- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-12-28
- Bylos Nr.
- 1-1043-405/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-09436-2023-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nijolė Lisauskienė
- Kaltinamasis
- V. S.
- Nukentėjusysis
- V. S.
- Advokatai
- Renata Narbutienė, Renata Janušytė
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.10.3Bausmių bendrinimas jas iš dalies sudedant (BK 63 str. 1, 4 d.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.1.9.7Įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 str.)
- 1.1.9.10Dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72-2 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
V. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs Rusijoje, Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs profesinį išsilavinimą, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal LR BK 140 str. 2 d. (dvi nusikalstamos veikos).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis V. S. smurtaudamas nežymiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui: 2023 m. kovo 9 d. apie 4 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kilus žodiniam konfliktui su sutuoktine V. S., virtuvėje tyčia suduodamas jai ne mažiau trijų smūgių kumščiu į veidą, nuo kurių V. S. griūdama ant grindų kairės akies voku atsitrenkusi į radiatorių, V. S. atsikėlus, suduodamas ne mažiau trijų smūgių kumščiu į įvairias kūno vietas, padarė V. S. poodines kraujosruvas krūtinės kairėje pusėje, juosmens srityje, kairiajame sėdmenyje, poodines kraujosruvas paakių srityse, tuo nežymiai sutrikdė savo šeimos narei – sutuoktinei V. S., sveikatą. Kaltinamasis V. S. šiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2 d.
Taip pat kaltinamasis V. S. smurtaudamas nežymiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui: 2023 m. kovo 15 d. apie 18 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytos 0,63 promilės), žodinio konflikto su sutuoktine V. S. metu virtuvėje pargriaudamas ją ant grindų, rankomis tempdamas už plaukų į miegamąjį kambarį, dėl to V. S. susižalojus kairės pusės blauzdą, taip pat spirdamas sutuoktinei V. S. mažiausiai vieną smūgį į nugaros sritį ir mažiausiai vieną kartą spirdamas į kitas kūno vietas, padarė V. S. plėštinę žaizdą kairėje blauzdoje ir poodines kraujosruvas nugaros, kojų, sėdmenų srityse, tuo nežymiai sutrikdė savo šeimos narei – sutuoktinei V. S., sveikatą. Kaltinamasis V. S. šiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2 d. Dėl nusikalstamų veikų.
Kaltinamasis V. S. pripažino kaltę dėl šių nusikalstamų veikų padarymo. Dėl 2023 m. kovo 9 d. padaryto nusikaltimo paaiškino, kad konfliktas su žmona prasidėjo 2023 m. kovo 8 d. vakare, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame jie kartu gyveno. Pasveikino žmoną su kovo 8-ąja, kartu padengė stalą, vaišinosi, apie 21 val. jis išvedė šunį į lauką. Grįždamas į butą išgirdo žmonos pokalbį telefonu su savo draugu A. J.. Susijaudino dėl to, ką išgirdo, paprašė žmonos pasiaiškinti. Paėmė žmonos telefoną, perskaitė jos susirašinėjimą su A. J. ir suprato, kad žmona buvo jam neištikima su jo draugu. Jie su žmona barėsi iki 4 val. ryto. Žmona buvo gerokai išgėrusi, prašė atiduoti telefoną, kurio jis atiduoti nenorėjo, nes matė, kad A. J. vis rašo žmonai. Konflikto metu sudavė žmonai tris smūgius kumščiu į veidą, smūgius sudavė virtuvėje. Žmonai sudavė, nes buvo supykęs, negalėjo atleisti, kad, gyvendama santuokoje su juo, turėjo draugą. Nuo suduotų smūgių V. S. pargriuvo ant grindų ir susižalojo. Matė, kad V. S. griūdama atsitrenkė į stalą ir susižalojo. Po to pamatė, kad žmonos dešinės pusės antakis buvo apibrozdintas ir kraujavo, ji nubėgo į vonią. Pargriuvusi V. S. gulėjo neilgai, praktiškai iš karto atsikėlė ir nubėgo į vonią. Pripažįsta, kad po to, kai žmona atsikėlė, žmonai sudavė dar ne mažiau kaip tris smūgius į įvairias kūno vietas, tiksliai neprisimena į kurias, nes buvo labai susijaudinęs. Įvykio dieną buvo blaivus, alkoholio nevartojo, sutuoktinė gėrė vyną. Nuo suduotų smūgių sutuoktinė patyrė sužalojimus, dėl kurių kitą dieną vežė sutuoktinę į Antakalnio polikliniką – sutuoktinei ant veido buvo hematomos ir jai buvo gėda eiti į darbą. Taip pat paaiškino, kad dėl 2023 m. kovo 15 d. padaryto nusikaltimo pripažįsta visiškai. Tą dieną konfliktas su sutuoktine kilo po to, kai jis, apmokėdamas telefono sąskaitas, iš išklotinių pamatė, kad sutuoktinė vis tiek bendrauja su A. J., ir paprašė jos pasiaiškinti dėl to. Tai buvo apie 18 val. tame pačiame bute. Gali būti, kad konfliktas vyko virtuvėje, prisimena, kad rankoje turėjo virtuvinį rankšluostį. Konflikto metu paėmė žmonos telefoną, nes A. J. vėl rašė SMS, žmoną pastūmė, todėl ji pargriuvo ant grindų ir susižalojo kairės kojos blauzdą. Nematė, kaip V. S. susižalojo koją, pripažįsta, kad tempė ją į miegamąjį. Miegamajame nesmurtavo, abu apsiramino, žmona išėjo į balkoną. Visų konflikto detalių tiksliai neprisimena, kaltę dėl visų kaltinime nurodytų smūgių pripažįsta. Įvykio dieną buvo neblaivus – išgėręs alaus, blaivus taip nebūtų pasielgęs. Po įvykio žmoną užrakino bute ir išėjo. Žmoną bute užrakino, nes A. J. norėjo atvažiuoti ir jo žmoną išsivežti, bet atsarginiai buto raktai buvo bute, žmona vėliau juos atidavė policijai. Nuo 2023 m. kovo 15 d. su žmona negyvena, kreipėsi dėl skyrybų. Nuoširdžiai gailisi, kad du kartus smurtavo prieš žmoną, pasižada ateityje nenusikalsti. Ikiteisminio tyrimo metu kaltės nepripažino, nes buvo labai supykęs dėl žmonos neištikimybės, jautė nuoskaudą, šiuo metu viską apgalvojo, suprato, kad kaltas dėl to, kad smurtavo prieš žmoną, kaltę pripažįsta visiškai. Sutuoktinės atsiprašė telefonu, prašė, kad grįžtų namo, norėjo pakalbėti apie susidariusią situaciją, buvo nuvažiavęs, paliko jai gėlių. Gal po savaitės per kitą asmenį perdavė žmonai gėlių, mano, kad sutuoktinė jam atleido. Santuokoje su V. S. gyveno 25 m., 5 m. kartu gyveno iki santuokos. Ankščiau žmonos neištikimybės atvejų nėra buvę. Žalos sutuoktinei neatlygino, nes nežino jos sąskaitos banke numerio. Su nukentėjusiosios ieškiniu sutinka iš dalies, įsipareigoja atlyginti dalį – 1000 Eur, prašomo priteisti žalos atlyginimo.
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. S. dėl civilinio ieškinio paaiškino, kad ieškinį palaiko visa apimtimi ir prašo jį patenkinti. Jai padaryta neturtinė žala, nes ji patyrė išgyvenimų dėl smurto – buvo sumušta, patyrė stresą, dėl sužalojimų buvo nedarbinga, iki šiol patiria psichologinius išgyvenimus, nesijaučia saugi, pasidarė jautri, greitai susigraudina, suprastėjo miegas, kartkartėmis naktimis šaukia, nuo sužalojimų liko randas iki šiol. Dėl suprastėjusios savijautos į psichologą, psichoterapeutą nesikreipė, nors turėjo kreiptis, nes buvo depresija. Po 2023 m. kovo 9 d. patirto smurto kreipėsi į šeimos gydytoją Antakalnio poliklinikoje, gydėsi tris savaites, vartojo nuskausminamuosius vaistus. Gydytoja siūlė pratęsti nedarbingumą, bet ji nesutiko, išėjo į darbą, nes reikėjo pinigų – kaltinamasis išvarė ją iš namų, ji neturėjo kur gyventi, prarado viską, ką kūrė 30 m., dėl nedarbingumo neturėjo pajamų. Turėjo išlaidų vaistams ir kelionei į Vilnių pas medikus, tačiau tai patvirtinančių dokumentų neturi. Kaltinamasis iki šiol jos tiesiogiai neatsiprašė, atsiprašė per trečiąjį asmenį – D. V.. Su kaltinamojo siūlomu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu – 1000 Eur, nesutinka.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ikiteisminiame tyrime duotais nukentėjusiosios V. S., liudytojų A. J. (A. J.), P. L. (P. L.), Vitalijaus Valentinovičiaus parodymais, kitais byloje esančiais įrodymais.
Iš 2023 m. kovo 15 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole (t. 1., b. l. 6-13) esančių duomenų nustatyta, kad V. S., pranešdama apie nusikalstamą veiką, paaiškino, kad jos sutuoktinis V. S. 2023 m. kovo 15 d. apie 18 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), smurtavo jos atžvilgiu, t. y. pargriovė virtuvėje ant grindų, tempė už plaukų į miegamąjį ir tempiama ji susižalojo kairės kojos blauzdą, taip pat ne vieną kartą spyrė jai į nugarą ir kitas kūno vietas, tokiais veiksmai sukėlė jai fizinį skausmą. V. S. buvo paėmęs jos telefoną, todėl ji negalėjo iškviesti pagalbos, ją užrakino bute ir išėjo vedžioti šunį. Tada ji elektroniniu paštu paprašė pusbrolio K. V. iškviesti policiją. Sugrįžęs sutuoktinis vėl ėmė konfliktuoti, tačiau atvyko policijos pareigūnai. Sutuoktinis smurtavo ir 2023 m. kovo 9 d. ryte, apie 4 val., tačiau ji policijos nekvietė, pabėgo iš namų. Nuo 2023 m. kovo 13 d. ji buvo nedarbinga.
Ikiteisminiame tyrime (1 t., b. l. 47-51, 52-55) papildomai apklausiama nukentėjusioji V. S. paaiškino, kad kartu su sutuoktiniu V. S. kartu gyvena apie 30 m., 4-5 m. gyvena sutuoktiniui priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Pirmą kartą sutuoktinis smurtavo 2023 m. kovo 9 d. Konfliktas kilo dėl neištikimybės. Išvakarėse kartu šventė kovo 8-ąją, namuose buvo dviese, ji išgėrė porą taurių vyno, sutuoktinis gėrė vyną ir alų. Ji nuėjo miegoti, apie 4 val. vyras pažadino ją ir ėmė rėkauti, keiktis, varė ją iš namų. Ji atsikėlė, ramino vyrą raminti, nuėjo į virtuvę. Virtuvėje sutuoktinis sudavė jai kumščiu ne mažiau trijų smūgių į veidą, nuo smūgių ji pargriuvo ant stalo ir su stalu pargriuvo ant grindų, griūdama kairės akies voku atsitrenkė į radiatorių. Iš akies voko bėgo kraujas. Ji atsistojo, buvo kruvina, priėjęs vyras sudavė jai kumščiais dar ne mažiau trijų smūgių į įvairias kūno vietas, pataikė į krūtinės ir kairės pusės šonkaulių sritis. Nuo suduotų smūgių jai skaudėjo, buvo išsigandusi, norėjo pabėgti iš namų. Vyras buvo labai agresyvus, nepasakytų, kad jis buvo labai neblaivus, bet tą naktį ji pirmą kartą matė jį tokį agresyvų. Daugiau tą naktį vyras jos nemušė. Ji paskambino savo draugui A. J., kuris paryčiais apie 5 val. atvažiavo ir paėmė ją iš namų. Kitą dieną vyras jai skambino, prašė atleisti už jo elgesį ir grįžti. Į policiją dėl to įvykio nesikreipė, nes tai buvo pirmas kartas per 30 bendro gyvenimo metų, vyras jos atsiprašė ir žadėjo daugiau taip nesielgti. Vyru patikėjo, sutiko grįžti, vyras pats atvažiavo ir ją pasiėmė. Po sutuoktinio suduotų smūgių veide po kaire akimi buvo patinimas ir didžiulė hematoma, matoma iki šiol, buvo prakirstas kairės akies vokas, buvo hematomos virš dešinės akies, krūtinės ir kairiojo šono srityje. Dėl suduotų smūgių patyrė fizinį skausmą. 2023 m. kovo 13 d. dėl skausmo šonkaulių srityje ir bendros savo išvaizdos kreipėsi į Antakalnio polikliniką. Dėl sužalojimų iki šiol sunku pasilenkti, sutriko miegas, vartoja nuskausminamuosius vaistus. Būdama pas gydytoją, nurodė, kad pati pargriuvo, apie tai, kad ją sumušė vyras, nesakė. Pas gydytojus nuvežė sutuoktinis. Nedarbinga ji buvo iki 2023 m. kovo 27 d. Dėl 2023 m. kovo 9 d. patirtų sužalojimų kreipėsi tik į Antakalnio polikliniką. Pageidauja, kad vyras atsakytų už savo nusikalstamus veiksmus. Dėl 2023 m. kovo 15 d. įvykio papildomai paaiškino, kad sutuoktinis namuose vartojo alų, po to ėmė konfliktuoti, vėl aiškintis santykius. Tik prasidėjus žodiniam konfliktui, vyras paėmė jos turėtus buto raktus bei mobilaus ryšio telefoną „Nokia“. Telefonas jos vardu, bet priklauso vyrui, sąskaitas už telefoną apmokėdavo vyras. Ji tą dieną buvo blaivi, namuose buvo dviese su vyru. Viskas vyko apie 15 val. virtuvėje. Vyras tapo agresyvus, rankomis ją gana stipriai pastūmė į pečių ar krūtinės sritį – dėl streso tiksliai neprisimena. Ji, neišlaikiusi pusiausvyros, pargriuvo ant grindų. Jai nugriuvus, vyras suėmė rankomis už plaukų ir tempė į kambarį. Jai skaudėjo, ji rėkė, maldavo ją paleisti, bet vyras, taip laikydamas už plaukų, nutempė į kambarį. Kai tempė, ji susižalojo kairės kojos blauzdą, galimai atsitrenkė į spintos kampą. Buvo baisu, viskas atrodė lyg siaubo filme. Vyras vis šaukė, vartodamas necenzūrinius žodžius. Nusitempęs ją į miegamąjį kambarį, jai, gulinčiai ant grindų, sudavė kojomis ne mažiau keturių kartų į įvairias kūno vietas, pataikė į nugarą, kojų, sėdmenų sritis. Ji verkė, šaukėsi pagalbos, prašė nustoti ją mušti, nes nuo smūgių skaudėjo visą kūną. Po jai suduotų smūgių vyras pasiėmė šunį ir išėjo pasivaikščioti. Prieš išeidamas ją užrakino bute, jau buvo paėmęs jos raktus ir telefoną, kad ji niekur neišeitų ir niekam nepasiskųstų. Ji parašė kompiuteriu elektroninį laišką savo pusbroliui, kuris iškvietė policiją. Elektoriniame laiške ji parašė, kad ją muša. Kaip suprato, pusbrolis skambino jos vyrui ir klausinėjo, kas vyksta. Vyrui grįžus į namus, ji buvo praėjime tarp svetainės ir virtuvės. Vyras bandė stumdytis, bet smūgių nesudavė. Ji nuėjo į virtuvę, iš paskos atėjo vyras, paėmė virtuvinį peilį. Nežino, kokiu tikslu vyras paėmė peilį, tuo metu vyras jai negrasino ir jos nesužalojo, tuo metu suskambo skambutis į duris. Buto duris atidarė vyras ir ji pamatė policijos pareigūnus. Policijos pareigūnai iškvietė Greitąją medicinos pagalbą, medikai ją apžiūrėjo vietoje, ji atsisakė vykti į ligoninę. Dėl gydymo daugiau niekur nesikreipė. Kitą dieną paskambino savo gydytojai Antakalnio poliklinikoje ir pasakė, kad buvo sumušta. Pareigūnai sužalojimus užfiksavo, fotografavo veidą. Kraujosruvos, matomos ant veido, buvo padarytos 2023 m. kovo 9 d. Sutuoktiniui turi pretenzijų dėl abiejų nusikalstamų veikų, abu kartus ji patyrė fizinį skausmą, išgąstį ir stresą, skaudžius išgyvenimus, be to, dėl savo vizualiai matomų sužalojimų ir skausmo visame kūne negalėjo eiti į darbą.
Ikiteisminiame tyrime (1 t., b. l. 158-161) liudytojas A. J. paaiškino, kad V. S. pažįsta apie metus, palaiko gerus santykius, jie dažnai bendrauja. 2023 m. kovo 9 d. apie 5 val. jam paskambinusi V. S. pasakė, kad vyras prieš ją smurtavo ir išvijo iš namų. V. S. pažįsta, konfliktų su juo nebuvo. Kiek jam žinoma, sutuoktiniai tarpusavyje dažnai konfliktuodavo. 2023 m. kovo 9 d. apie 5 val. atvažiavo prie V. S. namų ir ją nuvežė į savo butą. nes ji bijojo likti namuose. V. S. buvo susijaudinusi, verkė, po akimi matėsi kraujosruva, buvo prakirstas kairysis antakis. V. S. sakė, kad ją sumušė vyras, visas jos kūnas „mėlynas“. Kaip jis suprato, tą dieną vyras padarė jai sužalojimus, tačiau nežino, kelintą valandą įvyko konfliktas ir kaip ji buvo sumušta. Mano, kad V. S. buvo blaivi, nes alkoholio kvapo nejautė. Vėliau jam skambino policija, prašė leisti pasikalbėti su V. S., nes jos vyras pranešė policijai, kad ją pagrobė. V. S. kalbėjo su policijos pareigūnais, vėliau pareigūnai buvo pas ją atvykę į jo bute. Porą dienų V. S. gyveno jo bute, jai skambindavo jos vyras, atsiprašinėjo dėl sumušimo, prašė grįžti, ji vyrui atleido ir grįžo į namus. Kiek jam žinoma, vyras V. S. nuvežė apžiūrai į Antakalnio ligoninę, nes jos visas veidas buvo „mėlynas“, ji negalėjo tokia pasirodyti darbe. Žino, kad V. S. iš karto gydytojams nesakė, kaip atsirado sužalojimai. Po kelių dienų, gal 2023 m. kovo 15 d. apie 20-21 val. V. S. jam paskambino ir pasakė, kad vyras vėl prieš ją smurtavo, kad atvyko policija. Atvažiavęs prie V. S. namų pamatė greitosios pagalbos automobilį ir policijos ekipažą. Į vidų nėjo, nes nenorėjo provokuoti konflikto, sulaukė, kol V. S. parašė pareiškimą, ir nuvežė ją į savo namus. V. S. buvo apsiverkusi, sutrikusi, kaip suprato iš jos pasakojimo, vyras jai peiliu grasino, tempė už plaukų, spardė, atėmė telefoną ir raktus nuo namų. Ji bijojo likti namuose su vyru ir po to įvykio į namus nesugrįžo.
Ikiteisminiame tyrime (1 t, b. l. 166-169) liudytojas Vitalijus Valentynovičius paaiškino, kad dirba Vilniaus apskr. VPK Švenčionių r. PK RS tyrėju. 2023 m. kovo 15 d. dirbo kartu su Vilniaus aps. VPK Švenčionių r. PK RS vyr. patruliu Dariumi Kulešu, gavo pranešimą apie tai, kad apie 19.35 val. pranešėjui jo pusseserė V. S. žinute pranešė, kad smurtauja jos sutuoktinis, ir paprašė iškviesti policiją. Atvykę nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini), nustatė, kad V. S. (nustatytos 0,63 promilės) konfliktuoja su sutuoktine V. S., kuri buvo blaivi, konflikto metu V. S. smurtavo žmonos V. S. atžvilgiu – pargriovė ją virtuvėje ant grindų, tempė už plaukų į miegamąjį, spyrė ne mažiau vieną kartą į nugarą ir kitas kūno vietas, tuo sukeldamas V. S. fizinį skausmą. Buvo iškviesta GMP, medikai nukentėjusiąją apžiūrėjo. Taip pat atlikta nukentėjusiosios asmens apžiūra – ant kairės blauzdos buvo matoma žaizda. V. S. paaiškino, kad vyras smurtavo prieš ją ir 2023 m. kovo 9 d., tačiau, patikėjusi vyro žodžiais, kad daugiau nesmurtaus, jo pagailėjo ir dėl smurto į policiją nesikreipė, gydytojai nurodė, kad pargriuvo pati. Įvykio vietos aplinka atrodė tvarkinga, įvykio vietoje buvo filmuojama „Body“ kamera. Dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 2 d., V. S. laikinai sulaikytas.
Ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 182-185) liudytojas P. L. paaiškino, kad apie dešimt mėnesių gyvena nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iš matymo pažįsta visus kaimynus, tačiau jų vardų ir pavardžių nežino. Antrame aukšte gyvena kaimynai, kurių bute periodiškai būdavo labai triukšminga. Jie vieninteliai tos laiptinės gyventojai, pas kuriuos būdavo triukšmas. Jam atrodė, kad vyriškis dažnokai piktnaudžiauja alkoholiu, nes, kiek teko jį sutikti, būdavo neblaivus, moterį vis sutikdavo einančią pasivaikščioti su šunimi. Jų butas yra antras dešinėje pusėje antrame aukšte. Su minėtais kaimynas nepalaiko jokių santykių, su jais nebendrauja. Triukšmą dažniausiai girdėdavo naktimis, dienomis dirba, todėl nežino, ar būdavo triukšmaujama ir dienos metu. Triukšmas kaimynų bute pasireikšdavo tuo, kad garsiai grodavo muzika, pasigirsdavo riksmai, būdavo, garsiai kalbėdavo, tačiau negirdėjo, kad kažkas šauktųsi pagalbos.
Iš 2023 m. kovo 16 d. įvykio vietos apžiūros protokole (1 t., b. l. 14-27) esančių duomenų nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta – butas (duomenys neskelbtini).
2023 m. kovo 15 d. asmens apžiūros protokole (t. 1, b. l. 56-63) užfiksuota, kad, vizualiai apžiūrint V. S., ant kairės blauzdos matoma žaizda.
Iš 2023 balandžio 25 d. daiktų apžiūros protokole (1 t., b. l. 112-115) esančių duomenų nustatyta, kad, dalyvaujant Valstybinės teismo medicinos tarnybos teismo medicinos ekspertui, atlikta nukentėjusiosios V. S. medicininių dokumentų apžiūra, pateikta specialisto išvada: 1) ambulatorinio apsilankymo VšĮ Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje metu 2023 m. kovo 13 d. V. S. nustatytos poodinės kraujosruvos krūtinės kairėje pusėje, juosmens srityje, kairiame sėdmenyje, kurios padarytos kietu buku daiktu (daiktais), prieš kreipiantis 2023 m. kovo 13 d. medicinos pagalbos; 2) sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu; 3) sužalojimai padaryti ne mažiau kaip trimis trauminiais poveikiais; 4) sužalojimai nebūdingi vienkartiniam griuvimui.
Iš 2023 balandžio 25 d. daiktų apžiūros protokole (1 t., b. l. 116-119) esančių duomenų nustatyta, kad, dalyvaujant Valstybinės teismo medicinos tarnybos teismo medicinos ekspertui, atlikta V. S. medicininių dokumentų apžiūra, pateikta specialisto išvada: 1) V. S. nustatyta žaizda (nedidelė) kairėje blauzdoje, kuri įvardinta kaip plėštinė, taip pat poodinės kraujosruvos paakių srityse ir įvairiose kūno vietose, plėštinė žaizda padaryta kietu briauną turinčiu daiktu, poodinės kraujosruvos – kietu buku daiktu (daiktais), sužalojimai, išskyrus poodines kraujosruvas paakių srityse (kurios, tikėtina, galėjo būti padarytos prieš kreipiantis medicinos pagalbos 2023 m. kovo 13 d.) padaryti prieš kreipiantis 2023 m. kovo 15 d. medicinos pagalbos; 2) sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu; 3) sužalojimai padaryti ne mažiau kaip keturiais trauminiais poveikiais; 4) poodinės kraujosruvos paakių srityse nebūdingos griuvimui.
Iš 2023 m. kovo 15 d. patikrinimo alkotesteriu (1t., b. l. 33, 35) „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0449, kurio sertifikato Nr. 1752679 (patikra galiojanti nuo 2022 m. lapkričio 21 d. iki 2023 m. gegužės 20 d.) šaknelės nustatyta, kad V. S. buvo blaivi.
Iš 2023 m. kovo 15 d. patikrinimo alkotesteriu (1 t., b. l. 34, 35) „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0449, kurio sertifikato Nr. 1752679 (patikra galiojanti nuo 2022 m. lapkričio 21 d. iki 2023 m. gegužės 20 d.) šaknelės nustatyta, kad V. S. 2023 m. kovo 15 d. 20.12 val. iškvėptame ore nustatyta etilo alkoholio koncentracija – 0,63 promilės.
Iš 2023 m. balandžio 13 d. kitų objektų apžiūros protokole (t. 1, b. l. 191-194) esančių duomenų nustatyta, kad apžiūrėta: 1) į įvykio vietą pagal pranešimą atvykusių policijos pareigūnų mobiliąja vaizdo stebėjimo kamera „Body“ užfiksuotas garso ir vaizdo įrašas Nr. PSS-20230315-19585UTC+0200; 2) PRĮR ataskaitų žiūryklėje esantis BPC garso įrašas; 3) BPC garso įrašas.
Iš 2023 m. birželio 28 d. kitų objektų apžiūros protokole (t. 2, b. l. 84-86) esančių duomenų nustatyta, kad apžiūrėtas 2023 m. gegužės 30 d. elektroniniu paštu V. S. pateiktas susirašinėjimas su V. S. (dokumento pavadinimas „Screensot_20230530-141847~2.png(~349 KB)“, data – 2023 m. gegužės 21 d., abonentas „V.“). Protokole užfiksuotas tekstas – „V.: „Man labai gaila kad tu tiki svetimais o ne manimi. Ir toliau ant manęs šyki“. Atsakymas: „Pervelu dabar galėti galvoti rekėjo anksčiau kom to baisis tų nė klausei nė mania nė gimines tau buvo nusispjauti ant visų givenai kaip noriu aš palikau jūs ramibei palikit ir mania givenkit laimingai sėkmės“. „V“: „Tai viskas aš tau nereikalinga po 30 metų, Labai greitai viską pamirsai. As Tau visą gyvenimą atleisdavau ir padedavau, o tau į viską nusispjaut. Ačiu“. Atsakymas: „Tavo žodžiai man nieko nėreikia man reikia milimo draugo turi dabar to draugo ir turėk ko iš mania tau dabar reikia“. „V“: „Susitaikyt“. Atsakymas: „Taikytis reikejo buvo anksčiau“.
Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 str. 2 d. nustatyta, be kita ko, tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį.
Pagal BK 141 str. 2 d., šiame kodekse nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai – kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai. Byloje nustatyta, kad nukentėjusioji V. S. – kaltinamojo V. S. sutuoktinė.
Byloje gauta pakankamai objektyvių įrodymų – nukentėjusiosios V. S. parodymai, specialisto išvada dėl nukentėjusiajai padarytų kūno sužalojimų, taip pat kaltinamojo V. S. parodymai ir kiti byloje esantys duomenys, kuriais patvirtinama, kad kaltinamasis V. S. savo ir nukentėjusiosios gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), 2023 m. kovo 9 d. apie 4 val. tyčia suduodamas V. S. ne mažiau trijų smūgių kumščiu į veidą, nuo kurių ji griūdama ant grindų kairės akies voku atsitrenkė į radiatorių, jai atsikėlus, suduodamas ne mažiau trijų smūgių kumščiu į įvairias kūno vietas, padarė savo šeimos narei – sutuoktinei V. S., kūno sužalojimus, atitinkančius nežymų sveikatos sutrikdymo mastą, todėl kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo, numatyto LR BK 140 str. 2 d., sudėtis.
Kaltinime nurodoma, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d., kaltinamasis padarė būdamas neblaivus. Ikiteisminiame tyrime nukentėjusioji paaiškino, kad sutuoktinis 2023 m. kovo 9 d. išvakarėse alkoholį, tačiau negalėtų teigti, kad jis buvo stipriai neblaivus. Kaltinamasis teisiamajame posėdyje teigė, kad nusikalstamos veikos padarymo metu – 2023 m. kovo 9 d. apie 4 val., buvo blaivus, ryte turėjo eiti į darbą. Byloje negauta objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad, darydamas minėtą nusikalstamą veiką, kaltinamasis buvo neblaivus, visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai, todėl iš kaltinimo pašalinama aplinkybė, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus.
Taip pat byloje gauta pakankamai duomenų – nukentėjusiosios V. S. parodymai, specialisto išvada dėl jai nustatytų sužalojimų, įvykio vietos, asmens ir kitų objektų apžiūros protokoluose nurodyti duomenys, kaltinamojo V. S. parodymai ir kiti byloje esantys duomenys, kuriais patvirtinama, kad kaltinamasis V. S. savo ir nukentėjusiosios gyvenamojoje vietoje 2023 m. kovo 15 d. apie 18 val. tyčia pargriaudamas sutuoktinę ant grindų, rankomis tempdamas už plaukų į miegamąjį kambarį, dėl to V. S. susižalojus kairės kojos blauzdą, taip pat spirdamas sutuoktinei V. S. mažiausiai vieną smūgį į nugaros sritį ir mažiausiai vieną kartą spirdamas į kitas kūno vietas, padarė nukentėjusiajai sužalojimus, atitinkančius nežymų sveikatos sutrikdymo mastą, todėl kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo, numatyto LR BK 140 str. 2 d. sudėtis.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Kaltinamasis prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant laiduotojos D. V. atsakomybei be užstato tuo pagrindu, kad jis anksčiau neteistas, sutinka atlyginti dalį neturtinės žalos, ateityje nusikaltimų nedarys, prašoma paskirti laiduotoja neteista, ji jam autoritetas ir galės daryti teigiamą poveikį.
Nukentėjusioji V. S. nurodė, kad kaltinamasis jos iki teisiamojo posėdžio neatsiprašė, D. V., kuri pageidauja būti paskirta kaltinamojo laiduotoja, kaltinamojo vardu buvo jai atnešusi gėlių, su kaltinamojo siūlomu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu – 1000 Eur, nesutinka, tokia suma jai nebus atlyginta kaltinamojo smurtiniais veiksmai padaryta neturtinė žala.
D. V., pageidaujanti būti laiduotoja, paaiškino, kad V. ir V. S. šeimą pažįsta apie 5-6 m., pažinojo V. S. tėvus. Gyvena gretimame daugiabučiame name, pro savo buto langus mato namo, kuriame gyvena kaltinamasis, kiemą. V. S. mandagus, ramus, darbštus ir pareigingas, nei karto nematė jo neblaivaus ir negirdėjo, kad jis vartotų keiksmažodžius. Žino tik apie vieną konfliktą V. S. šeimoje. Jis buvo 2023 m. kovo mėnesį, tikslios datos neprisimena. Po įvykio sutikus V. S. savo namo laiptinėje, jis pasakė, kad šeimoje įvyko nelaimė – žmona išėjo pas kitą vyrą, pasakojo, kad konflikto metu iš žmonos atiminėjo telefoną, abu stumdėsi, nurodė, kad pastūmė žmoną, ji pargriuvo. Žino, kad kaltinamasis sudavė žmonai, nežino, kiek tiksliai kartų sudavė. Po to ji 2-3 d. rūpinosi kaltinamuoju, nes bijojo, kad jis sau ko nepasidarytų. V. S. labai išgyvena dėl žmonos neištikimybės, nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų. Mano, kad V. S. elgesys yra atsitiktinis, gyvenimiška situacija išprovokavo smurtauti žmonos atžvilgiu. V. S. prašė jo vardu atsiprašyti V. S. už jo elgesį, V. S. nekėlė telefono ragelio, nenorėjo V. S. matyti, todėl nunešė V. S. V. S. nupirktas gėles. Iki įvykio bendravo su V. S. ir su V. S., kaltinamasis kartais padėdavo atlikti smulkius ūkio darbus, nėra finansiškai kažkaip priklausoma nuo kaltinamojo, kaltinamasis gyvena atskirai, dirba, ji pensininkė ir gauna pensiją. Po įvykio su V. S. dažniausiai bendrauja telefonu, apytikriai 2-3 kartus per mėnesį. Ji tikinti, daug kalbasi su V. S. apie atleidimą, gyvenimiškas situacijas, gerumą ir mano, kad savo elgesiu ir pavyzdžiu darys jam teigiamą įtaką, sutiktų, esant būtinybei, sumokėti užstatą.
LR BK 40 str. 1 d. nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 str. 2 d. įtvirtintos sąlygos, kurioms esant asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. BK 40 str. 3 d. nustatyta, kad laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.
Žemesnės instancijos teismas
Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą pažymėjo, kad, net ir esant visoms BK 40 str. nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, kad pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-132-699/2017, 2K-134-1073/2018). Vertinant, ar yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į padarytos veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, svarbios tiek paties teisės pažeidimo padarymo aplinkybės, tiek ir kaltininko elgesys iki pažeidimo padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-185-489/2018).
Nustatyta, kad kaltinamasis padarė du nesunkius nusikaltimus, kaltę visiškai pripažino. Kaltinamasis nurodė, kad nukentėjusiosios atsiprašė, mano, kad nukentėjusioji jam atleido, nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos neatlygino, įsipareigoja atlyginti 1000 Eur dydžio dalį.
Nukentėjusioji V. S. nurodė, kad kaltinamasis jos iki šiol neatsiprašė, D. V., kuri pageidauja būti paskirta kaltinamojo laiduotoja, kaltinamojo vardu buvo jai atnešusi gėlių, su kaltinamojo siūlomu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu – 1000 Eur, nesutinka, tokia sumai neatlygins jai kaltinamojo smurtiniais veiksmai padarytos neturtinės žalos.
Viena iš BK 40 str. 2 d. įtvirtintų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų – kaltinamasis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką. Šios formuluotės gramatinis ir sisteminis aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad BK 40 str. nuostatos gali būti taikomos tik nustačius, kad kaltininkas anksčiau neteistas ir padarė vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealiąją sutaptį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-85/2008, 2K-P-82/2010, 2K-7-75/2011, 2K-305/2011).
Pagal teismų praktiką, asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu pripažįstama, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, padarė tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealią sutaptį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-85/2008, 2K-319/2008, 2K-52-648/2017). Teismų praktikoje pripažįstama (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-307/2007, 2K-146/2008, 2K-319/2008, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-128/2013), kad pavienė tęstinė nusikalstama veika – tai veika, susidedanti iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolusių veiksmų, padarytų tokiu pat būdu, tokiomis pat aplinkybėmis, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius, tačiau visus juos sieja vieninga tyčia dėl to paties objekto, dalyko. Nusikalstamų veikų pripažinimą tęstine veika paprastai lemia žalos padarymas tam pačiam nukentėjusiajam, vieningos tyčios buvimas, t. y. konstatavimas, kad kaltininko tyčia susiformavusi visai nusikalstamai veikai, o ne atskiriems nusikaltimams, ir siekiama vieno rezultato.
Nagrinėjamu atveju kaltinamasis 2023 m. kovo 9 d. ir 2023 m. kovo 15 d. smurtavo savo sutuoktinės atžvilgiu, konfliktai iš esmės kilo dėl kaltinamojo abejonių dėl sutuoktinės ištikimybės, tačiau byloje nėra pagrindo pripažinti, kad kaltinamojo smurtiniai veiksmai 2023 m. kovo 9 d. ir 2023 m. kovo 15 d. buvo apjungti vieningos kaltinamojo tyčios (sumanymo) – byloje negauta duomenų apie tai, kad kaltinamasis, 2023 m. kovo 9 d. smurtaudamas sutuoktinės atžvilgiu, būtų turėjęs iš anksto susiformavusią tyčią panaudoti smurtą prieš sutuoktinę ir 2023 m. kovo 15 d. Kaltinamojo 2023 m. kovo 9 d. ir 2023 m. kovo 15 d. padarytų nusikalstamų veikų nesieja bendra tyčia, minėtos kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos baigtos, todėl nėra pagrindo išvadai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą.
BK 40 str. 2 d. 2 p. nustatyta būtina atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga – asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojama praktika, kad BK 40 str. taikomas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus, o gailėjimąsi išreiškia ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviais atsiprašymais, bet ir deda pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, padeda teisėsaugos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2010, 2K-P-82/2010). Kasacinės instancijos teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pripažįstamas tada, kai kaltininkas ikiteisminio ar teisminio bylos nagrinėjimo metu savanoriškai pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo objektyvias bylos aplinkybes. Nors prisipažinimo momentas neturi lemiamos reikšmės, tačiau svarbu, kad toks prisipažinimas daromas savo noru, laisva valia, o ne dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių asmens dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką. Be to, vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar jie prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų nusikalstamų veiksmų ir stengiasi pašalinti ar sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-123/2011, 2K-613/2011, 2K-55/2012).
Nagrinėjamu atveju kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminiame tyrime, kaltės dėl jam pareikštų įtarimų nepripažino. Kaltinamasis dėl 2023 m. kovo 15 d. įvykio teigė, kad su sutuoktine kilo žodinis konfliktas, jie susistumdė, sutuoktinės atžvilgiu nesmurtavo, fizinio skausmo jai nesukėlė (2 t., b. l. 42-43). Pateikus galutinį įtarimą dėl abiejų nusikalstamų veikų, V. S. (2 t., b. l. 78-80) kaltės nepripažino, teigė, kad smūgių sutuoktinei nesudavė, jos sveikatos nežymiai nesutrikdė, už plaukų sutuoktinės netempė, ant grindų nebuvo pargriovęs ir kojomis nespardė. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis pakeitė poziciją – kaltę pripažino visiškai ir nurodė padaręs visus kaltinime jam inkriminuojamus smurtinius veiksmus. Paaiškino, kad ikiteisminiame tyrime buvo supykęs ant sutuoktinės dėl jos neištikimybės ir dėl to kaltės nepripažino, vėliau pagalvojo, kad netinkamai pasielgė. Vis tik, atsižvelgus į nustatytas byloje aplinkybes, vertinama, kad kaltinamojo elgesys atliekant ikiteisminį tyrimą ir teisiamajame posėdyje neduoda pagrindo išvadai, kad kaltinamasis tikrai nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamas veikas – kaip minėta, kaltę pripažino tik teisiamajame posėdyje, nukentėjusiajai neatlygino bent dalies padarytos neturtinės žalos teigdamas, kad neturėjo jos sąskaitos banke numerio, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad bandė atlyginti bent dalį žalos perduodamas nukentėjusiajai pinigus per kitus asmenis ar kad bandė sužinoti jos sąskaitos numerį, teisiamajame posėdyje pripažinęs kaltę, daugiau akcentavo ne savo nusikalstamus veiksmus, bet nukentėjusiosios, jo manymu, netinkamą elgesį. Kaltinamasis teisiamajame posėdyje žodžiu įsipareigojo nukentėjusiajai sumokėti 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti, tačiau toks įsipareigojimas nėra pakankamas pagrindas išvadai, kad kaltinamasis kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų nusikalstamų veiksmų ir stengiasi pašalinti ar sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius.
Nustatyta, kad nėra visų būtinų atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų, todėl netenkinamas kaltinamojo prašymas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Taip pat byloje nenustatyta, kad prašomas laiduotoju paskirti asmuo galėtų daryti kaltinamajam teigiamą įtaką, kad jis ateityje laikytųsi įstatymų. Pagal BK 40 str. 3 d., laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.
Kaltinamasis prašė laiduotoja paskirti jo kaimynę D. V.. Nustatyta, kad D. V. gyvena kaltinamojo kaimynystėje (gretimame name), ji neteista, byloje nėra jokių ją neigiamai charakterizuojančių duomenų, D. V. paaiškino, kad po konflikto kaltinamasis kurį laiką gyveno jos bute, tačiau šių duomenų nepakanka vertinimui, kad D. V. galėtų daryti teigiamą poveikį kaltinamajam. D. V. su kaltinamuoju bendrauja dažniausiai telefonu, apytikriai 2-3 kartus per mėnesį, teisiamajame posėdyje nei kaltinamasis, nei D. V. negalėjo nurodyti būsimos D. V. teigiamos įtakos kaltinamajam pobūdžio, D. V. nenurodė, kokį auklėjamąjį poveikį ji gali padaryti suaugusiam asmeniui, kaltinamasis teigė, kad kaimynė jam autoritetas, tačiau iš D. V. paaiškinimų matyti, kad jai žinoma tik apie vieną nusikalstamą veiką, apie ją ji sužinojo kaltinamąjį sutikusi savo namo laiptinėje, t. y. kaltinamasis D. V. apie kitą padarytą veiką nepasakojo, ir dėl to yra pagrindo manyti, kad kaltinamojo ir asmens, kurį prašoma paskirti laiduotoja, ir iki nusikalstamų veikų padarymo ir po jų nesieja artimi, tarpusavio pasitikėjimu grįsti santykiai. Iš kaltinamojo ir D. V. paaiškinimų nenustatyta, kad D. V. turi realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui.
Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, sprendžiama, kad byloje nenustatytos visos BK 40 str. 2 d. įtvirtintos kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos, taip pat nenustatyta, kad prašomas paskirti laiduotoju asmuo atitinka laiduotojui keliamus reikalavimus, todėl netenkinamas kaltinamojo prašymas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Dėl bausmės.
Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į tai, kad jis padarė du nesunkius tyčinius smurtinius nusikaltimus savo šeimos nariui – sutuoktinei, į tai, kad kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę – 2023 m. kovo 15 d. nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, taip pat į kaltinamojo asmenybę – teisiamas pirmą kartą, vieną kartą nubaustas administracine tvarka, dirba ir manoma, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, neskiriant intensyvios priežiūros. Byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu (LR BK 64¹ str.).
Kaltinamajam paskiriamos baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (LR BK 72² str.), nustatant šios priemonės taikymo terminą – keturis mėnesius terminą.
Į bausmės laiką įskaitomas kaltinamojo laikino sulaikymo laikas nuo 2023 m. kovo 15 d. iki 2023 m. kovo 16 d. (dvi dienos), vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (LR BK 65, 66 str.).
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1., b. l. 87-94) – paliekama iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Dėl civilinių ieškinių.
Nukentėjusioji V. S. pareiškė 7000 Eur dydžio ieškinį dėl neturtinei žalos atlyginimo. Kaltinamasis su ieškiniu sutiko iš dalies – sutiko atlyginti 1000 Eur dydžio neturtinę žalą.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal LR CK 6.250 str. 2 d., neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta, be kita ko, dėl nusikaltimo. Šio straipsnio 1 d. numatyti kriterijai, kuriais vadovaudamasis teismas nustato neturtinės žalos dydį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją, kuri apskaičiuojama labai detaliai išanalizavus visą nukentėjusiojo patirtą skriaudą – dvasinius išgyvenimus, darbingumo sumažėjimą ar netekimą, apribotas bendravimo galimybes, kitus faktorius, sąžiningumo, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus.
Esminis ir lemiamas kriterijus nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį – nusikalstama veika sukelti padariniai, kurie vertinami ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, kaip jie paveiks nukentėjusiosios gyvenimą. Nagrinėjamu atveju neabejotina, kad nukentėjusioji dėl neteisėtų kaltinamojo veikų patyrė emocinį stresą, išgąstį, fizinį skausmą, kitus dvasinius ir fizinius nepatogumus, tačiau nukentėjusioji jokių kitų įrodymų, patvirtinančių prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, teismui neteikė, byloje negauta objektyvių duomenų, patvirtinančių liekamuosius reiškinius, taip pat veiksnius, lėmusius nukentėjusiosios darbinius santykius, visavertį socialinį gyvenimą, negebėjimą užsiimti mėgstama veikla ir / ar dalyvauti visuomeniniame gyvenime. Remiantis kasacinio teismo praktika, bylose dėl nesunkaus ir nežymaus sveikatos sutrikdymo priteisiamas neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 580 iki 2900 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-291-942/2018 – 1 200 Eur (nosies kaulų lūžis); Nr. 2K-139-895/2017 – 700 Eur (piršto lūžis), Nr. 2K-24-895/2017 – 1 200 Eur (nosies kaulų lūžis); Nr. 2K-36-895/2017 – 1 000 Eur (blauzdikaulio lūžis, šonkaulio panirimas); Nr. 2K-P-135-648/2016 – 1 448,10 Eur (dešinio skruostikaulio lūžimas); Nr. 2K-221-648/2016 – 6 000 Lt (1 738 Eur) (apatinio žandikaulio kairio kaklelio lūžis, kairės pėdos padikaulio lūžis ir kiti sužalojimai); Nr. 2K-21-942/2016 – 1 500 Eur (nosies kaulų lūžis ir kiti sužalojimai), taip pat apeliacinės instancijos nutartys baudžiamosiose bylose – Kauno apygardos teismo byloje Nr. 1A-386-954/2023 – 4000 Eur (sulaužytas žandikaulis, atlikta operacija, du mėnesius negalėjo normaliai valgyti ir kalbėti), byloje Nr. 1A-169-923/2023 – 800 Eur (apatinio žandikaulio lūžis); Panevėžio apygardos teismo byloje Nr. AT 1A-83-350/2023 – 1500 Eur (nosies kaulų lūžiai, atlikta operacija, nustatyti liekamieji reiškiniai). Pagal teismų praktiką, bylose, kuriose padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str., priteisiamo neturtinės žalos atlyginimo sumos svyruoja nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-393-489/2017, 2K-220-689/2018, 2K-142-303/2021, 2K-236-495/2021, 2K-256-648/2022, 2K-21-697/2022, 2K-188-303/2023, 2K-29-648/2023, 2K-63-942/2023). Teismų praktikoje priimtų sprendimų dėl neturtinės žalos atlyginimo analizė rodo, kad 1000 ir daugiau eurų dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo priteisiama daugiau išskirtiniais atvejais, kai smurtas pasireiškia didesniu intensyvumu, atliekama daugiau smurtinių veiksmų, smurtauja daugiau nei vienas asmuo, smūgiai suduodami į gyvybiškai svarbias kūno vietas, kai asmeniui dėl sužalojimo išlieka liekamieji reiškiniai visam gyvenimui ar ilgesniam laikotarpiui (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-465-957/2023).
Nustatyta, kad kaltinamasis du kartus smurtavo nukentėjusiosios atžvilgiu, abu kartus nežymiai sutrikdė jos sveikatą, nukentėjusioji savaitę buvo nedarbinga, akivaizdu, kad nukentėjusioji dėl kaltinamojo veiksmų patyrė ir fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, diskomfortą dėl vizualiai matomų sužalojimų (kraujosruvų), tačiau byloje negauta duomenų apie tai, kad nukentėjusiajai dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo išlikę liekamieji reiškiniai visam gyvenimui ar ilgesniam laikui. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir jų padarymo aplinkybes, į panaudoto fizinio smurto intensyvumą, į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo tenkinamas iš dalies – nustatoma, kad V. S. atlygintina 1500 Eur dydžio neturtinė žala.
Civilinė ieškovė Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė ieškinį (1 t., b. l. 139-149) dėl 23,02 Eur dydžio turtinės žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetui atlyginimo ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo priteisimo. Kaltinamasis su šiuo civiliniu ieškiniu sutiko. Iš Gydymo paslaugų apskaitos išrašo nustatyta, kad nukentėjusiajai VšĮ Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje 2023 m. kovo 13 d. suteiktos paslaugos, kurių vertė 23,02 Eur. Nustatyta, kad civilinės ieškovės patirtos nukentėjusiosios gydymo išlaidos ir kaltinamojo padaryta veika susiję priežastiniu ryšiu, todėl civilinis ieškinys tenkinamas ir iš kaltinamojo Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteisiamos 23,02 Eur dydžio nukentėjusiosios gydymo išlaidos.
Sprendžiant dėl ieškovės prašomų priteisti procesinių palūkanų priteisimo atsižvelgiama į tai, kad LR CK 6.37 str. 2 d. nustatyta skolininkui prievolė mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, CK 6.210 str. 1 d. nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Teismai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, gali priteisti CK 6.37 str. 2 d. nustatytas procesines palūkanas nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019). Atsižvelgus į minėtas nuostatas, iš kaltinamojo V. S. ieškovei Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (23,02 Eur), skaičiuojamos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.
Dėl išlaidų advokato pagalbai atlyginimo.
Nukentėjusioji prašė priteisti iš kaltinamojo jos turėtų išlaidas ją atstovaujančio advokato pagalbai apmokėti atlyginimą. BK 106 str. 2 d. nustatyta, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismų praktikoje pažymima, kad proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jeigu yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-347-976/2018, 2K-192-489/2019, 2K-48-495/2021, 2K-3-648/2021).
Bylą nagrinėjant teisme nukentėjusiosios V. S. interesams atstovavo adv. R. Janušytė. Iš nukentėjusiosios pateiktų 2022 m. gegužės 26 d., 2022 m. lapkričio 13 d. mokėjimo nurodymų nustatyta, kad nukentėjusioji už susipažinimą su baudžiamąją byla ir atstovavimą teisiamajame posėdyje advokatei sumokėjo 1210 Eur (2023 m. spalio 24 d. PVM sąskaita faktūra, 2023 m. spalio 24 d. pinigų priėmimo kvitas dėl 600 Eur ir 2023 m. lapkričio 24 d. pinigų priėmimo kvitas dėl 610 Eur sumokėjimo). Teismas kaltinamąjį V. S. pripažino kaltu dėl nusikalstamų veikų padarymo, todėl yra pagrindo iš kaltinamojo nukentėjusiajai priteisti jos turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą. Byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka, todėl nukentėjusiosios patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti iš esmės susijusios su jos pareikštu civiliniu ieškiniu ir jo įrodinėjimu. Įvertinus byloje kilusio civilinio ginčo pobūdį, bylos sudėtingumą, teismo posėdžių skaičių ir trukmę, į tai, kad visi teisme ištirti reikšmingiausi įrodymai gauti ikiteisminio tyrimo metu, atstovas teisiamajame posėdyje naujų bylai reikšmingų duomenų neteikė, nukentėjusiosios civilinio ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo patenkintas iš dalies, iš kaltinamojo nukentėjusiajai priteisiamas 1000 Eur dydžio išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimas.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmena voke, su joje esančiu policijos pareigūnų „Body“ vaizdo kamerų garso ir vaizdo įrašu, Bendrojo pagalbos centro garso įrašu, įtariamojo V. S. apklausos garso ir vaizdo įrašu, paliekami baudžiamojoje byloje.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
V. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 2 d. (2023 m. kovo 9 d. padaryta nusikalstama veika), ir nubausti laisvės apribojimu septyniems mėnesiams be intensyvios priežiūros;
– pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 2 d. (2023 m. kovo 15 d. padaryta nusikalstama veika), ir nubausti laisvės apribojimu dešimčiai mėnesių be intensyvios priežiūros.
Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d. paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir paskirti bausmę – laisvės apribojimą vieniems metams trims mėnesiams be intensyvios priežiūros. Paskirti V. S. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatyti šios priemonės įvykdymo terminą – keturis mėnesius.
Vadovaujantis LR BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. S. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą vieniems metams be intensyvios priežiūros. Paskirti V. S. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatyti šios priemonės įvykdymo terminą – keturis mėnesius
Į bausmės laiką įskaityti V. S. laikino sulaikymo laiką nuo 2023 m. kovo 15 d. iki 2023 m. kovo 16 d. (dvi dienas), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
V. S. ieškinį patenkinti iš dalies. Priteisti iš V. S. V. S. 1500 (vieną tūkstantį penkis šimtus) Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Kitą civilinio ieškinio dalį atmesti.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį patenkinti. Priteisti iš V. S. Vilniaus teritorinė ligonių kasai (įmonės kodas 188783796) 23,02 Eur (dvidešimt tris eurus 2 ct) žalos atlyginimo ir penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (23,02 Eur), palūkanas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmena voke, paliekami baudžiamojoje byloje.
Priteisti iš V. S. V. S. 1000 (vieno tūkstančio) Eur dydžio išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą.
Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo dienos, kaltinamojo – nuo nuosprendžio kopijos išsiuntimo dienos, gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.