Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Šalies argumentai

2. Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovo (toliau – ir SEB bankas) 2 134 327,71 Eur žalos atlyginimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas.

3. Ieškovė nurodė, kad pagal su Kaliningrado įmone „Kaliningrad-Promplast OOO“ (toliau – ir bendrovė „Promplast“) 2007 m. sausio 22 d. sutartį ji tiekė plastiko žaliavą. 2009 m. bendrovė „Promplast“ norėjo padidinti tiekimo apimtį, todėl ieškovė paprašė banko garantijos, užtikrinančios bendrovės „Promplast“ įsipareigojimų vykdymą. 2009 m. rugpjūčio 18 d. Rusijos Federacijos taupomasis bankas „OAO Sberbank Rossii“ (toliau – ir Sberbankas) išdavė 500 000 Eur garantiją, kuria užtikrinti bendrovės „Promplast“ mokėjimo įsipareigojimai. Garantija buvo persiųsta ieškovei iš Sberbanko tarpbankinio komunikavimo sistemos SWIFT į SEB banką; SEB bankas ją perdavė ieškovei, patvirtindamas garantijos tinkamumą bei siuntėjo autentiškumą. Vėliau SWIFT sistema buvo persiųsti garantijos pakeitimai, kuriais garantijos suma padidinta iki 2 500 000 Eur. 2010 m. sausio 28 d. Sberbankas SEB bankui per SWIFT sistemą persiuntė pranešimą, kad garantija yra išduota apgaulės būdu ir kad Sberbankas niekada neišdavė šios garantijos, niekada neturėjo kontakto su bendrove „Promplast“. Sberbankas ieškovės reikalavimų išmokėti pagal garantiją 2 018 429,98 Eur netenkino.

4. Ieškovė taip pat nurodė, kad Sberbankas 2010 m. birželio 4 d. kreipėsi į Rusijos Federacijos teisėsaugos institucijas su pranešimu apie savo darbuotojo I. A. P. nusikalstamus veiksmus išduodant ginčo garantiją. Kaliningrado srities Gvardeisko rajono teismo 2013 m. kovo 28 d. nuosprendžiu byloje Nr. 1-1/2013 Sberbanko darbuotojas I. A. P. pripažintas kaltu pagal Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso 33 straipsnio 5 dalį, 159.4 straipsnio 3 dalį ir nuteistas už sukčiavimą ypač stambiu mastu bendrininkaujant. Maskvos miesto arbitražo teismo 2013 m. birželio 18 d. sprendimu palikti nepakeisti Devintojo arbitraio apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. ir Maskvos apygardos federalinio arbitražo teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutarimai, kuriais ieškovės ieškinys Sberbankui dėl pinigų pagal garantiją priteisimo buvo atmestas, o Sberbanko priešieškinis dėl šios garantijos pripažinimo niekine – patenkintas.

5. Ieškovė mano, kad žala jai padaryta SEB bankui pažeidus 2000 m. liepos 11 d. Banko sąskaitos sutarties Nr. 4018153 10 punktą, kuris, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.193 straipsnio 4 dalies, 6.913 straipsnio 1 dalies nuostatomis, apima ir SEB banko įsipareigojimą teikti kitokio pobūdžio paslaugas ir atlikti kitokio pobūdžio operacijas. SEB bankas neužtikrino, kad garantijos, kurią jis gavo per SWIFT sistemą ir vėliau persiuntė ieškovei, turinys ir forma būtų tinkami, neinformavo apie galimą riziką, neįsitikino, kad gautas dokumentas yra galiojantis ir įpareigojantis Sberbanką. SEB bankas, gavęs netinkamos formos pranešimą, jo neturėjo priimti arba privalėjo išsiųsti Sberbankui paklausimą dėl gauto pranešimo. Tik SEB bankui besąlygiškai akceptavus minėtą dokumentą ir patvirtinus jo autentiškumą, ieškovė padidino prekių tiekimą bendrovei „Promplast“. Ieškovės nuomone, yra pagrindas SEB bankui taikyti civilinę atsakomybę ir priteisti iš jo 2 134 327,71 Eur žalos atlyginimą (2 018 429,98 Eur užmokestis už patiektas prekes, 47 785,85 Eur papildomos išlaidos, susidariusios vykdant paskolos sutartis, kurios buvo būtinos norint tęsti veiklą, 68 111,88 Eur išlaidos teisinei pagalbai apmokėti). Tuo atveju, jeigu teismas spręstų, kad SEB bankas nepažeidė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, reikalavimas turi būti tenkinamas konstatavus CK 6.246 straipsnio 1 dalies, 6.263 straipsnio nuostatų pažeidimą.