Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Čėsnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) V. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2022 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo (atsakovo) V. S. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį atsakovams E. K. ir V. S. dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2.1. Teismo sprendimas buvo priimtas be atsakovo žinios, jo CPK nustatyta tvarka neinformavus apie civilinę bylą, nesuteikus teisės pateikti atsiliepimą į ieškinį ir dalyvauti bylos nagrinėjime.

2.4. Byla išnagrinėta neteisingai, neišsiaiškinus visų esminių aplinkybių ir neatskleidus bylos esmės. Ieškinys šioje byloje buvo pareikštas dėl automobilio Rover 45, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo gabentos narkotinės medžiagos, transportavimo ir saugojimo išlaidų, tačiau atsakovas nėra šio automobilio savininkas ar valdytojas.

2.5. Civilinė byla buvo išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant ir be jo žinios, apie priimtą teismo sprendimą jis sužinojo tik 2021 m. gruodžio mėn. pabaigoje, gavęs iš teismo sprendimo kopiją. Kadangi dėl teisinių žinių trūkumo jis pats nesugebėjo parengti prašymo dėl proceso atnaujinimo, jis skubiai kreipėsi į Valstybės garantyuojamos teisinės pagalbos tarnybą (toliau – VGTPT) dėl advokato jam paskyrimo. VGTPT Kauno skyriaus 2022 m. kovo 24 d. sprendimu Nr. (8.2Mr)TP-22-T-495-2975 atsakovui buvo paskirtas advokatas. Prašymas dėl proceso atnaujinimo surašytas nepraėjus 3 mėnesiams nuo valstybinės teisinės pagalbos paskyrimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas atlieka laisvės atėmimo bausmę, civilinėje byloje procesiniai dokumentai jam buvo įteikti CPK 123 straipsnyje nustatyta tvarka (viešo paskelbimo būdu), teismas sprendė, kad yra pagrindas atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, nes jis praleistas dėl svarbių priežasčių.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

20. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

21. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo (atsakovo) prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-5738-522/2021 pagal ieškovo ieškinį atsakovams dėl nuostolių atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo ribų

25. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, be kita ko, minėtu nuosprendžiu, kaip nusikalstamos veikos įrankis, kuriuo buvo gabenamos narkotinės medžiagos, konfiskuotas automobilis Rover 45, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

26. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-2-453/2018 Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 22 d. nuosprendį pakeitė iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomosios dalies pašalindamas dalį teismo nustatytų aplinkybių (dėl laikomų/gabenamų narkotinių medžiagų kiekio); pakeisdamas už nusikalstamas veikas skirtų bausmių dydžius (jas sumažindamas (švelnindamas)), kaltinamojo R. V. atžvilgiu panaikindamas piniginių lėšų konfiskavimą. Kitą Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 22 d. nuosprendžio dalį paliko nepakeistą.

27. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmuose 2022 m. gegužės 10 d. gautas atsakovo V. S. prašymas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-5738-522/2021 ir priimti naują sprendimą – ieškinį atsakovo V. S. atžvilgiu atmesti; taip pat prašė atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti. Atsakovas prašymą atnaujinti procesą grindė tuo, kad civilinė byla išnagrinėta neišsiaiškinus visų esminių aplinkybių ir neatskleidus bylos esmės, o būtent argumentais, kad jis nėra automobilio Rover 45, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo gabentos narkotinės medžiagos, ir dėl kurio transportavimo ir saugojimo išlaidų priteisimo civilinėje byloje Nr. 2-5738-522/2021 buvo pareikštas ieškinys, savininkas ar valdytojas.

30. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas toliau pasisako dėl pareiškėjo (atsakovo) atskirojo skundo ir ieškovo atsiliepimo į jį faktinių ir teisinių argumentų.

Dėl prašymo atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą (ne)pagrįstumo

31. Proceso atnaujinimo institutas reglamentuotas CPK III dalies XVIII skyriuje. Pagal CPK 365 straipsnio 1 dalį, bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka.

32. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad proceso atnaujinimo instituto tikslas – išvengti galimo neteisėto teismo sprendimo teisinių padarinių, užtikrinant teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistų teisių ir interesų naudodamasis teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancine tvarka būdais, kadangi tam jau nebėra procesinės galimybės, arba šia tvarka naudojantis atitinkamų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių ištaisyti nepavyko. Proceso atnaujinimą reglamentuojančios teisės normos turi būti taikomos ne formaliai, bet atsižvelgiant į tai, kad paprastai galimybė atnaujinti procesą užbaigtoje byloje šaliai, kurios interesai pažeidžiami neteisėtu ar nepagrįstu sprendimu, yra vienintelė priemonė pašalinti asmens teisių ir interesų pažeidimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2010; 2019 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-248/2019, 15 punktas; 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-228-823/2020, 15, 16 punktai; 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-701/2022, 28 punktas).

33. Pažymėtina tai, kad proceso atnaujinimo institutas nėra nauja ar papildoma bylos nagrinėjimo stadija, bet ekstraordinarus būdas, leidžiantis atnaujinus procesą bylą išnagrinėti pakartotinai atitinkamos instancijos teisme ta apimtimi, kurią nustato proceso atnaujinimo pagrindas. Šis institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2009 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2009; 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2011; kt.). Teismas, vykdydamas pareigą neleisti, kad įrodinėjimo procesas būtų begalinis, ir siekdamas pagrindinių civilinio proceso tikslų – greitesnio bylos užbaigimo, atkuriant teisinę taiką tarp šalių, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis), atsižvelgdamas į proceso atnaujinimo paskirtį, turi tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų atnaujinti procesą buvimą, nagrinėti prašymus atnaujinti procesą taip, kad tai nepavirstų pakartotiniu bylos nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-219/2016 18, 19 punktai; 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016, 43 punktas).

34. Pagal CPK 370 straipsnio 3 dalį teismas, nagrinėdamas teismo posėdyje prašymą atnaujinti procesą, sprendžia dėl jo pagrįstumo, t. y. patikrina, ar prašymas atnaujinti procesą paduotas nepažeidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino ir pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais pagrindais. Nagrinėdamas prašymą atnaujinti procesą, teismas patikrina prašyme išdėstytas aplinkybes, atsižvelgdamas į nurodytą civilinės bylos atnaujinimo pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014). Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2014).

36. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad kai procesą prašoma atnaujinti dėl esminės teisės taikymo klaidos, teismas turi įvertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kuriomis jis grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įvardytą proceso atnaujinimo pagrindą; šis pareiškėjo nurodytas pagrindas ir jį pagrindžiančios aplinkybės turi būti analizuojami visų bylos aplinkybių kontekste ir tokios analizės pagrindu daroma išvada, ar pareiškėjo nurodomas proceso atnaujinimo pagrindas iš tikrųjų leidžia abejoti įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2008). Tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, įstatyme neatskleista, ši sąvoka vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011). Teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015; 2018 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-969/2018).

37. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamos nutarties motyvus, šalių argumentus, nurodytus tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismams pateiktuose procesiniuose dokumentuose, sprendžia, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad neegzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytas pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-5738-522/2021, t. y. teismo sprendime nepadaryta aiški teisės normos taikymo klaida, galėjusi turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą.

38. Nustatyta, kad prašomoje atnaujinti civilinėje byloje Nr. 2-5738-522/2021 ieškovas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų 1 747,44 Eur žalos atlyginimą – sulaikytų (paimtų) daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti (nusikalstamų veikų padarymo priemonės), administravimo išlaidas, kurias sudarė: i) 26,22 Eur dydžio automobilio Rover, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), transportavimo iš sulaikymo (poėmio) vietos į jo saugojimo vietą išlaidos; ii) 1 199,22 Eur automobilio saugojimo nuo jo pristatymo į saugojimo vietą (2014 m. sausio 23 d.) iki jo išgabenimo į kitą saugojimo vietą (2016 m. birželio 10 d.) išlaidos, bei iii) 522 Eur automobilio saugojimo nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (2018 m. gruodžio 18 d.) išlaidos.

39. Ieškovas ieškinį grindė tuo, kad muitinės pareigūnai atsakovų E. K. ir V. S. atžvilgiu vykdydami ikiteisminį tyrimą pagal nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 2 dalyje, požymius, (duomenys neskelbtini), 2014 m. sausio 22 d. atlikę (duomenys neskelbtini) sulaikyto automobilio Rover 45, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), detalų muitinį tikrinimą, įvykio vietos apžiūros metu padarė šio automobilio, taip pat šiuo automobiliu neteisėtai gabentos narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių poėmį bei perdavė saugojimui į Muitinės departamento Sulaikytų prekių administravimo skyriaus administruojamo muitinės sandėlio saugojimo vietas. Automobilis nuo jo pristatymo į saugojimo vietą (2014 m. sausio 23 d.) iki Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 22 d. nuosprendžio įsiteisėjimo bei jo įvykdymo saugotas ir apskaitytas Muitinės departamento Sulaikytų prekių administravimo skyriaus administruojamame muitinės sandėlyje.

40. Ieškovas nurodė, kad jis padengė sulaikyto (paimto) automobilio Rover 45, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), transportavimo iš sulaikymo (poėmio) vietos į jo saugojimo vietą ir jo atlygintinio saugojimo laikotarpio kaštus dėl atsakovų veikiant organizuota grupe padarytų BK 260 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų, dėl ko patyrė iš viso 1 747,44 Eur žalą ir ją prašė priteisti solidariai iš atsakovų.

41. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Minėto straipsnio 4 dalyje numatyta, kad deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais.

42. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, matyti, kad ieškovas prašomoje atnaujinti civilinėje byloje reikalavimą atsakovams pareiškė remdamasis civilinę deliktinę atsakomybę reglamentuojančiomis teisės normomis, įrodinėdamas atsakovų civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. iš įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 22 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-57-315/2016 kaltais pripažintų asmenų – atsakovų (taigi ir pareiškėjo), veikusių organizuota grupe, prašė priteisti žalos atlyginimą, kaip atsakovų nusikalstamos veikos padarymo priemonės (automobilio Rover 45, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) administravimo išlaidas (jo transportavimo ir saugojimo išlaidas), patirtas nuo automobilio poėmio iki Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 22 d. nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

43. CPK 182 straipsnio 3 punkte nustatyta, jog nereikia įrodinėti aplinkybių – asmens nusikalstamų veikų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudiciniai faktai). Aiškinant ir taikant šią teisės normą teismų praktikoje pasisakyta, kad CPK 182 straipsnio 3 punkte įtvirtintą prejudicinių faktų galią turi teismo nuosprendžiu konstatuoti nusikalstami veiksmai bei jų civiliniai teisiniai padariniai, patenkantys į civilinės bylos įrodinėjimo dalyką, taip pat tai, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-30/2012). Tai reiškia, kad baudžiamojoje byloje įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytų nusikalstamų veiksmų ir jų padarinių nereikia įrodinėti civilinėje byloje, jeigu jie sudaro įrodinėjimo dalyką.

44. Prašomoje atnaujinti civilinėje byloje pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovo ieškinį ir priteisdamas ieškovo prašomą atlyginti žalą solidariai iš atsakovų, būtent ir konstatavo atsakovų civilinę deliktinę atsakomybę bei pritaikė šią atsakomybės formą reglamentuojančias teisės normas (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, CK 6.246–6.249 straipsniai). Ginčo dėl to, kad būtent atsakovai (tarp jų ir pareiškėjas) yra kalti anksčiau minėtų nusikalstamų veikų padarymu, nėra. Ši aplinkybė konstatuota ir įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 22 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-57-315/2016, kuris turi prejudicinę galią prašomoje atnaujinti civilinėje byloje (CPK 182 straipsnio 3 punktas). Be kita ko, minėtame nuosprendyje konstatuota ir tai, kad nusikalstamų veikų padarymui, kaip nusikalstamos veikos įrankis, kuriuo buvo gabenamos narkotinės medžiagos, buvo panaudotas ir automobilis Rover 45, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), todėl buvo pritaikyta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio konfiskavimas (BK 72 straipsnio 2 dalis).

45. Pareiškėjo (atsakovo) argumentai, kad jis nebuvo automobilio Rover 45, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas ir/ar teisėtas valdytojas, kaip pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingi. Šiuo atveju atsakovo kartu su kitu atsakovu solidarią pareigą atlyginti ieškovo patirtą žalą nulėmė būtent tai, kad jie įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažinti kaltais dėl nusikalstamų veikų padarymo, kurioms įgyvendinti buvo panaudotas minėtas automobilis, dėl kurio transportavimo ir saugojimo ieškovas ir patyrė išlaidas (žalą), o ne pati automobilio priklausomybė nuosavybės teise ar kitu teisėtu pagrindu.

46. Šiuo atveju svarbu tai, kad automobilio transportavimo ir saugojimo išlaidos susidarė ne dėl bet kokių kitų priežasčių, o būtent dėl atsakovų atžvilgiu atliekant ikiteisminį tyrimą pritaikytos procesinės prievartos priemonės – poėmio (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 147, 149 straipsniai). Automobilio, panaudoto nusikalstamoms veikoms padaryti, poėmį, o vėliau teismo nuosprendžiu sekusį jo konfiskavimą, lėmė būtent atsakovų nusikalstami veiksmai, o ne kitos aplinkybės (BK 72 straipsnio 2 dalis). Duomenų apie tai, kad ikiteisminio tyrimo metu pareigūnų atlikti veiksmai (taigi ir poėmio, kuris lėmė automobilio transportavimo ir saugojimo kaštus, taikymas) būtų pripažinti neteisėtais, nėra (CPK 178 straipsnis).

47. Papildomai atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad prašomoje atnaujinti civilinėje byloje ieškovas prašė priteisti automobilio transportavimo ir saugojimo išlaidas tik iki Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 22 d. nuosprendžio, kuriuo buvo konfiskuotas automobilis Rover 45, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir po ko valstybė tapo konfiskuoto turto savininke ir kuriai nuo to momento kilo pareiga sumokėti visas išlaidas, susijusias su jai perduoto konfiskuoto turto saugojimu ir kitais veiksmais, tvarkant bei realizuojant konfiskuotą turtą, įsiteisėjimo dienos (2018 m. gruodžio 19 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-140-219/2016, 2017 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-701/2017).

48. Pažymėtina ir tai, kad nors pareiškėjas remiasi CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu proceso atnaujinimo pagrindu, pagal kurį procesas atnaujinimas, jeigu teismo sprendime padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, tačiau, dėstydamas argumentus, kad jis nėra automobilio Rover 45, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas ir/ar valdytojas, visgi nenurodo, kokias teisės normas galimai netinkamai taikė ar jų netaikė pirmosios instancijos teismas ir/ar jas netinkamai išaiškino priimdamas sprendimą, t. y. nepagrindžia savo teiginių, kodėl, įvertinus ieškovo reiškiamą ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į pareiškėjo nurodomas aplinkybes ir jas vertinti, spręsdamas dėl atsakovų civilinės deliktinės atsakomybės taikymo.

49. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, įvertinęs prašomoje atnaujinti civilinėje byloje ieškovo pasirinktą savo pažeistų teisių gynybos būdą – siekį dėl atsakovų padarytų nusikalstamų veikų patirtas automobilio transportavimo ir saugojimo išlaidas, kaip žalos atlyginimą, prisiteisti iš atsakovų civilinio proceso tvarka (BPK 112 straipsnio 1 dalis), ir pirmosios instancijos teismo atliktą ginčo teisinių santykių kvalifikaciją bei pritaikytas teisės normas, motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėjo (atsakovo) nurodomas proceso atnaujinimo pagrindas neleidžia abejoti įsiteisėjusio Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmai 2021 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu, t. y. spręsti, kad pirmosios instancijos teismas sprendime būtų padaręs aiškią teisės normos taikymo klaidą, sudarančią pagrindą atnaujinti procesą jau išnagrinėtoje civilinėje byloje pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą.

Dėl procesinės bylos baigties

50. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimo institutą, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

51. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 42 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

52. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

53. CPK 99 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal šio Kodekso 96 straipsnyje nustatytas taisykles. CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas (CPK 96 straipsnio 2 dalis). Jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

54. Ieškovas nepateikė duomenų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų priteisimo iš pareiškėjo (atsakovo) šioje nutartyje nepasisako.

55. Pareiškėjui (atsakovui) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2022 m. liepos 19 d. sprendimu Nr. ATS-2022-07284 suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Į bylą pateikta 2022 m. spalio 4 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, iš kurios matyti, kad jos sudaro 190 Eur sumą.

56. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo atskirasis skundas atmestas, bei į tai, kad tiek atsakovas jam teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, tiek ieškovas įstatymo pagrindu (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas) atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo, šioje byloje patirtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos nė iš vienos iš šalių nepriteistinos ir apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 2, 4 dalys).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjo (atsakovo) V. S. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2022 m. birželio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.