Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-2291-614/2021

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-09-28
Bylos Nr.: e2A-2291-614/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-34023-2020-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Eglė Surgailienė, Asta Jakutytė-Sungailienė, Urmila Valiukienė
Ieškovas: I. T.
Atsakovas: Ž. Ž.

Kategorijos

3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-2291-614/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34023-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.20. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Jakutytės-Sungailienės, Eglės Surgailienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Urmilos Valiukienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. T. patikslintą ieškinį atsakovui Ž. Ž. dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir pagal atsakovo Ž. Ž. patikslintą priešieškinį ieškovei dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslino, prašydama nustatyti šalių vaiko Ž. Ž. ((duomenys neskelbiami)) gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo vaikui išlaikymą kas mėnesį iki vaiko pilnametystės po 300 Eur, išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja paskirti ieškovę; priteisti iš atsakovo vaikui 8 685 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį, nuo 2017 m. lapkričio 26 d. iki 2020 m. lapkričio 26 d.; išlaikymo įsiskolinimo priteistų lėšų tvarkytoja paskirti ieškovę; nustatyti prašomą vaiko su atsakovu bendravimo tvarką; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:

1.1. šalys susilaukė sūnaus Ž. Ž., santuokos nebuvo sudarę, o nuo 2017 m. gyvena skyrium;

1.2. atsakovas smurtavo prieš ieškovę, jiems gyvenant kartu, yra egocentriškas ir egoistiškas, ūmaus būdo, sirgo depresija, piktnaudžiauja alkoholiu, bendrauja su žmonėmis, vedančiais žalingą gyvenimo būdą. Atsakovas buvo praradęs vairavimo teises dvejiems metams dėl vairavimo, esant neblaiviam. Atsakovui buvo peršauta akis, prasidėjus staigiam akies skausmui jis negali valdytis, pasidaro agresyvus, piktas. Vaikas dėl tokio elgesio tapo labai irzlus. Dėl smurto prieš vaiką ieškovė inicijavo ikiteisminius tyrimus, su vaiku išsikraustė iš atsakovo namų pas savo motiną Ž. T., kuri padeda prižiūrėti vaiką. Vaikas nesijaučia saugus su tėvu. Tėvas nesidomi sūnumi ir jo poreikiais. Ilgą laiką po tėvų išsiskyrimo vaikas nebendravo su tėvu, tarp jų nebuvo jokio ryšio. Šalys sutarė, kad atsakovas su vaiku bendraus antradieniais, ketvirtadieniais ir sekmadieniais nuo 16 iki 19 val., tačiau atsakovas pradėjo reikalauti daugiau bendravimo laiko. Tėvas nuteikinėja vaiką prieš motiną bei senelę Ž. T., nors ieškovė skatina vaiko bendravimą su tėvu ir bendradarbiauja vaiko ugdymo klausimais, konsultuojasi su specialistais. Tėvas gąsdino sūnų, teigdamas, kad jis gyvens atskirai nuo motinos, prie kurios yra prisirišęs, dėl to vaikas pasidarė bailus, irzlus, agresyvus, pradėjo vartoti keiksmažodžius, bijo kambaryje likti vienas, pradėjo mikčioti, jam pasireiškė nerviniai tikai. Tėvas nepaiso vaiko nuomonės, todėl vaikas jaučia įtampą su tėvu. Vaiko sveikatos būklė dėl tėvo elgesio ir buvimo su juo blogėja. Nebendraujant su tėvu – gerėja. Ieškovė, gyvendama su motina, užtikrina tinkamas vaikui gyvenimo sąlygas. Vaikas jaučia ryšį su motina ir senele, dabartinė aplinka jam pažįstama. Motinos ir vaiko atskyrimas padarytų didelę žalą vaiko psichologinei būklei, sukeltų daug streso. Šiuo metu vaikui reikalinga psichologinė bei medicininė pagalba, kuriuos užtikrins ieškovė. Ieškovė nuo 2020 m. lapkričio mėn. pradėjo dirbti ir gauna pastovų darbo užmokestį. Prie vaiko poreikių tenkinimo prisideda ir jo senelė. Tėvui nerūpi vaiko psichologinė sveikata, interesai ir norai. Tėvas trukdo bet kokiam vaiko auklėjimo ir tobulėjimo procesui. Atsakovo butas yra pastogėje, neapšiltintas. Butas netvarkingas, nepritaikytas mažamečio vaiko poreikiams. Viename kambaryje gyvena atsakovas, o kitame jis įrengė įrašų studiją, kur dirba ir naktimis. Bute lankosi galimai narkotines medžiagas ir alkoholį vartojantys asmenys. Tokia aplinka nėra saugi vaikui. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, taip pat vaiko amžių, prašo jo gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove;

1.3. vaiko poreikių per mėnesį suma yra 975,30 Eur, kuriuos sudaro: darželis (valstybinis) – 70 Eur; lavinimo programa – 220 Eur; darželio apranga, avalynė, sportinė apranga – 70 Eur; sporto klubas „N. N.“ – 20 Eur; drabužiai ir avalynė – 50 Eur; higienos priemonės, kirpykla – 35 Eur; maistas – 270 Eur; žaislai, sporto reikmenys, lavinimo knygutės, papildomos mokymosi ir lavinimo priemonės – 40 Eur; šventės ir gimtadieniai – 30 Eur; komunaliniai mokesčiai – 42,30 Eur; būsto apstatymas, namų apyvokos įranga ir kasdienė būsto priežiūra – 16 Eur; transportas – 30 Eur; sveikatos priežiūra – 40 Eur; komunikacijos priemonės, internetas, pokalbių planas – 12,70 Eur; laisvalaikis ir kultūra – 19,30 Eur; kavinės – 10 Eur. Prašo priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymui po 300 Eur kas mėnesį. Atsakovas išlaikymą vaikui pradėjo teikti tik nuo 2019 m. Nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2020 m. lapkričio 1 d. atsakovas prie vaiko išlaikymo prisidėjo minimaliai. Teikdavo 150 Eur dydžio išlaikymą (nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2020 m. kovo 1 d.), o nuo 2020 m. kovo 1 d. teikia 100 Eur dydžio išlaikymą. Išlaikymo įsiskolinimas skaičiuojamas nuo 2017 m. lapkričio 26 d. iki 2020 m. lapkričio 26 d. (36 mėn.), kas mėnesį skaičiuojant vaikui išlaikymą po 300 Eur – 10 800 Eur. Nuo 2019 m. liepos 4 d. iki 2020 m. spalio 2 d., atsakovas yra sumokėjęs 2 115 Eur išlaikymo, todėl išlaikymo įsiskolinimas sudaro 8 685 Eur (10 800 Eur – 2 115 Eur);

1.4. prašo nustatyti vaiko ir tėvo bendravimo tvarką, pagal kurią tėvas bendrautų su vaiku kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį, pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos 18 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą tos pačios dienos 20 val.; kas antrą kiekvieno mėnesio savaitgalį, pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį 10 val. ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį 19 val.

Atsiliepimas

2. Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:

2.1. turi aukštąjį išsilavinimą, vadybos ir verslo administravimo bakalauro bei magistro mokslinius laipsnius, dirba prodiuseriu, yra režisierius ir užsiima kita visuomenei naudinga veikla. Atsakovas yra švelnaus, nekonfliktiško charakterio ir būdo, todėl jo elgesys ir asmeninės savybės tinkamos auklėti vaiką. Būtent ieškovės konfliktiškas elgesys ir ieškovės motinos kišimasis į šalių santykius lemia konfliktus šeimoje. Ieškovė 2018 m. spalio mėn. išsikraustė iš bendro buto pas savo motiną, kartu pasiimdama ir šalių sūnų. Faktiškai vaiku dažniausiai rūpinasi vaiko senelė. Atsakovas visada rūpindavosi vaiko poreikiais, net iki gimimo, kai vežiodavo ieškovę į apžiūras, konsultacijas, pirkdavo reikiamus vitaminus ir kt. Atsakovas rūpindavosi visais vaiko poreikiais ir jam gimus, išlaikė šeimą, konsultavosi su specialistais dėl vaiko sveikatos ir auklėjimo. Atsakovui nežinant, berniukas 2020 m. slapta buvo pervestas iš įprasto ir pažįstamo darželio „Gėlynas“ į darželį „Aušrelė“, nepaisant rekomendacijų to nedaryti, o naujame darželyje vaiko integracija buvo sunki. Vaikas nepritapo naujoje aplinkoje. 2019 m. gegužės 20 d. tėvas pirmą kartą kreipėsi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą, nes tuo metu daugiau nei savaitę ieškovė ribojo tėvo bendravimą ir matymąsi su vaiku, neatsakinėjo į žinutes ir skambučius. Vaikas tuomet buvo uždarytas namuose su motina, senele ir prosenele. Po šių įvykių ir prasidėjo pirmųjų sūnaus nervinių tikų apraiškos. Motina nesugebėjo užtikrinti vaikui tinkamos psichologinės pagalbos, todėl sveikatos būklė blogėjo. Tėvas 2020 m. pateko į pozityviosios tėvystės kursus, jo iniciatyva prisijungė ir motina, tačiau po kelių kursų, motina jų nebelankė ir jų nebaigė. Nuo 2020 m. gegužės mėn. iki 2020 m. rugsėjo mėn. pabaigos, šalys susitarė, kad vaikas su abiem tėvais praleis po lygiai laiko, atostogaus su kiekvienu po savaitę laiko, o tai labai pataisė vaiko sveikatą, sumažindavo tėvų tarpusavio konfliktus. Tačiau dėl vaiko senelės sukeltų konfliktų, pradėta vaiką slėpti nuo tėvo. Toks elgesys pažeidžia vaiko teisę bendrauti su tėvu ir išlaikyti su juo ryšį. Atsakovas ketino nuo 2020 m. rudens sūnų leisti darželyje į muzikos ir sporto būrelius, kam jis yra talentingas, bet vaiko motina nuo rugsėjo mėn. pabaigos pradėjo vaiką slėpti, visiškai nevedė jo į slapta pakeistą naują ugdymo įstaigą;

2.2. gali visiškai patenkinti vaiko poreikius: užtikrinti vaiko materialinių, emocinių poreikių patenkinimą, psichologinę pagalbą, tinkamas sąlygas gyventi, visavertį maitinimą, gydymą. Atsakovo erdviame ir gerai įrengtame bute nesilanko alkoholiu ar narkotikais piktnaudžiaujantys asmenys, vaikas šiame bute augo nuo kūdikystės, todėl butas jam yra pažįstamas. Vaiko sveikata pasitaiso būtent jam esant su tėvu, kai retėja nerviniai tikai, irzlumas ir kiti sveikatos sutrikimai, pasireiškiantys ir ryškėjantys jam esant su motina. Vaikas su atsakovu turi emocinį ryšį, todėl atskyrimas nuo tėvo lemia neigiamas pasekmes – vaiko nervingumą, irzlumą, nerimą važiuojant pas motiną, artimųjų iš tėvo pusės ilgesį ir kt. Atsakovas stengiasi vaiką auklėti tinkamai. Tiek 2019 m., tiek 2020 m., vaikas su tėvu ir motina laiko praleisdavo apylygiai, atsakovas jokių reikalavimų iš ieškovės dėl papildomo vaikui išlaikymo nėra gavęs. Teikė vaikui išlaikymą grynaisiais pinigais, pavedimais, apmokėjo už darželį, patyrė kitas išlaidas. Dėl to, visiškai nepagrįstas ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo skolos priteisimo;

2.3. atsakovo nuomone, motinos gyvenamoji aplinka yra nesaugi vaikui, nes vaikas motinos namuose patiria didelį stresą dėl ieškovės ir jos motinos netinkamo elgesio: psichologinio spaudimo, nuteikinėjimo prieš tėvą ir konfliktiškų santykių su tėvu kurstymo. Ieškovė sirgo nervinės bulimijos liga. Vaikas yra baudžiamas, žeminamas, manipuliuojama vaiko jausmais, mokomas meluoti, skatinamos blogosios vertybės, taikomos psichologinės bausmės. Vaikas, būdamas pas motiną, išskirtinai dažnai serga, nuolat nelanko jokios ugdymo įstaigos, papildomų realių būrelių. Vaikui diagnozuota bronchinė astma, todėl bėgioti esant šalčiui, nėra gerai jo sveikatai, o senelė esant nepalankioms oro sąlygoms vedė vaiką į lauką. Per daug šilta temperatūra senelės namuose ir staigus oro vėdinimas sudarant skersvėjį gali vaikui pakenkti, sukelti sveikatos sutrikimus. Motina negeba tinkamai pasirūpinti vaiko interesais ir jo suprasti, sukelia vaikui lojalumo konfliktą. Berniukui labai svarbu bendrauti su tėvu. Karantino režimo nustatymas nėra pagrindas riboti vaiko bendravimą su atskirai gyvenančiu tėvu.

Šalies argumentai

3. Atsakovas pateikė patikslintą priešieškinį, kuriuo prašė teismo šalių vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu; nustatyti bendravimo tvarką pagal „50:50 procentų laiko“ modelį; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad motina siekia tėvą atriboti nuo sūnaus, sumenkinti jo svarbą, sumažinti tėvo ir sūnaus tarpusavio ryšį. Tėvas stengiasi pasirūpinti psichologine pagalba vaikui ir rūpintis jo gebėjimų ugdymu, įgijo pozityvios tėvystės įgūdžių, konsultuojasi su psichologais. Į vaiko santykius su tėvais nuolat įsiterpia jo senelė Ž. T., kuri skatina neigiamą vaiko požiūrį į tėvą ir ryšio su tėvu silpninimą, žaloja vaiko psichiką. Vaikui aplinka ankštame dviejų kambarių bute su senele dar labiau apsunkina vaiko vystymąsi. Ieškovė gyvena su motina, neturi savo gyvenamosios vietos. Vaiko motina reiškia itin kritiškas, o ne pamokančias pastabas vaikui dėl higienos atlikimo, nors vaikas to dar tik mokosi. Mikčiojimas ir nerviniai tikai vaikui prasidėdavo būtent gyvenant su ieškove. Ieškovė vaiko sveikatos sutrikimų tinkamai negydo. Tėvas kreipėsi į vaiko teisių institucijas dėl bendravimo su vaiku užtikrinimo, tačiau motina nesitarė ir nebendradarbiavo, toliau nuteikinėjo vaiką prieš tėvą. Tiek motina, tiek senelė Ž. T. smurtauja prieš vaiką psichologiškai. Motina nesugeba užsidirbti pakankamai pinigų, kad patenkintų vaiko poreikius. Vaikas išreiškė nenorą matytis su motina. Nuo 2020 m. rugsėjo mėn. pabaigos ieškovė pradėjo visiškai slėpti vaiką nuo atsakovo, vengti bet kokių kontaktų, užblokavo socialiniuose tinkluose, telefone, pradėjo trukdyti atsakovui matytis su vaiku. Toks ieškovės elgesys dar labiau pradėjo traumuoti vaiką psichologiškai, aiškios vaiko ir abiejų tėvų bendravimo tvarkos nebuvimas išbalansuoja vaiką. Atsakovo teigimu, bendravimo su vaiku tvarka, pagal kurią šalys su sūnumi bendrauja pagal „50:50 procentų laiko“ modelį, geriausiai atitinka vaiko interesus – taip vaikas bendravo su tėvais dalį laiko iki šiol, tuo metu jautėsi geriau, tėvų konfliktai sumažėjo.

Atsiliepimas

4. Ieškovė atsiliepimuose prašė atsakovo priešieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tėvas nepateikė jokių duomenų, kad motina sukelia vaikui grėsmę ar nesupranta vaiko poreikių, sukelia įtampą, negali pasirūpinti vaiko poreikiais, vaiko senelė sukelia vaikui stresą, nuteikinėja prieš tėvą, kenkia vaiko sveikatai ir kt. Ieškovė rūpestingai ir sąžiningai rūpinasi vaiko gerove, lanko specialistų konsultacijas, laikosi jų rekomendacijų. Taip pat vaikas lanko „Vilniaus SOS vaikų kaimo“ psichologą, periodiškai lankosi pas šeimos gydytoją, neurologą. Dėl visų apsilankymų pas gydytojus, jų rezultatų ir rekomendacijų, atsakovas yra informuojamas, tačiau jomis nesivadovauja. Ieškovė įsigijo profesionalią 7 intelektų mokymo programą, dėl kurios vaikas, grįžęs į darželį buvo įvertintas teigiamai, jo raida neatsiliko nuo bendraamžių, karantino metu lankiusių darželį. Atsakovas rašo melagingus skundus Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai dėl jo teisių ribojimo. Ieškovė motinos bute gyvena panaudos teise, o senelė padeda prižiūrėti vaiką. Butas yra tvarkingas, švarus, erdvus, modernus, jaukus, apstatytas visais gyvenimui ir patogiai buičiai reikalingais baldais ir daiktais, atitinka vaiko poreikius. Vaikas myli tiek motiną, tiek senelę, turi su jomis artimą ryšį. Ieškovė turi aukštąjį muzikos bakalauro išsilavinimą, o nuo 2020 m. lapkričio mėn. pradėjo dirbti MB „Apskaitos mokymo ir konsultavimo paslaugų centras“, mokymo skyriaus vadove, gauna 1 200 Eur dydžio darbo užmokestį. Taip pat prie vaiko išlaikymo finansiškai labai prisideda vaiko senelė. Tėvo elgesys sukelia vaikui neigiamas emocijas, stresą, įtampą ir vaikas tą aiškiai įvardija. Nors vaikas bendraudamas su tėvu kartais pramogauja, tačiau negauna tinkamos priežiūros, todėl kyla problemos su sveikata, sutrinka vaikui įprastas dienos režimas, mityba. Tėvas prieštarauja ieškovei visais su vaiku susijusiais svarbiais klausimais ir nuteikinėja vaiką prieš ją. Atsakovas gąsdina šalių sūnų, kad jis bus atskirtas nuo motinos, todėl sūnus patiria nervinę įtampą, jam būnant su vaiku, vaikui atsinaujina nerviniai tikai, todėl ieškovei su vaiku vėl teko lankytis pas gydytojus, psichologus. Ieškovė nepritaria atsakovo siūlomai bendravimo tvarkai pagal „50:50 procentų laiko“ modelį, nes 4 metų amžiaus vaikui, ypatingai turinčiam sveikatos problemų, susijusių su stresu, yra būtina stabili ir nekintanti nuolatinė gyvenamoji vieta.

5. Išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau ir – Tarnyba) pateikė išvadą. Nurodė, kad šeimai atvejo vadyba taikoma nuo 2020 m. lapkričio 11 d. Tiek ieškovė, tiek atsakovas vykdo plane numatytas užduotis, tėvas geranoriškai bendradarbiauja su socialiniais darbuotojais ir susiranda pagalbą savarankiškai. Atsakovas 2020 m. liepos 1 d. – 2020 m. rugsėjo 2 d. Visuomenės sveikatos biure dalyvavo ir baigė tėvystės įgūdžių lavinimo programą „Tėvų grupė“, dalyvauja ilgalaikėje tėvų psichologinės saviugdos grupėje. Tarnyba neturi duomenų apie netinkamą ieškovės elgesį vaiko atžvilgiu, todėl Tarnybos nuomone, vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina labiausiai atitiktų jo interesus. Jeigu vaiko gyvenamoji vieta bus nustatyta su atsakovu, siekiant apsaugoti mažamečio interesus ir atsižvelgiant į įstatymo normas ir teismų praktiką, Tarnybos nuomone, iš ieškovės priteisiamas išlaikymo dydis neturėtų būti mažesnis negu 180 Eur mokamas kas mėnesį periodinėmis išmokomis. Ieškovė ir jos atstovė advokatė I. B. teismo posėdyje pateikė paaiškinimus. Išvadą teikiančios institucijos atstovė pateikė išvadą – siūlė vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su motina, priteisti ne mažesnį, kaip 180 Eur išlaikymą vaikui. Bendravimo tvarkos pagal modelį 50:50 procentų laiko, nerekomendavo nustatyti, kadangi vaikui reikia nuolatinės gyvenamosios vietos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. birželio 4 d. sprendimu nusprendė ieškovės ieškinio netenkinti, o atsakovo priešieškinį tenkinti iš dalies:

6.1. nustatyti nepilnamečio vaiko Ž. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su atsakovu Ž. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) jo gyvenamojoje vietoje;

6.2. priteisti iš ieškovės I. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko Ž. Ž. išlaikymui po 180 Eur per mėnesį, nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją;

6.3. paskirti atsakovą Ž. Ž. priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui Ž. Ž. lėšų tvarkytoju uzufrukto teise;

6.4. priteisti valstybei iš ieškovės I. T. 48,60 Eur žyminį mokestį, sumokant šią sumą į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą (duomenys neskelbtini);

6.5. priteisti atsakovui Ž. Ž. iš ieškovės I. T. 139,50 Eur žyminio mokesčio;

6.6. palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nutartimi ir 2020 m. gruodžio 3 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones iki teismo sprendimo įsiteisėjimo;

6.7. sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nutartimi ir 2020 m. gruodžio 3 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones;

6.8. nustatyti ieškovės I. T. bendravimo su nepilnamečiu vaiku Ž. Ž., tvarką, pagal kurią:

6.8.1. Ž. Ž. (toliau – ir tėvas) ir I. T. (toliau – ir motina) su sūnumi Ž. Ž. (toliau – ir sūnus) maksimaliai ir lygiaverčiai bendrauja pagal „50:50 procentų laiko“ modelį, kai vaikas nepertraukiamai būna pas tėvą/motiną visą savaitę. Tėvas su sūnumi bendrauja kas antrą kiekvieno mėnesio savaitę nuo tos savaitės sekmadienio, pasiimant vaiką iš motinos 10 val. – 10.30 val. iki kito sekmadienio 10 val. – 10.30 val. perduodant vaiką motinai;

6.8.2. nustatyti, kad abu vaiko tėvai turi teisę nevaržomai bendrauti su sūnumi telefonu bei kitomis pasirinktomis ryšio priemonėmis, kiek tai neprieštarauja nepilnamečio vaiko dienos režimui ar interesams, nustatant, kad vaiko tėvai privalo sudaryti galimybes paskambinti vaikui su vaizdu telefonu (per „FaceTime“ aplikaciją) arba kompiuterine programėle Skype (su įjungtu vaizdu) tris kartus per savaitę: pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais, nuo 19 val. iki 20 val., kai vaikas leidžia laiką pas kitą tėvą. Tik jeigu nėra tokios galimybės, pokalbiai vyksta be vaizdo. Vienas iš tėvų negali drausti bei riboti bendravimo su vaiku tėvo/motinos siūlomu laiku, kai tam nėra objektyvių priežasčių;

6.8.3. nustatyti, kad tėvui ar motinai siekiant išvykti su vaiku į užsienio valstybę, yra būtinas kito tėvo/motinos sutikimas, t. y. dėl bet kokio vaiko išvykimo į užsienį yra privalomas antrojo iš tėvų raštiškas sutikimas. Tuo būdu užtikrinant tėvų valdžios lygybės principą ir geriausius vaiko interesus;

6.8.4. nustatyti, kad norint pakeisti vaiko Ž. Ž. ikimokyklinio ugdymo įstaigas ir mokslo įstaigas yra būtinas abiejų tėvų raštiškas sutikimas;

6.8.5. nustatyti, kad dėl bet kokių papildomų vaiko užsiėmimų ir būrelių vaiko tėvai turi spręsti bendru sutarimu esant abiejų tėvų sutikimui, priešingu atveju, vienas iš tėvų turi teisę atsisakyti vesti vaiką į užsiėmimus ar būrelius savo bendravimo su vaiku laiku, jeigu toks sprendimas buvo priimtas be vieno iš tėvų sutikimo;

6.8.6. vaiko tėvai su vaiku švenčia pagrindines katalikų šventes pagal rotacijos principą: nelyginiais metais (2021, 2023 ir t. t.), jeigu tai ir nepatenka į tėvo bendravimo laiką, Šv. Kūčias, Šv. Kalėdas, nuo gruodžio 24 d. 10 val. iki gruodžio 26 d. 10 val., su vaiku praleidžia tėvas, o antrąją Šv. Kalėdų dieną, nuo gruodžio 26 d. 10 val. iki gruodžio 27 d. 10 val. su vaiku praleidžia motina. Nelyginiais metais Šv. Velykų pirmąją dieną, nuo 10 val. iki kitos dienos 10 val., su vaiku praleidžia tėvas, o antrąją Šv. Velykų dieną, nuo 10 val. iki kitos dienos 10 val., su vaiku praleidžia motina; lyginiais metais (2022, 2024 ir t.t.), jeigu tai ir nepatenka į motinos bendravimo laiką, Šv. Kūčias, Šv. Kalėdas, nuo gruodžio 24 d. 10 val. iki gruodžio 26 d. 10 val., su vaiku praleidžia motina, o antrąją Šv. Kalėdų dieną, nuo gruodžio 26 d. 10 val. iki gruodžio 27 d. 10 val., su vaiku praleidžia tėvas. Lyginiais metais Šv. Velykų pirmąją dieną, nuo 10 val. iki kitos dienos 10 val., su vaiku praleidžia tėvas, o antrąją Šv. Velykų dieną, nuo 10 val. iki kitos dienos 10 val., su vaiku praleidžia motina, ir t. t.;

6.8.7. nepriklausomai nuo to, kaip pasiskirstys bendravimo grafikas, Naujuosius metus vaikas sutinka: nelyginiais metais (2021, 2023 ir t. t.), pradedant 2021 m., gruodžio 31 d. nuo 10 val. iki 2022 sausio 2 d. 10 val. su tėvu, pasiimant ir perduodant motinai arba nuvedant į ugdymo įstaigą, jei tos dienos patenka į grafiką, kada vaikas bendrauja su motina; lyginiais metais (2022, 2024 ir t. t.) 2022 m. gruodžio 31 d. nuo 10 val. iki 2023 m. sausio 2 d. 10 val. su motina, pasiimant ir perduodant tėvui arba nuvedant į ugdymo įstaigą, jei tos dienos patenka į grafiką, kada vaikas bendrauja su tėvu;

6.8.8. Lapkričio 1-ąją (Visų šventųjų dieną) vaikas praleidžia: nelyginiais metais (2021, 2023 ir t. t.) su tėvu. Jei ši diena patenka į grafiką, kada vaikas bendrauja su motina, tada tėvas paima vaiką iš jo motinos 10 val. ir kitą dieną nuveda į ugdymo įstaigą arba perduoda motinai 10 val.; lyginiais metais (2022, 2024 ir t. t.) su motina. Jei ši diena patenka į grafiką, kada vaikas bendrauja su tėvu, tada motina paima vaiką iš jo tėvo 10 val. ir kitą dieną nuveda į ugdymo įstaigą arba perduoda tėvui 10 val.;

6.8.9. vaiko motina su vaiku kasmet švenčia Motinos dieną (pirmąjį gegužės sekmadienį). Jei Motinos diena patenka į grafiką, kada vaikas bendrauja su tėvu, tada motina paima vaiką iš jo tėvo sekmadienį 10 val. ir kitą dieną nuveda į ugdymo įstaigą arba perduoda vaiko tėvui 10 val.;

6.8.10. vaiko tėvas kartu su vaiku kasmet švenčia Tėvo dieną, pirmąjį birželio sekmadienį. Jei Tėvo diena patenka į grafiką, kada vaikas bendrauja su motina, tada tėvas paima vaiką iš jo motinos sekmadienį 10 val. ir kitą dieną nuveda į ugdymo įstaigą arba perduoda vaiko motinai 10 val.;

6.8.11. vaiko tėvai bendrauja su vaiku vasaros laikotarpiu, birželio-rugpjūčio mėnesiais: nelyginiais metais (2021, 2023 ir t. t.) vasaros metu po vieną savaitę (7 dienas), vaiko tėvas paima vaiką iš jo motinos pirmąją atostogų dieną 10 val. ir perduoda vaiką jo motinai paskutinę atostogų dieną 20 val.; lyginiais metais (2022, 2024 ir t.t.) vasaros metu: po vieną savaitę (7 dienas) įskaitytinai, vaiko motina paima vaiką iš jo tėvo atostogų dieną 10 val. ir perduoda vaiką jo tėvui paskutinę atostogų dieną 20 val. Tėvams paliekama galimybė tarpusavyje susitarti dėl ilgesnio bendravimo atostogų metu laikotarpio, atsižvelgiant į vaiko interesus;

6.8.12. vaiko tėvai organizuoja ir švenčia kartu su sūnumi jo gimimo dieną pagal rotacijos principą: nelyginiais metais (2021, 2023 ir t.t.) vaiko gimimo dieną (gegužės 23 d.) su vaiku praleidžia tėvas. Jei gimimo diena patenka į grafiką, kada vaiko motina bendrauja su vaiku, tada tėvas paima vaiką iš ugdymo įstaigos arba jo motinos tos dienos 10 val. ir kitą dieną nuveda į ugdymo įstaigą arba perduoda motinai 10 val.; lyginiais metais (2022, 2024 ir t.t.) vaiko gimimo dieną (gegužės 23 d.) su vaiku praleidžia motina. Jei gimimo diena patenka į grafiką, kada vaiko tėvas bendrauja su vaiku, tada motina paima vaiką iš ugdymo įstaigos arba jo tėvo tos dienos 10 val. ir kitą dieną nuveda į ugdymo įstaigą arba perduoda tėvui 10 val.;

6.8.13. abu vaiko tėvai turi teisę švęsti savo gimtadienius su sūnumi: jei vaiko motinos gimimo diena patenka į grafiką, kada vaikas bendrauja su tėvu, tada motina paima vaiką iš ugdymo įstaigos arba 10 val. iš vaiko tėvo ir kitą dieną nuveda į ugdymo įstaigą arba perduoda tėvui 10 val., jei vaiko tėvo gimimo diena patenka į grafiką, kada vaikas bendrauja su motina, tada tėvas paima vaiką iš ugdymo įstaigos arba 10 val. iš vaiko motinos ir kitą dieną nuveda į ugdymo įstaigą arba perduoda motinai 10 val., atitinkamai, iš anksto suderinus, toks bendravimo laikas vėliau privalo būti kompensuojamas vienam iš tėvų, kito tėvo/motinos bendravimo su vaiku laiku;

6.8.14. kai vaikas suserga esant pas vieną iš tėvų, toliau vaikas gydytis lieka ir jo gydymusi rūpinasi tas iš tėvų, pas kurį būdamas vaikas susirgo, nebent šalys vaiko labui susitaria kitaip. Sergantį vaiką abu tėvai turi teisę lankyti vienas pas kitą, savo apsilankymo laiką iš anksto suderinę pagal susitarimą raštu, SMS žinute ar el. laišku;

6.8.15. jeigu vaiko ligos metu tėvas/motina negali būti su vaiku, vaikas turi teisę būti perduotas vienam iš tėvų bendru sutarimu;

6.8.16. jeigu abu tėvai su vaiku negalės bendrauti aukščiau punktuose aprašytuose susitarimuose nustatyta tvarka dėl bet kurio iš jų ligos, kurios faktą privalo patvirtinti medikų išduota pažyma, tėvai apie tokias aplinkybes privalo įspėti vienas kitą kiek įmanoma anksčiau (per protingą terminą), o bendravimo laikas su vaiku yra perkeliamas bei kompensuojamas kitu laiku;

6.8.17. teismui nustačius tėvo/motinos bendravimo tvarką su vaiku, šalys abiejų geranorišku susitarimu, atsižvelgdami į vaiko interesus, savo galimybes ar atsiradus nenumatytoms aplinkybėms (vaiko ar tėvų liga, neatidėliotini darbo reikalai, komandiruotės, artimų giminaičių šventės ir pan.), gali nukrypti nuo teismo nustatytos tvarkos. Taip pat geranorišku abiejų bendru šalių sutarimu bendravimo su vaiku tvarkoje nurodytas laikas gali būti trumpesnis ar ilgesnis, pagal susitarimą raštu, SMS žinute ar el. laišku. Jei kuris nors iš tėvų dėl svarbių priežasčių (ligos, darbinės veiklos ir pan.) negali įgyvendinti bendravimo su vaiku tvarkos, tai abi šalys privalo apie tai pranešti kitam vaiko tėvui/motinai iš anksto per protingą laiko tarpą ir iš anksto suderinti, kuriuo metu siekia įgyvendinti bendravimo tvarkoje numatytą ir neišnaudotą laiką;

6.8.18. nustatyti, kad norint pakeisti vaiko Ž. Ž. ikimokyklinio ugdymo įstaigas ir mokslo įstaigas yra būtinas abiejų tėvų raštiškas sutikimas;

6.8.19. protingas terminas, informuojant šalims viena kitą, butų laikomas kuo ankščiau arba ne vėliau kaip 1 diena iki nustatytos bendravimo tvarkos dienos, kad kita šalis galėtų pakeisti savo dienotvarkę.

7. Teismas, priimdamas sprendimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vertino kiekvienos iš šalių sudaromas gyvenimo sąlygas, šalių turtinę padėtį, vadovaujantis vaiko interesais. Teismas nustatė, kad ieškovė kartu su nepilnamečiu vaiku ir savo motina (vaiko senele) Ž. T. gyvena 2 kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbiami), kuris priklauso ieškovės motinai nuosavybės teise. Taip pat nustatė, kad ieškovė, 2020 m. spalio 14 d. Buto dalies su rūsiu panaudos sutarties pagrindu, naudojasi 1/3 dalimi minėto buto. Bute sudarytos sąlygos yra tinkamos augti nepilnamečiam vaikui. Atsakovas gyvena vienas jam nuosavybės teise priklausančiame 4 kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbiami). Bute sudarytos tinkamos sąlygos vaikui. Nustatyta, kad butas yra 100 kv. m, įrengtas, turi mansardą, vaikui skirtas atskiras kambarys, taip pat yra atskira erdvė žaidimams. Teismo vertinimu, atsakovo gyvenamojoje vietoje yra sudarytos geresnės sąlygos gyventi vaikui, nes atsakovo butas yra erdvesnis nei ieškovės gyvenamoji vieta, vaikui suteikiami atskiri plotai įvairioms veikloms. Motinos gyvenamojoje vietoje yra du kambariai, be to, jame taip pat gyvena vaiko senelė. Pažymėjo, kad byloje yra pateikta pakankamai duomenų, kad atsakovas deda daugiau pastangų, siekdamas užtikrinti tinkamą vaiko sveikatos apsaugą ir realiai siekia gydyti vaiko ligas, gerinti psichologinę būseną, tėvas lavina savo auklėjimo gebėjimus. Iš šalių susirašinėjimų ir pasisakymų teismo posėdžio metu nustatė, kad motina ribojo tėvo betarpišką bendravimą su vaiku dėl nustatytų apribojimų karantino metu, nors Tarnybos ne kartą konstatuota, jog karantino režimo nustatymas savaime nėra priežastis riboti vaikų bendravimą su tėvais. Teismas sprendė, kad toks motinos elgesys negali būti vertinamas, kaip atitinkantis vaiko interesus, bendrauti su tėvu ir pažeidžia tėvo teises, apriboja tėvo galimybes bendrauti su vaiku ir tenkinti jo poreikius. Pažymėjo, kad teismo posėdžio metu ieškovė pripažino, kad atsakovas yra geras tėvas, o vaikas jai nurodė, kad jam smagu su tėvu. Įvertinęs byloje pateiktų rašytinių įrodymų visumą ir jų tarpusavio ryšį, šalių paaiškinimus teismo posėdyje, aplinkybę, kad tarp tėvų kyla ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, teismas padarė išvadą, kad geriausius vaiko interesus atitiks vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su atsakovu (tėvu). Nurodė, jog teismas neturi pagrindo abejoti, jog tėvas šiuo metu yra geriau pasirengęs patenkinti vaiko dvasinius, psichologinius, socialinius, turtinius bei kitus poreikius, pasirūpinti vaiko sveikatos priežiūra, psichologine pagalba, ugdyti savo tėvystės gebėjimus bei suteikti vaikui visavertį auklėjimą, bendradarbiauti ir konsultuotis su specialistais, suteikti motinai visą reikalingą informaciją apie vaiko sveikatos būklę ir poreikius. Atsižvelgdamas į tai, teismas atmetė ieškovės reikalavimą, nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ja ir tenkino visiškai atsakovo priešieškinio reikalavimo dalį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su atsakovu, jo gyvenamojoje vietoje.

8. Teismas, vertindamas atsakovo siūlomą bendravimo tvarką, atsižvelgė į protingumo principą ir vaiko interesus (CK 1.5 straipsnis). Teismas netenkino ieškovės reikalavimo dėl bendravimo tvarkos nustatymo ir tenkino dėl šios dalies priešieškinio reikalavimą iš dalies ir nustatė šalių bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku, pagal kurią šalys su sūnumi maksimaliai ir lygiaverčiai bendrauja pagal „50:50 procentų laiko“ modelį, kai vaikas nepertraukiamai būna pas tėvą/motiną visą savaitę. Tėvas su sūnumi bendrauja kas antrą kiekvieno mėnesio savaitę nuo tos savaitės sekmadienio pasiimant vaiką iš motinos 10 val. – 10.30 val. iki kito sekmadienio 10 val. – 10.30 val., perduodant vaiką motinai. Nustatė, kad abu tėvai turi teisę nevaržomai bendrauti su sūnumi telefonu bei kitomis pasirinktomis ryšio priemonėmis nustatant, kad vaiko tėvai privalo sudaryti galimybes paskambinti vaikui su vaizdu telefonu (per „FaceTime“ aplikaciją) arba kompiuterine programėle „Skype“ (su įjungtu vaizdu) tris kartus per savaitę: pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais, nuo 19 val. iki 20 val., kai vaikas leidžia laiką pas kitą tėvą. Tik jeigu nėra tokios galimybės, pokalbiai vyktų be vaizdo. Vienas iš tėvų negali drausti bei riboti bendravimo su vaiku tėvo/motinos siūlomu laiku, kai tam nėra objektyvių priežasčių. Taip pat teismas nustatė bendravimą atostogų metu ir švenčių dienomis bei kt. dienomis, pakoreguodamas bendravimo tvarką aukščiau nurodytu būdu.

9. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šalių vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su atsakovu, ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, atmetė. Teismas nustatęs šalių vaiko gyvenamąją vietą su tėvu, o bendravimo su tėvais tvarką – pagal modelį „50:50 procentų laiko“, įvertinęs protingus vaiko poreikius, šalių turtinę padėtį ir tai, jog abu tėvai faktiškai tenkins daugumą vaiko poreikių turėdami atitinkamų išlaidų, sprendė, kad 180 Eur dydžio išlaikymas, teikiamas ieškovės, visiškai patenkins likusius nepilnamečio Ž. Ž. poreikius, todėl iš ieškovės priteisė 180 Eur dydžio išlaikymą vaikui, mokant periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (vaikas šiuo metu gyvena su motina), iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Atsakovą paskyrė vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

10. Spręsdamas dėl išlaikymo įsiskolinimo, teismas pažymėjo, kad ieškovė išlaikymo vaikui įsiskolinimą skaičiuoja nuo 2017 m. lapkričio 26 d. Atsakovas nurodė, kad šalys skyrium gyvena nuo 2018 m. pabaigos. Teismo posėdyje ieškovė sutiko, kad faktiškai šalys skyrium gyvena nuo 2018 m. spalio mėn. Taigi, ieškovė sutiko, kad iki 2018 m. spalio mėn. šalys gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, todėl vaiko išlaikymo įsiskolinimas už šį laikotarpį neskaičiuotinas, o teismui turinti duomenų, kad šalių vaikas gyvendavo pas abu tėvus, o tėvas tuo laikotarpiu tenkindavo visus vaiko poreikius bei nuo 2019 m. liepos mėn. mokėdavo išlaikymą motinai, teismas padarė išvadą, kad ieškovės prašymas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo yra nepagrįstas (CPK 178 straipsnis). Taip pat pažymėjo, kad ieškovė anksčiau nereiškė atsakovui ir teismui jokių reikalavimų dėl neteikiamo ar nepakankamo vaiko išlaikymo ar išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, o šiuos reikalavimus pareiškė tik tada, kai atsakovas kreipėsi į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo, todėl teismas ir dėl šios priežasties netenkino ieškovės reikalavimo dėl 8 685 Eur išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš atsakovo.

III. Apeliacinio skundo argumentai

11. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti 2021 m. birželio 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą priimtą civilinėje byloje Nr. e2-3119-984/2021 dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos bei bendravimo tvarkos nustatymo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti, o atsakovo priešieškinį atmesti. Nurodė, kad:

11.1. nesutinka su teismo argumentu, kad byloje nesprendžiamas vaiko gyvenamosios vietos keitimo klausimas. Tokia teismo išvada yra nepagrįsta, nes buvo padaryta remiantis vien tuo, kad vaiko gyvenamoji vieta anksčiau nebuvo nustatyta ir yra nustatinėjama pirmą kartą;

11.2. teismas visiškai neatsižvelgė į faktinę aplinkybę, kad nepilnametis Ž. Ž. jau 2 metus ir 8 mėnesius, skaičiuojamus nuo 2018 m. 10 mėn., gyvena tik su motina I. T., o su atsakovu savaitės eigoje praleidžia po keletą valandų ir kas antrą savaitgalį su nakvyne. Byloje buvo nustatyta ir nei teismas, nei atsakovas neginčijo faktinės aplinkybės, kad nuo 2018 m. 10 mėn. vaikas faktiškai ir nuolatos gyvena tik su mama I. T. ir močiute Ž. T., adresu (duomenys neskelbiami). Vaiko gyvenamoji vieta deklaruota šiuo adresu nuo 2019 m. balandžio 8 d.. Laikotarpyje nuo 2017 m. gegužės mėn. iki 2018 m. spalio mėn. vaiko mama kartu su juo periodiškai gyveno aukščiau nurodytu adresu. Taigi vaikas nuolatos su atsakovu, tačiau kartu ir su ieškove, gyveno tik kūdikystės laikotarpiu, t. y. nuo savo gimimo (2016 m. gegužės 23 d.) iki 2018 m. spalio mėn. (viso iki 2 m. ir 5 mėn.). Faktiškai nuo pat gimimo ir visą savo sąmoningą gyvenimą bei iki šiol Ž. Ž. gyvena su mama I. T., su kuria yra susiformavęs pastovus emocinis ryšys. Aplinkybę, kad ir pats mažametis vaikas savo gyvenamąją vietą supranta, tapatina ir ją sieja su motina I. T., patvirtina ir 2021 m. birželio 6 d. Vaiko nuomonės išklausymo aktas Nr. 1TSD-1757, kuriame yra nurodyta, kad „Ž. nurodė, jog gyvena su mama Ingrida, močiute Ž. ir šuniuku Č.“. Taigi vaikui Ž. Ž. jau ilgiau nei vienerius metus faktiškai ir nuolatos gyvenant tik su mama I. T., atsakovo Ž. Ž. priešinio ieškinio reikalavimas nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su juo, faktiškai atitiko reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo (CK 3.169 str. 3 d.), dėl ko norint atlikti vaiko gyvenamosios vietos pakeitimą, teismas turėjo nustatyti, kad aplinka, kurioje nepilnametis Ž. Ž. gyvena jau daugiau kaip vienerius metus neatitinka jo poreikių. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į šią aplinkybę, visiškai nevertino faktinės (realios) situacijos, kas lėmė, jog buvo netinkamai ir neteisingai pritaikytos materialinės teisės normos ir buvo priimtas iš esmės neteisingas, ydingas ir neteisėtas teismo sprendimas.

11.3. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovės I. T. ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ja. Sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (pakeitimo), būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo metu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl kai vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, faktinė jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019). Todėl ta šalis, kuri siekia, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų pakeista, turi įrodyti, kad iš esmės pasikeitė vaiko gyvenimo sąlygos, kad ta aplinka, kurioje vaikas auga jam nebėra fiziškai ar emociškai tinkama, dėl ko būtų pagrindas pakeisti faktinę vaiko gyvenamąją vietą ir ją nustatyti su skyrium gyvenančiu tėvu (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju byloje nebuvo nustatyta, kad vaikui Ž. Ž. jo dabartinė gyvenamoji vieta su motina I. T. tapo nesaugi, ar kad motina I. T. juo nesirūpina, kenkia jo interesams. Byloje esantys ir ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai, kurių pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ir į kuriuos neatsižvelgė, neabejotinai patvirtino, kad: 1) ieškovė atsakingai rūpinasi vaiko sveikata, ieško pagalbos vaikui tiek valstybinėse gydymo įstaigose, tiek privačiame sektoriuje; 2) ieškovė rūpinasi vaiko ugdymu, lavinimu; 3) ieškovė visapusiškai išlaiko vaiką ir patenkina visus vaiko poreikius, prisiima didesnę dalį išlaidų nei atsakovas; 4) ieškovė bendradarbiauja vaiko priežiūros klausimais tiek su atsakovu, tiek su atvejo vadyba, teikia visą informaciją apie vaiką, užtikrina bendravimą; 5) ieškovė teikia dėmesį vaiko psichologiniams poreikiams, gydo turimas psichologines problemas; 6) ieškovė yra sudariusi vaikui geras gyvenimo ir buities sąlygas, vaikas auga mylinčioje aplinkoje; 7) ieškovė stiprino tėvystės įgūdžius Pozityvios tėvystės kursuose. Teismo padarytos išvados, kad tėvas deda daugiau pastangų siekdamas užtikrinti tinkamą vaiko sveikatos apsaugą ir realiai siekia gydyti vaiko ligas, gerinti psichologinę būseną bei, kad neva yra geriau pasirengęs patenkinti vaiko dvasinius, psichologinius, socialinius, turtinius bei kitus poreikius, pasirūpinti vaiko sveikata, psichologine pagalba, yra aiškiai nepagrįstos ir neobjektyvios, neatitinka bylos medžiagos. Byloje nebuvo nustatyta ir teismas nenustatė, kad dabartinė aplinka, kurioje šiuo metu ir jau 2 metus 8 mėn. pastoviai gyvena Ž. Ž. tapo jam nesaugi, dėl ko būtų pagrindas ją keisti. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad skundžiamą sprendimą priėmęs teismas visiškai ignoravo ir paties vaiko nuomonę.

11.4. apeliantės vertinimu, 5 metų berniuko teisė augti jam jau įprastoje tapusioje aplinkoje, kurioje jis iš esmės gyvena nuo gimimo (su motina) yra užtikrintas jo vystymasis, atitinka tarptautinės ir nacionalinės teisės normas bei teismų praktiką, taikant CK 3.169 straipsnio 2 dalį, t. y. vaiko aplinkos stabilumo kriterijus nagrinėjamu atveju yra pakankamai svarbus ir turėjo būti lemiantis priimant sprendimą nekeisti vaiko Ž. Ž. gyvenamosios vietos, t. y. ją nustatyti ne su tėvu, bet su mama I. T.. Keisti vaiko gyvenamosios aplinkos šiuo momentu nėra nei būtina, nei pateisinama, nei reikalinga vaiko teisių ir interesų apsaugai (CPK 346 straipsnio 2 dalis).Tokios pozicijos yra laikomasi ir teismų praktikoje (Civilinė byla Nr. 3K-3- 320/2006);

11.5. teismo nustatyta bendravimo tvarka pagal „50:50 procentų laiko“ modelį yra neracionali, neužtikrina stabilios vaiko aplinkos ir kenkia bei prieštarauja paties vaiko interesams ir iš esmės reiškia dviejų vaiko gyvenamųjų vietų nustatymą. Skundžiamu sprendimu teismas nustatydamas vaiko bendravimo tvarką su tėvais pagal „50:50 procentų laiko“ modelį faktiškai nustatė dvi vaiko gyvenamąsias vietas (su tėvu ir su motina), kas iš esmės prieštarauja įstatymui, nes vaiko gyvenamoji vieta yra nustatoma tik su vienu iš tėvų. Nuo šalių gyvenimo skyrium pradžios, vaikas visada gyveno tik su mama, su tėvu susitikdavo savaitės eigoje, kartais (atostogų metu) praleisdavo kartu ilgesnį laikotarpį, įskaitant nakvynę, tačiau niekada negyveno su atsakovu pagal „50:50 procentų laiko“ modelį. Taigi vaikas nėra pratęs prie tokio gyvenimo būdo. Pagal skundžiamą teismo sprendimą, vaikui kas 7 dienas tektų kilnotis iš vienos gyvenamosios vietos į kitą. Ieškovės vertinimu, tokio amžiaus, t. y. 5 metų vaikui ir dar turinčiam sveikatos problemų susijusių su stresu, būtina stabili namų aplinka, dienos režimas, kurių užtikrinimą būtų sunku pasiekti kas 7 dienas gyvenant skirtinguose namuose. Be to, toks bendravimo tvarkos nustatymas įneštų chaoso ir į paties vaiko gyvenimą. Vaikui būtų sunku suprasti kur yra jo nuolatiniai namai, kokio elgesio iš jo reikalauja kiekvienas iš tėvų, vaikui kas kartą reikėtų persiorientuoti, nes vienokia tvarka bei rutina būtų pas atsakovą, kitokia pas ieškovę. Nuolatinė gyvenamoji vieta vaikui suteikia stabilumo garantą, o kai vaiką pradedama kilnoti, jis praranda stabilumą. Kadangi šalių vaikas yra mažametis, jam taisyklės, rutina ir dėsningumai yra labai svarbu, o savaitę gyvenant pas vieną, savaitę pas kitą tėvą būtų du skirtingi gyvenimo būdai net tuo atveju, jei nebūtų konfliktų, nes kaip minėta, kas savaitę vaikas turėtų persiorientuoti. Tikėtina, kad toks gyvenimo būdas vargintų vaiką. Svarbu ir tai, kad šalių nepilnametis vaikas jau yra pripratęs prie dabartinės bendravimo su tėčiu tvarkos, kai matosi su tėčiu savaitės eigoje po keletą valandų ir kas antrą savaitgalį. Nepilnamečiui vaikui šiuo metu yra 5 metai, berniukas visada gyveno su mama, yra prie jos pripratęs, todėl teismas turėjo įvertinti, kad tokio amžiaus vaikui yra labai svarbus mamos dėmesys. Neabejotina, kad ilgesnis mamos ir vaiko atskyrimas gali psichologiškai traumuoti mažametį vaiką, pagilinti vaiko sveikatos problemas, kas akcentuojama ir psichologų išvadose, kurių teismas visiškai nevertino.

Atsiliepimas

12. Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 4 d. sprendimą. Nurodė, kad:

12.1. teismas, spręsdamas ieškovės ir atsakovo ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, teisingai rėmėsi įstatymais ir teisės aktais, išsamiai vertino konkrečią vaiko Ž. Ž. situaciją, gyvenimo sąlygas pas vieną iš tėvų, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, vaiką supančią aplinką, emocinius ryšius, šeimyninių ryšių išsaugojimą bei kitas aplinkybes. Teismas teisingai vertino materialiosios teisės normas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pabrėžęs, jog teismas, spręsdamas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus;

12.2. ieškovė skunde neteisingai traktuoja, kad vaikas negyveno tėvo namuose. Pažymėjo, kad vaikas nuo gimimo nuolat ir nepertraukiamai gyveno atsakovo namuose iki beveik trejų metų, o šalims pradėjus gyventi skyrium, vaikas ir toliau savo sąmoningą gyvenimą nuolat leisdavo saugiuose tėvo namuose, kurie jam yra labiau įprasti, nakvodavo jam įprastoje nuo gimimo aplinkoje, užmezgė ryšius su bendraamžiais socialinėje aplinkoje, atsakovas vesdavo ir pasiimdavo sūnų iš ugdymo įstaigos. Fiziškai aktyviam berniukui atsakovo dvigubai erdvesnė ir didesnė gyvenamoji aplinka, kurioje gyvena tik atsakovas, yra labiau tinkama užtikrinant vaiko gerovę. Atsakovo namuose vaikas turi savo atskirą kambarį, darbo stalą, daug skirtingų erdvių ugdymuisi ir lavinimuisi, higienos priemones, rūbus, lavina muzikinius ir meninius gebėjimus, ugdosi fiziškai ir emociškai, tėvas rūpinasi sūnaus dvasine gerove. Vaikas tikraisiais savo namais laiko namus su tėvu, nepriklausomai nuo to, kad kurį laiką tik truputį daugiau buvo pas ieškovę jos motinos bute, dėl ieškovės įtakotų veiksmų. Taip pat atsakovas nuo vaiko gimimo ir visą jo sąmoningą gyvenimą nuolat daugiau ir realiai rūpinosi sūnaus interesais bei poreikiais, sūnaus sveikata, ugdymu, režimu, medicina, gydymu, socializavimu ir kt. Tai patvirtina byloje pateikti įrodymai;

12.3. iki kol šalių užsitęsęs ginčas dėl gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo pasiekė teismą, vaiko gyvenamoji vieta faktiškai niekada nustatyta ar patvirtinta nebuvo, o vaikas apylygiai praleisdavo laiko tiek pas tėvą, tiek motiną, taip pat su abiem tėvais praleisdavo ir po savaitę laiko, dėl to vaikas psichologiškai itin gerai jausdavosi. Kilęs ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiamas vadovaujantis vaiko interesais ir atsižvelgiant į jo norą (CK 3.174 straipsnio 2 dalis);

12.4. kadangi byloje nėra sprendžiamas vaiko gyvenamosios vietos keitimas, teismas teisingai sprendė dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų ir išsamiai įvertino kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, taip pat tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko ir tėvų ryšį, vaiko norus ir kt.;

12.5. į bylą pateikti faktai parodo, kad vaiko motina ir jos aplinkoje gyvenanti senelė nuolat siekia trukdyti ir riboti vaiko tiesioginį bendravimą su tėvu, riboti tėvo teisę bendrauti su sūnum ryšio priemonėmis, siekia įtraukti vaiką į tarpusavio konfliktinius santykius, tiesiogiai ir netiesiogiai formuoti berniukui neigiamą požiūrį į tėvą, tokiu būdu auklėjant mažametį vaiką. Palaipsniui vykstantis neigiamų nuostatų tėvo atžvilgiu įsitvirtinimas gali sąlygoti ryšio su tėvu nutraukimą, kas neabejotinai žaloja ir vaiko psichiką. Dėl to vaikas motinos aplinkoje nėra apsaugotas nuo suaugusių kasdienių rūpesčių, neužtikrinama vaiko emocinė ir socialinė raida, dėl ko galimai turėjo įtakos ir sulėtėjusiai berniuko raidai, atsiradusiems nerviniams tikams ir psichologinei būsenai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, esant panašiai situacijai, taip pat nurodoma, kad vieno iš tėvų veiksmai trukdant kitam tėvui bendrauti su vaiku ir jį auklėti turi įtakos vaiko raidai ir psichoemocinei būsenai;

12.6. 2020 m. lapkričio 11 d. Atvejo vadybos posėdžio metu, ieškovė buvo įspėta Vilniaus miesto vaiko teisių tarnybos specialistės dėl administracinio nusižengimo veikos ir atsakomybės pagal ANK 73 straipsnį. Tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams, kadangi vaiko motina neteisėtai kelis mėnesius buvo visiškai apribojusi vaiko ir tėvo bendravimą, nesant jokioms objektyvioms priežastims. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 15 d. nutartimi skyrė ieškovei baudą už nustatytos tėvo laikinos bendravimo tvarkos su sūnumi nevykdymą. Vaiko motina neskatina sūnaus santykių su tėvu, nuolat piktnaudžiauja savo kaip motinos teisėmis, nededa pastangų geranoriškai bendradarbiauti su atsakovu nepilnamečio vaiko labui, visais su vaiku susijusiais klausimais elgiasi savininkiškai. Remiantis kasacinio teismo praktika, nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos nesilaikymas, emocinių ryšių su skyrium gyvenančiu tėvu formavimosi ir palaikymo neužtikrinimas gali būti pagrindu vaiko gyvenamosios vietos nustatymui ar pakeitimui;

12.7. ieškovės veiksmai ir byloje esantys rašytiniai įrodymai (el laiškai, sms žinutės ir kt) rodo itin stiprų ieškovės polinkį vien tik savo nuožiūra priimti sprendimus vaiko gyvenimo klausimais ir apskritai siekį eliminuoti vaiko tėvą iš sūnaus gyvenimo. Atsakovas visada daugiau stengėsi užtikrinti sūnaus lygiavertį bendravimą su abiem tėvais, nuolat siekė bendradarbiauti su motina dėl visų su vaiku susijusių klausimų, betarpiškai tardavosi ir dalindavosi su ieškove visa informacija apie vaiką;

12.8. ieškovė teikė teismui pažymas, kuriose neva ji rūpinasi vaiku, tik už tą laikotarpį, kai jau prasidėjo teisinis ginčas, t. y. nuo 2020 m. lapkričio mėn. Atkreipė dėmesį, kad vaiko motina iki 2021 metų pavasario nesirūpino sūnaus socializavimu ugdymo įstaigose (atsakovas pateikė į bylą darželių pažymas, parodančias, kad motina itin mažai vesdavo vaiką į ugdymo įstaigas 2018-2020 m.), neapmokėdavo už ugdymo įstaigas (skolas apmokėdavo atsakovas, nors nuolat pervesdavo motinai išlaikymą ir už vaiko ugdymo įstaigų lankymą). Byloje pateikta pakankamai duomenų, kad ieškovė dažnai palieka vaiką senelės priežiūrai ir auklėjimui. Senelė itin aktyviai trukdo ir kišasi į visus su vaiku susijusius klausimus, sąmoningai provokuoja ir kelia konfliktines situacijas. Atsakovo manymu, ieškovė galimai vengia vykdyti savo, kaip motinos pareigas, perleisdama jas senelei, nusišalindama nuo sūnaus ugdymo, priežiūros bei kitų pareigų. Pažymėjo, kad ieškovė melagingai ir išgalvotai teigia apie smurtą prieš ją ar vaiką. Tai yra ieškovės ir jos motinos sufabrikuoti pasakojimai, nejaučiant jokios atsakomybės už savo veiksmus, norint suklaidinti teismą, siekiant motinos ir senelės nuolatinių tikslų - atriboti vaiką nuo tėvo. Policija, neįžvelgusi ir nenustačiusi jokios nusikalstamos veikos apraiškų, atsisakė pradėti ikiteisminius tyrimus dėl ieškovės ir jos motinos melagingų pranešimų su prasimanytais parodymais;

Šalies argumentai

12.9. ieškovė tendencingai melagingai nurodo, kad byloje liudijusi psichologė D. S. nebendravo su ieškove. Teisme D. S. paliudijo, kad ieškovė lankėsi jos vedamuose pozityvios tėvystės kursuose, vėliau pačios ieškovės iniciatyva išsamiai bendravo su ieškove ir ieškovės motina dėl visų su vaiku susijusių svarbių klausimų. Ieškovė teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad gerai pažįsta psichologę. Taigi psichologė D. S. teisme liudijo ir teikė išvadą išsamiai įvertinusi visą vaiko Ž. Ž. supančią aplinką, pabendravusi su vaiku, ieškove, ieškovės motina ir atsakovu, įsigilinusi į visą suteiktą medžiagą ir informaciją iš esmės, kompleksiškai atskleidžiančią sudėtingą vaiko situaciją ilguoju laikotarpiu;

12.10. teismas teisingai įsigilino ir įvertino faktinę situaciją, abiejų tėvų įgūdžius, galimybes rūpintis ir auklėti vaiką, pastangas rūpintis vaiku iki ginčo atsiradimo teisme pradžios, ilguoju laikotarpiu, kai tėvas visada savalaikiai spręsdavo su vaiku susijusius klausimus ir problemas, o ne tik prasidėjus teisiniam ginčui, kai motina neteisėtais veiksmais slėpė vaiką ir buvo visiškai atribojusi nuo tėvo. Taigi teismas, atsižvelgdamas į byloje pateiktus faktus, teisingai darė išvadas, kad atsakovas deda daugiau pastangų siekdamas užtikrinti tinkamą vaiko sveikatos apsaugą ir realiai siekia gydyti vaiko ligas, gerinti psichologinę būseną, yra geriau pasirengęs patenkinti vaiko dvasinius, psichologinius, socialinius, turtinius bei kitus poreikius, pasirūpinti vaiko sveikatos priežiūra, psichologine pagalba, ugdyti savo tėvystės gebėjimus bei suteikti vaikui visavertį auklėjimą, bendradarbiauti ir konsultuotis su specialistais, suteikti motinai visą reikalingą informaciją apie vaiko sveikatos būklę ir poreikius;

12.11. „50:50 procentų laiko“ bendravimo tvarka atitiks vaiko interesus, nereikalaus kasdieninio vaiko kilnojimosi iš vieno tėvo pas kitą keičiant dažnai aplinkas, tėvas bus atsakingas ir prisiims kasdienių rūpesčių naštą. Atsakovo nuomone netoleruotina tokia padėtis, kai visa kasdienių buitinių rūpesčių ir didesnė kasdienės vaiko priežiūros našta tenka tik vienam iš tėvų, o kažkuris tėvas „nustumiamas“ į antraeilį planą. Užtikrinant vaiko lygiavertį bendravimą su abiem tėvais bus rodomas sūnui tinkamas pavyzdys, kad jo gyvenime pilnaverčiai dalyvauja abu tėvai. Atsakovo nuomone, ieškovės nesutikimas, kad sūnus dažniau matytųsi su tėvu ar nakvotų jo namuose, be pagrindo ribotų vaiko teisę bendrauti su vienu iš tėvų, ar kitais artimais giminaičiais.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

14. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

15. Apeliantė prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodo, kad byloje bus sprendžiamas itin jautrus su nepilnamečio Ž. Ž. teisėmis susijęs klausimas, todėl byla bus teisingiau ir išsamiau išnagrinėta žodinio proceso tvarka, tiesiogiai išklausant šalis teisme, apklausiant nepilnametį Ž. Ž., išvadą byloje pateikusią psichologę L. G. – B., ieškovės ir atsakovo šeimos draugę L. L. ir T. G.. Nurodė, kad L. L. gali itin gerai apibūdinti šeimą ir jos gyvenamąją vietą, aplinką, tradicijas, taip pat gali paliudyti ir tai kokia yra Ž. nuotaika bei valia, kadangi jos vaikai ir Ž. dažnai būna kartu. T. G. kelis mėnesius kartu su savo vyru vežiojo ieškovę su Ž. į Centro poliklinikos sutrikimo centrą ir gali paliudyti apie atsakovo elgesį su ieškove ir vaiku.

16. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kadangi sprendžiant šalių ginčą, nepilnametis vaikas specialistų jau buvo išklausytas, dar kartą apklausti jį teisme nėra tikslinga. Byloje yra pateikta psichologės L. G. – B. išvada, todėl apklausti ją teisme taip pat nėra tikslinga. Teisėjų kolegijos vertinimu, liudytojos L. L. ir T. G. galėjo būti apklaustos pirmosios instancijos teisme, apeliantė nenurodė aplinkybių, dėl ko atsirado būtinybė šias liudytojas apklausti apeliacinės instancijos teisme, todėl prašymas dėl šių liudytojų apklausos taip pat atmestinas. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

17. Apeliantė apeliacinės instancijos teismui pateikė Teisės psichologijos specialistų išvadą, kurią prašė prie bylos prijungti.

18. Pažymėtina, jog įrodymai, kuriais grindžiami ieškinio reikalavimai, pateikiami kartu su ieškiniu (CPK 135 straipsnio 2 dalis), esant poreikiui jie gali būti renkami ir teikiami iki bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 251 straipsnis). Papildomų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme ribojamas, net jei jų pateikimą inicijuoja bylos šalis (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnis reglamentuoja naujų įrodymų priėmimą apeliacinės instancijos teisme. Minėta norma nustato, kad teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus ir kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.

19. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes. Apeliacinės instancijos teisme yra sprendžiami fakto klausimai, t. y. nustatomos faktinės bylos aplinkybės, todėl gali būti priimami nauji įrodymai, jeigu šalis procesu ir teise teikti įrodymus nepiktnaudžiauja (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016 14 punktą; 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2014 ir joje nurodytą praktiką).

20. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad apeliantės pateikta Teisės psichologijos specialistų išvadą jokių naujų faktinių aplinkybių neatskleidžia, buvo atlikta ieškovės iniciatyva, o atsakovui nebuvo suteikta galimybė pateikti savo klausimus, pateikto įrodymo prie bylos neprijungia.

21. Byloje kilo ginčas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos bei bendravimo tvarkos nustatymo.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

22. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, jog teismo išvada, kad šioje byloje yra sprendžiamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, o ne vaiko gyvenamosios vietos keitimo klausimas, yra nepagrįsta, nes buvo padaryta remiantis vien tuo, kad vaiko gyvenamoji vieta anksčiau nebuvo nustatyta ir yra nustatinėjama pirmą kartą. Teismas neatsižvelgė į susiklosčiusią faktinę situaciją, kad nuo pat gimimo ir visą savo sąmoningą gyvenimą vaikas gyvena su savo mama, kas lėmė neteisingą ir netinkamą materialinės teisės normų pritaikymą. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais nesutinka.

23. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys kartu gyveno ir augino vaiką nuo gimimo (gim. 2016 m. gegužės 23 d.) būtent tėvo gyvenamojoje vietoje, o šalims pradėjus gyventi skyrium (nuo 2018 m. spalio mėn.) ir ieškovei su vaiku persikėlus gyventi į jos mamai (vaiko močiutei) nuosavybės teise priklausantį butą, vaikas ir toliau daug laiko praleisdavo tėvo namuose, kuriuose aplinka jam yra gerai pažįstama, jis turi savo atskirą kambarį, vaikui suteikiami atskiri plotai įvairioms veikloms. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad iki šalių ginčas dėl gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo pasiekė teismą, vaiko gyvenamoji vieta faktiškai niekada nustatyta ar patvirtinta nebuvo, į tai, kad vaikas iki reikalavimo pareiškimo panašų laikotarpį gyveno tiek jam gerai pažįstamoje tėvo gyvenamojoje vietoje, tiek ir naujoje motinos gyvenamojoje vietoje, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje byloje sprendžiamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, o ne vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo klausimas.

24. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.174 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis vaiko interesais, atsižvelgti į jo norą. Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus.

25. Siekiant nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriausiai atitiktų jo interesus, būtina nustatyti reikšmingų aplinkybių visumą. Europos Žmogaus Teisių Teismas bylose, kuriose sprendė su vaikų interesų užtikrinimu susijusius klausimus, teismų sprendimų pagrįstumą vertino atsižvelgdamas į tai, ar jie atliko išsamų visos šeimos situacijos tyrimą ir išnagrinėjo daugumą faktinio, emocinio, psichologinio, materialinio ar medicininio pobūdžio veiksnių, atliko proporcingą ir pagrįstą kiekvieno asmens atitinkamų interesų vertinimą ir viso teismo proceso metu rūpinosi, kad būtų priimtas vaikui geriausias sprendimas (mutatis mutandis, Neulinger and Shuruk, no. 41615/07, 6 July 2010, § 139).

26. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pateikiamais išaiškinimais, teismai, nagrinėdami vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš skyriumi gyvenančių tėvų bylas, turi įvertinti kiekvieno iš jų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas, t. y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, vaiko norus ir pažiūras, kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. D. v. V. D., bylos Nr. 3K-3-383/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-24/2010; 2011 m. kovo 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. S. v. K. S., bylos Nr. 3K-3-141/2011; kt.). Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje K. C. v. D. C., bylos Nr. 3K-3-513/2007; 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Ž. S. v. V. S., bylos Nr. 3K-3-41/2010).

27. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas sprendė klausimą, su kuriuo tėvų turėtų būti nustatyta mažamečio vaiko (sūnaus) gyvenamoji vieta ir priėjo prie išvados, kad jo interesus labiausiai užtikrintų gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu (atsakovu). Iš ginčijamo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje pateiktais įrodymais, tyrė ir vertino tėvų aplinkos bei materialines sąlygas, su kuriuo jų gyvendamas vaikas bus geriau prižiūrėtas, kuris iš tėvų turi realias galimybes jo dvasiniams, psichologiniams, socialiniams, turtiniams bei kitokiems poreikiams patenkinti, kuris iš tėvų deda daugiau pastangų, t. y. vadovavosi pirmiau aptartais kriterijais, kurie reikšmingi sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Teismas, priimdamas sprendimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vertino tiek Tarnybos, tiek ir kitus bylos duomenis (nuotraukos, vaizdo įrašai ir kt.) patvirtinančius, kad vaikas gerai jaučiasi abiejų tėvų gyvenamosiose vietose ir yra pripratęs gyventi tiek pas tėvą, tiek pas motiną. Iš byloje surinktų duomenų teismas sprendė, kad atsakovas deda daugiau pastangų stiprindamas ryšį su vaiku, siekdamas užtikrinti tinkamą vaiko sveikatos apsaugą ir realiai siekia gydyti vaiko ligas, gerinti psichologinę būseną, be to, tėvas lavina ir savo auklėjimo gebėjimus, bendradarbiauja su specialistais, ir yra motyvuotas spręsti vaiko auklėjimo problemas. Taip pat teismas vertino ir šalių tarpusavio bendravimą. Iš teismui pateikto šalių susirašinėjimo matyti, kad, priešingai nei ieškovė, atsakovas visada teikdavo informaciją ieškovei apie vaiko sveikatos būklę, ja domėjosi vaikui esant su motina, tačiau ne visada ją gaudavo. Ieškovė nesuteikė tėvui informacijos apie vaiko perkėlimą į kitą darželį, nenurodė darželiui tėvo kontaktinių duomenų (tėvo grafos neužpildė, palikdama ją tuščią), ribojo tėvo betarpišką bendravimą su vaiku dėl nustatytų apribojimų karantino metu. Byloje nėra jokių duomenų apie atsakovo netinkamą elgesį sūnaus atžvilgiu ar, kad atsakovo bute nesudarytos tinkamos sąlygos vaikui gyventi.

28. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmosios instancijos teismo byloje nustatytų aplinkybių visumą ir pateiktą jų teisinį įvertinimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė vaiko gyvenamosios vietos nustatymą su vienu tėvų lemiančius kriterijus ir nustatydamas bei įvertindamas reikšmingas nagrinėjamam ginčui spręsti faktines aplinkybes, nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju vaiko interesus labiausiai atitiktų jo gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu (atsakovu), todėl skundžiamas sprendimas šioje dalyje paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

29. Apeliantės teigimu pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka pagal „50:50 procentų laiko“ modelį yra neracionali, neužtikrina stabilios vaiko aplinkos ir kenkia bei prieštarauja paties vaiko interesams ir iš esmės reiškia dviejų vaiko gyvenamųjų vietų nustatymą.

30. CK 3.168 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vaikas negali būti išskirtas su tėvais prieš jo norą, išskyrus įstatymo nustatytus atvejus. Kadangi tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams lygios, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui ją pripažinus negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium, nepaisant to, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta teismo sprendimu su vienu iš tėvų (CK 3.156 straipsnis), tėvai turi vienodą teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos (CK 3.155 straipsnio 2 dalis).

31. Remiantis CK 3.170 straipsniu, tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas.

32. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pateikiamais išaiškinimais, skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką („50:50 procentų laiko“) teismas gali nustatyti tik konstatavęs, jog būtent ji geriausiai atitinka vaiko interesus. Aptariamu aspektu teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis, be kita ko, laikytina kiekvieno iš vaiko tėvų gyvenamoji vieta (atstumas tarp jų ir susisiekimo galimybės), vaiko ugdymo įstaigų vieta (atstumas tarp jų ir kiekvieno iš tėvų gyvenamosios vietos), vaiko socialiniai ryšiai su kiekvieno iš tėvų gyvenamosiose vietose ar šalia jų gyvenančiais kitais asmenimis, kiekvieno iš tėvų užimtumas, jų galimybė pristatyti vaiką į ugdymo įstaigas ir paimti iš jų, kt. Kasacinės instancijos teismas konstatavo, kad tokia tvarka suderinama su Lietuvos teise ir kad konkrečiu atveju ji gali būti nustatyta tik konstatavus, jog ji atitinka geriausius vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis 3K-3-279- 969/2019).

33. Nagrinėjamu atveju nustatydamas bendravimo su vaiku tvarką pagal „50:50 procentų laiko“ modelį, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į kasacinio teismo praktikoje nurodytas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas gyvena tame pačiame Naujamiesčio mikrorajone, kuriame taip pat yra ir vaiko ugdymo įstaiga – darželis „Šilagėlė“. Byloje nėra duomenų, kad tėvai negalėtų operatyviai pristatyti vaiko į ugdymo įstaigą arba iš jos pasiimti. Abu tėvai nori ir gali pasirūpinti vaiko poreikiais, be to, vaikas turi stiprų ryšį su abiem tėvais, jau yra įpratęs likti abiejų tėvų gyvenamosiose vietose su nakvynėmis, turi socialinius ryšius su kitais žmonėmis abiejų tėvų gyvenamosiose vietose ar šalia jų, todėl atmestini kaip neparįsti apeliacinio skundo argumentai, kad teismo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka pagal „50:50 procentų laiko“ modelį yra neracionali, neužtikrina stabilios vaiko aplinkos ir kenkia bei prieštarauja paties vaiko interesams.

34. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes ir teismų praktiką, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju bendravimo tvarkos pagal modelį „50:50 procentų laiko“ nustatymas geriausiai atitiks vaiko intersus ir užtikrins vaiko teisę maksimaliai bendrauti su abiem tėvais, todėl skundžiamas sprendimas ir šioje dalyje paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylos procesinės baigties

35. Įvertinusi byloje surinktų duomenų visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos bei bendravimo tvarkos nustatymo paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

36. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

37. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovei nėra atlyginamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.

38. Atsakovas apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme įrodymų nepateikė.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 4 d. sprendimą dalyje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos bei bendravimo tvarkos nustatymo palikti nepakeistą.

Teisėjai Asta Jakutytė-SungailienėEglė SurgailienėUrmila Valiukienė