Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2023-02-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1-160-486/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-02-20
Bylos Nr.
1-160-486/2023
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jeugenijuš Jaglinski
Kaltinamasis
B. M.
Nukentėjusysis
I. Ž.
Advokatai
Zita Malova, Vladislav Latušinskij
Kategorijos
NuorašasByla Nr. 1-160-486/2023
Proceso Nr. 1-01-1-07788-2022-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. vasario 20 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, sekretoriaujant Aušrai Razutienei, dalyvaujant prokurorei Julijai Jolitai Kryževičienei, kaltinamajam B. M., kaltinamojo gynėjai advokatei Zitai Malovai, nukentėjusiajai I. Ž., nukentėjusiosios atstovui advokatui Vladislavui Latušinskij, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje B. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini),

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

B. M. sukėlė fizinį skausmą ir sutrikdė sveikatą, o būtent: jis 2022 m. vasario 24 d., apie 14.00 val., adresu, (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo koridoriuje, tyčia, apie 18 kartų savo dešinės rankos kumščiu smūgiavo į nukentėjusiosios I. Ž. kairės akies sritį, taip padarydamas plačią poodinę kraujosruva veido kairėje pusėje, apimtimi kairės akies vokus ir plačią skuosto - žando sritį su randu sugijusia žaizda akiduobės apatinio krašto projekcijoje bei poodinę kraujosruva dešinėje šlaunyje, padarė sužalojimą, kuris Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022-03-09 specialisto išvada Nr. G 743/2022(01), kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Šiais savo veiksmais B. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis B. M. savo kaltę įvykdęs jam inkriminuojamą nusikaltimą pripažino iš dalies. Parodė, kad įvykio metu ne jis pradėjo smurtinius veiksmus, o pati nukentėjusioji. Be to viskas vyko ne koridoriuje, o jo kambaryje. 2022 m. vasario 24 dieną jis buvo lauke ir rūkė. Tuo metu iš šio namo išėjo moteris ir pasakė „jūs turbūt būsite mano kaimynas“. Jis nukentėjusiąją matė pirmą kartą, todėl pasakė „gali būti“ ir jie išsiskirstė. Gal po 2-3 valandų į kaltinamojo duris kažkas pasibeldė, tai buvo ta pati ponia, tik jau girta. Nukentėjusioji pasako „jeigu nori, pakviesk, aš ateisiu“, ir tada ponia toliau pradėjo kalbėtis. Po kiek laiko kaltinamajam tai nusibodo. Jis pasakė tai moteriai „išeikite iš mano buto“, pasakė tai kelis kartus, tačiau nukentėjusioji pasakė „ne, aš neišeisiu“. Tuomet kaltinamasis pabandė ją išstumti iš buto, tačiau nukentėjusioji tada pradėjo jį mušti. Nukentėjusioji mušė jį rankomis, į veidą, į petį, visur į kūną. Spyrė kartą su koja. Kaltinamasis nebandė kviesti policijos, nes tada neatėjo tokia mintis. Į medicininę apžiūrą kaltinamasis irgi nesikreipė. Jeigu būtų žinojęs, kad tuo pasibaigs, tai būtų būtinai kreipęsis. Kaltinamasis pripažįsta, kad padarė nežymų sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajai, tačiau ne jis pirmas pradėjo muštis. Kaltinamasis padarė klaidą, kad nesusilaikė ir sudavė nukentėjusiajai. Po šio incidento jis vėlai grįždamas namo, girdėjo, kaip nukentėjusioji barėsi su nauju kaimynu ir atvyko policija. Policija atėjo ir pas kaltinamąjį pasiteirauti dėl to įvykio, tačiau jis pasakė, kad nieko nematė, nes tik grįžo iš darbo. Po to įvykio, gal po 3-4 dienų, nukentėjusioji, dėdavo šiukšles prie kaltinamojo buto durų, mušdavo į duris, apipildavo duris, ant durų staktų pabarstydavo kažkokių miltelių, ir jis atidarydavo buto duris, jam viskas krisdavo ant galvos. Kaltinamasis kelis kartus dėl to kvietė policiją ir nukentėjusiąją buvo išvežę. Policijoje kaltinamojo klausė, kodėl jis neparašė pareiškimo dėl šio įvykio, tai kaltinamasis pasakė, kad jis nori ramiai gyventi. Nukentėjusioji pastoviai girta ir būtent tą kartą, kai ji užėjo į buto vidų, dėl ko ši byla, tai ji buvo jau girta. Civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos nepripažįsta. Kaltinamasis galėtų atlyginti nebent 300 eurų neturtinės žalos.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji I. Ž., parodė, kad kaltinamąjį ji jau pažinojo, nes jos draugas pasikvietė ją gyventi pas save, sakė, kad tas žmogus labai protingas, moka daug kalbų. Bet, kaip vėliau sužinojo, tai iš tiesų, jis trankydavosi naktimis iki 3 nakties, žiūrėdavo pro buto akutę, domėjosi kitų gyvenimais ir jos gyvenimu. Įvykio dieną nukentėjusioji grįžo po budėjimo iš darbo, išgėrė alkoholio ir laukdama „DPD“ kurjerio, kad atvežtų jai siuntinuką, išėjo į lauką. Kaltinamasis jos negalėjo nematyti anksčiau, nes ji gyveno visai šalia jo buto. Tuo metu, kai išėjo į lauką, pamatė šį kaimyną, nukentėjusioji jį užkalbino. Pasakė „labas rytas, būsime kaimynai“. Nukentėjusioji dirba (duomenys neskelbtini), ten taip pat daug (duomenys neskelbtini) todėl pakalbėjo su kaimynu. Kai atvažiavo „DPD“, atidavė siuntinuką, ir ją kaltinamasis praleido eiti link buto ir kaltinamasis nuėjo pas save, o ji pas save. Po to pagalvojo, kad gal reiktų pasikviesti kaltinamąjį, nes ji buvo gero nuotaikos ir pasibeldė pas jį. Pasiūlė atsigerti kavos ar arbatos pas jį arba pas ją. Dar norėjo pasižiūrėti, koks pas jį butas, koks interjeras, kadangi jos butas pasirinktas nesėkmingai. Nukentėjusioji stovėjo kaltinamojo bute, prie pat įėjimo į butą, buto durys buvo atidarytos. Tuomet kaltinamasis apsisuko ir be žodžių ją išstūmė iš buto, į koridorių, kur netikėtai pradėjo su ranka smūgiuoti į vieną vietą, t. y. į akį, į vieną sritį. Nukentėjusioji buvo šoke. Sudavęs eilę smūgių, kaltinamasis pasislėpė savo bute. Kai nukentėjusioji grįžo į butą, ji pasižiūrėjo į save, buvo baisu. Kraujo nebuvo, lūžių nebuvo, skausmo ji nejautė, nejautė jo 3 dienas, ta sumušta vieta buvo kaip amputuota. Tuomet nukentėjusioji automatiškai grįžo atgal pas kaltinamąjį, pasibeldė ir paklausė „už ką?“. Po to kaltinamasis staiga nusimovė kelnes, elgėsi nepagarbiai, grubiai. Nukentėjusioji jam tada paėmė už rankų, pasakė „ką tu darai“. Ji bandė išsilaisvinti, bet kaltinamasis buvo stipresnis, tai jam vieną kartą įspyrė į koją, tada jis spyrė jai. Nukentėjusioji suprato, kad jo neišlaikys. Po to kaltinamasis staiga ją pastūmė, išstūmė tuo pačiu būdu iš buto, kaip ir pirmą kartą, ir vėl pradėjo su ranka smūgiuoti į tą pačią akį, t. y. į jos kairę akį su dešiniu kumščiu. Tada kai ji grįžo į savo butą iškvietė policiją. Pareigūnai turėjo kameras, koridoriuje tuo metu rinko akinius, kuriuos sudaužė kaltinamasis. Šie akiniai buvo brangūs, o ji trumparegė, praktiškai nelabai gerai mato be jų. Kai policija atvyko, paklausė jos kas atsitiko, apžiūrėjo, ar nėra kraujo, o kaltinamasis tuo metu atidarė duris ir išėjo į koridorių tarsi tarp kitko, ramiai, parūkė. Neužilgo policijos pareigūnai išvažiavo. Po šio įvykio nukentėjusioji kelias dienas neišėjo iš buto, kraujo nebuvo, kaip ir nieko baisaus. Dėl smūgių susidarė hematoma, ji palaukė 5 dienas namuose, kol sumažės hematoma, tada paskambino į polikliniką. Ji tiesiog sau baisiai atrodė. Nukentėjusioji nuvyko pas ekspertus dar neišnykus hematomai, kai įvykis buvo vasario 24, tai gal po 2 savaičių. Pirmą kartą jai buvo suduoti 6-8 smūgiai, o antrą kartą 5-6 smūgiai, t. y. mažiausiai 11 kartų. Dar į šlaunį gavo smūgį, kai kaltinamasis nusimovė kelnes. Ji tuo metu nesuprato už ką gavo smūgius, jautėsi sutrikusi. Nukentėjusioji šia nusikalstama veika jai padarytą neturtinę žalą vertina 9 000 eurų, žalos niekas neatlygino, visiškai palaiko pareikštą civilinį ieškinį.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas E. P. parodė, kad dirba policijos pareigūnu. Prisimena šį įvykį, gavo pranešimą apie smurto atvejį, todėl atvyko, pranešėja buvo sumušta, sumušta akis jei neklysta. Pati pranešėja buvo neblaivi, bet davė parodymus. Konfliktas įvyko dėl meilės, bendravimo. Įvykis buvo seniai, visų aplinkybių šiuo metu liudytojas neopamena. Pagarsinus jo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad 2022 m. vasario 24 d., apie 16.30 val., gavo iškvietimą iš Vilniaus OVS pareigūno, jog vyksta konfliktas tarp moters ir kaimyno. Jiems atvykus (duomenys neskelbtini) juos pasitiko prie lauko durų moteris, akivaizdžiai neblaivi, buvo juntamas alkoholio kvapas, moteris svirduliavo, pati minėjo, jog vartojo alkoholį, ant jos veido, kairės pusės akies matėsi sumušimo žymės. Moteris painiojosi savo parodymuose, normaliai negalėjo paaiškinti, kas jai nutiko, tačiau kiek pavyko suprasti, ji norėjo pakviesti kaimyną kavos, arbatos, jis, kaip suprato, jie kartu prieš tai vartojo alkoholį, vėliau kaip suprato, abu norėjo santykiauti, tačiau įvyko konfliktas, kaip ir minėjo, sunku buvo suprasti, kas jai nutiko, negebėjo paaiškinti, jie siūlė jai medikų pagalbą, tačiau ji pasakė, jog pati medikė, jai pagalbos nereikia. Neblaivumo iškvietusiai moteriškei nenustatinėjo, pasiūlė kreiptis į policiją, kai prablaivės, kadangi tikrai sunku buvo suprasti, kas jai nutiko, moteris tai verkė, tai šaukė, isterikavo. Moteris parodė kaimyno duris, su kuriuo galimai įvyko konfliktas, jiems pasibeldus į tas duris, iškart ji pasakė, jog tame bute nieko nėra (t. 1, b. l. 41-44).

Teisiamojo posėdžio metu ekspertas J. M. P. parodė, kad pagal pateiktus duomenis, tai nukentėjusioji kreipėsi 2022 m. vasario 25 d., pažymėta nuotolinė konsultacija, reiškia pati nebuvo. Kitas kreipimasis 2022 m. kovo 1 d., taip pat įrašyta nuotolinė konsultacija. 2022 m. kovo 7 d. okulisto apžiūra, kuris nurodė, kad pažeista kairė akis. 2022 m. kovo 8 d. atlikta galvos smegenų kompiuterinė tomografija, tai čia vėl gi nieko jie nenustato, tik, kad lėtinio uždegimo požymiai, nieko trauminio nėra. 2022 m. kovo 9 d. tokia pat pažyma, kad sužalota kairė veido pusė, nuotraukos saugomos. Ekspertas daro išvadą, kad I. Ž. nustatyta plati poodinė kraujosruva veido kairėje pusėje, apimanti kairės akies vokus ir plačią skruosto – žando sritį su randu, sugijusia žaizda akiduobės apatinėje projekcijoje bei poodinė kraujosruva dešinėje šlaunyje. Šie sužalojimai padaryti smūginiais kietų bukų daiktų poveikiais, maždaug prieš 1-2 savaites iki nukentėjusiąją apžiūrint. Nukentėjusiajai I. Ž. padaryti sužalojimai veide ir kojoje, tiek atskirai, tiek kartu atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai galėjo būti padaryti aplinkybės nurodytu laiku – 2022 m. vasario 24 d. ir būdu. Dėl didelės poodinių kraujosruvų apimties tikėtina, kad kiekviena iš jų buvo padaryta daugiau kaip trauminiu poveikiu, tačiau tikslaus poveikių (smūgių) kietu buku riboto kontaktavimo paviršiaus daiktu (-ais), tokiu kaip kumštis ir į jį panašiu kiekio nustatyti nėra galimybės. I. Ž. padaryti kūno sužalojimai savęs pačios žalojimui nebūdingi. Kiek susipažino su dokumentais, tai ekspertas savo pateiktoje išvadoje neturi pagrindo ką nors keisti.

2022-03-03 I. Ž. pareiškime nurodyta, kad 2022 m. vasario 24 d, 15 val., (duomenys neskelbtini) iš matymo pažįstamas kaimynas, <..> koridoriuje pastūmė, pradėjo smūgiuoti į galvą, tiesiai į akį daug kartų, po to greitai užsidarė savo patalpoje. Ji buvo šoke, nieko nesuprato ir už ką taip pat, ji įėjo pas save ir pamatė koridoriaus veidrodyje savo veidą, tuomet nieko nesuprasdama, už ką gavo į galvą ir nuėjo prie jo durų ir pabeldė dar sykį, norėjo paklausti, dėl kokių priežasčių jis taip pasielgė, kai išbėgo kaimynas, pastūmė ir vėl pradėjo smūgiuoti per galvą ir po to vėl greitai pasislėpė savo patalpose. Po to ji iškvietė policiją, kai ji atvyko, jis išėjo ir demonstratyviai elgėsi lyg jis būtų ne prie ko (t. 1, b. l. 1-3).

2022-03-16 nukentėjusiosios I. Ž. parodymų patikrinimo vietoje protokole nurodyta, kad nukentėjusiosios I. Ž. parodymų patikrinimo vietoje atliekamas atvykus į jos gyvenamąją vietą adresu, (duomenys neskelbtini) Nuotrauka Nr. 1, nukentėjusioji I. Ž., parodo ir paaiškina, kur įvykio dieną sutiko kaimyną. Nuotrauka Nr. 2, nukentėjusioji I. Ž., parodo ir paaiškina, kad su kaimynu užėjo į namo laiptinę, kurioje yra jos gyvenamasis butas. Nuotrauka Nr. 3, nukentėjusioji I. Ž., parodo ir paaiškina, kad kaimynas nuėjo į savo butą, esantį namo nuliniame aukšte, už rodomų rudos spalvos durų. Nuotrauka Nr. 4, nukentėjusioji parodo ir paaiškina, kad ji užėjo į savo gyvenamąjį butą, esantį tame pačiame aukšte. Nuotrauka Nr. 5, nukentėjusioji parodo ir paaiškina, kad sugrįžo prie kaimyno buto durų ir pabeldė į jas, norėdama pakvieti kaimyną arbatos. Kaimynas atidarė buto duris ir ji įėjo į vidų. Nuotrauka Nr. 6-7, I. Ž., parodo ir paaiškina, kad kaimynas atidaręs buto duris, jai įėjus į vidų, dėl jai neaiškių priežasčių ją išstūmė iš savo buto koridoriaus į bendrą naudojimo laiptinės aikštelę, savo rankomis kaimynas ją atstūmė per ištiestos rankos atstumą. Nuotrauka Nr. 8, I. Ž. parodo ir paaiškina, kad kaimynas dešinės rankos kumščiu jai pradėjo smūgiuoti į jos kairės akies sritį, kiek kartų buvo suduota, negali nurodyti. Smūgiai buvo atliekami vienas po kito. Nuotrauka Nr. 9, nukentėjusioji I. Ž., nurodo ir paaiškina, kad kaimynas po suduotų smūgių apsisukęs nuėjo į savo butą ir užsidarė. Nuotrauka Nr. 10, I. Ž., nurodo ir paaiškina, kad po suduotų smūgių, nuėjo į butą, kuriame pamatė savo sužalojimus veidrodyje t. y. kad sužeista jos kairė akis. Nuotrauka Nr. 11-12, nukentėjusioji parodo ir paaiškina, kad sugrįžo atgal prie kaimyno buto durų, į jas pabeldė, norėdama paklausti kaimyno, kodėl jis ją sumušė. Nuotrauka Nr. 13, nukentėjusioji parodo ir paaiškina, kad kaimynas buto duris atidarė ir I. Ž. užėjo į jo buto koridorių. Nuotrauka Nr. 14, nukentėjusioji parodo ir paaiškina, kad būnant kaimyno buto koridoriuje, ji pamatė prakištą apnuogintą apatinę kūno dalį, paklausus, „kas tai?“, kaimynas nurodė „kad ką nematai, čiulpk, visoms moterims taip patinka“. Nuotrauka Nr. 15, nukentėjusioji parodo ir paaiškina, kad paėmė kaimyną už abiejų rankų riešų ir paklausė „ kodėl jis taip pasielgė?“. Nuotrauka Nr. 16, nukentėjusioji parodo ir paaiškina, kad kaimynas ištraukė savo rankas nuo jos rankų ir apgręžė ją. Nuotrauka Nr. 17-18, nukentėjusioji parodo ir paaiškina, kad kaimynas iš savo buto koridoriaus, ją išstūmė į bendrą laiptų aikštelę, per ištiestos rankos ilgį. Nuotrauka Nr. 19, nukentėjusioji parodo ir paaiškina, kad kaimynas būdamas priešais ją, dešinės rankos kumščiu, jai sudavė į jos kairę akį, ne vieną kartą (kiek smūgių tiksliai buvo suduota, negali nurodyti). Nuotrauka Nr. 20, nukentėjusioji nurodo ir paaiškina, kad po suduotų smūgių kaimynas įėjo į savo butą. Nuotrauka Nr. 21, nukentėjusioji parodo ir paaiškina, kad ji nuėjo į savo butą. Nukentėjusiosios I. Ž. parodymų patikrinimas vietoje baigiamas procesinio dokumento parodymo patikrinimo vietoje protokolo surašymu, duodant pasirašytinai I. Ž., jį perskaityti ir susipažinti (t. 1, b. l. 62-81).

2022-03-23 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, kad atpažįstančiajai parodytos sunumeruotos 4 asmenų nuotraukos, iš kurių pasiūlyta atpažinti asmenį, apie kurį ji yra davusi parodymus. Nuotraukoje Nr. 1 yra B. M., kitos nuotraukos yra asmenų, nesusijusių su atliekamu ikiteisminiu tyrimu. A. I. Ž. pasiūlius jai pagal nuotraukas nurodyti asmenį, apie kurį ji davė parodymus, pareiškė, jog atpažįsta asmenį nuotraukoje Nr. 1, kaip tą, kuris 2022 m. vasario 24 d., apie 14.00 val., adresu, (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo koridoriuje jai sukėlė fizinį skausmą, daug kartų savo dešinės rankos kumščiu smūgiavo į jos kairės akies sritį, t. y. kaimynas gyvenantis (duomenys neskelbtini) (daugiau duomenų nežino) apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, apie (duomenys neskelbtini) ūgio, vidutinio kūno sudėjimo. Kaimyną atpažįsta iš nuotraukoje matomo pailgo veido, išsikišusio smakro, plačios kaktos, žilų, praplikusių plaukų. Išėjus iš savo buto, pasitaikydavo tokių atvejų, kai prasilenkdavo su juo, įsidėmėjo jo veido bruožus (t. 1, b. l. 45-47).

Kitų objektų apžiūros protokole (BPC skambučio) matyti, kaip I. Ž. informuoja apie įvykusį smurtą ir į butą išsikviečia policijos pareigūnus (t. 1, b. l. 52-56).

Apžiūrimuose vaizdo įrašuose nukentėjusioji I. Ž. bendrauja su policijos pareigūnu apie įvykį, bando paaiškinti įvykio aplinkybes (t. 1, b. l. 52-56; 57-60).

2022-03-16 Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G743/2022(01) nurodyta: Remdamasis I. Ž. apžiūros duomenimis, daro išvadą ir į pateiktus klausimus atsako: 1. I. Ž. nustatyta plati poodinė kraujosruva veido kairėje pusėje, apimanti kairės akies vokus ir plačią skruosto - žando sritį su randu sugijusia žaizda akiduobės apatinio krašto projekcijoje bei poodinė kraujosruva dešinėje šlaunyje. Šie sužalojimai padaryti smūginiais kietų bukų daiktų poveikiais maždaug prieš 1-2 savaitės iki nukentėjusiąją apžiūrint. 2. I. Ž. padaryti sužalojimai veide ir kojoje tiek atskirai, tiek kartu atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą. 3. Sužalojimai galėjo būti padaryti aplinkybėse nurodytu laiku (2022-02-24) ir būdu. 4. Dėl didelės poodinių kraujosruvų apimties tikėtina, kad kiekviena iš jų buvo padaryta daugiau kaip vienu trauminiu poveikiu, tačiau tikslaus poveikių (smūgių) kietu buku riboto kontaktavusio paviršiaus daiktu (-ais), tokiu kaip kumštis ar į jį panašiu kiekio nustatyti nėra galimybės. 5. I. Ž. padaryti kūno sužalojimai savęs pačios žalojimui nebūdingi. 6. Marfologinių požymių, atsižvelgiant į sužalotas kūno sritis, kurie įgalintų nustatyti konkretų sužalojjimo įrankį, nenustatyta (t. 1, b. l. 83-84).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma.

Motyvuojamoji dalis

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia kito asmens mušimu ar kitokiu smurtavimu prieš jį. Nurodyti veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Šiame BK straipsnyje nurodyta nusikalstama veika kėsinamasi į asmens kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata. Teismų praktikoje pripažinta, jog jeigu nustatoma, jog asmuo sudavė smūgius ir taip nežymiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, tai reiškia BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių – nusikalstamos veikos sudėties požymio buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162/2014).

Teismas, ištyręs bei įvertinęs tiek atskirai, tiek sujungdamas į vientisą įrodymų grandinę baudžiamojoje byloje surinktus tiek tiesioginius, tiek netiesioginius įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, taip pat jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, kad kaltinamasis B. M. įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Jo kaltę įrodo iš esmės jo dalinis prisipažinimas, kadangi jis neneigia smūgiavimo, smurtavimo nukentėjusiosios atžvilgiu, tačiau nurodo jog gynėsi. Nukentėjusioji I. Ž. parodė, kad jos kaimynas yra B. M.. Ji išėjo iš savo buto ir nuėjo prie kaimyno buto durų, pasibeldė ir kaimynui atidarius buto duris, paklausė, gal norėtų arbatos ar kavos. Kaimynas nieko neatsakė, nusisukęs pradėjo eiti į savo butą, ji ėjo paskui jį, nes liko nesupratusi jo veiksmų. Kiek atsimena, kaimynas staigiai atsisuko į ją, priėjęs prie jos, savo rankomis ją išstūmė iš savo buto į koridorių, dar kartą pastūmė nuo savęs, nieko nesakęs savo dešine ranka, kumščiu, į jos kairės akies sritį sudavė apie 8 smūgius. Jam baigus smūgiuoti, jis be žodžių iškart nubėgo į savo butą ir užsirakino. Ji buvo ištikta šoko, koridoriuje buvo veidrodis, pažiūrėjo į jį ir pamatė, kad ties jos akimi yra matomas sumušimas. Ji nesuprato, kodėl kaimynas ją sumušė. Ji iškart po įvykio nuėjo iki kaimyno ir pabeldė į jo buto duris. Kaimynas atidaręs buto duris, stovėjo priešais ją, ji jo paklausė, „už ką tu mane sumušei“, jis nieko neatsakė. Parodė savo lytinius organus, ji paklausė, „kas čia“, jis atsakė „ką, nematai“. Po to kaltinamasis staigiai vėl ją išstūmė į koridorių ir savo dešine ranka, kumščiu, pradėjo į jos kairės akies sritį smūgiuoti apie 6 smūgius. Kaimynas baigęs jai smūgiuoti, iškart vėl nubėgo į savo butą. Ji atsistojo, nuėjo į savo butą, pradėjo ieškoti administratorės, apie įvykį informavo policijos pareigūnus. Liudytoju apklaustas E. P. tiek teisminio nagrinėjimo, tiek ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad atvykęs į iškvietimą paaiškino, kad įvyko konfliktas tarp vyro ir moters, jam atvykus neblaivi nukentėjusioji buvo sumušta, susijaudinusi, aiškino, kad tą padarė kaimynas (kaltinamasis), nurodė buto duris. Jos parodymus apie sumušimą įrodo pateiktos byloje nuotraukos bei išsami specialisto išvada, iš kurios matyti, kad I. Ž. nustatyta plati poodinė kraujosruva veido kairėje pusėje, apimanti kairės akies vokus ir plačią skruosto - žando sritį su randu sugijusia žaizda akiduobės apatinio krašto projekcijoje bei poodinė kraujosruva dešinėje šlaunyje. Šie sužalojimai padaryti smūginiais kietų bukų daiktų poveikiais maždaug prieš 1-2 savaitės iki nukentėjusiąją apžiūrint. 2. I. Ž. padaryti sužalojimai veide ir kojoje tiek atskirai, tiek kartu atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą. 3. Sužalojimai galėjo būti padaryti aplinkybėse nurodytu laiku (2022-02-24) ir būdu. 4. Dėl didelės poodinių kraujosruvų apimties tikėtina, kad kiekviena iš jų buvo padaryta daugiau kaip vienu trauminiu poveikiu, tačiau tikslaus poveikių (smūgių) kietu buku riboto kontaktavusio paviršiaus daiktu (-ais), tokiu kaip kumštis ar į jį panašiu kiekio nustatyti nėra galimybės. 5. I. Ž. padaryti kūno sužalojimai savęs pačios žalojimui nebūdingi. Jo kaltę įrodo ir bendrojo pagalbos centro skambučio duomenys, apžiūrimi vaizdo įrašai, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo duomenys, kurie susieja viską į vieningą visumą bei pagrindžia kaltinamojo B. M. kaltę įvykdžius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis nuo pat pradžių tik iš dalies pripažįsdamas savo kaltę aiškino, kad gynėsi, nes nukentėjusioji I. Ž. pati smūgiavo, tačiau byloje pasigendama tai patvirtinančių duomenų. Akivaizdu, kad įvykio metu abu įvykio dalyviai buvo neblaivūs (tą patvirtino pareigūnas, nurodė pačios ginčo šalys), tarp jų akivaizdžiai ir įvyko konfliktas. Vėlgi, net preziumuojant, kad nukentėjusioji I. Ž. pati išprovokavo konfliktą, nėra jokių duomenų apie kaltinamojo B. M. patirtus sužalojimus. Be to, tai nepateisina brutalaus smūgavimo kumščio į veidą faktą, I. Ž. nustatyta plati poodinė kraujosruva veido kairėje pusėje, apimanti kairės akies vokus ir plačią skruosto - žando sritį su randu sugijusia žaizda akiduobės apatinio krašto projekcijoje, bei šlaunies sumušimo. Esant šioms aplinkybėms, teismui nekyla jokių abejonių dėl kaltinamojo B. M. kaltės.

Dėl bausmės skyrimo.

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje įstatymų leidėjas numato alternatyvias bausmes – viešuosius darbus, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-184-746/2016, Nr. 2K-253-699/2018).

Teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos ir atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68-942/2016, Nr. 2K-265-1073/2018, Nr. 2K-98-1073/2019, 2K-49-976/2020).

Kaltinamojo B. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių bei jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas nenustatė.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam B. M., atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą, į tai, kad kaltinamasis B. M. padarė tyčinę nusikalstamą veiką, susijusią su fizinio smurto panaudojimo kito asmens atžvilgiu, kuri yra priskirtina nesunkaus nusikaltimo kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis, 140 straipsnio 1 dalis). Jo atsakomybę lengvinančių bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis šiuo metu dirba, nebaustas administracine tvarka, duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje nėra.

Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamąjį B. M. charakterizuojančių duomenų visumą, pripažįsta, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą paskyrus šioje straipsnio sankcijoje numatytą alternatyvią bausmės rūšį – laisvės apribojimą, jos dydį nustatant mažesnį nei sankcijos vidurkis, be intensyvios priežiūros, paskiriant įstatyme numatytus įpareigojimus.

Teismo vertinimu, ši bausmės rūšis ir jos trukmė atitinka kaltinamojo B. M. asmenybę, jo padaryto nusikaltimo pavojingumą, taip pat iš esmės įtakos pastarojo elgesį ir gyvenimo būdą. Akcentuotina, kad kaltinamasis B. M. nėra praeityje teistas, baustas administracine tvarka, dirbantis, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, kad ši smurtinė veika yra labiau atsitiktinio pobūdžio, todėl teismas neįžvelgia pagrindo jam dalyvauti smurtinio elgesio pataisos programose kaip kad prašė advokatas.

Dėl civilinio ieškinio.

Pagal BPK 109 straipsnį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnis).

Pagal BPK 107 straipsnį įtariamasis ar kaltinamasis arba už jo veikas materialiai atsakingas asmuo gali bet kuriuo proceso metu savanoriškai atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą žalą. Kai gaunamas pareiškimas, kad nusikalstama veika padaryta žala atlyginta, procesas dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nepradedamas, o pradėtas nutraukiamas.

Šioje baudžiamojoje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 80,52 eurų civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 29-32). Taip pat prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant bei priteisti 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

Kasacinės instancijos teismo nutartyje Nr. 2K-P-75-788/2019 išaiškinta, kad teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje. Nors procesinės palūkanos nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau šio klausimo išsprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieškinio baudžiamajame procese instituto paskirtį kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimą. Taigi, CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos palūkanos priteisiamos esant dviem sąlygoms: 1) civilinis ieškovas yra pareiškęs reikalavimą priteisti tokias palūkanas; 2) civilinis ieškinys dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo priteisimo yra tenkinamas

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad civilinis ieškinys yra pagrįstas, įrodytas byloje esančiais įrodymais. Kaltinamasis B. M. neginčijo žalos dydžio, o taip pat tarp jų nusikalstamos veikos ir civilinio ieškovo patirtos žalos, susijusios su nukentėjusiosios gydymo išlaidomis, yra priežastinis ryšys. Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa civiliniame ieškinyje prašo priteisti ir 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į anksčiau aptartą teismų praktiką, taip pat į pripažintą kaltinamojo veiksmais civiliniam ieškovui padarytos turtinės žalos faktą, iš kaltinamojo B. M. civilinio ieškovo naudai priteistinos penkių procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momento iki visiško žalos atlyginimo.

Nukentėjusioji I. Ž. pareiškė 9000 eurų dydžio ieškinį neturtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 26). Vertindamas I. Ž. civilinį ieškinį dėl jai padarytos neturtinės žalos teismas pažymi, kad teismui nekilo abejonių, kad ji dėl B. M. nusikalstamų veiksmų patyrė tiek fizinį skausmą, tiek ir dvasinius išgyvenimus. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros ir neturtinės žalos atlyginimo nepaversti antra – papildoma bausme. Pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiajam atsiradusias negatyvias pasekmes. Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį turi būti vertinama žalos dydžio nustatymo kriterijų visuma – vien pasekmių sureikšminimas, visiškai nevertinant arba stipriai sumenkinant kitus neturtinės žalos dydžio kriterijus, įtvirtintus įstatyme, yra netinkamas įstatymo, reglamentuojančio žalos dydžio nustatymą, taikymas. Teismas sutinka, jog B. M. neturtinė žala padaryta dėl jos sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamų vertybių, sužalojimo, o kaltinamojo B. M. kaltė dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo pasireiškė tyčiniais smurtiniais veiksmais. Nukentėjusioji I. Ž. jautė skausmą, patyrė nerimą, išgyvenimus. Nustatydamas I. Ž. padarytos neturtinės žalos dydį teismas taip pat įvertina ir kaltinamojo turtinę padėtį, kurią vertinti nustatant neturtinės žalos dydį įpareigoja CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatos. Konkrečiu atveju, nors kaltinamasis dirba, tačiau jo pajamas vidutinės. Pagal teismų praktiką priteisiamos neturtinės žalos sumos fizinio skausmo, tyčinio nežymaus sveikatos sutrikdymo atvejais svyruoja nuo 300 eurų iki 3 000 eurų (apeliacinės bylos Nr. 1A-203-337/2019, 1A-460-576/2019, 1A-515-654/2019, 1A-425-654/2019, 1A-517-468/2019, 1A-305-383/2019, 1A-649-843/2021, 1A-227-626/2021, 1A-56-383/2022, 1A-45-530/2022, 1A-195-397/2022). Įvertinus tai, kad I. Ž. sveikatos sutrikdymas pasireiškė poodinėmis kraujosruvomis ir nubrozdinimais veido srityje, akies sužalojimu, I. Ž. civilinis ieškinys dėl kaltinamojo B. M. nusikalstamais veiksmais jai padarytos neturtinės žalos tenkintinas iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo B. M. I. Ž. naudai 1000 eurų neturtinės žalos. Nustatant tokį žalos dydį įvertintina ir ta aplinkybė, kad nukentėjusiosios elgesys buvo pakankamai lengvabūdiškas, ji buvo neblaivi, prašoma neišėjo iš svetimo būsto.

Dėl kitų klausimų.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti B. M. paliktina nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikintina.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo.

Nagrinėjant bylą buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo už B. M. teiktą teisinę pagalbą, priteisiant iš jo 100 eurų už advokatės Z. M. teiktą teisinę pagalbą (t. 2, b. l. 2- 6).

Pagal baudžiamojo proceso reglamentavimą, jeigu proceso išlaidų atlyginimo klausimas neišsprendžiamas priimant nuosprendį, jį gali spręsti teismas nuosprendžio vykdymo metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 361 straipsnio nustatyta tvarka.

Patikslintina, kad Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Iš bylos medžiagos matyti, kad šiuo atveju kaltinamajam B. M. gynėja buvo skirta BK 51 straipsnio 2 dalies pagrindu, todėl gynėjo dalyvavimas buvo būtinas nepriklausomai nuo jo valios, taip pat į tai, kad duomenų apie turimą turtą byloje nėra, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsniu, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

B. M., gim. (duomenys neskelbtini)pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti 6 (šešiems) mėnesiams laisvės apribojimo.

Įpareigoti kaltinamąjį laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu:

- visą bausmės vykdymo laikotarpį tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

- visą bausmės vykdymo laikotarpį būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi asmens sveikatos priežiūros įstaigose.

Bausmės pradžią B. M. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti B. M. palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusiosios I. Ž. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš kaltinamojo B. M. nukentėjusiosios I. Ž. naudai 1000 (vieną tūkstantį) eurų neturtinei žalai atlyginti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš kaltinamojo B. M. civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 80,52 (aštuoniasdešimt eurų 52 ct.) eurų nukentėjusiosios gydymo išlaidoms atlyginti bei 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, atmesti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad:

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas (parašas)Nuorašas tikrasTeisėjas Jeugenijuš Jaglinski