Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Kristina Latožienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo A. B. skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. gruodžio 31 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. B. Panevėžio apygardos teismo 2017 m. kovo 21 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 11 metų. Bausmės pradžia – 2016 m. liepos 30 d., bausmės pabaiga – 2027 m. liepos 30 d., 2/3 paskirtos bausmės laiko atliko 2023 m. lapkričio 30 d.

2. Lygtinio paleidimo komisija 2025 m. gruodžio 8 d. nutarimu Nr. LK-N-971 nutarė nuteistajam A. B. taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, padariusi išvadą, kad nuteistasis atitinka Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnyje numatytus materialiuosius lygtinio paleidimo kriterijus, jo adaptacija visuomenėje bus lengvesnė neizoliavus jo nuo visuomenės.

3. Skundžiama nutartimi apylinkės teismas nepatvirtino Komisijos 2025 m. gruodžio 8 d. nutarimo taikyti nuteistajam A. B. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Teismas nurodė, kad nuteistojo A. B. dedamos pastangos koreguojant savo nusikalstamą elgesį nedavė pakankamų rezultatų, neleidžia daryti išvados, kad jo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.

4. Nuteistasis A. B. pateikė skundą Panevėžio apygardos teismui, kuriuo prašo panaikinti apylinkės teismo nutartį ir taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nurodo, kad skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas, nepakankamai motyvuotas ir priimtas formaliai, neįvertinus visų reikšmingų faktinių ir teisinių aplinkybių.

4.1. Teismo teiginys, kad priteistos sumos yra išieškomos antstolio veiksmais, o ne mokamos savanoriškai, neatitinka faktinių aplinkybių. Banko sąskaita yra areštuota ir taikomas disponavimo lėšomis limitas. Nepaisant to, savanoriškai tiek, kiek leidžia nustatytas limitas perveda didesnes nei privalomas minimumas pinigų sumas. Teismo teiginys, kad nėra duomenų apie mokėjimų datas ir sumas, neatitinka tikrovės. Vertintojos, atlikusios jo elgesio vertinimą, turėjo banko išrašus, kuriuose aiškiai matyti visi mokėjimai.

4.2. Teismas rėmėsi paskutine drausmine nuobauda, nors dėl jos dar vyksta teisminis procesas. Nepagrįstai jį (A. B.) apibūdino kaip „tipinį smurtautoją“, tačiau per visą 11 metų bausmės atlikimo laikotarpį nėra nė vieno įrašo ar skundo, patvirtinančio agresyvų ar smurtinį elgesį. EŽTT savo praktikoje yra ne kartą pabrėžęs, kad sprendimai dėl laisvės apribojimo negali būti grindžiami abstrakčiomis prielaidomis ar stereotipais, o tik konkrečiais ir patikrintais faktais.

4.3. Iš 11 metų laisvės atėmimo bausmės liko atlikti apie 1 metus ir 6 mėnesius. Nevartoja alkoholio, nerūko, turi darbą, palaiko ryšius su šeima, yra susižadėjęs su gyvenimo drauge ir turi aiškų planą kaip teisėtai gyventi laisvėje. Tai rodo sėkmingą resocializaciją, kuri yra vienas pagrindinių bausmės tikslų pagal Bausmės vykdymo kodeksą.

4.4. 2025 m. rugpjūčio 18 d. Panevėžio apygardos teismo sprendime Nr. 1S-86-879/2025 nurodyta, kad lygtinio paleidimo komisija geriausiai įvertina nuteistojo elgesį ir pažangą. Jo (A. B.) atveju komisija pripažino, kad atitinka visus kriterijus ir yra tinkamas lygtiniam paleidimui, tačiau pirmosios instancijos teismas nuo šių išvadų nukrypo be pakankamo teisinio pagrindo .

5. Prokurorė atsiliepimu į skundą prašė jį atmesti ir nurodė, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos galimas tik tada, kai, įvertinamos ne vien nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės, tačiau jo asmenybę apibūdinančių duomenų visuma. Prokurorės nuomone, apylinkės teismas pagrįstai nurodė, kad nuteistasis A. B. daro pažangą bei stebimi teigiami asmenybės pokyčiai, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų ar teisės pažeidimų, todėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. gruodžio 31 d. nutartis yra pagrįsta, teisėta ir jos naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

6. Skundas atmetamas.

7. Skunde nuteistasis A. B. nesutinka su skundžiama teismo nutartimi, kuria atsisakyta tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos, nurodo, kad apylinkės teismo sprendimas yra nepagrįstas, nepakankamai motyvuotas, priimtas formaliai, neįvertinus visų reikšmingų faktinių ir teisinių aplinkybių. Tačiau skundą nagrinėjantis apygardos teismas su tuo nesutinka.

8. Apygardos teismas, išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą nutartį, bei susipažinęs su nuteistojo asmens byla sprendžia, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą ir pateikė išsamius argumentus, kuriais grindžia sprendimą netvirtinti Komisijos išvadą.

9. BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo, tie, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Lygtinis paleidimas taikomas teismui padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Taigi, pagal minėtą teisinį reglamentavimą sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo būtina atsižvelgti į atliktą tam tikrą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį (t. y. formalųjį pagrindą) bei įvertinti, ar yra materialusis pagrindas – galimybė daryti išvadą, kad nuteistąjį įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą.

10. Apylinkės teismas nustatė, kad A. B. du trečdalius jam skirtos laisvės atėmimo bausmės buvo atlikęs 2023 m. lapkričio 30 d. Spręsdamas, ar yra materialusis pagrindas taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, apylinkės teismas įvertino nuteistojo įvykdytas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nusikalstamo elgesio riziką, elgesį bausmės atlikimo metu, kitas reikšmingas aplinkybes: nuteistojo asmenybę, ankstesnius teistumus, kriminogeninius veiksnius, nusikaltimo sunkumą, pastangas atlyginti žalą

11. Iš 2025 m. lapkričio 15 d. Socialinio tyrimo išvados matyti, kad A. B. deda pastangas savo elgesį koreguoti teigiama linkme: įkalinimo įstaigoje dirbo, pradėjo vykdyti individualią veiklą. Pusiaukelės namuose pažeidimų nedaro, sportuoja, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Lankė intervencines programas, nukreiptas į smurtinio elgesio valdymą; išlaiko anksčiau stebėtus teigiamus elgesio pokyčius, pagerėjusį kritinį mąstymą, matyti, kad nuteistasis linkęs ieškoti konstruktyvių problemų sprendimo būdų, valdyti kylančias neigiamas emocijas, taip pat motyvuotas išlaikyti blaivybę; vykdo lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijas, skatintas 7 kartus. Su reikšmingomis gyvenimo sąlygų problemomis nesusiduria, reguliariai išleidžiamas trumpalaikėms išvykoms į deklaruojamą gyvenamąją vietą. Svarstymo metu A. B. galiojančių nuobaudų neturėjo (šiuo metu vyksta teisminis procesas pagal A. B. skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Panevėžio kalėjimo viršininko 2025 m. kovo 5 d. sprendimo dėl drausminės nuobaudos skyrimo už netinkamą elgesį su įkalinimo įstaigos darbuotojais.). Tačiau per visą bausmės atlikimo laiką 11 kartų pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus. Jo padaryti pažeidimai pataisos įstaigoje nebuvo smulkaus pobūdžio (įžūlus elgesys su pareigūnais, teisėtų pareigūnų nurodymų nevykdymas bei necenzūrinių žodžių vartojimas, neleistinų daiktų turėjimas). Tai rodo, kad teigiami nuteistojo pokyčiai nevyko nuosekliai ir kryptingai.

12. Vertinant nuteistojo asmenybę, svarbu tai, kad visi nusikaltimai, už kuriuos A. B. buvo teisiamas, yra smurtiniai, susiję su poveikiu asmens sveikatai ir (ar) gyvybei. Šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už labai sunkų nusikaltimą - nužudymą, prieš tai buvo nuteistas už chuliganizmą ir nesunkų sveikatos sutrikdymą, tačiau, pritaikius amnestijos įstatymą, jis buvo atleistas nuo bausmės atlikimo. 2014 m. gruodžio 4 d. teismo nutartimi, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą šalims susitaikius.

13. Nuteistojo A. B. nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką yra žema, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nustatyta vidutinė smurtinio elgesio rizika ir vidutinė didelės žalos rizika pažįstamiems suaugusiems. Kaip teisingai nurodyta skundžiamoje teismo nutartyje, šis veiksnys yra labai svarbus vertinant nuteistojo padarytą pažangą, nes nuteistojo daryti nusikaltimai buvo smurtiniai. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad bausmės atlikimo metu nėra fiksuota pažeidimų, susijusių su fizinės agresijos naudojimu ar alkoholio vartojimu, tačiau vis dar stebimi tokie dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kaip impulsyvaus elgesio apraiškos, konfliktų valdymo įgūdžių stoka, nepakankamas probleminių sričių, susijusių su individualiomis psichologinėmis charakteristikomis, atpažinimas, todėl pasikeitus aplinkybėms laisvėje (pvz. vartotų alkoholį, patektų į desocializuojančią aplinką, susidurtų su kitų provokuojančių elgesiu ar jį netenkinančiomis socialinėmis situacijomis), žalos rizika gali didėti. Siekiant išlaikyti pozityvių pokyčių tendencijas bei teigiamą pakartotinio smurtinio elgesio rizikos valdymo dinamiką, būtinos tolesnės nuteistojo pastangos ugdyti kritinį mąstymą, lavinti konfliktų ir tarpasmeninių santykių problemų valdymo įgūdžius, stiprinti savikontrolę, gerinti pasekmių suvokimą bei išlaikyti orientaciją į prosocialų gyvenimo būdą.

14. Aptartomis aplinkybėmis aukštesnysis teismas pritaria skundžiamos nutarties išvadai, kad šiuo metu nėra pakankamo pagrindo daryti išvadą, kad A. B. pataisos procesas jau yra pakankamas ir užtikrinantis, jog būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Skundo argumentai, kad savanoriškai moka priteistą žalą, likusi neatliktos laisvės atėmimo bausmė dalis nedidelė, nevartoja alkoholio, nerūko, turi darbą, palaiko ryšius su šeima ir kt., nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, kad nuteistojo pataisos procesas dar turi būti tęsiamas struktūruotoje aplinkoje nuteistajam maksimaliai siekiant teigiamos elgesio korekcijos.

15. Apygardos teismas sprendžia, jog šiuo metu nuteistojo elgesio teigiamų pokyčių negalima vertinti kaip pakankamų ir ilgalaikių, todėl lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos šiuo metu vis dar neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo. Taigi, skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo A. B. skundą ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. gruodžio 31 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.