- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-31
- Bylos Nr.
- T-1451-1082/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-35882-2016-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rita Dirkė
- Nuteistasis
- A. B.
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rita Dirkė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. gruodžio 8 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nuteistojo A. B. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos patvirtinimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
A. B. 2017 m. kovo 21 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 11 metų. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2016 m. liepos 30 d. iki 2017 m. kovo 20 d. Suimtas 2016 m. liepos 30 d.
Bausmės pradžia – 2016 m. liepos 30 d., bausmės pabaiga – 2027 m. liepos 30 d., ²/₃ paskirtos bausmės laiko atliko 2023 m. lapkričio 30 d.
Žemesnės instancijos teismas
Lygtinio paleidimo komisija 2025 m. gruodžio 8 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė nuteistajam A. B. taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Sprendimas motyvuojamos tuo, kad nuteistasis jau yra atlikęs didelę dalį bausmės, įkalinimo įstaigoje dirbo, pradėjo vykdyti individualią veiklą, Pusiaukelės namuose pažeidimų nedaro, išlaiko orientaciją į socialiai priimtinų prielaidų kūrimą: dirba, sportuoja, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Lankė intervencines programas, nukreiptas į smurtinio elgesio valdymą. Išlaiko anksčiau stebėtus teigiamus elgesio pokyčius, pagerėjusį kritinį mąstymą, matyti, kad nuteistasis linkęs ieškoti konstruktyvių problemų sprendimo būdų, valdyti kylančias neigiamas emocijas, taip pat motyvuotas išlaikyti blaivybę. Vykdo lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijas, skatintas 7 kartus. Atsižvelgiant į tai, Komisijos nuomone, nuteistasis atitinka Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnyje numatytus materialiuosius lygtinio paleidimo kriterijus, ir mano, jog jam bus lengviau adaptuotis visuomenėje, jei jis toliau bausmę atliks neizoliuotas nuo visuomenės.
Atsiliepimas
Prokuroras atsiliepimu siūlė netvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. gruodžio 8 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nuteistojo A. B. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Atsiliepime nurodo, kad įvertinus nuteistojo asmenybę apibūdinančių duomenų visumą, esami teigiami pokyčiai dar nėra pakankami, jog būtų galima taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą.
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimas netvirtinamas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo, tie, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Lygtinis paleidimas taikomas teismui padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo būtina atsižvelgti į atliktą tam tikrą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį (t. y. formalųjį pagrindą) bei įvertinti, ar yra materialusis pagrindas – galimybė daryti išvadą, kad nuteistąjį įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą.
Kaip matyti iš teismui pateikto Lygtinio paleidimo komisijos nutarimo ir nuteistojo asmens bylos medžiagos, nuteistasis A. B. yra atlikęs lygtinio paleidimo klausimo svarstymui privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį. Taigi, formalus nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo pagrindas yra, tačiau be pastarojo, kaip minėta, būtinas ir materialus lygtinio paleidimo taikymo pagrindas, kurį sudaro įvykdytos individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytos priemonės, nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu, kitos reikšmingos aplinkybės: nuteistojo asmenybė, ankstesni teistumai, kriminogeniniai veiksniai, nusikaltimo (-ų) sunkumas, neatlikta bausmės dalis, ankstesnis lygtinio paleidimo, bausmės vykdymo atidėjimo taikymas, žalos atlyginimas.
Pagal susiformavusią teismų praktiką, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos galimas tik tada, kai, įvertinus visas reikšmingas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jo gebėjimą prisitaikyti laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę apibūdinančius duomenis ir kt.), yra pakankamas pagrindas manyti, kad nuteistasis yra pasitaisęs, jo resocializacija gali būti tęsiama nebeatliekant bausmės izoliacijoje nuo visuomenės, o toks paleidimas atitinka bausmės tikslus ir teisingumo principą. Be to, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, būtina visapusiškai atsižvelgti ir į nusikalstamos veikos sunkumą bei pavojingumą, BK 41 straipsnyje nustatytų bausmės tikslų įgyvendinimą, kuris siejamas su nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri turėtų realų poveikį jo elgesiui, skatintų laikytis įstatymų, nenusikalsti ateityje ir užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą.
Motyvuojamoji dalis
Įvertinus teismui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais A. B. asmenybės pokyčiais teismui nekyla: jis jau yra atlikęs didelę dalį bausmės, įkalinimo įstaigoje dirbo, pradėjo vykdyti individualią veiklą, Pusiaukelės namuose pažeidimų nedaro, išlaiko orientaciją į socialiai priimtinų prielaidų kūrimą: dirba, sportuoja, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais; lankė intervencines programas, nukreiptas į smurtinio elgesio valdymą; išlaiko anksčiau stebėtus teigiamus elgesio pokyčius, pagerėjusį kritinį mąstymą, matyti, kad nuteistasis linkęs ieškoti konstruktyvių problemų sprendimo būdų, valdyti kylančias neigiamas emocijas, taip pat motyvuotas išlaikyti blaivybę; vykdo lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijas, skatintas 7 kartus. Paminėtos aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja A. B.ir patvirtina, kad savo elgesį jis stengiasi koreguoti teigiama linkme, užsiimti prasminga veikla, tačiau šie duomenys, įvertinus juos nuteistąjį bei jo elgesio pokyčius charakterizuojančių aplinkybių visumoje, lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos taikymui vis dar nėra pakankami.
Pastebėtina, kad teismui pateikti bylos duomenys rodo ne tik teigiamai nuteistąjį A. B. charakterizuojančias aplinkybes. Kaip matyti iš teismui pateiktų duomenų, nors nuteistasis A. B. svarstymo metu galiojančių nuobaudų ir neturėjo, tačiau per visą bausmės atlikimo laiką 11 kartų pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus. Jo padaryti pažeidimai pataisos įstaigoje nebuvo smulkaus pobūdžio (įžūlus elgesys su pareigūnais, teisėtų pareigūnų nurodymų nevykdymas bei necenzūrinių žodžių vartojimas, neleistinų daiktų turėjimas). Paskutinį kartą drausmine tvarka A. B. baustas 2025 m. kovo 5 d. už netinkamą elgesį su įkalinimo įstaigos darbuotojais, jam skirta drausminė nuobauda – vienos bazinės socialinės išmokos dydžio įmoka į fondą, kuri buvo įvykdyta 2025 m. kovo 7 d. Minėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje nuteistasis A. B. yra linkęs pažeidinėti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms laisvės atėmimo vietų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti asmenį, yra vienodai svarbi. Šie duomenys patvirtina, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas, jo teigiami elgesio pokyčiai nevyko nuosekliai ir kryptingai, todėl nėra pagrindo vienareikšmiškai teigti, jog šiuo metu jis gali būti sėkmingai taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, taikant tik priežiūrą.
A. B. laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą. Jo pirmasis teistumas buvo už chuliganizmą ir nesunkų sveikatos sutrikdymą, tačiau, pritaikius amnestijos įstatymą, jis buvo atleistas nuo bausmės atlikimo. 2014 m. gruodžio 4 d. teismo nutartimi, nuteistasis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, šalims susitaikius. Šiuo metu jis atlieka laisvės atėmimo bausmę už nužudymą. Taigi, visi nuteistojo padaryti nusikaltimai yra smurtinio pobūdžio, susiję su poveikiu asmens sveikatai ir (ar) gyvybei, ir sudaro nuteistajam būdingą nusikalstamo elgesio modelį. Pažymėtina, kad dėl paskutinės nusikalstamos veikos nuteistasis savo kaltės nepripažino. Iš bylos duomenų matyti, jog ankstesni teismų sprendimai ir jam taikytos teisinės priemonės nuteistojo elgesio nepakeitė, nes jis ir toliau darė nusikalstamas veikas, kas, teismo vertinimu, akivaizdžiai rodo jo netinkamą požiūrį į visuomenėje priimtas moralės ir elgesio normas. Nors nusikalstama veika, už kurią šiuo metu atliekama laisvės atėmimo bausmė, buvo padaryta išnykus teistumui, vis dėlto pabrėžtina, kad nuteistasis yra nubaustas už labai sunkų nusikaltimą. Be to, vertinant ankstesnes jo nusikalstamas veikas, konstatuotina nusikaltimų sunkėjimo tendencija, kuri didina nuteistojo pavojingumą visuomenei ir leidžia daryti išvadą, jog šios veikos nebuvo atsitiktinės, jos yra nuoseklaus, jam būdingo nusikalstamo elgesio rezultatas. Teismo vertinimu, šių aplinkybių visuma patvirtina, kad nuteistojo A. B. pataisos procesas dar nėra pasibaigęs ir turi būti tęsiamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, pasitelkiant joje dirbančių specialistų priemones.
Toliau pažymėtina, kad socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistojo teigimu, būdamas laisvėje jis pragyvendavo iš savo uždirbto atlyginimo, turėjo nuolatinį pajamų šaltinį, įsiskolinimų neturėjo. Kaip matyti iš bylos, jis įkalinimo įstaigoje pragyvendavo iš savo uždirbto atlyginimo, tačiau esant poreikiui finansiškai padėdavo ir artimieji. Teismui pateiktoje medžiagoje nurodoma, jog teismo nuosprendžiu priteisti civiliniai ieškiniai 70 532 Eur sumai buvo mokami iš darbo užmokesčio, nuteistasis tikisi, kad dirbant už įkalinimo įstaigos ribų esamas skolas galės atiduoti kiek sparčiau ir motyvuotas tai daryti. Taip pat 2025 m. balandžio 28 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų įsakymu nutarta išieškoti iš nuteistojo 4257,12 Eur žalos atlyginimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos naudai. Pažymėtina, kad socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistasis parodė mobiliajame telefone turimą banko sąskaitos išrašą, nenurodant laikotarpio, jog dengia turimus įsiskolinimus savanoriškai, tačiau byloje tai patvirtinančių duomenų nėra. Priešingai, teismas iš antstolės išsireikalavo duomenis, kurie paneigia nuteistojo paaiškinimus apie savanorišką įsiskolinimo dengimą – antstolė nurodė, jog A. B. savanoriškai lėšų į antstolės depozitinę sąskaitą nemokėjo, iki 2025 m. spalio 10 d. tiesiog buvo privalomai nuskaičiuojama tam tikra dalis nuo darbo užmokesčio, dar dalis lėšų buvo nurašyta iš nuteistojo sąskaitos. Iš teismo turimų duomenų matyti, kad A. B. privalo išmokėti 70 532 Eur, tačiau per visą bausmės atlikimo laikotarpį yra atlyginęs tik nežymią dalį – 1 549,99 Eur. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas nesutinka su socialinio tyrimo išvadoje nurodyta aplinkybe, kad nuteistasis yra motyvuotas vykdyti turimus finansinius įsiskolinimus, nes iš byloje esančių duomenų matyti, kad jis pats asmeniškai nededa pakankamų pastangų, kad būtų kuo greičiau sumokėti turimi įsiskolinimai.
Toliau pažymėtina, kad A. B. pirminio ir vėlesnių vertinimų metu buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, o nuo 2022 m. lapkričio 23 d. atlikto vertinimo nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog vertinant nuteistojo smurtinio elgesio riziką pagal HCR metodiką, nustatyta išliekanti vidutinė smurtinio elgesio rizika. Teismo vertinimu, pastarasis veiksnys yra labai svarbus vertinant nuteistojo padarytą pažangą, nes nuteistojo daryti nusikaltimai buvo smurtiniai. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis yra motyvuotas keisti savo elgesį, deda į tai pastangas, bausmės atlikimo metu nėra fiksuojama pažeidimų, susijusių su fizinės agresijos naudojimu ar alkoholio vartojimu, tačiau pasikeitus aplinkybėms laisvėje (pvz. vartotų alkoholį, patektų į desocializuojančią aplinką, susidurtų su kitų provokuojančių elgesiu ar jį netenkinančiomis socialinėmis situacijomis), žalos rizika gali didėti. Taigi, šiuo metu dar tik keliamos prielaidos apie smurtinio elgesio rizikos mažėjimo tendencijas, tačiau neabejotinos išvados, kad nuteistasis jau yra padaręs akivaizdžią pažangą šioje srityje, negalima daryti.
Teismas pastebi, kad socialinio tyrimo išvadoje vis dar stebimi dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kaip impulsyvaus elgesio apraiškos, konfliktų valdymo įgūdžių stoka, nepakankamas probleminių sričių, susijusių su individualiomis psichologinėmis charakteristikomis, atpažinimas, atskleidžia vis tik ne maksimalią galimą nuteistojo elgesio korekciją. O atsižvelgiant į nuteistojo elgesį viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu, ypač į padarytus vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus, vis dar egzistuojantys kriminogeniniai veiksniai ne tik, kad gali, bet ir privalo būti koreguojami, tik tokiu atveju teigiama ilgalaikė nuteistojo elgesio dinamika leistų teismui spręsti, kad jau yra pagrindas taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Visa tai neleidžia teismui daryti išvados dėl išskirtinai teigiamo nuteistojo elgesio, priešingai, teismas, atsižvelgęs į aptartas aplinkybes, daro išvadą, jog nuteistojo pataisos procesas dar turi būti tęsiamas struktūruotoje aplinkoje nuteistajam maksimaliai siekiant teigiamos elgesio korekcijos. Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.
Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę (šiuo atveju 11 metų laisvės atėmimo), kadangi, skirdamas bausmę, teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai (veikoms) ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Nors nuteistasis atliko daugiau kaip du trečdalius jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, tačiau šiuo metu nėra pakankamo pagrindo daryti vienareikšmę išvadą, kad jo pataisos procesas jau yra pakankamas ir užtikrinantis, jog būdamas nestruktūruotoje aplinkoje, galimos probacijos laikotarpiu, jis laikysis įstatymų ir ateityje nenusikals. Pažymėtina ir tai, kad nors neatliktos bausmės dalies dydis, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo, nėra lemiamas kriterijus, tiesiogiai nulemiantis sprendimą, šios aplinkybės reikšmė taip pat negali būti visiškai ignoruojama. Bausmės paskyrimas pats savaime nesukelia teisinių padarinių – bausmė turi būti realiai vykdoma ir veiksminga, o vienas iš jos tikslų yra kaltininko nubaudimas, t. y. pareiga dėl padarytos nusikalstamos veikos patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Atsižvelgiant į tai, minėtos aplinkybės turi būti vertinamos visų nuteistąjį A. B. apibūdinančių duomenų visumoje, kuri šiuo metu nesudaro pagrindo išvadai, jog atlikta bausmės dalis turėjo pakankamą poveikį jo elgesiui ir užtikrina, kad ateityje jis nebedarys naujų nusikalstamų veikų.
Teismo vertinimu, nors nuteistasis A. B. daro pažangą bei stebimi teigiami asmenybės pokyčiai, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų ar teisės pažeidimų. Nuteistojo dedamos pastangos koreguojant savo nusikalstamą elgesį nedavė pakankamų rezultatų, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Visi nuteistojo teigiami pokyčiai, kurie atitinka įprastą žmogaus elgesį ir nėra laikytini kažkuo ypatingais ar itin reikšmingais bei ilgalaikiais, yra susiję tik su nuteistojo buvimu pataisos namuose ir šia aplinka, todėl tvirtinti, kad šiuo metu lygtinai paleidus A. B. jam taikytina probacija pasiektų tikslą, nėra pagrindo.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad visuma aptartų aplinkybių šiuo metu nesuteikia pagrindo manyti, jog nuteistasis per bausmės atlikimo laiką būtų taip pasikeitęs, kad jį toliau būtų įmanoma taisyti neizoliuotą nuo visuomenės bei jis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų. Tokiu būdu taikyti nuteistajam A. B. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos šiuo metu nėra pagrindo, todėl Lygtinio paleidimo komisijos nutarimas netvirtinamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Netvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. gruodžio 8 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nuteistojo A. B. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nurašo gavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.