- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-02
- Bylos Nr.
- e2A-787-661/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11298-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vaclovas Paulikas, Alvydas Barkauskas (pran.), Andrius Verikas
- Atsakovas
- A. Č., J. Č.
- Ieškovas
- M. M.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Vaclovo Pauliko ir Andriaus Veriko, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovų A. Č. ir J. Č. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. M. ieškinį atsakovams A. Č. ir J. Č. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas M. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovų A. Č. ir J. Č. solidariai 2 400 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Byloje kilęs ginčas dėl žalos atlyginimo. Ieškovas M. M. atlyginti žalą grindžia tuo, kad atsakovai nedavė sutikimo dėl prisijungimo prie bendrąja daline nuosavybės teise priklausančių nuotekų ir vandentiekio inžinerinių tinklų bei dujų inžinerinių tinklų. Dėl to ieškovams teko kreiptis į teismą, kad gauti nurodytą leidimą. Dėl atsakovų atsisakymo, ieškovas nuo 2018 m. rugsėjo 13 d. iki sprendimo įsiteisėjimo dienos negalėjo naudotis įsigytu vieninteliu gyvenamosios paskirties būstu, todėl buvo priverstas nuomotis kitą gyvenamąją vietą ir dėl to patyrė 2 400 Eur išlaidas už gyvenamosios patalpos nuomą
Šalies argumentai
3. Ieškovas nurodė, kad 2019 m. sausio 16 d. ieškovas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, reikalaudamas suteikti teisę be atsakovų sutikimo prisijungti prie inžinerinių tinklų. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 20 d. sprendimu ieškinį tenkino. Sprendimas įsiteisėjo 2019 m. birželio 20 d. Dėl atsakovų atsisakymo, ieškovas nuo 2018 m. rugsėjo 13 d. iki sprendimo įsiteisėjimo dienos negalėjo naudotis įsigytu vieninteliu gyvenamosios paskirties būstu, todėl buvo priverstas nuomotis kitą gyvenamąją vietą ir dėl to patyrė 2 400 Eur išlaidas už gyvenamosios patalpos nuomą 2019 m. sausio mėn. – 2019 m. birželio mėn. laikotarpiu, kuris sutampa su civilinės bylos dėl leidimo prisijungti prie inžinerinių tinklų be atsakovų sutikimo nagrinėjimo laikotarpiu. Šią sumą atsakovai privalo atlyginti.
4. Atsakovai su ieškiniu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovai nurodė, kad prašo taikyti ieškinio senatį ieškinio reikalavimams dėl 1742 Eur priteisimo; kitoje dalyje ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
5. Nurodė, kad ieškovas yra praleidęs trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl žalos, patirtos 2019 m. sausio 2 d. – 2019 m. gegužės 12 d., atlyginimo. Ieškovo pareiga mokėti nuomos mokestį atsirado nuo 2019 m. sausio 2 d. Ieškovas 2019 m. sausio 16 d. pareiškė ieškinį atsakovams, kuriuo reikalavo suteikti teisę be atsakovų sutikimo prisijungti prie inžinerinių tinklų. Teisę pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo už 2019 m. sausio mėn. ieškovas įgijo 2019 m. vasario 1 d. ir terminas baigėsi 2022 m. sausio 31 d.; dėl nuomos mokesčio priteisimo už 2019 m. vasario mėn. – 2019 m. kovo 1 d. ir baigėsi 2022 m. vasario 28 d.; už 2019 m. kovo mėn. – 2019 m. balandžio 1 d., kuris baigėsi 2022 m. kovo 31 d.; už 2019 m. gegužės 1 – 11 d. – 2019 m. gegužės 12 d., kurus baigėsi 2022 m. gegužės 11 d. (142 Eur). Ieškovas ieškinį dėl žalos atlyginimo pareiškė 2022 m. gegužės 12 d., todėl praleido trejų metų ieškinio senaties terminą dėl dalies, kuria prašoma atlyginti jo žalą už 2019 m. sausio 2 d. – 2019 m. gegužės 11 d. laikotarpį.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-6420-845/2019 įsiteisėjo 2019 m. birželio 20 d., todėlnegali būti reikalaujama priteisti nuomos mokestį už visą 2019 m. birželio mėnesį.
7. Ieškovas išsinuomojo iš S. K. butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Apie nuomos sutartį atsakovai nežinojo. Nuomos teisiniai santykiai tęsėsi nuo 2019 m. sausio 2 d. iki 2020 m. liepos 1 d. Nuomos sutartis Nekilnojamojo turto registre įregistruota nebuvo, todėl ieškovas jos negali panaudoti prieš trečiuosius asmenis.
Žemesnės instancijos teismas
8. Ieškovas dalies atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų neįrodinėja. Atsakovų neteisėtų veiksmų nebuvo. Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-6420-845/2019 ieškovas buvo pareiškęs reikalavimą suteikti jam teisę atlikti prisijungimo prie vandentiekio ir nuotekų inžinerinių tinklų darbus pagal J. U. parengto supaprastinto statybos projekto (2018-11-04-SPP-VN) sprendinius be atsakovų sutikimo.
9. Ieškovas netinkamai organizavo savo buto remonto darbus, nepateikė atsakovams iš karto reikalingų dokumentų (specialisto išvadų dėl prisijungimo prie tinklų galimybės ir saugumo), keitė savo buto remonto projekto sprendinius. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad ieškovas negalėjo vykdyti buto remonto darbų ir išnagrinėtos civilinės bylos nagrinėjimo metu (2019 m. sausio – gegužės mėn.).
Šalies argumentai
10. Ieškovo nurodomas žalos pabaigos terminas, siejamas su įvykiu – 2019 m. gegužės 20 d. sprendimo įsiteisėjimu, yra nepagrįstas, nes remonto darbus ieškovas pradėjo 2019 m. birželio pačioje pradžioje, o 2019 m. birželio 4 d. jau užfiksuota, kad atlikta didžioji buto vidaus buvusios apdailos ir pertvarų griovimo darbų. Jeigu teismas nustatys, kad ieškovo reikalavimas pagrįstas, jam iš atsakovų turėtų būti priteista 258 Eur nuostolių (gegužės mėn. nuomos mokestis 400 Eur / 31 d. x 20 d. = 258 Eur).
Atsiliepimas
11. Ieškovas dublike prašė atnaujinti ieškinio senaties terminą, jeigu teismas spręs, kad ieškinys pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą ir ieškinį tenkinti. Nurodė, kad atsiliepime nurodyti paaiškinimai melagingi. Dar 2018 m. atsakovus informavo apie tai, kad patiria kitos gyvenamosios vietos nuomos kaštus. Tai ieškovas nuosekliai kartojo ir civilinės bylos Nr. e2-6420-845/2019 nagrinėjimo metu.
12. Atsakovai neteisingai skaičiuoja ieškinio senaties terminą. Sprendimas byloje Nr. e2-6420-845/2019, kuriuo buvo nustatyti atsakovų neteisėti veiksmai ir kaltė, įsiteisėjo 2019 m. birželio 20 d. Todėl būtent 2019 m. birželio 20 d. ir pradedamas skaičiuoti trejų metų ieškinio senaties terminas, kuris baigėsi 2022 m. birželio 20 d. Ieškinys pateiktas 2022 m. gegužės 11 d., t. y. nepraleidus CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyto ieškinio senaties termino. Civilinės bylos Nr. e2-6420-845/2019 nagrinėjimo metu ieškovas nežinojo, ar atsakovai atliko neteisėtus veiksmus, taip pat nežinojo tikslaus atsakovų padarytos žalos dydžio. Todėl ieškovas pagrįstai į teismą kreipėsi dėl žalos atlyginimo tik po prejudicinio sprendimo įsiteisėjimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
13. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 5 d. sprendimu ieškinys tenkintas visiškai: ieškovui M. M. solidariai iš atsakovų A. Č. ir J. Č. priteista 2 400 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (2 400 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. gegužės 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovui M. M. iš atsakovų A. Č. ir J. Č. priteista po 1 252 Eur bylinėjimosi išlaidų.
14. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas ir atsakovai bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Ieškovui priklauso 501/1001 žemės sklypo dalis (2018-08-16 Turto varžytynių aktas Nr. 1), o atsakovams 500/1001 žemės sklypo dalys. Žemės sklypu šalys naudojasi pagal bendraturčių 2003 m. gruodžio 17 d. susitarimą dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu. Ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro išraše nurodyta, kad ieškovo bute yra komunalinis vandentiekis bei vietinis nuotekų šalinimas, tačiau byloje nėra ginčo, kad faktiškai šių komunikacijų atsakovo bute nebuvo. Atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovas ir S. K. 2018 m. lapkričio 23 d. sudarė buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį 12 mėnesių, pagal kurią ieškovas (nuomininkas) moka nuomotojai 400 Eur už buto nuomą per mėnesį bei komunalinius mokesčius. Butas perduotas nuomininkui 2019 m. sausio 2 d. buto priėmimo-perdavimo aktu. Ieškovas nuomos santykius ir mokėjimą už nuomą grindžia nuompinigių priėmimo-perdavimo aktais (2019-01-25, 2019-02-25, 2019-03-26, 2019-04-25, 2019-05-24, 2019-06-25 ir vėlesniais mokėjimų pavedimais už buto nuomą, bei komunalinius mokesčius). Nuomos sutartis nutraukta 2020 m. liepos 1 d.
15. Byloje taip pat nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-6420-845/2019 suteikė teisę ieškovui atlikti prisijungimo prie vandentiekio ir nuotekų inžinierinių tinklų darbus pagal J. U. parengto supaprastinto statybos projekto (2018-11-04-SPP-VN) sprendinius be atsakovų sutikimo. Sprendimas įsiteisėjo 2019 m. birželio 20 d. Sprendime konstatuota, kad „atsakovų atsisakymas duoti sutikimą ieškovui dėl tinklų prisijungimo teigiant, jog yra galimi ir kiti prisijungimo būdai bei tuo, kad dėl ieškovo siūlomo būdo jiems tektų demontuoti šildymo sistemą, vertintini kaip prieštaraujantys projektui, specialisto išvadai ir nemotyvuoti. Byloje nustatyti faktiniai duomenys nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo konstatuoti, jog inžinerinių tinklų prisijungimas neatitinka teisės aktų reikalavimų, ar daro neigiamą įgyvendinamo projekto ir atliekamų darbų poveikį atsakovų interesams, ar akivaizdžiai juos pažeidžia. Atsakovai esminių pastabų ir prieštaravimų dėl ieškovo parengto projekto nepateikė ir neįrodė, jog jį įgyvendinus bus pažeisti jų interesai. Atsižvelgiant į Europos K. P. Protokolo 1 straipsnį, nedavus ieškovui sutikimo prisijungti prie inžinierinių tinklų pagal jo pateiktą projektą, būtų nepagrįstai ir neproporcingai apribota jo nuosavybės teisė. Ieškovas, įsigydamas nekilnojamąjį turtą, turėjo pagrįstą ir teisėtą lūkestį įgyvendinti nuosavybės teisę į jam priklausantį butą visapusiškai, t. y. naudotis inžinieriniais tinklais, juolab, kad jie buvo įregistruoti nekilnojamojo turto registre. Taigi, ieškovas turi pakankamą turtinį interesą į inžinierinius tinklus ir jo teisė prisijungti prie šių tinklų yra ginama pagal Europos K. P. Protokolo 1 straipsnį“.
Šalies argumentai
16. Dėl ieškinio senaties pirmosios instancijos teismas sprendė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-6420-845/2019 nagrinėjimo metu ieškovas nežinojo, ar atsakovai atliko neteisėtus veiksmus, todėl pagrįstai ieškovas kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo tik po minėto sprendimo įsiteisėjimo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei teismų praktiką, teismas konstatavo, kad ieškovas nėra praleidęs CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyto ieškinio senaties termino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
17. A. Č. ir J. Č. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Atsakovai nurodė šiuos argumentus:
17.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė ieškinio senaties. Atsakovų manymu, ieškovas apie tariamą savo teisės pažeidimą sužinojo iš karto, kai buvo sudaryta tarp jo ir S. K. 2018 m. lapkričio 23 d. buto nuomos sutartis (toliau – Nuomos sutartis), o ne po civilinės bylos Nr. e2-6420-845/2019 išnagrinėjimo. Nuomos sutartis buvo pradėta vykdyti 2019-01-02, o pagal šios sutarties 5.1 p. buvo nustatyta, kad Nuomininkas moka nuompinigius kas mėnesį. Todėl ieškovo pareiga mokėti nuomos mokestį atsirado už atitinkamus nuomos termino mėnesius nuo 2019-01-02 kas mėnesį. Kadangi byloje yra sprendžiama dėl nuostolių, kurie grindžiami ieškovo sumokėtomis periodinėmis išmokomis, atlyginimo, tokių nuostolių išieškojimui senatis taikytina kiekvienai ieškinyje nurodytai periodinei mokėjimo sumai. Ieškovas šioje byloje ieškinį dėl žalos atlyginimo pareiškė 2022 m. gegužės 12 d. (ieškinio gavimo teisme data). Tokiu būdu ieškovas pareiškė ieškinį praleidęs CK 125 str. 8 d. str. nustatytą 3 metų ieškinio senaties terminą dalyje, kur prašoma atlyginti jo žalą už 2019 m. sausio 2 d. – 2019 m. gegužės 11 d. laikotarpį, t.y. reikalavimams dalyje dėl 1742 Eur (paskaičiavimas: 2400 Eur – 658 Eur = 1742 Eur) žalos atlyginimo yra suėjusi ieškinio senatis.
17.2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-05-20 sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-6420-845/2019 nepatvirtina atsakovų neteisėtų veiksmų, dėl kurių jiems kiltų pareiga atlyginti ieškovo įrodinėjamą žalą. Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-6420-845/2019 ieškovas buvo pareiškęs reikalavimą „suteikti jam teisę atlikti prisijungimo prie vandentiekio ir nuotekų inžinerinių tinklų darbus pagal J. U. parengto supaprastinto statybos projekto (2018-11-04-SPP-VN) sprendinius be atsakovų A. Č. ir J. Č. sutikimo bei priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.“
17.3. Tokia reikalavimo formuluotė reiškia, kad pats ieškovas teisme ginčijo ne atsakovų atsisakymą duoti sutikimą (toks reikalavimas nebuvo pareikštas) ir bylos dalyku buvo ne atsakovų neteisėtų veiksmų įrodinėjimas, o teisės, kurios ieškovas iki teismo sprendimo neturėjo, pripažinimas, kuri jam šiuo teismo sprendimu ir buvo pripažinta. Todėl teismo motyvai, kad atsakovų veiksmų neteisėtumas buvo įrodytas minėtoje civilinėje byloje, yra visiškai nepagrįstas, nes atsakovai iki teismo sprendimo priėmimo jokių neteisėtų veiksmų nebuvo atlikę, o priėmus teismo sprendimą, atsakovai jokių kliūčių ieškovui vykdyti remonto darbus nesudarė.
17.4. Šalių bandymas susitarti dėl prisijungimo sąlygų ieškovui nepavyko dėl ieškovo nebendradarbiavimo – nors atsakovai ir neneigia aplinkybės, kad jie ieškovui sutikimo prisijungimui pagal ieškovo pageidavimą prie miesto ir vandentiekio tinklų nedavė, tačiau tokias aplinkybes nulėmė paties ieškovo nebendradarbiavimas – pateikiami „prašymai“ (tiek raštu, tiek ir žodžiu) buvo valiniai reikalavimai, pagrįsti daugiau grasinimais ir bauginimu kreiptis į teismą ir pan., bet ne siekiu bendradarbiauti. Ieškovo teikiami dokumentai dėl esminių aplinkybių – projektinių pasijungimo per atsakovo butą sprendinių, buvo su trūkumais, jų nepakako tinkamai įsivertinti ieškovo ketinimus ir savo teisių apsaugą, atsakovai tokių dokumentų patikslinimo prašė, o ieškovas kartą juos bandė tikslinti, tačiau nepakankamai, o užuot toliau siekęs susitarti, pareiškė ieškinį teisme.
17.5. Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-6420-845/2019 nebuvo išnagrinėta vien tik pagal dabar šioje byloje pareikšto ieškinio aplinkybes ir įrodymus. Civilinės bylos Nr. e2-6420-845/2019 nagrinėjimo metu, jau po ieškovo ieškinio pareiškimo teisme (2019-01-16), į bylą buvo pateiktas naujas įrodymas – 2019-03-27 specialisto išvada Nr. T18-10 dėl galimybės įrengti vidaus inžinerinius tinklus (žr. 2019-05-20 teismo sprendimo 5 psl., 5 pastraipa). Tokio dokumento – 2019-03-27 specialisto išvados – iki pat nurodytos civilinės bylos iškėlimo 2019 m. sausio mėnesį ieškovas atsakovams nebuvo pateikęs, o jis turėjo esminės įtakos tiek tokio 2019-05-20 teismo sprendimo priėmimui (teismas šiuo įrodymu iš esmės ir motyvavo visą savo sprendimą (teismo sprendimo 5 psl. 5 pastraipa; 6 psl. 2 pastraipa; 7 psl. 2 pastraipa)), tiek ir atsakovų valiai dar iki bylos iškėlimo dėl sutikimo dėl prisijungimo prie inžinerinių tinklų sąlygų (ne)davimo. Kas tik patvirtina ankstesnio (dar iki civilinės bylos iškėlimo) atsakovų prašymo pateikti išsamią informaciją pagrįstumą.
17.6. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovas turėjo teisę reikalauti žalos atlyginimo už visą laikotarpį nuo 2019 m. sausio mėn. iki 2019 m. birželio mėn. pabaigos. Ieškovas, įrodinėdamas, kad jo žala yra jo kito buto nuomos išlaidos, kurias jis patyrė civilinės bylos Nr. e2-6420-845/2019 nagrinėjimo metu, suapvalino terminą nuo ieškinio pareiškimo teisme iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, dėl to gavosi papildomas nuomos mokesčio mėnesis, kurį minima civilinė byla nebuvo nagrinėjama, t.y. 2019 m. sausio pirma pusė ir 2019 m. birželio antra pusė. Toks žalos terminų skaičiavimas yra nepagrįstas ir reiškia ieškovo nepagrįstą praturtėjimą atsakovų sąskaita.
Atsiliepimas
18. Ieškovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Ieškovas nurodė, kad
18.1. Apeliaciniame procese negali būti nagrinėjamos aplinkybės, kurios nebuvo nagrinėtos pirmosios instancijos teismo (CPK 306 str. 2 d.). Tuo tarpu apeliaciniame skunde Atsakovai iš esmės iš naujo performuoja savo gynybinę poziciją, ją papildydami aplinkybėmis ir argumentais, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teismo. Pavyzdžiui, (i) Apeliacinio skundo 33 – 35 p. Atsakovai pateikia visiškai naują, Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme nenagrinėtą aplinkybę, tariamai Prejudicinės bylos nagrinėjimo metu Ieškovas „rinko statybos normatyvinius dokumentus namo modernizacijai, o Ieškovo buvo prijungimas prie inžinerinių tinklų buvo suprojektuoti viename pastato projekte“; (ii) Atsakovai tik Apeliaciniame skunde pasitelkia Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme nenagrinėtą Atsakovų gynybinę poziciją, tariamai inžineriniai tinklai buvo avarinės būklės, todėl Ieškovas galėjo juos remontuoti be Atsakovų sutikimo; (iii) Apeliacinio skundo 23 p. Atsakovai pateikia visiškai naują, Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme nenagrinėtą aplinkybę, tariamai Vilniaus miesto savivaldybės administracija patvirtino, kad ginčo metu Ieškovo butas buvo netinkamas gyventi ir pan. Ieškovo vertinimu, šios aplinkybės apeliacinėje instancijoje apskritai neturėtų būti vertinamos (CPK 306 str. 2 d.).
18.2. Atsakovai nepagrįstai nurodo, kad Ieškovas į teismą dėl žalos atlyginimo turėjo kreiptis dar nepasibaigus prejudicinės bylos nagrinėjimui. Prejudicinės bylos nagrinėjimo metu Ieškovas nežinojo, ar Atsakovai atliko neteisėtus veiksmus (Prejudicinės bylos nagrinėjimo metu ir buvo sprendžiama Ieškovo ar Atsakovų siūlomas prijungimo prie inžinerinių tinklų būdas yra tinkamesnis), taip pat nežinojo tikslaus Atsakovų padarytos žalos dydžio. Todėl teisėtai ir pagrįstai Ieškovas kreipėsi į Teismą dėl žalos atlyginimo tik po prejudicinio Sprendimo įsiteisėjimo.
18.3. Atsakovai įrodinėja, kad „didžioji buto vidaus buvusios apdailos ir pertvarų griovimo darbų“ buvo atlikta 2019-06-04, o Sprendimas įsiteisėjo 2019 m. birželio 20 d., todėl nėra pagrindo priteisti nuomos mokesčio už 2019 m. birželio mėnesį atlyginimo. Su tokia Atsakovų pozicija Ieškovas nesutinka. Ieškiniu ieškovas nereikalauja atlyginti namo modernizavimo metu patirtos žalos. Ieškovas reikalauja atlyginti prejudicinės bylos nagrinėjimo metu patirtą žalą, kurią Ieškovas patyrė dėl Atsakovų neteisėtų veiksmų – sąmoningai, siekiant gauti finansinės naudos, neišduodant formalaus sutikimo prisijungti prie inžinerinių tinklų. Būtent dėl šios priežasties – vandentiekio ir nuotekų nebuvimo Ieškovo bute, Ieškovas negalėjo juo naudotis pagal paskirtį ir privalėjo nuomotis kitą gyvenamąją vietą.
18.4. Ieškovas teisėtai ir pagrįstai reikalauja atlyginti žalą, patirtą 2019 metų sausio - 2019 metų birželio mėn. Byloje iš esmės nėra ginčo dėl to (CPK 182 str., 187 str.), kad Atsakovų neteisėti veiksmai prasidėjo 2018 m. rugsėjo mėn. ir baigėsi 2019-06-20. Atitinkamai teisėtai ir pagrįstai Teismas Sprendimu priteisė žalos atlyginimą už visą 2019 m. sausio mėn. Sprendžiant klausimą dėl žalos už 2019 metų birželio mėn. atlyginimą svarbu pažymėti, kad siekdamas kiek įmanoma labiau sumažinti patiriamą žalą, Ieškovas gyveno ne viešbutyje, kuriame nakvynę galima užsisakyti 1 dienos tikslumu, tačiau nuomojosi 30 proc. mažesnio ploto įprastą butą daugiabučiame name be parkavimo vietos, neautonominiu šildymu ir pan.
18.5. Atitinkamai net ir tuo atveju, jeigu po Sprendimo įsiteisėjimo 2019 m. birželio 20 d. Ieškovas būtų iniciavęs nuomos sutarties nutraukimą, ji bet kuriuo atveju negalėjo būti nutraukta anksčiau nei 2019 m. liepos 20 d. ir Ieškovas vis vien patyrė žalą mažiausiai iki 2019 m. liepos 20 d.
18.6. Vanduo į Ieškovo butą pradėtas tiekti 2019-08-12 (dubliko priedas Nr. 2). Vilniaus miesto savivaldybės administracijai apie galimą triukšmą nuo 2019-09-06 vykdant statybos rangos darbus pranešta 2019-08-30.
18.7. Statybą leidžiantis dokumentas, kurio pagrindu buvo galima pradėti Ieškovo bute griauti pertvaras buvo išduotas 2019-09-13 (dubliko priedas Nr. 3). Sienų demontavimo darbai pagal Ieškovo, Atsakovų ir rangovo sudarytą pradėti vykdyti 2019-09-24 (Atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 8). Todėl nei teisiškai, nei faktiškai Ieškovas negalėjo vykdyti sienų griovimo darbų nei 2019-06, nei 2019-07.
18.8. Ieškovas dar 2018 m. rugsėjo 13 d. Atsakovus informavo apie tai, kad dėl Atsakovų neteisėtų veiksmų patiria kitos gyvenamosios vietos nuomos kaštus, kuriuos Atsakovai privalės atlyginti, teismui konstatavus Atsakovų neteisėtus veiksmus (2018-09-13 raštas, 2018-11-21 el. laiškas, ieškinio priedas Nr. 8).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
20. Ginčui spręsti aktualioje CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta pagrindinė bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklė, pagal kurią bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad minėta įstatymo nuostata įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio abiem šalims sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-638/2005; 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006).
Žemesnės instancijos teismas
21. Bendrai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, atsižvelgiant į tai, kiekvieno iš bendraturčių teisė keisti bendrai valdomą daiktą ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus reikalavimus. Bendraturtis turi teisę, be kita ko, padidinti bendrąją dalinę nuosavybę, rekonstruojant bendrai valdomą daiktą (CK 4.77 straipsnis), tačiau šią teisę jis gali įgyvendinti, laikydamasis teisės normose nustatytų taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003; 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008; kt.).
22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad nors bendraturčiai turi teisę atsisakyti duoti sutikimą atlikti tam tikrus veiksmus, tačiau toks atsisakymas turi būti pagrįstas realia jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iš statybos ar rekonstrukcijos darbų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003; 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008; kt.).Visi šie klausimai turi būti sprendžiami ne formaliai, o taikant bendraturčių interesų derinimo principą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2012; 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2012). Atitinkamai ir teismas, nagrinėdamas šios kategorijos bylas bei spręsdamas skirtingų savininkų tarpusavio interesų suderinimo klausimą, turi siekti interesų pusiausvyros, interesus įvertinti nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos kontekste, pasverti, ar vieno iš bendraturčių interesų prioriteto pripažinimas nesukels esminio kito bendraturčio nuosavybės teisės pažeidimo, ar egzistuoja pagrindai leisti vienam iš bendraturčių atlikti tam tikrus konkrečius veiksmus be atsakovo sutikimo.
23. Nurodytų išaiškinimų kontekste ieškovas teigia, kad jo teisių pažeidimas, kaip yra reikalaujama remiantis nurodytais išaiškinimais, jau yra nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Atsakovai su šiuo argumentu nesutinka.
Dėl sprendimo prejudicinės galios
24. CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).
25. Šia CPK 182 straipsnio 2 punkte įtvirtinta taisykle siekiama proceso ekonomiškumo, kad nebūtų pakartotinai tiriama tai, kas jau yra patikimai ir privalomai nustatyta teismo sprendimu. Šio reguliavimo tikslas, inter alia, yra užtikrinti teisinį stabilumą, įgytų teisių apsaugą. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat yra pasisakęs, kad teisė į teisingą bylos nagrinėjimą pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, aiškinamą atsižvelgiant į teisėtumo ir teisinio tikrumo principus, apima reikalavimą, kad tais atvejais, kai teismai jau yra išsprendę ginčą, jų sprendimu neturėtų būti abejojama (EŽTT 2006 m. sausio 12 d. sprendimas byloje Kehaya ir kiti prieš Bulgariją, peticijos Nr. 47797/99, 68698/01, 61 punktas).
26. Praktines įvardytos taisyklės taikymo nuostatas yra suformulavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, jog CPK 182 straipsnio 2 dalies taikymas siejamas su tokiais reikalavimais: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-695/2019, 39 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
27. Nagrinėjamu atveju, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad civilinėje byloje Nr. e2-6420-845/2019 buvo nustatytos prejudicinės aplinkybės, konstatuojant atsakovų neteisėtus veiksmus. Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-6420-845/2019 ieškovas M. M. kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas suteikti jam teisę atlikti prisijungimo prie vandentiekio ir nuotekų inžinerinių tinklų darbus pagal J. U. parengto supaprastinto statybos projekto (2018-11-04-SPP-VN) sprendinius be atsakovų A. Č. ir J. Č. sutikimo bei priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Teismas nusprendė ieškinį patenkinti visiškai: suteikti teisę ieškovui M. M. atlikti prisijungimo prie vandentiekio ir nuotekų inžinierinių tinklų darbus pagal J. U. parengto supaprastinto statybos projekto (2018-11-04-SPP-VN) sprendinius be atsakovų A. Č., ir J. Č. sutikimo. Teismas šiame sprendime konstatavo, jog atsakovų atsisakymas suteikti ieškovui teisę atlikti prisijungimo prie vandentiekio ir nuotekų inžinerinių tinklų darbus pagal J. U. parengto supaprastinto statybos projekto (2018-11-04-SPP-VN) sprendinius, buvo nepagrįstas. Be to, šioje byloje dalyvavo tie patys asmenys; buvo sprendžiama dėl atsakovų veiksmų pagrįstumo, atsisakant ieškovui duoti sutikimą prisijungti prie inžinierinių tinklų; nustatytos aplinkybės reikšmingos abiejose bylose. Kolegijos vertinimu pateikti išaiškinimai turi prejudicinę galią ir šioje byloje.
Dėl ieškinio senaties
28. Tarp šalių kilęs ginčas dėl ieškinio senaties termino praleidimo. Atsakovai prašo taikyti ieškinio senatį, ieškinio reikalavimams dėl 1 742 Eur žalos priteisimo. Nurodo, kad žalos atlyginimui ieškovui ieškinio senaties terminas prasidėjo už 2019 m. sausio mėn. – 2019 m. vasario 1 d. ir baigėsi 2022 m. sausio 31 d.; dėl žalos atlyginimo už 2019 m. vasario mėn. – 2019 m. kovo 1 d. ir baigėsi 2022 m. vasario 28 d.; už 2019 m. kovo mėn. – 2019 m. balandžio 1 d. ir baigėsi 2022 m. kovo 31 d.; už 2019 m. gegužės 1 – 11 d. – 2019 m. gegužės 12 d., ir baigėsi 2022 m. gegužės 11 d. (142 Eur). Ieškovas ieškinį dėl žalos atlyginimo pareiškė 2022 m. gegužės 12 d., todėl praleido trejų metų ieškinio senaties terminą dėl 1 742 Eur žalos priteisimo dalies.
29. Pagal CK 1.124 straipsnį ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. CK 1.125 straipsnio, reglamentuojančio ieškinio senaties terminus, 8 dalyje nustatyta, kad reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas.
30. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusią šalį imtis priemonių savo pažeistoms teisėms operatyviai ir tinkamai ginti. Taigi ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamą poveikį civilinei apyvartai, ieškinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti; praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių išaiškinimas tampa sudėtingesnis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018 34 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Ieškinio senaties termino taikymas, praleisto termino atnaujinimas ar netaikymas yra susijęs su teisingumo principu. Bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas atitinkamas ieškinio senatį reglamentuojančias materialiosios teisės normas, to negali daryti mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-425-686/2015 ir joje nurodytą teismų praktiką).
31. Pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008).
32. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovo reikalavimui dėl žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas.
Žemesnės instancijos teismas
33. Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas įsiteisėjo 2019 m. birželio 20 d.Ieškovas ieškinį pateikė 2022 m. gegužės 11 d. dėl žalos atlyginimo, todėl turi būti nustatytos civilinės atsakomybės sąlygos. Tokiais atvejais ieškinio senaties termino eigos pradžia laikytinas momentas, kai ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė žalą. Ieškovas tuo momentu dar gali nežinoti tikslaus žalos dydžio, bet žalos faktą jis turi suvokti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-457-684/2017). Nagrinėjamu atveju ieškinio reikalavimai pareikšti CK 6.249 straipsnio pagrindu, gali būti nagrinėjami tik tuomet, kai yra aiškus subjektas ir jo neteisėti veiksmai, nulėmę žalą, taip pat ir žalos dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-34-781/2022, 42 p.).
34. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-6420-845/2019 nagrinėjimo metu ieškovas nežinojo, ar atsakovai atliko neteisėtus veiksmus, todėl pagrįstai ieškovas kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo tik po minėto sprendimo įsiteisėjimo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei pirmiau nurodytą teismų praktiką, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas nėra praleidęs CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyto ieškinio senaties termino.
Dėl atsakovų atsakomybės
35. Civilinė deliktinė atsakomybė atsiranda, kai yra nustatomos visos CK 6.246–6.249 straipsniuose nustatytos sąlygos. Prievolė atlyginti turtinę ir (ar) neturtinę žalą atsakovui kyla konstatavus: 1) jis neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai; 2) yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas (išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011; 2022 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-135-421/2022, 32 punktas).
36. Civilinėje teisėje veiksmų neteisėtumas yra suprantamas labai plačiai. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė – prievolė atlyginti žalą – atsiranda dėl neteisėtų veiksmų: neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.263 straipsnyje – specialiojoje deliktinės atsakomybės normoje – įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; žalą, padarytą asmens turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.
37. Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Ši norma asmens neteisėtus veiksmus, pasireiškusius bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos pažeidimu, susieja su jo kalte, t. y. kaltė apima ir neteisėtus veiksmus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar asmens elgesys atitiko tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartą, o nustačius tokio elgesio neatitiktį, konstatuojamas asmens kaltas elgesys, kuris kartu reiškia ir veiksmų neteisėtumą, ir kaltės elementą. Jeigu tokiu elgesiu sukeliama žalos kitam asmeniui, tai yra pagrindas reikalauti žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017, 28, 29 punktai; 2021 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-3-969/2021, 60 punktas).
38. CK 4.72-4.92 straipsniai nustato bendraturčių teisių ir pareigą įgyvendinimą naudojantis bendrąja daline nuosavybe. CK 1.137 straipsnio 3 dalis įtvirtina draudimą piktnaudžiauti savo teise. Susitarimą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo bendraturčiai pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, laisva valia derindami savo interesus. Įstatyme nustatytas imperatyvas susitarti įpareigoja bendraturčius, veikiant pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, ieškoti priimtiniausio jiems sprendimo būdo, nesiekiant savo teisių įgyvendinimo kitų bendraturčių teisių sąskaita.
39. Visų pirma pažymėtina, kad Ieškovas dar 2018 metais Atsakovus informavo apie tai, kad dėl Atsakovų neteisėtų veiksmų patiria kitos gyvenamosios vietos nuomos kaštus, kuriuos Atsakovai privalės atlyginti, teismui konstatavus Atsakovų neteisėtus veiksmus. Šią aplinkybę Ieškovas nuosekliai kartojo ir prejudicinės bylos nagrinėjimo metu.
40. Antra, iš šalių susirašinėjimo matyti, kad atsakovai delsė operatyviai spręsti susiklosčiusią situaciją, nors Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 20 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-6420-845/2019 konstatuota, kad ieškovo pateikta informacija apie tinklų įrengimo vietą ir prisijungimo tvarką buvo pakankamai aiški ir suprantama ir be atsakovų akcentuojamos specialisto išvados. Be to, kaip teisingai nurodo ieškovas, net į civilinę bylą Nr. e2-6420-845/2019 ieškovui pateikus specialisto išvadą (2019-03-27), atsakovai prašomo sutikimo nedavė iki sprendimo įsiteisėjimo civilinėje byloje Nr. e2-6420-845/2019.
41. Taigi, kolegija įvertinusi nurodytas bylos aplinkybes, konstatuoja, jog nepaisant to, kad atsakovai buvo informuoti apie reikalavimą atlyginti patirtą žalą ateityje, Atsakovai įvertino arba turėjo įvertinti savo neteisėtų veiksmų riziką, kilsiančią dėl tokių neteisėtų veiksmų ir ne tik nenutraukė neteisėtų veiksmų, tačiau sąmoningai, tyčia juos tęsė, tokiu būdu tik dar labiau didindami Ieškovo patiriamą žalą. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jog minėti atsakovų veiksmai ir neveikimas neabejotinai reiškia atsakovų kaltą elgesį, kuris kartu reiškia ir veiksmų neteisėtumą (CK6.246 straipsnis).Atsakovai nebuvo apdairūs, rūpestingi ir atidūs, kiek tokioje situacijoje buvo būtina, piktnaudžiavo savo teise, aiškiai suvokdami, kad ieškovas neprisijungęs prie inžinerinių tinklų, realiai negali naudotis įsigytu nekilnojamuoju turtu.
Dėl žalos dydžio
42. Ieškovas prašė priteisti 2 400 Eur žalos atlyginimąuž gyvenamosios patalpos nuomą nuo 2019 m. sausio mėn. iki 2019 m. birželio mėn., kuris sutampa su civilinės bylos dėl leidimo prisijungti prie inžinerinių tinklų be atsakovų sutikimo nagrinėjimo laikotarpiu. Nurodė, kad dėl nepagrįsto atsakovų atsisakymo, ieškovas nuo atsakovų 2018 m. rugsėjo 13 d. atsisakymo, iki Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-6420-845/2019 įsiteisėjimo (2019-06-20) negalėjo naudotis butu.
43. Atsakovas nesutinka su žalos laikotarpiu, nurodydamas, kad minėtas sprendimas įsiteisėjo 2019 m. birželio 20 d., todėl ieškovas negali reikalauti žalos atlyginimo už visą mėnesį. Taip pat reiškia abejones dėl buto nuomos sutarties realumo, kadangi ant sutarties, pakvitavimuose apie pinigų gavimą bei sutarties nutraukimą, yra skirtingų asmenų parašai. Be to, nuomos sutartis neįregistruota viešame registre, todėl negali būti panaudota prie trečiuosius asmenis. Kolegijos nuomone pagrįstai pirmosios instancijos teismas šiuos atsakovų argumentus atmetė.
44. CK 6.478 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nekilnojamųjų daiktų nuomos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui, prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota tik tuo atveju, jeigu ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešajame registre. Pagal CK 6.579 straipsnio 2,3 dalis, terminuota gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, nepaisant, kas yra jos šalis, turi būti sudaroma raštu ir gali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis tik įregistravus ją įstatymų nustatyta tvarka viešame registre.
45. Pagal nuomos sutarties 7.5 punktą, ieškovas galėjo buto nuomos sutartį nutraukti įspėjęs nuomotoją iš anksto, ne mažiau kaip prieš vieną mėnesį. Kaip teisingai nurodo ieškovas, jeigu ieškovas po minėto sprendimo įsiteisėjimo (2019-06-20) būtų iniciavęs nuomos sutarties nutraukimą, nuomos sutartis nebūtų nutraukta anksčiau nei 2019 m. liepos 20 d. (ieškovas gyveno ne viešbutyje), todėl ieškovo patirta žala vis tiek būtų iki 2019 m. liepos 20 d. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad atsakovai po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-6420-845/2019 priėmimo, davė ieškovui sutikimą prisijungti prie tinklų, nelaukiant šio sprendimo įsiteisėjimo, todėl ieškovas pagrįstai žalos terminą skaičiuoja nuo 2019 m. sausio mėn. iki 2019 m. birželio mėnesio pabaigos.
46. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad buto nuomos sutartis nėra nuginčyta. Ieškovo pateikti pakvitavimai patvirtina aplinkybę, kad ieškovas mokėjo 400 Eur buto nuomos mokestį minėtos bylos nagrinėjimo laikotarpiu; nuomos mokestis atitinka protingumo principą (CK1.5 straipsnis). Kadangi nuomotoja buvo garbaus amžiaus, tikėtina ir protinga, kad nuomotojai sudarant nuomos sutartį, ir gaunant nuompinigius bei mokesčius už komunalines paslaugas, jai talkino jos sūnus D. P. K.. Be to, nuomos sutartyje iš karto buvo nurodytas nuomotojos el. paštas: (duomenys neskelbtini). Aplinkybė, kad nuomos mokestis buvo perduodamas nuomotojos sūnui, nepaneigia ieškovo turėtų išlaidų buto nuomai ir buto nuomos poreikio minėtu laikotarpiu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovas įrodė ir žalos dydį (2 400 Eur), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovui solidariai iš atsakovų priteisė 2 400 Eur žalą (CK 6.249 straipsnis).
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
47. Apeliacinio skundo 33 – 35 p. atsakovai nurodo visiškai naują, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme nenagrinėtą aplinkybę, jog prejudicinės bylos nagrinėjimo metu Ieškovas „rinko statybos normatyvinius dokumentus namo modernizacijai, o Ieškovo prijungimas prie inžinerinių tinklų buvo suprojektuoti viename pastato projekte“; (ii) atsakovai tik Apeliaciniame skunde nurodo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme nenagrinėtą aplinkybę, joginžineriniai tinklai buvo avarinės būklės, todėl Ieškovas galėjo juos remontuoti be Atsakovų sutikimo; (iii) Apeliacinio skundo 23 p. Atsakovai pateikia visiškai naują, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme nenagrinėtą aplinkybę, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija patvirtino, kad ginčo metu Ieškovo butas buvo netinkamas gyventi ir pan.
48. Pagal CPK 320 straipsnį apeliacinio skundo ribas paprastai nustato faktiniai ir teisiniai argumentai, kurių pagrindu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. CPK 306 straipsnyje apibrėžiamas apeliacinio skundo turinys, nurodyta, kad skundžiamo teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas turi būti grindžiamas bylos aplinkybėmis, įrodymais ir teisiniais argumentais, t. y. faktinio ir teisinio pobūdžio informacija. Pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Taigi, apeliacinio skundo pagrindas gali būti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimą, turėjo jį priėmęs teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012). Nagrinėjamu atveju Apeliacinio skundo 23 p., 33 – 35 p. nurodytas aplinkybes, kolegija laiko naujomis ir nenagrinėtomis pirmojoje instancijoje. Taigi apeliaciniame procese negali būti nagrinėjamos aplinkybės, kurios nebuvo nagrinėtos pirmosios instancijos teismo (CPK 306 str. 2 d.).
Dėl bylos baigties
49. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
50. Kiti apeliacinio skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
51. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nuostatos, reglamentuotos CPK 93 straipsnyje, taikomos ir bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 302 straipsnis). Todėl netenkinus apeliacinio skundo, ieškovas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.
52. Ieškovas pateikė įrodymus, kad jis patyrė 2300 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Pažymėtina, kad byla nėra didelės apimties, joje nebuvo sprendžiami itin sudėtingi ar retai pasitaikantys teisiniai klausimai. Taigi, atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimas nereikalavo ypač didelių laiko sąnaudų. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas, remdamasis protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 str.), prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą mažina iki 1150 Eur. Kadangi atsakovai yra du, iš jų bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteisiamos lygiomis dalimis – po 575 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui M. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovų A. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 575 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.