- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-06
- Bylos Nr.
- e2S-1274-864/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Mikonienė
- Suinteresuotas asmuo
- Ž. Ž., I. T.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės I. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal antstolio D. K. pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys – Ž. Ž., I. T., išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Antstolis D. K. (toliau – antstolis) Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 771 straipsnio 6 dalies pagrindu pateikė teismui 2021 m. sausio 21 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą (toliau – sprendimų neįvykdymo aktas), kuriame nustatė, kad skolininkė I. T. (toliau ir skolininkė, motina) neįvykdė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2- 37318-984/2020, bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-40065-984/2020, nustatytos bendravimo tvarkos, t. y. nesudarė galimybių išieškotojui Ž. Ž. (toliau ir išieškotojas, tėvas) bendrauti su nepilnamečiu vaiku nustatytu metu, t. y. 2020 m. gruodžio 26 d., 2020 m. gruodžio 27 d., 2020 m. gruodžio 29 d., 2021 m. sausio 5 d., 2021 m. sausio 7 d., 2021 m. sausio 9 d., 2021 m. sausio 10 d., 2021 m. sausio 12 d.
2. Antstolis sprendimų neįvykdymo akte nurodė, kad vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal išieškotojo Ž. Ž. pateiktą vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-37318-984/2020, kuria nustatyta laikina tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku Ž. Ž. tvarka. Remiantis minėta teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nutartimi nustatyta tokia tėvo bendravimo su vaiku tvarka:
2.1. tėvas Ž. Ž. bendrauja su vaiku Ž. Ž. darbo dienomis kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį, pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos 18 val. ir gražindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą tos pačios dienos 20 val.;
2.2. tėvas, nuo antrosios savaitės, kuomet taikoma laikinoji bendravimo tvarka ir toliau kas antrą savaitgalį, pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį 10 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį 19 val.;
2.3. 2020 m. Šv. Kūčias, Šv. Kalėdų pirmąją dieną vaikas Ž. Ž. praleidžia su motina, o antrąją Šv. Kalėdų diena – su tėvu. Vaiką tėvas paima iš jo gyvenamosios vietos 2020 m. gruodžio 26 d. 10 val. ir grąžina į jo gyvenamąją vietą gruodžio 27 d. 20 val. Naujųjų metų išvakares vaikas praleidžia su motina;
2.4. tėvo bendravimas su vaiku vyksta nedalyvaujant motinai I. T. ir senelei Ž. T.;
2.5. jeigu tėvo bendravimo su vaiku metu vyksta vaiko užsiėmimai, renginiai, šventės, tėvas privalo užtikrinti vaiko dalyvavimą šiuose užsiėmimuose, renginiuose ir šventėse;
2.6. tėvas taip pat turi teisę bendrauti su vaiku abiejų šalių suderintu metu telefonu bei kitomis pasirinktomis ryšio priemonėmis.
Žemesnės instancijos teismas
3. Išieškotojas antstoliui taip pat pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-40065-984/2020, kuria išaiškinta, kad neatsižvelgiant į Vilniaus miesto apylinkes teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nutartimi nustatytą bendravimo tvarką, šalys privalo laikytis Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2020 m. lapkričio 4 d. nutarime Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ nustatytų aktualių sąlygų. Tokiais atvejais, kai vaiko Ž. Ž. ir tėvo Ž. Ž. bendravimas tiesiogiai yra objektyviai negalimas dėl teisės aktais nustatyto kontaktų apribojimo, tėvų ar vaiko ligos, ar kitų priežasčių, vadovaujantis nustatytos bendravimo tvarkos 6 punktu, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, tėvas Ž. Ž. turi teisę bendrauti su vaiku Ž. Ž. telefonu bei kitomis pasirinktomis nuotolinio ryšio priemonėmis.
4. Antstolis 2020 m. gruodžio 28 d. patvarkymu Nr. S-20-174-38355 įpareigojo skolininkę I. T. pateikti jam duomenis, ar yra vykdomos anksčiau minėtos teismo nutartys, o jeigu skolininkė nesudaro galimybių išieškotojui bendrauti su vaiku nustatytu metu, įpareigojo skolininkę pateikti paaiškinimą, dėl kokių priežasčių nėra tinkamai vykdomos aukščiau minėtos teismo nutartys, taip pat skolininkę informavo, kad nustačius anksčiau nurodyto vykdomojo dokumento nevykdymą arba netinkamą vykdymą, CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka bus surašytas aktas apie sprendimo neįvykdymą bei kreiptasi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su prašymu skirti skolininkei I. T.iki 300 Eur dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai.
5. Antstolis, susipažinęs su vykdomojoje byloje surinktais duomenimis (2020 m. gruodžio 31 d. skolininkės atstovės atsakymu, 2020 m. gruodžio 31 d. pranešimu dėl bendravimo tvarkos pažeidimo, 2021 m. sausio 7 d. išieškotojo pranešimais, 2021 m. sausio 7 d. skolininkės atstovės paaiškinimais, 2021 m. sausio 8 d. ir 2021 m. sausio 11 d. bei 2021 m. sausio 15 d. išieškotojo pranešimais), nustatė, kad skolininkė I. T. netinkamai vykdo teismo nutartimis nustatytą bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, t. y. nesudaro galimybių išieškotojui bendrauti su nepilnamečiu vaiku nustatytu metu.
Atsiliepimas
6. Suinteresuotas asmuo (skolininkė) I. T. pateiktame atsiliepime prašė atmesti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad kreipėsi į teismą, prašydama išaiškinti, kaip turėtų būti vykdoma teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nutartimi nustatyta laikina tėvo Ž. Ž. bendravimo su nepilnamečiu vaiku Ž. Ž. tvarka esant galiojančiam šalyje paskelbtam karantinui bei susirgus vaikui (karščiuojant, pasireiškiant peršalimo simptomams). Suinteresuoto asmens I. T. vertinimu, teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartimi išaiškinta, kad karantino laikotarpiu išieškotojo Ž. Ž. bendravimas su mažamečiu vaiku Ž. Ž. turi ir gali vykti tik nuotoliniu būdu. Siekdama tinkamai vykdyti 2020 m. gruodžio 22 d. teismo nutartį, suinteresuotas asmuo I. T. nedelsiant savarankiškai užtikrino vaiko tėvui nuotolinio ryšio bendravimą su vaiku Skype programoje pagal 2020 m. lapkričio 30 d. dienos nustatyta tvarką, o vėliau ir susitikimus lauke. Atsižvelgiant į 2020 m. gruodžio 22 d. teismo nutartyje padarytus išaiškinimus ir esant paskelbtam karantinui, tame tarpe ir esant draudžiamiems daugiau nei vienos šeimos ir (ar) vieno namų ūkio artimiems kontaktams, išieškotojo Ž. Ž. ir nepilnamečio Ž. Ž. bendravimas 2020 m. gruodžio 26 d., 2020 m. gruodžio 27 d., 2020 m. gruodžio 29 d., 2021 m. sausio 5 d., 2021 m. sausio 7 d., 2021 m. sausio 9 d., 2021 m. sausio 10 d., 2021 m. sausio 12 dienomis buvo vykdomas nuotoliniu būdu (naudojantis nuotolinio ryšio priemonėmis), t. y. taip, kaip buvo nurodyta 2020 m. gruodžio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartyje. Minėtomis dienomis tėvo ir sūnaus vykęs bendravimas nuotoliniu būdu negali būti laikomas, kaip išieškotojo teisių ribojimas ir/ar teismo nutarčių nevykdymu. Skolininkės teigimu, antstolio 2021 m. sausio 21 d. patvarkymas Nr. S- 21- 174- 1986, kuriuo nustatyta, kad skolininkė I. T. neva tai neįvykdė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nutartyje bei 2020 m. gruodžio 22 d. nutartyje nustatytos tėvo ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarkos yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas remiantis ne objektyviais ir patikrintais duomenimis, tačiau melagingais ir vienpusiškais bei subjektyviais išieškotojo pranešimais, todėl skolininkė jokiu būdu negali būti baudžiama už sąžiningą 2020 m. gruodžio 22 d. teismo nutarties vykdymą joje nurodytu būdu.
7. Suinteresuotas asmuo (išieškotojas) Ž. Ž. pateiktame atsiliepime ir rašytiniuose paaiškinimuose prašė tenkinti antstolio prašymą dėl baudos skolininkei skyrimo, poziciją grindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 1257- 916/2021. Nurodė, kad skolininkė I. T. 2020 m. gruodžio 25 d. elektroniniu laišku informavo jį, kad vienašališkai keičia ir nesilaikys 2020 m. lapkričio 30 d. teismo nutartimi pritaikytos laikinosios bendravimo tvarkos, vaiko neperduos tėvui ir uždraudžia vaikui tiesiogiai bendrauti bei susitikti su tėvu. Išieškotojo vertinimu, tokie vaiko motinos veiksmai buvo savavališki, nederinti su juo, vertintini kaip grubus teismo nustatytos bendravimo tvarkos pažeidimas. Visuose elektroniniuose laiškuose skolininkė nurodė ir faktiškai patvirtino, kad ji sąmoningai ir piktybiškai pažeidinės teismo nustatytą bendravimo tvarką, t. y. neleis vaikui susitikti su tėvu ir uždraus jiems tiesiogiai bendrauti, kol baigsis karantinas. Laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 26 d. iki 2021 m. sausio 12 d. I. T. nevykdė teismo nutarčių bei padarė net aštuonis pažeidimus. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad vaiko motina I. T. ir anksčiau, per dvejus gyvenant skyrium metus, ne kartą draudė bei ribojo vaiko ir tėvo bendravimą, dėl to pareiškėjas dar 2019 m. kreipėsi į Vaiko teisių tarnybos skyrių. Iki 2020 m. rugsėjo pabaigos vaikas Ž. Ž. apskritai su abiem tėvais praleisdavo po lygiai laiko, atostogaudavo su kiekvienu ilgesniais laikotarpiais. Berniukui tai buvo įprasta bendravimo tvarka ir saugi bei rami aplinka su abiem tėvais. Išieškotojas pažymi, kad vaiko ir tėvo pirmieji nuotoliniai pokalbiai dėl vaiko motinos netinkamų veiksmų vyko su išjungta vaiko vaizdo kamera (tėvas bendraudamas vaiko nematė). Vėliau visi nuotoliniai tėvo ir vaiko bendravimai buvo piktybiškai trukdomi, kišamasi į vaiko ir tėvo bendravimą, pokalbiai išjunginėjami, vaikas nuteikinėjamas prieš tėvą, liepiama vaikui nekalbėti su tėvu, daromas psichologinis spaudimas. Be to, berniukas namuose dažnai būdavo paliekamas tik su senele, kuri taip pat nuolat siekė nutraukti vaiko ir tėvo bendravimą. Anot vaiko tėvo, toks bendravimas su vaiku tik nuotoliniu būdu neatitinka vaiko interesų bei poreikių, nekompensuoja ir negali būti kaip pakaitalas tiesioginiam vaiko bendravimui su tėvu. Dėl susidariusios situacijos išieškotojas kreipėsi į teismą, prašydamas dar kartą išaiškinti, ar vaiko motina I. T., remdamasi 2020 m. gruodžio 22 d. teismo nutartimi, turi teisę riboti bei drausti vaiko ir tėvo tiesioginį bendravimą, kai nėra vaiko ir tėvo ligos bei kitų priežasčių. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. sausio 14 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-3119-984/2021, išaiškino, kad I. T. neturi teisės riboti bei drausti tėvo Ž. Ž. ir vaiko Ž. Ž. tiesioginio bendravimo, kai nėra vaiko ir tėvo ligos bei kitų objektyvių priežasčių, remiantis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje e2-40065-984/2020 (šiuo metu civilinės bylos Nr. e2-3119-984/2021). Šia nutartimi teismas dar kartą abiem šalims pakartotinai išaiškino apie šeimos sampratą, kad ir karantino metu nėra draudžiama vaikams matytis su jų tėvais ir tiesiogiai bendrauti. Antstolis D. K. taip pat prieš tai kreipėsi į teismą nuotoliniu žodiniu būdu dėl 2020 m. gruodžio 22 d. nutarties ir buvo paaiškinta, kad I. T. neturėjo teisės drausti bei riboti vaiko ir tėvo bendravimo. Pažymi, kad vaiko motina, uždraudusi vaikui tiesiogiai bendrauti su tėvu, vaiką vedžiojo pas jos samdomą psichologę, į gyvas konsultacijas, palikdavo vaiką su senele, o pati eidavo bendrauti ir nakvoti pas kitus žmones, tokiu būdu pažeisdama karantino reikalavimus. Toks I. T. Lietuvos Respublikos įstatymų, Vyriausybės nutarimų ar teismo nutarčių apsimestinis nesuvokimas ir tyčinis jų nevykdymas, ignoravimas ar pakeitimas jokiais būdais jos nuo atsakomybės neatleidžia, bet priešingai – užtraukia pilną atsakomybę. Vaiko tėvui dėl minimaliai nustatytos galimybės bendrauti su vaiku gyvai ar per ryšio priemones, tenka kęsti nuolatinį pažeminimą, tyčiojimąsi, kitaip nusileidinėti neadekvatiems reikalavimams, tariamai būti nuo savo vaiko per dviejų metrų atstumą. Tėvui teko kreiptis ir į vaikų teisių tarnybą, į antstolį ir į policiją, kad būtų nustatytas neleistinas ir neteisėtas motinos elgesys. Dėl tokio motinos elgesio labiausiai nukenčia vaikas, kuris kenčia neapibrėžtumą, nors jam šiuo vystymosi metu ypatingai reikia aiškios bendravimo tvarkos, aiškumo kada jis pamatys tėvą. Vaikas nuolat klausia, kada jis grįš namo pas tėvą, ar tėvas jo nepaliks, akivaizdu iš vaiko elgesio, kad jis yra psichologiškai gniuždomas, taikomos neleistinos auklėjamosios priemonės, vaikas yra pasimetęs, tėvą dažnai pavadina močiute, iš ko matyti, kad su motina vaikas dažnai nebūna.
Žemesnės instancijos teismas
8. Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą Nr. 3SD-1013, kurioje nurodė, kad tuo atveju, jeigu motina I. T. nevykdo teismo sprendimu patvirtintos tėvo bendravimo su vaiku tvarkos ir toks nevykdymas nėra nulemtas objektyvių, nuo motinos valios nepriklausančių aplinkybių, ir/arba būtinas vaiko saugumui ir/arba sveikatai ginčo momentu užtikrinti ir/arba apsaugoti, galima būtų daryti pagrįstą išvadą, jog nesilaikydama teismo patvirtintos tėvo bendravimo su vaiku tvarkos motina pažeidžia nepilnamečio vaiko teisę į šeimos ryšius ir jų išsaugojimą, tokie jos veiksmai/neveikimas prieštarauja vaiko interesams. Teismui nusprendus tenkinti antstolio D. K. prašymą skirti baudą I. T., nustatant baudos dydį prašo atsižvelgti į tai, kad baudą motina turės sumokėti iš šeimos lėšų ir tai gali turėti įtakos nepilnamečio vaiko kasdienių poreikių tenkinimui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 15 d. nutartimi antstolio prašymą tenkino ir skyrė skolininkei I. T. 100 Eur vienkartinę baudą už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-37318-984/2020, ir 2020 m. gruodžio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-40065-984/2020, nustatytos tėvo (išieškotojo) Ž. Ž. laikinos bendravimo tvarkos su sūnumi Ž. Ž. nevykdymą, išieškotojo Ž. Ž. naudai.
10. Teismas nustatė, kad skolininkė netinkamai interpretavo teismo 2020 m. gruodžio 22 d. ir 2021 m. sausio 14 d. nutarčių, kuriomis išaiškintas 2020 m. lapkričio 30 d. nutarties dėl nustatytos laikinos skyrium gyvenančio tėvo (išieškotojo) ir vaiko bendravimo tvarkos vykdymas, turinį, todėl nepagrįstai skyrium gyvenančiam tėvui ir vaikui teismo nutartimi nustatytą bendravimo tvarką vykdė tik nuotoliniu būdu.
11. Nurodė, kad kaip žinia, Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė), atsižvelgdama į nepalankią epideminę COVID-19 (koronavirusinės infekcijos) situaciją, 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 nuo 2020 m. kovo 16 d. 00 val. paskelbė visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje karantiną. Įvedus karantino režimą, buvo imtasi tam tikrų judėjimo per sieną ir šalies viduje, viešojo ir privataus sektoriaus veiklos ribojimo, švietimo, sveikatos priežiūros, socialines paslaugas teikiančių įstaigų darbo organizavimo priemonių. Šių priemonių tikslas buvo užkirsti kelią koronavirusinės infekcijos paplitimui. Atkreipė dėmesį į tai, kad šiame Vyriausybės nutarime, kaip ir vėliau buvusiuose jo pakeitimuose, iki 2020 m. kovo 25 d. nutarimo Nr. 264 nebuvo nustatyti jokie kiti privalomi įpareigojimai asmenims. O Vyriausybės 2020 m. kovo 25 d. nutarimu Nr. 264 buvo papildytas 2020 m. kovo 14 d. nutarimas dėl karantino Lietuvos Respublikoje paskelbimo 3.1.10 punktu, įpareigojančiu asmenis parkuose ir kitose atvirose viešosiose vietose lankytis ir būti ne didesnėmis nei 2 asmenų grupėmis, išskyrus artimuosius giminaičius, įtėvius, įvaikius ir globėjus, rūpintojus, laikytis saugaus kontakto (didesnis nei 2 metrų atstumas ir trumpesnis nei 15 minučių kontaktas), vengti tiesioginio fizinio kontakto, laikytis asmens higienos reikalavimų ir prekybos ir paslaugų vietose, kuriose veikla nedraudžiama pagal šio nutarimo 3.2.7 papunkčio nuostatas, lankytis po vieną šeimos narį.
12. Kaip išaiškino Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. kovo 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021, bendrų interesų apsauga demokratinėje teisinėje valstybėje negali paneigti konkrečios žmogaus teisės ar laisvės apskritai, todėl ir specialios gyvenimo tvarkos nustatymas karantino metu neturėtų būti tapatinimas su teisės į šeimos apsaugą paneigimu. Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad karantino paskelbimas Lietuvoje neribojo tėvų ir vaikų šeiminių santykių, išskyrus, jei tai buvo reikalinga dėl kitų būtinų saugaus gyvenimo priemonių, pavyzdžiui, izoliacijos grįžus iš užsienio valstybių, susirgus koronavirusine infekcija, turėjus kontaktą su sergančiuoju ir pan., taikymo, t. y. siekiant pagrindinio šio režimo paskelbimo tikslo – sustabdyti ir riboti infekcijos plitimą. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad nors Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus antrąjį karantiną buvo įvesta daugiau apribojimų asmenims, pavyzdžiui Vyriausybės 2020 m. gruodžio 7 d. nutarimu Nr. 1364 buvo nustatytas daugiau nei dviejų šeimų ir (ar) namų ūkių artimų kontaktų draudimas, o Vyriausybės 2020 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 1418 nuo 2020 m. gruodžio 16 d. Lietuvos Respublikoje buvo įvestas asmenų judėjimo tarp savivaldybių ribojimas, tėvo (motinos) teisė ir pareiga bendrauti su nepilnamečiu vaiku, kaip ir nepilnamečio vaiko teisė palaikyti ryšius su atskirai gyvenančiu tėvu (motina), neturėtų būti ribojama per se (savaime), o tik laikantis nurodytų sąlygų.
13. Nustatė, jog nagrinėjamu atveju skolininkė, iš esmės nenurodė nei antstoliui, nei teismui jokių pagrindinių objektyvių priežasčių, dėl kurių karantino metu turėjo būti apribotas išieškotojo tiesioginis bendravimas su sūnumi. Byloje nėra duomenų, kad ginčo laikotarpiu, kai buvo ribojama tėvo galimybė bendrauti su vaiku tiesiogiai, tėvas būtų sirgęs, jam būtų reikėję izoliuotis ar jam būtų buvę taikytos kitos saugaus gyvenimo priemonės, dėl ko tiesioginis bendravimas su vaiku būtų buvęs nesuderinamas su geriausiais vaiko interesais. Byloje taip pat nėra duomenų, kad išieškotojas, vaiko tėvas, priklausytų didesnės rizikos susirgti COVID-19 grupei. Be to, tuo atveju, jeigu išieškotojas ir priklausytų tokiai grupei, tai būtų svarbus veiksnys, į kurį turėtų būti atsižvelgiama sprendžiant dėl bendravimo su vaiku tvarkos, kaip nustatyta, vykdymo, tačiau vien tai, kad vaikas susitiks ir bendraus su tėvu, negyvenančiu su juo kartu, tiesiogiai, neturėtų būti savaime riziką didinanti aplinkybė, jei nėra nustatyta sąlygų taikyti kitas saugaus gyvenimo priemones.
14. Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju skolininkė be pakankamo pagrindo nevykdė teismo nutartimi nustatytos laikinos skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos. Skolininkė neturėjo pagrindo neleisti tėvui susitikti su sūnumi, todėl negalėjo vienašališkai keisti ir teismo nutartimi nustatytos laikinos vaiko bendravimo su atskirai gyvenančiu tėvu tvarkos vykdymo. Teismas įvertinęs į tai, kad antstolis pirmą kartą kreipiasi į teismą dėl baudos skolininkei skyrimo, į tai, kad vaiko motina nesiekė visiškai apriboti vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (leido bendrauti nuotoliniu būdu), sprendė, kad skolininkei už teismo nutartimi nustatytos laikinos skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymą yra pagrindas skirti vienkartinę 100 Eur baudą išieškotojo naudai. Teismo vertinimu, tokio dydžio bauda yra adekvati skolininkės padarytam pažeidimui ir leisianti pasiekti sankcijos skyrimo tikslus, nepažeis nepilnamečio vaiko interesų (CPK 18 straipsnis, 593 straipsnis, 771 straipsnio 1, 6 dalys).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
15. Apeliantė I. T. (toliau ir apeliantė, išieškotoja, motina) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 15 d. nutartį ir pareiškėjo antstolio D. K. pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkei I. T. atmesti.
16. Apeliantės teigimu, priešingai nei interpretuoja ir teigia pirmosios instancijos teismas, 2020 m. gruodžio 22 d. nutartimi teismas išaiškino, kad neatsižvelgiant į Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nutartimi nustatytą bendravimo tvarką, šalys privalo laikytis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarime Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ nustatytų aktualių sąlygų nutarimo galiojimo metu; tokiais atvejais, kai vaiko Ž. Ž. ir tėvo Ž. Ž. bendravimas tiesiogiai yra objektyviai negalimas dėl teisės aktais nustatyto kontaktų apribojimo, tėvų ar vaiko ligos, ar kitų priežasčių, vadovaujantis nustatytos bendravimo tvarkos 6 punktu, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, Ž. Ž. turi teisę bendrauti su vaiku Ž. Ž. telefonu bei kitomis pasirinktomis nuotolinio ryšio priemonėmis.
17. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (TAR, 2020-12-14, Nr. 2020-27122) (toliau – ir Nutarimas) 2.1.5.1. punkte nustatyta, jog: asmenys viešose vietose gali būti ne didesnėmis nei 2 asmenų grupėmis arba vienos šeimos ir (ar) vieno namų ūkio narių grupėse. Nutarimo 2.1.8. punktu, be kita ko, draudžiama: 2.1.8.1. daugiau nei vienos šeimos ir (ar) vieno namų ūkio artimi kontaktai, išskyrus neatidėliotinus atvejus, kai reikia suteikti pagalbą, prižiūrėti sergančius ar negalinčius savimi pasirūpinti asmenis; 2.1.8.3. palikti gyvenamąją vietą, išskyrus atvejus, kai vykstama į darbą (darbo reikalais), prekybos vietą, kai vykstama į aptarnaujančius tarptautinius keleivių maršrutus oro, jūrų uostus, autobusų stotis ar iš jų, į nekilnojamojo turto objektą, valdomą nuosavybės teise, laidotuves, dėl sveikatos priežiūros ir kitų būtinųjų paslaugų ar objektyviai pagrįstų priežasčių, kai vykimas neišvengiamai būtinas, kai ne daugiau kaip vienos šeimos ir (ar) vieno namų ūkio nariai vyksta pasivaikščioti atvirose vietose, taip pat kai vykstama prižiūrėti sergančių ar negalinčių savimi pasirūpinti asmenų. Taigi būtent dėl to, kad teismas nurodė ir išaiškino, jog šalys, tame tarpe ir skolininkė I. T., neatsižvelgiant į 2020 m. lapkričio 30 d. nutarime nustatytą bendravimo tvarką, privalo laikytis karantino ribojimų, o laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 26 d. iki 2020 m. sausio 12 d. Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo draudžiami daugiau nei vienos šeimos ir (ar) vieno namų ūkio artimi kontaktai, skolininkė išieškotojui sudarė sąlygas su sūnumi bendrauti tik nuotoliniu būdu. Todėl skolininkė I. T., kuri vykdė 2020 m. gruodžio 22 d. išaiškinimą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimą Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, negali būti laikoma pažeidėja, piktybiškai nesilaikiusi 2020 m. lapkričio 30 d. nutartyje nustatytos bendravimo tvarkos. Akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog skolininkė ribojo išieškotojo bendravimą su sūnumi yra aiškiai nepagrįsta ir neteisėta.
18. Anot apeliantės, antstolis D. K., skundžiamu patvarkymu nustatydamas faktą, kad skolininkė I. T., neįvykdė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-37318-984/2020 bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-40065-984/2020 nustatytos bendravimo tvarkos, t. y. nesudarė galimybių išieškotojui bendrauti su nepilnamečiu vaiku nustatytu metu, t. y. 2020 m. gruodžio 26 d., 2020 m. gruodžio 27 d., 2020 m. gruodžio 29 d., 2021 m. sausio 5 d., 2021 m. sausio 7 d., 2021 m. sausio 9 d., 2021 m. sausio 10 d., 2021 m. sausio 12 d., nesiėmė jokių jam prieinamų priemonių įsitikinti, ar išieškotojo teikiama informacija atitinka tikrovę bei yra teisinga patvirtintų išieškotojo Ž. Ž. nurodomas faktines aplinkybes apie tai, kad neva tai pareiškėja I. T. nevykdė teismo nutartimis nustatytos bendravimo tvarkos. Taigi pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, taipogi neįvertino to, kad antstolis nėra ir niekada nebuvo atlikęs jokių teisiškai reikšmingų veiksmų (faktinių aplinkybių konstatavimo), kurie neabejotinai patvirtintų pareiškime nurodytą aplinkybę apie neva tai teismo nutarties nevykdymą. Tokios antstolio nurodomos aplinkybės tėra subjektyvus ir vienpusiškas išieškotojo pareiškimas, kuris niekada realiai dalyvaujant pačiam antstoliui, nebuvo užfiksuotas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, todėl skundžiamą nutartį priėmęs teismas negalėjo remtis vienpusiškais ir subjektyviais antstolio pareiškimais, t. y. prielaidomis apie galimą nevykdymą.
Žemesnės instancijos teismas
19. Apeliantės nuomone, nagrinėjamu atveju nesąžininga ir neteisinga, jog dėl to, kad skolininkė vykdė 2020 m. gruodžio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo išaiškinimą, kuriame buvo aiškiai nurodyta, kad bendravimas turi vykti nuotoliniu būdu, kai yra negalimas dėl teisės aktais nustatyto kontaktų apribojimo, tėvų ar vaiko ligos, ar kitų priežasčių, yra baudžiama bauda. Ryšium su šiuo galima daryti teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išnagrinėjo svarbias šio klausimo išsprendimui aplinkybes, kas lėmė netinkamai pritaikytas procesinės teisės normas bei neteisėtos ir nepagrįstos teismo nutarties priėmimą.
Atsiliepimas
20. Atsiliepimu suinteresuotas asmuo Ž. Ž. (toliau ir išieškotojas, tėvas) prašo apeliantės atskirąjį skundą atmesti ir vaiko motiną I. T. traukti atsakomybėn už daugkartinius pažeidimus.
21. Atkreipia dėmesį, jog pirmos instancijos teismas apeliantei skyrė tik vienkartinę baudą, o ne už visus aštuonis pažeidimus, tačiau skolininkė I. T. ir toliau vengia atsakomybės už padarytus pažeidimus, kuriuos vykdė sąmoningai ir piktybiškai bei juos pripažįsta. Išieškotojo nuomone, iš I. T. veiksmų matyti, kad ji ir toliau prieštaringai vertina savo pažeidimų pasekmių bei daromos žalos sūnui, dėl to atsiranda didelė tikimybė, kad galimai tik tokios sankcijos neužtikrins baudos skyrimo tikslų, o vaiko motina ateityje ir toliau piktnaudžiaus bei pažeidinės sūnaus teisę į šeiminių ryšių su tėvu užtikrinimą ir jų išsaugojimą. Anot išieškotojo, itin svarbu vertinti susidariusios situacijos aplinkybių visumą, kurią sudaro tiek šie vaiko motinos (skolininkės) padaryti teismo nutartimis priimtų laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimai, prieštaraujantys vaiko interesams, tiek kiti skolininkės kryptingi veiksmai, siekiant manipuliuoti vaiku bei atriboti sūnų nuo tėvo: skolininkė draudžia bei riboja vaiko tėvui 2020 m. lapkričio 30 d. teismo nutartyje numatytą bendravimo teisę su vaiku telefonu bei kitomis pasirinktomis ryšio priemonėmis. Skolininkė ir anksčiau ne kartą draudė bei ribojo vaiko ir tėvo bendravimą, dėl to išieškotojas 2019 m. kreipėsi į Vaiko teisių tarnybos skyrių. Išieškotojo teigimu, nuo 2020 m. rugsėjo 28 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d., net du mėnesius skolininkė staiga visiškai uždraudė bei apribojo vaiko ir tėvo bet kokį bendravimą, užblokavo visas ryšio priemones, nesant jokioms priežastims.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
23. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 15 d. nutartis, kuria buvo patenkintas antstolio D. K. pareiškimą ir skyrė skolininkei I. T. 100 Eur vienkartinę baudą už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-37318-984/2020, ir 2020 m. gruodžio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-40065-984/2020, nustatytos tėvo (išieškotojo) Ž. Ž. laikinos bendravimo tvarkos su sūnumi Ž. Ž. nevykdymą, išieškotojo Ž. Ž. naudai.
24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas.
25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
26. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą antstolis surašo ir teismui perduoda tik nustatęs esant pakankamai objektyvių duomenų apie teismo sprendimo (nutarties) dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos neįvykdymą. Tai reiškia, kad antstolis, perduodamas teismui spręsti klausimą dėl tokio teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymo, akte turi nurodyti, kokiais konkrečiais tėvo (motinos) veiksmais (neveikimu) pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas ir kokios aplinkybės (įrodymai), antstolio vertinimu, patvirtina šiuos veiksmus (neveikimą). Teismas, spręsdamas sprendimo (nutarties) neįvykdymo klausimą pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, be kita ko, patikrina, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių akte nurodytus konkrečius tėvo (motinos) veiksmus (neveikimą), kuriais pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas. Tokios bylos nagrinėjimo dalykas yra antstolio surašytame akte nurodyti tėvo (motinos) veiksmai (neveikimas), t. y. jų egzistavimas ir įtaka sprendime (nutartyje) nustatytai skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkai.
27. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis ir atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, pažymi, jog teismo nutarties dėl bendravimo su vaikais nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečių vaikų ir skyriumi gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, kad nutartis, kuria nustatoma vaikų ir vieno iš tėvų bendravimo tvarka, susijusi su ypač jautrios visuomenės dalies – nepilnamečių vaikų – teisėmis ir interesais, ypatingą svarbą vykdant tokią nutartį įgyja vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas nutarties vykdymas šiuo atveju apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių nutarties vykdymą negalimu, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas nutartimi siektas rezultatas – vaikų ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikai, turi dėti pastangas, kad vaikų teisė į bendravimą su kartu negyvenančiu tėvu būtų maksimaliai įgyvendinta.
28. Byloje nėra ginčo, jog apeliantė 2020 m. gruodžio 22 d. nutartimi teismas išaiškino, kad neatsižvelgiant į Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nutartimi nustatytą bendravimo tvarką, šalys privalo laikytis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarime Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ nustatytų aktualių sąlygų nutarimo galiojimo metu; tokiais atvejais, kai vaiko Ž. Ž. ir tėvo Ž. Ž. bendravimas tiesiogiai yra objektyviai negalimas dėl teisės aktais nustatyto kontaktų apribojimo, tėvų ar vaiko ligos, ar kitų priežasčių, vadovaujantis nustatytos bendravimo tvarkos 6 punktu, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, Ž. Ž. turi teisę bendrauti su vaiku Ž. Ž. telefonu bei kitomis pasirinktomis nuotolinio ryšio priemonėmis. Tačiau kaip teisingai nustatė pirmos instancijos teismas, skolininkė netinkamai aiškino teismo 2020 m. gruodžio 22 d. ir 2021 m. sausio 14 d. nutarčių, kuriomis išaiškintas 2020 m. lapkričio 30 d. nutarties dėl nustatytos laikinos skyrium gyvenančio tėvo (išieškotojo) ir vaiko bendravimo tvarkos vykdymas, turinį, todėl nepagrįstai skyrium gyvenančiam tėvui ir vaikui teismo nutartimi nustatytą bendravimo tvarką vykdė tik nuotoliniu būdu.
29. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju skolininkė, iš esmės nenurodė nei antstoliui, nei teismui jokių pagrindinių objektyvių priežasčių, dėl kurių karantino metu turėjo būti apribotas išieškotojo tiesioginis bendravimas su sūnumi. Byloje nėra duomenų, kad ginčo laikotarpiu, kai buvo ribojama tėvo galimybė bendrauti su vaiku tiesiogiai, tėvas būtų sirgęs, jam būtų reikėję izoliuotis ar jam būtų buvę taikytos kitos saugaus gyvenimo priemonės, dėl ko tiesioginis bendravimas su vaiku būtų buvęs nesuderinamas su geriausiais vaiko interesais. Byloje taip pat nėra duomenų, kad išieškotojas, vaiko tėvas, priklausytų didesnės rizikos susirgti COVID-19 grupei. Be to, tuo atveju, jeigu išieškotojas ir priklausytų tokiai grupei, tai būtų svarbus veiksnys, į kurį turėtų būti atsižvelgiama sprendžiant dėl bendravimo su vaiku tvarkos, kaip nustatyta, vykdymo, tačiau vien tai, kad vaikas susitiks ir bendraus su tėvu, negyvenančiu su juo kartu, tiesiogiai, neturėtų būti savaime riziką didinanti aplinkybė, jei nėra nustatyta sąlygų taikyti kitas saugaus gyvenimo priemones. Tokių duomenų apeliantė nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui.
30. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausio Teismo suformuota praktika 2021 m. kovo 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021, kur teigiama, kad bendrų interesų apsauga demokratinėje teisinėje valstybėje negali paneigti konkrečios žmogaus teisės ar laisvės apskritai, todėl ir specialios gyvenimo tvarkos nustatymas karantino metu neturėtų būti tapatinimas su teisės į šeimos apsaugą paneigimu. Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad karantino paskelbimas Lietuvoje neribojo tėvų ir vaikų šeiminių santykių, išskyrus, jei tai buvo reikalinga dėl kitų būtinų saugaus gyvenimo priemonių, pavyzdžiui, izoliacijos grįžus iš užsienio valstybių, susirgus koronavirusine infekcija, turėjus kontaktą su sergančiuoju ir pan., taikymo, t. y. siekiant pagrindinio šio režimo paskelbimo tikslo – sustabdyti ir riboti infekcijos plitimą. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad nors Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus antrąjį karantiną buvo įvesta daugiau apribojimų asmenims, pavyzdžiui Vyriausybės 2020 m. gruodžio 7 d. nutarimu Nr. 1364 buvo nustatytas daugiau nei dviejų šeimų ir (ar) namų ūkių artimų kontaktų draudimas, o Vyriausybės 2020 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 1418 nuo 2020 m. gruodžio 16 d. Lietuvos Respublikoje buvo įvestas asmenų judėjimo tarp savivaldybių ribojimas, tėvo (motinos) teisė ir pareiga bendrauti su nepilnamečiu vaiku, kaip ir nepilnamečio vaiko teisė palaikyti ryšius su atskirai gyvenančiu tėvu (motina), neturėtų būti ribojama per se (savaime), o tik laikantis nurodytų sąlygų.
31. Atsižvelgiant į yloje nustatytas faktines aplinkybes, teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, sutiktina su pirmos instancijos teismo išvada, jog skolininkė nevykdė teismo nutartimi nustatytos laikinos skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos be pakankamo pagrindo. Skolininkė neturėjo pagrindo neleisti tėvui susitikti su sūnumi, todėl negalėjo vienašališkai keisti ir teismo nutartimi nustatytos laikinos vaiko bendravimo su atskirai gyvenančiu tėvu tvarkos vykdymo.
32. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Baudos skyrimas yra viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams finansinio pobūdžio neigiamas pasekmes. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas baudos vykdymo procese institutą, turėjo tikslą ne tik finansiškai nubausti asmenį už teismo sprendimo ar nutarties nevykdymą, bet pirmiausiai skatinti proceso šalis tinkamai vykdyti teismo sprendimą ar nutartį.
33. Kaip teisingai pažymėjo pirmos instancijos teismas, antstolis į teismą dėl baudos skolininkei skyrimo kreipėsi pirmą kartą, be to, vaiko motina nesiekė visiškai apriboti vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (leido bendrauti nuotoliniu būdu), todėl teisingai sprendė, kad skolininkei už teismo nutartimi nustatytos laikinos skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymą yra pagrindas skirti vienkartinę 100 Eur baudą išieškotojo naudai. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su teismo vertinimu, kad tokio dydžio bauda yra adekvati skolininkės padarytam pažeidimui ir leisianti pasiekti sankcijos skyrimo tikslus, nepažeis nepilnamečio vaiko interesų. Įvertinus byloje esančius duomenis – šalių paaiškinimus, specialistų išvadas, kitus rašytinius įrodymus, apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatyta nuobauda yra tinkama ir pagrįsta.
34. Taigi, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, dėl ko apeliantės atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutarė:
atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 15 d. nutartį palikti nepakeistą.