Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rita Dirkė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Lygtinio paleidimo komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos taikymo nuteistajam A. B. patvirtinimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. 2017 m. kovo 21 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 11 metų. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2016 m. liepos 30 d. iki 2017 m. kovo 20 d. Suimtas 2016 m. liepos 30 d.

Bausmės pradžia – 2016 m. liepos 30 d., bausmės pabaiga – 2027 m. liepos 30 d., atliko daugiau nei ²/₃ paskirtos bausmės laiko (²/₃ – 2023 m. lapkričio 30 d.), 2023 m. lapkričio 13 d. faktiškai atliko 7 metus 3 mėnesius 14 dienų paskirtos bausmės.

2023 m. lapkričio 15 d. nutarimu Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Lygtinio paleidimo komisija (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarė nuteistajam A. B. taikyti lygtinį paleidimą iš bausmės atlikimo vietos. Savo sprendimą komisija motyvavo tuo, kad nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išlieka žema, ankstesnėse įkalinimo vietose atliktais vertinimais nuteistasis įsitraukė į resocializacijos procesą, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse ir tikslinėse intervencinėse priemonėse, atlikdamas bausmę buvo ir yra motyvuotas darbinei veiklai, įgijo dvi profesines kvalifikacijas, buvo stebima teigiama nuteistojo elgesio dinamika, atvykęs į Pusiaukelės namus, išlaiko teigiamą elgesio dinamiką, nedaro nuobaudų, šiuo metu dirba ir yra motyvuotas įsitraukti į darbinę veiklą lygtinio paleidimo atveju arba atlikus laisvės atėmimo bausmę, išlaiko motyvaciją keisti alkoholio vartojimo įpročius, kad apsauginiai, riziką mažinantys veiksniai (motyvuotas užsiimti darbine veikla, turi darbo pasiūlymą, palaikantys santykiai su artimaisiais ir drauge, motyvacija siekti teigiamų pokyčių, atsiakyti alkoholio, pastaruoju metu demonstruojamos teigiamos nuostatos taikomos priežiūros atžvilgiu) ir kitos reikšmingos aplinkybės (bausmę atlieka (duomenys neskelbtini) specializuoto atvirojo tipo bausmės atlikimo vietoje (Pusiaukelės namuose), nuteistajam 13 kartų buvo suteiktos trumpalaikės išvykos parvykti į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus, pažeidimų nefiksuota) sudaro pagrindą manyti, kad A. B. laikysis įstatymų ir nenusikals.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimas netvirtinamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo, tie, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Lygtinis paleidimas taikomas teismui padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo būtina atsižvelgti į atliktą tam tikrą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį (t. y. formalųjį pagrindą) bei įvertinti, ar yra materialusis pagrindas – galimybė daryti išvadą, kad nuteistąjį įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą.

Pagal susiformavusią teismų praktiką, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą. Be to, sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus teismui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais A. B. asmenybės pokyčiais, teismui nekyla: jis neturi galiojančių drausminių nuobaudų, septynis kartus skatintas už aktyvų dalyvavimą programose, gerą elgesį ir sąžiningą darbą, lygtinio paleidimo atveju turi patvirtintą gyvenamąją vietą, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse ir tikslinėse intervencinėse priemonėse, palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais, jam buvo suteikta teisė vykti be sargybos ar be palydos už pataisos įstaigos ribų, jis buvo perkeltas į specializuoto atvirojo tipo bausmės atlikimo vietą (Pusiaukelės namus). Paminėtos aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja A. B.ir patvirtina, kad savo elgesį jis stengiasi koreguoti teigiama linkme, užsiimti prasminga veikla, tačiau šie duomenys, įvertinus juos nuteistąjį bei jo elgesio pokyčius charakterizuojančių aplinkybių visumoje, lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos taikymui vis dar nėra pakankami.

Pastebėtina, kad teismui pateikti bylos duomenys rodo ne tik teigiamai nuteistąjį A. B. charakterizuojančias aplinkybes. Kaip matyti iš teismui pateiktų duomenų, nors nuteistasis A. B. svarstymo metu galiojančių nuobaudų ir neturėjo, tačiau per visą bausmės atlikimo laiką dešimt kartų pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus. Padaryti pažeidimai pataisos įstaigoje nebuvo smulkaus pobūdžio (įžūlus elgesys su pareigūnais, teisėtų pareigūnų nurodymų nevykdymas bei necenzūrinių žodžių vartojimas, neleistinų daiktų turėjimas), tai rodo, kad net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje A. B. turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms laisvės atėmimo vietų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti asmenį, yra vienodai svarbi. Šie duomenys patvirtina, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas, jo elgesys teigiama linkme nebuvo koreguojamas nuosekliai ir tendencingai, todėl negalima daryti vienareikšmės išvados, jog nuteistasis jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

A. B. laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą. Pirmasis teistumas buvo fiksuotas už chuliganizmą ir nesunkų sveikatos sutrikdymą, pritaikius amnestijos įstatymą nuo bausmės buvo atleistas. Vėliau, 2014 m. gruodžio 4 d. teismo nutartimi nuteistasis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. O šiuo metu nuteistasis atlieka bausmę už nužudymą. Taigi, visi įvykdyti nusikaltimai buvo smurtinio pobūdžio, susiję su poveikiu asmens sveikatai ir/ar gyvybei. Visi nusikaltimai yra nuteistajam būdingo nusikaltimų modelio dalis. Dėl pastarosios nusikalstamos veikos nuteistasis kaltės nepripažįsta. Kaip matyti, ankstesni teisminiai procesai nuteistojo elgesiui įtakos nepadarė, nes jis ir toliau vykdė nusikaltimus, kas, teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Nors nusikalstamą veiką, už kurią šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, padarė teistumui išnykus, tačiau pažymėtina, kad bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą. Be to, kaip matyti iš ankščiau aptartų nuteistojo įvykdytų nusikalstamų veikų, stebimas daromų nusikalstamų veikų sunkėjimas, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei ir sudaro pagrindą manyti, jog nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės, tačiau nuteistajam būdingo nusikalstamo elgesio pasekmė. Teismo vertinimu, šie duomenys pagrindžia, kad pataisos procesas nuteistajam A. B. dar nėra baigtas ir turėtų būti tęsiamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, pasitelkiant ten dirbančius specialistus.

Toliau pažymėtina, kad socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistais būdamas laisvėje pragyvendavo iš savo uždirbto atlyginimo, turėjo nuolatinį pajamų šaltinį, įsiskolinimų neturėjo. Įkalinimo įstaigoje pragyvendavo iš savo uždirbto atlyginimo, tačiau esant poreikiui finansiškai padėdavo ir artimieji. Teismo nuosprendžiu priteisti ieškiniai 70 532 Eur sumai, byloje nėra duomenų, kokia įsiskolinimo dalis jau yra padengta. Taip pat 2023-09-14 Panevėžio apylinkės teismo įsakymu nutarta išieškoti iš nuteistojo 3452,36 Eur žalos atlyginimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos naudai. Pažymėtina, kad pats nuteistasis skolų nedengia, pasak jo paties - nuo darbo užmokesčio yra nuskaičiuojama dalis pinigų skoloms padengti. Taigi, įvertinus priteistos sumos dydį, nuteistajam nededant jokių papildomų pastangų siekiant išmokėti priteistas sumas, tikėtina, kad skolos likutis dar yra pakankamai didelis, todėl ši sritis yra labai aktuali. Kaip matyti, pats nuteistasis nepripažįsta kaltės dėl įvykdyto nusikaltimo, teigia, kad jei pats mokėtų turimas skolas, tai būtų kaltės už įvykdytą nusikaltimą pripažinimas, tai reiškia, kad ir išėjęs iš bausmės atėmimo vietos, jis ir toliau pats nemokės turimų skolų, be to, toks požiūris gali skatinti nuteistąjį užsiimti ir nelegalia darbine veikla, nes iš visų aptartų aplinkybių matyti, kad nuteistojo požiūris į turimą skolą yra neigiamas ir jis jos iš esmės nepripažįsta. Nesutiktina su socialinio tyrimo išvadoje nurodyta aplinkybe, kad nuteistasis yra motyvuotas vykdyti turimus finansinius įsiskolinimus, nes jis pats asmeniškai nededa jokių papildomų pastangų, kad būtų kuo greičiau sumokėti turimi įsiskolinimai ir neslepia, kad neketina to daryti, o šiuo metu tiesiog yra privalomai nuskaičiuojama tam tikra dalis nuo darbo užmokesčio, ko būnant laisvės atėmimo vietų įstaigoje ir dirbant legaliai, tiesiog nėra galimybės išvengti.

A. B. pirminio ir vėlesnių vertinimų metu buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, o nuo 2022-11-23 atlikto vertinimo nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog daromos pažangos, mažinant pakartotinio nusikaltimo riziką, nustatyti nėra galimybės, nes nuteistasis nuo atvykimo 2023-06-23 į (duomenys neskelbtini) kalėjimo specializuoto atviro tipo bausmės atlikimo vietą (Pusiaukelės namus) dėl patirtos traumos negalėjo tinkamai įsitraukti į tolimesnį resocializacijos procesą. Be to, vertinant nuteistojo smurtinio elgesio riziką pagal HCR metodiką, nustatyta vidutinė smurtinio elgesio rizika. Teismo vertinimu, pastarasis veiksnys yra labai svarbus vertinant nuteistojo padarytą pažangą, nes nuteistojo daryti nusikaltimai buvo smurtiniai. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis išreiškia motyvaciją atsisakyti alkoholio vartojimo, tačiau tai tik leidžia daryti prielaidą apie mažėjančią smurtinio elgesio riziką, o nuteistajam būtina gerinti emocijų valdymo įgūdžius destabilizuojančioje aplinkoje, padidinto streso situacijose, išlaikyti motyvaciją ir pastangas nevartoti alkoholio, siekiant išlaikyti pokyčius ilgalaikėje perspektyvoje. Taigi, šiuo metu dar tik keliamos prielaidos apie smurtinio elgesio rizikos mažėjimo tendencijas, tačiau neabejotinos išvados, kad nuteistasis jau yra padaręs akivaizdžią pažangą šioje srityje, negalima daryti.

Teismas pastebi, kad socialinio tyrimo išvadoje nustatyti 4 statiniai, 9 dinaminiai ir tik 4 apsauginiai kriminogeniniai veiksniai. Esant tokiam dideliam dinaminių kriminogeninių veiksnių kiekiui, manytina, kad nuteistasis dar gali daryti ir didesnę pažangą, siekdamas sumažinti savo nusikalstamo elgesio riziką. Tokie veiksniai, kaip impulsyvaus elgesio apraiškos, savitvardos problemos, konfliktų valdymo įgūdžių stoka, nepakankamas probleminių situacijų atpažinimas, nepakankamas savo elgesio pasekmių suvokimas, tam tikri sunkumai laikantis visuotinai priimtinų normų, atskleidžia vis tik ne maksimalią galimą nuteistojo elgesio korekciją. Visi paminėti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, teismo vertinimu, dar tikrai gali būti koreguojami nuteistojo kryptingų pastangų dėka. Taigi, nusikalstamo elgesio rizikos valdymas, siekiant sėkmingos nuteistojo resocializacijos, šiuo metu dar reikalauja papildomos intervencijos. Kaip ir nurodyta socialinio tyrimo išvadoje, būtinos tolimesnės nuteistojo pastangos ugdyti kritinį mąstymą, konfliktų ir tarpasmeninių santykių problemų valdymo įgūdžius, stiprinti savikontrolę, gerinti pasekmių suvokimą bei išlaikyti motyvaciją keisti alkoholio vartojimo įpročius. Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos Komisijos posėdžio metu sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, trys komisijos nariai balsavo – prieš ir trys komisijos nariai balsavo už, o teigiamą komisijos sprendimą lėmė komisijos pirmininkės balsas. Teismo manymu, toks komisijos narių balsų pasiskirstymas liudija, kad dar negalima daryti vienareikšmės išvados, kad nuteistajam turėtų būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę (šiuo atveju 11 metų laisvės atėmimo), nes skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai (veikoms) ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Nors nuteistasis atliko du trečdalius jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, tačiau šiai dienai, teismo nuomone, negalima daryti aiškios išvados, kad pataisos procesas nuteistajam jau yra pakankamas ir užtikrinantis, kad būdamas nestruktūruotoje aplinkoje, galimos probacijos metu, jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nors neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminis faktorius, tiesiogiai įtakojantis sprendimą dėl lygtinio paleidimo, tačiau tai negali būti ir visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia, bausmė turi būti veiksminga, o vienas iš jos tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, todėl yra būtina įvertinti šiuos duomenis visų nuteistąjį A. B. charakterizuojančių duomenų kontekste, kurių visuma nesudaro pagrindo išvadai, kad atliktos bausmės dalis nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikalstamų veikų.

Teismo vertinimu, nors nuteistasis A. B. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų ar teisės pažeidimų. Visi nuteistojo teigiami pokyčiai, kurie atitinka įprastą žmogaus elgesį ir nėra laikytini kažkuo ypatingais ar itin reikšmingais bei ilgalaikiais, yra susiję tik su nuteistojo buvimu pataisos namuose ir šia aplinka, todėl tvirtinti, kad šiuo metu lygtinai paleidus A. B. jam taikytina probacija pasiektų tikslą, nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nepaisant nuteistojo deklaravimo apie jo teigiamus pokyčius ir jį pozityviai apibūdinančių aplinkybių, teismas daro išvadą, kad visuma aptartų aplinkybių šiuo metu nesuteikia pagrindo manyti, kad nuteistasis per bausmės atlikimo laiką būtų taip pasikeitęs, kad jį toliau būtų įmanoma taisyti neizoliuotą nuo visuomenės bei jis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų. Tokiu būdu taikyti nuteistajam A. B. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos šiuo metu nėra pagrindo, todėl Lygtinio paleidimo komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimas netvirtinamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Netvirtinti Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Lygtinio paleidimo komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos taikymo nuteistajam A. B..

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nurašo gavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.