Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei L. V.

institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Raivarai Bendikienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal civilinėje byloje pagal ieškovės L. W. ieškinį atsakovui J. R. W. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

10. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas susituokė (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus A. J. W. (gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus L. A. V. (gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovė iš kitos santuokos su E. Z. augina nepilnametę dukrą G. Z., gimusią (duomenys neskelbtini) (gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)).

11. Valstybės įmonės (toliau ir VĮ) „Regitra“ ieškovės vardu registruota transporto priemonė BMW X REIHE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įgyta iki santuokos sudarymo 2020 m. gegužės 27 d. VĮ „Registrų centras“ duomenimis ieškovė nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto neturi.

12. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus duomenimis ieškovė laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 25 d. iki 2022 m. rugsėjo 25 d. iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių išmokų negavo. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus duomenimis ieškovei nuo 2022 m. gruodžio 6 d. paskirta nedarbo socialinio draudimo išmoka, kuri vidutiniškai per mėnesį sudaro 252 Eur.

13. Iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2022 m. gruodžio 1 d. šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto Nr. 5ŠTA-352 matyti, kad SPIS sistemos duomenimis apie vaikų teisių pažeidimus duomenų nėra. Ieškovė kartu su nepilnamečiais vaikais A. J. W., gimusiu (duomenys neskelbtini), L. A. V., gimusiu (duomenys neskelbtini), G. Z., gimusia (duomenys neskelbtini), gyvena jos motinai E. G. nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Vaikai yra sveiki, specialiųjų poreikių nenustatyta. Būstas švarus ir tvarkingas, sanitarinės sąlygos tinkamos. Vaikai gyvena atskirame kambaryje su mama, kuriame yra mokymuisi ir ugdymui reikalingos priemonės. Kambariuose yra visi reikalingi gyvenimui baldai ir kiti namų apyvokos daiktai.

14. Iš byloje pateiktos 2020 metų pajamų deklaracijos matyti, kad atsakovas yra savarankiškai dirbantis asmuo. Paskutinių 12 mėnesių pajamos (prieš mokesčius) 2019 metais sudarė 17 622 svarų sterlingų. Vaikų išlaikymo tarnybos (Jungtinės Karalystės) paskaičiuota išlaikymo suma nuo atsakovo uždirbtų pajamų sudaro: A. J. W. - 117,06 svarų sterlingų per mėnesį, 27,03 svarų sterlingų per savaitę, L. A. V. - 117,06 svarų sterlingų per mėnesį, 27,03 svarų sterlingų per savaitę. Atsakovas yra sudaręs sandorį su (duomenys neskelbtini) dėl nuosavybės nuomos.

15. Iš ieškovės pateiktos vaikų išlaidų detalaus paskaičiavimo lentelės matyti, kad bendra ieškovės išlaidų vaikų poreikiams suma sudaro 2 272,37 Eur per mėnesį, L. A. V., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaidos sudaro 1 386,58 Eur per mėnesį, A. J. W., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaidos sudaro 1 241,80 Eur per mėnesį.

Dėl santuokos nutraukimo.

16. Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Tai reiškia, kad sutuoktinis šeimoje ir už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio ir šeimos interesais, vengti asmeninių ir šeimos interesų supriešinimo. Lojalumo pareiga reikalaujama iš sutuoktinių abipusio pasitikėjimo vienas kitu ir atvirumo. Lojalumas kartu reiškia protingą toleranciją ir pakantumą, be kurio neįmanomas darnus šeimos gyvenimas. Pareiga gerbti vienas kitą reiškia, kad sutuoktiniai privalo paisyti vienas kito nuomonės, būti ištikimi, spręsti gyvenimo klausimus bendru sutarimu.

18. Santuoka laikoma iširusia, jeigu sutuoktiniai kartu bendrai nebegyvena ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu. Santuoka nutraukiama, jeigu teismas nustato, kad sutuoktiniams toliau bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą neįmanoma (CPK 384 straipsnio 6 dalis). Kaip matyti iš šalių duotų paaiškinimų šalys kartu nebegyvena, nes ieškovė su vaikais grįžo gyventi į Lietuvą, o atsakovas šiuo metu gyvena Anglijoje. Šalių paaiškinimais nustatyta, kad šalys nesiekė santuokos išsaugoti, termino susitaikyti šalys neprašė, laikytina, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51-3.54 straipsniai).

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo.

Dėl tarpusavio išlaikymo

20. CK 3.72 straipsnio 1 dalyje nustatyta sutuoktinio teisė reikalauti priteisti jam iš kito sutuoktinio išlaikymą. Ši teisė siejama su prašančiojo priteisti išlaikymą sutuoktinio turtine padėtimi. Abi šalys yra darbingos ir nereiškė reikalavimo priteisti vienas iš kito išlaikymo.

Dėl santuokoje įgyto turto ir turimų prievolių padalijimo.

21. Nutraukiant santuoką, be kita ko, dalijamas turtas, sutuoktiniams priklausantis bendrosios jungtinės nuosavybės teise (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 3.118 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis privalo būti padalytas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams).

22. Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas santuokos metu jokio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neįgijo, todėl santuokoje įgyto turto padalijimo klausimas tarp šalių nesprendžiamas.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

23. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu, o jiems nesutarus, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.156 straipsnis, 3.165 straipsnio 3 dalis, 3.169 straipsnio 2 dalis). Spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, teismas turi vadovautis vaiko interesais ir atsižvelgti į jo norą, tačiau esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, yra vaiko interesai (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių teismas turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-41/2010, Nr. 3K-3-569/2012, Nr. 3K-3-269/2013).

24. Ginčo dėl nepilnamečių vaikų A. J. W., gimusio (duomenys neskelbtini), L. A. V., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymo byloje nėra. Ieškovė prašo vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ja, nes vaikai yra labai maži, nuo gimimo jie gyvena kartu su ja, ieškovė yra sudariusi visas sąlygas vaikams augti. Atsakovas neprieštarauja, kad vaikai gyventų su mama ir vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove.

25. Iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2022 m. gruodžio 1 d. šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto Nr. 5ŠTA-352 matyti, kad SPIS sistemos duomenimis apie vaikų teisių pažeidimus duomenų nėra. Ieškovė kartu su nepilnamečiais vaikais A. J. W., gimusiu (duomenys neskelbtini), L. A. V., gimusiu (duomenys neskelbtini), G. Z., gimusia (duomenys neskelbtini), gyvena jos motinai E. G. nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Vaikai yra sveiki, specialiųjų poreikių nenustatyta. Būstas švarus ir tvarkingas, sanitarinės sąlygos tinkamos. Vaikai gyvena atskirame kambaryje su mama, kuriame yra mokymuisi ir ugdymui reikalingos priemonės. Kambariuose yra visi reikalingi gyvenimui baldai ir kiti namų apyvokos daiktai.

26. Atsižvelgiant į vaikų santykius su kiekvienu iš tėvų, į vaikų amžių, vaikų teises ginančios institucijos išvadoje pateiktą nuomonę, į tai, kad ieškovės ir vaikų santykiai šiuo metu yra artimi, vaikai nuo pat gimimo gyvena su mama, vaikai yra mažamečiai, priklausomi nuo mamos, ieškovė yra sudariusi vaikams saugias buities sąlygas, todėl teismas sprendžia, kad nepilnamečių vaikų interesus labiau atitinka gyvenamosios vietos nustatymas su jų mama.

27. Įvertinus nustatytas aplinkybes, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas, pastangas prižiūrėti vaikus ir jais rūpintis, atsižvelgiant į vaikų interesus, nepilnamečių A. J. W., gimusio (duomenys neskelbtini), L. A. V., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su mama ieškove (CK 3.169 straipsnio 2 dalis, CPK 385 straipsnio 1 dalis).

Dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo.

28. Konstitucijos 38 straipsnyje pabrėžiama šeimos esmė ir paskirtis, nustatant, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę. Konstitucijos 39 straipsnio 3 dalyje pažymima, kad nepilnamečius vaikus gina įstatymas. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad šios nuostatos išreiškia valstybės įsipareigojimą įstatymais ir kitais teisės aktais nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris užtikrintų, kad šeima, taip pat motinystė, tėvystė ir vaikystė, kaip konstitucinės vertybės, būtų visokeriopai puoselėjamos ir saugomos (Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 27 d. nutarimas).

29. Šeimos, kaip socialinio ir teisės instituto, svarba didiną viešąjį interesą ginti šeimos narių teises ir teisėtus interesus ir lemia tam tikrus šių bylų nagrinėjimo ypatumus, t. y. reikšmingas kai kurių pagrindinių civilinio proceso principų išimtis. Prie tokių ypatumų pirmiausia priskirtinas aktyvus teismo vaidmuo šeimos bylose. Siekdamas ne tik formaliuoju, bet ir materialiuoju aspektu priimti teisingą sprendimą, įstatymų leidėjas šeimos bylą nagrinėjančiam teismui suteikia galimybę veikti aktyviai, savo iniciatyva rinkti įrodymus, jei to reikia bylai teisingai išspręsti. Taip pat teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu, ar taikyti alternatyvų subjektinių teisių arba teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 straipsnio 3, 4 dalys).

30. Šeimos bylose ypatingas dėmesys skiriamas vaiko interesų apsaugai, įvardijant tai kaip viešąjį interesą, kurį turi ginti valstybė (CPK 49 straipsnis). Visų pirma tai susiję su didesniu vaiko pažeidžiamumu ir priklausymu nuo suaugusiųjų valios, taip pat būtina sėkminga vaiko raida, užtikrinančia geresnę visos visuomenės ateitį. Viešojo intereso, taigi ir vaiko interesų apsauga apima teisės aktuose įtvirtintas prevencines priemones bei jų įgyvendinimą, siekiant išsaugoti esamas socialiai reikšmingų vaiko poreikių tenkinimo galimybes, sudaryti sąlygas tolesnei plėtotei ir užkirsti kelią vaiko interesų pažeidimams.

31. Kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007). Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad šeimos bylų specifika jas nagrinėjant reikalauja ne tik aktyvaus teismo, bet ir tiesioginio bei aktyvaus valstybinių įstaigų ir institucijų, atsakingų už vaikų teisių apsaugą, vaidmens. Aktyvus teismo vaidmuo yra ypač reikalingas tais atvejais, kai sprendžiami klausimai dėl vaiko teisių, kurių išsprendimas tiesiogiai turės įtakos tolesnei vaiko raidai – jo gyvenimo sąlygoms, jį supsiančiai socialinei aplinkai, jo teisėms į bendravimą su kitu tėvu, kitais šeimos nariais, taip pat kitiems vaiko interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2011; kt.).

32. Tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar tėvų santuoka yra nutraukta (CK 3.156 straipsnis). Taigi, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1, 4 dalys). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Tas iš tėvų, su kuriuo lieka vaikas, turi didesnes galimybes auklėti vaiką, tačiau tai nesumažina kito tėvo teisės dalyvauti vaiko auklėjimo procese ir neatleidžia jo nuo šios pareigos.

33. Atkreiptinas dėmesys, kad šalys savarankiškų reikalavimų dėl bendravimo tvarkos nereiškė, šalys nenurodė konkrečios pageidaujamos bendravimo su vaikais tvarkos, tačiau teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, jog su vaikais nori bendrauti ir palaikyti ryšį bei reguliariai matytis su jais. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad ji nevaržo atsakovo bendravimo su vaikais, tačiau jis pats nenori su vaikais bendrauti. Ieškovė neprieštarauja, kad, atsižvelgiant į suplanuotą vaikų dienotvarkę bei miego režimą, atsakovas bet kada galėtų paskambinti vaikams. Negali pasakyti kokiomis savaitės dienomis, tačiau sutiktų, jog atsakovas bendrautų su vaikais nuo 17 val., 18 val., kai vaikai jau būna atsikėlę, pavalgę, bendrauti galima būtų per „Facebook“, „Messenger“ programėlę. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad atsakovas aplankyti vaikus gali bet kada, tačiau išleisti vienus vaikus pasimatyti su atsakovu ieškovė nemato galimybės, nes vaikai dar yra maži, turi sveikatos problemų, o atsakovas nežino jų poreikių, tai ji pageidautų būti kartu su vaikais pasimatymo metu. Tačiau vaikams paaugus, jų susitikimams atskirai su atsakovu ieškovė neprieštarautų. Atsakovas sutiko su tokia ieškovės pozicija. Išvadą teikiančios institucijos nuomone, yra tikslinga nustatyti atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, kadangi tėvai turi bendrauti su vaikais, kuo ilgiau vaikai nebendraus, tuo greičiau jie tėvą pamirš. Suprantama, kad atsakovas ne visada gali grįžti į Lietuvą, tačiau šalys turėtų nustatyti bendravimo tvarką, skirti kelias dienas į mėnesį atsakovui bendrauti su vaikais.

34. Jeigu tėvai nesusitaria dėl klausimų, susijusių su vaiko auklėjimu, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Išdėstytų aplinkybių pagrindu, atsižvelgiant į išvadą teikiančios institucijos atstovės nuomonę, kiekvienos iš šalių poziciją dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, įvertinus tai, kad atsakovas sutiko su ieškovės sąlyga su vaikais bendrauti nuo 17 val., atsižvelgiant į mažamečių vaikų dienos režimą, teismas sprendžia, kad tikslinga nustatyti atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, pagal kurią atsakovas su vaikais bendrauja: „Facebook“ programėle „Messenger“ ar kita vaizdo perdavimo programa kiekvieną antradienį ir šeštadienį nuo 17.00 val., atsižvelgiant į vaikų dienos režimą; ieškovė sudaro technines sąlygas tėvo ir vaikų bendravimui elektroninėmis ryšio priemonėmis, užtikrina atsiliepimą į atsakovo skambutį; sprendimą dėl bendravimo būdo kitomis dienomis su nepilnamečiais vaikais abu tėvai priima abipusiu sutarimu.

35. Šalims išaiškintina, kad, vadovaujantis CK 3.156 straipsniu, tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, todėl visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, jų poreikiais ir interesais, tiek, kiek jų neapima teismo procesiniu sprendimu nustatyta bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarka, šalys privalo derinti tarpusavyje, vadovaudamosi CK 3.165 straipsnio 3 dalimi, taip pat bendradarbiavimo ir prioritetinio vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugos principais. Santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvų bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaikų interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaikų interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarką.

36. Pažymėtina, kad, teismui nustačius tėvo bendravimo tvarką su vaikais, šalys abiejų susitarimu, atsižvelgdami į vaiko interesus, savo galimybes, ar atsiradus nenumatytoms aplinkybėms (vaikų ar tėvų liga, komandiruotės, artimų giminaičių šventės ir pan.), gali nukrypti nuo teismo nustatytos tvarkos.

Dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

37. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pažymėtina, kad tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepaisant to, ar jie gyvena kartu ar atskirai. Tėvų asmeninės pareigos teikti vaikams materialinį išlaikymą negalima atsisakyti ar šią pareigą perleisti vykdyti kitiems asmenims. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Taigi pagal šią įstatymo normą, kurioje nustatyta ir tėvų galimybių pusiausvyra, išlaikymo dydis yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą. Mažesnis nei reikalingas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti išlaikymas gali būti teikiamas tik išimtiniais atvejais, kai tėvai, nepaisant jų sąžiningų pastangų, neturi materialinių galimybių jį teikti didesnį, tačiau tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia priteisti didesnį išlaikymą, toks didesnis išlaikymas ir turi būti priteisiamas.

38. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-687/2019).

39. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. J. W., gimusiam (duomenys neskelbtini), L. A. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), po 400 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui periodinėmis išmokomis nuo 2022 m. lapkričio 16 d. iki vaikų pilnametystės.

40. Teismas atkreipia dėmesį, jog civilinis procesas inter alia grindžiamas ginčo šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principais. Rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 177, 178, 185 straipsniai).

41. Ieškovė nepilnamečių vaikų L. A. V., gimusio (duomenys neskelbtini), A. J. W., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymo dydžius grindžia pateikta poreikių apskaičiavimo lentele, kurioje nurodė, jog vaiko L. A. V., gimusio (duomenys neskelbtini), poreikių patenkinimui iš viso reikalinga 1 386,58 Eur suma per mėnesį, kurią sudaro išlaidos: sauskelnėms – 52 Eur, drėgnoms servetėlėms – 9 Eur, sauskelnių šiukšlių maišeliams – 3 Eur, vienkartiniams paklotams – 20 Eur, sauskelnėms baseinui – 5,99 Eur, čiulptukams – 13,99 Eur, buteliukų šepetėliui – 5,49 Eur, maisto indeliui – 25,99 Eur, gertuvei – 25,99 Eur, užkandžių puodeliui laukui – 13 Eur, Everyday BABY šiaudeliams – 13,99 Eur, vaistams – 20 Eur, vitaminams – 10 Eur, pieno mišiniui – 68,97 Eur, geriamam vandeniui – 8,90 Eur, tyrelėms – 58,59 Eur, maistui (sultys, mėsa, užkandžiai, alyvuogių aliejus, sviestas ir kt.) – 97 Eur, vienkartinės servetėlės – 3 Eur, higienos prekėms – 15,50 Eur, komunaliniams patarnavimams – 20 Eur, drabužiams – 150 Eur, avalynei – 60 Eur, lavinamajam kilimėliui - 35 Eur, kramtukams – 20 Eur, knygelėms – 15 Eur, lavinamiesiems žaislams – 50 Eur, lovai – 50 Eur, patalynei – 35 Eur, specialiam galiniam veidrodėliui vaikui – 23,99 Eur, užuolaidėlėms nuo saulės automobiliui – 19,79 Eur, Maxi Cosi automobilinė kėdutė – 389,40 Eur, pojūčio pasaulio užsiėmimams – 20 Eur, baseinui – 16 Eur, žaidimų kambariui – 20 Eur, spektakliui vaikams – 12 Eur; vaiko A. J. W., gimusio (duomenys neskelbtini), poreikių patenkinimui iš viso reikalinga 1 241,80 Eur suma per mėnesį, kurią sudaro išlaidos: sauskelnėms – 52 Eur, drėgnoms servetėlėms – 9 Eur, sauskelnių šiukšlių maišeliams – 3 Eur, sauskelnėms baseinui – 5,99 Eur, čiulptukams – 13,99 Eur, maisto indeliui – 25,99 Eur, gertuvei – 25,99 Eur, užkandžių puodeliui laukui – 13 Eur, vaistams – 40 Eur, vitaminams – 20 Eur, pieno mišiniui – 68,97 Eur, geriamam vandeniui – 8,90 Eur, maistui (sultys, mėsa, užkandžiai, alyvuogių aliejus, sviestas ir kt.) – 123,46 Eur, vienkartinės servetėlės – 3 Eur, higienos prekėms – 15,50 Eur, komunaliniams patarnavimams – 20 Eur, drabužiams – 200 Eur, avalynei – 80 Eur, knygelėms – 15 Eur, lavinamiesiems žaislams – 50 Eur, patalynei – 35 Eur, modelinui – 15 Eur, guašui – 20 Eur, piešimo kreidelėms – 5 Eur, specialiajam virtuvės bokšteliui – 119 Eur, pojūčio pasaulio užsiėmimams – 20 Eur, baseinui – 16 Eur, žaidimų kambariui – 20 Eur, spektakliui vaikams – 12 Eur, darželiui 80 Eur, rinkliavoms darželyje – 50 Eur, ugdymo priemonėms darželyje – 70 Eur. Pažymėtina, jog duomenų apie nepilnamečiams vaikams nustatytus specialiuosius poreikius byloje nepateikta, teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad Sūnus A. J. W. turi kardiologinių problemų, todėl tenka lankytis pas neurologus, kardiologus, taip pat reikalingos logopedo paslaugos.

42. Atsakovas nesutiko su ieškovės prašoma priteisti 400 Eur išlaikymo suma kiekvienam vaikui, tačiau savo paskaičiavimų nepateikė, teismo posėdžio metu negalėjo įvardinti kokios konkrečios sumos reikalingos vaikų maistui, higienos priemonėms, aprangai ir avalynei ir pan. bei kokia konkreti išlaikymo suma per mėnesį reikalinga vaikų poreikiams tenkinti. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad pagal jo uždirbtas pajamas valstybės (Jungtinės Karalystės) apskaičiuojama išlaikymo suma sudaro 100 svarų sterlingų (115 Eur) per savaitę abiems vaikams, todėl mano, kad abiems vaikams reikėtų skirti 100 svarų sterlingų (115 Eur) per savaitę išlaikymo, arba kiekvienam vaikui po 50 svarų sterlingų (58 Eur) į savaitę.

43. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje pateiktas išaiškinimas, jog minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Nuo 2023 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimu Nr. 1014 „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtintas minimaliosios mėnesinės algos dydis sudaro 840 Eur (neatskaičius mokesčių). Reali dirbančio ir minimalią mėnesinę algą gaunančio asmens disponuojama suma, atskaičius mokesčius, yra apie 633 Eur. Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

44. Akivaizdu, jog visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau ieškovė vaikų poreikiams tenkinti reikalingų lėšų masto pagrindimui pateikė detalią išlaidų paskaičiavimo lentelę, iš kurios matyti, kad ieškovės išlaidos abiejų vaikų poreikiams tenkinti sudaro 2 572,37 Eur (104 Eur – sauskelnėms, 18 Eur – drėgnoms servetėlėms, 6 Eur – sauskelnių šiukšlių maišeliams, 20 Eur - vienkartiniams paklotams, 11,98 Eur – baseinui, 27,98 Eur – čiulptukams, 5,49 Eur - buteliukų šepetėliui, 51,98 Eur maisto indeliui, 51,98 Eur – gertuvei, 26 Eur – užkandžių puodeliui laukui, 13,99 Eur – Everyday BABY šiaudeliams, 60 Eur – vaistams, 30 Eur – vitaminams, 137,94 Eur – pieno mišiniams, 17,80 Eur – geriamam vandeniui, 58,59 Eur – tyrelėms, 220,46 Eur – maistui (sultys, mėsa, užkandžiai, alyvuogių aliejus, sviestas ir kt.), 6 Eur – vienkartinėms servetėlėms, 31 Eur - higienos priemonėms, 40 Eur – komunaliniams patarnavimams, 350 Eur – drabužiams, 140 Eur – avalynei, 35 Eur – lavinamajam kilimėliui, 20 Eur kramtukams, 30 Eur knygelėms, 10 Eur – lavinamiesiems žaislams, 50 Eur – lovai, 70 Eur – patalynei, 15 Eur – modelinui, 20 Eur guašui, 5 Eur – piešimo kreidelėms, 23,99 Eur – specialiajam galiniam veidrodėliui vaikui, 119 Eur – specialiajam virtuvės bokšteliui, 19,79 Eur – užuolaidėlėms nuo saulės automobiliui, 389,40 Eur – Maxi Cosi automobilinei kėdutei, 40 Eur – pojūčių pasaulio užsiėmimams, 32 Eur – baseinui, 40 Eur – žaidimų kambariui, 24 Eur – spektakliui vaikams, 80 Eur – darželiui, 50 Eur – rinkliavoms darželyje, 70 Eur – ugdymo priemonėms darželyje (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Teismas kritiškai vertina ieškovės nurodytas vaikų išlaidas čiulptukams, buteliukų šepetėliui, maisto indeliui, gertuvei, užkandžių puodeliui laukui, lavinamajam kilimėliui, lovai, patalynei, modelinui, guašui, piešimo kreidelėms, specialiajam galiniam veidrodėliui vaikui, specialiajam virtuvės bokšteliui, užuolaidėlėms nuo saulės automobiliui, Maxi Cosi automobilinei kėdutei, kurios teismo vertinimu nėra patiriamos kiekvieną mėnesį, minėti daiktai nėra vienkartiniai, gali tarnauti kelis mėnesius ar metus.

45. Atsižvelgiant į vidutinį darbo užmokestį šalyje, susipažinus su ieškovės pateiktu vaikų išlaikymo išlaidų paskaičiavimu, įvertinus šalių paaiškinimus, pripažintina, kad vaikų poreikiams patenkinti kas mėnesį reikalinga apie 1 600 Eur suma (kiekvienam vaikui po 800 Eur). Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas savo konkrečių vaikų poreikiams patenkinti reikalingų išlaidų dydžių nenurodė, o atsakovo nurodyta valstybės (Jungtinės Karalystės) paskaičiuota 100 svarų sterlingų (115 Eur) išlaikymo suma per savaitę, taip pat atsakovo nurodyta išlaikymo suma per mėnesį abiems vaikams, teismo vertinimu, nėra pakankama (CPK 178 straipsnis). Teismas taip pat pažymi, kad atsakovo pateikta Jungtinėje Karalystėje apskaičiuota išlaikymo vaikams suma yra apskaičiuojama tik pagal vieno atsakovo subjektyviai pateiktus duomenis apie savo gaunamas pajamas, nevertinant nei individualių vaiko poreikių, nei ieškovės turtinės padėties, be to, vaikai gyvena Lietuvoje ir išlaikymo dydis nustatytinas pagal Lietuvoje galiojančius teisės aktus bei kasacinio teismo suformuotą praktiką, todėl teismas jais nesivadovauja.

46. Siekiant nustatyti, kokiomis dalimis vaiko tėvai gali prisidėti prie išlaikymo, būtina įvertinti abiejų tėvų turtinę padėtį ir galimybes prisidėti prie vaiko išlaikymo. Tėvų turtinė padėtis yra vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių bei į elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui, t. y. kokių priemonių buvo imtasi, kad būtų gautos amžių bei profesines galimybes atitinkančios pajamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

47. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad šiuo metu niekur nedirba, yra registruota darbo biržoje, jos gaunamos pajamos sudaro 300 Eur nedarbo išmoka ir apie 400 Eur vaikų pinigai, turi tris nepilnamečius vaikus, gyvena jos mamai priklausančiame bute. Dėl dukters G. Z. išlaikymo problemų nėra, su mergaitės tėvu susitaria gražiuoju. Kitų pajamų negauna, nekilnojamojo turto neturi, iki santuokos sudarymo yra įgijusi transporto priemonę apie 5 000 Eur vertės. Ieškovė turi sveikatos problemų (kardiologinių), buvo atlikta operacija po gimdymo komplikacijų, turi apsilankyti pas endokrinologą, todėl šiuo metu dirbti negali. Ieškovė turi vidurinį išsilavinimą ir virėjos specialybę. Nustatyta, kad ieškovės vardu registruota transporto priemonė BMW X REIHE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įgyta iki santuokos sudarymo 2020 m. gegužės 27 d. Ieškovė kito nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus duomenimis ieškovė laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 25 d. iki 2022 m. rugsėjo 25 d. iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių išmokų negavo. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus duomenimis ieškovei nuo 2022 m. gruodžio 6 d. paskirta nedarbo socialinio draudimo išmoka, kuri vidutiniškai per mėnesį sudaro 252 Eur. Ieškovė turi kitų išlaikytinų asmenų, iš kitos santuokos augina nepilnametę dukrą G. Z., gimusią (duomenys neskelbtini). Už kiekvieną vaiką ieškovei kas mėnesį mokama išmoka vaikui, kuri šiuo metu yra 85,75 Eur, taigi už du vaikus mokama apie 257 Eur dydžio išmoka. Byloje nepateikta duomenų apie turimus įsipareigojimus.

48. Iš byloje pateiktos 2020 metų pajamų deklaracijos matyti, kad atsakovas yra savarankiškai dirbantis asmuo. Paskutinių 12 mėnesių pajamos (prieš mokesčius) 2019 metais sudarė 17 622 svarų sterlingų (20 272 Eur). Vaikų išlaikymo tarnybos (Jungtinės Karalystės) paskaičiuota išlaikymo suma nuo atsakovo uždirbtų pajamų sudaro: A. J. W. - 117,06 svarų sterlingų (135 Eur) per mėnesį, 27,03 svarų sterlingų (31 Eur) per savaitę, L. A. V. - 117,06 svarų sterlingų (135 Eur) per mėnesį, 27,03 svarų sterlingų (31 Eur) per savaitę. Atsakovas yra sudaręs sandorį su (duomenys neskelbtini) dėl nuosavybės nuomos. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad savo vardu turi registruotą transporto priemonę (autobusiuką) apie 18 000 svarų sterlingų (20 706 Eur) vertės, šiai transporto priemonei paimtas kreditas, atsakovas moka 300 svarų sterlingų (345 Eur) įmokas bankui kiekvieną mėnesį, registruoto nekilnojamojo turto neturi. Atsakovas dirba individualiai, jo pajamos skaičiuojamos per metus, todėl tiksliai negali atsakyti kiek uždirba per mėnesį, 2022 metais, atskaičius mokesčius, atsakovas uždirbo 27 000 svarų sterlingų (31 059 Eur). Kitų išlaikomų asmenų neturi. Atsakovas turi 13 000 svarų sterlingų (14 954 Eur) skolą pagal sudarytą programą, jau yra sumokėjęs 8 000 svarų sterlingų (9 203 Eur), kiekvieną mėnesį moka 138 svarų sterlingų (159 Eur).

49. Teismas pažymi, kad, sprendžiant dėl vieno iš tėvų pareigos teikti išlaikymą vaikui apimties, reikšmingos ne tik jo faktiškai gaunamos pajamos, bet ir jo galimybės užsidirbti. Pažymėtina, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

50. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams, neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

51. Įvertinus nurodytas aplinkybes, laikytina, kad atsakovo turtinė padėtis yra šiuo atveju geresnė, jis yra sveikas, darbingo amžiaus, dirbantis ir gaunantis geras stabilias pajamas, priešingai nei ieškovės, kuri registruota darbo biržoje, augina tris nepilnamečius vaikus, turi sveikatos problemų, dėl ko galimybės įsidarbinti šiuo metu yra ribotos, todėl laikytina, kad atsakovas turi galimybę prisidėti didesne dalimi prie vaikų išlaikymo. Teismas nenustatė jokių objektyvių duomenų, kodėl atsakovas turėtų neprisidėti prie vaikų išlaikymo ar prisidėti mažesne dalimi. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad ieškovei gyvenant kartu su vaikais, jai ir taip tenka didesnė finansinės atsakomybės dalis, pareiga rūpintis vaikais, užtikrinant jų poreikių tenkinimą, priežiūrą juos slaugant, auklėjant, ugdant, lavinant, guodžiant, išklausant, skatinant, sprendžiant iškylančius ugdymo, sveikatos, vaikų priežiūros klausimus. Taigi jai tenka didesnė vaikų išlaikymo našta, be to, gyvenant kartu su vaikais atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų, prie kurių atskirai gyvenantis tėvas paprastai neprisideda.

52. Teismas, remdamasis išdėstytu, įvertinęs vaikų amžių (vienam vaikui šiuo metu yra treji metai, kitam – vieneri metai), tokio amžiaus vaikų poreikius ir vaikų būtinųjų poreikių patenkinimui reikalingą išlaidų dydį, abiejų šalių turtinę padėtį, pajamas, jų pastovumą, sprendžia, kad yra pagrindas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo tenkinti ir iš atsakovo nepilnamečių vaikų A. J. W., gimusio (duomenys neskelbtini), L. A. V., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteisti po 400 Eur (kiekvienam vaikui) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. 2022 m. lapkričio 16 d., iki vaikų pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Teismo vertinimu, toks išlaikymo vaikams dydis šios nagrinėjamos bylos kontekste yra proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai, nepažeis socialinio teisingumo ir užtikrins būtinas vaikams vystytis sąlygas (CPK 178, 185 straipsniai, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.192 straipsnio 2 dalis, 3.208 straipsnis).

53. Ieškovė skirtina jos vaikams priteisto išlaikymo iš atsakovo tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnis). Pagal CK 3.185 straipsnio 1 dalį ir CK 3.186 straipsnio 1 dalį, ieškovas yra įstatyminis vaiko turto uzufruktorius ir turi pareigą tvarkyti vaikui priklausantį turtą išimtinai jo interesais ir tik vaiko asmeninių poreikių tenkinimui (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

54. Teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdytinas skubiai. Skubiai vykdytino sprendimo apskundimas jo vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

55. Šalims išaiškintina, kad šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams pakeitimo, jei po teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeis vaikų poreikiai ir (ar) šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

56. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

57. CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

58. Ieškovei šioje byloje, vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2022 m. rugsėjo 19 d. sprendimu „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ Nr. (8.3Mr) ATP-C-2022-04362 suteikta antrinė teisinė pagalba, valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. sausio 16 d. pažymą Nr. APD-2023-00878 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“, antrinės teisinės pagalbos išlaidas ieškovei sudaro 230,67 Eur. Patenkinus ieškinį, iš atsakovo valstybei priteistina 230,67 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų už ieškovei suteiktą teisinę pagalbą.

59. Ieškovė šioje byloje atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalis, CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Esant tokioms aplinkybėms, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 321 Eur žyminio mokesčio (105 Eur už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (santuokos nutraukimo bylose ieškinio reikalavimai dėl nepilnamečių vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos nustatymo laikytini išvestiniais reikalavimais ir atskiru žyminiu mokesčiu neapmokestinami) + 216 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo (800 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.)) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nutraukti ieškovės L. W., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo J. R. W., gimusio (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Nutraukus santuoką, ieškovei L. W. palikti mergautinę pavardę – „G.“, atsakovui J. R. W. palikti jo pavardę – „W.“.

Nepilnamečių vaikų A. J. W., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), L. A. V., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove L. W., asmens kodas (duomenys neskelbtini), jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo J. R. W., gimusio (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. J. W., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), L. A. V., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 400 Eur (keturis šimtus eurų) kiekvienam vaikui, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2022 m. lapkričio 16 d.) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečių vaikų A. J. W., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), L. A. V., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovė L. W., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nustatyti, jog atsakovas J. R. W., gimęs (duomenys neskelbtini), bendrauja su nepilnamečiais vaikais A. J. W., gimusiu (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), L. A. V., gimusiu (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), tokia tvarka: atsakovas J. R. W. su sūnumis A. J. W., gimusiu (duomenys neskelbtini), ir L. A. V., gimusiu (duomenys neskelbtini), bendrauja „Facebook“ programėle „Messenger“ ar kita vaizdo perdavimo programa kiekvieną antradienį ir šeštadienį nuo 17.00 val., atsižvelgiant į vaikų dienos režimą; ieškovė L. V. sudaro technines sąlygas tėvo ir vaikų bendravimui elektroninėmis ryšio priemonėmis, užtikrina atsiliepimą į atsakovo J. R. W. skambutį; nustatyti, kad sprendimą dėl bendravimo būdo kitomis dienomis su nepilnamečiais vaikais abu tėvai priima abipusiu sutarimu.

Priteisti iš atsakovo J. R. W., gimusio (duomenys neskelbtini), 230,67 Eur (dviejų šimtų trisdešimt eurų 67 ct) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas valstybės naudai (įmokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, juridinio asmens kodas - 188659752, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Priteisti iš atsakovo J. R. W., gimusio (duomenys neskelbtini), 321 Eur (trijų šimtų dvidešimt vieno euro) žyminį mokestį valstybės naudai (įmokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, juridinio asmens kodas – 188659752, įmokos kodas 5660).

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.