Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Neringa Girnytė-Klimaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Lietuvos kalėjimų tarnybos Panevėžio kalėjimo Lygtinio paleidimo komisijos 2024 m. gegužės 13 d. nutarimo Nr. RV-21-872 dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) patvirtinimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. Panevėžio apygardos teismo 2017 m. kovo 21 d. nuosprendžiu buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 11 metų, į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas. Bausmės pradžia – 2016 m. liepos 30 d., bausmės pabaiga – 2027 m. liepos 30 d., 2/3 paskirtos bausmės laiko suėjo 2023 m. lapkričio 30 d.

2024 m. gegužės 13 d. nutarimu Lietuvos kalėjimų tarnybos Panevėžio kalėjimo lygtinio paleidimo komisija (toliau – ir Komisija) nutarė nuteistajam A. B. taikyti lygtinį paleidimą iš bausmės atlikimo vietos. Savo sprendimą Komisija motyvavo tuo, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išlieka žema, jis įsitraukia į resocializacijos procesą, vykdo Komisijos rekomendacijas, dirba, išlaiko teigiamą elgesio dinamiką, išlaiko motyvaciją keisti alkoholio vartojimo įpročius, apsauginiai, riziką mažinantys veiksniai (motyvuotas užsiimti darbine veikla, turi darbo pasiūlymą, palaikantys santykiai su artimaisiais ir drauge, pastaruoju metu demonstruojamos teigiamos nuostatos taikomos priežiūros atžvilgiu) ir kitos reikšmingos aplinkybės (nuteistajam 27 kartus buvo suteiktos trumpalaikės išvykos į namus, pažeidimų nefiksuota) sudaro pagrindą manyti, kad A. B. laikysis įstatymų ir nenusikals.

Atsiliepime prokuroras siūlo netvirtinti Komisijos nutarimo ir nurodo, kad A. B. savanoriškai priteistos žalos nemoka, nes, anot jo, tai reikštų kaltės pripažinimą. A. B. bausmės atlikimo metu 10 kartų pažeidė taisykles ir režimo reikalavimus, 5 kartus baustas drausmine tvarka. Pusiaukelės namuose nebaustas, neskatintas, bendraudamas su įstaigos pareigūnais būna reiklus, stebimi sunkumai išlaikant pagarbų toną, nelinkęs įsiklausyti į pastabas, rekomendacijas. Padaryto nusikaltimo pobūdis, nustatyti kriminogeniniai veiksniai ir kitos nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo tvirtinti, kad padaryta pažanga yra pakankama, jog būtų taikomas lygtinis paleidimas.

Komisijos nutarimas netvirtinamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo, tie, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Lygtinis paleidimas taikomas teismui padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo būtina atsižvelgti į atliktą tam tikrą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį (t. y. formalųjį pagrindą) bei įvertinti, ar yra materialusis pagrindas – galimybė daryti išvadą, kad nuteistąjį įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą.

Kaip matyti iš teismui pateikto Komisijos nutarimo ir nuteistojo asmens bylos medžiagos, šiuo atveju egzistuoja formalusis pagrindas, susijęs su atlikta bausmės dalimi, svarstyti lygtinio paleidimo klausimą, nes nuteistasis A. B. yra atlikęs daugiau kaip 2/3 bausmės. Tačiau įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam reikalaujamą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina, kad tinkamas elgesys bausmės atlikimo metu yra kiekvieno nuteistojo pareiga ir vien tik tinkamas elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje nėra besąlygiškas pagrindas ten bausmę atliekančiam asmeniui taikyti lygtinį paleidimą, nes būtina įvertinti aplinkybių visumą, t. y. visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą ir kurioms esant galima daryti išvadą, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Negali būti ignoruojami ir duomenys, atskleidžiantys nuteistojo asmenybės pavojingumą, požiūrį į padarytus nusikaltimus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius. Apie tai, ar asmuo gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, ar jis laikysis įstatymų ir nenusikals, t. y. vertinant nuteistojo galimo elgesio perspektyvas laisvėje, įmanoma spręsti tik iš jo ankstesnio elgesio, kurį apima tiek elgesys bausmės atlikimo metu, tiek ir iki jos atlikimo.

Nagrinėjamu atveju teismui nekyla abejonių dėl teigiamų A. B. asmenybės pokyčių: nustatyta žema pakartotinio nusikalstamumo rizika, jis neturi galiojančių drausminių nuobaudų, septynis kartus skatintas, lygtinio paleidimo atveju turi patvirtintą gyvenamąją vietą, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse ir tikslinėse intervencinėse priemonėse, bausmės atlikimo metu mokėsi, dirba, palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais, naudojasi teise išvykti namo ir su tuo susijusių pažeidimų nefiksuota. Paminėtos aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja A. B. ir patvirtina, kad jis stengiasi savo elgesį koreguoti teigiama linkme, užsiimti prasminga veikla, tačiau reikšmingi ir įvertinti turi būti ne tik teigiamai asmenį charakterizuojantys dalykai. Kaip minėta, svarbi asmenį, jo elgesį, mąstymą apibūdinančių aplinkybių visuma.

Pažymėtina, kad nustatytos ne tik teigiamai nuteistąjį A. B. charakterizuojančios aplinkybės. Kaip matyti iš teismui pateiktų duomenų, nors nuteistasis A. B. svarstymo metu galiojančių nuobaudų ir neturėjo, tačiau per visą bausmės atlikimo laiką dešimt kartų pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus, drausmine tvarka baustas penkis kartus. Padaryti pažeidimai bausmės atlikimo metu buvo įvairaus pobūdžio (įžūlus elgesys su pareigūnais, teisėtų pareigūnų nurodymų nevykdymas bei necenzūrinių žodžių vartojimas, neleistinų daiktų (telefono) turėjimas, teisėtų pareigūnų reikalavimų nevykdymas, vardinio asmens ženklo neturėjimas), o tai rodo, kad A. B., net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turėjo polinkį pažeisti nustatytas elgesio taisykles. Pabrėžtina, kad nuo atvykimo Panevėžio kalėjimo Pusiaukelės namus nebaustas ir neskatintas, tačiau, kaip nurodyta socialinio tyrimo išvadoje, bendraudamas su įstaigos darbuotojais ir pareigūnais dažnai būna reiklus, stebimi sunkumai išlaikant pagarbų toną, kai pokalbis krypsta jam nepalankia linkme, nelinkęs įsiklausyti į rekomendacijas, pastabas.

A. B. laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, tačiau teistas ne pirmą kartą. Pirmasis teistumas buvo fiksuotas už chuliganizmą ir nesunkų sveikatos sutrikdymą, pritaikius amnestijos įstatymą nuo bausmės buvo atleistas. Vėliau, 2014 m. gruodžio 4 d., teismo nutartimi nuteistasis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. O šiuo metu nuteistasis atlieka bausmę už nužudymą. Taigi visi įvykdyti nusikaltimai buvo smurtinio pobūdžio. Visi nusikaltimai yra nuteistajam būdingo nusikaltimų modelio dalis, susiję su smurto naudojimu, jie sunkėja. Dėl pastarosios nusikalstamos veikos nuteistasis kaltės nepripažįsta. Nuteistasis turi didelių įsiskolinimų, tačiau savarankiškai antstoliams įsiskolinimų nemoka, kadangi, anot jo, tai reikštų kaltės už nusikaltimą pripažinimą. Kaip matyti, ankstesni teisminiai procesai nuteistojo elgesiui įtakos nepadarė, nes jis ir toliau vykdė nusikaltimus, dėl to atlikta bausmės dalis ir padaryta pažanga, elgesio korekcija turi būti akivaizdi, kad įrodytų, jog asmuo yra pasirengęs laisvėje gyventi laikydamasis teisės aktų reikalavimų, jog jo pavojingumas yra sumažėjęs.

Anksčiau vertinant nuteistojo smurtinio elgesio riziką pagal HCR metodiką, nustatyta vidutinė smurtinio elgesio rizika. Šiuo metu nuteistasis atsisakė bendrauti su vyresniąja psichologe, siekiant įvertinti smurtinio elgesio riziką pagal HCR metodiką. Atlikus didelės žalos vertinimą pagal OASys metodiką, išlieka vidutinė žalos rizika pažįstamiems suaugusiems. Yra identifikuojamų žalos rizikos požymių, tokių kaip impulsyvumas, savikontrolės sunkumai. Nors bausmės atlikimo metu nėra fiksuota pažeidimų, susijusių su fizinės agresijos naudojimu ar alkoholio vartojimu, tačiau akivaizdu, kad pasikeitus aplinkybėms laisvėje, pvz., jeigu nuteistasis vartotų alkoholį, patektų į destabilizuojančią aplinką, susidurtų su kitų provokuojančiu elgesiu, žalos rizika gali didėti, nes nuteistajam nustatytas ne vienas kriminogeninis veiksnys, susijęs su jo impulsyvumu, savitvardos stoka, konfliktų valdymo įgūdžių stoka, nepakankamu savo elgesio pasekmių suvokimu ir pan. Teismo vertinimu, pastarieji veiksniai yra labai svarbūs vertinant nuteistojo galimą elgesį ateityje, nes nuteistojo daryti nusikaltimai buvo smurtiniai, kilus konfliktams su kitais asmenimis, padaryti apsvaigus nuo alkoholio, todėl nuteistojo dedamos pastangos ir pokyčiai šiose srityse yra itin reikšmingi. Todėl būtent į problemines sritis, kurios matomos iš dinaminių kriminogeninių veiksnių, turi būti nukreiptos nuteistojo pastangos koreguojant savo elgesį. Tačiau tiek anksčiau, tiek ir šiuo metu nuteistajam nustatomi tie patys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kurie priklauso nuo paties asmens elgesio, mąstymo. Tai rodo, kad nuteistojo dedamos pastangos nėra pakankamos, kad jis jau bausmės atlikimo metu įrodytų esminius savo pokyčius ir pasirengimą gyventi laisvėje laikantis teisės aktų reikalavimų.

Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nors A. B. nusikalstamo elgesio rizika yra žema, tačiau nustatyti 4 statiniai, 9 dinaminiai ir tik 4 apsauginiai kriminogeniniai veiksniai. Dinaminiai kriminogeniniai veiksniai yra šie: išlieka finansiniai sunkumai dėl priteistų teismo ieškinių; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; impulsyvumas; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; konfliktų valdymo įgūdžių stoka; savitvardos sunkumai; nepakankami probleminių situacijų atpažinimas ir nepakankamas savo elgesio pasekmių suvokimas, taip pat tam tikri sunkumai laikantis visuotinai priimtinų normų. Išskiriami dinaminiai kriminogeniniai veiksniai gali mažėti priklausomai nuo nuteistojo pastangų, taigi ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Atsižvelgus į tai, kad nuo paskutinio atlikto įvertinimo jokių reikšmingų rizikos valdymo pokyčių nenustatyta, todėl tai patvirtina, kad A. B. daroma pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti. Kaip teisingai nurodyta socialinio tyrimo išvadoje, byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. B., nors ir stengiasi vykdyti individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, tačiau linkęs jose dalyvauti savo nuožiūra, ne visada atsižvelgia į rekomendacijas. Nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu turi būti nukreiptas į dinaminių kriminogeninių veiksnių valdymą, kad įrodytų kryptingą, nuoseklų šių riziką valdymą, nes nors nuteistasis jau ilgą laiką atlikinėja bausmę, išlieka nemažai koreguotinų sričių, kurios tiesiogiai susijusios su nusikalstamu nuteistojo elgesiu ir kurios gali lemti jo elgesį ateityje. Tai rodo, kad iki šiol nuteistojo dėtos pastangos nėra pakankamos tam, kad įrodytų realų jo pasirengimą gyventi laisvėje laikantis teisės aktų reikalavimų.

Visais atvejais taikant asmeniui lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos siekiama jo tinkamos resocializacijos ir reintegracijos į visuomenę, tačiau toks sprendimas turi būti priimamas tik tinkamai įvertinus asmens, kurį ketinama paleisti į laisvę, asmenybę, jo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje bei jo elgesio korekciją, kuri turi sudaryti neabejotiną pagrindą manyti, jog išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals (Panevėžio apygardos teismo 2024 m. gegužės 29 d. nutartis byloje Nr. 1S-67-958/2024). Nėra abejonių, kad nuteistojo A. B. elgesyje yra teigiamų pokyčių, pastaruoju laiku jis nebepažeidinėja taisyklių, elgiasi taip, kaip ir turi elgtis asmuo, atliekantis laisvės atėmimo bausmę, tačiau nustatytų aplinkybių visuma nėra pakankama teigti, jog bausmės tikslai jau yra pasiekti ir galima nuteistąjį lygtinai paleisti neatlikus dar daugiau nei 3 metų iš skirtos laisvės atėmimo bausmės. Dėl to Komisijos nutarimas taikyti nuteistajam A. B. lygtinį paleidimą netvirtinamas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Netvirtinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Panevėžio kalėjimo lygtinio paleidimo komisijos 2024 m. gegužės 13 d. nutarimo Nr. RV-21-872 dėl lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos taikymo nuteistajam A. B..

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.