Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Lietuvos kalėjimų tarnybos Panevėžio kalėjimo Lygtinio paleidimo komisijos 2024 m. lapkričio 18 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos taikymo nuteistajam A. B. patvirtinimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. Panevėžio apygardos teismo 2017 m. kovo 21 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį, jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 11 (vienuolikai) metų, į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas. Suimtas 2016 m. liepos 30 d.

Bausmės pradžia – 2016 m. liepos 30 d., bausmės pabaiga – 2027 m. liepos 30 d. Atliko daugiau nei 2/3 paskirtos bausmės laiko (2/3 – 2023 m. lapkričio 30 d.), 2024 m. lapkričio 14 d. faktiškai atliko 8 metų 3 mėnesius 15 dienų paskirtos bausmės.

2024 m. lapkričio 18 d. nutarimu Lietuvos kalėjimų tarnybos Panevėžio kalėjimo Lygtinio paleidimo komisija nutarė nuteistajam A. B. taikyti lygtinį paleidimą iš bausmės atlikimo vietos. Savo sprendimą komisija motyvavo tuo, kad nuteistasis toliau įsitraukia į resocializacijos procesą ir vykdo Lygtinio paleidimo komisijos skirtas rekomendacijas: dirba, dengia turimus įsiskolinimus, pagal galimybes stengiasi dalyvauti sociokultūrinėse veiklose, laisvalaikiu sportuoja, išlaiko teigiamą elgesio dinamiką, stebimi teigiami pokyčiai, pakartotinio nusikalstamumo rizika išlieka maža, kad jo apsauginiai, riziką mažinantys veiksniai (motyvuotas užsiimti darbine veikla, turi darbo vietą; palaikantys santykiai su šeima, drauge; stebima motyvacija dengti turimus įsiskolinimus), elgesys bausmės atlikimo metu (perkeltas į Panevėžio kalėjimo Pusiaukelės namus, demonstruoja teigiamas nuostatas taikomos priežiūros atžvilgiu) ir kitos reikšmingos aplinkybės (nuteistajam 30 kartų buvo suteiktos trumpalaikės išvykos į namus, pažeidimų nefiksuota) sudaro pagrindą manyti, kad A. B. laikysis įstatymų ir nenusikals.

Atsiliepime prokuroras siūlo netvirtinti Komisijos nutarimo. Nurodo, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos, turi būti įvertintos ne vien nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės, tačiau jo asmenybę apibūdinančių duomenų visuma, kuri betarpiškai apima ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, turimas drausmines nuobaudas, kriminogeninius rizikos veiksnius ir kitas nuteistojo resocializacijai įtakos turinčias aplinkybes. Nuteistasis A. B. nuteistas už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nepripažino kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos. Nuteistajam nuosprendžiu priteisti ieškiniai, nėra nustatyta, kuri dalis ieškinių išmokėta, ieškiniai buvo dengiami iš darbo užmokesčio. Nors nuteistasis A. B. yra atlikęs įstatymo nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą, leidžiantį jį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo įstaigos, tačiau, atsižvelgus į nurodytas aplinkybes bei įvertinus nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, nėra pagrindo konstatuoti, kad jo padaryta pažanga yra pakankama, jog būtų galima taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš bausmės atlikimo vietos.

Komisijos nutarimas netvirtinamas.

Pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Lygtinis paleidimas taikomas teismui padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, būtina atsižvelgti į atliktą tam tikrą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį (t. y. formalųjį pagrindą) bei įvertinti, ar yra materialusis pagrindas – galimybė daryti išvadą, kad nuteistąjį įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą.

Iš teismui pateikto Komisijos nutarimo ir nuteistojo asmens bylos medžiagos matyti, kad šiuo atveju egzistuoja formalusis pagrindas, susijęs su atlikta bausmės dalimi, svarstyti lygtinio paleidimo klausimą, nes nuteistasis A. B. yra atlikęs daugiau kaip du trečdalius bausmės. Materialus pagrindas svarstyti lygtinio paleidimo klausimą yra tas, kad nuteistajam, taikant OASys metodiką, 2024 m. spalio 30 d. nustatyta žema pakartotinio nusikalstamumo rizika, stebimos pastangos, valdyti su nusikalstamo elgesio raiška siejamus kriminogeninius poreikius, stiprinti apsauginius veiksnius. Tačiau, net ir esant šiems pagrindams, teismas gali, tačiau neprivalo asmenį paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jam taikant lygtinio paleidimo institutą. Būtina įvertinti, ar, asmenį paleidus lygtinai, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, o tai nustatoma, atsižvelgus į nuteistojo asmenybę, jo elgesį visos bausmės atlikimo metu, nusikaltimų, už kuriuos atlieka bausmę, pobūdį bei pavojingumą, požiūrį į darbą, taikytas socialinės reabilitacijos priemones, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą, psichologinės tarnybos išvadą ir kitas reikšmingas aplinkybes.

Nuteistasis neturi galiojančių drausminių nuobaudų, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse ir tikslinėse intervencinėse priemonėse, bausmės atlikimo metu mokėsi, dirba, dengia turimus įsiskolinimus, laisvalaikiu sportuoja, palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais, naudojasi teise išvykti namo ir su tuo susijusių pažeidimų nefiksuota, lygtinio paleidimo atveju turi patvirtintą gyvenamąją vietą. Aptartos aplinkybės rodo, kad nuteistojo elgesyje yra teigiamų korekcijos požymių, tačiau tai tik patvirtina, kad jis elgiasi taip, kaip ir turi elgtis asmuo, atliekantis laisvės atėmimo bausmę bei besistengiantis koreguoti savo elgesį pozityvia linkme. Nurodytos aplinkybės nagrinėjamu atveju nėra pakankamos teigti, kad bausmės tikslai yra pasiekti, o nuteistasis laisvėje jau laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

Nors, kaip minėta, nuteistasis A. B. svarstymo metu galiojančių nuobaudų neturėjo, tačiau vertintina tai, kad per visą bausmės atlikimo laiką jis dešimt kartų pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus, drausmine tvarka baustas penkis kartus. Tai rodo, kad A. B., net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turėjo polinkį pažeisti nustatytas elgesio taisykles.

A. B. teistas ne vieną kartą. Pirmą kartą teistas už chuliganizmą ir nesunkų sveikatos sutrikdymą, pritaikius amnestijos įstatymą nuo bausmės buvo atleistas. 2014 m. gruodžio 4 d., teismo nutartimi nuteistasis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. Šiuo metu nuteistasis atlieka bausmę už labai sunkaus nusikaltimo – nužudymo – padarymą, savo kaltės nepripažįsta. Visi įvykdyti nusikaltimai buvo smurtinio pobūdžio, susiję su poveikiu žmogaus sveikatai ir/ar gyvybei, padaryti būnant apsvaigus nuo alkoholio, nuteistajam būdingo nusikaltimų modelio dalis, jie sunkėja. 2024 m. lapkričio 5 d. atlikus nuteistojo socialinį tyrimą, smurtinio elgesio rizika pagal HCR-20 metodiką išlieka vidutinė. Pagrindiniais smurtinio elgesio rizikos veiksniais laikytini psichoaktyviųjų medžiagų (alkoholio) vartojimo problemos, ankstesni smurtiniai veiksmai, impulsyvumas, savivokos stoka. Atlikus didelės žalos vertinimą pagal OASys metodiką, išlieka vidutinė žalos rizika pažįstamiems suaugusiems. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nustatyti 4 statiniai, 5 dinaminiai ir 4 apsauginiai kriminogeniniai veiksniai. Dinaminiai kriminogeniniai veiksniai: impulsyvaus elgesio apraiškos; savitvardos problemos, konfliktų valdymo įgūdžių stoka, nepakankamas probleminių situacijų atpažinimas; tam tikri sunkumai laikantis visuotinai priimtinų normų. Pažymėtina, kad išskiriami dinaminiai kriminogeniniai veiksniai gali mažėti priklausomai nuo nuteistojo pastangų, taigi ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Teismo vertinimu, vis dar egzistuojantys nuteistojo kriminogeniniai veiksniai privalo būti koreguojami, tik tokiu atveju teigiama ilgalaikė nuteistojo elgesio dinamika suteiktų pagrindą spręsti, kad jau yra pagrindas taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aptartos aplinkybės rodo, kad nuteistasis deda pastangas taisytis, tačiau jo teigiamų elgesio pokyčių dar vienareikšmiškai vertinti negalima. Šiuo metu teismas neturi pagrindo spręsti, kad nuteistasis gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o lygtinai jį paleidus, jis laikytųsi įstatymų ir nebedarytų naujų nusikalstamų veikų. Dėl to Komisijos nutarimas taikyti nuteistajam A. B. lygtinį paleidimą netvirtinamas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Netvirtinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Panevėžio kalėjimo lygtinio paleidimo komisijos 2024 m. lapkričio 18 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos taikymo nuteistajam A. B..

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.