Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje nuotoliniu būdu žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. M. ieškinį atsakovams A. Č. ir J. Č. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Nuo 2018 m. rugpjūčio mėn. pradžios iki 2018 m. rugpjūčio 27 d. šalys tarėsi dėl prisijungimo prie bendrąja daline nuosavybės teise priklausančių nuotekų ir vandentiekio inžinerinių tinklų bei dujų inžinerinių tinklų, sutarė tiesti inžinerinius tinklus tarp atsakovams priklausančių virtuvės patalpų ir vonios/tualeto patalpų esančios sienos ertmės, sudaryti atsakovams sąlygas ateityje prijungti iš virtuvės patalpų einantį nuotekų vamzdį bei iš vonios patalpų einantį kanalizacijos vamzdį prie naujai ieškovo lėšomis įrengtų inžinerinių tinklų. Šalys sutarė, kad atsakovai taip pat galėtų naudotis naujai įrengtais inžineriniais tinklais. Atsižvelgiant į šalių žodinį susitarimą, ieškovas kreipėsi į uždarąją akcinę bendrovę (toliau – ir UAB) „Vilniaus vandenys“, kuri išdavė ieškovui prisijungimo prie inžinerinių tinklų sąlygas, nurodant, kad parengtas prisijungimo prie inžinerinių tinklų projektas bus vertinamas tik gavus atsakovų sutikimą dėl prisijungimo prie inžinerinių tinklų, o šalys turi suderinti pasijungimą, surašyti aktą dėl inžinerinių tinklų techninio stovio, tarpusavio susitarimą dėl esamo vandentiekio įvado patalpos eksploatavimo.

4. 2018 m. rugsėjo 13 d. ieškovas supažindino atsakovus su prisijungimo sąlygomis ir paprašė atsakovų išduoti sutikimą dėl prisijungimo prie inžinerinių tinklų, tačiau atsakovai atsisakė, nurodydami, kad svarstytų sutikimo išdavimą tik tuo atveju, jeigu ieškovas atiduotų dalį savo žemės sklypo bei savo lėšomis pakeistų avarinės būklės namo stogą.

5. Ieškovas atsakovams elektroniniais laiškais siūlė, kaip galėtų būti sprendžiami bendraturčių tarpusavio santykiai. 2018 m. lapkričio 2 d. vyko ieškovo ir atsakovų susitikimas, kurio metu ieškovas dar kartą išsamiai išdėstė prisijungimo prie inžinerinių tinklų bei kitas sąlygas. Susitikimo metu šalys sutarė, kad ieškovas pateiks atsakovams pagal dar iki 2018 m. rugpjūčio 27 d. suderintą prisijungimo prie inžinerinių tinklų būdą, parengtą prisijungimo prie inžinerinių tinklų projektą, o atsakovai pateiks ieškovo vertinimui pasiūlymą dėl žemės sklypo naudojimo tvarkos nustatymo. 2018 m. lapkričio 20 d. el. laišku ieškovas pateikė atsakovams prisijungimo prie inžinerinių tinklų projektą ir pagal 2018 m. lapkričio 2 d. susitikime aptartas sąlygas parengto sutikimo projektą. Šalys susirašinėjo elektroniniais laiškais, ieškovas siekė suderinti prisijungimo tvarką su atsakovais, tačiau atsakovai neišdavė sutikimo.

6. 2019 m. sausio 16 d. ieškovas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, reikalaudamas suteikti teisę be atsakovų sutikimo prisijungti prie inžinerinių tinklų. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 20 d. sprendimu ieškinį tenkino. Sprendimas įsiteisėjo 2019 m. birželio 20 d. Dėl atsakovų atsisakymo, ieškovas nuo 2018 m. rugsėjo 13 d. iki sprendimo įsiteisėjimo dienos negalėjo naudotis įsigytu vieninteliu gyvenamosios paskirties būstu, todėl buvo priverstas nuomotis kitą gyvenamąją vietą ir dėl to patyrė 2 400 Eur išlaidas už gyvenamosios patalpos nuomą 2019 m. sausio mėn. – 2019 m. birželio mėn. laikotarpiu, kuris sutampa su civilinės bylos dėl leidimo prisijungti prie inžinerinių tinklų be atsakovų sutikimo nagrinėjimo laikotarpiu. Šią sumą atsakovai privalo atlyginti.

9. Teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-6420-845/2019 įsiteisėjo 2019 m. birželio 20 d., todėl negali būti reikalaujama priteisti nuomos mokestį už visą 2019 m. birželio mėnesį.

10. Ieškovas išsinuomojo iš S. K. butą, esantį (duomenys neskelbtini). Apie nuomos sutartį atsakovai nežinojo. Nuomos teisiniai santykiai tęsėsi nuo 2019 m. sausio 2 d. iki 2020 m. liepos 1 d. Nuomos sutartis Nekilnojamojo turto registre įregistruota nebuvo, todėl ieškovas jos negali panaudoti prieš trečiuosius asmenis. Nuomos sutartį yra pasirašiusi S. K., tačiau po jos parašu yra kito asmens prierašas ir parašas apie pinigų pagal nuomos sutartį gavimą. Toks kito asmens parašas yra ir visuose kituose su nuomos sutarties vykdymu susijusiuose dokumentuose, taip pat ir 2020 m. liepos 1 d. susitarime dėl nuomos sutarties nutraukimo, kur parašo vietoje nurodoma „S. K.“, tačiau ir be specialių žinių matyti, kad šis parašas skiriasi nuo nuomos sutartyje pateikto S. K. parašo. Tai kelia abejonių dėl nuomos sutarties realumo.

11. Ieškovas dalies atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų neįrodinėja. Atsakovų neteisėtų veiksmų nebuvo. Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-6420-845/2019 ieškovas buvo pareiškęs reikalavimą suteikti jam teisę atlikti prisijungimo prie vandentiekio ir nuotekų inžinerinių tinklų darbus pagal J. U. parengto supaprastinto statybos projekto (2018-11-04-SPP-VN) sprendinius be atsakovų sutikimo. Ieškovas ginčijo ne atsakovų atsisakymą duoti sutikimą ir bylos dalykas buvo ne atsakovų neteisėtų veiksmų įrodinėjimas, o teisės, kurios ieškovas iki teismo sprendimo neturėjo, pripažinimas. Atsakovai iki teismo sprendimo priėmimo jokių neteisėtų veiksmų nebuvo atlikę, o priėmus teismo sprendimą, atsakovai jokių kliūčių ieškovui vykdyti remonto darbus nesudarė.

12. Atsakovų, kurie yra fiziniai asmenys ir neužsiima statybų veikla, prašymas pateikti jiems išsamią informaciją yra visiškai logiški ir teisėti. Ieškovas nuolat savo projekto sprendinius tikslino, keitė. Civilinė byla Nr. e2-6420-845/2019 nebuvo išnagrinėta vien tik pagal šioje byloje pareikšto ieškinio 1.1 – 1.43 punktuose išdėstytas aplinkybes ir įrodymus. Į šią civilinę bylą buvo pateiktas naujas įrodymas – 2019 m. kovo 27 d. specialisto išvada Nr. T18-10 dėl galimybės įrengti vidaus inžinerinius tinklus. Buto remonto darbų apimtį patvirtina ir nuotrauka apie iš buto išmestas statybines šiukšles po to, kai ieškovas 2019 m. birželio mėn. pradžioje pradėjo buto remonto darbus. Niekas ieškovui netrukdė tokius darbus vykdyti civilinės bylos Nr. e2-6420-845/2019 nagrinėjimo metu. Buto remontas ieškovui užtruko ilgiau nei vienerius metus – nuo 2019 m. birželio mėn. pradžios iki 2020 m. liepos 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-6420-845/2019 teisme buvo nagrinėjama keturis mėnesius. Namo, kuriame yra šalių butai, būklė prieš pradedant remontą bei šiuo metu buvo patenkinama, ieškovo buto būklė buvo bloga. Vėliau ieškovas atliko namo ir buto rekonstrukciją, kurios metu buvo apšiltintos namo sienos, visiškai pakeistas stogas (įrengtas su apšiltinamuoju sluoksniu), padidintas namo bendras plotas ir tūris. Tokie darbai negalėjo būti atlikti per trumpą laiko tarpą. Prisijungimo darbai gali būti vykdomi jau po to, kai yra užbaigti pagrindinių laikančiųjų konstrukcijų rekonstrukcijos darbai. Rekonstrukcijos darbus ieškovas galėjo vykdyti, atsakovai tam neprieštaravo, bendradarbiavo su ieškovu, apmokėjo jiems tenkančią šių išlaidų dalį. Taigi buto remonto darbai užtruko daugiau nei tris kartus ilgiau, nei buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-6420-845/2019.

13. Ieškovas netinkamai organizavo savo buto remonto darbus, nepateikė atsakovams iš karto reikalingų dokumentų (specialisto išvadų dėl prisijungimo prie tinklų galimybės ir saugumo), keitė savo buto remonto projekto sprendinius. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad ieškovas negalėjo vykdyti buto remonto darbų ir išnagrinėtos civilinės bylos nagrinėjimo metu (2019 m. sausio – gegužės mėn.).

Motyvuojamoji dalis

38. Teismo posėdyje šalys ir jų atstovai palaikė savo procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus.

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai

Dėl ieškinio senaties termino

42. Tarp šalių kilęs ginčas dėl ieškinio senaties termino praleidimo. Atsakovai prašo taikyti ieškinio senatį, ieškinio reikalavimams dėl 1 742 Eur žalos priteisimo. Nurodo, kad žalos atlyginimui ieškovui ieškinio senaties terminas prasidėjo už 2019 m. sausio mėn. – 2019 m. vasario 1 d. ir baigėsi 2022 m. sausio 31 d.; dėl žalos atlyginimo už 2019 m. vasario mėn. – 2019 m. kovo 1 d. ir baigėsi 2022 m. vasario 28 d.; už 2019 m. kovo mėn. – 2019 m. balandžio 1 d. ir baigėsi 2022 m. kovo 31 d.; už 2019 m. gegužės 1 – 11 d. – 2019 m. gegužės 12 d., ir baigėsi 2022 m. gegužės 11 d. (142 Eur). Ieškovas ieškinį dėl žalos atlyginimo pareiškė 2022 m. gegužės 12 d., todėl praleido trejų metų ieškinio senaties terminą dėl 1 742 Eur žalos priteisimo dalies.

43. Ieškovas nesutinka su šiais atsakovų argumentais, motyvuodamas tuo, kad atsakovai neteisingai skaičiuoja ieškinio senaties terminą. Ir teismas sutinka su ieškovo argumentais.

44. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

46. Kasacinio teismo nuosekliai formuojamoje praktikoje pažymima, kad vienoje byloje nustačius atsakovo neteisėtus veiksmus, ieškinio senatis dėl tokiais neteisėtais veiksmais padarytos žalos pradedama skaičiuoti nuo prejudicinio sprendimo įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2011; 2018 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-969/2018).

47. Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas įsiteisėjo 2019 m. birželio 20 d. Ieškovas ieškinį pateikė 2022 m. gegužės 11 d. dėl žalos atlyginimo, todėl turi būti nustatytos civilinės atsakomybės sąlygos. Tokiais atvejais ieškinio senaties termino eigos pradžia laikytinas momentas, kai ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė žalą. Ieškovas tuo momentu dar gali nežinoti tikslaus žalos dydžio, bet žalos faktą jis turi suvokti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-457-684/2017).

49. Teismas taip pat sutinka su ieškovo argumentais, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-6420-845/2019 nagrinėjimo metu ieškovas nežinojo, ar atsakovai atliko neteisėtus veiksmus, todėl pagrįstai ieškovas kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo tik po minėto sprendimo įsiteisėjimo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei pirmiau nurodytą teismų praktiką, teismas laiko, kad ieškovas nėra praleidęs CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyto ieškinio senaties termino.

Dėl sprendimo prejudinės galios

50. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.

51. Nagrinėjamu atveju, ieškovas turtinius praradimus patyrė nuomos mokesčio trečiajam asmeniui mokėjimo forma.

52. Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019, 77 punktas). Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1089-701/2019, 33 punktas).

54. Atsakovai atsikirsdami į šiuos argumentus nurodo, kad minėtoje civilinėje byloje ieškovas buvo pareiškęs reikalavimą „suteikti jam teisę atlikti prisijungimo prie vandentiekio ir nuotekų inžinerinių tinklų darbus pagal J. U. parengto supaprastinto statybos projekto (2018-11-04-SPP-VN) sprendinius be atsakovų sutikimo. Pats ieškovas teisme ginčijo ne atsakovų atsisakymą duoti sutikimą; bylos dalyku buvo ne atsakovų neteisėtų veiksmų įrodinėjimas, o teisės, kurios ieškovas iki teismo sprendimo neturėjo, pripažinimas, kuri jam šiuo teismo sprendimu ir buvo pripažinta atitinkamai išdėstant teismo sprendimo rezoliucinę dalį, todėl nurodytame sprendime nebuvo pripažinti neteisėti atsakovų veiksmai.

55. Vertindamas šiuos argumentus teismas pažymi, jog CPK 182 straipsnio 2 punktas nustato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).

56. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, jog CPK 182 straipsnio 2 dalies taikymas siejamas su tokiais reikalavimais: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-466-403/2018, 27 punktas).

57. Svarstant, ar dėl konkretaus teismo sprendime paminėto fakto atsirado jo prejudicija, reikia įvertinti, koks tiksliai faktas ar aplinkybės buvo nustatomi teismo sprendimu, atsižvelgiant į nagrinėjamą ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-377-695/2017, 31 punktas). Atitinkamai aplinkybei kitoje byloje priskiriant prejudicinę galią, ši aplinkybė turi sudaryti nurodytos bylos ginčo dalyką. Turi būti vertinamos ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialinis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas, ir gynybos būdas.

58. Esant bendrosios dalinės nuosavybės teisei, į vieną objektą yra nukreiptos ne vieno, bet dviejų ar daugiau savininkų subjektinių teisių. Bendraturčiai išreikšdami savo nesutikimą ieškovui prisijungti prie inžinerinių tinklų, galėjo ginčyti ne pačią teisę, bet jos įgyvendinimo būdą ir nesutikdami su darbais turėjo įrodyti, kad pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeistų jų teises ar teisėtus interesus.

61. Taigi, ginčas iš esmės buvo kilęs dėl atsakovų nepagrįsto atsisakymo ieškovui išduoti sutikimą prisijungti prie inžinierinių tinklų. Ieškovas kreipėsi į teismą dėl jo pažeistų teisių gynimo (CK 1.138, 4.75 straipsniai), kurias teismas apgynė tenkindamas ieškovo ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 20 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-6420-845/2019, konstatuojant atsakovų nepagrįstus veiksmus. Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-6420-845/2019 dalyvavo tie patys asmenys; buvo sprendžiama dėl atsakovų veiksmų pagrįstumo, atsisakant ieškovui duoti sutikimą prisijungti prie inžinierinių tinklų; nustatytos aplinkybės reikšmingos abiejose bylose. Teismo vertinimu pateikti išaiškinimai turi prejudicinę galią ir šioje byloje, vienok teismas sprendžia, kad yra pagrindas plačiau pasisakyti dėl atsakovų kaltės.

Dėl atsakovų kaltės

62. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, o padaryta turtinė žala (taip pat ir neturtinė žala) turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens.

63. Pagal generalinio delikto taisyklę atsakomybės pagrindas yra bendro pobūdžio rūpestingumo ir atsargumo pareigos pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos. Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Ši norma asmens neteisėtus veiksmus, pasireiškusius bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos pažeidimu, susieja su jo kalte, t. y. kaltė apima ir neteisėtus veiksmus. Tai reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar asmens elgesys atitiko tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartą, o nustačius tokio elgesio neatitiktį, konstatuojamas asmens kaltas elgesys, kuris kartu reiškia ir veiksmų neteisėtumą, ir kaltės elementą. Jeigu tokiu elgesiu sukeliama žalos kitam asmeniui, tai yra pagrindas reikalauti žalos atlyginimo.

64. CK 4.72-4.92 straipsniai nustato bendraturčių teisių ir pareigą įgyvendinimą naudojantis bendrąja daline nuosavybe. CK 1.137 straipsnio 3 dalis įtvirtina draudimą piktnaudžiauti savo teise. Susitarimą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo bendraturčiai pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, laisva valia derindami savo interesus. Įstatyme nustatytas imperatyvas susitarti įpareigoja bendraturčius, veikiant pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, ieškoti priimtiniausio jiems sprendimo būdo, nesiekiant savo teisių įgyvendinimo kitų bendraturčių teisių sąskaita.

65. Teismo vertinimu, atsakovai nebuvo tiek apdairūs, rūpestingi ir atidūs, kiek tokioje situacijoje buvo būtina, piktnaudžiavo savo teise, aiškiai suvokdami, kad ieškovas neprisijungęs prie inžinerinių tinklų, realiai negali naudotis įsigytu nekilnojamuoju turtu. Nors ieškovas ir ketino atlikti savo buto dalies remontą/rekonstrukciją, tačiau iš pateiktų nuotraukų matyti, kad ieškovo įsigytoje namo dalyje (bute) buvo galima gyventi – butas turėjo sandarius langus, sienas, lubas, grindis, pečių, tam tikrus baldus ir net užuolaidas, todėl nebuvo jokių teisinių ar faktinių kliūčių gyventi minėtame bute. Taigi, iki atitinkamų statybos/rekonstrukcijos leidimų gavimo, ieškovas, esant komunikacijoms, būtų galėjęs naudotis įsigytu turtu pagal paskirtį. Be to, ieškovas dar 2018 m. rugsėjo 13 d. raštu, bei 2018 m. lapkričio mėn. el. paštu atsakovus buvo informavęs, kad dėl negalėjimo naudotis butu, patiria kito buto 450 Eur nuomos nuostolius, todėl atsakovai nepagrįstai nurodo, kad šios aplinkybės jiems tapo siurprizinės, o ieškovo įsigytame bute, ieškovas bet kokiu atveju nebūtų galėjęs gyventi dėl labai prastos jo būklės.

66. Iš šalių susirašinėjimo matyti, kad atsakovai delsė operatyviai spręsti susiklosčiusią situaciją, nors Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 20 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-6420-845/2019 konstatuota, kad ieškovo pateikta informacija apie tinklų įrengimo vietą ir prisijungimo tvarką buvo pakankamai aiški ir suprantama ir be atsakovų akcentuojamos specialisto išvados. Be to, kaip teisingai nurodo ieškovas, net į civilinę bylą Nr. e2-6420-845/2019 ieškovui pateikus specialisto išvadą (2019-03-27), atsakovai prašomo sutikimo nedavė iki sprendimo įsiteisėjimo civilinėje byloje Nr. e2-6420-845/2019.

67. Iš šalių susirašinėjimo matyti, kad atsakovų nesutikimai buvo formalūs, nemotyvuoti, buvo remiamasi kompetencijos neturėjimu ir laiko stoka susipažinti su pateikta dokumentacija, nors susirašinėjimas truko vos ne pusę metų. Atsakovai sutikimo pasirašymą siejo išimtinai su žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymu (atidalijimu), nors akivaizdu, kad šiuos klausimus buvo galima spręsti skyrium, nevilkinant ieškovo buto prijungimo prie komunikacijų. Galiausiai, kaip teisingai nurodo ieškovas, ieškovo, kaip bendraturčio teisėtus reikalavimus, kurie mandagiai buvo dėstomi atsakovams raštu, skundė Lietuvos advokatūrai (ieškovas yra advokato padėjėjas), prašydami ieškovui iškelti drausmės bylą.

68. Teismo vertinimu, minėti atsakovų veiksmai ir neveikimas neabejotinai reiškia atsakovų kaltą elgesį, kuris kartu reiškia ir veiksmų neteisėtumą (CK6.246 straipsnis).

Dėl žalos dydžio

69. Ieškovas prašo priteisti 2 400 Eur žalos atlyginimą už gyvenamosios patalpos nuomą nuo 2019 m. sausio mėn. iki 2019 m. birželio mėn., kuris sutampa su civilinės bylos dėl leidimo prisijungti prie inžinerinių tinklų be atsakovų sutikimo nagrinėjimo laikotarpiu. Nurodo, kad dėl nepagrįsto atsakovų atsisakymo, ieškovas nuo atsakovų 2018 m. rugsėjo 13 d. atsisakymo, iki Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-6420-845/2019 įsiteisėjimo (2019-06-20) negalėjo naudotis butu.

70. Atsakovas nesutinka su žalos laikotarpiu, nurodydamas, kad minėtas sprendimas įsiteisėjo 2019 m. birželio 20 d., todėl ieškovas negali reikalauti žalos atlyginimo už visą mėnesį. Taip pat reiškia abejones dėl buto nuomos sutarties realumo, kadangi ant sutarties, pakvitavimuose apie pinigų gavimą bei sutarties nutraukimą, yra skirtingų asmenų parašai. Be to, nuomos sutartis neįregistruota viešame registre, todėl negali būti panaudota prie trečiuosius asmenis. Teismas nesutinka su šiais atsakovų argumentais.

71. CK 6.478 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nekilnojamųjų daiktų nuomos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui, prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota tik tuo atveju, jeigu ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešajame registre. Pagal CK 6.579 straipsnio 2,3 dalis, terminuota gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, nepaisant, kas yra jos šalis, turi būti sudaroma raštu ir gali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis tik įregistravus ją įstatymų nustatyta tvarka viešame registre.

71. Kasacinis teismas pasisakydamas dėl nuomos sutarties teisinės registracijos reikšmės (kai reiškiamas reikalavimas atlyginti žalą, kurią sudaro būsto nuomos išlaidos) yra išaiškinęs, kad ne visi tretieji asmenys turi suinteresuotumą būti informuoti apie privalomai registruotino sandorio sudarymą, o tik tie, kurių teisėms ir pareigoms tokio sandorio sudarymas gali turėti įtakos, t. y. kurių interesai yra tiesiogiai susiję su tokio sandorio dalyku (objektu). Pavyzdžiui, asmeniui, ketinančiam įsigyti nekilnojamojo turto, yra svarbu žinoti, apie šiam turtui taikomus suvaržymus (hipoteka, nuoma), nes tai lemia ne tik asmens apsisprendimą daiktą įsigyti, bet ir jo, kaip būsimo daikto savininko, teisių ir pareigų apimtį; finansų įstaigai, skolinančiai lėšas, reikšminga yra žinoti apie sutuoktinių sudarytą vedybų sutartį ir pan. Dėl to tokiais atvejais, kai tam tikrą privalomai registruotiną, bet neįregistruotą sandorį siekiama panaudoti prieš trečiuosius asmenis, kurių teisiniams interesams, susijusiems su sandorio dalyku, sandorio sudarymas gali turėti įtakos, CK 1.75 straipsnio 2 dalyje nustatytas apribojimas juo remtis turi būti taikomas. Tačiau jeigu tokį sandorį siekiama panaudoti prieš trečiąjį asmenį, kuris neturi teisinio intereso, susijusio su sandorio dalyku, tai nepriklausomai nuo to, ar sandoris yra įregistruotas, pirmiau nurodytas apribojimas juo remtis netaikytinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo mėn. aktualijos, 35 lapas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2013).

72. Atsakovai dėl buto nuomos sutarties teisinės registracijos reikšmės remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-214-916/2021, tačiau šioje byloje buvo nagrinėjamas klausimas dėl buto savininko pareigos atsiskaityti už suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimo ir priežiūros paslaugas, todėl nurodytos bylos išaiškinimai netaikomi šioje byloje.

73. Nagrinėjamu atveju byloje reiškiamas reikalavimas atlyginti žalą, kurią sudaro būsto nuomos išlaidos, t. y. nereiškiami jokie reikalavimai ir nepateikiami atsikirtimai, susiję su nekilnojamojo turto, kuris buvo išnuomotas, statusu, priklausomybe ar kitomis reikšmingomis aplinkybėmis, kurios gali turėti įtakos, sprendžiant dėl sandorio neįregistravimo teisinių padarinių taikymo. Minėta, kad ieškovas atsakovus apie kito būsto nuomos išlaidas informavo dar 2018 m. rugsėjo 13 d. raštu bei 2018 m. lapkričio mėn. elektroniniu laišku. Kasacinis teismas pirmiau nurodytoje praktikoje yra išaiškinęs, kad šiuo atveju sudarytas sandoris reikšmingas kaip įrodymas, kad egzistavo nuomos teisiniai santykiai, dėl kurių ieškovas turėjo išlaidų. Atsižvelgiant į šiuos išaiškinimus, teismas šioje byloje sprendžia, tai kad jis neišviešintas, jokių atsakovų teisinių interesų, susijusių su sudaryto sandorio dalyku, nepažeidė, todėl nėra pagrindo taikyti ribojimą remtis šiuo sandoriu, įrodinėjant žalos, patirtos dėl turėtų išlaidų numojant kitą būstą, faktą ir dydį.

74. Pagal nuomos sutarties 7.5 punktą, ieškovas galėjo buto nuomos sutartį nutraukti įspėjęs nuomotoją iš anksto, ne mažiau kaip prieš vieną mėnesį. Kaip teisingai nurodo ieškovas, jeigu ieškovas po minėto sprendimo įsiteisėjimo (2019-06-20) būtų iniciavęs nuomos sutarties nutraukimą, nuomos sutartis nebūtų nutraukta anksčiau nei 2019 m. liepos 20 d. (ieškovas gyveno ne viešbutyje), todėl ieškovo patirta žala vis tiek būtų iki 2019 m. liepos 20 d. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad atsakovai po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-6420-845/2019 priėmimo, davė ieškovui sutikimą prisijungti prie tinklų, nelaukiant šio sprendimo įsiteisėjimo, todėl ieškovas pagrįstai žalos terminą skaičiuoja nuo 2019 m. sausio mėn. iki 2019 m. birželio mėnesio pabaigos.

75. Teismas pasisakydamas dėl sutarties realumo pažymi, kad buto nuomos sutartis nėra nuginčyta. Ieškovo pateikti pakvitavimai patvirtina aplinkybę, kad ieškovas mokėjo 400 Eur buto nuomos mokestį minėtos bylos nagrinėjimo laikotarpiu; nuomos mokestis atitinka protingumo principą (CK1.5 straipsnis). Kadangi nuomotoja buvo garbaus amžiaus (duomenys neskelbtini)tikėtina ir protinga, kad nuomotojai sudarant nuomos sutartį, ir gaunant nuompinigius bei mokesčius už komunalines paslaugas, jai talkino jos sūnus D. P. K.. Be to, nuomos sutartyje iš karto buvo nurodytas nuomotojos el. paštas: (duomenys neskelbtini). Aplinkybė, kad nuomos mokestis buvo perduodamas nuomotojos sūnui, nepaneigia ieškovo turėtų išlaidų buto nuomai ir buto nuomos poreikio minėtu laikotarpiu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas laiko, kad ieškovas įrodė ir žalos dydį (2 400 Eur), todėl ieškovui solidariai iš atsakovų priteistina 2 400 Eur žala (CK 6.249 straipsnis).

Dėl priežastinio ryšio egzistavimo

76. Nagrinėjamu atveju, egzistuoja ir priežastinis ryšys tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir ieškovo patirtos padarytos žalos (CK 6.247 straipsnis).

77. Priežastinio ryšio samprata pateikiama CK 6.247 straipsnyje: atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę, tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

78. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima išskirti į du etapus. Pirmame etape nustatomas faktinis priežastinis ryšys ir sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Kitame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisine prasme nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (neveikimo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010).

79. Nagrinėjamu atveju teismas pritaria ieškovo argumentams, kad ieškovas įsigijęs butą, turėjo pagrįstą ir teisėtą lūkestį įgyvendinti turimas nuosavybės teises ir naudoti butą pagal paskirtį – gyventi bute.

80. Atsakovai nurodo, kad buto rekonstrukcija vyko taip ilgai, kad ieškovas ir dėl rekontrukcijos nebūtų galėjęs gyventi jame, be to, ieškovas įsigydamas butą be komunikacijų, prisiėmė iš to kylančias rizikas. Tačiau teismas nesutinka su šiais atsakovų argumentais.

81. Visų pirma, Nekilnojamojo turto registro išraše nurodyta, kad bute yra vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklai, todėl ieškovas pagrįstai manė, jog inžineriniai tinklai egzistuoja. Kita vertus, net ir turint duomenis apie minėtų tinklų neegzistavimą, ieškovas negalėjo numatyti, kad atsakovai, preziumuojant, kad jie yra atidūs, sąžiningi ir rūpestingi, be teisinio pagrindo, nebendradarbiaus ir vilkins sutikimo išdavimą prisijungimui prie tinklų, nors aiškiai suvokė, kad gyvenamoji patalpa įsigyta ją naudoti pagal paskirtį, ir neabejotinai sutikimo neišdavimas vilkina ir kitus procesus, susijusius su buto remontu/rekonstrukcija ir pan.

82. Nagrinėjamu atveju, neturi teisinės reikšmės, kad ieškovas ketino prisijungti prie inžinierinių tinklų kitose/naujose vietose, nes ieškovas, kaip turto savininkas turėjo teisę savo nuožiūra patalpas valdyti, naudoti, jomis disponuoti, rekonstruoti ar pertvarkyti, nepažeidžiant atsakovų interesų (CK 4.37 straipsnis). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 20 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-6420-845/2019 konstatuota, kad faktiniai duomenys nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo konstatuoti, jog inžinerinių tinklų prisijungimas neatitiko teisės aktų reikalavimų, ar darė neigiamą įgyvendinamo projekto ir atliekamų darbų poveikį atsakovų interesams.

83. Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-6420-845/2019 ieškovas inžinierinius tinklus siūlė vesti tam skirtomis šachtomis iki ieškovo bute esančio sanitarinio mazgo, o atsakovai siūlė vesti juos iš šiaurinės namo pusės per išorinę sieną į miegamojo patalpas, todėl teismas sutinka su ieškovo argumentais, kad neįmanoma planuoti patalpų išplanavimo, nežinant kurioje vietoje bus atvesti vandentiekio ir nuotekų inžineriniai tinklai. Be to, tik prijungus ieškovo butą prie inžinerinių tinklų ir ieškovui su atsakovais bendrai sutarus modernizuoti namą, buvo galima parengti techninį projektą, su atsakovų pritarimu gauti statybą leidžiantį dokumentą ir tik tada inicijuoti statybos rangos darbų atlikimą bei namo modernizavimą. Todėl namo modernizacija, neprijungus ieškovo buto prie inžinerinių tinklų nebuvo galima ir dėl teisinių priežasčių.

84. Teismas atmeta atsakovų argumentus, kad atsakovas 2019 m. birželio pradžioje, iki minėto teismo sprendimo įsiteisėjimo atliko remonto/rekonstrukcijos darbus, nes byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių šias aplinkybes. Ieškovas 2019 m. birželio pradžioje neturėjo leidimo namo rekonstrukcijai, ar griovimo darbams. Be to, ieškovas paaiškino, kad atsakovų pateiktose nuotraukose matosi iš garažo ketinamos išvežti atliekos.

85. Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-6420-845/2019 nagrinėjimo metu ieškovas negalėjo gyventi bute, negalėjo pradėti rengti techninio projekto ir gauti statybą/rekonstrukciją leidžiantį dokumentą, atitinkamai negalėjo pradėti remonto/rekonstrukcijos darbų. Šiuo laikotarpiu taip pat prailgo ieškovo nurodomo buto nuomos laikotarpis, todėl teismas laiko, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir ieškovui padarytos žalos (CK 6.247 straipsnis).

86. Nustačius, kad egzistuoja visos atsakovų civilinės atsakomybės sąlygos, teismas ieškinį tenkina visiškai (CK 6.251 straipsnis).

Dėl procesinių palūkanų

87. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą ( 2 400 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022-05-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

88. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

89. Ieškovas už ieškinį sumokėjo 54 Eur žyminį mokestį bei patyrė 2 450 Eur bylinėjimosi išlaidų. Byloje pasirengimas vyko paruošiamųjų dokumentų būdu. Ieškovas teikė ieškinį (12 psl.) ir dubliką (26 psl.). Atsakovai teikė panašios apimties procesinius dokumentus (atsiliepimą 13 psl. ir tripliką 20 psl.). Atsakovai ginčijo visus ieškovo reikalavimus, visas faktines aplinkybes, prašė taikyti ieškinio senatį. Byloje susidarė 3 el. bylos failai (1288 b. l.). Ieškovo procesiniuose dokumentuose nurodyta faktinių aplinkybių ir teisinių argumentų gausa, todėl teismas laiko, kad ieškovo patirtos 2 450 Eur teisinės pagalbos išlaidos atitinka bylos apimtį, yra adekvačios. Ieškovo bylinėjimosi išlaidų realumą ir protingą dydį taip pat patvirtina ir pačių atsakovų šioje byloje patirtos atstovavimo išlaidos (3 146 Eur), todėl ieškovui iš atsakovų priteistinos bylinėjimosi išlaidos lygiomis dalimis, t. y. ieškovui iš atsakovų po 27 Eur žyminio mokesčio ir po 1 250 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

90. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovų lygiomis dalimis nepriteistinos, nes kiekviena dalis (4,48 Eur x 2) neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – 5 Eur (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui M. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) solidariai iš atsakovų A. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2 400 Eur žalos atlyginimą 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 400 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022-05-26) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovui M. M. iš atsakovų A. Č. ir J. Č. po 1 252 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.