Kauno apygardos teismo nutartis

nerengiant teismo posėdžio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. B. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2023 m. birželio 14 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – Komisija) 2023 m. gegužės 15 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistajam A. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. A. B. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2017 m. kovo 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį, paskirta 11 metų laisvės atėmimo bausmė.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2016 m. liepos 30 d., bausmės pabaiga – 2027 m. liepos 30 d.

3. Komisija pateikė Kauno apylinkės teismui tvirtinti 2023 m. gegužės 15 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarta taikyti nuteistajam A. B. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, neatlikus 4 metų 2 mėnesių 18 dienų laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 4 dalį, kadangi teigiama nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu korekcija, darbinė veikla ir teigiamas požiūris į darbą, visų individualiame resocializacijos plane numatytų priemonių ir rekomendacijų vykdymas, socialinių ryšių turėjimas ir palaikymas, šių ryšių vertinimas, patvirtina, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai nuteistajam turėjo reikšmingos įtakos, mąstymą bei požiūrį nuteistasis pakeitė teigiama linkme ir šie pokyčiai yra pakankami manyti, kad tolesnis pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje su priežiūra, nuteistasis bausmę atlieka už laisvės atėmimo vietų įstaigos teritorijos ribų, atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, dirba ir nesukelia jokio pavojaus visuomenei, lygtinio paleidimo taikymas galėtų leisti nuteistajam daugiau dėmesio skirti buvimui su artimaisiais. Nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

4. Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 14 d. nutartimi atsisakyta tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam A. B. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. B. skundas atmetamas.

7. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi, nors nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, tačiau turi būti nustatyta akivaizdi pažanga ją mažinant. Sprendžiant, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

8. Tai, kad Komisija priėmė nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo įstaigos, savaime neįpareigoja teismo tokį nutarimą visais atvejais besąlygiškai patvirtinti. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį tik tada, kai yra abejonių nekeliantis pagrindas manyti, jog asmuo jau pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai.

9. Teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, netvirtindamas Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam A. B. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis gali būti paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos lygtinai ir toliau būti taisomas probacijos metu. Nutartis yra pakankamai argumentuota ir pagrįsta byloje esančiais duomenimis, tinkamai išaiškintos BVK nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo institutą. Apylinkės teismo motyvai, kuriais nutarta netvirtinti Komisijos nutarimo taikyti lygtinį paleidimą A. B., yra tinkami, teismas įvertino visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.

10. Įvertinus apygardos teismui pateiktus ir skunde nurodomus, A. B. charakterizuojančius duomenis, Socialinio tyrimo išvadoje nurodytus duomenis, kitus lygtinio paleidimo klausimo sprendimui reikšmingus duomenis, daroma išvada, kad nuteistasis ir toliau turi būti taisomas laisvės atėmimo vietų įstaigoje. Nuteistasis yra atlikęs privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, sudarančią formalų pagrindą svarstyti nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą. Vis dėlto, ne mažiau svarbu įvertinti ir kitus BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytus kriterijus – nusikalstamo elgesio riziką ir pastangas ją sumažinti. Nagrinėjamu atveju nuteistojo A. B. pakartotinio nusikalstamumo rizika, vertinant pagal OASys metodiką, priskiriama žemai. Nors stebima teigiama rizikos dinamika, tačiau esant žemai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, privalo būti nustatyta akivaizdi ir abejonių nekelianti pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką tam, kad nuteistojo atžvilgiu būtų galima taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

11. Įvertinus A. B. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais, kurie akcentuojami ir skunde, teismui nekyla. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma nėra pakanka daryti išvadai, kad A. B. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Komisijos nutarime nurodoma, kad nuteistasis bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, nuteistojo motina sutinka, kad jis apsigyventų jos namuose, kad elektros tiekimas yra, įsiskolinimų už elektrą nėra ir šiuose namuose nuteistajam yra galimybė taikyti intensyvią priežiūrą, 2018 m. pataisos namuose (duomenys neskelbtini) mokėsi ir įgijo (duomenys neskelbtini) specialybę, nuo 2022 m. nuteistasis mokėsi (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) profesijos, galimo lygtinio paleidimo atveju planuoja įsidarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonė sutinka įdarbinti nuteistąjį (duomenys neskelbtini), nuo 2023 m. balandžio 13 d. įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“, šiuo metu (duomenys neskelbtini) priskiriami darbai vykdomi (duomenys neskelbtini), periodiškai yra išleidžiamas į trumpalaikes išvykas į namus, jų metu stengiasi padėti mamai, turi ilgametę gyvenimo partnerę. Bausmės atlikimo metu dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, tikslinėse į nusikalstamo elgesio rizikos mažinimą orientuotose programose, lankė ir baigė programas „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, lankė (duomenys neskelbtini) užsiėmimus. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad paminėti faktai rodo A. B. elgesio pokyčius teigiama linkme, tačiau pažymi, kad tinkamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nėra vienintelis vertintinas kriterijus. Tinkamai elgtis, laikytis nustatytų draudimų ir taisyklių yra kiekvieno laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo pareiga. Jei nuteistasis nesilaikytų vidaus tvarkos taisyklių, būtų perkeltas bausmę atlikti į paprastąją ar net drausmės grupę, netektų turimų lengvatų ir pan., todėl tinkamas elgesys bausmės atlikimo metu yra naudingas pačiam nuteistajam, nes suteikia švelnesnių kalinimo sąlygų galimybes.

12. BVK 85 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad laisvės atėmimo vietų įstaiga, likus dvidešimt darbo dienų iki nuteistojo galimo lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos, pateikia lygtinio paleidimo komisijai socialinio tyrimo išvadą, kurioje turi būti pateikiama: informacija apie nuteistajam taikytas resocializacijos priemones, jų įgyvendinimo rezultatus, jo nusikalstamo elgesio riziką ir su šia rizika susijusius pokyčius bausmės atlikimo metu. Iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos matyti, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo resocializacijos skyrius pateikė Komisijai 2023 m. balandžio 25 d. socialinio tyrimo išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kuria remiantis Komisija priėmė 2023 m. gegužės 15 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Minėtoje socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistojo A. B. nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, taikant OASys metodiką, buvo atliktas 2022 m. gegužės 12 d. (nustatyta vidutinė rizika), 2022 m. rugsėjo 23 d. (nustatyta vidutinė rizika), 2022 m. lapkričio 33 d. (nustatyta žema rizika) ir 2023 m. balandžio 25 d. (nustatyta žema rizika).

13. Nors su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu susiję aspektai yra svarbūs vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, tačiau negali būti ignoruojami ir duomenys, atskleidžiantys nuteistojo asmenybės pavojingumą, požiūrį į padarytus nusikaltimus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, kad vien šios aplinkybės, vertinant jas visų nustatytų aplinkybių kontekste, nesudaro pagrindo nuteistajam A. B. taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nors nuteistojo elgesyje, atliekant laisvės atėmimo bausmę, pastebima ir teigiamų aspektų, tačiau Socialinio tyrimo išvada bei kiti pateikti duomenys patvirtina, jog dar yra nemažai koreguotinų sričių.

14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nuteistojo elgesio pataisos procesas prasidėjo neseniai. Kaip matyti iš Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo resocializacijos skyriaus 2023 m. balandžio 21 d. pažymos apie gautas nuobaudas ir paskatinimus Nr. (duomenys neskelbtini), nuteistasis A. B., laikotarpiu 2017 m. kovo 16 d. iki 2022 m. lapkričio 29 d., buvo skatintas septynis kartus, tačiau buvo fiksuoti devyni jo padaryti pažeidimai (vidaus tvarkos taisyklių pažeidimai, nepagarbus elgesys, dienotvarkės pažeidimas, nurodymų nevykdymas, mobilaus ryšio telefono laikymas, necenzūrinių žodžių vartojimas, grubus elgesys, taip pat įstaigos išduotos kortelės nenešiojimas). Be to, svarstant Komisijos nutarimą pirmosios instancijos teisme, buvo gautas Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo viršininko 2023 m. birželio 14 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, jog nuteistasis 2023 m. gegužės 5 d. nesilaikė įstaigoje nustatytos tvarkos, tačiau nuobauda neskirta, apsiribota svarstymu. Šios aplinkybės neabejotinai patvirtina tai, kad nuteistojo elgesys nors ir keičiasi teigiama linkme, pastebimos nuteistojo pastangos keisti savo gyvenimo būdą, mąstymą, elgesį, tačiau šie pokyčiai vyksta dar pakankamai trumpą laiko tarpą, kad būtų galima nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos.

15. Kad nuteistasis dar nėra padaręs akivaizdžios pažangos, mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, patvirtina minėtoje socialinio tyrimo išvadoje išdėstyti duomenys, jam išskiriami kriminogeniniai veiksniai. Socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam A. B. nustatyta visa eilė kriminogeninių dinaminių veiksnių: nestabili oficiali darbinė patirtis; turi ieškinių (galimybės padengti apsunkintos); fiksuotas smurto/prievartos naudojimas artimoje aplinkoje (prieš tuometinį patėvį); būdingas rizikingas/pavojingas elgesys; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; smurtinis elgesys susijęs su alkoholio vartojimu; būdingas impulsyvus/agresyvus elgesys, savitvardos problemos; stokoja tinkamų problemų sprendimo, konfliktų valdymo įgūdžių, neįvertina savo elgesio pasekmių; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; priežiūros ir apribojimų pažeidimai.

16. Socialinio tyrimo išvadoje, vertinant nuteistojo darbinę patirtį, nurodoma, kad nuteistojo teigimu turi darbinės patirties, tačiau ji nėra oficiali, remiantis registrų duomenimis legalios darbinės patirties praktiškai neturi. (duomenys neskelbtini) kalėjime vykdomųjų raštų, apie nuteistajam priteistus ieškinius ar kitus finansinius įsipareigojimus, buvo gauta, nuteistasis kiekvieną mėnesį dengė turimus ieškinius iš darbo užmokesčio. 2014 m. gruodžio 4 d. teismo nutartimi buvo atleistas nuo atsakomybės dėl BK 140 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį, susitaikius su nukentėjusiuoju (motina), tačiau pokalbio metu nuteistasis nurodė, kad prieš motiną nesmurtavo, kad ji tik iškvietė pareigūnus, tačiau neneigia smurtą buvus prieš patėvį. Pirmasis jo teistumas fiksuojamas už chuliganizmą ir nesunkų sveikatos sutrikdymą, kai nuteistajam buvo 20 metų, pritaikius amnestijos įstatymą nuo bausmės buvo atleistas. Šiuo metu atlieka bausmę už nužudymą. Bausmę pataisos namuose atlieka pirmą kartą. Visi nusikaltimai smurtinio pobūdžio, susiję su poveikiu žmogaus sveikatai ir/ar gyvybei. Nusikaltimai padaryti nuteistajam esant apsvaigus nuo alkoholio. Pastarasis nusikaltimas yra sunkesnis, nei ankstesni ir yra nuteistajam būdingo nusikaltimų modelio dalis. Kaip nurodė pats nuteistasis, iki įkalinimo laisvalaikiu dažnai vartodavo alkoholinius gėrimus (dažniausiai kompanijoje), kas įtakojo ir jo padarytus nusikaltimus. Iš atlikto rizikos vertinimo duomenų matyti, jog praeityje vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau nepripažino, kad dėl alkoholio turėjo problemų. Paskutinis nusikaltimas padarytas apsvaigus nuo alkoholio, kilus ginčui su pažįstamu, su kuriuo kartu dirbo. Nuteistasis ne visada geba paaiškinti savo veiksmus, įsivelia į problemas, nes neapsvarsto galimų savo veiksmų pasekmių. Išvadoje taip pat nurodo, jog tikėtina, kad nuteistasis supykęs ir pavartojęs alkoholio, labiau išreikš savo pyktį. Pasakodamas apie nusikaltimą, nuteistasis linkęs save pateisinti, neigia problemas, susijusias su teisės pažeidimų vykdymu, nors problemų sprendimui pasitelkia fizinę agresiją, kaltės dėl įvykdyto nusikaltimo nepripažįsta. Pastebima, kad nuteistasis linkęs koncentruotis į trumpalaikius sprendimus ir greitai spręsti, galbūt ignoruojant ilgalaikes problemas. Nuteistasis linkęs savo elgesį pateisinti, lygindamas jį su kitų nusikaltimais, dėl savo problemų kaltina kitus. Be to, išvadoje nurodoma ir tai, kad nors nuteistasis teigia, kad nori būti pilnaverčiu visuomenės nariu, tačiau atsižvelgiant į kriminalinę istoriją, galima teigti, kad nuteistojo elgesys prieštaravo visuomenės normoms ir taisyklėms.

17. Taigi nors nuteistasis ir siekia įsitraukti į resocializacijos procesą, vykdydamas jam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą, dirbdamas, tačiau tai pakankamai reikšmingos įtakos riziką nusikalsti pakartotinai didinančių veiksnių mažinimui ar eliminavimui neturėjo ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos teigiamų pokyčių ženkliai neįtakojo, kadangi, kaip ir minėta, jam nustatomas vis dar reikšmingas galinčių būti pašalintais, kriminogeninių veiksnių skaičius. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Pažymėtina, kad kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Nuteistasis jam išskiriamus kriminogeninius veiksnius, siekdamas daryti akivaizdžią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, savo kryptingu teigiamu elgesiu ir pastangomis gali bent iš dalies eliminuoti. O šiuo atveju esantis dinaminių kriminogeninių veiksnių kiekis sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad nuteistojo pataisos procesas vis dar nėra baigtas.

18. Pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes sprendžiant jo taikymo klausimą iš esmės yra prognozuojamas asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį, o tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje ir jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes.

19. Nors aplinkybės, susijusios su veika, už kurios padarymą A. B. šiuo metu atlieka bausmę, ankstesni teisės pažeidimai, neatliktos bausmės dalis, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau privaloma vertinti visumą aplinkybių, kas ir buvo padaryta, t. y. buvo įvertintas ne tik nuteistojo nusikalstamos veikos pobūdis ir pavojingumas, bet ir visi kiti nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojantys duomenys. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu tos aplinkybės, jog pirmasis teistumas fiksuojamas už chuliganizmą ir nesunkų sveikatos sutrikdymą, kai nuteistajam buvo 20 metų (pritaikius amnestijos įstatymą nuo bausmės buvo atleistas, 2014 m. gruodžio 4 d. teismo nutartimi atleistas nuo atsakomybės, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius, šiuo metu atlieka bausmę už nužudymą, visi nuteistojo padaryti nusikaltimai smurtinio pobūdžio, susiję su poveikiu žmogaus sveikatai ir/ar gyvybei, padaryti nuteistajam esant apsvaigus nuo alkoholio, paskutinis nusikaltimas yra sunkesnis, nei ankstesni ir yra teisės pažeidėjui būdingo nusikaltimų modelio dalis, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių bei sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje, jo pažangą pataisos proceso metu ir įvertinęs tai kaip jį charakterizuojančią aplinkybę. Į ankstesnę kriminalinę praeitį atsižvelgiama ir aprobuota OASys metodika vertinant nuteistojo pakartotinę nusikalstamo elgesio riziką, todėl nuteistojo teisės tokiu būdu skundžiama nutartimi nėra pažeidžiamos. Nuteistojo padaryto nusikaltimo pobūdis ir pavojingumas, sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu. Šios aplinkybės, įvertinus jas su kitomis anksčiau paminėtomis aplinkybėmis, leidžia abejoti tuo, kad paleidus nuteistąjį lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jis sugebės prisitaikyti prie bendrųjų visuomenėje priimtų elgesio normų ir jų laikytis lygtinio paleidimo laikotarpiu.

20. Teismas pažymi, kad laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų ir ribojimų teigiamas poveikis nuteistojo elgesio korekcijai neturi kelti jokių abejonių, tačiau aptartos aplinkybės ir faktai kelia pagrįstas abejones dėl laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų pakankamo ir ilgalaikio poveikio nuteistojo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčiams bei nuteistojo pasiruošimo laikytis įstatymų reikalavimų ir daugiau nebenusikalsti. Nors ir neabejotina, jog visais atvejais taikant asmeniui lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos siekiama jo tinkamos resocializacijos ir reintegracijos į visuomenę, tačiau toks sprendimas turi būti priimamas tik tinkamai įvertinus asmens, kurį ketinama paleisti į laisvę, asmenybę, jo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje bei jo elgesio korekciją, kuri turi sudaryti neabejotiną pagrindą manyti, jog išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nuteistojo neatliktos bausmės dalis, įvertinus aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.

21. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad nuteistojo taisymosi procesas dar turi būti tęsiamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, siekiant valdyti nuteistajam nustatytus riziką nusikalsti pakartotinai didinančius kriminogeninius veiksnius bei įtvirtinti teigiamus elgesio modelius, ir formuoti tinkamus problemų sprendimo įgūdžius, kurie padėtų nuteistajam integruotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Skundžiama nutartis teisėta ir pagrįsta, teismas atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą nepažeidė nei tarptautinės, nei nacionalinės teisės aktų, bei principų. Nėra pagrindo tenkinti nuteistojo skundą, todėl skundžiama Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 14 d. nutartis paliekama nepakeista ir A. B. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu ir 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. B. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. birželio 14 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.