- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-03-27
- Bylos Nr.
- eII-89-537/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00219-2026-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Raimundas Krušinys
- Pažeidėjas
- L. B.
- Pareiškėjas
- L. B.
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjas Raimundas Krušinys, veikiantis Kauno apylinkės teismo vardu,
institucijos, surašiusios skundžiamą nutarimą – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno AVPK) įgaliotam atstovui nedalyvaujant,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. B. skundą dėl ne teismo tvarka Kauno AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos N. K. 2026 m. vasario 18 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-2999-2026 dalies panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresnioji tyrėja N. K. 2026 m. vasario 18 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-2999-2026, kuriuo L. B., gimusią (duomenys neskelbtini), gyvenančią (duomenys neskelbtini), pripažino kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 3 dalį dėl to, kad ji 2026 m. sausio 20 d., 14.14 val., (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę automobilį, neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones. Už tai asmeniui paskirta 300 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams.
Šalies argumentai
Nubaustas asmuo L. B. pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamo Kauno AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos N. K. 2026 m. vasario 18 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-2999-2026 dalį dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Skunde nurodoma, kad kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažįsta visiškai ir nuoširdžiai gailisi. Pažeidimas buvo padarytas dėl neteisingo teisinės situacijos įvertinimo, turint galiojantį Jungtinės Karalystės vairuotojo pažymėjimą. Tai nebuvo sąmoningas teisės aktų nepaisymas ar pavojingas elgesys kelyje. Po įvykio nedelsdama ėmėsi veiksmų – šiuo metu jau turi išduotą lietuvišką vairuotojo pažymėjimą, taip visiškai pašalindama pažeidimo priežastį. Tai patvirtina jos siekį laikytis teisės aktų reikalavimų ateityje. Vairavimo metu nebuvo padaryta jokių kitų Kelių eismo taisyklių pažeidimų, nekėlė pavojaus eismo saugumui, buvo blaivi ir bendradarbiavo su pareigūnais. Yra vienintelė dirbanti šeimoje ir augina du nepilnamečius vaikus. Darbo vieta yra apie 20 km nuo gyvenamosios vietos ir nėra lengvai pasiekiama viešuoju transportu. Teisės vairuoti atėmimas 6 mėnesiams sukeltų sunkias pasekmes šeimai – realią grėsmę galimybei išlaikyti darbą ir užtikrinti vaikų kasdienius poreikius. Paskirtą baudą yra pasirengusi sumokėti nedelsiant.
Atsiliepimas
Kauno AVPK pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo skundo netekinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą. Nurodo, kad iš bylos medžiagos matyti, jog 2026 m. sausio 20 d., 14.14 val., prie adreso (duomenys neskelbtini) pareiškėja vairavo transporto priemonę – automobilį, neturėdama teisės vairuoti tokią transporto priemonę, nes tokią teisę buvo įgijusi ne Europos Sąjungos šalyje ir būdama Lietuvos Respublikos nuolatine gyventoja, vairuotojo pažymėjimo nepasikeitė nustatyta tvarka per 180 dienų. Taip pat, turėtas vairuotojo pažymėjimas neatitinka 1968 m. V. K. eismo konvencijos (toliau – Konvencija) 6 priedo 2 punkte nurodytų reikalavimų nacionaliniam vairuotojo pažymėjimui, kad jį būtų galima naudoti už išdavusios valstybės ribų, todėl Lietuvos Respublikoje, turėtas pažymėjimas, be papildomo tarptautinio vairuotojo pažymėjimo negaliojo net ir per 180 dienų laikotarpį. Institucijos nuomone Pareiškėjos pateikti argumentai nelaikytini išskirtinėmis aplinkybėmis, ar asmens savybėmis, kurios leistų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Pareiškėja pateikė Didžiojoje Britanijoje išduotą vairuotojo pažymėjimą, kuris išduotas 2022 m. gruodžio 13 d. – po Didžiosios Britanijos išstojimo iš Europos Sąjungos (Brexit, 2020 m. vasario 1 d.), t. y. pateiktas vairuotojo pažymėjimas yra išduotas ne Europos Sąjungos šalyje. Papildomai, pateiktasis vairuotojo pažymėjimas, kaip jau minėta anksčiau, neatitinka Konvencijos keliamų reikalavimų nacionaliniams vairuotojų pažymėjimams, kad jį būtų galima naudoti be papildomo tarptautinio vairuotojo pažymėjimo (apibrėžto Konvencijos 7 priede) už išdavusios valstybės ribų, nes ant jo nėra privalomo užrašo „permis de conduire“ jokia forma, o Pareiškėja nurodyto papildomo tarptautinio vairuotojo pažymėjimo neturėjo. (Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 14 d. nutartis byloje Nr. II-203-1127-2023; 2024 m. rugsėjo 11 d. nutartis byloje Nr. II-930-1129/2024; 2025 m. kovo 19 d. nutartis byloje Nr. eII-153-917/2025).
Pareiškėja per pastaruosius metus buvo bausta už administracinius nusižengimus dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų 2 kartus, o viso pareiškėja yra bausta 4 kartus, teista. Nusižengimo padarymo metu, Pareiškėja turėjo 3 galiojančias nuobaudas. Pareiškėja nurodo, kad jai teisė vairuoti transporto priemones yra būtina, nes netekus teisės vairuoti jai kyla grėsmė galimybei išlaikyti darbą ir užtikrinti vaikų kasdienius poreikius, tačiau pareiškėją nenurodė kokiose pareigose ji dirba ir kad norint dirbti tose pareigose privaloma turėti teisę vairuoti transporto priemones nes darbas susijęs tiesiogiai su vairavimu. Toks argumentas nelaikytinas pagrįstu, nes pareiškėjai tereikia laikinai susirasti alternatyvų būdą nuvykti į darbą. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjos sutuoktinis turi teisę vairuoti transporto priemones ir turi pareigą rūpintis savo vaikais tiek pat kiek ir pareiškėja, todėl jis ne tik gali – nes šiuo metu, oficialiais Sodros duomenimis, niekur nedirba, bet ir turi pareigą nugabenti vaikus į ugdymo įstaigas ar užtikrinti jų kasdienius poreikius, tuo pačiu gali padėti ir pareiškėjai nuvykti į darbą. Apibendrinant, institucijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti su pareiškėjos skundo argumentais, jog specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones, turėjimas būtinas jos finansinei ir šeimos gerovei (nuvykti į darbo vietą, nuvežti šeimos narius į ugdymo įstaigą), kadangi dar iki inkriminuoto nusižengimo padarymo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo žinojo, jog teisė vairuoti transporto priemones jai yra reikalinga nuvykti į darbą, suprato, jog teisė vairuoti padeda pasirūpinti tiek savimi, tiek savo šeima, tačiau šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų ją nuo nusižengimo padarymo. Institucijos įsitikinimu, asmuo, puoselėdamas šeimyninius ryšius, norėdamas išlaikyti pastovų darbą bei tinkamai pasirūpinti savo artimaisiais, turi pats būti itin atidus bei rūpestingas, nes tokios gyvenimiškai įprastos aplinkybės negali būti laikomos išskirtine priežastimi, suteikiančia galimybę pažeidėjui taikyti švelnesnes poveikio priemones, nei už analogiškus nusižengimus baudžiami kiti teisės pažeidėjai, todėl šiuo atveju dėl administracinio nusižengimo padarymo patirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau, negu tai būtina pažeidėjo tiek nubaudimui, tiek prevenciniams tikslams užtikrinti.
Šalies argumentai
Pareiškėja L. B. teismo posėdžio metu prašė skundą tenkinti. Nurodė, kad palaiko skundą jame esančiais argumentais. Paaiškino, jog vairavo turėdama Jungtinėje Karalystėje išduotą vairuotojo pažymėjimą, kurio nepasikeitė į lietuvišką. Dėl padaryto nusižengimo gailisi. Turi du nepilnamečius vaikus, šeimoje viena dirba. Atstumas nuo namų iki darbo apie 20 km. Praėjus savaitei laiko nuo nusižengimo užfiksavimo, pasikeitė vairuotojo pažymėjimą. Į Lietuvą grįžo po 12 metų, praleistų Jungtinėje Karalystėje. Nežinojo, kad Jungtinėje Karalystėje išduotas vairuotojo pažymėjimas Lietuvoje negalioja.
Kauno AVPK pateikė prašymą bylą nagrinėti jų įgaliotam atstovui teismo posėdyje nedalyvaujant.
Administracinio nusižengimo protokole užfiksuotos tokios pačios faktinės aplinkybės, kokios yra nurodytos skundžiamame nutarime.
Fotonuotraukoje fiksuotas L.B. J. Karalystėje išduotas vairuotojo pažymėjimas.
(duomenys neskelbtini) pažymoje nurodyta, jog L. B. dirba (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)nuo 2026 m. vasario 2 d. Darbuotojos gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini)o darbo vieta – (duomenys neskelbtini). Dėl ribotų viešojo transporto galimybių, darbuotojai yra būtinas nuosavas automobilis, kad galėtų laiku atvykti į darbovietę ir grįžti iš jos. Netekus teisės vairuoti motorinę transporto priemonę, darbuotoja negalėtų tinkamai vykdyti savo darbo funkcijų, o tai galėtų turėti neigiamų pasekmių jos darbo santykiams.
Administracinių nusižengimų registro išraše apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus nurodyta, kad L. B. anksčiau, iki analizuojamo nusižengimo padarymo, bausta administracine tvarka tris kartus – pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, 418 straipsnio 1 dalį.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies.
ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-14-139/2016).
Pareiškėja skundu neginčija savo kaltės dėl ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, taip pat neginčija ir už šį pažeidimą jai paskirtos baudos, tačiau nesutinka su jai paskirta administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 6 mėnesiams ir prašo šios administracinio poveikio priemonės neskirti. Sutinkamai su tuo, kas nurodyta, teismas skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą patikrina administracinio poveikio priemonės individualizavimo aspektu.
ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo 300 Eur iki 450 Eur.
ANK 424 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 3 ar 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų.
ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų / administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-34-507/2015, 2AT-20-942/2016, e2AT-85-697/2016, 2AT-5-303/2017, 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021). Pagal teismų praktiką, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda gali būti parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-976/2022).
Skundas argumentuojamas tuo, kad pareiškėja kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažįsta visiškai ir nuoširdžiai gailisi. Pažeidimas buvo padarytas dėl neteisingo teisinės situacijos įvertinimo, turint galiojantį Jungtinės Karalystės vairuotojo pažymėjimą. Tai nebuvo sąmoningas teisės aktų nepaisymas ar pavojingas elgesys kelyje. Po įvykio nedelsdama ėmėsi veiksmų – šiuo metu jau turi išduotą lietuvišką vairuotojo pažymėjimą, taip visiškai pašalindama pažeidimo priežastį. Vairavimo metu nebuvo padaryta jokių kitų Kelių eismo taisyklių pažeidimų, nekėlė pavojaus eismo saugumui, buvo blaivi ir bendradarbiavo su pareigūnais. Yra vienintelė dirbanti šeimoje ir augina du nepilnamečius vaikus. Darbo vieta yra apie 20 km nuo gyvenamosios vietos ir nėra lengvai pasiekiama viešuoju transportu. Teisės vairuoti atėmimas 6 mėnesiams sukeltų sunkias pasekmes šeimai – realią grėsmę galimybei išlaikyti darbą ir užtikrinti vaikų kasdienius poreikius.
Teismas, vertindamas nurodytus skundo argumentus, visų pirma, pažymi, kad pareiškėjos galėjimasis buvo pripažintas jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir tai įvertinus – jai skundžiamu nutarimu buvo paskirta minimali bauda ir administracinio poveikio priemonė minimaliam laikotarpiui.
Antra, fiksavus kitus KET pažeidimus, pareiškėjai būtų taikyta administracinė atsakomybė papildomai pagal atitinkamus ANK straipsnius.
Trečia, būtinumas turėti teisę vairuoti transporto priemones dėl asmeninio pobūdžio aplinkybių teismų praktikoje išskirtine aplinkybe nelaikomas (Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-225-530-2016; Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-773-290/2016; Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. ATP-89-651/2017, Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-37-530/2018). Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas, o vien tai, jog vairuotojo pažymėjimas reikalingas asmeninių bei šeimos poreikių ir prisiimtų finansinių įsipareigojimų tenkinimui, nesuteikia prioriteto administracinio poveikio priemonės panaikinimui. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens interesai negali būti svarbesni už visos visuomenės viešąjį interesą užtikrinti saugumą keliuose.
Ketvirta, pareiškėja ne visada pavyzdingai laikosi Kelių eismo taisyklių. Kaip matyti iš administracinių nusižengimų registro išraše apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus esančių duomenų, L. B. anksčiau, iki analizuojamo nusižengimo padarymo, bausta administracine tvarka 3 kartus.
Taigi, teismas daro išvadą, kad skunde išdėstytų ir teismo aptartų bei įvertintų argumentų visuma, nesuteikia jokio teisinio pagrindo, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, asmeniui išvis neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Pažymima, kad skiriama nuobauda siekiama ne tik nubausti teisės pažeidėją, bet ir auklėti, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (Klaipėdos apygardos 2017 m. gegužės 23 d. nutartis administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-256-651/2017).
Visgi, teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, daro išvadą, kad pareiškėjai paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams nelaikytinas proporcingu padarytam nusižengimui. Teismo vertinimu, administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, kaip poveikio priemonės, tikslai gali būti pasiekti paskyrus trumpesnį terminą nei ANK 424 straipsnio 7 dalyje nustatytas minimalus.
Pagrindžiant šią išvadą, pažymėtina kad skiriant tiek administracines nuobaudas, tiek administracinio poveikio priemones, būtina laikytis proporcingumo principo, kuris reikalauja asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, privalo būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos. Tai nereiškia, kad visiems tą patį nusižengimą padariusiems asmenims turi būti paskirtos vienodos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės.
Skiriant administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, būtina atsižvelgti ir įvertinti reikšmingas aplinkybes, susijusias su padarytu administraciniu nusižengimu ir pažeidėjo asmenybe. Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Būtina įvertinti ne tik rūšinį, bet ir individualų asmens padarytų teisei priešingų veiksmų pavojingumą, kuris nagrinėjamoje situacijoje yra akivaizdžiai mažesnis nei rūšinis (2024 m. liepos 24 d. Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-201-928/2024).
Analizuojamu atveju matyti, kad dėl pareiškėjos padaryto nusižengimo jokie žalingi padariniai nekilo. Atsižvelgtina ir į tai, jog anksčiau pareiškėja dėl padaryto nusižengimo savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi ir tai pagrįstai buvo pripažinta jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Nusižengimui esant atsitiktiniam, sąlygotam subjektyvaus asmens suvokimo dėl susiklosčiusių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo, nors ir minimaliam terminui taikymas, įvertinus pažeidėjos asmenybę bei jos darbinę veiklą, nebūtų teisinga ir proporcinga nuobauda. Atsižvelgiant į pareiškėją charakterizuojančius duomenis, visuma išdėstytų aplinkybių turi būti vertinamos jos naudai, t. y., kaip jo atsakomybę ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų prasme švelninančios, tačiau visa apimtimi neeliminuojančios.
Remiantis tuo kas išdėstyta, teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti, o proporcingumo ir teisingumo principai nebus nepažeisti pritaikius pareiškėjai ANK 34 straipsnio 6 dalį ir sutrumpinus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki mažesnio nei sankcijoje nustatytas minimalus – 1 mėnesio. Atsižvelgiant į pareiškėjos asmenybę, neabejotina, kad net ir atėmus jai teisę vairuoti transporto priemones trumpesniam terminui nei numatytas ANK 424 straipsnio 7 dalyje, ji vis tiek patirs neigiamas pasekmes, susijusias su jos padarytu administraciniu nusižengimu, ir tai jai turės akivaizdų prevencinį poveikį. Visiškai netaikyti administracinio poveikio priemonės nagrinėjamu atveju nėra pagrindo, kadangi nusižengimas neabejotinai yra pavojingas.
Taigi, pareiškėjos skundas tenkinamas iš dalies – vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, Kauno AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos N. K. 2026 m. vasario 18 d. priimtu nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-2999-2026 pareiškėjai skirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo už ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą, terminas sutrumpinamas iki 1 mėnesio.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, teismas
nutaria:
Pareiškėjos L. B. skundą tenkinti iš dalies.
Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, Kauno AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos N. K. 2026 m. vasario 18 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-2999-2026 L. B. skirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo už ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą, terminą sutrumpinti iki 1 (vieno) mėnesio.
Kitas skundžiamo nutarimo dalis palikti nepakeistas.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.