendacijas, galinčias padėti spręsti N. atsisakymo nakvoti pas tėtį problemą, kas iš esmės lemia apskritai visus bendravimo sunkumus.

Teismas, įvertinęs esamą bendravimo tvarką, faktines aplinkybes, ištyręs byloje pateiktų įrodymų visumą, nustatęs mažamečio šalių sūnaus poreikius, šalių tarpusavio santykius, sprendžia, kad ieškovo ir atsakovės reikalavimai dėl bendravimo tvarkos pakeitimo tenkintini iš dalies (CPK 185 straipsnis, 376 straipsnio 3 dalis, CK 1.5 straipsnis), nustatant, kad ieškovas su sūnumi bendrauja kas antrą savaitgalį nuo penktadienio iki pirmadienio, dvi darbo dienas per savaitę, taip pat pakoreguojant bendravimo tvarką vasaros atostogų metu, pašalinant iš bendravimo tvarkos neaktualias nuostatas (dėl psichologo pagalbos), patikslinant nuostatas dėl vaiko pasiėmimo tvarkos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šalys prašė byloje patirtas išlaidas priteisti viena iš kitos.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies, o to paties straipsnio 2 dalyje – jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovas, teikdamas ieškinį teismui, sumokėjo 150 Eur žyminį mokestį, o atsakovė, teikdama priešieškinį – 75 Eur žyminį mokestį. Ieškovą byloje atstovavo advokatė Ieva Kūrytė, iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos ieškovas pateikė įrodymus, kad patyrė 2753,96 išlaidų už advokato pagalbą apmokėti, taip pat 176,78 Eur už ekspertizę, iš viso – 3080,74 Eur. Atsakovę byloje atstovavo advokatė Ina Navickienė, iki bylos išnagrinėjimo pabaigos pateikė teismui įrodymus, kad už suteiktą teisinę (advokato) pagalbą atsakovė patyrė 4490 Eur dydžio išlaidų, taip pat 399,30 Eur už faktinių aplinkybių konstatavimą, 600 Eur už teisės psichologijos specialistų išvadą, iš viso – 5564,30 Eur (CPK 88 straipsnio 9, 10 punktai).

CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ar advokato darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintuose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Sprendžiant klausimą dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo, turi būti vadovaujamasi CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatomis, t. y. tokios išlaidos turi būti proporcingos bylos sudėtingumui, advokato darbo ir laiko sąnaudoms ir neviršyti Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, vadovaujasi ne tik nurodytais CPK 98 straipsnyje įtvirtintais kriterijais, tačiau ir sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, siekiant, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

Atsižvelgiant į ieškinio bei priešieškinio reikalavimų sudėtingumą, bylos apimtį, bylos nagrinėjimo trukmę ((duomenys neskelbtini)), teismo posėdžių skaičių, jų trukmę, įrodinėjimo sudėtingumą, teismas daro išvadą, kad šalių nurodytos išlaidos už advokatų teisinę pagalbą neviršija 2004-05-02 LR Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintoje rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikimą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, yra realios, būtinos bei pagrįstos, todėl ieškovo ir atsakovės prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos pagrįstomis.

Teismas, atsižvelgdamas į ginčo dalyką, į tai, jog nė vienos iš šalių pagrindiniai reikalavimai nebuvo patenkinti, bendravimo tvarka pakeista iš dalies, bylos galutinį procesinį rezultatą vertina vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, ir sprendžia, kad patenkinta 10 proc. ieškinio ir 10 proc. priešieškinio reikalavimų, atitinkamai atmesta 90 proc. ieškinio ir 90 proc. priešieškinio reikalavimų. Atsižvelgiant į bylos galutinį procesinį rezultatą, teismas priteisia iš atsakovės ieškovui proporcingai patenkintų ieškinio ir atmestų priešieškinio reikalavimų daliai (50 proc.) 1540,37 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovo atsakovei proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų ir patenkintų priešieškinio reikalavimų daliai (50 proc.) – 2782,15 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atlikus šalims priteistinų patirtų bylinėjimosi išlaidų tarpusavio įskaitymą, teismas iš ieškovo atsakovei priteisia 1241,78 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Šios bylos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, apmokėtos iš valstybės lėšų, sudaro 5,18 Eur. Kadangi iš kiekvienos šalies priteistinos teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 5 Eur, todėl, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalimi ir Teisingumo ir Finansų ministrų 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, šios išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintą ieškovo M. J. ir atsakovės A. J. taikos sutartį dėl M. J., a/k (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu sūnumi N. L., gim. (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini), tvarkos ir išdėstyti ją taip:

1.1 M. J. bendrauja su sūnumi kas antrą savaitgalį neporinėmis metų savaitėmis paimdamas sūnų iš ugdymo įstaigos penktadienį pasibaigus pamokoms ir užsiėmimams pagal sūnaus lankomos ugdymo įstaigos nustatytą grafiką ir atvesdamas jį pirmadienį ryte į ugdymo įstaigą. Vaiko paėmimas galimas ir iš kitos tėvų raštu šioje tvarkoje nurodytais kontaktais sutartos vietos. Tuo atveju, kai penktadienis ar pirmadienis nėra ugdymo įstaigos darbo diena, vaikas paimamas iš jo gyvenamosios vietos ar kitos tėvų raštu šioje tvarkoje nurodytais kontaktais sutartos vietos penktadienį nuo 17 val. iki 18 val., grąžinamas į gyvenamąją vietą ar kitą tėvų raštu šioje tvarkoje nurodytais kontaktais sutartą vietą pirmadienį nuo 9 val. iki 10 val. Sūnaus lankomoje ugdymo įstaigoje nustatytą pamokų grafiką M. J. susižino sūnaus lankomoje ugdymo įstaigoje.

1.2 M. J. bendrauja su sūnumi dvi darbo dienas per savaitę. M. J. pasiima sūnų nustatytą darbo dieną iš ugdymo įstaigos pasibaigus pamokoms ir užsiėmimams pagal sūnaus lankomos ugdymo įstaigos nustatytą grafiką ir grąžina jį į gyvenamąją vietą ar kitą tėvų raštu šioje tvarkoje nurodytais kontaktais sutartą vietą tos dienos nuo 20 iki 21 val. Vaiko paėmimas galimas ir iš kitos tėvų raštu šioje tvarkoje nurodytais kontaktais sutartos vietos. Tuo atveju, kai bendravimui skirta diena nėra ugdymo įstaigos darbo diena, vaikas paimamas iš jo gyvenamosios vietos ar kitos tėvų raštu šioje tvarkoje nurodytais kontaktais sutartos vietos nuo 17 val. iki 18 val. Sūnaus lankomoje ugdymo įstaigoje nustatytą pamokų grafiką M. J. susižino sūnaus lankomoje ugdymo įstaigoje.

1.3 Konkrečias tos savaitės bendravimui skirtas dienas M. J. pasirenka iš A. J. elektroniniu paštu ar SMS žinute pateikto sąrašo, pasirinkimui nurodant ne mažiau kaip tris darbo dienas. Bendravimui skirtų dienų kitam mėnesiui sąrašas turi būti pateiktas iki einamojo mėnesio 2 (antros) kalendorinės dienos. Apie savo pasirinkimą ir patvirtinimą bendrauti M. J. informuoja A. J. elektroniniu paštu ar SMS žinute per 3 (tris) darbo dienas nuo sąrašo gavimo.

1.4 Bendravimo savaitgaliais ir darbo dienomis tvarka netaikoma bendravimo tvarkoje numatytomis švenčių dienomis, moksleivių atostogų metu, tėvų atostogų su sūnumi metu, sūnaus gimtadienio dieną. Šiomis dienomis bendravimas su sūnumi vyksta pagal, atitinkamai, švenčių dienoms, moksleivių atostogoms, tėvų atostogoms su sūnumi ir sūnaus gimtadienio dienai nustatytą tvarką.

2.1. M. J. bendrauja su sūnumi porinių metų: pirmąją Šv. Velykų dieną, gegužės 1- ąją (Tarptautinė darbo diena) pasiimdamas sūnų šventinę dieną nuo 11 val. iki 12 val. gyvenamosios vietos ar kitos tėvų raštu šioje tvarkoje nurodytais kontaktais sutartos vietos ir grąžindamas tą pačią dieną nuo 20 val. iki 21 val. į gyvenamąją vietą ar kitą tėvų raštu šioje tvarkoje nurodytais kontaktais sutartą vietą; gruodžio 25-ąją ir 26-ąją (Šv. Kalėdos), pasiimdamas sūnų gruodžio 25-ąją nuo 11 val. iki 12 val. iš gyvenamosios vietos ar kitos tėvų raštu šioje tvarkoje nurodytais kontaktais sutartos vietos ir grąžindamas gruodžio 26-ąją nuo 20 val. iki 21 val. į gyvenamąją vietą ar kitą tėvų raštu šioje tvarkoje nurodytais kontaktais sutartą vietą.

Kadangi lapkričio 1-oji; 2-oji (Visų Šventųjų diena) ir vasario 16-oji (Lietuvos valstybės atkūrimo diena) sutampa su ugdymo įstaigos nustatytu moksleivių atostogų laikotarpiu, bendravimas šią dieną vykdomas vadovaujantis bendravimo su sūnumi moksleivių atostogų metu nustatyta tvarka.

2.2. M. J. bendrauja su sūnumi neporinių metų: kovo 11-ąją (Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena), antrąją Šv. Velykų dieną pasiimdamas sūnų šventinę dieną nuo 11 val. iki 12 val. iš gyvenamosios vietos ar kitos tėvų raštu šioje tvarkoje nurodytais kontaktais sutartos vietos ir grąžindamas tą pačią dieną nuo 20 val. iki 21 val. į gyvenamąją vietą ar kitą tėvų raštu šioje tvarkoje nurodytais kontaktais sutartą vietą; gruodžio 24-ąją (Kūčių diena), pasiimdamas sūnų šventinę dieną nuo 11 val. iki 12 val. iš gyvenamosios vietos ar kitos tėvų raštu šioje tvarkoje nurodytais kontaktais sutartos vietos ir grąžindamas gruodžio 25 - ąją dieną nuo 11 val. iki 12 val. į gyvenamąją vietą ar kitą tėvų raštu šioje tvarkoje nurodytais kontaktais sutartą vietą.

2.3. M. J. bendrauja su sūnumi (duomenys neskelbtini) (sūnaus gimimo diena): i. Poriniais metais pasiimdamas sūnų nuo 11 val. iki 12 val. iš gyvenamosios vietos ar kitos tėvų raštu šioje tvarkoje nurodytais kontaktais sutartos vietos ir grąžindamas nuo 15 val. iki 16 val. į gyvenamąją vietą ar kitą tėvų raštu šioje tvarkoje nurodytais kontaktais sutartą vietą (kai tai ne darbo diena); ii. Neporiniais metais pasiimdamas sūnų nuo 15 val. iki 16 val. iš gyvenamosios vietos ar kitos tėvų raštu šioje tvarkoje nurodytais kontaktais sutartos vietos ir grąžindamas nuo 17 val. iki 18 val. į gyvenamąją vietą ar kitą tėvų raštu šioje tvarkoje nurodytais kontaktais sutartą vietą (kai tai ne darbo diena); iii. kiekvienais metais (poriniais ir neporiniais) pasiimdamas sūnų nuo 14 val. iki 16 val. iš ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos ar kitos tėvų raštu šioje tvarkoje nurodytais kontaktais sutartos vietos (kai sūnaus gimimo diena sutampa su darbo diena) ir grąžindamas jį tą pačią dieną nuo 17 val. iki 18 val. į gyvenamąją vietą ar į A. J. raštu šioje tvarkoje numatytais kontaktais nurodytą vietą, kurioje švenčiama sūnaus gimimo diena, (duomenys neskelbtini).

2.4. M. J. bendrauja su sūnumi kiekvienų metų pirmąjį birželio sekmadienį (Tėvo diena), kiekvienų metų (duomenys neskelbtini), pasiimdamas sūnų nustatytą šventinę dieną nuo 11 val. iki 12 val. (kai tai nėra darbo diena) iš gyvenamosios vietos ar kitos tėvų raštu šioje tvarkoje nurodytais kontaktais sutartos vietos ir grąžindamas tą pačią dieną nuo 20 val. iki 21 val. į gyvenamąją vietą ar kitą tėvų raštu šioje tvarkoje nurodytais kontaktais sutartą vietą. Kai (duomenys neskelbtini) yra darbo diena M. J. bendrauja su sūnumi pasiimdamas sūnų nuo tos dienos 17 val. iki 18 val. iš ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos ar kitos tėvų raštu šioje tvarkoje nurodytais kontaktais sutartos vietos grąžindamas sūnų pačią dieną nuo 20 val. iki 21 val. į gyvenamąją vietą ar kitą tėvų raštu šioje tvarkoje nurodytais kontaktais sutartą vietą.

2.5. A. J. bendrauja su sūnumi kiekvienų metų pirmąjį gegužės sekmadienį (Motinos diena). Jei nurodyta diena sutampa su M. J. bendravimo su sūnumi laikotarpiu, tuomet M. J. grąžina sūnų iki šios šventinės dienos 11 val. į gyvenamąją vietą ar kitą tėvų raštu šioje tvarkoje nurodytais kontaktais sutartą vietą. Sūnų M. J. vėl pasiima kitą kalendorinę dieną, jeigu bendravimas turi tęstis pagal sutartą bendravimo tvarką: i. nuo 11 iki 12 val. iš gyvenamosios vietos ar kitos tėvų raštu šioje tvarkoje nurodytais kontaktais sutartos vietos (kai tai ne darbo diena); ii. bendravimo tvarkoje nustatyta tvarka - po motinos dienos.

2.6. Moksleivių rudens, žiemos, pavasario atostogas (įskaitant papildomas) su sūnumi turi teisę praleisti kiekvienas iš tėvų toliau nurodyta tvarka.

Moksleivių rudens, žiemos, pavasario atostogų laikotarpiai nustatomi vadovaujantis sūnaus ugdymo įstaigos nustatytomis atostogų datomis, apie kurias informaciją tėvai susižino iš ugdymo įstaigos.

Pirmas moksleivių atostogas (ši tvarka netaikoma vasaros ir Kalėdų švenčių atostogų laikotarpiui), skaičiuojant nuo kiekvienų mokslo metų pradžios, neporiniais metais praleidžia M. J., poriniais metais - A. J. Kiekvienas sekančias mokslo metų atostogas pasikeisdami, praleidžia kitas iš tėvų - jeigu vienas atostogas su sūnumi praleidžia M. J., tai kitas - A. J. ir taip toliau.

Kiekvienas iš tėvų kiekvienais metais praleidžia su sūnumi po pusę Kalėdų atostogų laiko: poriniais metais sūnus su M. J. praleidžia pirmą atostogų pusę, neporiniais metais - antrą atostogų pusę. Kai atostogų dienų skaičius yra nelyginis, tai poriniais metais viena diena ilgiau praleidžia M. J., o neporiniais - A. J.

Sūnų M. J. pasiima pirmąją priklausančių atostogų dieną nuo 11 iki 12 val. iš gyvenamosios vietos ar kitos tėvų raštu šioje tvarkoje nurodytais kontaktais sutartos vietos ir grąžina paskutinę priklausančių atostogų dieną nuo 19 iki 20 val. į gyvenamąją vietą ar kitą tėvų raštu šioje tvarkoje nurodytais kontaktais sutartą vietą.

Šalys savo raštišku susitarimu turi teisę nustatyti ir kitokią bendravimo moksleivių atostogų metu tvarką.

2.7. Kai moksleivių atostogos, kurias M. J. praleidžia su sūnumi, sutampa su Švenčių dienomis, kurias sūnus praleidžia su tėvu, ar atostogos eina iš karto po tų Švenčių dienų, M. J. sūnų namo grąžina ne paskutinę šventinę dieną, o pasibaigus atitinkamoms atostogoms, - paskutinės dienos vakare nuo 19.00 val. iki 20 val. į gyvenamąją vietą ar kitą tėvų raštu šioje tvarkoje nurodytais kontaktais sutartą vietą. Analogiška taisyklė taikoma ir tais atvejais, kai šventinė diena, kurią sūnus turėtų praleisti su tėvu, eina iš karto po atostogų, kurias M. J. praleidžia su sūnumi - sūnus grąžinamas į gyvenamąją vietą ar kitą tėvų raštu šioje tvarkoje nurodytais kontaktais sutartą vietą paskutinės šventinės dienos vakare nuo 19.00 val. iki 20 val. Siekiant išvengti galimų nesusipratimų taikant šį punktą, susitariama, kad Kalėdų atostogos prasideda pagal ugdymo įstaigos nustatytą grafiką, tačiau Kalėdų atostogų laikotarpis neapima šventinių dienų: gruodžio 24-osios (Kūčių dienos) gruodžio 25-osios ir 26-osios (Šv. Kalėdos); Velykų atostogos prasideda pagal ugdymo įstaigos nustatytą grafiką, tačiau Velykų atostogų laikotarpis neapima šventinių dienų: Šv. Velykų sekmadienio ir Šv. Velykų pirmadienio.

3.1. M. J. turi teisę su sūnumi praleisti vieną mėnesį vasaros atostogų. Apie atostogų konkretų laiką ir trukmę šalys viena kitą informuoja elektroniniais laiškais: šalys konkretų vasaros atostogų laiką suderina iki einamųjų metų kovo 1 dienos. Kilus nesutarimui, poriniais metais prioritetas teikiamas tėvo pageidavimui dėl grafiko, neporiniais metais prioritetas teikiamas mamos pageidavimui dėl grafiko. Šalis, kuri iki nustatytos dienos nepateikia kitai šaliai savo pasiūlymo dėl atostogų su vaiku laiko ir trukmės, netenka teisės remtis jai planuojamam laikotarpiui priklausančiu prioritetu, sprendžiant dėl atostogų su vaiku laiko – tokiu atveju prioritetas tam laikotarpiui suteikiamas kitai šaliai. Vasaros atostogų laikotarpis nustatomas vadovaujantis sūnaus lankomos ugdymo įstaigos nustatytomis atostogų mokslo metais pradžios ir pabaigos datomis, apie kurias informaciją tėvai susižino iš ugdymo įstaigos. M. J. pasirinktas vasaros atostogų su sūnumi laikotarpis negali sutapti su iki kovo 1 dienos jau suplanuota viena ne ilgesne nei 10 kalendorinių dienų sūnaus vasaros stovykla.

Šalys bendru sutarimu gali sutarti ir dėl kitokios vasaros atostogų su sūnumi praleidimo tvarkos, sūnaus stovyklų skaičiaus ir jų trukmės.

Kiekvienas iš tėvų vasaros atostogų su sūnumi metu užtikrina sūnaus bendravimą su artimaisiais giminaičiais, seneliais ir kitais asmenimis.

Sūnų M. J. pasiima pirmąją atostogų dieną nuo 10 iki 11 val. iš gyvenamosios vietos ar kitos tėvų raštu šioje tvarkoje nurodytais kontaktais sutartos vietos ir grąžina paskutinę atostogų dieną nuo 20 iki 21 val. į gyvenamąją vietą ar kitą tėvų raštu šioje tvarkoje nurodytais kontaktais sutartą vietą.

3.2. Jeigu Bendravimo tėvų vasaros atostogų metu laikotarpis sutampa su kitomis bendravimo tvarkoje numatytomis dienomis, taikoma tik vasaros atostogoms nustatyta bendravimo su sūnumi tvarka.

4.1. Bet kuris iš tėvų savo bendravimo su sūnumi laikotarpiu ketindamas išvykti su sūnumi į kitą valstybę, apie tai prieš vieną mėnesį turi raštu ar elektroniniu paštu informuoti kitą tėvą, nurodant išvykimo laiką, vietą, tikslą bei trukmę, išskyrus atvejus, kai būtinumas išvykti atsiranda vėliau, nei nurodytas informavimo terminas. Tokiu atveju apie išvykimą yra informuojama nedelsiant, kai tik apie tai tampa žinoma. Tuo atveju kai planuojamo buvimo užsienyje laikotarpis sutampa su kito iš tėvų bendravimo laikotarpiu, išvykstantis į užsienį tėvas/motina turi gauti rašytinį (išreikštą el. paštu ar SMS žinute) kitos šalies sutikimą.

4.2. M. J. nusprendus išvykti su sūnumi į užsienį, A. J. perduoda M. J. sūnaus kelionei į užsienį reikiamus dokumentus (pasą, gimimo liudijimą, kompensuojamųjų vaistų knygelę, draudimo polisus (jeigu yra) ir kt.). Apie kelionei reikalingus dokumentus M. J. A. J. informuoja ne vėliau kaip iki išvykimo datos likus 30 kalendorinių dienų. Jeigu planuojamas buvimo užsienyje laikotarpis yra trumpesnis nei 4 kalendorinės dienos, apie reikalingus dokumentus A. J. informuojama nedelsiant, kai tik suplanuojama išvyka, o dokumentus ji pateikia M. J. pasiimant sūnų. Sūnaus asmens dokumentus M. J. laiko tiek, kiek reikia atitinkamiems su kelione susijusiems dokumentams įforminti (vizos ir pan.) bei kelionės metu ir grąžina juos sūnaus grąžinimo namo dieną.

5.1. Vykdydamos nustatytąją tvarką Šalys bendrauja, naudojasi šiomis ryšio priemonėmis, išskyrus atvejus, kai bendravimo tvarkoje nurodyta konkreti ryšių priemonė:

- M. J.: telefono numeris: (duomenys neskelbtini); elektroninio pašto adresas: (duomenys neskelbtini); adresas korespondencijai: (duomenys neskelbtini)..

- A. J.: telefono numeris: (duomenys neskelbtini); elektroninio pašto adresas: (duomenys neskelbtini); adresas korespondencijai: (duomenys neskelbtini).

Apie šiame punkte nurodytų kontaktinių duomenų pasikeitimą šalis informuoja kitą šalį per 1 (vieną) kalendorinę dieną po duomenų pasikeitimo, išskyrus apie sūnaus gyvenamosios vietos, adreso korespondencijai pasikeitimą, apie kurį turi būti informuojama prieš 14 (keturiolika) kalendorinių dienų iki jo pasikeitimo.

5.2. M. J. pasimatymas su sūnumi gali nevykti tik dėl šių priežasčių:

5.2.1. Sūnaus ligos, jeigu dėl gydančio gydytojo rekomendacijų sūnus šioje tvarkoje nustatytu bendravimo laiku negali išvykti iš gyvenamosios vietos. Sergantį sūnų tėvas lanko jo gyvenamojoje vietoje ar gydymo (reabilitacijos) įstaigoje. Nurodytu laikotarpiu tėvas turi teisę lankyti sūnų tomis dienomis, kurios sutampa su šioje tvarkoje nustatytomis bendravimo su sūnumi dienomis (gydymo (reabilitacijos) įstaigoje sūnų M. J. turi teisę lankyti be apribojimų). Apie atvykimą aplankyti sūnaus į jo gyvenamąją vietą M. J. informuoja A. J. mažiausiai prieš tris valandas. Gydymo (reabilitacijos) įstaigoje vaikas lankomas pagal įstaigos nustatytą tvarką.

5.2.2. pasikeitus A. J. darbo grafikui dėl aukštesnio vadovo vizito - ne dažniau kaip vieną kartą per kalendorinį mėnesį.

5.2.3. Dėl A. J. sūnaus (duomenys neskelbtini) (A. U.), (duomenys neskelbtini) M. K., A. J. (duomenys neskelbtini) S. U. jubiliejų, vestuvių, krikštynų bei A. J. iš anksto suplanuotų kelionių su sūnumi metu. Apie konkrečias dienas tėvas informuojamas raštu šioje tvarkoje nurodytais kontaktais nedelsiant, kai tik apie tai tampa žinoma, bet ne vėliau nei prieš 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų. Šio punkto nuostatos netaikomos vasaros atostogų su M. J. metu ir iš anksto suplanuotų kelionių atvejais. Iš anksto suplanuota kelionė, tai tokia kelionė apie kurią M. J. informavo A. J. iki jos pranešimo apie šiame punkte nurodytą šventę.

5.2.4. Dėl M. J. ir A. J. šeimos narių ir/ar tėvų ligos (mirties) - kiek tai yra neišvengiamai būtina konkrečioje situacijoje.

5.2.5. Dėl objektyvių nuo M. J. ar A. J. nepriklausančių priežasčių.

Tėvai nedelsiant, kai tik paaiškėja aukščiau nurodytos priežastys (išskyrus 5.2.3 p. numatytus atvejus), darančios negalimu bendravimą, informuoja vienas kitą raštu šioje tvarkoje numatytomis ryšio priemonėmis. Prarastos bendravimo dienos (išskyrus sūnaus ligos atvejus, 5.2.4. ir 5.2.5. numatytus atvejus) M. J. prašymu yra kompensuojamos per artimiausias 30 kalendorinių dienų skaičiuojant nuo prašymo pateikimo. Kiekvienai prarasto bendravimo dienai kompensuoti A. J. per 5 kalendorines dienas nuo neįvykusio pasimatymo dienos pasiūlo po dvi kalendorines dienas. Apie tinkamas datas M. J. informuoja A. J. per 3 kalendorines dienas.

5.3. Tuo atveju, jei buvimo su M. J. metu vaikui atsiranda sveikatos sutrikimų, M. J. privalo imtis priemonių kreiptis dėl kvalifikuotos pagalbos suteikimo bei nedelsiant apie tai informuoti A. J. raštu tvarkoje nurodytomis ryšio priemonėmis.

5.4. Kiekviena iš šalių iš anksto suderintu laiku, esant galimybei buvimo su sūnumi laikotarpiu užtikrina, kad kita šalis turėtų galimybę pabendrauti su sūnumi telefonu bent vieną kartą į dieną.

5.5. Tėvai raštu šioje tvarkoje nustatytomis ryšio priemonėmis sutarę turi teisę nukrypti nuo nustatytos tvarkos ir/ar susitarti dėl kitokios bendravimo tvarkos.

5.6. Tas iš tėvų, su kuriuo tuo metu bendrauja vaikas, privalo užtikrinti jo dalyvavimą ugdymo įstaigoje, įprastinėje popamokinėje veikloje, šventėse, gydymo įstaigose ir pan.“

Kitą ieškinio ir priešieškinio reikalavimų dalį atmesti.

Priteisti iš ieškovo M. J., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovės A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 1241,78 Eur (vieną tūkstantį du šimtus keturiasdešimt vieną Eur 78 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.