Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-2347-886/2025

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-10-28
Bylos Nr.: e2A-2347-886/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-02113-2024-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Gintautas Koriaginas, Edita Šliumpienė, Laima Kriaučiūnaitė
Ieškovas: J. V.
Atsakovas: L. P., M. P.

Kategorijos

2.4.2.10Savininko teisių apsauga
3.3.1.19.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-2347-886/2025Teisminio proceso Nr.

2-69-3-02113-2024-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.10; 3.3.1.19.1 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. spalio 28 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Laimos Kriaučiūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Editos Šliumpienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. liepos 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2282-1087/2025 pagal ieškovės J. V. ieškinį atsakovams L. P. ir M. P. dėl teisės vykdyti rekonstrukcijos darbus be gretimo žemės sklypo savininkų sutikimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – R. V., M. B., M. L., Kauno miesto savivaldybės administracija, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė J. V. (toliau – ir ieškovė) ieškiniu (2024-02-20 CBP-3181) prašė pripažinti ieškovei teisę pateikti UAB „Laimos ir Ginto projektai“, 2023 m. parengtą „Vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektą (savavališkų statybų šalinimas) A laida“, derinimui dėl pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savavalinės statybos įteisinimo, neturint atsakovų L. P. ir M. P. (toliau – ir atsakovai) sutikimo, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

2. Ieškinyje, dublike (2024-06-10 DOK-70808) nurodė, kad gyvenamojo namo savavalinė statyba, kurią siekia įteisinti ieškovė, buvo atlikta gyvenamojo namo vakarinėje pusėje, o atsakovams priklausantis žemės sklypas yra į rytus nuo ieškovei priklausančio gyvenamojo namo. Atsakovai privalo motyvuoti savo nesutikimą, kadangi ieškovės atliktais rekonstrukcijos darbais nebuvo mažinamas atstumas iki atsakovų žemės sklypo ribos, atlikti rekonstrukcijos darbai neturi neigiamos įtakos atsakovų gyvenimo kokybei.

Atsiliepimas

3. Atsakovai atsiliepimu į ieškinį (2024-04-19 DOK-49187) prašė nutraukti civilinę bylą CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu, šio prašymo netenkinus, ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4. Atsiliepime į ieškinį, triplike (2024-07-15 DOK-84483) nurodė, kad rekonstruojamo pastato rekonstrukcija yra vykdoma jo matmenims keičiantis ir tokiu būdu mažinant esamą rekonstruojamo pastato ir atsakovų sklypo ribos atstumą. Atsakovai neprivalo motyvuoti savo atsisakymo duoti sutikimą, kadangi ieškovė siekia padidinti rekonstruojamo pastato antrojo aukšto plotą, kas lemia ir tai, kad rekonstrukcija nėra atliekama tik ant rekonstruojamo pastato pamatų.

5. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į ieškinį (2024-05-17 DOK-61311) prašė priimti sprendimą teismo nuožiūra. Nurodė, kad gretimo žemės sklypo savininkų sutikimas nagrinėjamu atveju yra būtinas.

6. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepimu į ieškinį (2025-06-04 DOK-68005) prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra. Nurodė, kad žemės sklypas ir jame esantys statiniai nėra įrašyti į Kultūros vertybių registrą. Minėti nekilnojamojo turto objektai patenka į nekilnojamosios kultūros vertybės – Kauno senamiesčio, unikalus kodas Kultūros vertybių registre – 20171, vizualinės apsaugos pozonį, kuriame statybos darbai nedraudžiami, tačiau statybos projektas turi būti suderintas su Departamento Kauno teritoriniu skyriumi, kuris vykdo Departamentui nustatytas valstybinio administravimo funkcijas nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos srityje funkcijas Kauno apskrityje.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Kauno apylinkės teismas 2025 m. liepos 10 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės kiekvienam atsakovui po 3 357,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, valstybei 94,67 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

8. Dėl teisės vykdyti rekonstrukcijos darbus be gretimo sklypo savininkų sutikimo teismas darė išvadą, kad atsakovai neturi motyvuoti savo atsisakymo duoti sutikimą, kadangi ieškovės atliekama rekonstrukcija mažina esamą atstumą iki atsakovų sklypo ribos. Teismas nustatė, kad ieškovė vykdo rekonstrukcijos darbus ir su atsakovų sklypu besiribojančioje pusėje; savavališka statyba su besiribojančiu atsakovų sklypu buvo nustatyta dar 2008 m.; naujame projekte keičiamas stogo nuolydis, kas dar labiau padidina paviršiaus plotą į atsakovų pusę, sumažina šviesos patekimą; 2013 m. projekte stogo nuolydis numatytas 43 laipsniai, naujame 2023 m. projekte – 23 laipsniai; 2013 m. projekte mansardos 3-08 patalpos plotas – 15,42 kv. m, o naujame 2023 m. projekte 3-ojo aukšto 32 patalpos plotas – 29,50 kv. m.

9. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad byloje pateikti du skirtingi faktinę situaciją apibūdinantys planai, t. y. ieškovės (matavimai atlikti 2025 m. kovą) ir atsakovų (matavimai atlikti 2024 m. gegužės 29 d.) Teismas pažymėjo, jog ieškovės elgesys, kai, VTPSI yra uždraudusi vykdyti bet kokius rekonstrukcijos darbus, toliau vykdoma rekonstrukcija, ir tai, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovė keičia stogo karnizo patekimą/nepatekimą į atsakovų sklypą ir po to teikia atitinkamus įrodymus, nelaikytinas sąžiningu.

10. Teismas nustatė, jog ieškovė bylos nagrinėjimo metu nepaneigė Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus rašte nustatytų kitų projekto trūkumų, t. y., kad nėra nurodyti žemės sklypo užstatymo intensyvumas ir tankis, taip pat nepateikė, ar projektas atitinka Kauno miesto savivaldybės Bendrojo plano sprendimus. Teismas vertino, jog esant nepašalintoms abejonėms, kad ieškovės 2023 m. projektas, pagal kurį reiškiamas ieškinio reikalavimas, neatitinka bendrojo plano sprendinių, ir bet kokiu atveju, ar bus gautas atsakovų sutikimas, ar ne, negalės būti tvirtinamas, sudaro savarankišką pagrindą ieškinį atmesti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

11. Ieškovė apeliaciniu skundu (2025-08-07 DOK-92994) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. liepos 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1 Nepagrįsti teismo argumentai, kad atsakovai neturi motyvuoti savo atsisakymo duoti sutikimą, kadangi ieškovės atliekama rekonstrukcija mažina esamą atstumą iki atsakovų sklypo ribos. Savavališkai pastatytos ir Inspekcijos užfiksuotos dalys yra vakarinėje žemės sklypo dalyje, kuri nesiriboja su atsakovų gretimu žemės sklypu, o jokie statybos darbai nemažina esamo atstumo iki atsakovų sklypo ribos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. liepos 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-157-381/2024 nurodyta, jog bet kuriuo atveju, net ir nurodydamas, kad statybos projekto sprendiniai neatitinka teisės norminiuose aktuose įtvirtintų reikalavimų, bendraturtis (šiuo atveju – gretimo žemės sklypo savininkas), atsisakydamas duoti sutikimą atlikti atitinkamus statybos darbus, privalo motyvuotai pagrįsti projektinio pasiūlymo neigiamą poveikį būtent jo teisėms ir teisėtiems interesams. Todėl atsakovai privalėjo motyvuoti savo nesutikimą apeliantei įteisinti savavališkai rekonstruotą gyvenamąjį namą. Neigiamo poveikio atsakovų teisėms ir teisėtiems interesams atsakovai nenurodė.

11.2 Pakeitus gyvenamojo namo dalies stogo nuolydį, jokie gyvenamojo namo išorės matmenys (nei aukštis, nei plotis, nei aukštis) nepasikeitė, taigi nebuvo atlikti jokie rekonstrukcijos darbai, atitinkamai minėtiems darbams nebuvo reikalingas statybos leidimas. Šie nuolydžio pakeitimo darbai Inspekcijos nepriskiriami savavališkos statybos darbams, taigi, besiribojančio sklypo savininkų sutikimas šiems darbams nėra reikalingas. Tokiu būdu teismas paneigė apeliantės nuosavybės teisę įstatymus atitinkančiu būdu gerinti savo gyvenimo sąlygas.

11.3 Teismas padarė jokiais įrodymais nepagrįstą išvadą, esą naujame projekte keičiamas stogo nuolydis, kas dar labiau padidina paviršiaus plotą į atsakovų pusę, taip pat sumažina šviesos patekimą. Atsakovai nepateikė jokių įrodymų, jog dėl priestato nuolydžio pakeitimo sumažėtų šviesos patekimas. Kaip matyti iš gyvenamojo namo rekonstravimo projekto dalies „Fasadas tarp ašių 1-5“, gyvenamojo namo stogas yra aukštesnis, nei su atsakovų gretimuoju žemės sklypu besiribojančio priestato stogas, jų aukščiai skiriasi 0,8 m. Gyvenamojo namo plotis yra didesnis nei priestato, taigi, būtent gyvenamasis namas užstoja atsakovams vakarinę saulę, priestatas, kurio stogo nuolydis yra pakeistas, su tuo nėra susijęs.

11.4 Teismas nepagrįstai nustatė, kad atsiranda naujas aukštas. Naujas aukštas neatsiranda – tiesiog trečiajame aukšte pakeitus stogo nuolydį, atsiranda angos langams, kurių anksčiau nebuvo. 2023 m. projekto brėžinyje „Fasadas tarp ašių 1-5“ nėra užfiksuota, jog atsiranda dar vienas gyvenamojo namo priestato aukštas. Teismo nurodomuose nuotraukose (1 t. 52-54 l.) užfiksuota, jog trečiojo aukšto patalpoje iškirsta anga langui, o Inspekcijos patikrinimo metu tokios angos langui nebuvo, bet trečiojo aukšto patalpa egzistavo, tik viduje jos pastogės nuolydis buvo statesnis. Sklypo plane (1 t. 40 l.) skirtingu žymėjimu pažymėtas rekonstruojamas gyvenamas namas pagal projektą ir rekonstruojamas gyvenamas namas pagal savavališkų statybų įteisinimą. Pagal pastarąjį, t. y. Inspekcijos surašytą 2021 m. liepos 21 d. Savavališkos statybos aktą (kas ir yra šios civilinės bylos objektas), rekonstruojama gyvenamojo namo dalis pažymėta ištisine geltona spalva. Tuo tarpu teismo sprendime minima geltona spalva įstrižai pažymėtas gyvenamas namas yra rekonstruojamas 2014 m. kovo 6 d. išduoto statybos leidimo rekonstruoti statinį adresu (duomenys neskelbtini), pagal parengtą statinio projektą „Vienbučio gyvenamojo namo 1A2m (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektas. Savavalinės statybos padarinių šalinimas“ pagrindu, dėl kurio jokių atsakovų sutikimų apeliantė neprašo, nes statybos leidimą minėtai rekonstrukcijai yra gavusi dar 2014 metais.

11.5 Mansardos patalpos plotas pasikeičia būtent dėl stogo nuolydžio pasikeitimo, o ne dėl patalpos išorinių konstrukcijų (sienų vietos keitimo). Tai matyti 2013 m. projekte (2 t. 78 l.) įbraižyto stogo karnizo, kurio 2023 m. projekte nebematyti.

11.6 Teismo minėta 2008 metais nustatyta savavalinė statyba yra įteisinta 2014 m. kovo 6 d. išduoto statybos leidimo rekonstruoti statinį adresu (duomenys neskelbtini), pagal parengtą statinio projektą „Vienbučio gyvenamojo namo 1A2m (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektas. Savavalinės statybos padarinių šalinimas“ pagrindu.

11.7 Teismo argumentai, esą ieškovė tęsia rekonstrukcijos darbus, neatitinka tikrovės – kaip matyti iš Inspekcijos patikrinimo metu užfiksuotos faktinės situacijos, priestato stogo danga nebuvo uždengta, po patikrinimo ji buvo uždengta, kraigo išsikišimas pakoreguotas atsižvelgiant į atsakovų pretenzijas jį sutrumpinant. Tokiu būdu ne tik gyvenamojo namo priestato išorės siena yra nepakeistos lokacijos, bet ir stogo kraigas suformuotas taip, kad oro erdvėje nekerta žemės sklypų ribos, nemažina esamo atstumo. Savavališkos statybos aktas buvo surašytas tik dėl gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbų, kurie atlikti vakarinėje žemės sklypo pusėje, o ne rytinėje, besiribojančioje su atsakovų gretimu žemės sklypu.

11.8 Teismo išvada, kad nėra nurodyti žemės sklypo užstatymo intensyvumas ir tankis, ir nepateikta, ar projektas atitinka Kauno miesto savivaldybės Bendrojo plano sprendimus, neatitinka formuojamos teismų praktikos ir išeina už civilinės bylos ginčo ribų.

Atsiliepimas

12. Atsakovai atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą (2025-09-01 DOK-100917) prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:

12.1 Priešingai, nei apeliaciniame skunde įrodinėja apeliantė, faktiškai rekonstrukcijos darbai buvo atlikti ne tik rekonstruojamo pastato vakarinėje dalyje, bet ir rytinėje dalyje, kuri ribojasi su atsakovų sklypu. UAB „Laimos ir Ginto projektai“ 2023 m. birželio mėn. parengtame „Vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projekte (savavališkų statybų šalinimas) A laida“ (toliau – Rekonstravimo projektas) matyti, kad atlikus rekonstruojamo pastato rekonstrukcijos darbus pasikeičia rekonstruojamo pastato paviršiaus plotas - rekonstruojamo pastato rytinėje pusėje esanti siena yra paaukštinama, pakeičiant jos paviršiaus plotą. Iš apeliantės pateiktų nuotraukų matyti akivaizdus rekonstruojamo pastato paviršiaus ploto padidinimas, papildomų langų angų atsiradimas, patalpų ploto pasikeitimas, stogo konstrukcijų pasikeitimas. Atsakovai į bylą pateikė 2013 m. gruodžio 20 d. UAB „J.ARCH“ projektą pavadinimu „Vienbučio gyvenamojo namo 1a2m (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektas (savavalės statybos padarinių šalinimas)“ (toliau – Statinio projektas), iš kurio ištraukų matyti, kad ne anksčiau kaip 2021 m. liepos 13 d. buvo atlikti statybos darbai, kuriais buvo padidintas rekonstruojamo pastato antrojo aukšto plotas. Iš atsakovų į bylą pateiktos statinio projekto ištraukos taip pat matyti, kad pasikeitė ir rekonstruojamo pastato antrojo aukšto dalies išplanavimai ir plotai.

12.2 Nepagrįsti apeliantės argumentai, kad pakeitus rekonstruojamo pastato dalies stogo nuolydį, jokie rekonstruojamo pastato išorės matmenys (nei aukštis, nei plotis) nepasikeitė, nebuvo atlikti jokie rekonstrukcijos darbai, atitinkamai minėtiems darbams nebuvo reikalingas statybą leidžiantis dokumentas; stogo nuolydžio pakeitimo darbai nėra savavališkos statybos darbas, todėl besiribojančio sklypo savininkų sutikimas šiems darbams nėra reikalingas. Ieškovė atliktus rekonstruojamo pastato rytinės pusės rekonstravimo darbus bando „paslėpti“ po neva atliktais mūrijimo darbais ant esamų sienų, sumažinus stogo nuolydį, nors iš tiesų statinio projekte nurodyti sprendiniai rekonstruojamo pastato dalyje ties atsakovų sklypo riba neatitinka faktinės situacijos – rekonstruojamo pastato dalis šiuo metu patenka į atsakovų sklypą. Aplinkybę, kad rekonstruojamo pastato statybos darbai yra atlikti dar labiau mažinant esamą atstumą tarp šio pastato bei atsakovų sklypo ribos, patvirtina į bylą pateikta matininko M. G. 2024 m. gegužės 29 d. parengta pastato kontrolinė geodezinė nuotrauka M 1:5004. Joje aiškiai matyti, kad rekonstruojamas pastatas, nuotraukoje pažymėtas juoda linija, peržengia bendrą ieškovės sklypo ir atsakovų sklypo ribą, pažymėta žalia spalva. Nors bylos nagrinėjimo metu ieškovė pakeitė rekonstruojamo pastato stogo konstrukciją taip, kad stogo karnizas nebepatenka į atsakovų sklypą, tačiau ginčo esmės tai nepakeitė – padidinus rekonstruojamo pastato antrojo aukšto plotą, nors ir nekeičiant rekonstruojamo pastato pamatų ir jų atstumo nuo sklypo ribos, rekonstruojamo pastato antrojo aukšto siena taip pat kirto atsakovų sklypo ribą, t. y. antrojo rekonstruojamo pastato aukšto siena atsirado ne tik ant atsakovų sklypo ribos, tačiau ir pateko į atsakovų sklypą. Ieškovei padidinus rekonstruojamo pastato rytinės sienos paviršiaus plotą buvo akivaizdžiai sumažinta insoliacija atsakovų sklype. Nors ieškovė šias aplinkybes neigė, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad rekonstruojamo pastato rytinės sienos rekonstravimo darbai atitinka, išlaiko teisės aktuose nustatytus atstumus ir po jų atlikimo rytinė rekonstruojamo pastato siena neįgyja papildomo ploto. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė naujų kadastrinių matavimų, kurie patvirtintų jos dėstomas aplinkybes, nepateikė.

12.3 Ieškovė neturi teisės vykdyti rekonstruojamo pastato rekonstrukcijos darbų be atsakovų sutikimo. Atsižvelgiant į STR 1.05.01:2017 7 priede nurodytą teisinį reglamentavimą, statytojas privalo gauti besiribojančio sklypo savininko sutikimą ir aukščiui padidinti. Rekonstruojamo pastato rekonstrukcija sudaro sąlygas paneigti atsakovų nuosavybės teisės esmę, kadangi dalis rekonstruojamo pastato yra atsakovų sklypo teritorijoje. Ginčo atveju nėra pagrindo teigti, kad ieškovė rekonstrukciją vykdo ant esamo statinio pamatų ir jos metu nekeičia statinio matmenų taip, kad būtų dar labiau mažinamas esamas statinio ir sklypo ribos atstumas, todėl atsakovams nekyla pareiga motyvuoti atsisakymo išduoti sutikimą, o apeliacinis skundas šiuo pagrindu turėtų būti atmestas.

12.4 Ieškovės parengtu rekonstravimo projektu mažinama atsakovų sklypo insoliacija mažina ir atsakovų sklypo vertę. Besiribojančiame žemės sklype esantis pastatas, stovintis ant ribos su žemės sklypu, įgydamas papildomą tūrį būtent ties abiejų sklypų riba ženkliai sumažina insoliaciją.

12.5 Ieškovės elgesys šioje ginčo situacijoje yra ne tik nesąžiningas, tačiau ir neteisėtas. Byloje gausu įrodymų, jog rekonstruojamo namo antrojo aukšto plotas ir aukštis pasikeitė, todėl akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl įrengto papildomo aukšto yra teisingos. Nepaisant VTPSI nurodymų nevykdyti jokių rekonstruojamo statinio ar jo dalies statybos darbų, ieškovė ir toliau tokius darbus vykdė – keitė stogo konstrukcijas ir teikė į bylą įrodymus, neva rekonstruojamo pastato dalis nebepatenka į atsakovų sklypą. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu nepripažino aplinkybės, kad pakeitė rekonstruojamo pastato konstrukcijas jo rytinės sienos dalyje, toks ieškovės elgesys laikytinas nesąžiningu, turint omenyje tai, kad byloje gausu rašytinių įrodymų, patvirtinančių šią aplinkybę.

12.6 Atsakovai rėmėsi aplinkybe, kad Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano aiškinamojo rašto 177 punktas numato, jog statesniuose nei 15 laipsnių šlaituose bei 10 m atstumu nuo šių šlaitų viršutinės briaunos bei 10 m atstumu nuo šių šlaitų žemutinės briaunos, kurie nepatenka į miškų, ekstensyviai ar intensyviai naudojamų želdynų teritorijas, neurbanizuojamas teritorijas, užstatymo intensyvumas gali būti iki 0,3, o aukštingumas – iki 10 m. Ieškovės sklypo plotas yra 5,53 a, tai reiškia, kad žemės sklypo intensyvumas yra 0,44. Ieškovė šių aplinkybių nepaneigė.

12.7 Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad rekonstrukcijos projektas, pagal kurį keliamas ieškinio reikalavimas, iš esmės yra netikslus, neteisingas ir kupinas klaidų. Remdamasi šiuo ydingu rekonstrukcijos projektu, ieškovė nesąžiningai siekia pripažinti jos teisę be atsakovų sutikimo tokį projektą patvirtinti. Rekonstrukcijos projekto klaidos visų pirma turi būti taisomos ir tik tada toks rekonstrukcijos projektas apskritai galėtų būti objektyviai įvertintas atsakovų. Byloje esant gausai įrodymų, paneigiančių rekonstrukcijos projekto teisingumą ir sukeliančių abejonių jo tikslumu ir atitiktimi teisėms aktams, tai sudarė savarankišką pagrindą tokį ieškinio reikalavimą atmesti.

12.8 Ieškovė ginasi teise, kurią pati pažeidžia, atlikdama savavališkos statybos darbus, neteisėtai užimdama dalį atsakovų sklypo ir remdamasi ydingu rekonstrukcijos projektu bandydama įteisinti savavališką statybą be atsakovų sutikimo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl ginčo esmės

14. Nagrinėjamos bylos apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmesti ieškovės ieškinio reikalavimai pripažinti jai teisę be gretimo žemės sklypo savininkų sutikimo pateikti derinimui gyvenamojo namo rekonstravimo projektą, savavalinės statybos įteisinimui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

15. Ieškovei ir tretiesiems asmenims R. V., M. B. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (tvora, šulinys, kiemo aikštelė), kurių 1/4 dalis priklauso ieškovei, po 3/8 dalis – tretiesiems asmenims R. V. ir M. B., esantys (duomenys neskelbtini) (1 t. 20-22 l.).

16. Minėtas žemės sklypas rytinėje pusėje ribojasi su atsakovams nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kuriame yra atsakovams priklausantis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniai pastatai ir kiti kiemo statiniai, taip pat gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgyti pagal 2019 m. spalio 16 d. mainų sutartį (1 t. 23-25 l.).

17. Ieškovei ir tretiesiems asmenims priklausantis žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), vakarinėje pusėje ribojasi su trečiajam asmeniui M. L. asmeninės nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame yra gyvenamasis namas, ūkinis pastatas, kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (1 t. 26-28 l.).

18. 2008 m. balandžio 21 d. ieškovei surašytas savavališkos statybos aktas Nr. 6-RSS-2 dėl gyvenamojo namo 1A2mp priestato 2a²p, (duomenys neskelbtini), rekonstravimo – iškelto mansardinio aukšto, uždengto šlaitiniu (dvišlaitiniu) stogu (2 t. 36-38 l.), ir surašytas reikalavimas tuojau pat sustabdyti bet kokius statybos darbus gyvenamojo namo priestato 2A2p rekonstrukcijos statybos darbus (2 t. 39-40 l.).

19. Kauno apskrities viršininko 2008 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. V-531 ieškovė įpareigota likviduoti savavališkos statybos padarinius – pertvarkyti savavališkai rekonstruojamą gyvenamojo namo 1A2mp priestatą 2a2p, atstatant sutapdintą stogo konstrukciją vietoj savavališkai įrengtos dvišlaitės stogo konstrukcijos, nugriauti savavališkai pastatytą priestatą tarp gyvenamojo namo 1A2mp priestato 2a2p ir žemės sklype esančios šlaito atraminės sienutės (b6) (duomenys neskelbtini) (2 t. 35 l.).

20. 2013 m. rugsėjo 6 d. gretimo žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), buvusi savininkė davė sutikimą atlikti gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), rekonstrukciją iš esmės ir stogo pakeitimą (2 t. 65 l.).

21. 2014 m. kovo 6 d. ieškovei išduotas leidimas rekonstruoti statinį (duomenys neskelbtini), pagal 2013 m. UAB „J. ARCH“ parengtą statinio projektą „Vienbučio gyvenamojo namo 1A2m (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas.“ (2 t. 9-84 l., 2024-05-17 DOK-61311 priedas).

22. Ieškovei atliekant rekonstrukcijos darbus buvo nukrypta nuo rekonstrukcijos projekto, ko pasekoje, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir VTPSI, Inspekcija) 2015 m. vasario 24 d. surašė Statinio atitikties statinio projektui patikrinimo aktą Nr. SPA-271-(15.54.) ir nustatė, kad gyvenamojo namo rekonstrukcija neatitinka projekto sprendinių, dėl ko nustatė savavališkos statybos faktą, t. y. kad savavališkai, pažeidžiant esminius projekto sprendinius pastatytos gyvenamojo namo dalys: 1) 5 ašyje nuo esamos sienos sankirtoje su ašimi C iki susikirtimo su E ašimi įrengta apie 3,30 m ilgio siena per abu rekonstruojamo gyvenamojo namo aukštus ir kuri vidutiniškai iškelta apie 2,30 m nuo rekonstruojamo pastato mansardos aukšto grindų, 2) ašyje E nuo esamos sienos iki susikirtimo su ašimi 5 įrengta apie 2,45 m ilgio siena per abu rekonstruojamo pastato aukštus, ir kuri vidutiniškai iškelta apie 2,50 m nuo rekonstruojamo pastato mansardos aukšto grindų, 3) pagrindiniame fasade pirmame aukšte prie sienos ašyje B, nuo 5 ašyje esančios sienos pradžios link 4 ašies, į gatvės pusę įrengta apie 1,35 m x 4,45 m dydžio įstiklinta veranda, 4) virš jos antrame aukšte įrengtas tokio pat dydžio balkonas ir virš jo įrengtas stogelis.

23. 2021 m. liepos 21 d. ieškovei buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-20-210721-00107 (toliau – savavališkos statybos aktas), privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-210721-00105 (toliau – nurodymas): išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę. Išardyti savavališkai, pažeidžiant esminius statinio projekto „Vienbučio gyvenamojo namo 1A2m (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektas (savavalės statybos padarinių šalinimas)“ sprendinius (neturint privalomojo statybą leidžiančio dokumento – leidimo rekonstruoti statinį). Išardyti savavališkai pastatytas rekonstruojamo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalis – 5 ašyje nuo esamos sienos sankirtoje su ašimi C iki susikirtimo su E ašimi įrengtą apie 3,30 m ilgio sieną per abu rekonstruojamo pastato aukštus ir kuri vidutiniškai iškelta apie 2,30 m nuo rekonstruojamo pastato mansardos aukšto grindų, ašyje E nuo esamos sienos iki susikirtimo su 5 ašimi įrengtą apie 2,45 m ilgio sieną per abu rekonstruojamo pastato aukštus ir kuri vidutiniškai iškelta apie 2,50 m nuo rekonstruojamo pastato mansardos aukšto grindų, pašalinti pagrindiniame fasade pirmame aukšte prie sienos ašyje B, nuo 5 ašyje esančios sienos pradžios link 4 ašies, į gatvės pusę įrengtą apie 1,35 m x 4,45 m dydžio įstiklintą verandą, virš jos antrame aukšte įrengtą tokio pat dydžio balkoną ir virš jo įrengtą stogelį, ir atstatyti rekonstruojamo pastato fasadų sprendinius pagal projekto sprendiniuose pateiktus fasadų sprendinius, dėl kurių rekonstravimo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-20-210721-00107, ir sutvarkyti statybvietę (1 t. 36-39 l.). Taip pat ieškovei surašytas privalomasis nurodymas nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-20-210721-00107, kuriuo ieškovė įpareigota: „Nevykdyti jokių statinio – gyvenamosios (vieno buto) paskirties pastato – gyvenamojo namo 1A2m (unikalus Nr. 1992-8017-4012), esančio (duomenys neskelbtini), rekonstravimo darbų, dėl kurių surašytas savavališkos statybos aktas (1 t. 33-34 l.).

24. MB „Ardela“ 2022 m. parengė statinių (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų bylą, nauji kadastro duomenys neįrašyti į kadastrą (1 t. 22 105-126 l.).

25. 2023 m. gegužės 22 d. ieškovės įgalioti asmenys pateikė Kauno miesto savivaldybės administracijai prašymą patvirtinti projektinių pasiūlymų rengimo užduotį (2024-05-17 DOK-61311 priedas).

26. Kauno miesto savivaldybės administracija 2023 m. gegužės 25 d. raštu atsakydama į prašymą nurodė, kad projektinių pasiūlymų rengimo užduočiai nebus pritarta, nes nustatyti trūkumai, tarp kurių – nepateiktas gretimo žemės sklypo savininkų sutikimas dėl pastato rekonstrukcijos. Atkreipė dėmesį į tai, kad pastatas yra ant sklypo ribos su gretimu (duomenys neskelbtini), todėl reikalinga pateikti gretimo sklypo savininkų rašytinius sutikimus projektuojamiems darbams. Nurodė, kad pagal Kauno miesto savivaldybės teritorijos Bendrojo plano sprendinių aiškinamojo rašto 177 punktą statesniuose nei 15 laipsnių šlaituose bei 10 m atstumu nuo šių šlaitų viršutinės briaunos bei 10 m atstumu nuo šių šlaitų žemutinės briaunos, kurie nepatenka į miškų, ekstensyviai ar intensyviai naudojamų želdynų teritorijas, neurbanizuojamas teritorijas, užstatymo intensyvumas gali būti iki 0,3, aukštingumas – iki 10 m (2024-05-17 DOK-61311 priedas).

27. Ieškovės iniciatyva UAB „Laimos ir Ginto projektai“ 2023 m. birželio mėnesį parengė „Vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektą (savavališkų statybų šalinimas) A laida“ (1 t. 40-49 l.).

28. Atsakovų pateiktoje pastato kontrolinėje geodezinėje nuotraukoje (2 t. 158 l., 2025-01-21 DOK-8794 priedas), kurią 2024 m. gegužės 29 d. parengė M. G., užfiksuota, kad rekonstruojamas pastatas, nuotraukoje pažymėtas mėlyna punktyrine linija, peržengia bendrą ieškovės ir atsakovų žemės sklypų ribą, pažymėtą žalia spalva.

29. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 6 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-4138-414/2024 ieškovei pratęstas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2021 m. liepos 21 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminas iki 2025 m. gruodžio 31 d. (1 t. 29-32 l.).

30. Atsakovai pateikė paskaičiavimus, pagal kuriuos žemės sklypo užstatymo intensyvumas pažeidžia Bendrojo plano sprendinius (2 t. 118-119 l.).

Dėl apeliacinio skundo argumentų

31. Apeliacinės instancijos teismas, prieš analizuodamas konkrečius apeliantės apeliaciniame skunde nurodytus argumentus pažymi, jog Lietuvos Respublikos civiliniame procese įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-616/2013). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-469/2020). Apeliacijos ribas apibrėžia apeliacinio skundo dalykas (reikalavimai).

Dėl teisės vykdyti rekonstrukcijos darbus be gretimo žemės sklypo savininkų sutikimo

32. Apeliantė vertina kaip nepagrįstus teismo argumentus, kad atsakovai neturi motyvuoti savo atsisakymo duoti sutikimą, nes ieškovės atliekama rekonstrukcija mažina esamą atstumą iki atsakovų sklypo ribos. Apeliantė teigia, kad savavališkai pastatytos ir Inspekcijos užfiksuotos dalys yra vakarinėje žemės sklypo dalyje, kuri nesiriboja su atsakovų žemės sklypu, o jokie statybos darbai nemažina esamo atstumo iki atsakovų sklypo ribos. Šiuos teiginius apeliantė grindžia argumentais, kad pakeitus gyvenamojo namo dalies stogo nuolydį, jokie gyvenamojo namo išorės matmenys (nei aukštis, nei plotis, nei aukštis) nepasikeitė; atsakovai nepateikė jokių įrodymų, jog dėl priestato nuolydžio pakeitimo sumažėtų šviesos patekimas, nes gyvenamojo namo plotis yra didesnis nei priestato, taigi, būtent gyvenamasis namas užstoja atsakovams vakarinę saulę, priestatas, kurio stogo nuolydis yra pakeistas, su tuo nėra susijęs; naujas aukštas neatsiranda – tiesiog trečiajame aukšte pakeitus stogo nuolydį, atsiranda angos langams, kurių anksčiau nebuvo; pagal Inspekcijos surašytą 2021 m. liepos 21 d. Savavališką statybos aktą (kas ir yra šios civilinės bylos objektas), rekonstruojama gyvenamojo namo dalis pažymėta ištisine geltona spalva, o teismo sprendime minima geltona spalva įstrižai pažymėtas gyvenamas namas yra rekonstruojamas 2014 m. kovo 6 d. išduoto statybos leidimo rekonstruoti statinį adresu (duomenys neskelbtini), pagal parengtą statinio projektą „Vienbučio gyvenamojo namo 1A2m (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektas. Savavalinės statybos padarinių šalinimas“ pagrindu, dėl kurio jokių atsakovų sutikimų apeliantė neprašo, nes statybos leidimą minėtai rekonstrukcijai yra gavusi dar 2014 metais; mansardos patalpos plotas pasikeičia būtent dėl stogo nuolydžio pasikeitimo, o ne dėl patalpos išorinių konstrukcijų (sienų vietos keitimo) ir tai matyti 2013 m. projekte (2 t. 78 l.) įbraižyto stogo karnizo, kurio 2023 m. projekte nebematyti. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodomi argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo.

33. Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad statinys turi būti statomas ir pastatytas, o statybos sklypas tvarkomas taip, kad statybos metu ir naudojant pastatytą statinį trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos, kurias jie turėjo iki statybos pradžios, galėtų būti pakeistos tik pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas. Tai reiškia, kad statybos procedūros turi būti organizuojamos taip, kad nebūtų pažeisti trečiųjų asmenų interesai. Dėl to statybos procedūrų metu atliekami veiksmai, tarp jų statybą leidžiančių dokumentų išdavimas ir realizavimas, neturi pažeisti kitų trečiųjų asmenų kaip savininkų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473- 695/2017, 27 punktas).

34. Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punkte įtvirtinta, kad kai numatoma statinius statyti ar rekonstruoti mažesniais, negu norminiai atstumais iki gretimo sklypo ribos, statybą leidžiančiam dokumentui gauti pateikiama sutartis, sutikimas ar susitarimas su šio žemės sklypo (teritorijos) savininku, valdytoju.

35. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas.“ (toliau tekste - STR 1.05.01:2017) 55 punkte nustatyta, kad atvejai, kada privaloma gauti besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimus, nurodyti STR 1.05.01:2017 7 priede.

36. STR 1.05.01:2017 7 priedo („Besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytinių sutikimų privalomumo atvejai“) 4 punkte nustatyta bendra taisyklė, kad rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi šiais atvejais: a) statant ant sklypo ribos sublokuotus pastatus; b) statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau ne arčiau kaip 1 m (skaičiuojant atstumą horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų), kai pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio bet kurios konstrukcijos, esančios 1–3 m atstumu nuo sklypo ribos, bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba (žemesniojo paviršiaus, jei ties sklypų riba yra aukščių skirtumas), didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos; c) statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 1 m nuo sklypo ribos.

37. Nagrinėjamu atveju apeliantė prašė leisti be atsakovų sutikimo atlikti pastato rekonstrukcijos darbus, siekdama įteisinti savavališką statybą, pastatams esant arčiau nei 1 m atstumu iki gretimo žemės sklypo ribos. Atsižvelgiant į aukščiau minėto STR 1.05.01:2017 7 priede nurodytą teisinį reglamentavimą, statytojas privalo gauti besiribojančio sklypo savininko sutikimą ir aukščiui padidinti. Tai, kad ieškovė nepastatė naujo pastato mažesniu, negu norminiuose teisės aktuose nustatytu atstumu iki atsakovų sklypo ribos, nes toks pastatas jau buvo (ir, be to, mažesniu, nei nustatyta teisės aktuose atstumu), ieškovė jį tik rekonstravo, neturi reikšmės sprendžiant dėl privalomumo gauti atsakovų kaip gretimo žemės sklypo savininkų, sutikimą, nes rašytinis gretimo žemės sklypo savininko sutikimas būtinas tiek statybos, tiek rekonstrukcijos, atliekamos mažesniais negu norminiai atstumais iki gretimo sklypo ribos, atveju (Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punktas) (Žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. kovo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-69-1075/2024).

38. Atitinkamai vertinant STR 1.05.01:2017 7 priedo 4 ir 8 punktų nuostatas, darytina išvada, kad, priklausomai nuo to, kokiu atstumu nuo besiribojančio žemės sklypo ribos – 3–1 m atstumu ar arčiau kaip 1 m atstumu – galimas statytojas planuoja statybos (rekonstrukcijos) darbų atlikimą, gretimo žemės sklypo savininko sutikimo privalomumo aspektu taikytinas skirtingas teisinis reglamentavimas. Nagrinėjamu atveju rekonstruojant pastatą, rašytinio gretimo žemės sklypo savininkų sutikimo būtinumas priklauso nuo rekonstruojamo pastato aukščio.

39. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisinį reglamentavimą neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė vykdo rekonstrukcijos darbus ir su atsakovų žemės sklypu besiribojančioje pusėje; savavališka statyba su besiribojančiu atsakovų sklypu buvo nustatyta dar 2008 m.; naujame projekte keičiamas stogo nuolydis, kas dar labiau padidina paviršiaus plotą į atsakovų pusę ir sumažina šviesos patekimą; 2013 m. projekte stogo nuolydis numatytas 43 laipsniai, naujame 2023 m. projekte – 23 laipsniai; 2013 m. projekte mansardos 3-08 patalpos plotas – 15,42 kv. m, o naujame 2023 m. projekte 3-ojo aukšto 32 patalpos plotas – 29,50 kv. m.

40. Be to, trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, VTPSI atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad Inspekcija fiksavo savavališką statybą, po šitos situacijos ieškovė dar vykdė darbus, dar paaukštino ir pakišo po stogu (teismo posėdžio garso įrašas: 23 min. 47 sek. – 24 min. 00 sek.; 31 min. 27 sek. – 32 min. 00 sek.); paaiškino, kad pagal įstatymus, jei keičiasi projektiniai sprendimai, turi būti besiribojančių sklypų savininkų sutikimai, turėtų būti tie sutikimai ir gautas naujas statybos leidimas; buvusių savininkų sutikimas galiojo tik tam rekonstrukcijos projektui, bet kadangi buvo išeita iš projekto, tai reikia naujo projekto ir naujo leidimo (teismo posėdžio garso įrašas: 39 min. 22 sek. – 39 m. 40 sek.).

41. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis Kauno apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla Nr.e2VP-3234-812//2025 pagal pareiškėjos antstolės R. P. pareiškimą dėl baudos skyrimo už įpareigojimo nevykdymą, suinteresuoti asmenys J. V., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Teismas 2025 m. vasario 13 d. nutartimi skyrė J. V. 5 Eur dydžio baudą už kiekvieną įpareigojimo neįvykdymo dieną nuo sekančios dienos po Sprendimų, įpareigojančių skolininkę atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto Nr. S-24-183-46078 surašymo dienos (2024 m. gruodžio 10 d.) iki teismo nutarties priėmimo dienos (2025 m. vasario 13 d.), viso už 66 dienas, 330 Eur, į valstybės biudžeto pajamas. Teismas nustatė, kad antstolė R. P. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2024 m. spalio 18 d. vykdo 2021 m. liepos 21 d. Inspekcijos privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius (toliau - Nurodymas). Skolininkė J. V. buvo įpareigota nevykdyti jokių statinio - gyvenamosios (vieno buto) paskirties pastato - gyvenamojo namo 1A2m (unikalus Nr. 1992-8017-4012), esančio (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), rekonstravimo darbų, dėl kurių surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-20-210721-00107, išskyrus darbus, būtinus šalinant savavališkos statybos padarinius, apsaugoti statybvietę ir aplinką. Statybos darbai buvo atliekami ir po 2021-07-21 privalomojo nurodymo surašymo, todėl privalomasis nurodymas nebuvo įvykdytas (Nutartis įsiteisėjo 2025 m. vasario 26 d.).

42. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl statybą reglamentuojančių teisės normų, nustatančių atstumus nuo pastatų iki gretimų sklypų ribų, yra išaiškinęs, kad statybos techninių reglamentų normos, nustatančios privalomus minimalius atstumus, yra imperatyviosios, jų statytojas privalo laikytis. Išimtis galima tik vienu atveju – jeigu su tuo savanoriškai sutinka kaimyninio žemės sklypo savininkas. Taigi, tik besiribojančio sklypo savininkas turi teisę spręsti, ar duoti sutikimą ir kokiomis sąlygomis tai daryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2011; 2013 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2013).

43. Nors ieškovė pateikė faktinei situacijai apibūdinti atliktus matavimus 2025 m. kovo mėnesį, pagal ką apeliantės teigimu keičia stogo karnizo patekimą/nepatekimą į atsakovų sklypą (2 t. 193-195 l.), tačiau ieškovės reikalavimai reiškiami pagal 2023 m. projektą, kuris neatitinka bendrojo plano sprendinių. Be to, M. G. 2024 m. gegužės 29 d. parengtoje pastato kontrolinėje geodezinėje nuotraukoje užfiksuota, kad rekonstruojamas pastatas, kuris nuotraukoje pažymėtas mėlyna punktyrine linija, peržengia bendrą ieškovės sklypo ir atsakovų sklypo ribą, pažymėta žalia spalva (2 t. 158 l.).

44. Iš aptarto teisinio reglamentavimo, byloje nustatytų faktinių aplinkybių, seka, kad apeliantė turėjo/turi gauti gretimo žemės sklypo savininko sutikimą atlikti pastato rekonstrukcijos darbus siekiant įteisinti savavališką statybą.

45. Apeliantė remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. liepos 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-157-381/2024 nurodyta praktika, jog bet kuriuo atveju, net ir nurodydamas, kad statybos projekto sprendiniai neatitinka teisės norminiuose aktuose įtvirtintų reikalavimų, bendraturtis (šiuo atveju – gretimo žemės sklypo savininkas), atsisakydamas duoti sutikimą atlikti atitinkamus statybos darbus, privalo motyvuotai pagrįsti projektinio pasiūlymo neigiamą poveikį būtent jo teisėms ir teisėtiems interesams. Todėl atsakovai privalėjo motyvuoti savo nesutikimą apeliantei įteisinti savavališkai rekonstruotą gyvenamąjį namą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais bei vadovautis nurodoma kasacinio teismo praktika, nes nagrinėjamos bylos ir nurodomos kasacinio teismo bylos faktinės aplinkybės nesutampa. Nurodomoje kasacinio teismo nutartyje pasisakoma dėl administracinės paskirties pastato bendrasavininkų pritarimo siekiant gauti statybos leidimus, šiuo atveju ginčas susijęs su besiribojančio žemės sklypo savininko sutikimu, siekiant atlikti pastato rekonstrukcijos darbus norint įteisinti savavališką gyvenamosios paskirties pastato statybą.

46. Dėl atsakovų pareigos motyvuotai pagrįsti savo atsisakymą duoti sutikimą apeliantei įteisinti savavališką statybą, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tokia pareiga gretimo žemės sklypo savininkui kyla tuomet, jeigu rekonstrukcija vykdoma ant esamo statinio pamatų ir jos metu nekeičiant statinio matmenų taip, kad būtų dar labiau mažinamas esamas statinio ir sklypo ribos atstumas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2012; 2015 m. birželio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-377-611/2015; 2018 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-403/2018 22 punktą). Nagrinėjamu atveju nustačius, kad rekonstrukcija keičia statinio matmenis mažinant esamo statinio ir besiribojančio žemės sklypo ribos atstumą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovai neturi motyvuoti savo atsisakymo duoti sutikimą, kadangi ieškovės atliekama rekonstrukcija mažina esamą atstumą iki atsakovų sklypo ribos.

47. Nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, jog teismo išvada, kad nėra nurodyti žemės sklypo užstatymo intensyvumas ir tankis, kad nepateikta, ar projektas atitinka Kauno miesto savivaldybės Bendrojo plano sprendimus, neatitinka formuojamos teismų praktikos ir išeina už civilinės bylos ginčo ribų. Byloje atsakovai rėmėsi Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano aiškinamojo rašto 177 punktu, numatančiu, jog statesniuose nei 15 laipsnių šlaituose bei 10 m atstumu nuo šių šlaitų viršutinės briaunos bei 10 m atstumu nuo šių šlaitų žemutinės briaunos, kurie nepatenka į miškų, ekstensyviai ar intensyviai naudojamų želdynų teritorijas, neurbanizuojamas teritorijas, užstatymo intensyvumas gali būti iki 0,3, o aukštingumas – iki 10 m. Apeliantės sklypo plotas yra 5,53 a, tai reiškia, kad žemės sklypo intensyvumas yra 0,44. Apeliantė šių aplinkybių nepaneigė. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pasisakė, kad apeliantė byloje nepaneigė Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus rašte nustatytų kitų projekto trūkumų, t. y., kad nėra nurodyti žemės sklypo užstatymo intensyvumas ir tankis, taip pat nepateikė duomenų, ar projektas atitinka Kauno miesto savivaldybės Bendrojo plano sprendimus. Taip pat teismas teisingai pažymėjo, kad esant nepašalintoms abejonėms, kad apeliantės Rekonstrukcijos projektas, pagal kurį yra reiškiamas ieškinio reikalavimas, neatitinka bendrojo plano sprendinių ir bet kokiu atveju, ar bus gautas atsakovų sutikimas, ar ne, negalės būti tvirtinamas, sudaro savarankišką pagrindą ieškinį atmesti.

48. Kasacinis teismas išaiškino, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 punktas). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017, 23 punktas). Išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą darydamas iš įrodymų viseto, teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno įrodymo įrodomosios reikšmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2011).

49. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog ją nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai) ir netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes. Apeliantės argumentai buvo įvertinti bendrame kitų byloje surinktų įrodymų kontekste, o skundžiami faktai nustatyti išsamiai išanalizavus visus byloje esančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad teismo sprendimas būtų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimą, visumos ar vertinant įrodymus selektyviai. Teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus. Apeliantė, kvestionuodama teismo sprendimo motyvus, apeliaciniame skunde iš esmės pasisako dėl tų aplinkybių, kurios neatitinka jos procesinės pozicijos. Vien tai, kad teismas priėmė šaliai nepalankų teismo sprendimą ar tai, kad šalis turėjo asmeninį lūkestį dėl išsamesnių paaiškinimų dėl tam tikrų aplinkybių, ar kitokio įrodymo vertinimo, kuris sutaptų su apeliantės įrodymų vertinimu, kad teismo motyvai yra netinkami, neargumentuoti ir neišsamūs, atitinkamai nereiškia, kad būtini įrodymai byloje nėra ištirti ar netinkamai ištirti, o sprendimas netinkamai motyvuotas.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų ir procesinės bylos baigties

50. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis ir sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai, kurie iš esmės jau kartojasi arba ta pati mintis aprašoma kitais sakiniais, teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui ir byloje skundžiamo pirmosios instancijos teismo priimto teisinio rezultato neįtakoja, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

51. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialiosios ir procesinės teisės normų, nenukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, dėl ko priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

52. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.

53. Apeliacinio skundo netenkinus, apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliaciniame teisme nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

54. Atsakovai prašo priteisti iš apeliantės 1 306,80 Eur teisinės pagalbos išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme (2025-10-28 DOK-24455). Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ numatytų dydžių. Apeliaciniio skundo netenkinus, kiekvienam atsakovui priteisiama iš apeliantės po 653,40 Eur (1 306,80/2=653,40) teisinės pagalbos išlaidų (CPK 98 straipsnio 2 dalis, 93 straipsnio 1 dalis)..

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2025 m. liepos 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovams L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kiekvienam po 653,40 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt tris eurus 40 ct) teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Gintautas KoriaginasLaima KriaučiūnaitėEdita Šliumpienė