Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo teisėja Kristina Latožienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo A. B. skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. gruodžio 12 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta patvirtinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Panevėžio kalėjimo lygtinio paleidimo komisijos 2024 m. lapkričio 19 d nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini)taikyti nuteistajam A. B. lygtinį paleidimą iš bausmės atlikimo vietos, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. B. Panevėžio apygardos teismo 2017 m. kovo 21 d. nuosprendžiu buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) metų. Bausmės pradžia – 2016 m. liepos 30 d., bausmės pabaiga – 2027 m. liepos 30 d.

2. 2024 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini)Lietuvos kalėjimų tarnybos Panevėžio kalėjimo Lygtinio paleidimo komisija (toliau – Komisija) nutarė nuteistajam A. B. taikyti lygtinį paleidimą iš bausmės atlikimo vietos.

3. Skundžiama nutartimi apylinkės teismas atsisakė patvirtinti Komisijos 2024 m. lapkričio 19 d nutarimą taikyti nuteistajam A. B. lygtinį paleidimą iš bausmės atlikimo vietos motyvuodamas tuo, kad įvertinus visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes konstatuoti, kad taikant lygtinį paleidimą bus užtikrinti bausmės tikslai bei teisingumo principas, negalima. Teismas pažymėjo, jog minimos aplinkybės neleidžia teigti, kad šiuo metu A. B. taikant lygtinį paleidimą jis laikytųsi įstatymų ir nebedarytų naujų nusikalstamų veikų.

4. Skundu nuteistasis prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio 2024 m. gruodžio 12 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos 2024 m. lapkričio 19 d nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini)taikyti jam lygtinį paleidimą iš bausmės atlikimo vietos.

4.1 Skunde detaliai cituojami skundžiamos teismo nutarties motyvai. Teigiama, kad Komisijos nutarime yra įvertintos tinkamai jį, t. y. A. B. charakterizuojančios savybės, dėl ko buvo priimtas pagrįstas sprendimas taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos įstaigos.

4.2 Manoma, kad šiuo atveju, pirmos instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad nuteistojo elgesio vis dar neįmanoma koreguoti neizoliavus jo nuo visuomenės ir taipogi nepagrįstai motyvavo, jog A. B. dar turi koreguoti savo elgesį būdamas izoliuotas nuo visuomenės.

4.3 Skunde pažymima, kad nuteistasis jau yra įsiliejęs į visuomenę, laisvėje vykdo darbinę veiklą, vaikšto į renginius, važinėja į savo namus, rūpinasi sunkiai onkologine liga sergančia mama, moka valstybei mokesčius bei moka teismo priteistą ieškinį žalai atlyginti.

4.4 Pažymima, kad nuteistasis yra atlikęs teismo paskirtos bausmės dalį ir egzistuoja formalus pagrindas jam taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos įstaigos. Tuo remiantis pažymima, kad vienas iš BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų – kaltininko nubaudimas yra pasiektas.

5. Tikinama, kad teismo išvados remiantis OASys metodika yra grindžiamos prielaidomis apie galimą nuteistojo elgesį ateityje. Pažymima, kad OASys išvadas vertino ir Komisija, bet ji buvo priešingos nuomonės nei teismas. Nuteistojo vertinimu bendro pobūdžio prielaidos apie numanomą jo elgesį ateityje negali lemti teismo sprendimo, kadangi prielaidos prieštarauja baudžiamosios politikos, teisingumo ir protingumo principams. Skunde nurodoma, kad teismas savo išvadas privalo grįsti patikimais įrodymais.

6. Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo ir kitų prašymų negauta.

7. Nuteistojo skundas atmetamas.

8. Skundą nagrinėjantis teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundo argumentus, Komisijos 2024 m. lapkričio 19 d nutarimą Nr. RV-21-2368, skundžiamą teismo nutartį, socialinio tyrimo išvadą bei kitą teismui pateiktą medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes, kurios reikšmingos darant išvadą apie tai, ar yra pagrindas nuteistajam taikyti Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. nuostatas, ar ne. Teismas tinkamai įvertino nuteistojo A. B. asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu, charakteristiką, nusikalstamo elgesio riziką, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, pobūdį bei kitas reikšmingas aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistasis A. B. šiuo metu dar negali būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

9. Nuteistasis nesutikdamas su skundžiama nutartimi, teigia, kad yra visos sąlygos taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą, o skundžiamoje nutartyje nurodyta argumentacija yra subjektyvi ir nepagrįsta. Aukštesniojo teismo vertinimu, nutartyje nurodyti išsamūs atsisakymo tvirtinti Komisijos priimtą nutarimą motyvai. Nutartis yra argumentuota, priimta įvertinus tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį A. B. charakterizuojančias ir lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, laikantis Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintų reikalavimų. Be to, tinkamai išaiškintos ir BVK nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo institutą. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.

10. BVK 82 straipsnio 11 dalies 3 punkte numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

11. Teismų praktikoje yra nustatyta, kad BVK yra įtvirtinti tik formalieji lygtinio paleidimo kriterijai, o materialaus pagrindo vertinimas yra teismo prerogatyva. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju tik teismas sprendžia, ar yra pagrindas paleisti asmenį lygtinai, neatlikus visos jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, tačiau leidžiant ją atlikti neizoliuotam nuo visuomenės.

12. Kaip teisingai nurodoma skunde, byloje esantys duomenys patvirtina, jog A. B. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tačiau priešingai nei nurodoma skunde, įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. BVK 82 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, dar turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai – žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga riziką mažinant, kai nustatyta rizika nepriskiriama žemai.

13. Įvertinus visą skundui nagrinėjimui pateiktą medžiagą, atkreiptinas dėmesys, jog skundžiamoje nutartyje buvo atsižvelgta į teigiamai apeliantą charakterizuojančias aplinkybes: dirba, dengia turimus įsiskolinimus, pagal galimybes stengiasi dalyvauti sociokultūrinėse veiklose, laisvalaikiu sportuoja, išlaiko teigiamą elgesio dinamiką, stebimi teigiami pokyčiai, pakartotinio nusikalstamumo rizika išlieka maža, kad jo apsauginiai, riziką mažinantys veiksniai (motyvuotas užsiimti darbine veikla, turi darbo vietą; palaikantys santykiai su šeima, drauge; stebima motyvacija dengti turimus įsiskolinimus), elgesys bausmės atlikimo metu (perkeltas į Panevėžio kalėjimo Pusiaukelės namus, demonstruoja teigiamas nuostatas taikomos priežiūros atžvilgiu).

14. Aukštesnės instancijos teismas neabejoja, kad tiek skunde, tiek skundžiamoje nutartyje nurodytos aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau teismo vertinimu, šiuo metu nuteistasis iš esmės elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo ir vien tik tai nėra pakankamas pagrindas spręsti, kad nuteistasis jau padarė akivaizdžią pažangą, mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Be to, teismas pažymi, kad pozityvi nuteistojo elgesio korekcija atskleidžia ir tai, kad šiuo atveju taikoma bausmė yra efektyvi. Visgi, pagrindo šiuo metu nuteistojo padėtį dar labiau lengvinti taikant lygtinį paleidimą nėra.

15. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, bet ir jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma.

16. Pritariant apylinkės teismo argumentams, aukštesniajam teismui abejonių dėl nuteistojo akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką kelia tai, kad nuteistasis net dešimt kartų pažeidė nustatytą elgesio tvarką, drausmine tvarka baustas penkis kartus, taigi pagrįstai abejotina nuteistojo nepriekaištingu elgesiu. Siekiant tinkamai nustatyti jo daromą pažangą turi būti atsižvelgiama į nuteistojo elgesį visos bausmės atlikimo metu.

17. Pritariant pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytomis išvadoms ir atsakant į skundo ar­gumentus, kad A. B. atliko didesnę nei 2/3 bausmės dalį, atkreiptinas dėmesys į tai, kad neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis padarytos nusikalstamos veikos kontekste vis dar yra di­delė ir negali būti visiškai sumenkinama. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas ir tai reiškia, kad jis dėl padarytos nu­sikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus su­varžymus bei kitas neigiamas pasekmes. Ape­lia­cinės instancijos teismo vertinimu, šiuo metu atliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, kad bausmė nuteis­ta­jam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų.

18. Pažymėtina, jog sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, turi būti įvertinta nuteistojo asmenybę apibūdinančių duomenų visuma, kuri betarpiškai apima ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, turimas drausmines nuobaudas, kriminogeninius rizikos veiksnius ir kitas nuteistojo resocializacijai įtakos turinčias aplinkybes. Priešingai nei teigiama skunde, tokio pobūdžio bylose iš esmės yra prognozuojamas asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Nors vertinimas yra nukreiptas į ateitį, tačiau tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje ir jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Pastebėtina tai, kad įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo požiūris į padarytą nusikaltimą, taip pat kokia bausmės dalis yra atlikta. Tai reiškia, kad turi būti įvertinta ir tai, jog A. B. laisvės atėmimo bausmę atlieka už nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, t. y. laisvės atėmimo bausmę A. B. atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą. A. B. praeityje teistas, taip pat už smurtinio pobūdžio nusikaltimus. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo (ne)taikymo, asmens nusikalstama veika vertinama tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir jų pokytį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Nusikalstamos veikos vertinimas kitų byloje esančių aplinkybių visumoje, neišskiriant jo, kaip esminio kriterijaus, įstatymo nėra draudžiamas, svarstant lygtinio paleidimo taikymo galimybę ir nelaikytina dvigubu bausmę atliekančio asmens baudžiamumu.

19. Bausmių tikslai yra numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje. Bausmės tikslai yra: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo (BK 41 straipsnio 2 dalies 1 punktas), atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas (BK 41 straipsnio 2 dalies 3 punktas), paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų (BK 41 straipsnio 2 dalies 4 punktas) ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Tam, kad būtų galima spręsti, jog bausmės tikslai pasiekti ir teisingumas įvykdymas, iš bylos medžiagos turi būti galimybė daryti neabejotiną išvadą, jog nuteistasis yra pakankamai paveiktas jam paskirtos bausmės ir jo elgesys yra pakankamai pasikeitęs, kad asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals. Nagrinėjamu atveju, dar nėra galimybės konstatuoti, jog ateityje apeliantas nenusikals ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

20. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą svarbu atsižvelgti ne tik į nuteistojo, tačiau ir į visuomenės interesą - kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nu­baus­tas bei atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri būtų adekvati jo padarytos veikos sunkumui ir pa­veiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis.

21. Įvertinus visas aptartas aplinkybes konstatuotina, kad teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami laisvės atėmimo vietų įstaigoje, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteis­ta­jam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Aukštesnės instancijos teismas nenus­tatė objektyvių ir reikšmingų aplinkybių, dėl kurių apylinkės teismo sprendimas atsisakyti tvirtinti nuteistajam lygtinį paleidimą laisvės atėmimo vietų įstaigos negalėtų būti vertinamas kaip teisėtas ir pa­grįs­tas, todėl nuteistojo skundas atmetamas, o Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. gruodžio 12 d. nutartis paliekama nepakeista.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistojo A. B. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. gruodžio 12 d. nutartį.

Ši nutartis neskundžiama.