Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, 9 klasių išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs), 2014-12-04 teismo nutartimi atleistas nuo atsakomybės, numatytos Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje, kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. 2016 m. liepos mėnesį, laikotarpiu nuo 29 d. 20 val. iki 30 d. 8 val., tiksliai nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio sudavė rankomis ir kojomis ne mažiau, kaip 12 smūgių E. U. į galvą ir nugaros sritį, padarydamas nežymiai sutrikdančius sveikatą sužalojimus – poodines kraujosruvas abiejų akių viršutiniuose vokuose, kairiame smilkinyje, lūpų kairiame kampe, minkštųjų audinių kraujosruvas nosyje, smakro kairėje pusėje, pakaušio dešinėje pusėje, odos nubrozdinimus nugaros kairėje pusėje ir sunkiai sutrikdančius sveikatą sužalojimus – plačią difuzinę minkštųjų audinių kraujosruvą kairės pusės smilkininėje, momeninėje, pakaušinėje srityse, linijinį lūžį kairės pusės kaukolės skliauto pakaušinės – momeninės srities, kraujo patekėjimus po kietuoju ir minkštaisiais galvos smegenų dangalais, galvos smegenų sumušimą, kas komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu ir suspaudimu, dėl ko nuo galvos sumušimo nukentėjusysis mirė, taip veikdamas, tyčia nužudė E. U..

Kaltinamasis A. B. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad jis sudavė smūgius E. U., tačiau neturėjo tikslo jo žudyti. Su E. U. jis pažįstamas gana seniai. Kartu dirbdavo įvairius neoficialius darbus. Prieš įvykį jie kartu klojo trinkeles pas V. B.. Dirbdami gėrė alų, o baigę darbus, praktiškai dviese su E. U. išgėrė butelį degtinės. Po to V. B. žmona S. B. juos vežė namo. Prie namų S. B. jam davė 10 Eur, E. U. taip pat davė 10 Eur. Tačiau E. U. duodamą kupiūrą jis ėmė vienu metu su E. U. ir ta kupiūra suplyšo. Dėl to jis supyko ir išlipęs sudavė E. U. vieną kartą kumščiu į veidą. Po to jie abu nuėjo pas jį į namus, kur dar abu išgėrė alaus. Paskui jis su pažįstamu V. A. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), kur dar nusipirko 6 litrinius butelius alaus. Grįžęs namo, su E. U. virtuvėje dar išgėrė vieną butelį alaus. E. U. sakė, kad nori eiti miegoti ir norėjo pasiimti iš šaldytuvo du butelius alaus. Dėl to jis supyko ir sudavė kumščiu stovinčiam E. U. į veidą, o po to dar sudavė seriją smūgių. E. U. atsisėdo ant kėdės prie šaldytuvo ir pasakė kažkokią repliką. Tada jis liepė E. U. pakelti galvą ir keliu trenkė į smakrą. Jis matė, kad E. U. iš kažkur ant grindų lašėjo kraujas, bet nematė iš kur. Po to jis pasiėmė tris butelius alaus ir nuėjo pas L. S.. Ten buvo ir kartu gėrė alų A. A., S. B., L. S.. Jis visiems sakė, kad sudavė smūgius E. U.. Maždaug apie 3 val. nakties jis grįžo namo ir E. U. rado sėdintį ant tos pačios kėdės. Kadangi jis pats buvo pavargęs ir išgėręs alkoholio, nuėjo miegoti. Pamiegojęs apie dvi valandas, pasiėmė dar du butelius alaus ir anksti ryte nuėjo pas L. S., kur išgėrė jo atsineštą alų, po to dar L. S. atnešė alaus. Grįžęs namo, jis pamatė E. U. gulintį ant grindų virtuvėje. Pajudinęs pamatė, kad koja šalta. Tada jis skambino pagalbos telefonu ir laukė, kol atvažiuos greitoji ir policija.

Buto duris jis išeidamas rakina, tačiau raktų su savimi nesinešioja, juos palieka dėžutėje. E. U. jis visus smūgius sudavė iš priekio – iš nugaros jokių smūgių nesudavė. Smūgius sudavė apie 20 – 21 val. Anksčiau su E. U. yra susimušęs tik vieną kartą.

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad A. B. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (2 t., 70 – 73 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo A. B. dalinio prisipažinimo, jo kaltė įrodyta liudytojų: S. B., L. S., S. B., A. A., V. P., V. L. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu (1 t., 156 – 173 b. l.), teismo medicinos eksperto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 18 – 22, 28 – 33 b. l.), specialisto – teismo medicinos eksperto R. Ž., davusio išvadą, paaiškinimais (1 t., 150 – 151 b. l.), 2016-08-01 daiktų pateikimo ir 2016-10-13 apžiūros protokolais (1 t., 137 – 138 b. l., 2 t., 20 – 23 b. l.), Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., 15 – 19 b. l.), Kriminalistinių tyrimų tarnybos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., 4 – 10 b. l.), bendrojo pagalbos centro pateiktu CD su garso įrašu bei garso įrašo apžiūros protokolais (2 t., 31 – 36 b. l.), 2016-07-30 asmens blaivumo nustatymo testu Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., 74 b. l.). Visi šie duomenys gauti teisėtais būdais, įstatymų nustatyta tvarka, todėl pripažintini įrodymais.

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Teismas įrodymus vertino remdamasis Lietuvos Respublikos BPK (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, tačiau visais atvejais gauti duomenys vertinami bendrame bylos kontekste. Visų įrodymų – pirminių ir išvestinių, tiesioginių ir netiesioginių visuma turi sudaryti logikos dėsniams neprieštaraujančią grandinę.

Objektyviais bylos duomenimis nustatyta, kad E. U. kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku, mažiausiai 12 trauminių poveikių padaryti šie sužalojimai: poodinės kraujosruvos abiejų akių viršutiniuose vokuose, kairiame smilkinyje, lūpų kairiame kampe, minkštųjų audinių kraujosruvos nosyje, smakro kairėje pusėje, pakaušio dešinėje pusėje, odos nubrozdinimai nugaros kairėje pusėje ir sunkiai sutrikdantys sveikatą sužalojimai: plati difuzinė minkštųjų audinių kraujosruvą kairės pusės smilkininėje, momeninėje, pakaušinėje srityse, linijinis lūžis kairės pusės kaukolės skliauto pakaušinės – momeninės srities, kraujo patekėjimai po kietuoju ir minkštaisiais galvos smegenų dangalais, galvos smegenų sumušimas, kas komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu ir suspaudimu, dėl ko nuo galvos sumušimo nukentėjusysis mirė (1 t., 18 – 22 b. l.). Tai, kad E. U. buvo sumuštas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), patvirtina ne tik kaltinamasis A. B., taip pat bute nukentėjusįjį gulintį matęs liudytojas S. B., bet ir įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, jog minėto buto virtuvėje, kur rastas E. U., ant lango užuolaidų, spintelės šalia kriauklės bei grindų yra rudos spalvos dėmės, panašios į kraują (1 t., 156 – 173 b. l.). Prie E. U. nosies yra sukrešėjęs kraujas, ant E. U. šortų ir marškinėlių rastos dėmės ir krešuliai, panašūs į kraują (1 t., 37 – 45).

Neginčytinai nustatyta, kad smūgius E. U. sudavė kaltinamasis A. B.. Tai patvirtina ir pats kaltinamasis, ir liudytojai: L. S., S. B., A. A., V. P. ir V. L.. Visi šie liudytojai parodė, kad 2016-07-29, apie 20 val. pas L. S. girdėjo, kaip atėjęs A. B. gyrėsi, jog sumušė E. U. dėl to, kad šis suplėšė 10 eurų. Kaltinamojo ir minėtų liudytojų teisme išsakyta versija dėl E. U. sumušimo priežasties skyrėsi. Pats kaltinamasis neneigė sudavęs vieną smūgį dėl suplėšytų 10 eurų, tačiau nurodė, jog tą smūgį sudavė gerokai anksčiau, dar lauke, tik išlipęs iš S. B. automobilio. Kitus smūgius rankomis ir kojos keliu tvirtina sudavęs jau virtuvėje už tai, kad E. U. bandė iš šaldytuvo paimti alaus. Kaip paminėta, nekyla abejonių, kad smūgiai, sukėlę E. U. mirtį, buvo suduoti virtuvėje. Kad konfliktas prasidėjo dėl 10 eurų, patvirtino ir liudytoja S. B.. Tačiau ši liudytoja nurodė kitokias pinigų suplėšymo aplinkybes, nei kaltinamasis. A. B. tvirtino, jog kupiūra suplyšo dėl to, kadangi jie su E. U. vienu metu tą kupiūrą ėmė iš S. B.. Tačiau S. B. parodė, jog A. B. supyko dėl to, kad ji E. U. padavė pinigus ir staiga čiupo E. U. iš rankos jos duotą kupiūrą ir ją perplėšė, sakydamas, kad jis, t. y. A. B. darbo duoda ir kiek nori, tiek moka. Tokiu būdu iš šios liudytojos parodymų, kuriais netikėti nėra jokio pagrindo matyti, kad konfliktą pradėjo A. B.. Be to, iš byloje apklaustų jau minėtų liudytojų bei nukentėjusiosios J. U. parodymų matyti, jog A. B. yra konfliktiška asmenybė, anksčiau ne kartą yra mušęs fiziškai silpnesnį E. U., kuris yra taikaus būdo. Todėl, atsižvelgiant į visas aplinkybes ir nepriklausomai nuo to ar mirtį sukėlę smūgiai buvo suduoti dėl perplėtos kupiūros, kaip kaltinamasis pasakojo minėtiems liudytojams, ar dėl kaltinamojo nurodytos priežasties – kad E. U. norėjo iš šaldytuvo pasiimti alaus, matyti, kad šio nusikaltimo motyvas yra menka asmeninė priežastis. Tiesioginių šio nusikaltimo padarymo liudytojų nėra, todėl negalima nustatyti kuris iš šių dviejų motyvų buvo pagrindinis padarant nusikaltimą. Tačiau bet kuriuo atveju nėra pagrindo svarstyti, jog kaltinamasis veikė esant būtinosios ginties sąlygoms ar veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys. Tiek paties kaltinamojo parodymai, tiek ir išvestiniai įrodymai – parodymai liudytojų, kuriems apie E. U. sumušimą papasakojo A. B., patvirtina, jog konflikto iniciatorius buvo pats A. B. ir jokių jo atsakomybę šalinančių ar lengvinančių aplinkybių nėra.

Įvertinęs byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus teismas daro išvadą, kad kaltinamasis A. B. padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą – tyčia nužudė E. U.. Ir A. B. veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.

Byloje nekyla jokių abejonių, kad E. U. mirė nuo A. B. veiksmų. To iš esmės neneigia ir pats A. B., be kita ko, nurodydamas ir tai, kad nuo pirminio konflikto, kuomet juos su E. U. parvežė S. B., jo namuose daugiau jokių kitų žmonių nebuvo. Iki šio konflikto niekas nematė, kad E. U. būtų sužalotas. Ant A. B. marškinėlių buvo rastas E. U. kraujas (1 t., 15 – 19 b. l.). Niekas, išskyrus A. B. negalėjo patekti į šio butą, kur buvo E. U., kadangi A. B., išeidamas iš namų pas L. S., užrakino buto duris, palikdamas E. U. vieną. O S. B. dar papildomai parodė, kad A. B., pas L. S. pasakęs, jog primušė E. U., kvietė jį (S. B.) pažiūrėti, kaip E. U. atrodo. Liudytojui kartu nuėjus iki minėto buto, A. B. raktu atrakino buto duris. Virtuvėje jis pamatė ant grindų gulintį E. U., kuris į nieką nereagavo, buvo kaip ir be gyvybės žymių, bet dar kvėpavo. Pamatęs, kad E. U. gyvas, A. B. pasakė, kad toliau eis gerti pas L. S.. Jiems išeinant, A. B. vėl užrakino buto duris. Šios aplinkybės pavirtina, kad A. B. butą buvo užrakinęs tiek pirmą kartą išeidamas pas L. S., tiek ir po to, kai su liudytoju S. B. buvo atėjęs pažiūrėti kaip atrodo E. U.. Todėl niekas kitas patekti į butą ir padaryti sužalojimus E. U. negalėjo.

Be kita ko, liudytojas S. B. taip pat parodė, jog kitos dienos rytą, apie 8 val. jam atėjus pas L. S., netrukus atėjo A. B., kuris jį pasikvietė ir pasakė, kad E. U. nebegyvas. Kartu su A. B. jis nuėjo iki pastarojo buto ir ten virtuvėje, toje pačioje pozoje, kaip ir iš vakaro, rado negyvą gulintį E. U., kuriam iš nosies buvo išbėgęs kraujas. Tada S. B. A. B. liepė kviesti policiją ir greitąją pagalbą.

Liudytojo S. B. ir kaltinamojo A. B. parodymai dėl to, kokioje pozoje iš vakaro buvo rastas E. U., taip pat skyrėsi. Kaltinamasis parodė, jog naktį, kai grįžo iš L. S., apie 3 val. nakties, jis E. U. rado sėdintį ant tos pačios kėdės, kaip ir paliko išeidamas. Tačiau iš liudytojo S. B. parodymų matyti, kad dar anksčiau, kuomet A. B. jį pakvietė pas save pažiūrėti E. U., pastarasis jau gulėjo virtuvėje ant grindų praktiškai be jokių gyvybės ženklų, tokioje pat pozoje, kaip ir rytą, kuomet buvo rastas negyvas. Netikėti išsamiais ir nuosekliais S. B. parodymais nėra jokio pagrindo. Todėl kaltinamojo nurodomos aplinkybės vertintinos, kaip siekis sušvelninti savo atsakomybę.

Nors iš karto po nusikaltimo padarymo kaltinamojo girtumas nebuvo tikrinimas ir patikrintas buvo tik kitą dieną – 2016-07-30 11.00 val., kuomet buvo nustatytas 2,99 promilės girtumas (2 t., 74 b. l.), nekyla jokių abejonių, kad A. B. nusikaltimą padarė būdamas neblaivus. Tiek pagal paties kaltinamojo, tiek ir pagal liudytojos S. B. parodymus, įvykio dieną A. B. su E. U. kartu vartojo alkoholį. Dieną abu gėrė alų, o vakare, baigus darbus – degtinės. Grįžus pas A. B. į namus dar abu išgėrė alaus. Nužudytojo kraujyje rasta 2,51 promilės alkoholio (1 t., 18 – 20 b. l.). Liudytojai, buvę pas L. S., kur po E. U. suduotų smūgių atėjo A. B., taip pat parodė, jog A. B. buvo neblaivus. Tiek pagal paties kaltinamojo duotus parodymus, tiek ir pagal byloje nustatytas aplinkybes bei galimus nusikaltimo motyvus matyti, kad būtent apsvaigimas nuo alkoholio ir turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Todėl ši aplinkybė pripažintina kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Dėl aptartų motyvų byloje ištirti įrodymai leidžia daryti visiškai pagrįstą išvadą, kad A. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio sudavė rankomis ir kojomis smūgius E. U. į galvą ir kitas kūno vietas, kas komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu ir suspaudimu, dėl ko nuo galvos sumušimo nukentėjusysis mirė, taip veikdamas, tyčia nužudė E. U..

Byloje nėra duomenų, jog A. B. būtų suinteresuotas E. U. mirtimi. Tačiau kaltinamojo veiksmai rodo, jog jis nieko nedarė, kad tokie padariniai nekiltų, pasirinko tokį veikos padarymo būdą – tyčia sudavė smūgius rankomis ir kojos keliu nukentėjusiajam į galvą, nesiėmė priemonių nukentėjusiojo gyvybei gelbėti. Pažymėtina, kad netgi po to, kai nukentėjusysis kaltinamajam su liudytojus S. B. vakare atėjus buvo rastas gulintis praktiškai be gyvybės ženklų, nesiėmė jokių veiksmų suteikti pagalbą. Teismų praktikoje tokie atvejai traktuojami kaip kaltininko veikimas netiesiogine tyčia, kuomet kaltininkas supranta, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numato, kad gali ją atimti ir, nors to nenori, tačiau sąmoningai leidžia tokiems padariniams atsirasti, todėl kaltinamojo kaltė reiškėsi netiesiogine tyčia.

Kaltinamojo A. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Nors kaltinamasis kaltu prisipažino iš dalies ir iš esmės neneigė sudavęs E. U. smūgius, tačiau jo parodymai nebuvo nuoseklūs, jis nurodė skirtingas konflikto kilimo priežastis, tvirtino, jog grįžęs naktį namo E. U. rado sėdintį toje pačioje vietoje, kaip buvo palikęs iš vakaro, nors liudytojas S. B. dar gerokai anksčiau matė, jog E. U. praktiškai be gyvybės ženklų guli tokioje pat padėtyje, kaip ir iš ryto buvo rastas negyvas. Todėl kaltinamojo prisipažinimas negali būti laikomas visišku, o gailestis nuoširdžiu.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jis šią veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi (BK 41 str. 2 d.), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 str. 2 d.), atsižvelgia į padaryto nusikaltimo sunkumą, jo pavojingumo laipsnį, į tai, kad padarytas nepataisomas pasekmes sukėlęs nusikaltimas, į kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos padarymo motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos padarymo stadiją ir pasekmes, į kaltinamojo asmenybę ir kitas aplinkybes. A. B. padarė tyčinį nusikaltimą, kuris priskiriamas labai sunkiems nusikaltimams (BK 11 str.). Kaltinamasis neteistas (teistumas išnykęs), tačiau atkreiptinas dėmesys, jog jis 2014-12-04 buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius už smurtinį nusikaltimą, be to, tiek pagal liudytojų parodymus, tiek pagal byloje esančius dokumentus (2 t., 151 b. l.), anksčiau jau yra naudojęs smurtą prieš E. U., niekur nedirba, nevedęs, pagal byloje surinktus duomenis, dažnai piktnaudžiavo alkoholiu dėl ko ir buvo padaryta jam inkriminuojama nusikalstama veika, charakterizuojamas neigiamai (2 t., 133 b. l.).

Įvertinus paminėtas svarbias bausmės dydžiui aplinkybes bei atsižvelgus į tai, kad yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, į nusikalstamos veikos pobūdį, padarymo motyvus, atliktų veiksmų apimtį ir intensyvumą, siekiant įgyvendinti bausmės tikslus, numatytus BK 41 str. 2 d., A. B. skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytinas lygus sankcijoje numatytų šios bausmės rūšies minimalaus ir maksimalaus dydžių vidurkiui.

Byloje nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai pareiškė civilinius ieškinius turtinei ir neturtinei žalai atlyginti. Buvusi E. U. sutuoktinė, su kuria santuoka nutraukta, prašė priteisti 532 Eur padarytai turtinei žalai dėl laidotuvių išlaidų atlyginti, 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti, o taip pat po 15000 Eur neturtinei žalai atlyginti nepilnamečiams nužudytojo vaikams: S. U., K. U. ir K. U. naudai. Be to, J. U., kaip nepilnamečių nužudytojo E. U. vaikų atstovė pagal įstatymą, prašo priteisti vaikų naudai negautas pajamas materialiojo išlaikymo forma iki vaikų pilnametystės mokant kiekvienam vaikui po 190 Eur per mėnesį. Nukentėjusysis V. U. pareiškė 50000 Eur dydžio civilinį ieškinį, o R. U. – 60000 Eur dydžio civilinį ieškinį padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. U. nurodė, kad ji laidojo buvusį sutuoktinį ir savo nepilnamečių vaikų tėvą, dėl ko turėjo išlaidų. Kaip matyti iš ieškinyje nurodytų aplinkybių, paminėta 532 Eur išlaidų suma yra likusi įvertinus valstybės išmokėtą 304 eurų išmoką. Šių išlaidų dydį patvirtina ne tik ieškinyje nurodytos aplinkybės, bet ir pateikti dokumentai (3 t., 26 – 31 b. l.). Tokiais nukentėjusios paaiškinimais teismas neturi pagrindo netikėti – nurodomas išlaidų dydis protingumo kriterijui neprieštarauja. Kadangi žala atsirado dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų, civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkintinas visiškai, priteisiant iš kaltinamojo 532 eurus.

Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo teisingumo ir protingumo kriterijus. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Dėl to teismas, priteisdamas asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros ir neturtinės žalos atlyginimo nepaversti papildoma bausme. Pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiajam atsiradusias negatyvias pasekmes. Negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai, nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės ar savo dydžiu niekaip nepagrįstos kompensacijos. Nukentėjusiojo – ieškovo padėtis negali būti nepagrįstai pagerinta, o kaltininko – atsakovo nepagrįstai pabloginta.

Nekyla abejonių, kad visi nukentėjusieji – tiek nužudytojo tėvai, tiek vaikai, tiek ir buvusi sutuoktinė neteko artimo žmogaus. Kaip matyti iš nukentėjusiųjų V. ir R. U. parodymų, jų abiejų santykiai su nužudytu sūnumi buvo pakankamai artimi, jie bendraudavo, nors sūnus ir gyveno atskirai, tačiau padėdavo atlikti kai kuriuos sunkesnius namų ūkio darbus ir dėl sūnaus mirties jie abu patyrė ir patiria dvasinius išgyvenimus, nepatogumus.

Nors J. U. su nužudytuoju jau gana seniai yra nutraukę santuoką, kartu negyveno, tačiau J. U. augina tris bendrus nepilnamečius vaikus. Tiek iš nukentėjusiųjų, tiek ir kai kurių liudytojų parodymų matyti, kad E. U. gana aktyviai prisidėdavo auklėjant vaikus, jais rūpinosi kiek išgalėdamas, buvo jiems artimas ir jų gerbiamas. Todėl nekyla jokių abejonių, kad dėl E. U. nužudymo netektį ir dvasinius išgyvenimus patyrė ne tik jo nepilnamečiai vaikai, bet ir šiuos vaikus auginanti bei prižiūrinti buvusi sutuoktinė, kuri neteko realios paramos auklėjant vaikus. Nustatant neturtinės žalos dydį kiekvienam iš nukentėjusiųjų atsižvelgtina į tai, kad visi trys E. U. vaikai našlaičiai tapo būdami nepilnamečiais, V. ir R. U. sūnaus neteko būdami garbaus amžiaus, kai sūnaus pagalba labiau reikalinga. Tačiau negalima teigti, kad visų nukentėjusiųjų išgyvenimai ir patirta neturtinė žala yra vienoda. Įvertinus nurodytas aplinkybes, nukentėjusiųjų ir kaltinamojo turtinę padėtį, amžių, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, taip pat atsižvelgiant į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, teismas sprendžia, kad nukentėjusiajai J. U. neturtinei žalai atlyginti priteistina jos prašoma 5000 Eur dydžio sumą, nepilnamečiams nužudytojo vaikams – po 15000 Eur kiekvienam, o tėvams – R. ir V. U. – po 10000 eurų kiekvienam.

J. U., atstovaudama nepilnamečius vaikus, taip pat prašė priteisti kiekvienam iš jų negautas pajamas materialiojo išlaikymo forma iki vaikų pilnametystės mokant kiekvienam vaikui po 190 Eur per mėnesį.

CK 6.284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kurią jie galėjo ar turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam. Negautomis pajamomis pagal įstatymą pripažįstamos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Negautos pajamos kaip netiesioginiai nuostoliai atlyginamos tik nustačius jų buvimo realumą, t. y. atsižvelgiant į realias asmens galimybes gauti tokių pajamų, į jo pasiruošimą ir priemones, kurių jis ėmėsi siekdamas gauti tokių pajamų. Negautas pajamas kaip netiesioginius nuostolius apibūdina tokie požymiai, kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų; pajamos turi būti realios, o ne tikėtinos. Pagal įstatymą nuostolių buvimas nepreziumuojamas, todėl tiek tiesioginės, tiek netiesioginės žalos faktą ir dydį turi įrodyti ieškovas (CPK 178 str.).

Kaip matyti iš 2009-06-29 teismo sprendimo, juo iš E. U. priteistas materialinis išlaikymas nepilnamečiams sūnums: S. U., K. U. ir K. U., mokant kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui po 1,5 dydžio bazinės socialinės apsaugos išmokos, pradedant mokėti nuo 2009-05-27 iki sūnų pilnametystės (3 t., 33 – 35 b. l.). Duomenų, kad šis išlaikymo dydis būtų pakeistas ar, kad E. U. sūnums būtų teikęs daugiau lėšų nei priteista, nėra. Netgi atvirkščiai – nukentėjusioji J. U. parodė, jog jos buvęs vyras E. U. nėra mokėjęs jokių lėšų sūnums išlaikyti, nes praktiškai neturėjo nuolatinio darbo, o tik 2009-11-27 yra dovanojęs jai ½ žemės sklypo, kurio indeksuota vertė buvo 10771 Lt (3 t., 68 – 70 b. l.). Be to, paminėtina ir tai, jog apskaičiuojant išlaikymui priteistinos sumos dydį, turėtų būti atsižvelgiama ir į sumas, kurias sudaro valstybinio socialinio draudimo našlaičių pensijos, tačiau duomenų apie tai ar šios išmokomos yra mokamos, nebuvo pateikta. Atsižvelgiant į visas aptartas aplinkybes, akivaizdu, jog civilinio ieškinio šioje dalyje, neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ir negavus papildomos medžiagos, teismas apskaičiuoti negali, todėl civiliniams ieškovams: S. U., K. U. ir K. U. pripažintina teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: nužudytojo bei kaltinamojo rūbai ir avalynė, biologiniai pavyzdžiai, tušti buteliai bei lyginamieji pavyzdžiai – sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307–308 str.,

nusprendžia:

A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje ir nubausti laisvės atėmimu vienuolikai (11) metų.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės laiką skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – nuo 2017 m. kovo 21 d.

Į bausmės laiką A. B. įskaityti sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2016-07-30 iki 2017-03-20 įskaitytinai, vieną sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

A. B. skirtą kardomąją priemonę – suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

J. U. – 532 (penkis šimtus trisdešimt du) eurus padarytai turtinei ir 5000 (penkis tūkstančius) eurų padarytai neturtinei žalai atlyginti;V. U. – 10000 (dešimt tūkstančių) eurų padarytai neturtinei žalai atlyginti; R. U. – 10000 (dešimt tūkstančių) eurų padarytai neturtinei žalai atlyginti; S. U. – 15000 (penkiolika tūkstančių) eurų padarytai neturtinei žalai atlyginti; K. U. – 15000 (penkiolika tūkstančių) eurų padarytai neturtinei žalai atlyginti;K. U. – 15000 (penkiolika tūkstančių) eurų padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Pripažinti civiliniams ieškovams: S. U., K. U. ir K. U. teisę į ieškinių dėl negautų pajamų išlaikymo forma patenkinimą, o klausimą dėl ieškinių dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti šiuos daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti, saugomus Panevėžio apskrities VPK:

- nužudytojo E. U. drabužius ir avalynę (kvitas (duomenys neskelbtini)) (1 t., 46, 47 b. l.);

- A. B. avalynę (kvitas (duomenys neskelbtini)) (1 t., 146, 147 b. l.);

- iš įvykio vietos paimtus tuščius butelius (kvitas (duomenys neskelbtini)) (1 t., 192, 193 b. l.);

- iš įvykio vietos paimtus biologiniai pavyzdžius, lavono biologinius pavyzdžius, A. B. lyginamuosius pavyzdžius (kvitas (duomenys neskelbtini)) (1 t., 194, 195 b. l.).

- A. B. marškinėlius, lyginamuosius pavyzdžius (kvitas (duomenys neskelbtini)) (2 t., 24, 25 b. l.)

- A. B. šortus, juodos spalvos marškinėlius (kvitas (duomenys neskelbtini)) ( 2 t., 26, 27 b. l.).

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.