Šiaulių apylinkės teismo sprendimas, e2-2181-446/2021

Teismas: Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-10-11
Bylos Nr.: e2-2181-446/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-23-3-00067-2021-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Vilma Raščiuvienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“
Trečiasis asmuo: uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-2181-446/2021Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00067-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.1; 2.6.1.2; 2.6.1.5; 2.6.18.1; 2.6.18.6; 3.2.4.4; 3.2.6.1 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 11 d.Kelmė

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Vilma Raščiuvienė,sekretoriaujant Rosandai Mintautienei,dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui A. G.,atsakovės atstovams J. K., advokatui E. S.,trečiojo asmens atstovui G. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ prašo priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 5 513,01 Eur skolą, 1 307,41 Eur palūkanų, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 153 Eur žyminis mokestis ir 2 420 Eur advokato atstovavimo išlaidos.

Ieškinyje ieškovė nurodė, kad ieškovė ir trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ (pradinis kreditorius) 2020 m. rugsėjo 29 d. sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį, pagal kurią pradinis kreditorius perleido ieškovei 5 513,01 Eur dydžio pagrindinį reikalavimą, o taip pat reikalavimą į visas papildomas kreditoriui priklausančias sumas (palūkanos, delspinigiai ir kt.) pagal 2017 m. birželio 20 d. užsakymo atlikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei jos pagrindu išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Ieškovė 2020 m. spalio 14 d. pranešimu apie reikalavimo perleidimą informavo atsakovę uždarąją akcinę bendrovę „(duomenys neskelbtini)“ apie pradinio kreditoriaus perleistą reikalavimą, pranešimas išsiųstas registruotu paštu. Ieškovė pareikalavo, kad atsakovė įvykdytų piniginę prievolę naujajam kreditoriui per 7 dienas nuo pranešimo gavimo, tačiau atsakovė prievolės neįvykdė, nesumokėjo net dalies skolos. Pagal 2017-06-20 užsakymo atlikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo atsakovei pagaminti ir sumontuoti plastikinius gaminius, „(duomenys neskelbtini)“ įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus, pagamino ir sumontavo sutartyje nurodytus gaminius. Šias aplinkybes patvirtina pridedami 2017-10-17 atliktų darbų ir PVC gaminių perdavimo-priėmimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), 2017-12-04 atliktų darbų ir PVC gaminių perdavimo-priėmimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), 2017-12-27 atliktų darbų ir PVC gaminių perdavimo-priėmimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Dalinai neapmokėta liko 2017-12-27 PVM sąskaita faktūra, serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), išrašyta viso 32 229,90 Eur be PVM. Šalių pasirašytas tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas patvirtina, kad atsakovės skola 2018-08-31 dienai buvo 10 913,01 Eur. 2018-10-24 atsakovė atliko dalinį mokėjimą 5 400 Eur sumai, neapmokėtas skolos likutis – 5 513,01 Eur. Atsakovė vengia atsiskaityti už atliktus darbus, neįvykdė prievolės iki šiol, su ieškove neatsiskaitė, todėl laikytina, kad atsakovė vienašališkai atsisakė įvykdyti prievolę ir taip pažeidė savo įsipareigojimus. Vadovaujantis nuo 2013 m. kovo 1 d. įsigaliojusio Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi prašo priteisti 8 procentų dydžio metines palūkanas už pradelstą skolos apmokėjimo laikotarpį, kurį skaičiuoja nuo 2018 m. sausio 16 d. iki 2021 m. sausio 18 d., už 1082 dienas, iš viso palūkanų 1 307,41 Eur. Vadovaujantis tuo pačiu įstatymu prašo priteisti ir 8 procentų dydžio procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Atsiliepimas

Atsakovė su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ 2017-12-27 išrašė PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią 2018-08-27 atsakovė atliko 5 000 Eur avansinį mokėjimą, 2018-10-24 - 5 400 Eur avansinį mokėjimą trečiajam asmeniui. 2018 metų spalio mėnesį UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius G. J. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. K. susitarė, jog trečiasis asmuo išrašys kreditinę sąskaitą 5 513,01 Eur sumai, to priežastis - darbų brokas objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Trečiasis asmuo ir atsakovė sutarė, kad atsakovė nereikš pretenzijų dėl nekokybiškai atliko darbo, jei trečiasis asmuo išrašys kreditinę sąskaitą sumai 5 513,01 Eur + PVM. 2019-11-11 atsakovė pateikė detalizuotų trečiojo asmens rangos darbų trūkumų nuotraukas bei defektacijos aktą. Ieškovė neturi reikalavimo teisės, kadangi tokios reikalavimo teisės neturėjo trečiasis asmuo, kadangi neištaisė rangos darbų defektų. Trečiasis asmuo reikalavimo teisę būtų įgijęs tik pasirašius galutinį darbų atlikimo aktą, kuris nėra pasirašytas. Atsakovė ne kartą kreipėsi į trečiąjį asmenį su pretenzijomis dėl darbų trūkumų pašalinimo, tačiau trečiasis asmuo iš esmės nebendradarbiavo su atsakove, nereagavo į jos pretenzijas, nepateikė atsakovei sutartos kreditinės sąskaitos 5 513,01 Eur + PVM sumai, trečiasis asmuo taip pat pažeidė bendradarbiavimo pareigą. Trečiajam asmeniui pažeidus savo prievoles, atsakovė turėjo teisę ir pasinaudojo savo teisių gynimo būdais. Atsakovė trečiajam asmeniui 2020-02-21, 2020-03-09 pranešimais buvo nustačiusi papildomą terminą sutarčiai įvykdyti, tačiau trečiasis asmuo sutarties neįvykdė, todėl atsakovė sustabdė savo prievolių vykdymą. Atsakovė taip pat pasinaudojo CK 6.658 straipsnio 5 dalyje nustatyta specialia užsakovo teise (kartu ir jos teisių gynimo būdu) atskaityti iš sumų, priklausančių rangovui už atliktus darbus, sumą, reikalingą tiems trūkumams pašalinti, jeigu darbų priėmimo metu nustatomi darbo trūkumai. Trečiajam asmeniui tinkamai neįvykdžius prievolės (kokybiškai atlikti ir perduoti rangos darbus), trečiajam asmeniui neatsirado 5 513, 01 Eur reikalavimo teisė į atsakovę. Trečiasis asmuo negalėjo perleisti tariamos reikalavimo teisės, nes jos paprasčiausiai neturėjo. Be to, trečiojo asmens ir ieškovės sudaryta sutartis vertintina kaip pažeidžianti ieškovės interesus, nes: 1) ji buvo sudaryta dėl reikalavimo, kurį draudžiama perduoti (CK 6.102 straipsnio 3 dalis), reikalavimo teisės; 2) reikalavimo teisės perleidimas pažeidė skolininko teises (CK 6.101 straipsnio 1 dalis), kadangi jam iš esmės apsunkinama galimybė ginti savo teises trečiojo asmens atžvilgiu; 3) kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminės reikšmės (CK 6.101 straipsnio 5 dalis), kadangi tariamas pradinio kreditoriaus reikalavimas neatsiejamai susijęs su pradinio kreditoriaus padarytais defektais, kurių ištaisymo pareigą turi tik trečiasis asmuo. Atsakovė neturi pareigos mokėti palūkanų nei trečiajam asmeniui, nei ieškovei, nes nebuvo galiojančios pagrindinės reikalaujamos skolos, taip pat netinkamai trečiajam asmeniui įvykdžius pareigas, atsakovei prievolė negalėjo kilti ir dėl Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose nurodytų priežasčių.

Dublike ieškovė nurodė, kad atsakovė ir trečiasis asmuo sutartimi susitarė dėl atliktų darbų priėmimo-perdavimo tvarkos ir pasekmių. Šalių pasirašytos sutarties 5.2 punkto b papunktyje nurodyta, kad užsakovas įsipareigoja per penkias dienas nuo gaminių sumontavimo į nurodytas angas pasirašyti atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą, nurodant (jeigu prireiks) gaminių ar darbų atlikimo kokybės trūkumus. Vėliau minėtos pretenzijos nepriimamos. Be to, sutarties 6.1. punktu šalys susitarė: jeigu užsakovas per penkias dienas nuo gaminių sumontavimo nepasirašo atliktų darbų priėmimo-perdavimo akto, laikoma, kad darbai pilnai atlikti gamintojo nurodytą dieną, užsakovas pretenzijų dėl gaminių ir darbų atlikimo kokybės nepareikš. Sutarties nuostatos atitinka CK 6.662 straipsnio 3 dalies nuostatas: jeigu sutartis nenustato ko kita, užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs, netenka teisės remtis darbo trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai). Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ji per 5 dienas nuo darbų atlikimo ar nedelsiant po atliktų darbų perdavimo kreipėsi į rangovą su pretenzijomis dėl darbų kokybės. Statybos darbų žurnalas patvirtina, kad atsakovės samdytas techninis prižiūrėtojas trečiojo asmens atliktus darbus patvirtino, akivaizdu, kad darbai atlikti tinkamai ir kokybiškai.

Triplike atsakovė nurodė, kad darbų priėmimo aktai nėra pasirašyti atsakovės, taigi nėra atsakovės patvirtinti, atsakovė nepriėmė trečiojo asmens atliktų darbų. Ieškovės pateikti aktai neatitinka CK 6.694 straipsnio 4 dalies nuostatų, neturi priėmimo-perdavimo aktų galios, tai nėra vienašaliai darbų perdavimo aktai, nes nėra žymos apie atsakovės atsisakymą pasirašyti tokius aktus. įrodymų, jog darbai atlikti tinkamai. Be to, ieškovė nenuneigia UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažintų faktų, jog objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), rangos darbai atlikti su trūkumais. Atsakovei elektroniniu 2019-04-10 laišku nurodžius aplinkybes apie susitarimą dėl kreditinės sąskaitos išrašymo, trečiasis asmuo į šį raštą atsakydamas neneigė atsakovės nurodomų aplinkybių apie susitarimą išrašyti kreditinę sąskaitą. Statybos darbų žurnalas yra suklastotas, prašo jo nelaikyti įrodinėjimo priemone. Atsakovės nuomone, jei skolų suderinimo aktai fiksuoja neatitinkančią tikrovės skolą, tokie suderinimo aktai negali sukelti šalims teisinių pasekmių, aktai dėl tarpusavio skolų yra išvestiniai dokumentai, nes surašomi pirminių duomenų pagrindu.

Trečiasis asmuo prašo ieškinį patenkinti, atsiliepime nurodė, kad 2017 m. birželio 20 d. sutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo per sutartyje numatytus terminus pagaminti ir sumontuoti langus, o atsakovė įsipareigojo už tai sumokėti sutartimi sulygtą sumą. Darbai buvo pradėti iš karto po sutarties pasirašymo, atsakovei atlikus dalinį avanso mokėjimą. Darbai buvo vykdomi nuolatos, langai gaminami, vežami ir montuojami objekte nuo 2017 m. liepos mėn., kaip tai pažymėta statybos darbų žurnale. Nors faktiškai darbai buvo pradėti vykdyti 2017 m. liepos mėnesį, PVM sąskaitą faktūrą išrašyti buvo galima tik techninei priežiūrai patikrinus darbų kiekius, kokybę ir patvirtinus jų visapusišką atitikimą statinio techniniam projektui. 2017 m. spalio 17 d. atsakovei nusamdžius techninę priežiūrą buvo atliktas visų iki tol faktiškai atliktų darbų patikrinimas ir techniniam prižiūrėtojui nenustačius neatitikimų objekto techninio projekto reikalavimams, techniniam prižiūrėtojui pasirašius statybos darbų žurnale, parengtas pirmasis tuo metu faktiškai atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktas ir PVM sąskaita faktūra (abu dokumentai 2017 m. spalio 17 d.), kurie buvo pasirašyti atsakovės atsakingo asmens V. A.. Darbai po 2017 m. spalio 17 d. buvo vykdomi įprasta eiga, jų kiekius, kokybę ir atitikimą techniniam projektui prižiūrint atsakovės paskirtam techniniam prižiūrėtojui. Darbų vykdymo metu buvo atvejų, kai techninis prižiūrėtojas atsisakė tvirtinti tam tikrus darbus statybos darbų žurnale, kol bus ištaisyti trūkumai (pvz.: eigoje keitė sumontuotų langų skilusius stiklo profilius). Juos ištaisius, techninis prižiūrėtojas pasirašydavo statybos darbų žurnale. Gavus atsakovės techninės priežiūros patvirtinimą, buvo išrašomi ir sekantys faktiškai atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktai ir PVM sąskaitos faktūros, tačiau priešingai nei 2017 m. spalio 17 d., šių dokumentų nebebuvo kam pasirašyti, nes sutartyje nurodyto atsakovės atsakingo asmens V. A. nebebuvo objekte, su juo tapo neįmanoma susisiekti. Jų žiniomis, jis buvo atleistas, tačiau apie naujo atsakingo asmens paskyrimą atsakovė neinformavo. Atliktų darbų ir PVC gaminių priėmimo – perdavimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) ir PVM sąskaita faktūra atsakovei perduota 2017 m. gruodžio 4 d., atliktų darbų ir PVC gaminių priėmimo – perdavimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) ir PVM sąskaita – faktūra atsakovei perduoti 2017 m. gruodžio 27 d., tačiau aktai negrąžinti pasirašyti. Papildomai 2018 m. sausio 11 d. šie dokumentai išsiųsti atsakovei registruota siunta per Lietuvos paštą, ką patvirtina pateikta kvito kopija. Šiuos dokumentus atsakovė yra gavusi, PVM sąskaitas faktūras yra įtraukusi į savo buhalterinę apskaitą, negrąžinusi jų kaip išrašytų be pagrindo. Tai patvirtina ir pasirašytas tarpusavio skolų suderinimo aktas.

Teisme šalių ir trečiojo asmens atstovai savo procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją ieškinio reikalavimų atžvilgiu palaikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ ir trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. birželio 20 d. sudarė užsakymo atlikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią trečiasis asmuo įsipareigojo atsakovei pagaminti ir sumontuoti plastikinius gaminius, atsakovė – apmokėti už juos sutartą sumą. Šalys susitarė, kad bendra sutarties suma be PVM 89 000 Eur, kurią užsakovas (UAB „(duomenys neskelbtini)“) įsipareigojo sumokėti, sumokėdamas 28 000 Eur avansą, likusią sumą mokėdamas už faktiškai atliktus darbus einamuoju mėnesiu, bet ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos. Sutarties šalys teisme patvirtino, kad plastikiniai gaminiai – langai, balkonų durys – UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagaminti ir sumontuoti atsakovei priklausančiame objekte – daugiabutyje gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Taigi, sutarties šalis siejo rangos teisiniai santykiai.

Ginčas tarp atsakovės ir trečiojo asmens byloje kilo dėl neapmokėtos paskutinės PVM sąskaitos faktūros, kurią trečiasis asmuo išrašė 2017 m. gruodžio 27 d. 32 229,90 Eur sumai. Tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktas patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ skola UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. rugpjūčio 31 d. yra 10 913,01 Eur. 2018 m. spalio 24 d. atsakovė sumokėjo dalį – 5 400 Eur – skolos, neapmokėtos skolos likutis – 5 513,01 Eur.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.644 straipsnio 1 dalį rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. CK 6.655 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad jeigu pagal rangos sutartį nenumatyta atliekamų darbų ar atskirų jų etapų apmokėti iš anksto, užsakovas privalo sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą po to, kai yra priimtas darbų rezultatas, su sąlyga, kad darbai atlikti tinkamai ir laiku, arba užsakovo sutikimu anksčiau nustatyto termino. Taigi, esminės rangos teisinių santykių sąlygos – susitarimas dėl užduoties (užsakymo), kurią turės įvykdyti viena sutarties šalis, ir atlygintinumas – kitos sutarties šalies įsipareigojimas sumokėti už atliktus darbus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad, vykdant rangos sutartį, svarbu laikytis šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) principo, ši pareiga vienodai svarbi abiem sutarties šalims, o šalis, nesilaikiusi bendradarbiavimo pareigos, neturi teisės panaudoti kitos šalies bendradarbiavimo stokos prieš ją kaip pagrindo atsisakyti vykdyti savo prievolę – nepriimti atliktų darbų ir nemokėti už faktiškai atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005; ir kt.). Tuo atveju, kai statybos rangos sutarties šalys yra įmonės, užsiimančios ūkine komercine veikla ir jų tikslas – pelno siekimas, jos veikia savo rizika ir tokiems ūkio subjektams taikomi griežtesni reikalavimai dėl savo teisių ir pareigų žinojimo, taip pat griežtesni atsakomybės už savo veiklą standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2009).

Kaip jau minėta, pagal CK straipsnių nuostatas užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2005; 2005 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2005; 2007 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; kt.). Kaip šios taisyklės išimtys įstatyme įvardyti atvejai, kada užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus: kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis); kai pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (CK 6.694 straipsnio 5 dalis); kai nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje nurodytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis).

Darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys. Jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis (CK 6.694 straipsnio 4 dalis). Taigi atliktų darbų priėmimo aktas yra dokumentas, fiksuojantis tam tikrą sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapą. Šis abiejų sutarties šalių pasirašomas aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, todėl turi didelę reikšmę vykdant statybos rangos sutartį: jame turi būti fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, nuo darbų perdavimo akto pasirašymo momento užsakovui pereina atsitiktinio darbų rezultato žuvimo ar sugedimo rizika; su darbų priėmimo faktu susijęs apmokėjimas rangovui už atliktus darbus. Tokiame akte yra faktinio pobūdžio duomenys apie tai, ar pagal rangos sutartyje nurodyti darbai buvo atlikti, kada jie buvo atlikti ir ar jų atlikimas atitinka sutarties sąlygas. Tačiau kasacinio teismo praktikoje yra pripažįstama, kad pagrindas rangovui reikalauti, jog užsakovas vykdytų jo priešpriešinę pareigą – sumokėtų už darbus, yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, o darbų perdavimo–priėmimo aktas yra tik šį faktą patvirtinantis dokumentas. Pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu. Nesant darbų perdavimo–priėmimo akto, gali kilti darbų atlikimo laiko, kokybės ir kiti klausimai, tačiau vien šio akto nepateikimas nepaneigia rangovo teisės į atlyginimą už atliktus darbus, jei darbų perdavimą galima nustatyti kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2011). Taigi vien šioje byloje nustatyta aplinkybė, kad atsakovė nepasirašė trečiojo asmens atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktų, negali būti pagrindas daryti išvadą, kad rangovė neįvykdė savo sutartinės pareigos – neatliko sutartyje nustatytų darbų ir todėl užsakovei neatsirado pareigos sumokėti už darbus.

Užsakymo atlikimo sutartimi užsakovas (UAB „(duomenys neskelbtini)“) įsipareigojo darbus priimti per 5 kalendorines dienas nuo atliktų darbų akto pateikimo dienos. Jei iki to laiko pabaigos užsakovas raštiškai nepareiškia pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės, laikoma, kad darbai priduoti ir vėliau nekils jokių pretenzijų (sutarties 4.1. punktas c papunktis).

Atsakovės ir trečiojo asmens sudaryta sutartis nutraukta nebuvo. Teisme atsakovės atstovė J. K., UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, patvirtino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ plastikinių gaminių montavimo darbus atsakovės objekte baigė 2017 m. lapkričio mėnesį. Tai, kad trečiojo asmens atlikti darbai faktiškai priimti, sumontuoti gaminiai eksploatuojami, patvirtina ir atsakovės pateiktas susirašinėjimas elektroniniais laiškais, kuriuose nurodyta, kad namo gyventojai (vadinasi butai parduoti konkretiems asmenims) nepatenkinti langais, į kai kuriuos butus negalima patekti, nes buto savininkai gyvena užsienyje.

Liudytoju apklaustas statybos techninės priežiūros vadovas Z. K., vykdęs techninę priežiūrą atsakovės objekte (duomenys neskelbtini) nuo 2017 m. spalio iki 2019 m. sausio mėnesio, patvirtino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikti darbai laikantis techninių sąlygų, sumontuoti tinkamai. Montavimo metu atsiradę darbų trūkumai buvo šalinami darų eigoje. Jo parašas statybos darbų žurnale patvirtina, kad darbai atlikti tinkamai. Už tinkami atliktus darbus jis pasirašydavo statybos darbų žurnale, kai darbai būdavo baigti.

Atsakovė, faktiškai priėmusi trečiojo asmens atliktus darbus, įstatymo nustatyta tvarka darbų akto Nr. (duomenys neskelbtini), kuris, trečiojo asmens atstovo teigimu, pateiktas kartu su 2017 m. gruodžio 27 d. PVM sąskaita faktūra, nepasirašė, tačiau jo rangovui ir negrąžino, jokių įrašų darbų priėmimo perdavimo akte dėl netinkamai atliktų darbų, jų kokybės rangovui nepateikė.

Kad trečiojo asmens išrašyta 2017 m. gruodžio 27 d. PVM sąskaita faktūra buvo įtrakta į atsakovės buhalterinę apskaitą abejonių nekyla. Tai patvirtina atsakovės buhalterinę apskaitą tvarkančio asmens pasirašytas 2018 m. rugpjūčio 31 d. tarpusavio atsikaitymo suderinimo aktas. Liudytoju apklaustas teisme A. R. patvirtino, kad minėtame akte skola apskaičiuota remiantis į įmonės buhalterinę apskaitą įtrauktomis sąskaitomis. Trečiasis asmuo didesnės sumos nei buvo nurodyta jo išrašytose ir atsakovei pateiktose sąskaitos faktūrose nereikalauja. Kad trečiojo asmens atlikti darbai įforminami atliktų darbų aktais, patvirtina sutarties sąlygos (4.1. punkto c papunktis), atsakovė net buvo įsipareigojusi paskirti atsakingą asmenį už tokių aktų pasirašymą (sutarties 5.2. punktas a papunktis), juo sutarties pasirašymo metu buvo paskirtas V. A., kuris kaip matyti iš atliktų darbų perdavimo priėmimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasitašė šį aktą. Trečiojo asmens atstovo tvirtinimu, V. A. pas atsakovę 2017 m. gruodžio 27 d. (aktu Nr. (duomenys neskelbtini) ir PVM sąskaitos faktūros išrašymo dieną) jau nebedirbo. Atsakovė įrodymų, kad būtų informavusi sutarties šalį apie kitą asmenį, kuriam pavesta pasirašyti darbų priėmimo-perdavimo aktus, taip pat nepateikė. Esant galiojančiai sutarčiai, užsakovui (UAB „(duomenys neskelbtini)“) faktiškai priėmus darbus, į apskaitą įtraukus apmokėjimo dokumentus, nepareiškus pretenzijų dėl darbų trūkumo ar kokybės per šalių sutartyje numatytą laiką, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrįstai tikėjosi, kad už atliktus darbus bus sumokėta. Liudytojas Z. K. teisme patvirtino, kad jis, vykdydamas atsakovės objekto techninę priežiūrą, nenustatė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktų darbų trūkumų, objekte sumontuoti langai ir durys galėjo būti pažeisti, apgadinti vykdant kitus statybos darbus, dirbant kitiems rangovams.

Liudytoju apklaustas V. K., UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelis akcininkas, teisme patvirtino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ montuojant plastikinius gaminius buvo padaryta daug broko, tačiau objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, kad būtent dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltės atsirado įtrūkimai, plyšimai, skilimai sumontuotose jų gaminiuose, kad įstatymo nustatyta tvarka jie būtų užfiksuoti ir apie juos tinkamai ir savalaikiai informuota UAB „(duomenys neskelbtini)“, nepateikė. 2019 m. lapkričio 11 d. darbų ir gaminių defektacijos aktas nepatvirtina trečiojo asmens kaltės dėl akte nurodytų trūkumų. V. K. tvirtinimu, G. J., UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, žadėjo išrašyti kreditinę sąskaitą nesumokėtai skolai padengti, taip atlyginti už padarytą broką. Dokumentų, kuriuos UAB „(duomenys neskelbtini)“ galėtų įtraukti į savo įmonės buhalterinę apskaitą ir jų pagrindu išrašyti kreditinę sąskaitą, atsakovė nepateikė. Žodinis susitarimas, susirašinėjimas elektroniniais laiškais nėra dokumentai, jais remiantis jokia finansinė operacija tarp įmonių negalėtų būti vykdoma, priešingai, tokia veikla keltų abejonių dėl įmonių veiklos teisėtumo, tinkamos buhalterinės apskaitos tvarkymo, todėl pagrįstas trečiojo asmens atstovo tvirtinimas, kad kreditinės sąskaitos išrašymui nebuvo pagrindo.

Aptartų aplinkybių ir įrodymų visuma suponuoja išvadą, kad atsakovė neturėjo pagrindo neapmokėti trečiojo asmens atliktų darbų. Kaip jau minėta, šalių sutartis įstatymų nustatyta tvarka nebuvo nutraukta, atsakovė neįrodė, kad trečiasis asmuo darbų neatliko, byloje nėra duomenų, įrodančių, jog trečiojo asmens atlikti darbai atsakovės objekte turėjo kokių nors konkrečių trūkumų, dėl kurių nebūtų buvę galima tų darbų rezultato naudoti pagal paskirtį, todėl trečiasis asmuo turi pagrindą reikalauti iš atsakovės įvykdyti priešpriešinę prievolę – apmokėti už atliktus darbus, t. y. sumokėti skolą – 5 513,01 Eur.

2020 m. rugsėjo 29 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi pradinis kreditorius UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimo teisę į atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu susidariusią skolą perleido ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą, pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010 ir kt.). CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010). Ieškovės pateikta Lietuvos pašto pažyma apie siuntą patvirtina, kad pranešimas apie reikalavimo perleidimą 2020 m. spalio 14 d. buvo išsiųstas atsakovės buveinės adresu – (duomenys neskelbtini). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. kovo 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011 išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas. Kadangi pagal reikalavimo perleidimo sutartį pirminis kreditorius UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimą perleido ieškovei (naujajam kreditoriui), o atsakovė nesumokėjo skolos pirminiam kreditoriui, todėl ieškovės reikalavimas priteisti skolą yra pagrįstas ir tenkintinas, perėmus iš pirminio kreditoriaus materialųjį reikalavimą. Pagal 2020 m. rugsėjo 29 d. reikalavimo perleidimo sutartį ieškovė įgijo ir papildomas teises, taip pat ir teisę reikalauti palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų.

Dėl palūkanų.

Palūkanų sąvoka CK neįtvirtinta, todėl palūkanų instituto turinys atskleidžiamas sistemiškai aiškinant šį civilinės teisės institutą reglamentuojančias teisės normas. Lietuvos civilinėje teisėje palūkanos suprantamos dvejopai: kaip mokestis už pinigų skolinimą (mokėjimo (pelno) palūkanos) ir kaip minimalių kreditoriaus nuostolių kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (kompensuojamosios palūkanos).

Pagal CK 6.261 straipsnį, įstatyme nustatytas kompensuojamąsias palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenustatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010; 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2011; 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-969/2017, 24 punktas). Kreditoriaus reikalavimas sumokėti kompensuojamąsias palūkanas, kitaip tariant, atlyginti dėl piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo atsiradusius nuostolius, laikytinas reikalavimu skolininkui taikyti civilinę atsakomybę. Kompensuojamosios palūkanos šiuo atveju laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, patirtais dėl laiku negrąžintos skolos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014).

CK 6.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, kai abi šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, privalo mokėti šešių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 2 dalis). Ikiteisminės kompensuojamosios palūkanos pradedamos skaičiuoti už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo laikotarpį iki ieškinio teisme priėmimo (t. y. bylos iškėlimo) dienos. Toks kompensuojamųjų palūkanų apskaičiavimo būdas pripažįstamas teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2013; 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015; 2016 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452-415/2016; 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-405-313/2017).

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje. Nr. 3K-3-283/2012; kt.).

Taigi atsakovės prievolė mokėti kompensuojamąsias palūkanas už prievolės apmokėti atliktus darbus pažeidimą ir procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos yra įtvirtinta įstatyme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 1 straipsnio 1, 2 punktais, 2 straipsnio 5 dalimi, 3 straipsnio 2 dalimi, ūkio subjektas (skolininkas), praleidęs pagal komercinį sandorį atliktino mokėjimo terminą, privalo mokėti kreditoriaus naudai Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatyme numatyto dydžio palūkanas. Įstatymas yra specialus CK atžvilgiu, todėl atsakovei taikytinos Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo normos, tiek kompensuojamosioms, tiek ir procesinėms palūkanoms (CK 1.3 straipsnio 2 dalis, 2005-06-29 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus konsultacija A3-130, „Teismų praktika“ Nr. 23). Pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu (2 straipsnio5 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma buvo 0,00 %, iš atsakovės priteistina procesinių metinių palūkanų norma yra 8 procentai.

Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad jeigu komercinėje sutartyje tarp ūkio subjektų mokėjimo diena arba laikotarpis nenustatyti, komercinėje sutartyje ar šiame įstatyme nustatytos palūkanos skaičiuojamos: 1) praėjus 30 kalendorinių dienų nuo dienos, kai skolininkas gauna sąskaitą faktūrą arba lygiavertį dokumentą; 2) jeigu sąskaitos faktūros arba lygiaverčio dokumento gavimo diena neaiški, – praėjus 30 kalendorinių dienų nuo prekių gavimo, paslaugų suteikimo ar darbų atlikimo dienos. Trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskutinę PVM sąskaitą faktūrą kartu su atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) išrašė ir pateikė atsakovei 2017 m. gruodžio 27 d. Atsakovė pripažino, kad ši sąskaita buvo įtraukta į įmonės apskaitą, todėl vadovaudamasi įstatymo nuostatomis kompensuojamosios palūkanos skaičiuotinos praėjus 30 dienų nuo 2017 m. gruodžio 27 d., t. y. nuo 2018 m. sausio 28 d., iki ieškinio teismui padavimo dienos – 2021 m. vasario 1 d., kas sudarytų 1098 dienas. Kadangi ieškovė prašo priteisti už 1082 dienas, šiame ginčo teisiniame santykyje teismas negali būti aktyvus, todėl priteistinos ieškovės nurodyto dydžio palūkanos – 1 307,41 Eur (5 513,01 x 8% : 365 x 1082 = 1 307,41 Eur).

Kadangi atsakovė praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę laiku, iš jos priteistinos 8 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 98 straipsnyje įtvirtinta, kad: šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (1 dalis); šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (2 dalis).

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės byloje sumokėtą žyminį mokestį 153 Eur ir 2 420 Eur išlaidų už advokato pagalbą ruošiant procesinius dokumentus, atstovavimą teisme atlyginimo. Ieškinys patenkintas visiškai, todėl yra pagrindas priteisti iš atsakovės ieškovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Patenkinus reikalavimą dėl skolos ir palūkanų priteisimo, ieškovės sumokėtas 153 Eur žyminis mokestis, paduodant ieškinį, priteistinas iš atsakovės. Prašoma priteisti advokatui sumokėta suma atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio reikalavimus, pagrįsta PVM sąskaita faktūra, suteiktų teisinių paslaugų ataskaita ir bankiniu dokumentu apie advokatui sumokėtas lėšas, todėl prašymas priteisti šias išlaidas tenkintinas (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Atsakovė, kurios nenaudai priimtas sprendimas, privalo atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas valstybei (CPK 96 straipsnis), kurias šioje byloje sudaro išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas) – 37,88 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsnio 1 dalimi, 6.37 straipsnio 1, 2 dalys, 6.681 straipsnio 1 dalimi, 6.687 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsniu, 259, 265-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 5 513,01 Eur (penkių tūkstančių penkių šimtų trylikos eurų 1 ct) skolą, 1 307,41 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų septynių eurų 41 ct) palūkanas, 8 (aštuonių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2021 m. vasario 1 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 573 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų septyniasdešimt trijų eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 37,88 Eur (trisdešimt septynių eurų 88 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.

Teisėja Vilma Raščiuvienė