Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Telksnienės, Eglės Venckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Pauliaus Veršekio,

civilinio atsakovo akcinės draudimo bendrovės (toliau – ir ADB) „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotajam atstovui K. G.,

nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų T. P., N. P. (N. P.), B. P., A. P. (A. P.), Č. P. atstovui advokatui Edmundui Jonušui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio atsakovo ADB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotojo atstovo K. G. (toliau – ir civilinio atsakovo atstovas) ir nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų T. P., N. P., B. P., A. P., Č. P. atstovo advokato Edmundo Jonušo (toliau – ir nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų atstovas) apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžio, kuriuo V. E. R. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 5 dalį – 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, V. E. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, V. E. R. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta 2 (dvejus) metus naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuspręsta iš dalies tenkinti baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį ir priteista nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams N. P., A. P. ir B. P. priteisti po 20 000 Eur (dvidešimt tūkstančių eurų), T. P. ir Č. P. po 5 000 Eur (penkis tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo iš civilinės atsakovės ADB „(duomenys neskelbtini)“.

Kitoje dalyje civilinį ieškinį nuspręsta atmesti.

Nuspręsta priteisti nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei T. P. 2 000 Eur (du tūkstančius eurų) advokato išlaidų atlyginimo iš V. E. R..

Nuspręsta priteisti nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui Č. P. 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) advokato išlaidų atlyginimo iš V. E. R..

Taip pat nuosprendžiu išspręstas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

4. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Dėl V. E. R. nuteisimo pagal BK 281 straipsnio 5 dalį

8. BPK 312 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ar jų atstovai turi teisę paduoti apeliacinius skundus dėl nuosprendžio dalies, kuri yra susijusi su civiliniu ieškiniu. Ši baudžiamojo proceso įstatymo nuostata ir civilinio atsakovo procesinio statuso ypatumai leidžia šiam proceso subjektui apeliaciniame skunde pateikti argumentus, kuriais ginčijamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis tik dėl neteisingai išspręsto byloje pareikšto civilinio ieškinio, tai yra, civilinio atsakovo apeliacinio skundo ribas apibrėžia jo procesinis statusas baudžiamajame procese.

10. Vertinant civilinio atsakovo apeliacinio skundo argumentus prašymų kontekste, teisėjų kolegija pažymi, jog apeliantas kaltę, kaip nusikaltimo sudėties būtinąjį elementą, nepagrįstai tapatina su kalte, kaip civilinės atsakomybės atsiradimo viena iš sąlygų. Atkreiptinas dėmesys, jog mišrios kaltės institutas baudžiamojoje teisėje nėra nustatytas, o teismų praktikoje dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų, net jei jas pažeidžia keli eismo dalyviai, sprendžiama kurio iš jų veiksmai buvo būtina sąlyga eismo įvykiui kilti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-26-648/2019). Tuo tarpu civilinėje teisėje yra reglamentuojami nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens mišrios kaltės teisiniai padariniai. CK 6.282 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai, atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės – ir į jo kaltės dydį), žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Teismų praktikoje konstatuota, kad nukentėjusiojo didelis neatsargumas taip pat yra neturtinės žalos nustatymo kriterijus, sudarantis prielaidas mažinti šios žalos dydį, ir turi būti vertinamas kartu su kitomis aplinkybėmis, reikšmingomis šiam klausimui teisingai išspręsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 3K-3-171/2011, 2K-299/2012, 2K-110-699/2017, 2K-359-697/2017, 2K-414-303/2020).

13. Teismų praktikoje baudžiamosiose bylose dideliu neatsargumu pripažįstamas toks nukentėjusiojo elgesys ar veiksmai, kai pažeidžiami Kelių eismo taisyklių reikalavimai ar elgesys akivaizdžiai neatitinka eismo dalyvio protingo, apdairaus ir atidaus elgesio standarto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-465/2008, 2K-272/2011, 2K-204/2013). Vadovaujantis teismų praktika civilinėse bylose, kaip didelis nukentėjusio asmens neatsargumas, gali būti įvertintas rizikingas, pakankamai aiškius ir kiekvienam asmeniui suvokiamus atsargumo reikalavimus ignoruojantis nukentėjusiojo elgesys, paprasčiausių, kiekvienam asmeniui suvokiamų atsargumo taisyklių ignoravimas. Dėl neatsargumo kvalifikavimo kaip didelio sprendžiama pagal konkrečioje byloje nustatytas faktines aplinkybes. Konkretaus nurodymo, kaip asmuo turi elgtis konkrečioje situacijoje, kad jo elgesys būtų saugus jam ir aplinkiniams, nevykdymas yra pagrindas daryti išvadą, kad asmuo ignoravo reikalavimus dėl saugaus ir atsargaus elgesio, todėl buvo labai neatsargus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-13/2012, 3K-3-257-248/2020). Didelis neatsargumas kaip kaltės forma pasireiškia neprotingu arba išskirtiniu rūpestingumo nebuvimu, kai asmuo nėra tiek rūpestingas, kiek akivaizdžiai būtina esamomis aplinkybėmis. Paprastas neatsargumas yra tada, kai veiksmai neatitinka tam tikro rūpestingumo standarto, reglamentuoto įstatyme, kurio tikslas apsaugoti kitus asmenis nuo tos konkrečios žalos, arba neatitinka rūpestingo žmogaus elgesio standarto, kuris protingai tikėtinas įvertinus aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-114/2017, 3K-3-257-248/2020).

14. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas, įvertino V. E. R. versiją, kad žuvusysis lietė jos kūną, leido garsiai muziką KET 53 punkte įtvirtinto draudimo blaškyti vairuotoją kontekste ir pažymėjo, jog jokių objektyvių duomenų apie šias aplinkybes byloje nėra. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nesant jokių įrodomąją reikšmę turinčių duomenų, kvalifikuoti žuvusiojo H. P. veiksmus kaip didelį neatsargumą nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo, todėl civilinio atsakovo atstovo prašymą mažinti priteistą neturtinę žalą laiko nepagrįstu.

Dėl neturtinės žalos dydžio

15. Iš apeliacinių skundų turinio matyti, kad tiek civilinio atsakovo atstovas K. G., tiek nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų atstovas E. Jonušas nesutinka su priteistu neturtinės žalos dydžiu.

16. Pagal BPK 109 straipsnio nuostatas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnis). Vadovaudamasis BPK 115 straipsnio 1 dalies nuostatomis, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad dėl nusikalstamos veikos atsiradusi žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį privalo įrodyti civilinis ieškovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84-648/2019).

17. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją įvertinti palikta teismui, kuris turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsniu, bet ir 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika.

18. Esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, yra nusikalstama veika nukentėjusiajam sukelti padariniai. Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą, tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Kaip jau minėta, pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalis vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Dar vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė – neatsargiais nesmurtiniais veiksmais pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti mažesnį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismams sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti į kasacinio teismo praktiką, formuojamą aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus. Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad bylose dėl sukeltų eismo įvykių, kuriuose nukenčia žmonės, suvienodinti teismų praktiką priteistinos neturtinės žalos dydžio prasme iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.

19. Nagrinėjamu atveju nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai T. P., A. P., N. P., B. P. ir Č. P. civiliniu ieškiniu prašė priteisti po 50 000 Eur neturtinės žalos subsidiariai iš draudimo bendrovės ir V. E. R.. Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš civilinio atsakovo draudimo bendrovės žuvusiojo vaikams A. P., N. P., B. P. po 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, o žuvusiojo sutuoktinei T. P. ir žuvusiojo tėvui Č. P. po 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Su priteistos neturtinės žalos dydžiu nei nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų atstovas, nei civilinio atsakovo atstovas nesutinka. Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų atstovo manymu, nukentėjusiesiems tikslinga priteisti po 50 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, o nusprendus, jog ši suma neatitinka teismų praktikos, žuvusiojo vaikams prašoma priteisti po 30 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, tėvui ir sutuoktinei – po 20 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Tuo tarpu civilinio atsakovo atstovas neginčija žuvusiojo tėvui ir sutuoktinei po 5 000,00 Eur priteistos neturtinės žalos dydžio, tačiau nesutinka su žuvusiojo vaikams priteistina neturtinės žalos dydžio suma ir prašo ją sumažinti iki 10 000,00 Eur kiekvienam vaikui.

20. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliaciniuose skunde dėstomus argumentus, skundžiamą nuosprendį, baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančias aplinkybes, nuteistosios V. E. R. veiksmus, jos asmenybę, taip pat atsižvelgė ir į aptariamo įvykio metu žuvusiojo H. P. elgesį, nukentėjusiųjų patirtus išgyvenimus, nepatogumus, kartu atsižvelgė ir į tai, kad nėra duomenų apie prastą draudiko turtinę padėtį, ir atsižvelgęs į teismų praktikoje suformuluotas neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo taisykles, tinkamai įvertino vaikų bei tėvo ir sutuoktinės patirtą neturtinę žalą bei iš apelianto – civilinio atsakovo ADB „(duomenys neskelbtini)“ priteisė tinkamą neturtinės žalos atlyginimo dydį. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina ir tai, kad šiuo atveju buvo įvertintos visos šio klausimo sprendimui aktualios aplinkybės.

21. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, jog eismo įvykio, kuris įvyko dėl V. E. R. kaltės, metu žuvo H. P.. Dėl nusikalstamai neatsargaus V. E. R. elgesio valdant padidinto pavojingumo šaltinį – automobilį, buvo neatkuriamai pažeista Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų saugoma vertybė – žmogaus gyvybė. Todėl teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad nukentėjusieji – vaikai, sutuoktinė ir tėvas – patyrė stiprius dvasinius išgyvenimus, nerimą, stresą, nes sutuoktinę ir tėvą su žuvusiuoju siejo gana artimi ryšiai. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad žmogaus skausmo dydis netekus artimojo yra neišmatuojamas ir nepriklauso nuo jo amžiaus. Teisėjų kolegija pažymi, jog naujausioje teismų praktikoje, KET pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžiai paprastai svyruoja nuo 2 896,20 Eur iki 30 000 Eur žuvusiojo vaikui, nuo 4 344,30 Eur iki 31 298 Eur žuvusiojo sutuoktiniui, nuo 2 896,20 Eur iki 26 065 Eur žuvusiojo tėvui/motinai ir nuo 3 000 Eur iki 10 000 Eur žuvusiojo seseriai/broliui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-196/2009, 2K-539/2010, 2K-150/2011, 2K-90/2012, 2K-344/2012, 2K-397/2012, 2K-135/2013, 2K-204/2013, 2K-243-648/2015, 2K-541-511/2015, 2K-387-511/2016, 2K-346-511/2016, 2K-86-699/2017, 2K-143-696/2017, 2K-188-648/2017, 2K-2-788/2018, 2K-3-788/2019 ir kt.). Kaip matyti iš teismų praktikoje panašaus pobūdžio bylose priteisiamų neturtinės žalos dydžių, paprastai žuvusiojo broliams ir seserims priteistinos mažesnės pinigų sumos, nei tėvams, sutuoktiniams ar vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-541-511/2015, 2K-188-648/2017, 2K-294-303/2018). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nustatant neturtinės žalos dydį turi būti įvertintas nukentėjusiųjų skaičius ir bendra jiems atlygintina pinigų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-119-303/2021).

22. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju V. E. R. veiksmai, nors ir neatsargūs, lėmė H. P. mirtį. Šie neatitaisomi padariniai susiję su pasekmėmis – nukentėjusiosios dvasiniais išgyvenimais, sukrėtimu. Kasacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra ne kartą pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą.

23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas tinkamai nustatė ir įvertino nusikalstamos veikos pasekmes, reikšmingas vertinant patirtos neturtinės žalos dydį, t. y. analizavo teismų praktiką, pagrįstai atsižvelgė į kilusias negrįžtamas pasekmes, dėl ko nukentėjusioji patyrė didelius dvasinius išgyvenimus. Pirmosios instancijos teismas taip pat detaliai aptarė kriterijus, kuriais remiantis nustatoma padaryta neturtinė žala. Nors pirmosios instancijos teismas lakoniškai pažymėjo, kad dėl H. P. netikėtos mirties 2023 m. gegužės 21 d. eismo įvykio metu, jo vaikai, sutuoktinė bei tėvas patyrė neturtinę žalą, tačiau detaliau, nepriklausomai nuo to, kad teisiamajame posėdyje buvo apklaustas vyriausiasis sūnus A. P., neatskleidė tarpusavio santykio. Nors neabejotina, kad nukentėjusieji N. P., A. P. ir B. P. dėl tėčio netekties patyrė didelius dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimus, stresą, sukrėtimą, teisėjų kolegija pažymi, kad vaikams tėvai yra vieni artimiausių žmonių, todėl kai jų netenkama (ar vieno iš jų), o ypač tais atvejais, kai ši netektis yra netikėta, dvasinės netekties skausmas yra ypač didelis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė žuvusiojo vaikams po 20 000,00 Eur. Pirmosios instancijos teismas taip pat pakankamai įvertino kitas svarbias bylos aplinkybes, atkreipdamas dėmesį į tai, kad žuvusysis buvo suaugęs vyras, sukūręs savo šeimą ir gyvenęs atskirai nuo tėvo. Tuo tarpu spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio žuvusiojo sutuoktinei T. P., pirmosios instancijos teismas analizavo tiek ikiteisminio tyrimo metu nurodytas T. P. aplinkybes, tiek teisiamajame posėdyje duotus jos parodymus, kartu sugretinęs su ikiteisminiame tyrime apklausto M. S. (M. S.) parodymais, kuris nurodė draugaujantis su T. P., liudytojų L. R. ir A. R. teisiamojo posėdžio metu nurodytas aplinkybes apie žuvusiojo ir nuteistosios mamos tarpusavio santykius, paties žuvusiojo tėvo Č. P. duotus parodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad tiek žuvusiojo tėvo, tiek žuvusiojo sutuoktinės nepilnamečių vaikų motinos išgyvenimais vertintini 5 000,00 Eur suma.

24. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad nors nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų atstovas apeliaciniame skunde prašo apylinkės teismo priteistą neturtinės žalos sumą padidinti iki 50 000,00 Eur sumos neturtinės žalos atlyginimui, tačiau apeliaciniame skunde nenurodoma jokių duomenų, kurių nebūtų įvertinęs apylinkės teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį.

25. Teisėjų kolegijos manymu, nukentėjusiesiems priteistas po 5 000,00 Eur, o nukentėjusiesiems vaikams priteistas po 20 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydis proporcingas V. E. R. padarytai nusikalstamai veikai ir kilusioms pasekmėms, atitinka protingumo, sąžiningumo bei teisingumo reikalavimus, kartu ir formuojamą teismų praktiką, yra pakankamas kompensuoti nukentėjusiųjų patirtus išgyvenimus bei nepažeidžia nukentėjusiųjų ir nuteistosios interesų pusiausvyros. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog ši nuosprendžio dalis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ar keisti šią nuosprendžio dalį apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl apeliaciniai skundai šioje dalyje atmestini.

Dėl turtinės žalos (netekto išlaikymo priteisimo)

26. CK 6.284 straipsnyje reglamentuojami atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl gyvybės atėmimo, pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties. Šie asmenys taip pat turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Šio straipsnio 2 dalyje apibrėžtas atlygintinos žalos dydis – asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kurią jie gavo ar turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam.

27. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas žuvusiojo vaikams N. P., B. P., A. P. atlygintinos turtinės žalos dydį netekus maitintojo, sprendė, jog jiems priklauso po 1/6 dalį žuvusiojo pajamų, nes H. P. mirties dieną teisę į išlaikymą turėjo jo sutuoktinė, trys nepilnamečiai vaikai ir nedarbingas tėvas. Nukentėjusių ir civilinių ieškovų atstovas nesutinka su tokiu apylinkės teismo skaičiavimu, skunde nurodydamas, kad civiliniu ieškiniu netektą išlaikymą prašoma priteisti tik trims vaikams.

28. Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, kurioje atsispindi, kad mirus vienam iš sutuoktinių, kitas sutuoktinis turi teisę į 1/2 sutuoktinio pajamų, kurias jis gaudavo iki mirties. Turtinės žalos atlyginimo kompensacija gali būti mažinama priklausomai nuo narių skaičiaus šeimoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-313/2019). Toks reglamentavimas yra įtvirtintas ir CK 3.117 straipsnio 1 dalyje, kuria nustatyta prezumpcija, kad sutuoktinių turto dalys, atitinkamai ir pajamos yra lygios. Taip pat CK 6.284 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kurią jie gavo ar turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, iš esmės analogiškoje situacijoje, mirus vienam iš sutuoktinių ir likus dviem nepilnamečiams vaikams be vieno iš maitintojų teismas sprendė, kad 1/4 dalis priklauso sutuoktiniui, po 1/4 dalį priklauso abiem vaikams ir tik 1/4 dalis priklausė pačiam mirusiajam asmeniui, jo asmeniniams poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-313/2019). Taigi, nagrinėjamu atveju, žuvusiojo pajamos turi būti dalinamos į penkias dalis, vaikų interesams tenkinti turėtų būti skirta po 1/5 H. P. iki mirties momento gautų pajamų. Nenustačius, jog žuvusiojo tėvui Č. P., gaunančiam senatvės pensiją, būtų buvęs priteistas išlaikymas iš mirusiojo, H. P. pajamų dalis skundžiamu nuosprendžiu jam skaičiuota, žuvusiojo pajamas dalinant į šešias dalis, nepagrįstai.

29. Nukentėjusiųjų atstovas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad ieškovai reikalauja turtinę žalą priteisti vienkartine išmoka. Teisėjų kolegija pažymi, jog teismui, nagrinėjančiam bylą, nėra būtina vadovautis tokiu reikalavimu, kadangi jis pats gali nustatyti, kuris iš žalos atlyginimo būdų labiau atitiktų kompensacinę funkciją, vienkartinė išmoka ar mokamos periodinės išmokos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-313/2019).

31. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas vaikų patirtos turtinės žalos klausimą, nustatė, kad vienam išlaikytiniui tenkanti žuvusiojo pajamų dalis lygi 35,95 Eur (skundžiamo nuosprendžio 33 punktas), o po H. P. mirties jo nepilnamečiai vaikai gauna socialinių išmokų, kurių bendra suma kiekvienam yra 216,79 Eur (našlaičio pensija ir išmoka vaikui), ir sprendė, jog didesnių, nei faktiškai asmuo patyrė, nuostolių atlyginimas reikštų tokio asmens nepagrįstą praturtėjimą, todėl reikalavimą dėl 300 Eur kas mėnesį netekto išlaikymo priteisimo žuvusiojo nepilnamečiams vaikams iki jų pilnametystės atmetė.

32. Teismų praktikoje turtinės žalos dydžio nustatymui ir apskaičiavimui gyvybės atėmimo atveju taikomas Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo (toliau – ir Aprašas), 5.1 papunktis, numatantis, kad skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-155-684/2015, Nr. e3K-3-238-313/2019). Aprašo 5.8 papunktyje nurodyta, kad, apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį, neįskaitomos dienos ar valandos, kai darbuotojas dėl pateisinamų priežasčių faktiškai nedirbo įmonėje, taip pat piniginės sumos, išmokėtos už tas dienas ar valandas; pagal 5.13 papunktį, jeigu darbuotojas skaičiuojamuoju laikotarpiu nedirbo ir negavo įmonėje darbo užmokesčio, iš kurio pagal Aprašą turi būti apskaičiuojamas vidutinis dieninis darbo užmokestis ar vidutinis valandinis darbo užmokestis, jis nustatomas iš skaičiuojamuoju laikotarpiu darbuotojui darbo sutartyje arba darbo teisės normose nustatytų darbo užmokesčio dydžių, o asmenims, su kuriais nesudaromos darbo sutartys, – iš įstatymų nustatytų darbo užmokesčio (atlyginimo) dydžių, juos dalijant iš darbo dienų (valandų) skaičiaus pagal darbuotojo darbo (pamainos) grafiką skaičiuojamuoju laikotarpiu. Pagal Aprašą apskaičiuotas vidutinis dieninis darbo užmokestis ar vidutinis valandinis darbo užmokestis negali būti mažesnis už vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo mėnesį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos minimaliosios mėnesinės algos pagrindu apskaičiuotą to mėnesio vidutinį dieninį darbo užmokestį ar vidutinį valandinį darbo užmokestį pagal darbuotojo ar įmonės darbo (pamainos) grafiką (Aprašo 5.15 papunktis).

33. Byloje esančių pažymų apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. vasario mėn. žuvusysis nedirbo, tačiau jam buvo išmokėta 1 008,37 Eur suma kaip atostoginiai, 2023 m. kovo mėn. išmokėta 312,96 Eur, tačiau šiuo laikotarpiu žuvusiajam buvo mokama ir ligos pašalpa, 2023 m. balandžio mėn. išmokėta 183,80 Eur (3 t., b. l. 193; 4 t., b. l. 4), dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2023 m. vasario iki balandžio kiekvieną mėnesį būdavo mokamas 28,25 Eur dydžio darbo užmokestis (3 t., b. l. 19; 4 t., b. l. 9), dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. vasario mėn. gavo 30,25 Eur, 2023 m. kovo mėn. – 15,12 Eur (3 t., b. l. 199; 4 t., b. l. 5). Pirmos instancijos teismas sprendė, kad iš darbdavių išmokėto darbo užmokesčio atskaičius 1 516,04 Eur atostoginių bei 40,71 Eur ligos pašalpą, iš gautos 784,59 Eur sumos atėmus mokėtinus mokesčius, grynosios žuvusiojo pajamos sudarė 628,38 Eur sumą, įvertinus, kad nurodytu laikotarpiu buvo 61 darbo diena, H. P. darbo užmokestis per dieną buvo lygus 10,30 Eur, padauginus iš 2023 m. vidutinio darbo dienų skaičiaus (20,9 d.), vidutinis darbo užmokestis buvo 215,27 Eur, todėl vienam išlaikytiniui tenkanti žuvusiojo pajamų dalis – 35,95 Eur. Kaip matyti, apylinkės teismas sudėjo bendrai iš visų darboviečių gautą žuvusiojo darbo užmokestį, atėmus išmokas, padalino gautą sumą iš bendro skaičiuojamu laikotarpiu buvusio darbo dienų skaičiaus, nors akivaizdu, kad asmeniui buvo mokėta ligos pašalpa, atostoginiai, kas reiškia, jog jis atitinkamu laikotarpiu dirbo kiekvienoje darbovietėje skirtingą dienų skaičių, o Aprašo 5.8 papunktyje nurodyta, kad, apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį, neįskaitomos dienos ar valandos, kai darbuotojas dėl pateisinamų priežasčių faktiškai nedirbo įmonėje, o pagal 5.13 papunktį, jeigu darbuotojas skaičiuojamuoju laikotarpiu nedirbo ir negavo įmonėje darbo užmokesčio, iš kurio pagal Aprašą turi būti apskaičiuojamas vidutinis dieninis darbo užmokestis ar vidutinis valandinis darbo užmokestis, jis nustatomas iš skaičiuojamuoju laikotarpiu darbuotojui darbo sutartyje arba darbo teisės normose nustatytų darbo užmokesčio dydžių. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad turimų byloje duomenų nepakako, kad būtų tiksliai apskaičiuotas H. P. vidutinis darbo užmokestis pirmiausia kiekvienoje jo darbovietėje atskirai ir tik po to bendros pajamos iš darbo santykių per paskutinius tris pilnus kalendorinius mėnesius, taigi byloje šios aplinkybės iki galo neišnagrinėtos.

34. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal Aukščiausio Teismo suformuotą praktiką, mirus vienam iš sutuoktinių, kitas sutuoktinis turi teisę į 1/2 sutuoktinio pajamų ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-313/2019), kas reiškia, jog būtina vertinti visas žuvusiojo pajamas, o ne tik gaunamas iš darbo santykių. Teisiamojo posėdžio metu apklauta žuvusiojo suktuoktinė – nukentėjusioji ir civilinė ieškovė T. P. parodė, kad H. P. mokėjo už vaikų būrelius, varžybas, butą. Iš pajamų mokesčio deklaracijos už 2022 m. matyti, kad H. P. gavo pajamų iš individualios veiklos ir turto (3 t., b. l. 201–203). Skundžiamame nuosprendyje teismas pažymėjo, kad ieškovai nepateikė įrodymų, jog per paskutinius tris kalendorinius mėnesius iki įvykio, H. P. vykdė individualią veiklą. Pažymėtina, kad toks teismo reikalavimas nėra nei pagrįstas, nei teisingas, nesant teisinio reuliavimo pagal tris kalendorinius mėnesius vertinti ir kitas pajamas, ne tik vidutinį darbo užmokestį, nes jos nebūna stabilios ir vienodos kiekvieną mėnesį. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas vaikų netekto išlaikymo dydį, privalėjo nustatyti visas H. P. pajams (iš individualios veiklos, turto ir pan.), turinčias reikšmės teiktam vaikų išlaikymui.

35. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodo, jog ieškovai nepateikė įrodymų, patvirtinančių H. P. kitas gautas pajamas. Taikant BPK nuostatas, reglamentuojančias civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje pareiškimą ir nagrinėjimą, būtent BPK 7 straipsnyje įtvirtintą taisyklę, kad bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, BPK 113 straipsnio nuostatas apie ieškinio įrodinėjimą, tampa akivaizdu, jog nustatant ieškinio dydį esminę reikšmę turi paties nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) pozicija, kurią jis turi pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84-648/2019). Civilinėse bylose taip pat nurodoma, kad pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę įrodyti žalos dydį turi jos priteisimo reikalaujantis ieškovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-112/2008, 3K-3-219/2009 ir kt.), Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis). Remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Civilinėje teisėje taikomas bendrasis principas, kad kai akivaizdu, kad tam tikrų nuostolių patirta, tačiau nėra galimybės nustatyti tikslaus jų dydžio, nuostolius įvertina teismas kiek įmanoma tiksliau, atsižvelgdamas į šalių pateiktus skaičiavimus ir įrodymus, taip pat taikydamas teismų praktikoje suformuotus nuostolių dydžio apskaičiavimo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-564/2014). Tačiau nagrinėtinos bylos aspektu svarbu ir tai, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog bylose, kuriose sprendžiamas klausimas dėl žalos atlyginimo gyvybės atėmimo atveju, nors įrodinėjimo pareiga, remiantis dispozityvumo ir rungimosi principais, tenka šalims, vis dėlto teismas, jeigu egzistuoja toks procesinis poreikis, turi ją patikslinti arba paskirstyti (CPK 225 straipsnio 1 punktas). CPK 8 straipsnyje nustatyta, kad teismas, bendradarbiaudamas su dalyvaujančiais byloje asmenimis, imasi priemonių, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta; taigi teismas, likdamas nešališkas ir neutralus, nepažeisdamas dispozityvumo, rungimosi, šalių lygiateisiškumo ir kitų proceso principų, vadovauja procesui, vykdo CPK nustatytus procesinius veiksmus. Pagal CPK 179 straipsnio 1 dalį įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys; jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-313/2019).

36. Pažymėtina ir tai, jog nepakanka nustatyti kokias pajamas žuvęs asmuo gavo iki mirties momento. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo praktiką, kurioje nurodoma, kad turi būti atsižvelgiama į mirusiojo galimybę teikti išlaikymą jeigu jis būtų buvęs gyvas. Teismas, spręsdamas dėl asmens galimybės uždirbti, nurodė, kad turi būti įvertintos su konkrečiu mirusiuoju asmeniu susijusios subjektyvios ir objektyvios aplinkybės. Subjektyvios aplinkybės – mirusiojo lytis, amžius, socialinė padėtis, profesija, iki gyvybės atėmimo buvusi sveikatos būklė, darbo pobūdis ir jo keliamos rizikos, žalingi įpročiai, gyvenimo būdas, asmeninės charakteristikos, galimybės tobulėti ir užsidirbti daugiau, bei kitos reikšmingos aplinkybės. Objektyvios aplinkybės – galima infliacija, analogiškos profesijos ar analogiškame sektoriuje dirbančių asmenų atlyginimų augimas, atlyginimų augimas konkrečioje įmonėje, kurioje iki žūties asmuo dirbo, šalies vidutinio darbo užmokesčio augimas, minimalios mėnesinės algos augimas ir kitos reikšmingos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-313/2019). Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo nuosprendžio motyvus dėl turtinės žalos (netekto išlaikymo) priteisimo, sprendžia, jog N. P., B. P., A. P. turtinė žala apylinkės teismo nebuvo vertinama nei vienu iš šių kasacinio teismo suformuotų kriterijų, nesurinkus atitinkamų faktinių duomenų, kas suteikia pagrindą daryti išvadą, jog nuosprendis dalyje dėl turtinės žalos kompensavimo žuvusiojo vaikams nėra tinkamai pagrįstas.

37. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. rugsėjo 5 d. nuosprendis keičiamas, konstatuojant, kad nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų N. P., A. P. ir B. P. civilinio ieškinio dalies dėl turtinės žalos (netekto išlaikymo) negalima tiksliai apskaičiuoti negavus papildomos medžiagos, nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams N. P., A. P. ir B. P. pripažįstama teisė į ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo (netekto išlaikymo) patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduodamas nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

38. Apeliaciniame skunde nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų atstovas taip pat prašo priteisti nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei T. P. apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Šis išlaidų dydis patvirtintas byloje pateiktais mokėjimo dokumentais.

39. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos galioja ir bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijose, tačiau priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-174/2014, 2K-204-895/2018 ir kt.). Taipogi būtina įvertinti, ar prašoma priteisti suma yra reali, pagrįsta ir ne per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-548/2014, 2K-373-976/2018 ir kt.).

40. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų atstovas jų interesus atstovavo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teisme byla išnagrinėta per du teismo posėdžius, įrodymų tyrimas nebuvo atliekamas, apsiribota baigiamosiomis kalbomis. Nukentėjusiosios prašomos priteisti 800 Eur patirtos išlaidos dėl atstovavimo apeliacinės instancijos teisme nėra nepagrįstai didelės ar neproporcingos jos atstovo darbo sąnaudoms ir sugaištam laikui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, taip pat į protingumo ir sąžiningumo principus, tai, kad nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų atstovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, teisėjų kolegija sprendžia, kad iš nuteistosios V. E. R. priteistina dalis proceso išlaidų – 500 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nusprendžia:

Civilinio atsakovo akcinės draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotojo atstovo K. G. apeliacinį skundą atmesti.

Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų T. P., N. P. (N. P.), B. P., A. P. (A. P.), Č. P. atstovo advokato Edmundo Jonušo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžio dalį, kuria atmestas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo:

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 2 dalimi, pripažinti nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams N. P., B. P., A. P. teisę į ieškinio dėl turtinės žalos (netekto išlaikymo) patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų atstovo advokato Edmundo Jonušo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo tenkinti visiškai, pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš nuteistosios V. E. R. nukentėjusiajai T. P. 500 Eur (penkis šimtus eurų) išlaidų, patirtų advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.