- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-06-04
- Bylos Nr.
- e2-3119-984/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-34023-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Katinienė
- Ieškovas
- I. T.
- Atsakovas
- Ž. Ž.
- Advokatai
- Remigijus Rinkevičius, Inga Balynienė, Algirdas Tomas Parulis
dalyvaujant ieškovei I. T. ir jos atstovams advokatams Remigijui Rinkevičiui, Ingai Balynienei,
išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Ilonai Ramaškienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą, pagal ieškovės I. T. patikslintą ieškinį atsakovui Ž. Ž. dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir pagal atsakovo Ž. Ž. patikslintą priešieškinį ieškovei dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu (CBP 33937), kurį patikslino (DOK 248679 ir DOK 59093), prašydama nustatyti šalių vaiko Ž. Ž. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo vaikui išlaikymą kas mėnesį iki vaiko pilnametystės po 300 Eur, išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja paskirti ieškovę; priteisti iš atsakovo vaikui 8 685 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį, nuo 2017 m. lapkričio 26 d. iki 2020 m. lapkričio 26 d.; išlaikymo įsiskolinimo priteistų lėšų tvarkytoja paskirti ieškovę; nustatyti prašomą vaiko su atsakovu bendravimo tvarką; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad šalys susilaukė sūnaus Ž. Ž., santuokos nebuvo sudarę, o nuo 2017 m. gyvena skyrium. Atsakovas smurtavo prieš ieškovę, jiems gyvenant kartu, yra egocentriškas ir egoistiškas, ūmaus būdo, sirgo depresija, piktnaudžiauja alkoholiu, bendrauja su žmonėmis, vedančiais žalingą gyvenimo būdą. Atsakovas buvo praradęs vairavimo teises dvejiems metams dėl vairavimo, esant neblaiviam. Atsakovui buvo peršauta akis, prasidėjus staigiam akies skausmui jis negali valdytis, pasidaro agresyvus, piktas. Vaikas dėl tokio elgesio tapo labai irzlus. Dėl smurto prieš vaiką ieškovė inicijavo ikiteisminius tyrimus, su vaiku išsikraustė iš atsakovo namų pas savo motiną Ž. T., kuri padeda prižiūrėti vaiką. Vaikas nesijaučia saugus su tėvu. Tėvas nesidomi sūnumi ir jo poreikiais. Ilgą laiką po tėvų išsiskyrimo vaikas nebendravo su tėvu, tarp jų nebuvo jokio ryšio. Šalys sutarė, kad atsakovas su vaiku bendraus antradieniais, ketvirtadieniais ir sekmadieniais nuo 16 iki 19 val., tačiau atsakovas pradėjo reikalauti daugiau bendravimo laiko. Tėvas nuteikinėja vaiką prieš motiną bei senelę Ž. T., nors ieškovė skatina vaiko bendravimą su tėvu ir bendradarbiauja vaiko ugdymo klausimais, konsultuojasi su specialistais. Tėvas gąsdino sūnų, teigdamas, kad jis gyvens atskirai nuo motinos, prie kurios yra prisirišęs, dėl to vaikas pasidarė bailus, irzlus, agresyvus, pradėjo vartoti keiksmažodžius, bijo kambaryje likti vienas, pradėjo mikčioti, jam pasireiškė nerviniai tikai. Tėvas nepaiso vaiko nuomonės, todėl vaikas jaučia įtampą su tėvu. Vaiko sveikatos būklė dėl tėvo elgesio ir buvimo su juo blogėja. Nebendraujant su tėvu – gerėja. Ieškovė, gyvendama su motina, užtikrina tinkamas vaikui gyvenimo sąlygas. Vaikas jaučia ryšį su motina ir senele, dabartinė aplinka jam pažįstama. Motinos ir vaiko atskyrimas padarytų didelę žalą vaiko psichologinei būklei, sukeltų daug streso. Šiuo metu vaikui reikalinga psichologinė bei medicininė pagalba, kuriuos užtikrins ieškovė. Ieškovė nuo 2020 m. lapkričio mėn. pradėjo dirbti ir gauna pastovų darbo užmokestį. Prie vaiko poreikių tenkinimo prisideda ir jo senelė. Tėvui nerūpi vaiko psichologinė sveikata, interesai ir norai. Tėvas trukdo bet kokiam vaiko auklėjimo ir tobulėjimo procesui. Atsakovo butas yra pastogėje, neapšiltintas. Butas netvarkingas, nepritaikytas mažamečio vaiko poreikiams. Viename kambaryje gyvena atsakovas, o kitame jis įrengė įrašų studiją, kur dirba ir naktimis. Bute lankosi galimai narkotines medžiagas ir alkoholį vartojantys asmenys. Tokia aplinka nėra saugi vaikui. Atsižvelgiant į tai, taip pat vaiko amžių, jo gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove.
3. Nurodė, kad vaiko poreikių per mėnesį suma yra 975,30 Eur, kuriuos sudaro: darželis (valstybinis) – 70 Eur; lavinimo programa – 220 Eur; darželio apranga, avalynė, sportinė apranga – 70 Eur; sporto klubas „N. N.“ – 20 Eur; drabužiai ir avalynė – 50 Eur; higienos priemonės, kirpykla – 35 Eur; maistas – 270 Eur; žaislai, sporto reikmenys, lavinimo knygutės, papildomos mokymosi ir lavinimo priemonės – 40 Eur; šventės ir gimtadieniai – 30 Eur; komunaliniai mokesčiai – 42,30 Eur; būsto apstatymas, namų apyvokos įranga ir kasdienė būsto priežiūra – 16 Eur; transportas – 30 Eur; sveikatos priežiūra – 40 Eur; komunikacijos priemonės, internetas, pokalbių planas – 12,70 Eur; laisvalaikis ir kultūra – 19,30 Eur; kavinės – 10 Eur. Prašo priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymui po 300 Eur kas mėnesį. Atsakovas išlaikymą vaikui pradėjo teikti tik nuo 2019 m. Nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2020 m. lapkričio 1 d. atsakovas prie vaiko išlaikymo prisidėjo minimaliai. Teikdavo 150 Eur dydžio išlaikymą (nuo 2019-07-01 iki 2020-03-01), o nuo 2020 m. kovo 1 d. teikia 100 Eur dydžio išlaikymą. Išlaikymo įsiskolinimas skaičiuojamas nuo 2017 m. lapkričio 26 d. iki 2020 m. lapkričio 26 d. (36 mėn.), kas mėnesį skaičiuojant vaikui išlaikymą po 300 Eur – 10 800 Eur. Nuo 2019 m. liepos 4 d. iki 2020 m. spalio 2 d., atsakovas yra sumokėjęs 2 115 Eur išlaikymo, todėl išlaikymo įsiskolinimas sudaro 8 685 Eur (10 800 Eur – 2 115 Eur).
4. Ieškovė prašo nustatyti vaiko ir tėvo bendravimo tvarką, pagal kurią tėvas bendrautų su vaiku kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį, pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos 18 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą tos pačios dienos 20 val.; kas antrą kiekvieno mėnesio savaitgalį, pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį 10 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį 19 val.
Atsiliepimas
5. Atsakovas atsiliepime (DOK 6731) prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad turi aukštąjį išsilavinimą, vadybos ir verslo administravimo bakalauro bei magistro mokslinius laipsnius, dirba prodiuseriu, yra režisierius ir užsiima kita visuomenei naudinga veikla. Atsakovas yra švelnaus, nekonfliktiško charakterio ir būdo, todėl jo elgesys ir asmeninės savybės tinkamos auklėti vaiką. Būtent ieškovės konfliktiškas elgesys ir ieškovės motinos kišimasis į šalių santykius lemia konfliktus šeimoje. Ieškovė 2018 m. spalio mėn. išsikraustė iš bendro buto pas savo motiną, kartu pasiimdama ir šalių sūnų. Faktiškai vaiku dažniausiai rūpinasi vaiko senelė. Atsakovas visada rūpindavosi vaiko poreikiais, net iki gimimo, kai vežiodavo ieškovę į apžiūras, konsultacijas, pirkdavo reikiamus vitaminus ir kt. Atsakovas rūpindavosi visais vaiko poreikiais ir jam gimus, išlaikė šeimą, konsultavosi su specialistais dėl vaiko sveikatos ir auklėjimo. Atsakovui nežinant, berniukas 2020 m. slapta buvo pervestas iš įprasto ir pažįstamo darželio „G.“ į darželį „A.“, nepaisant rekomendacijų to nedaryti, o naujame darželyje vaiko integracija buvo sunki. Vaikas nepritapo naujoje aplinkoje. 2019 m. gegužės 20 d. tėvas pirmą kartą kreipėsi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą, nes tuo metu daugiau nei savaitę ieškovė ribojo tėvo bendravimą ir matymąsi su vaiku, neatsakinėjo į žinutes ir skambučius. Vaikas tuomet buvo uždarytas namuose su motina, senele ir prosenele. Po šių įvykių ir prasidėjo pirmųjų sūnaus nervinių tikų apraiškos. Motina nesugebėjo užtikrinti vaikui tinkamos psichologinės pagalbos, todėl sveikatos būklė blogėjo. Tėvas 2020 m. pateko į pozityviosios tėvystės kursus, jo iniciatyva prisijungė ir motina, tačiau po kelių kursų, motina jų nebelankė ir jų nebaigė. Nuo 2020 m. gegužės mėn. iki 2020 m. rugsėjo mėn. pabaigos, šalys susitarė, kad vaikas su abiem tėvais praleis po lygiai laiko, atostogaus su kiekvienu po savaitę laiko, o tai labai pataisė vaiko sveikatą, sumažindavo tėvų tarpusavio konfliktus. Tačiau dėl vaiko senelės sukeltų konfliktų, pradėta vaiką slėpti nuo tėvo. Toks elgesys pažeidžia vaiko teisę bendrauti su tėvu ir išlaikyti su juo ryšį. Atsakovas ketino nuo 2020 m. rudens sūnų leisti darželyje į muzikos ir sporto būrelius, kam jis yra talentingas, bet vaiko motina nuo rugsėjo mėn. pabaigos pradėjo vaiką slėpti, visiškai nevedė jo į slapta pakeistą naują ugdymo įstaigą.
6. Atsakovas gali visiškai patenkinti vaiko poreikius: užtikrinti vaiko materialinių, emocinių poreikių patenkinimą, psichologinę pagalbą, tinkamas sąlygas gyventi, visavertį maitinimą, gydymą. Atsakovo erdviame ir gerai įrengtame bute nesilanko alkoholiu ar narkotikais piktnaudžiaujantys asmenys, vaikas šiame bute augo nuo kūdikystės, todėl butas jam yra pažįstamas. Vaiko sveikata pasitaiso būtent jam esant su tėvu, kai retėja nerviniai tikai, irzlumas ir kiti sveikatos sutrikimai, pasireiškiantys ir ryškėjantys jam esant su motina. Vaikas su atsakovu turi emocinį ryšį, todėl atskyrimas nuo tėvo lemia neigiamas pasekmes – vaiko nervingumą, irzlumą, nerimą važiuojant pas motiną, artimųjų iš tėvo pusės ilgesį ir kt. Atsakovas stengiasi vaiką auklėti tinkamai. Tiek 2019 m., tiek 2020 m., vaikas su tėvu ir motina laiko praleisdavo apylygiai, atsakovas jokių reikalavimų iš ieškovės dėl papildomo vaikui išlaikymo nėra gavęs. Teikė vaikui išlaikymą grynaisiais pinigais, pavedimais, apmokėjo už darželį, patyrė kitas išlaidas. Dėl to, visiškai nepagrįstas ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo skolos priteisimo.
7. Atsakovo nuomone, motinos gyvenamoji aplinka yra nesaugi vaikui, nes vaikas motinos namuose patiria didelį stresą dėl ieškovės ir jos motinos netinkamo elgesio: psichologinio spaudimo, nuteikinėjimo prieš tėvą ir konfliktiškų santykių su tėvu kurstymo. Ieškovė sirgo nervinės bulimijos liga. Vaikas yra baudžiamas, žeminamas, manipuliuojama vaiko jausmais, mokomas meluoti, skatinamos blogosios vertybės, taikomos psichologinės bausmės. Vaikas, būdamas pas motiną, išskirtinai dažnai serga, nuolat nelanko jokios ugdymo įstaigos, papildomų realių būrelių. Vaikui diagnozuota bronchinė astma, todėl bėgioti esant šalčiui, nėra gerai jo sveikatai, o senelė esant nepalankioms oro sąlygoms vedė vaiką į lauką. Per daug šilta temperatūra senelės namuose ir staigus oro vėdinimas sudarant skersvėjį gali vaikui pakenkti, sukelti sveikatos sutrikimus. Motina negeba tinkamai pasirūpinti vaiko interesais ir jo suprasti, sukelia vaikui lojalumo konfliktą. Berniukui labai svarbu bendrauti su tėvu. Karantino režimo nustatymas nėra pagrindas riboti vaiko bendravimą su atskirai gyvenančiu tėvu.
Šalies argumentai
8. Atsakovas patikslintu priešieškiniu (DOK 73607) prašo teismo šalių vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu; nustatyti bendravimo tvarką pagal „50:50 procentų laiko“ modelį; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
9. Atsakovas nurodė, kad motina siekia tėvą atriboti nuo sūnaus, sumenkinti jo svarbą, sumažinti tėvo ir sūnaus tarpusavio ryšį. Tėvas stengiasi pasirūpinti psichologine pagalba vaikui ir rūpintis jo gebėjimų ugdymu, įgijo pozityvios tėvystės įgūdžių, konsultuojasi su psichologais. Į vaiko santykius su tėvais nuolat įsiterpia jo senelė Ž. T., kuri skatina neigiamą vaiko požiūrį į tėvą ir ryšio su tėvu silpninimą, žaloja vaiko psichiką. Vaikui aplinka ankštame dviejų kambarių bute su senele dar labiau apsunkina vaiko vystymąsi. Ieškovė gyvena su motina, neturi savo gyvenamosios vietos. Vaiko motina reiškia itin kritiškas, o ne pamokančias pastabas vaikui dėl higienos atlikimo, nors vaikas to dar tik mokosi. Vaikui mikčiojimas ir nerviniai tikai prasidėdavo būtent gyvenant su ieškove. Ieškovė vaiko sveikatos sutrikimų tinkamai negydo. Tėvas kreipėsi į vaiko teisių institucijas dėl bendravimo su vaiku užtikrinimo, tačiau motina nesitarė ir nebendradarbiavo, toliau nuteikinėjo vaiką prieš tėvą. Tiek motina, tiek senelė Ž. T. smurtauja prieš vaiką psichologiškai. Motina nesugeba užsidirbti pakankamai pinigų, kad patenkintų vaiko poreikius. Vaikas išreiškė nenorą matytis su motina. Nuo 2020 m. rugsėjo mėn. pabaigos ieškovė pradėjo visiškai slėpti vaiką nuo atsakovo, vengti bet kokių kontaktų, užblokavo socialiniuose tinkluose, telefone, pradėjo trukdyti atsakovui matytis su vaiku. Toks ieškovės elgesys dar labiau pradėjo traumuoti vaiką psichologiškai, aiškios vaiko ir abiejų tėvų bendravimo tvarkos nebuvimas išbalansuoja vaiką. Atsakovas prašo nustatyti bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią šalys su sūnumi bendrauja pagal „50:50 procentų laiko“ modelį. Nurodo, kad toks modelis geriausiai atitinka vaiko interesus – taip vaikas bendravo su tėvais dalį laiko iki šiol, tuo metu jautėsi geriau, tėvų konfliktai sumažėjo.
10. Ieškovė atsiliepimuose (DOK 247443; DOK 77522) prašo atsakovo priešieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad tėvas nepateikė jokių duomenų, kad motina sukelia vaikui grėsmę ar nesupranta vaiko poreikių, sukelia įtampą, negali pasirūpinti vaiko poreikiais, vaiko senelė sukelia vaikui stresą, nuteikinėja prieš tėvą, kenkia vaiko sveikatai ir kt. Ieškovė rūpestingai ir sąžiningai rūpinasi vaiko gerove, lanko specialistų konsultacijas, laikosi jų rekomendacijų. Taip pat vaikas lanko „Vilniaus SOS vaikų kaimo“ psichologą, periodiškai lankosi pas šeimos gydytoją, neurologą. Dėl visų apsilankymų pas gydytojus, jų rezultatų ir rekomendacijų, atsakovas yra informuojamas, tačiau jomis nesivadovauja. Ieškovė įsigijo profesionalią 7 intelektų mokymo programą, dėl kurios vaikas, grįžęs į darželį buvo įvertintas teigiamai, jo raida neatsiliko nuo bendraamžių, karantino metu lankiusių darželį. Atsakovas rašo melagingus skundus Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai dėl jo teisių ribojimo. Ieškovė motinos bute gyvena panaudos teise, o senelė padeda prižiūrėti vaiką. Butas yra tvarkingas, švarus, erdvus, modernus, jaukus, apstatytas visais gyvenimui ir patogiai buičiai reikalingais baldais ir daiktais, atitinka vaiko poreikius. Vaikas myli tiek motiną, tiek senelę, turi su jomis artimą ryšį. Ieškovė turi aukštąjį muzikos bakalauro išsilavinimą, o nuo 2020 m. lapkričio mėn. pradėjo dirbti mažojoje bendrojoje (toliau – MB) „Apskaitos mokymo ir konsultavimo paslaugų centras“, mokymo skyriaus vadove, gauna 1 200 Eur dydžio darbo užmokestį. Taip pat prie vaiko išlaikymo finansiškai labai prisideda vaiko senelė. Tėvo elgesys sukelia vaikui neigiamas emocijas, stresą, įtampą ir vaikas tą aiškiai įvardija. Nors vaikas bendraudamas su tėvu kartais pramogauja, tačiau negauna tinkamos priežiūros, todėl kyla problemos su sveikata, sutrinka vaikui įprastas dienos režimas (tėvas tuo nepasirūpina), mityba. Tėvas prieštarauja ieškovei visais su vaiku susijusiais svarbiais klausimais ir nuteikinėja vaiką prieš ją. Atsakovas gąsdina šalių sūnų, kad jis bus atskirtas nuo motinos, todėl patiria nervinę įtampą, jam būnant su vaiku, vaikui atsinaujina nerviniai tikai, todėl ieškovei su vaikui vėl teko lankytis pas gydytojus, psichologus. Ieškovė nepritaria atsakovo siūlomai bendravimo tvarkai pagal „50:50 procentų laiko“ modelį, nes 4 metų amžiaus vaikui, ypatingai turinčiam sveikatos problemų, susijusių su stresu, yra būtina stabili ir nekintanti nuolatinė gyvenamoji vieta.
11. Išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau ir – Tarnyba) pateikė išvadą (DOK-81418). Nurodė, kad šeimai atvejo vadyba taikoma nuo 2020 m. lapkričio 11 d. Tiek ieškovė, tiek atsakovas vykdo plane numatytas užduotis, tėvas geranoriškai bendradarbiauja su socialiniais darbuotojais ir susiranda pagalbą savarankiškai. Atsakovas 2020 m. liepos 1 d. – 2020 m. rugsėjo 2 d. Visuomenės sveikatos biure dalyvavo ir baigė tėvystės įgūdžių lavinimo programą „Tėvų grupė“, dalyvauja ilgalaikėje tėvų psichologinės saviugdos grupėje. Tarnyba neturi duomenų apie netinkamą ieškovės elgesį vaiko atžvilgiu, todėl Tarnybos nuomone, vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina labiausiai atitiktų jo interesus. Jeigu vaiko gyvenamoji bus nustatyta su atsakovu, siekiant apsaugoti mažamečio interesus ir atsižvelgiant į įstatymo normas ir teismų praktiką, Tarnybos nuomone iš ieškovės priteisiamas išlaikymo dydis neturėtų būti mažesnis negu 180 Eur mokamas kas mėnesį periodinėmis išmokomis. Jeigu vaiko gyvenamoji bus nustatyta su atsakovu, iš ieškovės priteisiamas išlaikymo dydis neturėtų būti mažesnis nei 180 Eur kas mėnesį. Ieškovė ir jos atstovė advokatė Inga Balynienė teismo posėdyje pateikė paaiškinimus.
Atsiliepimas
12. Atsakovas ir jo atstovas teismo posėdyje pateikė paaiškinimus.
13. Išvadą teikiančios institucijos atstovė pateikė išvadą – siūlė vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su motina, priteisti ne mažesnį, kaip 180 Eur išlaikymą vaikui. Bendravimo tvarkos pagal modelį 50:50 procentų laiko, nerekomendavo nustatyti, kadangi vaikui reikia nuolatinės gyvenamosios vietos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmestinas
Priešieškinis tenkintinas iš dalies
14. Byloje nustatyta, jog šalys susilaukė vaiko – Ž. Ž. (gim. duomenys neskelbtini). Santuokos šalys nebuvo sudarę, šiuo metu gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nėra nustatyta. Ieškovė prašo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su motina, priteisti vaikui 300 Eur išlaikymą iš atsakovo ir neteikto išlaikymo įsiskolinimą, nustatyti prašomą bendravimo su atsakovu tvarką. Nurodo, kad tėvo gyvenamoji vieta vaikui netinkama, tėvo gyvenimo būdas, aplinka, auklėjimas ir elgesys sukelia vaikui stresą, o nesugebėjimas pasirūpinti vaiko poreikiais lemia vaiko sveikatos sutrikimų atsiradimą. Atsakovas priešieškiniu prašo sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su juo, nustatyti bendravimo tvarką pagal modelį „50:50 proc. laiko“. Atsakovas teigia, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su juo, nes motinos gyvenamoji vieta neatitinka vaiko interesų – joje vaikas patiria daug streso dėl netinkamo motinos ir senelės auklėjimo bei ugdymo, nuteikinėjimo prieš tėvą, nepakankamos vaiko sveikatos priežiūros ir dėl šių aplinkybių blogėjančios vaiko sveikatos. Teigia, kad bendravimo tvarka pagal modelį „50:50 proc. laiko“ geriausiai atitinka vaiko interesus, nes tuo metu, kai ji buvo taikoma, vaikas jautėsi geriausiai.
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
15. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau – ir Konvencija) preambulė). CK 3.169 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai tėvas ar motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. To paties straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad kai kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vadovaujamasi teisiniu reglamentavimu, kuris grindžiamas prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), t. y. teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus.
16. Byloje kilo ginčas, kurio iš tėvų gyvenamoji vieta geriau atitinka vaiko interesus. Šalys teigė, kad kito iš tėvų gyvenamoji vieta yra netinkama ir žalinga jų vaikui. Nustatant vaiko gyvenamąją vietą reikšminga yra ir vaiko nuomonė. Byloje pateiktas 2021 m. gegužės 6 d. Vaiko nuomonės išklausymo aktas, kuriame šalių sūnus nurodo, kad tėvas jam skambina kiekvieną dieną. Teigė, kad su tėvu norėtų likti nakvoti dažniau, nes jį myli.
17. Teismas, priimdamas sprendimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vertina ir kiekvienos iš šalių sudaromas gyvenimo sąlygas, šalių turtinę padėtį, vadovaujantis vaiko interesais. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju, vaiko gyvenamoji vieta nėra nustatyta, todėl nesprendžiamas jos keitimo klausimas. Šioje byloje, tarp tėvų kilus ginčui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina spręsti dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatyti su vienu iš tėvų.
18. Byloje nustatyta, kad ieškovė, kartu su nepilnamečiu vaiku ir savo motina (vaiko senele) Ž. T. gyvena 2 kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris priklauso ieškovės motinai nuosavybės teise. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovė, 2020 m. spalio 14 d. Buto dalies su rūsiu panaudos sutarties pagrindu, naudojasi 1/3 dalimi minėto buto. Nustatyta, kad bute sudarytos sąlygos yra tinkamos augti nepilnamečiam vaikui. Atsakovas gyvena jam nuosavybės teise priklausančiame 4 kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Bute sudarytos tinkamos sąlygos vaikui. Nustatyta, kad butas yra 100 kv. m., įrengtas, turi mansardą, vaikui skirtas atskiras kambarys, taip pat yra atskira erdvė žaidimams. Bute gyvena tik atsakovas.
Žemesnės instancijos teismas
19. Teismo vertinimu, atsakovo gyvenamojoje vietoje yra sudarytos geresnės sąlygos gyventi vaikui, nes atsakovo butas yra erdvesnis nei ieškovės gyvenamoji vieta, vaikui suteikiami atskiri plotai įvairioms veikloms. Motinos gyvenamojoje vietoje yra du kambariai, be to, jame taip pat gyvena vaiko senelė.
20. Abu tėvai nurodė, kad išimtinai jų gyvenamosiose vietose vaikas jaučiasi saugus ir jos vaikui pažįstamos, tačiau Tarnybos ir kiti bylos duomenys (nuotraukos, vaizdo įrašai ir kt.) patvirtina, kad vaikas gerai jaučiasi abiejų tėvų gyvenamosiose vietose ir yra pripratęs gyventi tiek pas tėvą, tiek pas motiną. Be to, nustatyta, kad šalys kartu gyveno ir augino vaiką nuo gimimo būtent tėvo gyvenamojoje vietoje. Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovo bute nesudarytos tinkamos sąlygos vaikui gyventi, nepakankamai aukšta temperatūra, lankosi alkoholį ar narkotikus vartojantys asmenys arba šias medžiagas vartoja atsakovas.
21. Nesutiktina ir su ieškovės argumentais, kad atsakovas nepaiso vaiko nuomonės ir taip sukelia jam stresą, nes byloje yra pakankamai įrodymų (vaizdo, garso įrašų), kad tėvas adekvačiai reaguoja į vaiko norus, klausia vaiko nuomonės. Nėra duomenų, kad vaiko sveikatos būklė dėl tėvo elgesio ir buvimo su juo blogėja, arba kad tėvui nerūpi vaiko psichologinė būsena, interesai ir norai. Byloje esantys rašytiniai įrodymai, nuotraukos ir filmuota medžiaga patvirtina aplinkybes, kad atsakovas pasirūpina vaiko poreikiais, teikė vaikui išlaikymą, pervesdamas jį ieškovei. Be to, rūpinosi vaiko fizine bei psichine sveikata, konsultuodamasis su gydytojais, psichologais, domėdamasis gydymo įstaigose vaiko sveikata (CPK 178 straipsnis).
22. Sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo svarbu nustatyti ir šalių turtinę padėtį. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) ir Tarnybos duomenų nustatyta, kad ieškovė dirba MB A., jos gaunamas darbo užmokestis – 1 200 Eur (bruto), teismo posėdyje nurodė, kad atlyginimas neto – 800 Eur. Pagal Išmokų vaikams įstatymo nuostatas, vaikui teikiama 70 Eur valstybės išmoka (nuo 2021 m.) (3 straipsnio 2 punktas). Nekilnojamojo turto ar transporto priemonių nuosavybės teise ieškovė neturi. Atsakovas dirba MB J. vadovu; asociacijoje „B“ prezidentu; gauna honorarus iš asociacijų „L“, „A“, „A“, jo nurodomas darbo užmokestis yra nuo 800 Eur iki 1 000 Eur kas mėnesį. Iš 2019 m. atsakovo gyventojų pajamų deklaracijos duomenų nustatyta, kad atsakovas 2019 m. gavo 9 482,11 Eur pajamų.
23. Iš pateiktų šalių susirašinėjimų bei kitų bylos duomenų nustatyta, kad tėvų pajamos pakankamos išlaikyti sūnų, abu tėvai patenkina vaiko poreikius, abu rūpinasi vaiko sveikata ir nėra duomenų, kad smurtauja prieš vaiką. Abu tėvai pateikė išsilavinimą pagrindžiančius dokumentus, nėra objektyvių duomenų apie netinkamą tėvų elgesį. Byloje nėra duomenų, kad tėvai gąsdino sūnų, teikdami, kad jis gyvens atskirai nuo kito iš tėvų, ir būtent dėl to vaikas pasidarė bailus, irzlus, agresyvus. Iš byloje pateiktos filmuotos medžiagos matyti, kad vaikas laisvai elgiasi būdamas ieškovės namuose, tiek nuotoliniu būdu bendraudamas su atsakovu, teigia atsakovui, jog jį myli.
Žemesnės instancijos teismas
24. Teismas kritiškai vertina ieškovės pateiktus įrodymus dėl atsakovo fizinio ir psichologinio smurto prieš ją (2020-11-11 Medicinos dokumentų išrašą, 2020-11-20 pažymą dėl psichologinės būklės įvertinimo), nes šie duomenys surinkti apklausus tik ieškovę ir objektyviai neištyrus situacijos. Iš 2020 m. spalio 23 d. Vaiko situacijos vertinimo anketos nustatyta, kad vaikui nustatytas rizikos veiksnys – užsitęsę, pasikartojantys tėvų tarpusavio konfliktai, skirtingas požiūris į vaiko ugdymo, priežiūros klausimus kenkia vaiko interesams, žaloja jo psichiką, sukuria pastovų įtampos foną artimoje aplinkoje, sąlygoja vaiko lojalumo konflikto vystymąsi. Taigi, dėl abiejų tėvų konfliktų vaikas patiria stresą. Šeimai taikoma atvejo vadyba. Iš 2020 m. lapkričio 11 d. Pagalbos plano nustatyta, kad vaikas yra įtraukiamas į tėvų konfliktus. Atsakovas bendradarbiauja su specialistais, ir yra motyvuotas spręsti vaiko auklėjimo problemas.
25. Tarp šalių kilo ginčas dėl vaiko ugdymo įstaigų nuolatinio keitimo be atsakovo žinios, informacijos apie ugdymo ir gydymo įstaigas, atsakovui nesuteikimo. Nustatyta, kad vaikas iki 2019 m. gegužės mėn. lankė lopšelį-darželį „G.“, ir buvo prisirišęs prie esamos aplinkos; tėvams buvo rekomenduota kreiptis į logopedą. Vėliau vaiko darželis buvo pakeistas, todėl vaikas iki 2021 m. kovo 31 d. lankė lopšelį-darželį „A.“. Adaptacija darželyje buvo sunki, vaikui nustatyti vidutiniai specialieji ugdymosi poreikiai. Vaikui nuo 2021 m. sausio 26 d. iki 2021 m. kovo 31 d. buvo teikiama logopedo ir specialiojo pedagogo pagalba. Vaiko tėvas aktyviai domėjosi vaiko auklėjimu darželyje. Bylos duomenimis, vaikas nuo 2021 m. kovo 22 d. lanko privatų darželį „Š“. Iš 2021 m. gegužės 4 d. pažymos nustatyta, kad vaikas šiame darželyje yra sėkmingai integravęsis. Iš 2021 m. balandžio 27 d. atsakovo, minėto darželio administratorės ir ieškovės el. laiškų nustatyta, kad motina nesuteikė tėvui informacijos apie vaiko perkėlimą į darželį, nenurodė darželiui tėvo kontaktinių duomenų; tėvo grafos neužpildė, palikdama ją tuščią. Tik atsakovui užklausus minėto darželio administracijos apie vaiko ugdymą darželyje, atsakovui informacija buvo suteikta. Byloje nėra duomenų, kad tėvas būtų ribojęs motinai informacijos suteikimą apie vaiko sveikatos būklę ar kt. Iš šalių susirašinėjimo matyti, kad atsakovas visada teikdavo informaciją ieškovei apie vaiko sveikatos būklę, ja domėjosi vaikui esant su motina, tačiau ne visada ją gaudavo.
26. Tarp šalių kilo ginčas ir dėl vaiko sveikatos pablogėjimų (nervinių tikų, atsilikusios raidos, streso ir kt.) sukėlimo. Atsakovas 2020 m. lapkričio 6 d. prašyme viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Centro poliklinikos direktoriui nurodė, kad pastebėjo vaiko nervinius tikus ir galimai raidos sutrikimą. Iš pateiktų šalių susirašinėjimų nustatyta, kad šiuos simptomus pastebėjo abu vaiko tėvai. 2020 m. lapkričio 10 d. VšĮ Centro poliklinikos medicinos dokumentų išraše nurodyta, kad vaikui nuo 2019 m. lapkričio 25 d. diagnozuoti nerviniai tikai, dėl kurių kreipėsi tėvas. Taip pat diagnozuota bronchų astma. Vaikui sulėtėjusi kalbos raida, tėvas labai rūpinasi vaiku. 2020 m. lapkričio 23 d. uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Paslaugos kodas“ išraše nurodyta, kad vaikas konsultuojamas dėl motorinių tikų, rankų ir pečių nevalingų judesių. Iš VšĮ Centro poliklinikos Epikrizės nustatyta, kad vaikui diagnozuotas (duomenys neskelbtini). 2019 m. spalio 8 d. – 2020 m. birželio 17 d. medicinos dokumentų išrašai patvirtina, kad vaikui taip pat diagnozuota: (duomenys neskelbtini); kt. Vaiko motina teismo posėdyje nurodė, kad vaikui nerviniai tikai prasidėjo po apsinuodijimo obuoliu (gydymo įstaigos personalo veiksmų leidžiant jam vaistus), leidžiant laiką su tėvu, tačiau nėra tai patvirtinančių duomenų. Neturint duomenų, kad vaiko raida sutriko dėl vieno iš tėvų kaltės, teismas vertina, kad vaiko raida sutriko ne dėl tėvų kaltų veiksmų. Vaikui taip pat buvo nustatomos bronchinės astmos, tačiau nėra duomenų, kad jos nustatytos dėl netinkamos vaiko priežiūros senelės bute.
27. Pažymėtina, kad byloje yra pateikta pakankamai duomenų, kad atsakovas deda daugiau pastangų, siekdamas užtikrinti tinkamą vaiko sveikatos apsaugą ir realiai siekia gydyti vaiko ligas, gerinti psichologinę būseną, tėvas lavina savo auklėjimo gebėjimus. Tai patvirtina Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ 2020 m. lapkričio 10 d. pažyma apie teikiamas individualias konsultacijas atsakovui; medicininių dokumentų išrašai; 2020 m. lapkričio 11 d. psichologės D. S. konsultacijos pažyma; Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro 2020 m. lapkričio 18 d. pažyma; 2021 m. sausio 3 d. pozityviosios tėvystės grupės charakteristika ir kt. Ieškovė į bylą taip pat pateikė duomenis apie inicijuojamą medicininę ir psichologinę pagalbą vaikui (2021-01-14 Vaiko psichologinės būsenos įvertinimas, 2021-01-12 Pažyma dėl specialiojo ugdymosi ir (ar) švietimo pagalbos skyrimo, 2020-12-11 Pardavimo užsakymas, kt.), tačiau tėvo pateiktų įrodymų gausa neleidžia abejoti tuo, kad tėvas įdeda daugiau pastangų suprasti vaiko poreikius ir lavinimo subtilybes bei patenkinti visus vaiko poreikius. Tiek atsakovas, tiek liudytoja psichologė D. S. nurodė, kad galimai vaiko auklėjimas yra perkeltas senelei Ž. T.. Teismas šiuo atveju įvertina psichologės paaiškinimus bylos duomenų kontekste ir neturi pagrindo jais abejoti. Byloje yra duomenų, kad senelė tiek finansiškai, tiek auklėdama prisideda prie vaiko ugdymo.
Žemesnės instancijos teismas
28. Byloje kilo ginčas ir dėl vaiko bendravimo su tėvu ribojimo ir neigiamo požiūrio į tėvą formavimo. Iš byloje pateiktų šalių bei atsakovo ir ieškovės motinos Ž. T. susirašinėjimų, 2020 m. spalio 2 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus pažymos ir kitų bylos duomenų nustatyta, kad atsakovo santykiai su ieškovės motina yra konfliktiški. Iš byloje pateiktų abiejų šalių vaizdo įrašų nustatyta, kad vaikas patiria interesų konfliktą dėl tėvų konfliktiškų santykių ir galimai yra į juos įtraukiamas (vaikas girdint seneliai nedrįsta tėvui pasakyti apie savo meilę jam). Liudytoja D. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad senelė kišasi į šalių ir vaiko santykius, kaip ir motina, formuoja neigiamą požiūrį į tėvą. Iš šalių susirašinėjimų ir pasisakymų teismo posėdžio metu nustatyta, kad motina ribojo tėvo betarpišką bendravimą su vaiku dėl nustatytų apribojimų karantino metu, nors Tarnybos ne kartą konstatuota, jog karantino režimo nustatymas savaime nėra priežastis riboti vaikų bendravimą su tėvais. Toks motinos elgesys negali būti vertinamas, kaip atitinkantis vaiko interesus, bendrauti su tėvu ir pažeidžia tėvo teises, apriboja tėvo galimybes bendrauti su vaiku ir tenkinti jo poreikius. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu ieškovė pripažino, kad atsakovas yra geras tėvas, o vaikas jai nurodė, kad jam smagu su tėvu.
29. Taigi iš bylos duomenų, šalių paaiškinimų teismo posėdyje nustatyta, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės dėl tėvo blogos įtakos vaikui yra perdėtos. Tėvas aktyviau įsitraukia į vaiko sveikatos, psichologinių ir kitų sveikatos sutrikimų gydymą, aktyviau bendradarbiauja tiek su motina, tiek su specialistais, siekia patenkinti visus vaiko poreikius ir deda didesnes pastangas stiprindamas ryšį su vaiku. Iš pateiktų šalių susirašinėjimų, vaizdo įrašų, teismas daro išvadą, kad tiek motina, tiek senelė galimai formuoja neigiamą vaiko požiūrį į tėvą ar tam tikrais atvejais jam trukdo bendrauti su vaiku (vaizdo skambučio išjungimas, neatsiliepimas į skambučius, televizijos rodymas vaikui bendravimo su tėvu metu ir pan.) (CPK 178 straipsnis).
30. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, ieškovei Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-6597-1098/2021 skyrė skolininkei I. T. 100 Eur vienkartinę baudą už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-37318-984/2020, ir 2020 m. gruodžio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-40065-984/2020 (šiuo metu bylos Nr. e2-3119-984/2021), nustatytos tėvo laikinos bendravimo tvarkos su sūnumi nevykdymą, išieškotojo (atsakovo) naudai. Teismas konstatavo, kad bendravimo tvarka nebuvo tinkamai vykdoma. Ši nutartis Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1274-864/2021 palikta nepakeista. Taigi, kaip nurodo atsakovas, ieškovė laikiną bendravimo su vaiku tvarką vykdė tik paskyrus jai baudą.
31. Liudytojo I. R. paaiškinimais, tėvas užtikrino tinkamą vaiko auklėjimą, nebūdavo piktas ar grubus, nesmurtauja, džiaugiasi būdamas su vaiku. Liudytojos psichologės D. S., kuri konsultavo abi šalis iki motinos pasitraukimo iš pozityviosios tėvystės kursų, paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas ieškojo būdų susitarti su vaiko motina, kad nebūtų padaryta žala vaikui, o motinos požiūris buvo atsainus, ji ne visada įsitraukė į problemų sprendimą. Jautėsi motinos nuovokumo trūkumas, negebėjimas suprasti visų vaiko poreikių. Nurodė, kad vaikas pabuvęs su tėvu, nebenori su juo išsiskirti. Tėvas atsakingai žiūri į vaiko auklėjimo procesą ir geriau supranta vaiko psichologinius poreikius. Motina yra mažai suinteresuota rūpintis vaiko psichologiniais poreikiais. Vaiko motinai svarbu buvo papasakoti, koks blogas yra vaiko tėvas, jos suvokimas primityvus, o vaiko auklėjimu ir poreikiais labiausiai domėjosi vaiko senelė.
32. Teismas šiuo atveju nevertina ieškovės ir atsakovų tėvų bei trečių asmenų santykių, nagrinėtų ikiteisminiuose tyrimuose, kuriuos atsisakyta pradėti arba kurie buvo nutraukti, nes tai nėra šios bylos dalykas. Byloje nėra pateikta duomenų, kad tėvas smurtavo prieš vaiką, todėl ikiteisminio tyrimo dėl tėvo smurto prieš vaiką inicijavimas, neįrodo atsakovo smurto prieš vaiką fakto.
33. Pažymėtina, kad įvertinęs byloje pateiktų rašytinių įrodymų visumą ir jų tarpusavio ryšį, šalių paaiškinimus teismo posėdyje, aplinkybę, kad tarp tėvų kyla ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, teismas daro išvadą, kad geriausius vaiko interesus atitiks vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su atsakovu (tėvu). Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo abejoti, jog tėvas šiuo metu yra geriau pasirengęs patenkinti vaiko dvasinius, psichologinius, socialinius, turtinius bei kitus poreikius, pasirūpinti vaiko sveikatos priežiūra, psichologine pagalba, ugdyti savo tėvystės gebėjimus bei suteikti vaikui visavertį auklėjimą, bendradarbiauti ir konsultuotis su specialistais, suteikti motinai visą reikalingą informaciją apie vaiko sveikatos būklę ir poreikius. Atsižvelgiant į tai, teismas atmeta ieškovės reikalavimą, nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ja ir tenkina visiškai atsakovo priešieškinio reikalavimo dalį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su atsakovu, jo gyvenamojoje vietoje.
Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo
34. CK 3.165 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaikais, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant. Vaikai, kurių tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyventų. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikai, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1–3 dalys).
35. Ieškovė prašė nustatyti tėvo bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią:
1. Tėvas bendrauja su vaiku darbo dienomis kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį be nakvynės, pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos 18 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą tos pačios dienos 20 val.
2. Tėvas bendrauja su vaiku kas antrą kiekvieno mėnesio savaitgalį, pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį 10 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį 19 val.
3. Vaikas atostogos su tėvais praleidžia tokia tvarka:
3.1. Tėvas turi teisę praleisti su vaiku vasaros atostogų antrą, ketvirtą birželio mėnesio savaites bei antrą liepos mėnesio savaitę, pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos, nuo pirmadienio 10 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį 19 val. Tėvas privalo užtikrinti motinai netrukdomo bendravimo su vaiku galimybes per savo atostogas su vaiku trečiadieniais ir penktadieniais iki pusvalandžio, nuo 18 val. nuotolinio ryšio priemonėmis.
3.2. Motina turi teisę praleisti su vaiku 3 savaites vasaros atostogų, nepriklausomai nuo to, kad ta diena yra/nėra bendravimo su tėvu diena. Šį laiką motina gali išnaudoti visą iš karto arba dalimis. Motina apie numatomą atostogų laiką informuoja tėvą prieš savaitę laiko. Motina savo ir vaiko atostogų metu privalo užtikrinti tėvui netrukdomo bendravimo su vaiku galimybes antradieniais bei ketvirtadieniais iki pusvalandžio laiko, nuo 18 val. nuotolinio ryšio priemonėmis.
3.3. Motinai norint vaiką atostogų išsivežti į užsienį pas gimines, privalo apie tai informuoti tėvą ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki suplanuotos kelionės pradžios, nurodant šalį, į kurią vykstama, kelionės tikslą, nakvynės adresą ir kitą būtiną informaciją, o esant reikalingam rašytiniam sutikimui, privalo tėvas išduoti tokį sutikimą. Dėl vaiko atostogų laiko, sąlygų ir trukmės šalys gali susitarti ir kitaip raštiškai bendru sutarimu.
4. Vaikas metines katalikų ir valstybines šventes, įskaitant ir savo bei tėvų gimtadienius, su tėvais praleidžia tokia tvarka:
4.1. Kiekvienais metais Šv. Kūčias, Šv. Kalėdų pirmąją dieną vaikas praleidžia su motina, nepriklausomai nuo to, kad ta diena yra/nėra bendravimo su tėvu diena, o antrąją Šv. Kalėdų dieną – su tėvu. Vaiką tėvas paima iš jo gyvenamosios vietos gruodžio 26 d. 10 val. ir grąžina į jo gyvenamąją vietą gruodžio 27 d. 19 val.
4.2. Kiekvienais metais Naujųjų metų išvakares vaikas praleidžia su motina, nepriklausomai nuo to, kad ta diena yra/nėra bendravimo su tėvu diena, o pirmą Naujųjų metų dieną su tėvu. Vaiką tėvas paima iš jo gyvenamosios vietos sausio 1 d. 10 val. ryte ir grąžina į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19 val.
4.3. Kiekvienais metais pirmąją Šv. Velykų dieną vaikas praleidžia su motina, nepriklausomai nuo to, kad ta diena yra/nėra bendravimo su tėvu diena, o antrąją Šv. Velykų dieną praleidžia su tėvu. Vaiką tėvas paima iš jo gyvenamosios vietos antrą Šv. Velykų dieną 10 val. ir grąžina į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19 val.
4.4. Kiekvienais metais motinos dieną (pirmą gegužės sekmadienį) praleidžia su motina, nepriklausomai nuo to, kad ta diena yra/nėra bendravimo su tėvu diena.
4.5. Kiekvienais metais tėvo dieną (pirmą birželio sekmadienį) vaikas praleidžia su tėvu. Tėvas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos 10 val. ryte ir grąžina į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19 val.
4.6. Kiekvienais metais tėvo gimtadienį (gegužės 10 d.). Tėvas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos 10 val. ryte ir grąžina į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 val., jeigu tai yra poilsio/išeiginė dieną. Jeigu tai darbo diena ir vaikas lanko darželį arba mokyklą, vaiko tėvas pasiima vaiką iš gyvenamosios vietos 18 val. grąžina į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 val.
4.7. Kiekvienais metais motinos gimtadienį (rugsėjo 3 d.) nepriklausomai nuo to, kad ta diena yra/nėra bendravimo su tėvu diena, vaikas praleidžia su motina.
4.8. Vaiko gimimo dieną (gegužės 23 d) su nepilnamečiu vaiku turi teisę bendrauti abu tėvai, nepriklausomai nuo to, kad ta diena yra/nėra bendravimo su tėvu diena. Vaiko gimtadienį organizuoja motina viešoje vietoje.
5. Jeigu tėvo bendravimo su vaiku metu vyksta vaiko užsiėmimai, renginiai, šventės, tėvas privalo užtikrinti vaiko dalyvavimą šiuose užsiėmimuose, renginiuose ir šventėse.
6. Jeigu pagal grafiką nustatytu laiku, dėl kokių nors priežasčių, bendravimas su nepilnamečiu vaiku nebus galimas (vaiko liga, užimtumas, tėvo užimtumas ar pan.), taip pat apie vaiko sveikatai ar gyvybei pavojingas būkles (ligas, traumas ir pan.), šalys privalo informuoti viena kitą telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis nedelsiant (ligos, traumos atveju), o kitais atvejais ne vėliau kaip prieš dieną. Jeigu vaikas susirgs pas tėvą, jis turi nedelsiant informuoti ir grąžinti vaiką į gyvenamąją vietą. Vaiko tėvas, vaiko ligos arba tėvo užimtumo atveju, bendrauja su vaiku pasirinktą nuotolinio ryšio priemonėmis pagal grafiką dieną.
7. Tėvas bendravimo su vaiku metu užtikrina vaiko dienotvarkės režimą, rūpinimąsi vaiko visaverte mityba, poilsiu, laisvalaikiu ir kitais poreikiais.
8. Nustatyti, kad tėvas ir motina taip pat turi teisę bendrauti su vaiku abiejų šalių suderintu metu telefonu bei kitomis pasirinktomis ryšio priemonėmis, kai vaikas yra pas vieną iš tėvų. Abu tėvai privalo užtikrinti vienas kitam netrukdomo bendravimo su vaiku galimybes pagal numatytą grafiką ir šalių papildomus susitarimus. Papildomi susitarimai derinami elektroniniu paštu ir galioja tik abiem šalims patvirtinus sutikimą.
9. Tėvas bendravimo su vaiku metu užtikrina vaikui gydytojų rekomendacijų vykdymą pagal motinos suteiktą oficialią informaciją.
36. Nurodė, kad 5 metų amžiaus vaikui, ypatingai turinčiam sveikatos problemų, susijusių su stresu, yra būtina stabili ir nekintanti, nuolatinė gyvenamoji vieta. Motinos gyvenamoji vieta yra tinkamiausia vaikui nuolat gyventi.
37. Atsakovas priešieškiniu prašo nustatyti tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią:
1. Šalys su sūnumi maksimaliai ir lygiaverčiai bendrauja pagal „50:50 procentų laiko“ modelį, kai vaikas nepertraukiamai būna pas tėvą/motiną visą savaitę. Tėvas su sūnumi bendrauja kas antrą kiekvieno mėnesio savaitę nuo tos savaitės sekmadienio pasiimant vaiką iš motinos 10-10.30 val. iki kito sekmadienio 10-10.30 val. perduodant vaiką motinai;
2. Nustatyti, kad abu vaiko tėvai turi teisę nevaržomai bendrauti su sūnumi telefonu bei kitomis pasirinktomis ryšio priemonėmis kiekvieno iš tėvų pageidaujamu laiku, kiek tai neprieštarauja nepilnamečio vaiko dienos režimui ar interesams, nustatant, kad vaiko tėvai privalo sudaryti galimybes paskambinti vaikui su vaizdu telefonu (per „FaceTime“ aplikaciją) arba kompiuterine programėle Skype (su įjungtu vaizdu) tris kartus per savaitę tarp 19.30 – 20.30 val., kai vaikas leidžia laiką pas kitą tėvą. Tik jeigu nėra tokios galimybės, pokalbiai vyktų be vaizdo. Vienas iš tėvų negali drausti bei riboti bendravimo su vaiku tėvo/motinos siūlomu laiku, kai tam nėra objektyvių priežasčių. Vieno iš tėvų vienašališkas nurodymas ir laiko nustatymas, kada tėvas/motina gali skambinti sūnui, nepagrįstai apsunkintų kitą tėvą/motiną;
3. Nustatyti, kad tėvui ar motinai siekiant išvykti su vaiku į užsienio valstybę, yra būtinas kito tėvo/motinos sutikimas, t. y. dėl bet kokio vaiko išvykimo į užsienį yra privalomas antrojo iš tėvų raštiškas sutikimas. Tuo būdu užtikrinant tėvų valdžios lygybės principą ir geriausius vaiko interesus;
4. Nustatyti, kad norint pakeisti vaiko ikimokyklinio ugdymo įstaigas ir mokslo įstaigas yra būtinas abiejų tėvų raštiškas sutikimas;
5. Nustatyti, kad dėl bet kokių papildomų vaiko užsiėmimų ir būrelių berniuko tėvai turi spręsti bendru sutarimu, esant abiejų tėvų sutikimui, priešingu atveju, vienas iš tėvų turi teisę atsisakyti vesti vaiką į užsiėmimus ar būrelius savo bendravimo su vaiku laiku, jeigu toks sprendimas buvo priimtas be vieno iš tėvų sutikimo;
6. Vaiko tėvai su nepilnamečiu vaiku švenčia pagrindines katalikų šventes pagal rotacijos principą: nelyginiais metais (2021, 2023 ir t.t.), jeigu tai ir nepatenka į tėvo bendravimo laiką, Šv. Kūčias, Šv. Kalėdas, nuo gruodžio 24 d. 10 val. iki gruodžio 26 d. 10 val., su vaiku praleidžia tėvas, o antrąją Šv. Kalėdų dieną, nuo gruodžio 26 d. 10 val. iki gruodžio 27 d. 10 val. su vaiku praleidžia motina. Nelyginiais metais Šv. Velykų pirmąją dieną, nuo 10 val. iki kitos dienos 10 val., su vaiku praleidžia tėvas, o antrąją Šv. Velykų dieną, nuo 10 val. iki kitos dienos 10 val., su vaiku praleidžia motina; lyginiais metais (2022, 2024 ir t.t.), jeigu tai ir nepatenka į motinos bendravimo laiką, Šv. Kūčias, Šv. Kalėdas, nuo gruodžio 24 d. 10 val. iki gruodžio 26 d. 10 val., su vaiku praleidžia motina, o antrąją Šv. Kalėdų dieną, nuo gruodžio 26 d. 10 val. iki gruodžio 27 d. 10 val., su vaiku praleidžia tėvas. Lyginiais metais Šv. Velykų pirmąją dieną, nuo 10 val. iki kitos dienos 10 val., su vaiku praleidžia tėvas, o antrąją Šv. Velykų dieną, nuo 10 val. iki kitos dienos 10 val., su vaiku praleidžia motina, ir t.t.;
7. Nepriklausomai nuo to, kaip pasiskirstys bendravimo grafikas, Naujuosius metus vaikas sutinka: nelyginiais metais (2021, 2023 ir t.t.), pradedant 2021 m., gruodžio 31 d. nuo 10 val. iki 2022 m. sausio 2 d. 10 val. Naujuosius metus vaikas sutinka su tėvu. Pasiimant ir perduodant motinai arba nuvedant į ugdymo įstaigą, jei tos dienos patenka į grafiką, kada vaikas bendrauja su motina; lyginiais metais (2022, 2024 ir t.t.) 2022 m. gruodžio 31 d. nuo 10 val. iki 2023 m. sausio 2 d. 10 val. Naujuosius metus su vaiku sutinka motina. Pasiimant ir perduodant tėvui arba nuvedant į ugdymo įstaigą, jei tos dienos patenka į grafiką, kada vaikas bendrauja su tėvu;
8. Lapkričio 1-ąją (Visų šventųjų dieną) vaikas praleidžia: nelyginiais metais (2021, 2023 ir t.t.) su tėvu. Jei ši diena patenka į grafiką, kada vaikas bendrauja su motina, tada tėvas paima vaiką iš jo motinos 10 val. ir kitą dieną nuveda į ugdymo įstaigą arba perduoda motinai 10 val.; lyginiais metais (2022, 2024 ir t.t.) su motina. Jei ši diena patenka į grafiką, kada vaikas bendrauja su tėvu, tada motina paima vaiką iš jo tėvo 10 val. ir kitą dieną nuveda į ugdymo įstaigą arba perduoda tėvui 10 val.;
9. Vaiko motina, jeigu to pageidauja, su vaiku kasmet švenčia Motinos dieną (pirmąjį gegužės sekmadienį). Jei Motinos diena patenka į grafiką, kada vaikas bendrauja su tėvu, tada motina paima vaiką iš jo tėvo sekmadienį 10 val. ir kitą dieną nuveda į ugdymo įstaigą arba perduoda vaiko tėvui 10 val.;
10. Vaiko tėvas, jeigu to pageidauja, kartu su vaiku kasmet švenčia Tėvo dieną, pirmąjį birželio sekmadienį. Jei Tėvo diena patenka į grafiką, kada vaikas bendrauja su motina, tada tėvas paima vaiką iš jo motinos sekmadienį 10 val. ir kitą dieną nuveda į ugdymo įstaigą arba perduoda vaiko motinai 10 val.;
11. Vaiko tėvai bendrauja su vaiku vasaros laikotarpiu, birželio-rugpjūčio mėnesiais: nelyginiais metais (2021, 2023 ir t.t.) vasaros metu: birželio 1-15 d. įskaitytinai, liepos 1-15 d. įskaitytinai, rugpjūčio 1-15 d. įskaitytinai, vaiko tėvas paima vaiką iš jo motinos pirmąją atostogų dieną 10 val. ir perduoda vaiką jo motinai paskutinę atostogų dieną 20 val.; lyginiais metais (2022, 2024 ir t.t.) vasaros metu: birželio 16-30 d. imtinai, liepos 16-31 d. imtinai, rugpjūčio 16-30 d. imtinai, vaiko motina paima vaiką iš jo tėvo atostogų dieną 10 val. ir perduoda vaiką jo tėvui paskutinę atostogų dieną 20 val.;
12. Abu vaiko tėvai nepertraukiamai praleidžia (kaip nustatyta mokyklos grafiku) rudens, žiemos, pavasario atostogas po savaitę laiko. Vaiko motinai paliekant pirmąją arba antrąją atostogų pusę tėvų bendru susitarimu. Atostogoms abu tėvai pasiima vaiką iš kito tėvo/motinos bendrai sutartos vietos pirmą vaiko atostogų su jais dieną 10 val. ir grąžina paskutinę atostogų dieną į bendrai sutartą vietą 20 val. Nustatant tokį grafiką: rudens atostogos nuo antros spalio mėnesio savaitės; žiemos atostogos nuo pirmos vasario mėnesio savaitės; pavasario atostogos nuo pirmos balandžio mėnesio savaitės;
13. vaiko tėvai organizuoja ir švenčia kartu su sūnumi jo gimimo dieną pagal rotacijos principą: nelyginiais metais (2021, 2023 ir t.t.) pirmą vaiko gimimo dieną (gegužės 23 d.) su vaiku praleidžia tėvas. Jei gimimo diena patenka į grafiką, kada vaiko motina bendrauja su vaiku, tada tėvas paima vaiką iš ugdymo įstaigos arba jo motinos tos dienos 10 val. ir kitą dieną nuveda į ugdymo įstaigą arba perduoda motinai 10 val. Antrą vaiko gimimo dieną (gegužės 24 d.) su vaiku praleidžia motina. Jei antra diena patenka į grafiką, kada vaiko tėvas bendrauja su vaiku, tada motina paima vaiką iš ugdymo įstaigos arba jo tėvo tos dienos 10 val. ir kitą dieną nuveda į ugdymo įstaigą arba perduoda tėvui 10 val.; lyginiais metais (2022, 2024 ir t.t.) pirmą vaiko gimimo dieną (gegužės 23 d.) su vaiku praleidžia motina. Jei gimimo diena patenka į grafiką, kada vaiko tėvas bendrauja su vaiku, tada motina paima vaiką iš ugdymo įstaigos arba jo tėvo tos dienos 10 val. ir kitą dieną nuveda į ugdymo įstaigą arba perduoda tėvui 10 val. Antrą vaiko gimimo dieną (gegužės 24 d.) su vaiku praleidžia tėvas. Jei antra diena patenka į grafiką, kada vaiko motina bendrauja su vaiku, tada tėvas paima vaiką iš ugdymo įstaigos arba jo motinos tos dienos 10 val. ir kitą dieną nuveda į ugdymo įstaigą arba perduoda motinai 10 val.;
14. Abu vaiko tėvai, jeigu šalys to pageidauja, turi teisę švęsti savo gimtadienius su sūnumi: jei motinos gimimo diena patenka į grafiką, kada vaikas bendrauja su tėvu, tada motina paima vaiką iš ugdymo įstaigos arba 10 val. iš vaiko tėvo ir kitą dieną nuveda į ugdymo įstaigą arba perduoda tėvui 10 val., jei tėvo gimimo diena patenka į grafiką, kada vaikas bendrauja su motina, tada tėvas paima vaiką iš ugdymo įstaigos arba 10 val. iš vaiko motinos ir kitą dieną nuveda į ugdymo įstaigą arba perduoda motinai 10 val., atitinkamai, iš anksto suderinus, toks bendravimo laikas vėliau privalo būti kompensuojamas vienam iš tėvų, kito tėvo/motinos bendravimo su vaiku laiku;
15. Kai vaikas suserga esant pas vieną iš tėvų, toliau vaikas gydytis lieka ir jo gydymusi rūpinasi tas iš tėvų, pas kurį būdamas vaikas susirgo, nebent šalys vaiko labui susitaria kitaip. Sergantį vaiką abu tėvai turi teisę lankyti vienas pas kitą, savo apsilankymo laiką iš anksto suderinę pagal susitarimą raštu, SMS žinute ar el. laišku;
16. Dėl vaiko ligos ar kitų priežasčių neįvykęs vaiko bendravimo laikas su vienu iš tėvų, privalo būti kompensuojamas tam tėvui/motinai kitu papildomu laiku po ligos (ar kitos priežasties), kito tėvo/motinos bendravimo su vaiku laiku;
17. Jeigu vaiko ligos metu tėvas/motina negali būti su vaiku, vaikas turi teisę būti perduotas vienam iš tėvų bendru sutarimu;
18. Jeigu abu tėvai su vaiku negalės bendrauti aukščiau punktuose aprašytuose susitarimuose nustatyta tvarka dėl bet kurio iš jų ligos, kurios faktą privalo patvirtinti medikų išduota pažyma, tėvai apie tokias aplinkybes privalo įspėti vienas kitą kiek įmanoma anksčiau (per protingą terminą), o bendravimo laikas su vaiku yra perkeliamas bei kompensuojamas kitu laiku;
Žemesnės instancijos teismas
19. Teismui nustačius tėvo/motinos bendravimo tvarką su vaiku, šalys abiejų geranorišku susitarimu, atsižvelgdami į vaiko interesus, savo galimybes ar atsiradus nenumatytoms aplinkybėms (vaiko ar tėvų liga, neatidėliotini darbo reikalai, komandiruotės, artimų giminaičių šventės ir pan.), gali nukrypti nuo teismo nustatytos tvarkos. Taip pat geranorišku abiejų bendru šalių sutarimu bendravimo su vaiku tvarkoje nurodytas laikas gali būti trumpesnis ar ilgesnis, pagal susitarimą raštu, SMS žinute ar el. laišku. Jei kuris nors iš tėvų dėl svarbių priežasčių (ligos, darbinės veiklos ir pan.) negali įgyvendinti bendravimo su vaiku tvarkos, tai abi šalys privalo apie tai pranešti kitam vaiko tėvui/motinai iš anksto per protingą laiko tarpą ir iš anksto suderinti, kuriuo metu siekia įgyvendinti bendravimo tvarkoje numatytą ir neišnaudotą laiką;
20. Nustatyti, kad norint pakeisti vaiko ikimokyklinio ugdymo įstaigas ir mokslo įstaigas yra būtinas abiejų tėvų raštiškas sutikimas;
21. Protingas terminas, informuojant šalims viena kitą, butų laikomas kuo ankščiau arba ne vėliau kaip 1 diena iki nustatytos bendravimo tvarkos dienos, kad kita šalis galėtų pakeisti savo dienotvarkę.
38. Atsakovas pateikė alternatyvų prašymą, netenkinus jo prašymo dėl bendravimo su vaiku tvarkos, pagal modelį „50:50 procentų laiko“, kuriuo prašo nustatyti vaiko bendravimo su tėvu tvarką, pagal kurią:
1. Tėvas bendrauja su vaiku nelyginėmis mėnesio savaitėmis pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį, pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos 16 val. ar vaiko motinos gyvenamosios vietos 11 val. (jei vaikas nevedamas į ugdymo įstaigą). Vaikas pirmadieniais, trečiadieniais, penktadieniais lieka nakvoti pas tėvą ir kitą dieną vaiką nuveda į ugdymo įstaigą 8.30 val. arba perduoda motinai 10 val.
2. Tėvas bendrauja su vaiku lyginėmis mėnesio savaitėmis antradieniais ir ketvirtadieniais, pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos 16 val. ar vaiko motinos gyvenamosios vietos 11 val. (jei vaikas nevedamas į ugdymo įstaigą). Vaikas antradieniais ir ketvirtadieniais lieka nakvoti pas tėvą ir kitą dieną vaiką nuveda į ugdymo įstaigą 8.30 val. arba perduoda motinai 10 val.
3. Tėvas antrą savaitgalį pasiima sūnų iš jo motinos gyvenamosios vietos šeštadienį 10 val. ir kitos savaitės, einančios po savaitgalio, pirmadienį vaiką nuveda į ugdymo įstaigą 8.30 val. arba perduoda motinai 10 val.
39. Atsakovas nurodė, kad bendravimo tvarka pagal modelį „50:50 procentų laiko“ geriausiai atitinka vaiko interesus. Motina trukdo bendrauti su vaiku. Tokia bendravimo tvarka sumažins tėvų nesutarimus. Vaikas yra įpratęs prie tokios bendravimo tvarkos, nes nuo 2020 m. gegužės mėn. iki 2020 m. rugsėjo mėn. pabaigos šalys susitarė, kad vaikas su abiem tėvais praleis po lygiai laiko, atostogaus su kiekvienu po savaitę laiko, dėl to pagerėjo vaiko sveikata, sumažėdavo tėvų tarpusavio konfliktai.
40. Šioje byloje tarp kilo ginčas dėl šalių vaiko bendravimo tvarkos su tėvais nustatymo, bendravimo tvarkos pagal modelį „50:50 procentų laiko“ atitikimo šalių mažamečio vaiko interesams. Pažymėtina, kad tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką („50:50 procentų laiko“) teismas gali nustatyti tik konstatavęs, jog būtent ji geriausiai atitinka vaiko interesus. Teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis, be kita ko, laikytina kiekvieno iš vaiko tėvų gyvenamoji vieta (atstumas tarp jų ir susisiekimo galimybės), vaiko ugdymo įstaigų vieta (atstumas tarp jų ir kiekvieno iš tėvų gyvenamosios vietos), vaiko socialiniai ryšiai su kiekvieno iš tėvų gyvenamosiose vietose ar šalia jų gyvenančiais kitais asmenimis, kiekvieno iš tėvų užimtumas, jų galimybė pristatyti vaiką į ugdymo įstaigas ir paimti iš jų, kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019).
41. Minėtoje byloje taip pat nurodyta, kad vertinant ar yra pagrindas nustatyti būtent tokią bendravimo tvarką, teisiškai reikšmingi, be kita ko, yra ir šie aspektai: 1) vaiko maksimalaus bendravimo su abiem tėvais užtikrinimas; 2) tokia bendravimo tvarka padės spręsti tėvų konfliktiškų santykių ir vaiko įtraukimo į juos problemą (vaiko kaskart išgyvenamą lojalumo konfliktą ar pačių tėvų galimybes manipuliuoti situacijomis perduodant vaiką vienas kitam); 3) abu tėvai siekia užtikrinti ne tik būtinuosius, bet ir kitus vaiko poreikius; 4) vaikas, paklaustas, su kuriuo iš tėvų nori gyventi, yra nurodęs, kad nori gyventi su abiem; 5) tokiu principu šalys su vaiku bendrauja kurį laiką ir tokia bendravimo tvarka visiškai atitinka vaiko interesus ir poreikius; 6) vaiko ugdymo įstaigos buvimo vieta; 7) vaiko socialiniai ryšiai su kiekvieno iš tėvų gyvenamosiose vietose ar šalia jų gyvenančiais kitais asmenimis, kiekvieno iš tėvų užimtumas, jų galimybė pristatyti vaiką į ugdymo įstaigas ir paimti iš jų, kt.
42. Minėta, kad šalių sūnus gyvena su ieškove. Tarnybos duomenys, 2021 m. gegužės 6 d. Vaiko nuomonės išklausymo aktas ir kiti įrodymai patvirtina, kad šalių sūnus nori laiką leisti su abiem tėvais. Sūnus nurodė, kad su tėvu norėtų likti nakvoti dažniau, nes jį myli. Tačiau taip pat nurodė, kad myli abu tėvus ir pas abu tėvus norėtų leisti laiką. Ieškovė teismo posėdyje neginčijo, kad dalį laiko vaikas su abiem tėvais praleisdavo vienodai laiko. Liudytoja psichologė D. S. nurodė, kad vaikai įpranta prie bendravimo tvarkos pagal modelį „50:50 procentų laiko“, o byloje yra duomenų, kad šalių vaikas yra įpratęs prie šios tvarkos, ji buvo taikoma tarp šalių ir praeityje. Ieškovė teigia, kad šalių vaikas yra mažametis ir jam reikalinga pastovi aplinka. Tačiau teismas šiuo atveju įvertina tai, kad vaikas jau yra įpratęs likti abiejų tėvų gyvenamosiose vietose su nakvynėmis. Pažymėtina, kad iš bylos duomenų visumos teismas nustatė, jog tėvui būdavo ribojama galimybė bendrauti su vaiku tiek nuotoliniu būdu, tiek betarpiškai. Pažymėtina, kad ieškovės nurodomoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016 buvo nustatytos iš esmės kitokios aplinkybės ir prašoma skirtinga, dažnesnio vaiko kilnojimosi reikalaujanti bendravimo tvarka, todėl teismas nurodoma teismų praktika nesivadovauja.
43. Teismo posėdžio metu buvo peržiūrimas atsakovo 2021 m. balandžio 12 d. pateiktas vaizdo įrašas (DOK 67498) (priedas Nr. 7), kuriame, atsakovo teigimu, šalių vaikas „pasislepia“ spintoje, kad galėtų bendrauti su tėvu netrukdomas. Iš minėto vaizdo įrašo nustatyta, kad vaikas kaltina tėvą „išdavyste“, o senelei pasiūlius paimti žaidimą, vaikas pradėjo šaukti. Vėliau vaizdo įrašas nutrūksta (galimai išjungus senelei) ir persikelia į kitą vietą. Senelė klausia vaiko, kodėl jis pasislėpė spintoje. Vaizdas dar kelis kartus persijungė. Galiausiai persijungė į spintą, kurioje vaikas kalbėjosi su tėvu nuotoliniu būdu. Matyti, kad vaikas draugiškai bendrauja su tėvu, teigia, kad myli, nenori eiti praustis, nors liepia senelė, tačiau galiausiai atsisveikina su tėvu. Iš minėto vaizdo įrašo negalima nustatyti, jog tėvas liepė vaikui eiti į spintą su juo bendrauti, tačiau galima nustatyti labai stiprų tėvo ryšį su vaiku bei vaiko nenorą, kad būtų nutrauktas bendravimas su tėvu. Pažymėtina, kad vaikas nenorėjo atsisveikinti su tėvu, eiti praustis, kaip prašė senelė, todėl galimai užsidarė spintoje. Teismo vertinimu, tėvo aštri reakcija į vaiko pasislėpimą spintoje yra galimai hiperbolizuota. Vaizdo įraše nesimatė senelės naudojamos prievartos prieš vaiką, tik prašymai eiti praustis. Vaizdo įrašas kelis kartus sustojo, persijungė, todėl nėra galimybės objektyviai ir nuosekliai įvertinti, kas konkrečiai minėtoje situacijoje įvyko. Šiuo atveju, atsižvelgdamas į minėtą vaizdo įrašą, kitus duomenis, aplinkybę, kad tėvai konfliktuoja dėl tėvo bendravimo su vaiku tvarkos ir dažnumo, teismas daro išvadą, kad vaiko bendravimas pagal modelį „50:50 procentų laiko“ sumažintų tėvų nesutarimus, suteiktų galimybę šalims dažniau bendrauti su vaiku, kitam iš tėvų nesikišant į bendravimą. Be to, vaikas turi stiprų ryšį su abiem tėvais, iš aptarto vaizdo įrašo nustatyta, kaip vaikas nenori atsisveikinti su tėvu, todėl ilgesnis buvimas su tėvu atitiktų vaiko norus ir interesus.
44. Iš bylos duomenų visumos ir aptartos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos teismas daro išvadą, kad būtent atsakovo prašoma bendravimo tvarka (pagal modelį „50:50 procentų laiko“) geriausiai atitinka vaiko interesus. Teismas šiuo atveju įvertina konkrečias šios bylos aplinkybes: 1) byloje turint duomenų, kad abu tėvai gali pasirūpinti vaiko poreikiais, tačiau motina ribodavo vaiko bendravimą su tėvu ir šalys nesutaria dėl bendravimo intensyvumo, bendravimo tvarkos pagal modelį „50:50 procentų laiko“ nustatymas geriausiai užtikrins vaiko teisę maksimaliai bendrauti su abiem tėvais; 2) atsakovo prašoma bendravimo tvarka sumažins tėvų konfliktiškų santykių ir vaiko įtraukimo į juos problemą, vaiko patiriamą lojalumo konfliktą, apribos tėvams galimybes manipuliuoti situacijomis, perduodant vaiką vienas kitam; 3) abu tėvai gali užtikrinti vaiko poreikius ir abiejų tėvų gyvenamosios vietos vaikui yra įprastos bei saugios; 4) vaikas, paklaustas, su kuriuo iš tėvų nori gyventi, yra nurodęs, kad nori gyventi su abiem; 5) toks bendravimo tvarkos modelis vaikui nėra naujas, buvo taikomas anksčiau; 6) vaiko ugdymo įstaiga – darželis „Š.“ yra (duomenys neskelbtini), kur gyvena tiek vaiko motina ((duomenys neskelbtini)), tiek tėvas ((duomenys neskelbtini)); 7) byloje nėra duomenų, kad tėvai negalėtų operatyviai pristatyti vaiko į ugdymo įstaigą; 8) iš pateiktų nuotraukų ir vaizdo įrašų matyti, kad vaikas turi socialinius ryšius su kitais žmonėmis abiejų tėvų gyvenamosiose vietose ar šalia jų. Taigi teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes ir teismų praktiką, vadovaujantis šalių vaiko interesais, nustato atsakovo prašomą vaiko bendravimo su tėvais tvarką pagal modelį „50:50 procentų laiko“ (CPK 178 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019).
45. Teismas, vertindamas atsakovo siūlomą bendravimo tvarką, atsižvelgia į protingumo principą ir vaiko interesus (CK 1.5 straipsnis). Teismo vertinimu, tėvo siūlomos bendravimo tvarkos 2 punkte nurodytas šalių bendravimo su vaiku nuotoliniu būdu laikas, atsižvelgiant į vaiko amžių (5 metai), ankstinamas nustatant, kad vaikas bendrauja su tėvu (motina), leisdamas laiką pas kitą iš tėvų, tris kartus per savaitę nuotolinio ryšio priemonėmis, nuo 19 val. – 20 val. Teismas papildo minėtą punktą nustatydamas, kad nuotolinio ryšio priemonėmis bendraujama pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais, bei pašalina dalį, numatančią „kiekvieno iš tėvų pageidaujamu laiku“, siekiant sumažinti tėvų nesutarimų galimybę ir aiškumo tikslais, taip pat užkirsdamas kelią vienam iš tėvų, nepertraukiamai reikalauti bendrauti su vaiku neapibrėžtą laiko tarpą, taip trukdant vaiko rėžimui, ir šalies asmeniniam gyvenimui.
46. Teismas pakeičia bendravimo tvarkos 11 punktą (dėl bendravimo su vaiku vasaros laikotarpiu, birželio-rugpjūčio mėnesiais) ir nustato, kad tėvai bendrauja su vaiku vasaros laikotarpiu, birželio-rugpjūčio mėnesiais: nelyginiais metais vasaros metu: po vieną savaitę (7 dienas); vaiko tėvas paima vaiką iš jo motinos pirmąją atostogų dieną 10 val. ir perduoda vaiką jo motinai paskutinę atostogų dieną 20 val.; lyginiais metais vasaros metu: po vieną savaitę (7 dienas), vaiko motina paima vaiką iš jo tėvo atostogų dieną 10 val. ir perduoda vaiką jo tėvui paskutinę atostogų dieną 20 val. Pažymėtina, kad teismas palieka tėvams galimybę, vadovaujantis protingumo principu (tikisi tėvų sąmoningumo) ir vaiko interesais, susitarti dėl ilgesnio laikotarpio, bendraujant su vaiku vasaros atostogų laikotarpiu, tokiais atvejais, jeigu atostogos būtų planuojamos pvz. 10 dienų.
47. Teismas pašalina iš prašomos bendravimo tvarkos jos 12 punktą – dėl bendravimo su vaiku per rudens, žiemos, pavasario atostogas. Pažymėtina, jog bendravimo tvarka numato, kad šalių vaikas bendrauja su tėvais kas antrą savaitę, todėl nėra būtinybės iš esmės to pakartoti rudens, žiemos, pavasario atostogų metu.
48. Teismas taip pat iš prašomos bendravimo tvarkos pašalina 13 punkto dalis, nustatančias bendravimą su vaiku antrą gimimo dieną (gegužės 24 d.). Tai nustatoma atsižvelgiant į tai, kad vaikas turi tik vieną gimimo dieną.
49. Teismas pašalina bendravimo tvarkos 9, 10 ir 14 punktų dalis, kurios numato, kad vaiko tėvai bendrauja su vaiku, „jeigu to pageidauja“, siekdamas nustatyti aiškų bendravimo režimą, sumažinti šalių nesutarimų galimybes.
50. Teismas pašalina iš bendravimo tvarkos jos 16 punktą, numatantį, kad dėl vaiko ligos ar kitų priežasčių neįvykęs vaiko bendravimo laikas su vienu iš tėvų, privalo būti kompensuojamas tam tėvui/motinai kitu papildomu laiku po ligos (ar kitos priežasties), atsižvengtina į tai, kad bendravimo tvarkos 15 punkte nustatyta, jog sergantį vaiką abu tėvai turi teisę lankyti vienas pas kitą, taip pat keisti vaiko gyvenamąją vietą vaikui sergant.
51. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teismas netenkina ieškovės reikalavimo dėl bendravimo tvarkos nustatymo ir tenkina dėl šios dalies priešieškinio reikalavimą iš dalies ir nustato šalių bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku, pagal kurią šalys su sūnumi maksimaliai ir lygiaverčiai bendrauja pagal „50:50 procentų laiko“ modelį, kai vaikas nepertraukiamai būna pas tėvą/motiną visą savaitę. Tėvas su sūnumi bendrauja kas antrą kiekvieno mėnesio savaitę nuo tos savaitės sekmadienio pasiimant vaiką iš motinos 10 val. – 10.30 val. iki kito sekmadienio 10 val. – 10.30 val., perduodant vaiką motinai. Nustato, kad abu tėvai turi teisę nevaržomai bendrauti su sūnumi telefonu bei kitomis pasirinktomis ryšio priemonėmis nustatant, kad vaiko tėvai privalo sudaryti galimybes paskambinti vaikui su vaizdu telefonu (per „FaceTime“ aplikaciją) arba kompiuterine programėle „Skype“ (su įjungtu vaizdu) tris kartus per savaitę: pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais, nuo 19 val. iki 20 val., kai vaikas leidžia laiką pas kitą tėvą. Tik jeigu nėra tokios galimybės, pokalbiai vyktų be vaizdo. Vienas iš tėvų negali drausti bei riboti bendravimo su vaiku tėvo/motinos siūlomu laiku, kai tam nėra objektyvių priežasčių. Taip pat teismas nustato bendravimą atostogų metu ir švenčių dienomis bei kt. dienomis, pakoreguodamas bendravimo tvarką aukščiau nurodytu būdu.
Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo
52. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymui po 300 Eur iki vaiko pilnametystės; atsakovas nurodo, kad nustačius vaiko gyvenamąją vietą su tėvu, spręstinas klausimas dėl suderinto 150 Eur iš kiekvieno iš tėvų išlaikymo priteisimo piniginėmis išmokomis. Nustačius lygiavertį vaiko bendravimą su tėvais, išlaikymas nepriteistinas, tėvams suderinant klausimus dėl vaiko einamųjų išlaidų apmokėjimo. Atsižvelgiant į tai, kad šalių vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su atsakovu, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo, atmestinas.
53. Pažymėtina, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, o pagal to paties straipsnio 3 dalį, materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.
54. Teismas nustatė šalių vaiko bendravimo su tėvais tvarką pagal modelį „50:50 procentų laiko“. Tuo atveju, kai vaiko faktiškai praleidžiamas laikas su abiem tėvais yra vienodas (pavyzdžiui, kai yra nustatytas bendravimo su vaiku modelis „50:50 procentų laiko“), abu tėvai faktiškai tenkina daugumą vaiko poreikių, turėdami atitinkamų išlaidų. Šių išlaidų, susijusių su kasdieninių, einamųjų vaiko poreikių tenkinimu, priteisimas iš vieno iš tėvų reikštų jų teisių ir pareigų disbalansą. Tačiau vaiko poreikiai neapsiriboja vien tik kasdieninėmis išlaidomis. Kai kurių iš šių poreikių tenkinimas reikalauja atitinkamų periodinių ar vienkartinių tėvų išlaidų (pavyzdžiui, vaiko ugdymo apmokėjimas). Nesant tėvų susitarimo dėl tokių išlaidų pasiskirstymo, preziumuojama, kad jas patiria tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Tokiu būdu išlaikymo priteisimas iš skyrium gyvenančio tėvo (motinos) suponuoja to iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta ir kuriam pavedama tvarkyti vaiko naudai priteistą išlaikymą uzufrukto teise, papildomas prievoles, susijusias su esminių vaiko poreikių tenkinimu (pavyzdžiui, vaiko ugdymo apmokėjimu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019).
55. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą pažymėjęs, kad šeimos santykių bylose teismui įstatymo skirtas aktyvus vaidmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2006; 2008 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2008, kt.). Taigi, vadovaujantis teismų praktika, teismas viršija priešieškinio reikalavimus ir iš skyrium gyvenančios motinos priteisia išlaikymą vaikui, išlaikymo dydį nustatant atsižvelgiant į tai, kad vaiko bendravimo su tėvais tvarka nustatyta pagal modelį „50:50 procentų laiko“ (CK 3.192 straipsnis).
56. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad vaiko poreikių per mėnesį suma yra 975,30 Eur, tačiau teismo posėdyje nurodė, kad vaiko poreikiai nuo ieškinio pateikimo pasikeitė, nes už vaiko ugdymo paslaugas (privatų darželį) moka 400 Eur kas mėnesį. Tačiau vaiko poreikiai sveikatos priežiūrai galimai sumažėjo, o vaiko sveikata pagerėjo. Atsakovas neginčijo šios darželio paslaugų sumos. Teismo posėdyje nurodė, kad prisiima didesnę vaiko išlaikymo naštą.
57. Teismas vertina vaikui priteistino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas, be kita ko, į nepilnamečio šalių sūnaus poreikius ir tėvų turtinę padėtį.
58. Minėta, kad ieškovė, dirbdama MB A, gauna 1 200 Eur (bruto) darbo užmokestį, neto – 800 Eur. Atsakovas dirba MB J., vadovu; asociacijoje „B“ prezidentu; gauna honorarus iš asociacijų „L“, „A“, „A“, jo nurodomas darbo užmokestis yra nuo 800 Eur iki 1 000 Eur kas mėnesį. Taigi abu tėvai turi finansines galimybes teikti vaikui jo poreikius atitinkantį išlaikymą.
59. Teismas nustatė šalių vaiko gyvenamąją vietą su tėvu, o bendravimo su tėvais tvarką – pagal modelį „50:50 procentų laiko“, todėl įvertinus protingus vaiko poreikius, šalių turtinę padėtį ir tai, jog abu tėvai faktiškai tenkins daugumą vaiko poreikių, turėdami atitinkamų išlaidų, todėl sprendžia, kad 180 Eur dydžio išlaikymas, teikiamas ieškovės, visiškai patenkins likusius nepilnamečio Ž. Ž. poreikius.
60. Vadovaujantis aukščiau išdėstytu teisiniu reguliavimu bei teismo nustatytomis aplinkybėmis, teismas atmeta ieškovės ieškinio reikalavimus dėl vaikui išlaikymo priteisimo ir šiuo atveju viršija priešieškinio reikalavimus - iš ieškovės priteisia 180 Eur dydžio išlaikymą vaikui, mokant periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (vaikas šiuo metu gyvena su motina), iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
61. Atsižvelgiant į tai, kad išlaikymas vaikui priteistas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, sprendimas nenukreiptinas vykdyti skubiai. Atsakovas skirtinas vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos (CK 3.190 straipsnis). Pagal CK 3.185 straipsnio 1 dalį ir CK 3.186 straipsnio 1 dalį atsakovas tvarko vaiko išlaikymo lėšas uzufrukto teise ir turi pareigą tvarkyti vaikui priklausantį turtą išimtinai jo interesais (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo
62. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.
63. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 8 685 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį, nuo 2017 m. lapkričio 26 d. iki 2020 m. lapkričio 26 d. Teigia, kad atsakovas išlaikymą vaikui pradėjo teikti tik nuo 2019 m. Atsakovas teikdavo 150 Eur dydžio išlaikymą (nuo 2019-07-01 iki 2020-03-01), o nuo 2020 m. kovo 1 d. iki šiol teikia tik 100 Eur dydžio išlaikymą. Išlaikymo įsiskolinimą skaičiuoja už laikotarpį nuo 2017 m. lapkričio 26 d. iki 2020 m. lapkričio 26 d. (36 mėn.), kas mėnesį skaičiuojant vaikui išlaikymą po 300 Eur – 10 800 Eur. Nuo 2019 m. liepos 4 d. iki 2020 m. spalio 2 d., atsakovas yra sumokėjęs 2 115 Eur išlaikymo, todėl įsiskolinimas sudaro 8 685 Eur.
64. Atsakovas nurodo, kad šis reikalavimas nepagrįstas, tiek 2019 m., tiek iki 2020 m. pabaigos, vaikas su tėvu ir motina laiko praleisdavo vienodai. Tėvas teikė vaikui išlaikymą grynaisiais pinigais, pavedimais, apmokėjo už darželį, patyrė kitas išlaidas.
65. Byloje pateiktas akcinės bendrovės (toliau – AB) „Swedbank“ sąskaitos išrašas, nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2020 m. lapkričio 1 d., kuris patvirtina, kad atsakovas minėtu laikotarpiu pervesdavo ieškovei nuo 100 Eur iki 150 Eur per mėnesį nurodydamas, kad pinigai skiriami vaikui. Atsakovas pateikė 2021 m. balandžio 20 d. lentelę apie patirtas išlaidas vaikui nuo 2018 m. lapkričio mėn. iki 2021 m. balandžio mėn. Nurodė, kad vaiko poreikių patenkinimui iš viso šiuo laikotarpiu skyrė 7 182,94 Eur. Nurodė, kad nuo 2017 m. sausio iki 2018 m. vasario vaikui ir šeimai išleido 4 800,96 Eur. Objektyvių duomenų, kurie patvirtintų likusias atsakovo išlaidas (išskyrus nuo 2019-07-01 iki 2020-11-01) byloje nėra, tačiau remiantis šalių susirašinėjimais, vaizdo įrašais, nuotraukomis, kt., nustatyta, jog vaikas su tėvu praleisdavo daug laiko, t. y. tėvo namuose buvo maitinamas, tėvas apmokėdavo už vaiko pramogas, lavinimo priemones, Tarnybos duomenimis, namuose yra vaikui skirtas atskiras kambarys, taip pat yra atskira erdvė žaidimams, todėl akivaizdu, kad atsakovas prisidėjo prie vaiko poreikių tenkinimo ne tik mokėdamas motinai vaiko išlaikymą, tačiau ir dengdamas kitas išlaidas.
66. Pažymėtina, kad teismo posėdyje ieškovė neprieštaravo, jog vaikas dažnai laiką leisdavo su tėvu, kuris tuo metu apmokėdavo visas su vaiku susijusias išlaidas (ieškovė įdėdavo tik sauskelnes). Taip pat neneigė, kad tėvas pirkdavo vaikui vaistus, patirdavo papildomas išlaidas, kurių su tėvu neaptarė ir neskaičiavo. Iš šalių susirašinėjimų ir kitų įrodymų nustatyta, kad ieškovė galimai turėjo įsiskolinimų už vaiko darželį. Atsakovas nurodė, kad padengė šiuos įsiskolinimus, o ieškovė neginčijo šių aplinkybių teismo posėdyje.
67. Pažymėtina, kad ieškovė išlaikymo vaikui įsiskolinimą skaičiuoja nuo 2017 m. lapkričio 26 d. Atsakovas nurodė, kad šalys skyrium gyvena nuo 2018 m. pabaigos. Teismo posėdyje ieškovė sutiko, kad faktiškai šalys skyrium gyvena nuo 2018 m. spalio mėn. Taigi, ieškovė sutiko, kad iki 2018 m. spalio mėn. šalys gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, todėl vaiko išlaikymo įsiskolinimas už šį laikotarpį neskaičiuotinas, o teismui turinti duomenų, kad šalių vaikas gyvendavo pas abu tėvus, o tėvas tuo laikotarpiu tenkindavo visus vaiko poreikius bei nuo 2019 m. liepos mėn. mokėdavo išlaikymą motinai, darytina išvada, kad ieškovės prašymas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo yra nepagrįstas (CPK 178 straipsnis).
68. Taip pat pažymėtina, kad ieškovė anksčiau nereiškė atsakovui ir teismui jokių reikalavimų dėl neteikiamo ar nepakankamo vaiko išlaikymo ar išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, o šiuos reikalavimus pareiškė tik tada, kai atsakovas kreipėsi į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo, todėl teismas ir dėl šios priežasties netenkina ieškovės reikalavimo dėl 8 685 Eur išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš atsakovo.
69. Išaiškinti šalims, kad šis sprendimas neužkerta kelio ateityje, iš esmės pasikeitus aplinkybėms, šalims kreiptis į teismą su prašymu dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo dydžio pakeitimo ar/ir bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo
70. Teismas 2020 m. lapkričio 30 d. nutartimi priteikė laikinąsias apsaugos priemones – nustatė laikiną tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką; 2020 m. gruodžio 3 d. nutartimi priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą vaikui, mokamą po 180 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-11-30) iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 20 d. nutartimi šioje byloje laikinosios apsaugos priemonės paliktos nepakeistos. Pagal CK 3.65 straipsnį, šeimos bylose laikinosios apsaugos priemonės galioja iki sprendimo priėmimo, tačiau šioje byloje išlaikymas vaikui priteistas iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, todėl iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo paliktinos galioti 2020 m. lapkričio 30 d. nutartimi ir 2020 m. gruodžio 3 d. nutartimi nustatytos laikinosios apsaugos priemonės. Įsiteisėjus teismo sprendimui, laikinosios apsaugos priemonės naikintinos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
71. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1–2 dalys).
72. Ieškovė, kreipdamasi į teismą su ieškiniu sumokėjo 150 Eur žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 1, 10 punktai). Taip pat byloje esantys prijungti įrodymai patvirtina, kad ieškovė patyrė 4 375 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Viso ieškovė patyrė 5 525 Eur bylinėjimosi išlaidų.
73. Atsakovas, kreipdamasis į teismą su priešieškiniu sumokėjo 150 Eur žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 1, 10 punktai).
74. Šiuo atveju teismas netenkino visų ieškovės ieškinio reikalavimų (0 proc.), todėl ieškovei iš atsakovo nepriteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.
75. Teismas tenkino 100 proc. atsakovo priešieškinio reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, 85 proc. tenkino reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Teismas tenkino 93 proc. (100 proc + 85 proc. : 2) atsakovo priešieškinio reikalavimų, už kuriuos atsakovas sumokėjo 150 Eur, todėl atsakovui iš ieškovės priteistina 139,50 Eur žyminio mokesčio (150 Eur x 93 proc.).
76. Atsakovas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė išlaidas už advokato padėjėjo teisinę pagalbą patvirtinančių įrodymų, todėl atsakovui išlaidos už advokato padėjėjo teisinę pagalbą iš ieškovės nepriteistinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
77. Už reikalavimus, priteisti išlaikymą ir (ar) išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiam vaikui atsakovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl šios išlaidos priteistinos valstybei iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
78. Už reikalavimus dėl išlaikymo priteisimo mokėtinas 48,60 Eur žyminis mokestis (180 Eur x 12 mėn. x 3 proc. = 64,80 Eur – 25 proc. (ieškinys paduotas el. ryšio priemonėmis) = 48,60 Eur). Atsižvelgiant į tai, valstybei iš ieškovės priteistinas 48,60 Eur žyminis mokestis (93 straipsnio 1 dalis).
79. Nagrinėjamoje byloje nesusidarė išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl jos iš šalių nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinio netenkinti. Priešieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti nepilnamečio vaiko Ž. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su atsakovu Ž. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) jo gyvenamojoje vietoje.
Priteisti iš ieškovės I. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko Ž. Ž. išlaikymui po 180 Eur per mėnesį, nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo dydį kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Paskirti atsakovą Ž. Ž. priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui Ž. Ž. lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.
Nustatyti ieškovės I. T. bendravimo su nepilnamečiu vaiku Ž. Ž., tvarką, pagal kurią:
1. Š. Ž. Ž. (toliau – ir tėvas) ir I. T. (toliau – ir motina) su sūnumi Ž. Ž. (toliau – ir sūnus) maksimaliai ir lygiaverčiai bendrauja pagal „50:50 procentų laiko“ modelį, kai vaikas nepertraukiamai būna pas tėvą/motiną visą savaitę. Tėvas su sūnumi bendrauja kas antrą kiekvieno mėnesio savaitę nuo tos savaitės sekmadienio, pasiimant vaiką iš motinos 10 val. – 10.30 val. iki kito sekmadienio 10 val. – 10.30 val. perduodant vaiką motinai;
2. Nustatyti, kad abu vaiko tėvai turi teisę nevaržomai bendrauti su sūnumi telefonu bei kitomis pasirinktomis ryšio priemonėmis, kiek tai neprieštarauja nepilnamečio vaiko dienos režimui ar interesams, nustatant, kad vaiko tėvai privalo sudaryti galimybes paskambinti vaikui su vaizdu telefonu (per „FaceTime“ aplikaciją) arba kompiuterine programėle Skype (su įjungtu vaizdu) tris kartus per savaitę: pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais, nuo 19 val. iki 20 val., kai vaikas leidžia laiką pas kitą tėvą. Tik jeigu nėra tokios galimybės, pokalbiai vyksta be vaizdo. Vienas iš tėvų negali drausti bei riboti bendravimo su vaiku tėvo/motinos siūlomu laiku, kai tam nėra objektyvių priežasčių.
3. Nustatyti, kad tėvui ar motinai siekiant išvykti su vaiku į užsienio valstybę, yra būtinas kito tėvo/motinos sutikimas, t. y. dėl bet kokio vaiko išvykimo į užsienį yra privalomas antrojo iš tėvų raštiškas sutikimas. Tuo būdu užtikrinant tėvų valdžios lygybės principą ir geriausius vaiko interesus.
4. Nustatyti, kad norint pakeisti vaiko Ž. Ž. ikimokyklinio ugdymo įstaigas ir mokslo įstaigas yra būtinas abiejų tėvų raštiškas sutikimas.
5. Nustatyti, kad dėl bet kokių papildomų vaiko užsiėmimų ir būrelių vaiko tėvai turi spręsti bendru sutarimu esant abiejų tėvų sutikimui, priešingu atveju, vienas iš tėvų turi teisę atsisakyti vesti vaiką į užsiėmimus ar būrelius savo bendravimo su vaiku laiku, jeigu toks sprendimas buvo priimtas be vieno iš tėvų sutikimo.
6. Vaiko tėvai su vaiku švenčia pagrindines katalikų šventes pagal rotacijos principą: nelyginiais metais (2021, 2023 ir t. t.), jeigu tai ir nepatenka į tėvo bendravimo laiką, Šv. Kūčias, Šv. Kalėdas, nuo gruodžio 24 d. 10 val. iki gruodžio 26 d. 10 val., su vaiku praleidžia tėvas, o antrąją Šv. Kalėdų dieną, nuo gruodžio 26 d. 10 val. iki gruodžio 27 d. 10 val. su vaiku praleidžia motina. Nelyginiais metais Šv. Velykų pirmąją dieną, nuo 10 val. iki kitos dienos 10 val., su vaiku praleidžia tėvas, o antrąją Šv. Velykų dieną, nuo 10 val. iki kitos dienos 10 val., su vaiku praleidžia motina; lyginiais metais (2022, 2024 ir t.t.), jeigu tai ir nepatenka į motinos bendravimo laiką, Šv. Kūčias, Šv. Kalėdas, nuo gruodžio 24 d. 10 val. iki gruodžio 26 d. 10 val., su vaiku praleidžia motina, o antrąją Šv. Kalėdų dieną, nuo gruodžio 26 d. 10 val. iki gruodžio 27 d. 10 val., su vaiku praleidžia tėvas. Lyginiais metais Šv. Velykų pirmąją dieną, nuo 10 val. iki kitos dienos 10 val., su vaiku praleidžia tėvas, o antrąją Šv. Velykų dieną, nuo 10 val. iki kitos dienos 10 val., su vaiku praleidžia motina, ir t. t.
7. Nepriklausomai nuo to, kaip pasiskirstys bendravimo grafikas, Naujuosius metus vaikas sutinka: nelyginiais metais (2021, 2023 ir t. t.), pradedant 2021 m., gruodžio 31 d. nuo 10 val. iki 2022 sausio 2 d. 10 val. su tėvu, pasiimant ir perduodant motinai arba nuvedant į ugdymo įstaigą, jei tos dienos patenka į grafiką, kada vaikas bendrauja su motina; lyginiais metais (2022, 2024 ir t. t.) 2022 m. gruodžio 31 d. nuo 10 val. iki 2023 m. sausio 2 d. 10 val. su motina, pasiimant ir perduodant tėvui arba nuvedant į ugdymo įstaigą, jei tos dienos patenka į grafiką, kada vaikas bendrauja su tėvu.
8. Lapkričio 1-ąją (Visų šventųjų dieną) vaikas praleidžia: nelyginiais metais (2021, 2023 ir t. t.) su tėvu. Jei ši diena patenka į grafiką, kada vaikas bendrauja su motina, tada tėvas paima vaiką iš jo motinos 10 val. ir kitą dieną nuveda į ugdymo įstaigą arba perduoda motinai 10 val.; lyginiais metais (2022, 2024 ir t. t.) su motina. Jei ši diena patenka į grafiką, kada vaikas bendrauja su tėvu, tada motina paima vaiką iš jo tėvo 10 val. ir kitą dieną nuveda į ugdymo įstaigą arba perduoda tėvui 10 val.
9. Vaiko motina su vaiku kasmet švenčia Motinos dieną (pirmąjį gegužės sekmadienį). Jei Motinos diena patenka į grafiką, kada vaikas bendrauja su tėvu, tada motina paima vaiką iš jo tėvo sekmadienį 10 val. ir kitą dieną nuveda į ugdymo įstaigą arba perduoda vaiko tėvui 10 val.
10. Vaiko tėvas kartu su vaiku kasmet švenčia Tėvo dieną, pirmąjį birželio sekmadienį. Jei Tėvo diena patenka į grafiką, kada vaikas bendrauja su motina, tada tėvas paima vaiką iš jo motinos sekmadienį 10 val. ir kitą dieną nuveda į ugdymo įstaigą arba perduoda vaiko motinai 10 val.
11. Vaiko tėvai bendrauja su vaiku vasaros laikotarpiu, birželio-rugpjūčio mėnesiais: nelyginiais metais (2021, 2023 ir t. t.) vasaros metu po vieną savaitę (7 dienas), vaiko tėvas paima vaiką iš jo motinos pirmąją atostogų dieną 10 val. ir perduoda vaiką jo motinai paskutinę atostogų dieną 20 val.; lyginiais metais (2022, 2024 ir t.t.) vasaros metu: po vieną savaitę (7 dienas) įskaitytinai, vaiko motina paima vaiką iš jo tėvo atostogų dieną 10 val. ir perduoda vaiką jo tėvui paskutinę atostogų dieną 20 val. Tėvams paliekama galimybė tarpusavyje susitarti dėl ilgesnio bendravimo atostogų metu laikotarpio, atsižvelgiant į vaiko interesus.
12. Vaiko tėvai organizuoja ir švenčia kartu su sūnumi jo gimimo dieną pagal rotacijos principą: nelyginiais metais (2021, 2023 ir t.t.) vaiko gimimo dieną (gegužės 23 d.) su vaiku praleidžia tėvas. Jei gimimo diena patenka į grafiką, kada vaiko motina bendrauja su vaiku, tada tėvas paima vaiką iš ugdymo įstaigos arba jo motinos tos dienos 10 val. ir kitą dieną nuveda į ugdymo įstaigą arba perduoda motinai 10 val.; lyginiais metais (2022, 2024 ir t.t.) vaiko gimimo dieną (gegužės 23 d.) su vaiku praleidžia motina. Jei gimimo diena patenka į grafiką, kada vaiko tėvas bendrauja su vaiku, tada motina paima vaiką iš ugdymo įstaigos arba jo tėvo tos dienos 10 val. ir kitą dieną nuveda į ugdymo įstaigą arba perduoda tėvui 10 val.
13. Abu vaiko tėvai turi teisę švęsti savo gimtadienius su sūnumi: jei vaiko motinos gimimo diena patenka į grafiką, kada vaikas bendrauja su tėvu, tada motina paima vaiką iš ugdymo įstaigos arba 10 val. iš vaiko tėvo ir kitą dieną nuveda į ugdymo įstaigą arba perduoda tėvui 10 val., jei vaiko tėvo gimimo diena patenka į grafiką, kada vaikas bendrauja su motina, tada tėvas paima vaiką iš ugdymo įstaigos arba 10 val. iš vaiko motinos ir kitą dieną nuveda į ugdymo įstaigą arba perduoda motinai 10 val., atitinkamai, iš anksto suderinus, toks bendravimo laikas vėliau privalo būti kompensuojamas vienam iš tėvų, kito tėvo/motinos bendravimo su vaiku laiku;
14. Kai vaikas suserga esant pas vieną iš tėvų, toliau vaikas gydytis lieka ir jo gydymusi rūpinasi tas iš tėvų, pas kurį būdamas vaikas susirgo, nebent šalys vaiko labui susitaria kitaip. Sergantį vaiką abu tėvai turi teisę lankyti vienas pas kitą, savo apsilankymo laiką iš anksto suderinę pagal susitarimą raštu, SMS žinute ar el. laišku.
15. Jeigu vaiko ligos metu tėvas/motina negali būti su vaiku, vaikas turi teisę būti perduotas vienam iš tėvų bendru sutarimu.
16. Jeigu abu tėvai su vaiku negalės bendrauti aukščiau punktuose aprašytuose susitarimuose nustatyta tvarka dėl bet kurio iš jų ligos, kurios faktą privalo patvirtinti medikų išduota pažyma, tėvai apie tokias aplinkybes privalo įspėti vienas kitą kiek įmanoma anksčiau (per protingą terminą), o bendravimo laikas su vaiku yra perkeliamas bei kompensuojamas kitu laiku.
17. Teismui nustačius tėvo/motinos bendravimo tvarką su vaiku, šalys abiejų geranorišku susitarimu, atsižvelgdami į vaiko interesus, savo galimybes ar atsiradus nenumatytoms aplinkybėms (vaiko ar tėvų liga, neatidėliotini darbo reikalai, komandiruotės, artimų giminaičių šventės ir pan.), gali nukrypti nuo teismo nustatytos tvarkos. Taip pat geranorišku abiejų bendru šalių sutarimu bendravimo su vaiku tvarkoje nurodytas laikas gali būti trumpesnis ar ilgesnis, pagal susitarimą raštu, SMS žinute ar el. laišku. Jei kuris nors iš tėvų dėl svarbių priežasčių (ligos, darbinės veiklos ir pan.) negali įgyvendinti bendravimo su vaiku tvarkos, tai abi šalys privalo apie tai pranešti kitam vaiko tėvui/motinai iš anksto per protingą laiko tarpą ir iš anksto suderinti, kuriuo metu siekia įgyvendinti bendravimo tvarkoje numatytą ir neišnaudotą laiką.
18. Nustatyti, kad norint pakeisti vaiko Ž. Ž. ikimokyklinio ugdymo įstaigas ir mokslo įstaigas yra būtinas abiejų tėvų raštiškas sutikimas.
19. Protingas terminas, informuojant šalims viena kitą, butų laikomas kuo ankščiau arba ne vėliau kaip 1 diena iki nustatytos bendravimo tvarkos dienos, kad kita šalis galėtų pakeisti savo dienotvarkę.
Kitų priešieškinio reikalavimų, netenkinti.
Priteisti valstybei iš ieškovės I. T. 48,60 Eur žyminį mokestį, sumokant šią sumą į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią akcinėje bendrovėje „Swedbank“, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikiant teismui.
Priteisti atsakovui Ž. Ž. iš ieškovės I. T. 139,50 Eur žyminio mokesčio.
Palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nutartimi ir 2020 m. gruodžio 3 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.
Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nutartimi ir 2020 m. gruodžio 3 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Išaiškinti šalims, kad šis sprendimas neužkerta kelio ateityje, iš esmės pasikeitus aplinkybėms, šalims kreiptis į teismą su prašymu dėl vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo dydžio ar/ir bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.