Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Kristina Latožienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo E. A. skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. gegužės 9 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Panevėžio kalėjimo Lygtinio paleidimo komisijos Panevėžio kalėjime (toliau – Komisija) 2024 m. balandžio 2 d. nutarimo Nr. RV-21-610 dėl lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos taikymo nuteistajam,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. E. A. buvo nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2014 m. sausio 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnio 1 dalį ir nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 14 metų, pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą – laisvės atėmimu 7 metams, pagal BK 284 straipsnio 1 dalį nuteistas areštu 60 parų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą subendrintos iš dalies sudedant ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 16 metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirta bausmė subendrinus su bausme, paskirta pagal BK 284 straipsnio 1 dalį apėmimo būdu, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 16 metų.

2. Panevėžio apylinkės teismo 2014 m. spalio 24 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal 284 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė – 45 paros arešto. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – areštas 30 parų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirta bausmė apėmimo būdu subendrinta su 2014 m. sausio 23 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir E. A. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 16 metų.

3. Komisija 2024 m. balandžio 2 d. nutarimu Nr. RV-21-610 nutarė taikyti nuteistajam E. A. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

4. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2024 m. gegužės 9 d. nutartimi netvirtino Komisijos nutarimo. Teismas nurodė, kad nors nustatyta eilė teigiamai nuteistąjį apibūdinančių aplinkybių, tačiau jos negali būti absoliutinamos ir nesudaro pagrindo spręsti, jog savo elgesiu nuteistasis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Teismui abejonių dėl nuteistojo akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką kelia tai, kad atlikus didesnę dalį paskirtos bausmės, vis dar nustatomas ženklus skaičius nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinančių veiksnių, o apsauginių, riziką mažinančių veiksnių vos trys. Taip pat pažymėjo, jog nors nuteistasis E. A. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų ar teisės pažeidimų.

5. Nuteistasis E. A. skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. gegužės 9 d. nutartį ir patvirtinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Panevėžio kalėjimo Lygtinio paleidimo komisijos Panevėžio kalėjime 2024 m. balandžio 2 d. nutarimą Nr. RV-21-610. Nurodo, kad šiuo metu jo elgesys yra nepriekaištingas, neturi galiojančių nuobaudų, deda pastangas valdant kriminogeninius veiksnius, nevartoja psichiką veikiančių medžiagų, turi stiprius socialinius ryšius su artimaisiais, turi darbą, pagal galimybes iš darbo užmokesčio yra daromos išskaitos žalos atlyginimui, dalyvauja elgesį koreguojančiose programose. Pažymi, kad jis kiekvieną savaitgalį praleidžia laiką su šeima, jokių naujų pažeidimų ar visuomenės normų nesilaikymo nėra buvę, nes jis priima visuomenės taisykles. Žino, kad praeities nepakeis, tačiau deda pastangas grįžti į visuomenę, laikytis įstatymų.

6. Nesutinka su teismo vertinimu, kad jis padarė per mažą pažangą dėl alkoholio vartojimo. Jis dalyvavo įstaigos parinktose intervencinėse programose, taip pat dalyvauja grupinėse „12 žingsnių AA programoje“, kas jam padeda gyvenime likti blaiviam, nedaryti teisės pažeidimų ir laikytis įstatymų, gyventi sąžiningą ir teisingą gyvenimą. Taip pat pažymi, jog jis bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje Pusiaukelės namuose

7. Atsiliepimų į skundą negauta.

8. Skundas atmestinas.

9. Aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, netvirtindamas Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam E. A. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, pagrįstai sprendė, jog nagrinėju atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis jau gali būti paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos lygtinai ir toliau būti taisomas probacijos metu. Nutartis yra pagrįsta byloje esančiais duomenimis, tinkamai išaiškintos BVK nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo institutą. Nėra pagrindo konstatuoti, jog žemesnysis teismas klaidingai įvertino nuteistojo asmenybės charakteristiką, rėmėsi klaidingais duomenimis, iškraipė kuriuos nors asmens byloje esančius duomenis ar juos nurodė klaidingai. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.

10. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Pažymima ir tai, kad iš minėto BVK straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai arba akivaizdžiai pažangai šią riziką mažinant, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Sprendžiant, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

11. E. A. yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą bausmės dalį. Taigi, formalus pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą egzistuoja. Tačiau, kaip ir žemesnės instancijos teismas, taip ir aukštesnysis teismas vis tik neįžvelgia tokios nuteistojo pažangos, daromos mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų pagrįstai manyti, jog paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

12. Pateiktoje medžiagoje yra nemažai teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių duomenų, kurie nurodyti ir Komisijos nutarime, priimant sprendimą taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nuteistasis E. A. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema bei yra stebimos nuosekliai vykdomos teigiamos nuteistojo iniciatyvos, pastangos ir konkretūs rezultatai, siekiant minėtą riziką valdyti. Nuteistasis įkalinimo metu kryptingai siekė bausmės atlikimo sąlygų švelninimo. Šiuo metu jis bausmę atlieka Panevėžio kalėjimo Pusiaukelės namuose. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistojo išsilavinimas spec. vidurinis, laisvėje yra įgijęs auto krautuvo vairuotojo kvalifikaciją, įgijo mechaniko profesiją. Atvykęs į Panevėžio kalėjimo Pusiaukelės namus, nuteistasis pakeitė kelias darbo vietas, tačiau šiuo metu dirba. Laisvu nuo darbo metu dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse. Už gerą elgesį, stropų darbą ir dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose skatintas 5 kartus. Nenustatyta, kad E. A. turėtų sunkumų dėl alkoholio ar narkotinių medžiagų vartojimo. Bausmės atlikimo laikotarpiu nuteistasis dėjo tam tikras pastangas dirbti su alkoholio vartojimo įpročiais, dalyvaudamas tikslinėse resocializacijos priemonėse. Iš gaunamo darbo užmokesčio dengia turimus finansinius įsiskolinimus pagal išskaitymą. Palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Visos šios aplinkybės, į kurias dėmesį atkreipė ir Komisija, priimdama nutarimą taikyti nuteistajam E. A. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, aukštesniojo teismo vertinimu, neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad laisvės atėmimo vietų įstaigoje jis stengiasi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau kartu pabrėžiama, kad E. A. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo, todėl teigiamai jį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliuti sąlyga spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Tinkamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nėra vienintelis vertintinas kriterijus. Tinkamai elgtis, laikytis nustatytų draudimų ir taisyklių yra kiekvieno laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo pareiga, priešingu atveju, nuteistasis netektų turimų lengvatų ir pan., todėl tinkamas elgesys bausmės atlikimo metu yra naudingas pačiam nuteistajam, nes suteikia švelnesnių kalinimo sąlygų galimybes.

13. Nors su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu susiję aspektai yra svarbūs vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, tačiau sprendžiant dėl galimybės asmens atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą, negali būti ignoruojami ir duomenys, atskleidžiantys nuteistojo asmenybės pavojingumą, požiūrį į padarytus nusikaltimus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius. Apie tai, ar asmuo gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, ar jis laikysis įstatymų ir nenusikals, t. y. vertinant nuteistojo galimo elgesio perspektyvas laisvėje, įmanoma spręsti tik iš jo ankstesnio elgesio, kurį apima tiek elgesys bausmės atlikimo metu, tiek ir iki jos atlikimo. Nuteistojo E. A. elgesyje, atliekant laisvės atėmimo bausmę, pastebima nemažai teigiamų aspektų, tačiau socialinio tyrimo išvada bei kiti pateikti duomenys patvirtina, jog dar yra nemažai ir koreguotinų sričių.

14. Pažymėtina, jog E. A. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už vieno labai sunkaus nusikaltimo žmogaus gyvybei, sukėlusio negrįžtamas pasekmes, padarymą – žmogaus nužudymą. Nusikaltimas įvykdytas būnant apsvaigusiam nuo alkoholio. Šis teistumas nuteistajam nėra pirmasis. Šios aplinkybės sudaro pagrindą griežčiau vertinti ir nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu.

15. Nors nuteistasis jau ilgą laiką atlieka laisvės atėmimo bausmę, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, pozityvaus užimtumo priemonėse, tačiau socialinio tyrimo išvadoje jam vis dar išskiriama eilė kriminogeninių veiksnių. E. A. išskirtų statinių kriminogeninių veiksnių – 1 kartą teistas (teistumas išnykęs), būdingas teisės pažeidimo modelis, smurtinio elgesio istorija, negali pakeisti. Tačiau visi kiti jam išskiriami kriminogeniniai veiksniai yra dinaminiai, t. y. galintys mažėti priklausomai nuo nuteistojo pastangų. Prie dinaminių kriminogeninių veiksnių yra priskirti: ankstesni gyvenimo stiliaus ypatumai neskatinantys prosocialaus elgesio; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; smurtinis elgesys alkoholio poveikyje; turimi įsiskolinimai; silpnas psichologinis atsparumas; silpni streso ir emocinių sunkumų įveikos įgūdžiai; nepakankamas probleminių sričių atpažinimas; problemų sprendimo įgūdžių stoka. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Pažymėtina, kad kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo.

16. Pažymėtina, kad laisvės atėmimo vietų įstaigoje yra gauti vykdomieji dokumentai, pagal kuriuos E. A. privalo išmokėti 90 290,25 Eur, o išmokėjęs yra tik nežymią dalį – 1 334,21 Eur. Taigi, jo pastangos savanoriškai mažinti finansinius įsipareigojimus yra menkos, o išėjęs į laisvę jis susidurs su gana dideliais finansiniais sunkumais, kas gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje. Juolab, kad nors nuteistasis laisvės atėmimo vietų įstaigoje dirba, tačiau oficialių dokumentų dėl įdarbinimo laisvėje nėra pateikęs. Konkrečių planų dėl darbinės veiklos neturi.

17. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nusikalstamo elgesio raiška gali būti siejama su alkoholio vartojimo problemomis, smurtiniai nusikaltimai buvo padaryti alkoholio poveikyje. Nuteistasis bausmės atlikimo metu dėjo tam tikras pastangas dirbti su alkoholio vartojimo įpročiais, dalyvaudamas tikslinėse resocializacijos priemonėse, išlaikė tas pastangas ir perkeltas į pusiaukelės namus, tačiau ankstesnių alkoholio vartojimo įpročių problematiškumo vertinimas kiek paviršutiniškas. Nors nuteistasis orientuojasi į alkoholio atsisakymą, tačiau vidiniai resursai silpnoki, todėl ši sritis reikalauja tolimesnio nuteistojo dėmesio, norint mažinti tiek socialinių, tiek teisinių problemų atsiradimo tikimybę ilgalaikėje perspektyvoje. Be to, pačio nuteistojo požiūriu, jis dalyvauja priklausomybių konsultacijoje vien dėl to, kad reikia bei nemano, kad gali kilti problemų dėl alkoholio. E. A. ne visuomet sugebėjo elgtis tinkamai, stebimas ne itin disciplinuotas nuteistojo elgesys. Jis penkis kartus pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus (nors nuobaudos yra išnykusios). Nesugebėjimas laikytis vidaus tvarkos taisyklių, kurių kiekviena yra vienodai svarbi, vertinant šią aplinkybę su kitais aukščiau išdėstytais duomenimis, neleidžia daryti abejonių nekeliančios išvados, kad jis jau yra pakankamai pasitaisęs ir kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

18. Kadangi lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, esant gana reikšmingam kriminogeninių veiksnių skaičiui, nuteistasis E. A. juos, siekdamas daryti akivaizdžią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, savo kryptingu teigiamu elgesiu ir pastangomis gali bent iš dalies eliminuoti. O šiuo metu nors ir dalyvauja įvairiose socialinės reabilitacijos programose, pozityvaus užimtumo priemonėse, tačiau tai pakankamai reikšmingos įtakos riziką nusikalsti pakartotinai didinančių veiksnių mažinimui ar eliminavimui dar neturėjo ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos teigiamų pokyčių ženkliai neįtakojo. Aukštesniojo teismo vertinimu, aplinkybė, jog pastaruoju metu E. A. elgesys keičiasi labiau teigiama linkme, patvirtina tik realių prielaidų nuteistojo elgesio korekcijai formavimąsi, tačiau ne akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistojo pozityvūs elgesio pokyčiai šiuo metu nevertinti nei kaip ilgai besitęsiantys, nei kaip nuoseklūs, todėl jie neleidžia manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, kurį toliau būtų galima keisti teigiama linkme neizoliuojant nuteistojo nuo visuomenės. Nuteistasis, siekdamas būti lygtinai paleistas, turi pašalinti arba reikšmingai sumažinti kai kuriuos kriminogeninius veiksmus, ypač susijusius su nusikalstamo elgesio priežastimis, mažinti turimus įsiskolinimus. Nuteistasis turi kritiškai įvertinti jo socialinio tyrimo išvados duomenis ir dėti maksimalias pastangas, kad nuo jo priklausantys dinaminiai veiksniai, vertinant jo nusikalstamo elgesio riziką, sumažėtų ir leistų teismui manyti, jog ateityje, paleidžiant nuteistąjį į laisvę, neigiamai nuteistąjį apibūdinantys veiksniai bus eliminuoti, ir teismas bus tikras, kad nuteistasis nėra pavojingas visuomenei.

19. Pažymėtina, kad laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų ir ribojimų teigiamas poveikis nuteistojo elgesio korekcijai neturi kelti jokių abejonių, tačiau aptartos aplinkybės ir faktai kelia pagrįstas abejones dėl laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų pakankamo ir ilgalaikio poveikio nuteistojo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčiams bei nuteistojo pasiruošimo laikytis įstatymų reikalavimų ir daugiau nebenusikalsti. Nors ir neabejotina, jog visais atvejais taikant asmeniui lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos siekiama jo tinkamos resocializacijos ir reintegracijos į visuomenę, tačiau toks sprendimas turi būti priimamas tik tinkamai įvertinus asmens, kurį ketinama paleisti į laisvę, asmenybę, jo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje bei jo elgesio korekciją, kuri turi sudaryti neabejotiną pagrindą manyti, jog išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

20. Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo spręsti, kad nuteistasis E. A. jau padarė pakankamą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią E. A. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigų sąlygų, kadangi nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Teismas pažymi, kad nuteistasis turi galimybes mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, todėl turi orientuotis į savo kriminogeninių veiksnių šalinimą, be kita ko, vykdyti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos rekomendacijas, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Todėl daroma išvada, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti nuteistojo skundo argumentais nėra pagrindo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo E. A. skundą atmesti ir Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. gegužės 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.