Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-97-368/2025

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-04-30
Bylos Nr.: e2A-97-368/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-70-3-03396-2023-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Egidijus Mockevičius, Rasa Bartašienė, Birutė Simonaitienė
Ieškovas: D. M.
Atsakovas: Ž. M.

Kategorijos

2.6.1.3.6Piniginės prievolės
2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
2.6.10.2.1Neteisėta veika
2.6.10.2.4.1Turtinė žala
2.6.10.5.2.1Bendrosios deliktinės atsakomybės nuostatos
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.19.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
3.3.1.21Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-97-368/2025Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03396-2023-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.1; 3.1.7.6; 3.3.1.14; 3.3.1.19.1; 3.3.1.21 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. balandžio 30 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus (pirmininko ir pranešėjo) ir Birutės Simonaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D. M. ir atsakovo Ž. M. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. lapkričio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. M. ieškinį atsakovui Ž. M. dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė D. M. ieškiniu prašė iš atsakovo Ž. M. priteisti 49 147,77 Eur žalos atlyginimą ir 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. spalio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3725-909/2022 (toliau – 2022 m. spalio 18 d. sprendimas) priteisė ieškovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Baltic Agro“ iš atsakovės D. M. 30 323,70 Eur skolą, 1115,91 Eur delspinigius, 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (31 439,61 Eur), skaičiuojant nuo 2021 m. lapkričio 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 5 650,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisė valstybei iš D. M. 22,40 Eur pašto išlaidų. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. spalio 24 d. nutartimi paliko nepakeistą 2022 m. spalio 18 d. sprendimą. 2022 m. spalio 18 d. sprendimu nustatyta, kad pagal tarp UAB „Baltic Agro“ ir D. M. sudarytą 2020 m. gruodžio 1 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis) ir jos pagrindu UAB „Baltic Agro“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras: Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sąskaitos) bei krovinio važtaraščius Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) D. M. iš UAB „Baltic Agro“ įsigijo trąšų už 30 323,70 Eur, tačiau už jas nesumokėjo. Teismai be kitų aplinkybių nustatė, kad trąšas pagal Sutartį iš UAB „Baltic Agro“ už 30 323,70 Eur sumą faktiškai užsakė D. M. sutuoktinis Ž. M., dalyvaujant D. M. bei jai neprieštaraujant dėl tokio užsakymo, trąšas turėjo teisę pasiimti bet kurie asmenys, ir faktiškai pagal krovinio važtaraštį 2021-04-15 (duomenys neskelbtini) priėmė R. G., pagal 2021 m. balandžio 19 d. krovinio važtaraštį (duomenys neskelbtini) priėmė Ž. M., pagal 2021 m. kovo 16 d. krovinio važtaraštį (duomenys neskelbtini) priėmė R. G., pagal 2021 m. kovo 12 d. krovinio važtaraštį Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė Ž. M., pagal 2021 m. kovo 22 d. krovinio važtaraštį Nr. 22-29 priėmė Ž. M., buvo pristatyta daugiau nei 103 tonos trąšų. Ieškovė pažymėjo, kad trąšos faktiškai buvo iškrautos Ž. M. ūkio registracijos vietoje, kadangi Ž. M. visus žemės ūkio reikmenis, padargus, techniką, žemės ūkio technikai reikalingus naftos produktus užsisako, atsiveža ir laiko savo ūkyje adresu (duomenys neskelbtini) Pagal šalių 2014 m. kovo 3 d. sudarytos povedybinės sutarties 3.3 punktą po šios sutarties sudarymo bet kokiu būdu įgytas visas turtas yra turtą įgijusio sutuoktinio (Šalies) asmeninė nuosavybė. Šalių santuoka nutraukta Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. birželio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-15-641/2023. Ieškovė yra įsitikinusi, kad nuo 2021 m. Ž. M. tikslingai ruošėsi skyrybų procesui. Taip pat ieškovė remiasi Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. birželio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2090-291/2022 nustatytomis analogiškomis aplinkybėmis dėl kuro pristatymo vietos, laiko ir kitų faktinių aplinkybių. Minėtame sprendime teismas nurodė, kad Ž. M. D. M. vardu užsisakė naftos produktų iš UAB „Naftėnas“, nurodė sąskaitas už naftos produktus išrašyti D. M., tačiau naftos produktus pasiėmė sau, už naftos produktus nesumokėjo. Ieškovė pažymi, kad abiem atvejais, tiek naftos produktai, tiek trąšos buvo užsakytos D. M. vardu, tačiau paimtos Ž. M. ir R. G.. Kur naftos produktai ir trąšos buvo panaudoti, D. M. nėra žinoma. Ieškovė yra įsitikinusi, kad atsakovas santykiuose su UAB „Naftėnas“ ir UAB „Baltic Agro“ panaudojo santuokos faktą siekdamas ieškovės sąskaita pasipelnyti, žinodamas, kad pagal vedybų sutartį jų prievolės kreditoriams yra atskiros ir jam nereikės jų vykdyti iš bendro turto. Teigia, kad atsakovas D. M. vardu užsisakydamas trąšas už 30 323,70 Eur, sukurdamas jai piniginę prievolę, tačiau trąšas pasiimdamas sau, jų neperduodamas D. M. ir nepanaudodamas jos interesais, tai darydamas iš keršto, siekdamas dar labiau santuokos pabaigoje pabloginti D. M. turtinę padėtį, pažeidė nurodytas įstatymo normas ir savo, kaip sutuoktinio pareigas. Tokie jo veiksmai yra neteisėti. Pasisavindamas D. M. asmeninės nuosavybės teise priklausančias trąšas, atsakovas padarė tiesioginę 30 323,70 Eur žalą atsakovei. Tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir D. M. kilusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Be to, D. M. patyrė 2022 m. spalio 18 d. Sprendimu priteistų 1 115,91 Eur delspinigių, 8 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą (31 439,61 Eur), ir 5 650,50 Eur bylinėjimosi išlaidų bei valstybei priteistų 22,40 Eur pašto išlaidų žalą. Taip pat iš D. M. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3725-909/2022 ieškovei UAB „Baltic Agro“ papildomai priteisė 2 314,65 Eur bylinėjimosi išlaidas. D. M. minėtose civilinėse bylose Nr. e2-3725-909/2022 ir Nr. e2-3725-909/2022 patyrė iš viso 4 598 Eur teisinės pagalbos išlaidų ir už apeliacinį skundą 697 Eur išlaidas už sumokėtą žyminį mokestį. Pažymi, kad atsakovas yra atsakingas ir dėl šių papildomos žalos sumų, kurios teisine prasme susijusios netiesioginiu priežastiniu ryšiu. Ieškovė dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė iš viso 49 147,77 Eur žalą, kurią atsakovas privalo atlyginti.

Atsiliepimas

3. Atsakovas Ž. M. atsiliepime į ieškinį prašė atmesti ieškovės D. M. 2023 liepos 19 d. ieškinį kaip nepagrįstą; priteisti atsakovui patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad D. M. yra ūkininkė, savo ūkį įregistravo 2011 m. ir bent iki 2021 m. grūdų sezono pabaigos aktyviai vykdė žemės ūkio veiklą auginant bei realizuojant grūdines kultūras. Nuo 2015 m. ieškovė bendradarbiavo su UAB „Baltic Agro“, iš kurios pirkdavo įvairias žemės ūkio veiklai reikalingas prekes (trąšas, augalų apsaugos priemones ir kt.). Pažymėjo, kad visas PVM sąskaitas-faktūras už prekes pardavėjas UAB „Baltic Agro“ iškart po jų išrašymo įteikė pirkėjai D. M. išsiųsdamas el. paštu. Jų gavimą ieškovė patvirtino, pretenzijų nereiškė. Už įsigytas prekes ieškovė su pardavėju UAB „Baltic Agro“ privalėjo atsiskaityti ne vėliau, kaip iki 2021 m. rugsėjo 30 d. pažymi, kad 2021 metais D. M. savo ūkyje 96,69 ha ploto laukuose augino grūdines kultūras. Visos trąšos buvo panaudotos D. M. laukuose. Užaugintą kviečių, rapsų ir miežių derlių (bent 400 tonų grūdų) ūkininkė D. M. 2021 vasaros pabaigoje – rudens pradžioje nusikūlė ir už grynuosius pinigus pardavė savo brolio sugyventinei M. B.. Iš gautų lėšų ūkininkė D. M. nedengė turimų savo skolinių įsipareigojimų kreditoriams. Iki 2021 m. rugsėjo 30 d. ūkininkė D. M. neatsiskaitė už jai parduotas ir jos ūkyje sunaudotas prekes, taip pat pardavėjui UAB „Baltic Agro“ nepristatė grūdų, iš kurių būtų atsiskaityta už prekes. 2021 m. rugsėjo 1 d. D. M. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams pateikė pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, nurodė, kad turi 30 323,70 Eur kreditorinį įsiskolinimą UAB „Baltic Agro“. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2021 m. lapkričio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-10633-251/2021 atmetė pareiškėjos D. M. prašymą iškelti jai fizinio asmens bankroto bylą, nes nustatė pareiškėjos nesąžiningumą, kuris pasireiškė vengimu atsiskaityti su kreditoriais, vengimu atskleisti visą turtinę padėtį. Pažymėjo, kad dviejų instancijų teismai anksčiau išnagrinėtoje civilinėje byloje, konstatavo jog iš UAB „Baltic Agro“ prekės ne tik buvo įsigytos ūkininkės D. M., tačiau ir faktiškai buvo panaudotos D. M. ūkio laukuose užauginant grūdų derlių, kurį vėliau ūkininkė D. M. nusikūlė bei už grynuosius pinigus pardavė M. B. Atkreipė dėmesį, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-3725-909/2022 nustatytos aplinkybės turi prejudicinę ir res judicata galią ir kitas teismas negali iš naujo vertinti tų pačių faktų, o ieškovė nebeturi teisės ginčyti įsiteisėjusiais teismų procesiniais spendimais nustatytų aplinkybių. Mano, kad ieškovė neįrodė neteisėtų veiksmų ir žalos fakto, priešingai – ieškovė gavo naudą. Akcentavo, kad pirkėja D. M. į savo ūkio Gaunamų sąskaitų faktūrų registrą, kurį vėliau pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai, ne tik įsitraukė pardavėjo UAB „Baltic Agro“ išrašytą 2020 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) (16 117,20 Eur suma už 72 tonas trąšų KAS-32), tačiau dar gi iš valstybės biudžeto susigrąžino šioje PVM sąskaitoje-faktūroje išskirtą pridėtinės vertės mokestį (t. y. 2 797,20 Eur). Pažymėjo, jeigu prekes įsigijusi ieškovė nebūtų byloje reiškusi visiškai nepagrįstų prieštaravimų minėtoje byloje ir nebūtų siekusi toliau nepagrįstai bylinėtis, tai be skolos už jos įsigytas prekes, ieškovė papildomai tebūtų turėjusi sumokėti vos 699,98 Eur sumą. Taigi 18 915,07 Eur papildomos išlaidos kilo ne dėl atsakovo veiksmų, o dėl pačios ieškovės priimtų sprendimų ir veiksmų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Šiaulių rūmų 2024 m. lapkričio 4 d. sprendimu teismas ieškinį atmetė, priteisti iš ieškovės D. M. atsakovui Ž. M. 14 221,11 Eur bylinėjimosi išlaidas, priteisė iš ieškovės D. M. valstybei 31,72 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

5. Teismas pažymėjo, kad Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. birželio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2090-291/2022 ir Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. gegužės 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-561-650/2023 nėra nustatyta prejudicinių faktų, reikšmingų nagrinėjamai civilinei bylai, nes jose nedalyvavo UAB „Baltic Agro“, nebuvo nustatytos aplinkybės, susijusios su trąšų ieškovei pardavimu, perdavimu ir panaudojimu, ir Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. gegužės 10 d. sprendimas buvo panaikintas Šiaulių apygardos teismo 2023 m. lapkričio 8 d. nutartimi Nr. eA2-451-357/2023, todėl teismas nesivadovauja aukščiau nurodytuose teismo sprendimuose nustatytomis aplinkybėmis.

6. Teismas akcentavo, kad aplinkybės dėl trąšų užsakymo ir pristatymo yra nustatytos įsiteisėjusiame 2022 m. spalio 18 d. sprendime, todėl pakartotinai jų nereikia nustatyti, tačiau ieškovė šioje byloje turėjo įrodyti, jog atsakovas jai trąšų neperdavė ir nepanaudojo ieškovės naudai. Teismas pažymėjo, jog atsakovas pripažino faktą, kad ieškovei trąšų neperdavė, nes tarp šalių iki 2021 m. kovo 20 d. buvo susitarimas, jog atsakovas rūpinasi ir ieškovės ūkio reikalais (aria, sėja, nuima derlių, tręšia laukus ir atlieka bei organizuoja kitus ūkio darbus), kad trąšos visuomet būdavo pristatomos į atsakovui priklausančias negyvenamąsias patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) ir jos lygiai taip pat buvo pristatytos ir 2021 m. pavasarį.

7. Teismas atsižvelgęs, kad byloje nėra tiesioginių įrodymų, kurie patvirtintų trąšų panaudojimą arba atvirkščiai – jų nepanaudojimą ieškovės valdytuose žemės sklypuose, vertino šalių pateiktus netiesioginius įrodymus apie įsigytų trąšų kiekį, nuimtą derlių ir pan.

8. Teismas vertindamas ieškovės argumentus, kad 2021 m. derlių jai padėjo nuimti M. B. ir I. N. ir kad derlius tais metais buvo menkas, atsižvelgė, jog byloje nėra įrodymų apie iki santuokos nutraukimo su atsakovu, kuomet visais ūkio darbais rūpinosi atsakovas (pvz. 2020 m.), ieškovės naudotuose žemės sklypuose panaudotų trąšų kiekį ir nuimtą derlių, o 2022 m. ieškovė neužsiėmė ūkininkavimu, taigi neįmanoma 2021 m. įsigytų trąšų kiekio ir nuimto derliaus kiekio ir kokybės palyginti su kitais metais įsigytu trąšų kiekiu ir nuimto derliaus kiekiu ir kokybe. Taip pat įvertino liudytojų M. B. ir I. N. duotus parodymus, kurie patvirtino, jog 2021 m. jie padėjo ieškovei nusiimti derlių laukuose, kurie buvo nurodyti 2021 m. paraiškoje, pateiktoje NMA, tačiau liudytojai negalėjo nurodyti žemės sklypų unikalių numerių, buvimo vietos, žemės sklypų skaičiaus, ploto, bei tai, kad liudytojai nurodė, kad ne visuose laukuose buvo nuimtas derlius, nes lauką prie (duomenys neskelbtini) buvo nukūlęs atsakovas, dėl to buvo kviesti policijos pareigūnai. Teismas pažymėjo, kad derliaus nuėmimo aplinkybę iš dalies patvirtina byloje esanti 2021 m. liepos 20 d. darbų atlikimo ir atsiskaitymo tvarkos sutartis ir jos pagrindu pasirašyti kiti dokumentai (svėrimo aktais ir kt.) bei buhalterinės apskaitos dokumentai (PVM sąskaitos faktūros ir kt.), antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, iš kurio matyti, kad ieškovė tik po derliaus nuėmimo atsiėmė iš atsakovo jai priklausiusią žemės ūkio techniką. Akcentavo, kad atsakovas pripažino, kad jis vieną lauką pats nusikūlė. Teismas atsižvelgė į ieškovės teismo posėdyje išskytus, kad kitoje civilinėje byloje (Nr. e2FB-106337-251/2021) teigė, jog jai derlių padėjo nuimti kaimynai, tačiau vertino, kad visgi ieškovės brolis ir jo sugyventinė nėra ieškovės kaimynai. Teismas atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė, kad iš visų 2021 m. NMA pateiktoje paraiškoje nurodytų žemės sklypų ji nusiėmė derlių.

9. Teismas kritiškai vertino, liudytojų M. B. ir I. N. parodymus ir ieškovės paaiškinimus dėl 2021 m. buvusio prasto derliaus, kadangi ieškovė į bylą nepateikė derliaus kokybę patvirtinančių įrodymų, o nurodytas ieškovės ir liudytojų aplinkybes paneigia ieškovės paaiškinimai ir minėtų liudytojų parodymai, kad javai buvo parduoti pagal 2021 m. nustatytas javų kainas, taip pat PVM sąskaitos faktūros, kuriose užfiksuota ieškovės parduotų M. B. javų kaina ir kiekis, iš kurių matyti, kad pagal tais metais nustatytas rinkos kainas buvo parduoti aukščiausios klasės javai. Teismas nustatydamas, ar 2021 m. ieškovės laukai buvo tręšiami, atsižvelgė, kad ne tik į atsakovo ir liudytojų R. G., kuris dirbo kartu su atsakovu laukuose, liudytojo G. K., kuris matė atsakovą ir minėtą liudytoją dirbančius ieškovės laukuose, bet ir liudytojo T. S. parodymus, kuris buvo apklaustas civilinėje byloje Nr. e2-3725-909/2022, kuris yra UAB „Baltic Agro“ specialistas agronomas, su kuriuo šalys nuolat konsultuojasi dėl trąšų kiekio ir rūšies užsakymo, patvirtino teismo posėdyje, kad ieškovės laukai buvo gražūs, prižiūrėti, matė, kaip jie buvo tręšiami ir purškiami.

10. Teismas spręsdamas, ar ieškovės laukuose atsakovas panaudojo užsakytas iš UAB „Baltic Agro“ trąšas, atsižvelgė, kad ieškovės laukai buvo tręšiami tris kartus, jog pagal byloje esančius trąšos buvo pristatytos prieš pat jų naudojimą, t. y., 2021 m. kovo 12 d., 2021 m. kovo 16 d., 2021 m. kovo 22 d., 2021 m. balandžio 15 d., 2021 m. balandžio 15 d. Įsigytos skystos trąšos, jas buvo būtina greitai realizuoti ir jos pristatytos prieš pat tręšimo-purškimo laikotarpį. Pažymėjo, kad nors pagal PVM sąskaitas faktūras ir važtaraščius pristatytų trąšų kiekis buvo didesnis, nei reikalingas 1 kartą tręšti-purkšti ieškovės laukus (žr. sprendimo 23 p.), tačiau tręšiant-purškiant laukus 3 kartus minėtų trąšų kiekio vos pakanka visiems ieškovės laukuose augusiems javams patręšti. Atsakovo nurodytą aplinkybę apie tai, kad ieškovės laukai 2021 m. buvo prižiūrėti, tręšiami iš dalies patvirtina į bylą pateiktos orto fotonuotraukos. Teismas sprendė, kad šie įrodymai patvirtina aplinkybę, kad atsakovas atliko reikalingus žemės ūkio darbus (tręšimas, purškimas ir kt.) ieškovės laukuose, nes priešingu atveju orto fotonuotraukose nebūtų matyti žemės ūkio technikos provėžų. Taip pat teismas įvertinęs, kad aplinkybė, kad atsakovas nuėmė derlių iš vieno ieškovės lauko, buvusio (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) leidžia spręsti apie tai, jog derliaus kiekis ir kokybė minėtame žemės sklype įvertinus jo nuėmimo kaštus, buvo geri, ir įvertinęs aukščiau nurodytus įrodymus, byloje nustatytas aplinkybes, sprendė, , kad yra pagrindas daryti labiau tikėtiną išvadą, kad atsakovas panaudojo ieškovės valdytuose žemės sklypuose iš UAB „Baltic Agro“ įsigytas ginčo trąšas. Teismas padaręs tokią išvadą, nurodė, jog kaip ir buvo nurodyta 2022 m. spalio 18 d. sprendime konstatuota – ieškovei tenka pareiga tinkamai ir laiku atsiskaityti su UAB „Baltic Agro“ už trąšas, o tinkamai ir laiku neatsiskaičius, atitinkamai atsiranda Sutartyje nurodyta šalutinė prievolė – mokėti delspinigius. Atsižvelgęs į tai teismas sprendė, jog ne dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovei kilo pareiga mokėti 30 232,70 Eur skolą ir 1 115,91 Eur delspinigius UAB „Baltic Agro“.

11. Spręsdamas klausimą dėl atsakovo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-3725-909/2022 Vilniaus miesto apylinkės teisme, atsižvelgė į tai, kad į šią civilinę bylą atsakovas buvo įtrauktas kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, byloje jis veikė tinkamai, nenustatyta, kad jis būtų piktnaudžiavęs savo procesinėmis teisėmis, padarė išvadą, kad ieškovei neįrodžius neteisėtų atsakovo veiksmų (kad nepanaudojo jos naudai pristatytų ginčo trąšų ir atitinkamai nevykdė pareigos už jas atsiskaityti), nėra pagrindo spręsti, jog atsakovas yra atsakingas už iš ieškovės priteistas procesines palūkanas bei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismas vadovaudamasis teismų praktika, pažymėjo, kad šioje civilinėje byloje šalutinė ieškovės prievolė atlyginti kitoje civilinėje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas negali būti savarankišku reikalavimu, todėl ieškovei neįrodžius atsakovo neteisėtų veiksmų dėl pagrindinio reikalavimo (30 323,70 Eur skolos), sprendė, kad neįrodyti ir atsakovo neteisėti veiksmai dėl šalutinių ieškovės prievolių (bylinėjimosi išlaidų).

12. Teismas pažymėjo, kad ieškovė, gindama savo interesus Vilniaus miesto apylinkės teisme bei Vilniaus apygardos teisme turėjo bylinėjimosi išlaidas, tačiau nagrinėjamoje byloje nenustatyti atsakovo neteisėti veiksmai, t. y., nenustatyta, jog atsakovas nepanaudojo ieškovės naudai ginčo trąšų, atitinkamai ne atsakovui, o ieškovei teko pareiga už pristatytas trąšas atsiskaityti su UAB „Baltic Agro“ bei kilo kitos šalutinės prievolės, be kita ko ir šalutinės prievolės, susijusios su civilinių bylų nagrinėjimu. Teismas konstatavo, kad taigi ieškovė neįrodė žalos fakto, dydžio ir priežastinio ryšio. Taip teismas atsakydamas į ieškovės argumentus, jog dėl prasidėjusio santuokos nutraukimo proceso atsakovas tyčia ėmėsi veiksmų, kad jai paliktų visos skolos, o pats siekė pasisavinti visą turtą, pažymėjo, kad santuokos nutraukimo procesą inicijavo atsakovas, iki bylos dėl santuokos nutraukimo atsakovas siūlė pirkti ieškovės ūkį su visu jo turtu bei prievolėmis, taigi atsakovas siekė teisėtomis priemonėmis įgyti ieškovės ūkį. Visgi nustačius, kad didžiąją dalį javų derliaus 2021 m. nusiėmė pati ieškovė, ir nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų (kad atsakovas nepanaudojo trąšų ieškovės laukuose), sprendė, kad ieškovė neįrodė atsakovo kaltės. Teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų buvimo, todėl ieškinį atmetė.

13. Teismas dėl atsakovo atstovės prašymo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 300 straipsniu kreiptis į prokurorą dėl galimai melagingų liudytojo I. N. parodymų davimo teismo posėdyje, pažymėjo, kad atsakovo atstovės nurodytas įrodymas – jog ieškovės valdytuose žemės sklypuose Pakruojo r. yra užfiksuotos žemės ūkio technikos provėžos – pats savaime nepaneigia liudytojo parodymų. Vertino, kad atsakovo atstovė pateikė subjektyvų situacijos vertinimą, kuris savaime nesudaro pagrindo priimti atskirąją nutartį ir kreiptis į prokurorą CPK 300 straipsnio nustatyta tvarka.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

14. Apeliaciniu skundu ieškovė D. M. prašo Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: ieškovės ieškinį tenkinti ir priteisti D. M. iš Ž. M. 49 147,77 Eur žalos atlyginimo ir 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti ieškovei iš atsakovo visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Skundo netenkinus, prašo nepriteisti N. M. mokėjimais Ž. M. priteistų sumų ir sumažinti atsakovui priteistinas bylinėjimosi išlaidų sumas, kurios buvo sumokėtos advokatei A. K.. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Teismas netinkamai vertino įrodymus, atsakovo teikiamiems įrodymams nepagrįstai suteikdamas prioritetą, netinkamai paskirstydamas įrodinėjimo naštą, be pagrindo remdamasis Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-3725-909/2022 nustatytomis aplinkybėmis, kurios nebuvo tapačios ginčo dalykui šioje byloje, kai kurias aplinkybes nustatydamas vien tik prielaidų pagrindu, nesant tam jokio objektyvaus pagrindimo ar įrodymų, leidžiančių susiformuoti atitinkamam įsitikinimui, sprendimą grindžiant netiesioginiais įrodymais.

14.2. Pažymi, kad įrodinėjimo procese ieškovė teigė, kad jos vardu buvo užsakytas nurodytas kiekis trąšų, kad ji jų nepriėmė ir niekada nevaldė bei nenaudojo savo reikmėms bei kad šios trąšos buvo pristatytos į atsakovo Ž. M. ūkio patalpas adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu 2021 m. kovo 12 d. iki 2021 m. balandžio 19 d. Šiuos savo teiginius ieškovė įrodinėjo rašytiniais įrodymais. Sutartis tarp UAB „Baltic agro“ ir D. M. patvirtina sutartinių santykių buvimą dėl trąšų įsigijimo tarp minėtų asmenų. PVM sąskaitos faktūros ir krovinio važtaraščiai patvirtina, kad trąšos buvo patiektos. Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad patalpos adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) priklauso Ž. M.. Trąšos faktiškai buvo iškrautos Ž. M. ūkio registracijos vietoje, kadangi Ž. M. visus žemės ūkio reikmenis, padargus, techniką, žemės ūkio technikai reikalingus naftos produktus užsisako, atsiveža ir laiko savo ūkyje adresu (duomenys neskelbtini) Liudytojas R. G. patvirtino, kad trąšos buvo atvežamos į nurodytą sandėlį iš ten būdavo imamos ir laukai tręšiami bendrai. R. G. taip pat nurodė, kad skystos trąšos buvo sunaudotos visos, o birios ne visos. Krovinio važtaraščiuose esanti informacija patvirtina faktinį pristatytų trąšų kiekį ir datas bei tai, kad jose nurodytas pirkėjo kontaktinis telefono numeris priklauso Ž. M. Krovinio važtaraščiuose taip pat yra Ž. M. ir jo draugo R. G. parašai, kurie įrodo, kad fiziškai trąšos buvo priimtos Ž. M.

14.3. Akcentuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 18 d. išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-3725-909/2022 teismas bylos dalyko ribose nustatė, kad D. M. piniginė prievolė pagal sutartį su UAB „Baltic agro“ egzistuoja ir yra vykdytina. Tai, kad prekės fiziškai buvo pristatytos Ž. M., sutarties prasme neturi teisinės reikšmės dėl prievolės egzistavimo ir vykdytinumo, kaip ir vėlesnis trąšų panaudojimas, kuris nesudarė bylos nagrinėjimo dalyko pagal teismo apibrėžtas bylos nagrinėjimo ribas. Atkreipia dėmesį, kad šioje byloje dėl žalos atlyginimo, aktualūs Ž. M. ir D. M. teisiniai santykiai bei tolesnis trąšų panaudojimas. Nagrinėjamoje byloje atsakovas pasirinko įrodinėti, kad trąšas panaudojo D. M. interesais. Pažymi, kad tolesnis trąšų panaudojimas yra sąlyga, lemianti neteisėtus Ž. M. veiksmus civilinės atsakomybės taikymo kontekste, todėl šios aplinkybės teismo turėjo būti ištirtos.

Atsiliepimas

14.4. Atkreipia dėmesį, kad atsiliepime į ieškinį atsakovas nenurodė jokių konkrečių aplinkybių ir argumentų apie tai, koks trąšų kiekis, kokiu laikotarpiu, kokiuose konkrečiuose laukuose iš 96,69 ha ploto, kokią techniką, kokį kurą ir darbo jėgą naudojant ir kaip apskaitant trąšų naudojimą, buvo panaudotas. Atsakovo atsiliepime dėl trąšų panaudojimo nebuvo nurodytos šios konkrečios ir reikšmingos aplinkybės, kadangi atsakovas trąšų D. M. pasėli tręšimui nenaudojo. Ieškovė yra įsitikinusi, kad pirmosios instancijos teismas sprendimu palaikė atsakovo argumentaciją ir priėmė jam palankų sprendimą nenustatydamas neteisėtų atsakovo veiksmų.

14.5. Vertina, kad teismas nepagrįstai laikė (sprendimo 22 punktas), jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 18 d, sprendimu buvo nustatytas prejudicinis faktas, kad galima daryti labiau tikėtiną išvadą, kad D. M. įsigytos trąšos buvo panaudotos 96,69 ha plote, todėl neteisėtų veiksmų įrodinėjimo procese teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai remdamasis prejudiciniu faktu laikė, kad ieškovė neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų. Akcentuoja, kad atsižvelgiant į kasacinio teismo aiškinimą dėl prejudicinių faktų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-377-695/2017, taip pat lyginant šios civilinės bylos ir Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos įrodinėjimo dalykus, matyti, kad jie iš esmės skiriasi. Pažymi, kad trąšų panaudojimo ar nepanaudojimo ieškovės ar atsakovo laukuose faktas neturėjo teisinės reikšmės ieškovės skolos susiformavimui ir jos sumokėjimui, kadangi UAB „Baltic agro“ savo reikalavimus kildino iš ieškovės ir UAB „Baltic agro“ pasirašytos sutarties bei ieškovei pateiktų sąskaitų, todėl ieškovės prievolė sumokėti už sutarties nustatyta tvarka patiektas trąšas, nepriklausomai nuo to, kas jas pasiėmė ir kur jos buvo panaudotos, vis vien egzistavo. Todėl Vilniaus miesto apylinkės teismas, netirdamas konkrečių įrodymų dėl trąšų panaudojimo, tik tarp kitko pasisakė, kad tikėtina jog trąšos buvo panaudotos ieškovės laukuose. Mano, kad šios aplinkybės lemia, kad atsakovo neteisėti veiksmai jam pasisavinant ieškovės trąšas turi būti nagrinėjami byloje dėl žalos atlyginimo pilna apimtimi. Nurodo, kad šioje byloje priimtoje Šiaulių apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 23 d. nutartyje, kuria panaikinta teismo nutartis, kuria buvo atsisakyta priimti ieškinį motyvuojant bylos tapatumu, atkreipė dėmesį, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėtos bylos ir bylos dėl žalos atlyginimo dalykai yra skirtingi. Vienu atveju nagrinėti sutartiniai santykiai ir prievolių, kylančių iš jų vykdymas, kitu atveju – deliktas bei žalos atlyginimas. Todėl ieškovė vertina, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nustatytų aplinkybių, ypač grįstų tikimybių pusiausvyros taisykle, nėra pagrindo laikyti prejudiciniais faktais šioje byloje.

14.6. Atkreipia dėmesį, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 18 d, sprendime aplinkybė dėl trąšų panaudojimo D. M. ūkyje iš esmės pagrįsta tik liudytojo T. S. paaiškinimais, kuriais teismas remiasi ir šioje byloje. Tačiau nagrinėjamoje byloje teismas nevertino aplinkybės, kad liudytojas S. negalėjo identifikuoti kurie konkrečiai laukai yra D. M., kurie yra Ž. M. Tokie liudytojo paaiškinimai teismo posėdžio metu negali patvirtinti nei laukų priklausomumo, nei panaudotų trąšų kiekio nei aplinkybių, kas tuos laukus tręšė, jei jie buvo tręšti, bei kokia technika. Vertina, kad liudytojo paaiškinimai apie tai, kad laukai buvo gražūs, nėra pakankami bylai aktualių labai konkrečių aplinkybių, susijusių su trąšų panaudojimu, nustatymui.

14.7. Nesutinka su teismo nustatyta pareiga ieškovei įrodyti, kad atsakovas jai trąšų neperdavė ir nepanaudojo ieškovės naudai, tačiau sutinka su atsakovui nustatyta pareiga atsakovas turėjo įrodyti trąšų panaudojimo ieškovės valdytuose žemės sklypuose faktą. Pažymi, kad teismas, nustatydamas ieškovei procesinę pareigą įrodyti aplinkybę, kad atsakovas jai trąšų neperdavė ir nepanaudojo ieškovės naudai, iš esmės nustatė neįvykdomą pareigą. Neįmanoma įrodyti to, ko nebuvo, kitoks vertinimas akivaizdžiai neatitiktų vieno iš civiliniame procese galiojančių principų, draudžiančių reikalauti įrodyti tai, ko įrodyti apskritai nėra galimybės. Tokios, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, įrodinėjimo taisyklės ieškovei nustatymas lemia situaciją, kai ieškovė grįsdama savo ieškinį, objektyviai negalėtų pateikti įrodymų, kurie patvirtintų trąšų jai neperdavimo fakto ir jų nepanaudojimo jos naudai fakto. Mano, kad toks įrodinėjimo naštos netinkamas paskirstymas yra esminis CPK 178 straipsnio pažeidimas, nulėmęs nepagrįsto sprendimo priėmimą, kadangi netinkamai nustačius įrodinėjimo pareigas ir ieškovei neįrodžius to, ką teismas nepagrįstai reikalavo įrodyti, turėjo reikšmės teismo vidinio įsitikinimo susiformavimui ir teismo sprendimo motyvams.

14.8. Sutiktina, kad byloje nėra tiesioginių įrodymų apie trąšų panaudojimą arba jų nepanaudojimą ieškovės valdytuose žemės sklypuose. Tačiau nesutinka su tuo, kad nėra tiesioginių įrodymų apie įsigytų trąšų kiekį ir nuimtą derlių (sprendimo 38 punktas). Pažymi, kad įsigytų trąšų kiekis atspindimas šiame skunde aptartose sąskaitose faktūrose ir krovinio važtaraščiuose. Nuimto derliaus kiekis atspindimas byloje esančiuose svėrimo aktuose, D. M. M. B. išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje (DOK- 78564).

14.9. Pažymi, kad teismas nesivadovavo liudytojų I. N. ir M. B. parodymais, kadangi liudytojas I. N. yra ieškovės brolis, o M. B. veda bendrą ūkį su I. N., gyvena su juo kaip šeima, ir yra susiję artimais šeimos santykiais su ieškove. Teismas nepagrįstai nurodo, kad ieškovė šių liudytojų parodymais įrodinėjo faktą, jog jos valdytuose žemės sklypuose nebuvo panaudotos ginčo trąšos. Akcentuoja, kad ieškovė negalėjo būti verčiama įrodinėti to, ko nebuvo, todėl teismas negalėjo nei remtis, nei nesiremti šių liudytojų parodymais, nepriklausomai nuo to, kiek jie yra suinteresuoti palaikyti ieškovės pusę. Be to, atkreipia dėmesį, kad ne ieškovė, tačiau atsakovas teismo prašė šiuos asmenis apklausti liudytojais ir tik dėl aplinkybių, susijusių su ieškovės grūdų nukūlimu, jų kiekiu bei pardavimu M. B.. Mano, kad tokios aplinkybės, dėl kurių buvo kviečiami liudytojai, nei gali patvirtinti, nei paneigti trąšų ieškovės laukuose panaudojimo fakto, o jei jos būtų panaudotos – jų kiekių ir panaudojimo aplinkybių. Sutinka su teismo nustatytomis aplinkybėmis (sprendimo 40 punktas), kad byloje nėra įrodymų apie iki santuokos nutraukimo su atsakovu, kuomet visais ūkio darbais rūpinosi atsakovas (pvz. 2020 m.), ieškovės naudotuose žemės sklypuose panaudotų trąšų kiekį ir nuimtą derlių, o 2022 m. ieškovė neužsiėmė ūkininkavimu, todėl neįmanoma 2021 m. įsigytų trąšų kiekio ir nuimto derliaus kiekio ir kokybės palyginti su kitais metais įsigytu trąšų kiekiu ir nuimto derliaus kiekiu ir kokybe.

14.10. Vertina, kad teismo padaryta išvada, jog labiau tikėtiną išvadą, kad atsakovas panaudojo ieškovės valdytuose žemės sklypuose iš UAB „Baltic Agro“ įsigytas ginčo trąšas (48 punktas), yra nepagrįsta, kadangi teismas tokią išvadą padarė išnagrinėjęs ne visus į bylą pateiktus ieškovės įrodymus, pernelyg didelį pranašumą suteikdamas visiškai neinformatyviems ir abstraktiems liudytojų parodymams, atsakovo paaiškinimams. Mano, kad teismas nesivadovavo šiais kasacinio teismo išaiškinimais suformuotais 2021 m. liepos 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-205-611/2021 64 punkte ir 2018 m. lapkričio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-687/2018 43 punkte, todėl susiformavo klaidingą įsitikinimą ir priėmė įrodymais ir jų visetu nepagrįsta sprendimą.

14.11. Akcentuoja, kad vertinant atsakovo intenciją naudoti trąšas D. M. valdytuose laukuose, nagrinėtini šalių santykiai iki ginčo situacijos ir po jos. Nurodo, kad ieškovė ir atsakovas buvo sutuoktiniai, tarp kurių nuo 2021 m. prasidėjo formalus santuokos nutraukimo procesas, o ieškovė nustojo gyventi kartu su atsakovu 2021 metų kovo mėnesį. Šalių santuoka buvo nutraukta Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. birželio 16 d. sprendimu. Ieškovė įsiteisėjusiu Šaulių apylinkės teismo 2023 m. birželio 16 d. sprendimu ir Šiaulių apygardos teismo 2023 m. lapkričio 8 d. nutartimi, priimta D. M. ir Ž. M. santuokos nutraukimo byloje, taip pat Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 21 d. sprendimu civilinėje byloje e2-2090-291/2022 įrodinėjo tęstinę Ž. M. veiklą pastarajam savinantis ieškovės turtą, šiuo atveju, iš UAB „Baltic agro“ įsigytas trąšas. Akcentuoja, kad atsakovo piktavališkus ir savanaudiškus veiksmus taip pat tinkamai iliustruoja konkretus pavyzdys susijęs su siekiu pasisavinti naftos produktus, kuriuos ieškovas atsakovės vardu užsisakė iš UAB „Naftėnas“ (Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. birželio 21 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-2090-291/2022). Ieškovė yra įsitikinusi, kad atsakovas turėdamas siekį turėti sau turtinę naudą iš ieškovės kaip ūkininkės teisinio statuso bei pasinaudodamas faktu, kad ieškovė ir atsakovas yra sutuoktiniai, veikdamas jos vardu turėjo tikslą kurti sau ekonominę naudą ieškovės sąskaita. Todėl sprendime nustatyta aplinkybė, kad atsakovas turėjo intenciją tręšti ieškovės laukus, kuriuos ji deklaravo, gavo išmokas iš Nacionalinės mokėjimų agentūros, turėjo teisę nusikulti ir atsakovui suprantant, kad jam pačiam iniciavus santuokos nutraukimo bylą, kad šalims nuo 2021 m. kovo mėnesio kartu nebegyvenant, kad šalims konfliktuojant, inicijuojant įvairius teisminius ginčus, jis neturės nei teisės nusikulti užaugusio derliaus, nei tokios pareigos, yra visiškai prieštaraujanti tiek aptartuose teismų sprendimuose nustatytoms aplinkybės, tiek šalių santykių kontekstui.

14.12. Nesutinka su teismo išvada, padaryta įvertinus skundo 50 punkte nurodytus įrodymus, kad atsakovas atliko reikalingus žemės ūkio darbus (tręšimas, purškimas ir kt.) ieškovės laukuose. Ieškovės vertinimu, tokia išvada prieštarauja kitiems bylos įrodymams ir šalių santykių kontekstui. Pažymi, kad liudytojų R. G., G. K. paaiškinimai ir paties atsakovo paaiškinimai yra abstraktaus pobūdžio. Liudytojai niekaip neidentifikavo laukų, apie kuriuos kalbėjo, todėl nėra aišku, apie kuriuos laukus liudijo. Be to, laukų „grožis“ nagrinėjamos bylos kontekste nieko nepasako apie tai, ar juose buvo panaudotos trąšos ir koks jų kiekis buvo panaudotas. Be to, nėra aiškių duomenų apie tai, kada buvo vykdomas laukų tręšimas, išskyrus teiginius apie tai, kad tręšimas turi būti vykdomas balandžio – gegužės mėnesiais. Atsakovas aiškina, kad ieškovės laukai buvo drėgnesni, o atsakovo sausesni, todėl vienuose laukuose buvo naudojamos skystos trąšos, kituose birios trąšos. Tačiau tokius jo paaiškinimus paneigia liudytojo G. K. paaiškinimai, kuomet jis teigia, kad net to paties lauko savybės gali būti skirtingos. Neįtikėtinas atsakovo aiškinimas kad jis ieškovės laukuose naudojo skystas trąšas, o savo laukuose – birias trąšas, kai ieškovės sklypai yra skirtingose vietovėse ir natūraliai negali būti visi vienodai drėgni, kad juose reikėtų naudoti tik vienos rūšies trąšas. Mano, kad tokiu paaiškinimu, atsakovas siekė įtikinti teismą, dėl ko jis pats pirko skystas trąšas, o D. M. buvo užsakyto birios trąšos.

14.13. Nurodo, kad ieškovė į bylą pateikė duomenis apie galimai reikalingą trąšų kiekį jos laukams patręšti, iš kurių matyti, kad atsakovas ieškovės vardu iš UAB „Baltic agro“ užsakė perteklinį kiekį trąšų. Ieškovės atlikti skaičiavimai rodo, kad D. M. laukams tręšti 2021 metais iš UAB „Baltic agro“ įsigytų trąšų vidutiniškai galėjo reikėti 41 035,50 kilogramų KAS32 azoto trąšų. Ž. M. D. M. vardu iš UAB „Baltic agro“ įsigijo iš viso 75 470,00 kg KAS32 azoto trąšų. Todėl likęs kiekis – 34 434,50 kg D. M. laukams tręšti net nebuvo reikalingas. Be to, D. M. nebuvo reikalingos ir kitos 18-11-13/1.600 YaraMila azoto trąšos, kurių Ž. M. nupirko net 24 000,00 kg. Iš viso atsakovo nupirktą perteklinį trąšų kiekį sudaro 58 434,50 kg. Paskaičiavimai atlikti pagal trąšų tiekėjo UAB „Baltic agro“ tręšimo rekomendacijas (DOK-1595). Primina, kad liudytojas G. K. nurodė aplinkybę, kad Ž. M. valdė apie 350 ha žemės. Tuo tarpu iš D. M. NMA pateiktų deklaracijų matyti, kad jos deklaruoti pasėliai sudarė tik apie 96 ha. Todėl mano, kad vertinant šalių santykių kontekstą, nurodomas aplinkybes, įskaitant ir R. G. nurodomą aplinkybę, kad ne visos birios trąšos buvo sunaudotos, teismas turėjo pagrindą prieiti prie išvados, kad D. M. vardu iš UAB „Baltic agro“ nupirktos trąšos buvo reikalingos pačiam Ž. M..

14.14. Pažymi, kad iš byloje esančių duomenų (el. b. 2 t., b. l. 48–52) matyti, kad atsakovas aktualiu laikotarpiu (2020 m. gruodžio 31 d. – 2021 m. kovo 5 d.) įsigijo 115,8 tonų skystų trąšų. Tuo tarpu, kaip minėta, ieškovės vardu buvo nupirkta 103 tonos trąšų. Pirmosios instancijos teismas motyvuojamoje dalyje neanalizuoja ir nevertina šio įsigytų trąšų kiekių bei jų rūšies. Akcentuoja, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų patvirtinančių atsakovo paaiškinimus apie tai, kad vienam asmeniui priklausantys laukai buvo drėgnesni, kitam – sausesni. Atkreipia dėmesį, jei teismas nustatė, kad tręšiant 3 kartus ieškovės valdytus 96 ha ploto pasėlius buvo reikalingas jai nupirktas 103 tonų trąšų kiekis, tai akivaizdu, kad analogiškai analizuodamas tas pačias aplinkybes dėl reikalingo trąšų kiekio atsakovo valdytiems 350 ha, teismas būtų priėjęs išvados, kad atsakovo nusipirktų 115 tonų trąšų neturėjo pakakti, todėl visos atsakovo įsigytos trąšos ir didžioji dalis ieškovės vardu įsigytų trąšų buvo panaudota atsakovo laukams.

14.15. Nurodo, kad atsakovas nepatvirtino, kad tręšimo darbams naudojo atsakovės vardu įgytą trąšų barstytuvą, reikalingą birių trąšų barstymui bei tiesiogiai nurodė, kad naudojo trąšų 24 m. ilgio purkštuvą, reikalingą skystų trąšų purškimui. Kita vertus, jei atsakovas būtų atlikęs trąšų barstymo darbus savo ar ieškovės pasėliuose, jis būtų naudojęs jo žinioje buvusį trąšų barstytuvą, priklausiusį ieškovei. Civilinėje byloje su UAB „Naftėnas” Ž. M. nurodė, kad žemės ūkio darbams naudojo brolio techniką ir nenaudojo D. M. technikos. Tai įrodo faktą, kad birios trąšos D. M. laukuose barstomos nebuvo. Teismas, šių aplinkybių sprendime iš esmės neanalizavo, dėl jų nepasisakė ir nenurodė, kodėl tokius ieškovės pateiktus įrodymus atmeta.

14.16. Pažymi, kad teismo motyvai, kurių pagrindu padarytos išvados, kad laukai tręšti 3 kartus, yra nepagrįsti. Atsakovas tiksliai nenurodė, kuriuo tiksliai laiku jis atliko tręšimo darbus, tačiau nurodė, kad paprastai tręšiama balandžio gegužės mėnesiais. Atsakovas nieko nenurodė dėl žieminių kultūrų tręšimo.

14.17. Teismas sprendimo 24 punkte teismas nustatė, kad didžioji pasėlių dalis – 60 ha ploto, buvo apsėta žieminėmis kultūromis. Vadinasi, šios kultūros turėjo būti patręštos sėjos metu – 2020 m. rudenį. Tuo laiku ieškovė ir atsakovas vedė bendrą ūkį, todėl, tikėtina, kad atsakovas atlikdamas sėjos darbus atliko ir pasėlių tręšimą iš anksčiau įsigytų trąšų, kas galėtų paaiškinti teismo nustatytą nuimto derliaus kokybę. Mano, kad ginčo trąšos šiai sėjai negalėjo būti panaudotos, nes jos buvo pristatytos keliais vežimais tik nuo 2021 m. kovo 12 d. UAB „Baltic agro” pateiktos rekomendacijos rodo, kad pagrindinis pasėlių tręšimas vyksta sėjos metu, tuo tarpu vegetacijos metų atliekamas tręšimas yra papildomas, todėl gali būti ir nebūtinas. Dėl technologinių vėžių, kurias teismas laikė įrodymu, patvirtinančių tręšimo darbus (sprendimo 30, 47 punktai), pažymi, kad žemės ūkio technikos vėžės susiformuoja žemės ūkio technikai patekus į išdirbtą dirvą atliekant sėjos darbus, o vėliau ir kitus žemės ūkio darbus, kuomet neniokojant pasėlių važiuojama tomis pačiomis technologinėmis vėžėmis. Todėl orto-foto nuotraukose matomos technologinės vėžės yra natūrali sėjos darbų pasekmė, tačiau tai negali patvirtinti fakto, kad vėliau tomis vėžėmis buvo atliekami pasėlių tręšimo darbai, dėl ko teismo sprendimo 47 punkte padaryta išvada nėra tiksli.

14.18. Mano, kad atsižvelgiant į pateiktus meteorologinius duomenis apie 2021 m. kovo mėnesį buvusias oro sąlygas (DOK-33509), jog dirvos būklė ir oro sąlygos nebuvo tinkamos tręšimui, todėl atsakovas tręšimo darbų 2021 m. kovo mėnesį negalėjo atlikti. Be to, nuo 2021 m. kovo 20 d. šalių santykiai tapo itin konfliktiški ir ieškovė su dukromis buvo išvaryta iš namų, todėl neįtikėtina, kad po šios datos atsakovas ieškovės labui galėjo atlikti kokius nors darbus. Apibendrinant pažymi, kad teismas sprendime nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl įrodymų vertinimo ir padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovas 3 kartus tręšė ieškovės valdytus pasėlius.

14.19. Teigia, kad teismo išvada skundžiamo sprendimo 45 punkte, kad trąšas buvo būtina greitai realizuoti ir jos pristatytos prieš pat tręšimo-purškimo laikotarpį yra nepagrįsta, nes bylos duomenys neatspindi, kad trąšas būtina greitai realizuoti, nėra aptartos trąšų laikymo sąlygos, tinkamumo naudoti terminai.

14.20. Akcentuoja, kad nei vienas liudytojas byloje nepatvirtino, kad tręšimo darbai buvo atliekami būtent D. M. valdytuose sklypuose. Vertina, kad liudytojas G. K. jam žinomas aplinkybes dėl ieškovės laukų lokacijos paaiškino ne pats žinodamas, tačiau pasikliaudamas Ž. M. jam nurodomomis aplinkybėmis. Todėl šio liudytojo paaiškinimai dėl ieškovės laukų lokacijos nėra tiesioginis įrodymų šaltinis, o atsakovo paaiškinimų perpasakojimas. Šis liudytojas taip pat nurodė nežinąs kuriose vietose yra 350 ha atsakovo valdytų žemės sklypų, tačiau nurodė, jog žino, kur yra ieškovės valdyti plotai. Toks liudytojo atsakymas rodo jo suinteresuotumą liudyti naudingai atsakovui. Pažymi, kad, liudytojas G. K. atsakydamas į klausimus apie ieškovės laukų tręšimą, nurodė, kad Ž. M. ieškovės laukus tręšė, kai ieškovė ir atsakovas gyveno kartu. Tai neatitinka atsakovo aiškinimo, kad jis galimai atliko tręšimo darbus 2021 m. balandžio – gegužės mėnesiais, nes tuo metų ieškovė ir atsakovas kartu jau nebegyveno. Jei laikyti šiuos liudytojo teiginius teisingais, tai galėjo būti, kad jis matė Ž. M. atliekant tręšimo darbus 2020 ar ankstesniais metais.

14.21. Pažymi, kad teismas nevertino liudytojo R. G. paaiškinimų. Šis asmuo teismui nurodė tokias aplinkybes, kad skystos trąšos buvo sunaudotos visos, birios ne visos. Trąšos buvo tręšiamos pavasarį. Laukus prižiūrėjo Ž. ir R. G. iki kol kartu nebebuvo. Kai išsiskyrė – nebeprižiūrėjo. Pamatė tik kai D. jau buvo viską „nusišlavus“. Liudytojas Nežinojo kur D. laukai iki kol jie buvo nukulti. Liudytojas taip pat nurodė, kad trąšos buvo atvežtos į (duomenys neskelbtini). Nebuvo surašyta kieno trąšos sandėlyje. Iš sandėlio imdavo ir tręšdavo bendrai laukus. Akcentuoja, kad šie liudytojo paaiškinimai yra svarbūs kitų įrodymų kontekste. Pavyzdžiui, liudytojas negalėjo patvirtinti, kad tręšimo darbus atliko būtent ieškovės laukuose, nors teismas sprendimo 44 punkte formuodamas savo įsitikinimą, kad atsakovas tręšė ieškovės laukus, remiasi G. K. paaiškinimais, jog jis matęs R. G. dirbant laukuose. Liudytojo paaiškinimai, apie tai, kad visos trąšos (tiek ieškovės, tiek atsakovės) buvo saugomos viename sandėlyje jų neatskiriant tiesiog imant bendram laukų tręšimui, rodo, kad tiek atsakovo užsakytos trąšos, tiek ieškovės, galėjo būti naudojamos bet kuriuose laukuose. Mano, kad taip pat šios liudytojo nurodomos aplinkybės patvirtina, kad nors ir ieškovė bei atsakovas buvo sudarę vedybų sutartį, kurioje įtvirtintas turto ir įsipareigojimų atskirumas, tačiau faktiškai atsakovas visą turtą naudojo nevesdamas jo panaudojimo apskaitos, neteikdamas ataskaitų ieškovei, t. y. naudojosi kaip bendrąja nuosavybe.

14.22. Nurodo, kad sprendime teismas neaptarė trąšų apskaitos klausimo, nors ieškovės atstovas baigiamojoje kalboje šias aplinkybes akcentavo, nurodydamas, kad atsakovas nepateikia jokių užrašų, apskaitos dokumentų, kuriuose įforminamas trąšų panaudojimas ir jų nurašymas. Kadangi atsakovas teigia, panaudojęs ieškovei priklausančias trąšas jos naudai ir interesais, jis privalėjo pateikti ieškovei konkrečius duomenis apie panaudotas trąšas, tikslu ne tik jas nurašyti į sąnaudas, kad sudaryti tikslų ūkininko ūkio balansą bei veiklos rezultatų dokumentą, tačiau ir tikslu žinoti, ar trąšų panaudojimas atitinka teisės aktais leistinas normas, ar jų nėra panaudota per daug. Todėl atsakovas ir šiuo aspektu nepateikdamas ieškovei jokių konkrečių ataskaitų apie trąšų panaudojimą, užsiimdamas visišku svetimo turto administravimu, kaip suprantama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4 knygos prasme, elgėsi neteisėtai.

14.23. Nesutinka su teismo vertinimu, kad pagal tais metais nustatytas rinkos kainas buvo parduoti aukščiausios klasės javai (ieškovės ūkio) ir padaryta išvada, kad atsakovas panaudojo trąšas ieškovės laukuose. Pažymi, kad ieškovės nukultų grūdų kiekis ir kokybė, atsiskaitymo už parduotus grūdus būdas (grynais pinigais) tiesiogiai nėra susijęs su trąšų panaudojimo ieškovės pasėliuose faktu. Akcentuoja, kad ieškovės pateikta sutartis su M. B., svėrimo aktai, PVM sąskaitos faktūros (DOK - 78564) yra nenuginčyti ir galiojantys, todėl juose atspindimo faktinės aplinkybės laikytinos įrodytomis, o atsakovo samprotavimai apie statistinius grūdų kiekius iš hektaro, nepaneigia šiuose rašytiniuose įrodymuose esančių duomenų. Antra, ieškovės dokumentuose dėl grūdų nukūlimo ir pardavimo esantys duomenys nei paneigia, nei patvirtina, trąšų panaudojimo ieškovės interesais fakto. Vertina, kad tokie netiesioginiai įrodymai, kartu su statistiniais grūdų kiekiais negalėjo turėti įtakos teismui prieinant išvados, jog atsakovas 2021 metais panaudojo ieškovės vardu įgytas trąšas jos naudai.

14.24. Mano, kad apeliacinės instancijos teisme įrodymų vertinimas turėtų būti atliekamas iš naujo, atsižvelgiant į šiame skunde pateiktą kritiką dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo. Pažymi, kad atsakovas įstatyme nustatytos prezumpcijos nepaneigė, tačiau teigė neatlikęs neteisėtų veiksmų, todėl laikytina, kad atsakovo kaltė įrodyta (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

14.25. Pabrėžia, kad teismui nustačius atsakovo neteisėtus veiksmus, pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti ieškovės nurodomos jai padarytos žalos, už kurią atsakingas atsakovas, dydį. Mano, kad tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovei kilusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Pasisavindamas D. M. asmeninės nuosavybės teise priklausančias trąšas, jis padarė tiesioginę 30 323,70 Eur žalą savo buvusiai sutuoktinei.

14.26. Nesutiktina su teismo sprendime pateiktais samprotavimais apie bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (sprendimo 51 punktas). Pažymi, kad sprendime cituojama Lietuvos apeliacinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika tinkama atvejams, kai bylininkas atskirai nuo išnagrinėtos bylos norėtų atskirai ginčo teisenos tvarka prisiteisti tokias išlaidas. Nagrinėjamu atveju ieškovė savo reikalavimą dėl žalos atlyginimo dalyje dėl proceso išlaidų, palūkanų ir delspinigių kildina iš atsakovo neteisėtais veiksmais sukurtos situacijos, jam pasisavinant ieškovės trąšas ir dėl to UAB „Baltic agro” įtraukiant ieškovę į teisminį procesą, kuriame ir buvo priteistos bei papildomai pačios ieškovės patirtos išlaidos. Klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų ir kitų mokėjimų galutinai išspręstas išnagrinėtose Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo bylose. Ieškovė nesiekia iš UAB „Baltic agro” prisiteisti jos patirtų išlaidų kitame procese. Atkreipia dėmesį, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėtoje byloje pagal UAB „Baltic agro” ieškinį D. M., trečiajam asmeniui Ž. M., D. M. nereiškė priešieškinio Ž. M. dėl žalos atlyginimo, todėl proceso išlaidų, susijusių su pagrindiniu reikalavimu – atlyginti žalą, teismas ir nebūtų turėjęs pagrindo spręsti. Akcentuoja, kad skundžiamame sprendime pateiktame Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-686/2017 pavyzdyje taip pat sprendžiamas advokato išlaidų atlyginimo klausimas, jų neišsprendus administracinėje byloje, keliant klausimą ar tokios išlaidos galėtų būti žalos atlyginimo dalyku. Apibendrina, kad nurodytuose Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikos pavyzdžiuose ir nagrinėjamoje byloje ratio decidendi nesutampa, todėl šiomis nutartimis nagrinėjant šią bylą nėra pagrindo vadovautis. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime be pagrindo nenustatė žalos ir priežastinio ryšio, kaip atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų.

14.27. Nesutinka su teismo priteistomis iš ieškovės atsakovui 14 221,11 Eur bylinėjimosi išlaidomis. Pažymi, kad ieškovės atstovas teismui nurodė savo nesutikimą dėl išsitęsusio teismo proceso, nuolat teikiamų naujų atsakovo prašymų, dėl ko buvo atidedami teismo posėdžiai. Tai buvo sąlygota atsakovo netinkamo procesinių pareigų vykdymo. Nurodo, kad atsakovas atsiliepime į ieškinį nebuvo pareikęs nei vieno prašymo (išskyrus civilinės bylos prijungimą), kurie buvo reiškiami vėliau (apklausti liudytojus, išreikalauti dokumentus, pateikti orto-foto nuotraukas ir kt.). Be to buvo reiškiami prašymai, kurių teismas netenkino. Visi apklaustini asmenys (R. G., G. K., M. B., I. N.) atsakovui buvo žinomi jau teikiant atsiliepimą į ieškinį. Tai, kad atsakovas norėtų pateikti orto-foto nuotraukas, gauti duomenis iš Nacionalinės mokėjimų agentūros, atsakovui taip pat galėjo būti žinoma teikiant atsiliepimą į ieškinį. Nors šalis turi teisę teikti įrodymus, tačiau tai turi būti atliekama laikantis proceso ekonomiškumo, koncentracijos principų ir nepiktnaudžiaujant šiomis teisėmis. Vertina, kad proceso eigos aplinkybės rodo, kad atsakovas tokiomis teisėmis nesinaudojo sąžiningai, dėl ko turėjo būti surengta daugiau teismo posėdžių, nei jų būtų reikėję, jei atsakovas prašymus būtų pateikęs laiku. Atsakovas bylą vedė ir savo nenuoseklią argumentaciją teikė reaguodamas į proceso eigą, tačiau ne iš karto nurodydamas bylai konkrečiai reikšmingas aplinkybes. Dėl atsakovo pasirinktos bylos vedimo taktikos išsitęsė bylos procesas ir bylinėjimosi išlaidos tapo didesnės.

14.28. Pažymi, kad byla iš esmės nebuvo sudėtinga, joje sprendžiami civilinės atsakomybės taikymo klausimai, kurie neturi naujumo požymio. Dėl šios priežasties atsakovui nebuvo būtina samdyti dviejų advokatų. Akcentuoja, nors asmuo gali turėti ir daugiau nei vieną atstovą, tačiau tai nereiškia, jog jis gali tikėtis išlaidų atlyginimo, kurias patyrė sumokėdamas už darbą daugiau nei vienam atstovui. Šios aplinkybės lemia bylinėjimosi išlaidų mažinimą.

14.29. Dėl Rekomendacijų kriterijaus – teisinių paslaugų teikimo pastovumas ir pobūdis, pažymi, kad advokatė A. K. teikė teisines paslaugas daugelyje ieškovės ir atsakovo civilinių bylų, baudžiamojoje byloje, Vilniaus miesto apylinkės teisme dalyvavo kaip UAB „Baltic agro“ atstovė giminingame šiai bylai ginče. Mano, kad atstovei yra žinomos daugelis ieškovės ir atsakovo tiek turtinių, tiek neturtinių klausimų aplinkybių. Šis kriterijus sąlygoja bylinėjimosi išlaidų mažinimą.

Šalies argumentai

14.30. Akcentuoja, kad advokato V. A. pateiktas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir jo priedai (DOK-55640) nesudaro pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidų, kadangi iš N. M. atliktų mokėjimo pavedimų įvairiomis sumomis, negalima matyti ryšio su išnagrinėta civilinė byla. Mokėjimo pavedimuose nurodytos sumos neatitinka prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų nurodytų sumų, kadangi advokatų profesinė bendrija „Č. ir partneriai“ Ž. M. teikia ir kitas teisines paslaugas (pavyzdžiui, teisminiame procese Nr. (duomenys neskelbtini), baudžiamojoje byloje), todėl neatmestina galimybė, kad pateiktais mokėjimo pavedimais galėjo būti apmokėtos kitos paslaugos. Teismas sprendime neatskleidžia, kaip identifikuojamos mokėjimo pavedimų paskirtyje nurodytose PVM sąskaitose faktūrose suteiktos paslaugos ir kodėl teismas vadovaujasi prašyme nurodytų paslaugų apibūdinime, kai tai nėra atspindima apskaitos dokumentuose – PVM sąskaitose faktūrose. Atkreipia dėmesį, kad mokėjimus atliko N. M., galimai už jai kokias nors teiktas paslaugas, nors paskirtyje ir nurodoma, kad mokama už Ž. M. teisines paslaugas. Vertina, kad nurodytos priežastys lemia, kad atsakovas nėra pagrindęs advokatų profesinei bendrijai N. M. sumokėtų sumų sąsajos su nagrinėjama byla, todėl teismas turėjo apskritai šių išlaidų nepriteisti. Aukščiau nurodytos aplinkybės sąlygoja atsakovui priteistinų bylinėjimosi išlaidų mažinimą, jei skundas nebūtų tenkintas. Taip pat pažymi, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymas yra teismo diskrecija, todėl teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė advokatei A. K. apmokėtų atstovavimo išlaidų pagrįstumo neginčijo.

Atsiliepimas

15. Atsakovas Ž. M. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ieškovės D. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2024 lapkričio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-351-1119/2024 atmesti kaip nepagrįstą; atsakovo Ž. M. apeliacinį skundą dėl dalies Šiaulių apygardos teismo 2024 lapkričio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-351-1119/2024 pakeitimo patenkinti pilnai; iš ieškovės D. M. atsakovo Ž. M. naudai priteisti visas atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

15.1. Ieškovė apeliaciniu skundu siekia pakartotinio šios bylos išnagrinėjimo bei kitokio byloje esančių įrodymų interpretavimo. Vertina, kad ieškovė apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo nesutinkanti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 18 d. sprendimu buvo nustatytas prejudicinis faktas. Pažymi, kad pačios D. M. iniciatyva toje byloje priimtas teismo sprendimas buvo patikrintas ir apeliacine tvarka. Apeliacine tvarka bylą išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas 2023 sausio 24 d. priimtos nutarties 46 punkte D. M. argumentus atmetė ir pritarė pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog iš UAB „Baltic Agro“ įsigytos trąšos 2021 metais buvo sunaudotos D. M. ūkio laukuose).

15.2. Pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 balandžio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2008 aiškindamas CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 279 straipsnio 4 dalies normas yra suformulavęs esmines nuostatas, kurias atitinka šios bylos situacija: 1) Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-3725-909/2022 priimtas sprendimas ir Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-179-864/2023 priimta nutartis yra įsiteisėję; 2) Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje dalyvavo tiek D. M. (toje byloje – atsakovė), tiek ir Ž. M. (toje byloje – trečiasis asmuo); 3) ieškovė UAB „Baltic Agro“ ir trečiasis asmuo Ž. M. toje civilinėje byloje įrodinėjo reikšmingą tai bylai teisingai išspręsti faktą, t. y., jog iš UAB „Baltic Agro“ įsigytos prekės, už kurias buvo reikalaujama atsiskaitymo, 2021 metais buvo faktiškai sunaudotos D. M. ūkio laukuose auginant javų derlių (ieškovė UAB „Baltic Agro“ šią bylos aplinkybę įrodinėjo tiek į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, tiek liudytojo parodymais), o tuo tarpu atsakovė įrodinėjo, jog tos pačios prekės jos ūkio laukuose neva nebuvo panaudotos, kas reiškia, jog įrodinėjimo dalykas (ar bent jo dalis) (t. y. klausimas, kur buvo panaudotos iš UAB „Baltic Agro“ įsigytos trąšos) abejose civilinėse bylose sutampa.

15.3. Atkreipia dėmesį, jog, kaip matyti iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 spalio 18 d. sprendimo, D. M. byloje įrodinėjo, jog ji neva „trąšų nepasiėmė ir jų nenaudojo“ (sprendimo 8 punktas), kad „jos žiniomis laukai nebuvo tręšti“ (sprendimo 12 punktas), kad „prekių pirkimas vyko Ž. M., o ne D. M. interesais“ (Sprendimo 15 punktas). Tą patį D. M. įrodinėjo ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka – jog neturėjusi galimybės panaudoti trąšų savo žemės sklypuose. Toje byloje iš Nacionalinės mokėjimo agentūros išreikalauti bei prie nagrinėjamos civilinės bylos prijungti 2021 metų D. M. Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiška. neginčijamai patvirtino, jog ūkininkė D. M. 2021 metais savo ūkyje iš tiesų augino būtent miežius, kviečius ir rapsus (iš viso – bent 96,69 ha), todėl ieškovė UAB „Baltic Agro“ bylos nagrinėjimo metu ne kartą akcentavo, jog prekės, už kurias yra reikalaujama apmokėjimo, yra skirtos būtent javų (įskaitant miežius ir kviečius), rapsų auginimui. Atsižvelgiant į tai vertina, kad neabejotina, jog D. M., kuri Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose nagrinėjant civilinę byla Nr. e2FB-10633-251/2021 pripažino 2021 metais nusikūlusi grūdų derlių nuo visų Nacionalinei mokėjimo agentūrai deklaruotų savo ūkio laukų bei šį derlių realizavusi už grynuosius pinigus, neabejotinai buvo reikalingos iš UAB „Baltic Agro“ įsigytos prekės, be kurių grūdų derlius D. M. ūkio laukuose negalėjo būti užaugintas. Akcentuoja, kad aplinkybę, jog ūkininkės D. M. ūkio laukai, kuriuose buvo auginami miežiai, kviečiai bei rapsai, 2021 metais buvo tinkamai (bent 3-4 kartus) patręšti, patvirtino ir civilinėje byloje Nr. e2-3725-909/2022 liudytoju apklaustas UAB „Baltic Agro“ agronomas-konsultantas T. S., kuris 2021 metais ne karta lankėsi ūkininkės D. M. ūkio laukuose bei matė juose auginamus javus. Liudytojas pažymėjo, jog jam, kaip augalininkystės specialistui, labai aiškiai matosi, kurie javų laukai yra patręšti, o kurie ne.

15.4. Pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 spalio 18 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-3725-909/2022 yra pažymėta, jog „aplinkybę, kad ieškovo (t. y. UAB „Baltic Agro“) parduotos prekės panaudotos faktiškai atsakovės (t. y. D. M.) ūkio laukuose ieškovas įrodinėjo atsakovės D. M. 2020–2021 m. pateiktų paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškų kopijomis iš NMA <...>“. Teismo sprendime pažymėta ir tai, jog „Atsakovės argumentas, kad užsakytos trąšos buvo panaudotos Ž. M. ūkiui, nepatvirtintas objektyviais įrodymais, todėl laikytinas deklaratyviu ir nepagrįstu“. Akcentuoja, jog klausimas, kur 2021 metais faktiškai sunaudotos iš pardavėjo UAB „Baltic Agro“ įsigytos 30 323,70 Eur vertės trąšos, buvo civilinės bylos Nr. e2-3725-909/2022 nagrinėjimo dalyku (jo dalimi). Ypatingai svarbu, jog liudytoju toje byloje apklaustas agronomas T. S. patvirtino, jog ūkininkės D. M. javų laukai 2021 metais buvo prižiūrėti ir neabejotinai patręšti, o D. M. į byla nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad trąšas savo javų laukams 2021 metais ji būtų įsigijusi ne iš UAB „Baltic Agro“, o iš kitų trąšų pardavėjų. Daro išvadą, jog D. M. ūkio laukai 2021 metais buvo tręšti būtent iš UAB „Baltic Agro“ ieškovės įsigytomis 30 323,70 Eur vertės trąšomis, nes jokių kitų trąšų D. M. neturėjo.

15.5. Dviejų instancijų teismai anksčiau išnagrinėtoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tiek D. M., tiek Ž. M. procesiniuose sprendimuose konstatavo jog iš pardavėjo UAB „Baltic Agro“ įsigytos trąšos ne tik buvo įsigytos ūkininkės D. M., tačiau ir 2021 metais faktiškai buvo sunaudotos jos pačios ūkio laukuose tręšiant javus, kurių derlių (grūdus) ūkininkė D. M. vėliau nusikūlė bei realizavo. Vadovaujantis CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis nagrinėjamoje civilinėje byloje atsakovui Ž. M. nebereikėjo įrodinėti tų aplinkybių, kurios buvo nustatytos Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-3725-909/2022 (t. y. jog visos iš UAB „Baltic Agro“ D. M. įsigytos trąšos buvo sunaudotos jos pačios laukuose), nes toje byloje nustatytos aplinkybės turi prejudicinę ir res judicata galią ir ieškovė nebeturi teisės ginčyti įsiteisėjusiais teismų procesiniais spendimais nustatytų aplinkybių, o kitas teismas vėliau iškeltoje byloje negali iš naujo vertinti tų pačių faktų.

15.6. Atkreipia dėmesį, kad Šiaulių apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 13 d. nutartimi panaikino Šiaulių apylinkės teismo priimtą nutartį, kuria atsisakyta priimti apeliantės D. M. pateiktą ieškinį dėl žalos atlyginimo, argumentuodamas, jog ieškiniai Vilniaus miesto apylinkės teismo jau išnagrinėtoje ir dabartinėje bylose nėra tapatūs, nes ginčo šalys (ieškovai) nėra tapačios. Tačiau, priešingai nei apeliacinio skundo 26 punkte teigia ieškovė, dėl to ar Vilniaus miesto apylinkės teisme nustatytos aplinkybes laikytinos/nelaikytinos prejudiciniais faktais dabartinėje byloje Šiaulių apygardos teismas nieko nepasisakė.

15.7. Akcentuoja, kad apeliaciniame skunde ieškovė aptarė daugybę šalutinių ir su nagrinėjama byla nelabai kuo susijusių argumentų, taip pat ir įvairiausių kitų civilinių bylų, kurios neturi nieko bendro su 2021 metais ūkininkės D. M. įsigytomis ir jos ūkio laukuose sunaudotomis trąšomis.

15.8. Ieškovė skunde klaidingai teigia, jog nukultų grūdų kokybė nėra susijusi su trąšų panaudojimo jos pasėliuose faktu, kadangi užauginti maistiniams grūdams reikiamą baltymų kiekį turinčių kviečių ar miežių yra neįmanoma jų netręšiant azoto turinčiomis trąšomis (kokios ir buvo ieškovės iš UAB „Baltic Agro“ įsigytos trąšos KAS-32 bei YaraMila 18¬11-13). Nurodo, kad ūkininkės D. M. javų laukai 2021 metais nebūtų buvę pakankamai patręšti azotinėmis trąšomis (kokios ir buvo iš UAB „Baltic Agro“ jos įsigytos trąšos), tai 2021 liepą–rugpjūtį nukultų grūdų kokybė būtų buvusi itin prasta, t. y. tokie grūdai, kaip paaiškino ūkininkas Z. B., būtų tik pašarinės klasės. Atkreipia dėmesį, kad 2021 metais atliekant grūdų pardavimo sandorius tarp pardavėjos D. M. ir pirkėjos M. B. nei sutartyje, nei už grūdus išrašytose PVM sąskaitose faktūrose (el. bylos 6 t., b. l. 97–98) nėra nurodyta privaloma informacija apie tai, kokia buvo parduodamų grūdų kokybės klasė, t. y. kaip numatyta žemės ūkio produkcijos pirkimo–pardavimo sutarties tipinėse sąlygose įtvirtintose 2014 lapkričio 19 d. LR Žemės ūkio ministro įsakyme Nr. 3D-874, kurio 1-ojo punkto lentelėje yra nurodoma, jog grūdų pirkimo–pardavimo sutartyje privalo būti nurodytas parduodamų grūdų pavadinimas, jų kiekis, grūdų kokybės klasė ir supirkimo kaina.

15.9. Pažymi, kad ieškovė į bylą ne tik nepateikė aukščiau minėtų rašytinių įrodymų atspindinčių jos nusikultų bei realizuotų grūdų kokybės klases, tačiau ir teismo posėdžio metu neatsakė kokios klasės (klasių) buvo jos 2021 metais nukulti grūdai. Atkreipia dėmesį, kad jos grūdų kūlimą 2021 metais organizavęs brolis I. N. liudydamas teisme atsisakė atskleisti, kur konkrečiai ir kas nustatė D. M. nukultų grūdų kokybę (nors jis nekart patvirtino, jog net atskirai buvo tiriama nuo kiekvieno lauko nukultų grūdų kokybė). Byloje turint informaciją apie tikslius D. M. nusikultų grūdų kokybės parametrus, jų klasę, būtų buvę aišku ar auginant šį grūdų derlių javai buvo/nebuvo tręšti, tačiau ieškovė tokių dokumentų nepateikė, t. y. ieškovė slėpė jai nepalankias aplinkybes apie nukultų grūdų kokybę.

15.10. Apeliantės grūdų kokybę buvo galima nustatyti remiantis ir netiesioginiais įrodymais – kainomis, už kurias D. M. 2021 metais pardavė nukultus grūdus. Byloje pateikta Sutartis dėl darbų atlikimo ir atsiskaitymo tvarkos (el. bylos t. 6, b. l. 84–87) iš kurios 2.8, 3.4 ir 4.1 punktų matyti, kad šalys buvo sutarusios, jog pirkėja M. B. kviečius, miežius ir rapsus iš ūkininkės D. M. nupirks kainomis, kurios atitinka tuo metu esančias atitinkamų grūdų vidutines rinkos kainas.

15.11. Liudydama šioje byloje grūdų pirkėja ūkininkė M. B. nurodė, jog 2021 metais nukūlus D. M. grūdus, jų mėginiai buvo vežami į elevatorius nustatyti jų kokybės parametrus, o išsityrus grūdų kokybę buvo skambinamasi supirkėjams ir klausiama kokią kainą jie siūlo už tokios kokybės grūdus. Sužinojus supirkėjų siūlomas tokių grūdų kainas, jomis buvo nupirkti grūdai iš ūkininkės D. M.. Taip pat liudytoja M. B. pirmosios instancijos teisme patvirtino, jog vėliau ji šiuos iš ieškovės įsigytus grūdus perpardavė grūdus superkančioms UAB „Agrorodeo“, UAB „Baltic Agro“ ir UAB „Agrokoncernas“. Pažymi, kad liudytojas I. N. teismo posėdyje, kuris pasak grūdų pirkėjos M. B. vadovavo visam ieškovės grūdų kūlimo bei pardavimo procesui, patvirtino, kad „tokios buvo tuo metu rinkos kainos“, t. y. kad ieškovės grūdai buvo parduoti už buvusias rinkos kainas. Mano, kad šios aplinkybės patvirtina, jog kainos, kuriomis pirkėja M. B. nupirko grūdus iš ūkininkės D. M., šalių buvo nustatytos būtent atsižvelgiant j konkrečius nustatytus tų grūdų kokybės parametrus bei į tai, kokios tuo metu buvo būtent tokios kokybės (klasės) grūdų supirkimo kainos rinkoje.

15.12. Paaiškina, kad atsižvelgdamas į byloje esančioje Sutartyje dėl darbų atlikimo ir atsiskaitymo tvarkos įtvirtintą susitarimą, jog nuo D. M. ūkio laukų nukulti grūdai pirkėjai M. B. bus parduodami už tuo metu rinkoje esančias vidutines tokių grūdų supirkimo kainas, atsakovas į nagrinėjamą bylą pateikė VĮ „Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro“ parengtą lentelę, pavadinimu „Grūdų ir aliejinių augalų sėklų supirkimo kainų suvestinė ataskaita. 2021 metų 30–32 savaitės“ (el. bylos t. 6, b. l. 134), iš kurioje pateikti oficialūs duomenys apie vidutines grūdų supirkimo kainas pagal grūdų kokybės klases, buvusias tuo metu, kai D. M. pardavė grūdus savo M. B.. Iš 2021 rugpjūčio 13 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) (el. bylos t. 6, b. l. 97) matyti, jog grūdų pardavėja D. M. ir grūdų pirkėja M. B. susitarė dėl tokių parduodamų grūdų kainų: kviečiai – 190 Eur/t, miežiai – 180 Eur/t, rapsai – 510 Eur/t. Pagal oficialius VĮ „Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro“ skelbiamus duomenis (el. bylos t. 6, b. l. 134), būtent tokiomis vidutinėmis kainomis, kokiomis grūdus iš ieškovės nupirko pirkėja M. B., tuo metu rinkoje buvo superkami II klasės kviečiai ir I klasės miežiai. Rapsų vidutinė supirkimo kaina rinkoje tuo metu buvo apie 465–473 Eur/t, kai tuo tarpu M. B. rapsus iš D. M. nupirko už 510 Eur/t kainą, kas patvirtina, jog D. M. ūkyje 2021 metais nukulti rapsai buvo itin geros kokybės su ypatingai dideliu aliejingumo procentu. Atkreipia dėmesį, kad liudytojas ūkininkas Z. B. patvirtino, jog „jei nepurškiama ir trąšos nenaudojamos, tai bus garantuotai pašarinė klasė“ ir pabrėžė, jog pašarinių grūdų kainos rinkoje yra net apie 100 Eur/t mažesnės už maistinių grūdų.

15.13. Pagal D. M. parduotų grūdų kainą nustačius jog šie 2021 metais jos ūkio laukuose nukulti grūdai buvo ypatingai geros kokybės (t. y. aukščiausių 1–2 klasių), ši aplinkybė sudaro pagrindą išvadai, jog ūkininkės D. M. ūkyje 2021 metais auginti javai buvo patręšti azoto, fosforo, kalio bei sieros turinčiomis trąšomis, tokiomis kaip KAS-32 bei YaraMila 18-11-13, nes netręštų javų užauginti grūdai negalėtų būti tokios kokybės, kokie buvo grūdai parduoti pirkėjai M. B.. Pamini, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog 2021 metais ji būtų įsigijusi javams skirtų trąšų iš kokių nors kitų pardavėjų. Esant šioms aplinkybėms daro išvadą, jog ieškovės ūkyje auginant 2021 metų grūdų derlių buvo panaudotos būtent jos iš UAB „Baltic Agro“ įsigytos 30 323,70 Eur vertės trąšos. Akcentuoja, jog faktą, kad 2021 metais ūkininkės D. M. laukuose auginti javai buvo reikiamai patręšti, Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-3725-909/2022 patvirtino ir šiuos laukus 2021 metais ne kartą apžiūrėjęs ir įvertinęs agronomas-konsultantas T. S..

15.14. Apibendrinant daro išvadą, kad ieškovės realizuoti nukulti grūdai buvo ypatingai geros kokybės, kas reiškia jog auginant šiuos grūdus D. M. javų laukai buvo pakankamai, t. y. bet tris kartus patręšti. Tai neabejotinai reiškia, jog iš UAB „BalticAgro“ įsigytos trąšos buvo panaudotos pačios D. M. ūkio laukuose, ką 2022 metais išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-3725-909/2022 konstatavo Vilniaus miesto apylinkės teismas bei tą patį skundžiamame sprendime patvirtino ir Šiaulių apylinkės teismas. Konstatavus, jog iš UAB „Baltic Agro“ ieškovės įsigytos 30 323,70 Eur vertės trąšos buvo sunaudotos jos pačios laukuose auginant grūdų derlių, kurį ji pati ir nusikūlė bei realizavo, nėra jokių atsakovo neteisėtų veiksmų, nei ieškovės žalos, t. y. nėra net jokių prielaidų tenkinti jos pateiktą ieškinį ar apeliacinį skundą.

15.15. Akcentuoja, kad atsakovo pateiktose 2021 birželio 7 d. ortofoto nuotraukose yra matomi visi Pakruojo rajone esantys D. M. ūkio laukai (el. bylos t.7, b. l. 114–150), taip pat ir aplinkinių ūkių laukai, iš ko yra akivaizdu, jog ieškovės javų laukai 2021 m. nebuvo prastesnės būklės nei aplinkiniai kitų ūkininkų javų laukai. Atkreipia dėmesį į tai, jog šios ortofoto nuotraukos buvo padarytos 2021 birželio 7 d., t. y. jau po to, kai UAB „Baltic Agro“ buvo pristačiusi visas ieškovės įsigytas trąšas. Faktą, jog nuotraukose užfiksuoti laukai yra neabejotinai patręšti, be kita ko, patvirtina ir aiškiai matomos visuose laukuose esančios technologinės vėžės, kurias palieka po javų lauką išilgai važiuojantis traktorius, prikabintu trąšų purkštuvu ar barstytuvu tręšiantis augančius pasėlius. Kiekvienas iš ortofoto nuotraukose matomų laukų yra su tokiomis paliktomis technologinėmis provėžomis, o tai paneigė ieškovės teiginius, jog šie laukai 2021 metais buvo visiškai neprižiūrėti, apleisti bei nebuvo tręšti. Atsižvelgdamas į tai, vertina, kad skundžiamo sprendimo 47 punkte teismas padarė teisingą išvadą, jog atsakovas šiuose laukuose atliko reikalingus žemės ūkio darbus (tręšimas, purškimas ir kt.) ieškovės laukuose, nes priešingu atveju minėtų žemės ūkio technikos provėžų nebūtų matyti.

15.16. Nesutinka su ieškovės teiginiu, jog technikos provėžos susidaro sėjos metu ir nepatvirtina tręšimo darbų fakto. Paaiškina, kad sėjamoji Vaderstad Spirit 400S, t. y. būtent tokia javų sėjamoji, kokia turi (turėjo) ūkininkė D. M.), prie traktoriaus galo prikabinta sėjamoji, įterpdama grūdų sėklas išpurena dirva, tad pravažiavus sėjamajai (pasėjus javus) lauke nelieka jokių provėžų. Net jei pasėjus javus dirvoje ir liktų kokios nors minimalios traktoriaus ar sėjamosios ratų provėžos, tai jas netrukus visiškai paslėptų išdygę javai. Javų sėjamosios Vaderstad Spirit 400S darbinis plotis yra apie 4 metrai. Tuo tarpu, pavyzdžiui, trąšų barstytuvo Rauch Axis-H 30.2 EMC+W darbinis plotis – 12–42 metrai, o skystų trąšų (ieškovės įsigytos trąšos KAS-32) purkštuvų darbinis plotis įprastai būna bent apie 16–30 metrų, tad atitinkamai tokiais atstumais viena nuo kitos ir būna nutolusios jų paliktos technologinės vėžės. Jeigu, kaip dėsto ieškovė, byloje esančiose ortofoto nuotraukose matomos technologinės vėžės būtų atsiradusios sėjant javus, tai tokių provėžų lauke turėtų būti itin daug ir jos turėtų būtų itin arti viena kitos – kas 4 metrus. Šiuo atveju to nėra. Ortofoto nuotraukose matomos vėžės viena nuo kitos yra nutolusios bent keliskart didesniais atstumais. Pažymi, kad javų lauke technologinės provėžos, kokios matosi ortofoto nuotraukose, susidaro bei matosi tik tuo atveju, kai traktorius lauku ne karta pravažiuoja tuomet, kai jame pasėti javai jau būna išdygę ir paaugę. 2021 birželio 7 d. darytose ortofoto nuotraukose matomos D. M. ūkio laukuose esančios technologinės provėžos patvirtina, jog po žiemos, kai prasidėjo čia augančių javų vegetacija, šiuose laukuose ne kartą buvo atliekami javų priežiūros (tręšimo, purškimo) darbai. Kaip šią bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patvirtino atsakovas, būtent 2021 pavasarį–vasarą jis bent po tris kartus tiek šiuose D. M. ūkio laukuose, tiek ir jos ūkio laukuose (duomenys neskelbtini) traktoriumi John Deere bei prikabinamais trąšų barstytuvu ir purkštuvu atliko javų tręšimo darbus (ką patvirtino ir liudytoju byloje apklaustas laukus tręšęs R. G., taip pat liudytojas ūkininkas G. K.).

15.17. Nurodo, kad ieškovės teiginiai apie azotinių trąšų naudojimą rudenį, yra klaidingi. Pažymi, kad tokios trąšos, kokias ieškovė 2020 metų gruodį įsigijo iš pardavėjo UAB „Baltic Agro“ yra naudojamos ne rudenį, o tik pavasarį bei vasarą. Paaiškina, kad iš UAB „Baltic Agro“ Apeliantės įsigytos trąšos KAS-32 yra azotinės trąšos, kurių sudėtyje azotas sudaro net 32 procentus. Kitos jos įsigytos trąšos YaraMila 18-11-13 yra kompleksinės trąšos, kuriose didžiąją dalį taip pat sudaro azotas – 18 procentų (šiose trąšose taip pat yra 11 procentų fosforo bei 13 procentų kalio). Melasa bei trąšos Humistar yra naudojamos jas sumaišius su KAS32 trąšomis. Azotas skatina augalų lapų augimą, kas yra reikalinga ne rudenį, o pavasarį–vasarą. Rudenį pasėjus žieminius javus, prieš žiemą turi spėti tinkamai išsivystyti jų šaknynas, todėl augalai tuomet yra tręšiami šaknyno vystymąsi skatinančiomis trąšomis, kuriose didžiąją dalį sudaro fosforas ir kalis. Atkreipia dėmesį, kad tiek azotinės skystosios trąšos KAS-32, tiek ir birios kompleksinės trąšos YaraMila 18-11-13 yra naudojamos pavasarį ir vasarą, ką patvirtina pačios ieškovės pateikta nuoroda į UAB „Baltic Agro“ interneto svetainę, o taip pat ir atsakovo į bylą pateiktos trąšų YaraMila 18-11-13 gamintojo Yara parengtos rekomenduojamos javų tręšimo technologijos (el. bylos t. 6 t., b. l. 182–183), pagal kurias žieminiai kviečiai ir rapsai trąšomis YaraMila 18-11-13 turi būti patręštos po žiemos, t. y. pavasarį, atsinaujinus augalų vegetacijai, o vasarinės kultūros – sėjos metu pavasarį. Faktą, jog skystosios trąšos (kokios ir yra trąšos KAS-32) yra naudojamos pavasarį, patvirtino liudytoju teisme apklaustas nuo 1992 metų ūkininkaujantis G. K., pažymėjęs, jog „skystos trąšos yra naudojamos jau prasidėjus vegetacijai, kai temperatūra pakyla“.

15.18. Dėl ieškovės apeliacinio skundo teiginių (skundo 61 punktas), jog teismas nevertino jos į bylą pateiktų meteorologinių duomenų apie 2021 kovo mėn. buvusias oro sąlygas, pažymi, jog atsakovas byloje neįrodinėjo ir neteigė, to jog D. M. iš UAB „Baltic Agro“ įsigytas trąšas jos laukuose sunaudojo 2021 kovo mėnesį, todėl aplinkybė, jog 2021 kovo mėnesį dar vyravo neigiama temperatūra neturi jokios įtakos šiai bylai. Juo labiau, kad didžiąją dalį ieškovės įsigytų trąšų pardavėjas UAB „Baltic Agro“ pristatė ne 2021 kovo, o balandžio mėn. (15, 19 ir 21 dienomis).

15.19. Nesutinka su ieškovės teiginiais, kad jos ūkio laukuose 2021 metais buvo reikalinga vos 41,0355 tonos skystųjų azoto trąšų KAS-32, o kompleksinės trąšos YaraMila 18-11-13 nebuvo reikalingos. Paaiškina, kad pagal trąšų gamintojų parengtas javų tręšimo technologijas (pavyzdžiui, trąšų gamintojo Yara parengtos technologijos, el. bylos t. 6, b. l. 182–183) žieminiai kviečiai ir rapsai po žiemos visų pirma turi būti patręšti kompleksinėmis NPK trąšomis YaraMila 18-11-13 arba labai panašiomis - YaraMila 17-11-12. Gamintojas rekomenduoja pavasarį žieminius kviečius šiomis trąšomis tręšti po 300 kg į hektarą, žieminius rapsus – po 350 kg/ha, o vasarinius javus – sėjos metu po 350 kg/ha. Atsižvelgiant į tai, ieškovės teiginiai, jog trąšų YaraMila 18-11-13 jai 2021 metais nereikėjo yra neteisingi. Priešingai, 2021 metų pavasarį D. M. ūkiui pagal gamintojų parengtas rekomendacijas reikėjo maždaug bent dvigubai didesnio šių trąšų kiekio, tačiau dėl jų pakankamai didelės kainos ūkininkė D. M. įsigijo tik 24 tonų šių trąšų, kurios visų pirma atėjus pavasariui buvo sunaudotos jos ūkio laukuose augantiems javams. Vėlesniems tręšimams gamintojo Yara parengtose tręšimo technologijose yra siūloma javus dar bent po 2–3 kartus tręšti azoto trąšomis, pavyzdžiui, YaraBela Axan NS27-4 (apie 500–600 kg/ha) ar kitomis azotinėmis trąšomis. Tręšimo rekomendacijose nurodytos azotinės trąšos YaraBela Axan NS27-4 yra pakankamai brangios, todėl 2021 metais ūkininkė D. M. įsigijo 75,47 tonų panašios sudėties, tačiau dvigubai pigesnių skystųjų azotinių trąšų KAS-32. Šių trąšų panaudojimo normos D. M. ūkio laukuose buvo parinktos pagal visus agrotechninius reikalavimus, atsižvelgiant tiek į planuojamą gauti grūdų derlių, tiek ir į gamintojo pateikiamus šių trąšų naudojimo normas. Skystosiose trąšose KAS-32 azotas (t. y. veiklioji medžiaga) sudaro ne 100, o tik 32 procentus, todėl D. M. ūkio kviečiams, atsižvelgiant į planuojamą derlingumą bei į tai, jog viename šių trąšų kilograme yra 32 procentai grynojo azoto, šių trąšų buvo reikalinga bent apie 578 kilogramus į hektarą, o rapsams – apie 609 kg/ha. Atsižvelgiant į tai, jog 2021 metais D. M. ūkyje iš viso kviečiai buvo auginami 28,2275 ha plote, o rapsai – 42,26 ha plote, tai šiems augalams iš viso reikėjo bent apie 42–45 tonų azotinių trąšų KAS-32 (tuo labiau, jog augalai po žiemos buvo tręšiami mažesne kompleksinių trąšų NPK 18-11-13 norma). Dar apie 23–25 tonų trąšų KAS-32 reikėjo D. M. ūkyje augintiems miežiams (miežiai iš viso buvo auginti 46,62 ha ploto laukuose). Nedidelis skystųjų trąšų KAS-32 likutis (apie 6 tonas), kaip įprasta, buvo išpurkštas ant jau nukultų javų ražienų, taip siekiant pagerinti nualintą dirvožemio būklę prieš ruošiant dirvą kitai sėjai. Nagrinėjant bylą atsakovas patvirtino, jog 2021 metais D. M. ūkio laukuose augintus javus jis bent 3 kartus patręšė skystosiomis azotinėmis trąšomis KAS-32. Atsižvelgiant į tai, vertina, kad teismas teisingai pažymėjo sskundžiamame sprendime, kad 2021 metais D. M. iš UAB „Baltic Agro“ įsigytų trąšų vos užteko tais metais jos ūkyje augintiems javams patręšti.

15.20. Pažymi, jog priešingai nei teigia ieškovė, kad atsakovas patvirtino, jog 2021 metais ūkininkės D. M. ūkyje buvo trąšų nesunaudotas jos laukuose perteklius, atsakovas niekada nėra nurodęs. Priešingai, atsakovas viso bylos proceso metu nuosekliai teigė, jog visos ieškovės įsigytos trąšos (t. y. skystosios trąšos KAS-32, į jas maišomos trąšos Humistart ir melasa, o taip pat kompleksinės NPK trąšos YaraMila 18-11-13) 2021 metais buvo sunaudotos ieškovės laukuose.

15.21. Dėl ieškovės teiginių, jog atsakovas neturėjo intencijos prižiūrėti jos ūkio laukų, pažymi, kad Ž. M. pagal ilgametę iki tol buvusią praktiką, negavęs iš ieškovės jokio nurodymo nebeprižiūrėti ir nebetręšti jos ūkio laukų (t. y. elgtis kaip nors kitaip nei susiklosčiusi ilgametė praktika), visus įprastus ūkio darbus ieškovės javų laukuose darė ir 2021 metais. Byloje nėra ginčo, kad 2021 metais ūkio darbus būtų atlikęs kas nors kitas, o ne atsakovas. Ieškovė pripažino, kad pati savo ūkio laukų 2021 metais neprižiūrėjo ir netręšė, taip pat nenurodė, kad šiuos darbus atliko koks nors trečiasis asmuo. Jeigu ieškovė būtų davusi nurodymą jos ūkio laukuose augančių javų nebetręšti jos iš UAB „Baltic Agro“ įsigytomis trąšomis, tai atsakovas tokio nurodymo būtų laikęsis. Akcentuoja, kad atsakovas pirmą žodžiu, o vėliau ir raštu (pavyzdžiui, 2021 birželio 14 d. raštu „Dėl santuokos nutraukimo“ (el. bylos t. 5, b. l. 140) pateikė ieškovei siūlymą perimti jos ūkį su įsipareigojimu padengti visas skolas esamiems to ūkio kreditoriams. Tarp šalių vyko derybos, todėl atsakovas buvo suinteresuotas, prižiūrėti ieškovės laukus ir rūpinosi, jog jame užaugtų kuo didesnis geros kokybės derlius, kad šiuo derliumi būtų galima padengti kuo daugiau to ūkio skolų.

15.22. Faktą, jog atsakovas dėl aukščiau nurodytų priežasčių ne tik turėjo intenciją po 2021 kovo mėnesio prižiūrėti ieškovės ūkio laukus, tačiau ir realiai tą darė patvirtina ir tai, jog D. M. ūkyje 2021 metais buvo užaugintas ir nukultas vasarinių miežių derlius. Tai, kad 2021 metais ieškovės ūkyje vasariniai miežiai buvo auginami, patvirtina tiek pačios ieškovės Nacionalinei mokėjimo agentūrai 2021 birželio 21 d. pateikta Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiška (el. bylos t.1, b. l. 137–175), kurioje be kitų grūdinių kultūrų ūkininkė D. M. deklaravo 2021 m. auginanti ir vasarinius miežius (žymimi trumpiniu „MIV“), tiek ir byloje esanti 2021 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2021 m. rugpjūčio 4 d. Vasarinių miežių svėrimo aktas (el. bylos t. 6, b. l. 97, 101). Vertina, kad faktas, jog D. M. ūkyje 2021 metais buvo auginami vasariniai miežiai (sėjami balandžio pabaigoje), o taip D. M. pateikti patvirtinimai, jog visus javus, kurių derlių ji 2021 metais nusikūlė, jos ūkio laukuose pasėjo būtent atsakovas, paneigia ieškovės kartojamus tikrovės neatitinkančius teiginius, jog atsakovas nuo 2021 kovo nebeprižiūrėjo ir nesirūpino ieškovės ūkyje auginamais javais.

15.23. Pažymi, kad Ž. M. 2021 liepos 2 d. Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiška (el. bylos t. 2, b. l. 133–156), patvirtina, jog 2021 metais atsakovo ūkio laukai iš viso sudarė 119,68 ha, o ne 350 ha, kaip teigia ieškovė apeliaciniame skunde. Ūkininkas Ž. M. savo paties 119,68 ha ploto ūkio laukams 2021 metais reikalingas azotines trąšas įsigijo pats (tai patvirtina byloje esantys įrodymai – 2020 gruodžio 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 gruodžio 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 kovo 5 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) (el. bylos t. 5, b. l. 50–52), todėl ieškovės įsigytos trąšos jam nebuvo reikalingos. Nurodo, kad atsakovas savo 119,68 ha ploto laukams 2021 metais iš viso įsigijo 115,8 tonas birių azotinių trąšų. Tuo tarpu ieškovė tais pačiais metais beveik tokio paties ploto laukams tręšti įsigijo 99,47 tonas azotinių trąšų, o taip pat nedidelį kiekį melasos bei trąšų Humistar, kurios yra įmaišomos į skystąsias KAS-32 trąšas.

15.24. Atkreipia dėmesį, kad ieškovė ūkininkė D. M. iš valstybės biudžeto yra susigrąžinusi pardavėjo UAB „Baltic Agro“ už parduotas 72 tonas skystųjų trąšų KAS-32 jai išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) išskirtą 2 797,20 Eur pridėtinės vertės mokestį, tačiau teik pareikštu ieškiniu, tiek ir apeliaciniu skundu iš atsakovo reikalauja visos 30 323,70 Eur sumos, kaip jos patirtos žalos (neatėmusi 2 797,20 Eur sumos, kurią ieškovė pripažįsta atgavusi iš valstybės). Ši aplinkybė parodo ieškovės nesąžiningumą.

15.25. Dėl ieškovės apeliaciniame skunde aptartų praeityje jau išnagrinėtų civilinių bylų, tarp jų ir santuokos nutraukimo bylą (2023 birželio 16 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų sprendimas), taip pat ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose išnagrinėtą civilinę bylą Nr. e2-2090-291/2022 (ieškovas UAB „Naftėnas“, atsakovas Ž. M.), atkreipia dėmesį, kad nė vienoje iš šių bylų nebuvo nagrinėjamos, tiriamos ir/ar nustatinėjamos aplinkybės susijusius su 30 323,70 Eur vertės trąšų iš UAB „Baltic Agro“ įsigijimu, jų panaudojimu ar pan., todėl šios ieškovės aptariamos bylos neturi ir jokios reikšmės dabar nagrinėjamai bylai.

15.26. Dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovo kaip žalos atlyginimą, jos patirtas bylinėjimosi išlaidas UAB „Baltic Agro“ Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2-3725-909/2022 bei tą pačią bylą apeliacine tvarka nagrinėjant Vilniaus apygardos teisme pažymi, kad priteistus 1 115,91 Eur delspinigius, kurie buvo numatyti šalių pasirašytoje pirkimo–pardavimo sutartyje, lėmė būtent D. M. prievolės tinkamas nevykdymas, todėl už šių delspinigių atsiradimą atsakovas nėra atsakingas. Atkreipia dėmesį, kad prekių pardavėjas UAB „Baltic Agro“, siekdamas atgauti skolą iš pirkėjos D. M., 2021 metais visų pirma į Vilniaus miesto apylinkės teismą kreipėsi pareiškimu išduoti teismo įsakymą, kuriame buvo keturis kartus sumažinęs iš pirkėjos D. M. prašomų priteisti delspinigių dydį, t. y. vietoje 1.115,91 Eur delspinigių prašė priteisti 278,98 Eur, prašė priteisti 171 Eur žyminį mokestį bei vos 250 Eur išlaidų teisinėms paslaugoms. Vertina, jei ieškovė nebūtų priėmusi neteisingo ir jai pačiai žalingo sprendimo nepagrįstai toliau bylinėtis su prekių pardavėju UAB „Baltic Agro“, tai neskaitant 30 323,70 Eur skolos už prekes, iš jos būtų papildomai priteista vos 699,98 Eur suma, į kurią įeina tiek sumažinti delspinigiai, tiek ir visos bylinėjimosi išlaidos. Visos D. M. byloje prieš ieškovę UAB „Baltic Agro“ patirtos papildomos išlaidos yra išimtinai tik pačios D. M. ir jos klaidingų procesinių sprendimų pasekmė, už kuriuos atsakovas nėra atsakingas, be to tarp šių ieškovės papildomų išlaidų ir atsakovo veiksmų nėra jokio – nei teisinio, nei faktinio priežastinio ryšio. Pažymi, kad minėtoje byloje atsakovas niekaip neįtakojo ieškovės pasirinkimo nepagrįstai bylinėtis su trąšų pardavėju UAB „Baltic Agro“, jokie D. M. procesiniai veiksmai toje byloje su Ž. M. nebuvo derinami, todėl tarp Ž. M. veiksmų ir D. M. toje byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų nesant jokio priežastinio ryšio, Ž. M. nėra atsakingas dėl pačios D. M. patirtų ir/ar iš jos kitai to ginčo šaliai priteistų papildomų išlaidų, kurių net nebūtų atsiradę, jeigu ne pačios D. M. veiksmai toje byloje.

15.27. Nesutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl atsakovui priteistų bylinėjimosi išlaidų sumažinimo. Pažymi, kad ieškovės pateiktas apeliacinis skundas yra itin didelės apimties – net 21 lapas, kas patvirtina, jog byla yra didelės apimties, joje buvo tiriama daug įvairių bylai svarbių aplinkybių ir su jomis susijusių įrodymų. Vien ieškiniu dėl žalos atlyginimo ieškovė į bylą pateikė 21 didelės apimties dokumentą, kurie visi (iš viso net 157 lapai), kartu su pačiu ieškiniu, prieš rengiant atsiliepimą į ieškinį atsakovo ir jo atstovų turėjo būti detaliai išnagrinėti bei išanalizuoti pareikšto ieškinio reikalavimo kontekste. Tai, jog nėra jokio pagrindo mažinti atsakovui priteistas bylinėjimosi išlaidas už advokatės A. K. šioje byloje suteiktas teisines paslaugas patvirtina ir tai kiek, kokios apimties bei kokios reikšmės procesinių dokumentų buvo parengta bei pateikta į šią bylą (nurodyti atsiliepimo į apeliacinį skundą 97 punkte). Nurodo, kad didelė dalis atsakovo pranešimų apie papildomų rašytinių įrodymų pateikimą buvo parengti bei į bylą teikiami reaguojant į ieškovės byloje pateiktus naujus argumentus, jos atstovo į bylą pateikiamus įrodymus ir/ar paaiškinimus, o taip pat liudytojų byloje duotus parodymus, todėl su šiais pranešimais atsakovo teikiami paaiškinimai bei nauji įrodymai negalėjo būti į bylą pateikti iškart su atsiliepimu į ieškinį. Atkreipia dėmesį į tai, jog didelei daliai šių pranešimų parengti bei prie jų pridėtiems rašytiniams įrodymams buvo būtinos ir papildomos specialiosios agronomijos žinios. Akcentuoja, kad nagrinėjant šią civilinę bylą pirmosios instancijos teisme įvyko aštuoni teismo posėdžiai (2024 gruodžio 12 d., 2024 sausio 8 d., 2024 vasario 14 d., 2024 gegužės 2 ir 31 dienomis, 2024 rugpjūčio 6 d., 2024 rugsėjo 11 ir 26 d.).

15.28. Mano, kad atsakovo ir jo atstovų procesinis elgesys byloje buvo tinkamas. Pažymi, kad priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, prašymus liudytojais apklausti R. G. bei G. K. atsakovas teismui pateikė 2023 gruodžio 12 d. įvykusio parengiamojo teismo posėdžio metu. Kitų trijų bylos liudytojų – I. N., M. B. ir Z. B. – apklausos poreikis iškilo tik bylos nagrinėjimo eigoje, kadangi pati ieškovė byloje nepaaiškino elementarių dalykų apie 2021 metais vykusio jos ūkio javų kūlimo aplinkybes bei apie nusikultų grūdų kokybę. Ieškovei nurodžius, jog grūdų kūlimo procesui vadovavo jos brolis I. N., o kūlė jo sugyventinė M. B. kartu su savo broliu Z. B., akivaizdu, jog siekiant byloje nustatyti objektyvią tiesą tapo būtina šiuos asmenis apklausti.

15.29. Pažymi, kad byloje atsakovas (jo atstovai) neteikė jokių prašymų, kurie vilkintų bylos nagrinėjimą. Bylos nagrinėjimo eigoje atsakovo atstovų pateiktas prašymas iš Nacionalinės mokėjimo agentūros išreikalauti bylai reikalingą informaciją apie ieškovės 2021 metais deklaruotų žemės sklypų unikalius numerius (tam, kad į bylą būtų galima pateikti būtent ieškovės ūkio laukų ortofoto nuotraukas) neužtęsė bylos nagrinėjimo, kadangi atsakovo atstovų prašymu informacijai pateikti teismas nustatė tokius terminus, kad būtų spėta iki sekančio (jau iš anksto paskirto) teismo posėdžio dienos. Atkreipia dėmesį, kad teismas tenkino didžiąją dalį atsakovo (jo atstovų) proceso metu pateiktų prašymų, nes teismas atsakovo prašomus atlikti veiksmus (apklausti naujus liudytojus, išreikalauti papildomus duomenis ir kt.) taip pat laikė būtinais. Apibendrina, kad tik pačios ieškovės nesąžiningas elgesys nulėmė tai, jog byloje teko apklausti papildomus liudytojus, rinkti ir į bylą pateikti daug papildomų rašytinių įrodymų bei kitais būdais įrodinėti jos slepiamas aplinkybes, taip pat paneiginėti jos teiginius, kurie visiškai neatitiko tikrovės.

15.30. Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su atsakovo šioje civilinėje byloje patirtomis teisinėmis išlaidomis advokatui V. A. nurodo, kad sudėjus 6-se pridėtuose mokėjimų pavedimuose nurodytas sumas (visuose juose yra nurodyta, jog yra mokama už Ž. M. suteiktas teisines paslaugas) gaunama 9 082,11 Eur sumą, t. y. būtent tiek, kiek yra nurodyta advokato V. A. pateiktame prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (2 punktas). Pažymi, tai, kad PVM sąskaitose faktūrose, kurias išrašo Advokatų profesinė bendrija „Č. ir partneriai“, yra nurodoma, kad sąskaita yra išrašoma už teisines paslaugas, jų nedetalizuojant, o kokios konkrečios paslaugos buvo suteiktos atsispindi teismui teikiamame prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo su detalizacija, kuri yra pateikta šioje byloje, kaip ir kitose bylose, kuriose šios advokatų kontoros buvo atstovaujamas Ž. M..

15.31. Į skundo argumentus mokėjimus advokatų kontorai atliko N. M., galimai už jai kokias nors teiktas paslaugas pažymi, kad prievolę už skolininką turi teisę įvykdyti trečiasis asmuo (CK 6.50 straipsnis). Tai, kad mokėjimo paskirtyje nurodyta, jog „Mokama už Ž. M. teisines paslaugas“ ir patvirtina, kad šios paslaugos buvo suteiktos ne N. M., bet būtent atsakovui Ž. M.. Byloje už atsakovą išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti padengė atsakovo motina, tačiau laikytina, kad šias išlaidas patyrė pats atsakovas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šias išlaidas priteisė iš ieškovės.

15.32. Pažymi, kad atsakovui Ž. M. išrašytos PVM sąskaitos faktūros už advokato V. A. suteiktas teisines paslaugas į bylą nebuvo pateiktos, tačiau atkreipia dėmesį, jog išlaidas pagrindžiantis įrodymas yra ne PVM sąskaita faktūra, o banko mokėjimo pavedimas ar pinigų priėmimo kvitas, taip pat kitas dokumentas, iš kurio galima spręsti, kad asmuo patyrė išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.

15.33. Atkreipia dėmesį, kad bylą nagrinėjęs teismas, analizuodamas pateiktą advokato V. A. prašymą bei pridėtus mokėjimo pavedimus, paklausė ieškovės atstovo advokato G. Ž.: „ar reikalingos sąskaitos, kad tuos apmokėjimus priskirti?“ Į teismo klausimą ieškovės atstovas advokatas G. Ž. atsakė: „<...>, kad nebereikia“ (2024 rugsėjo 26 d. eismo posėdžio garso įrašas nuo 13 min. 35 s.). Po tokio ieškovės advokato G. Ž. atsakymo teismas nutarė: „Atsižvelgiant į paaiškintas aplinkybes, kad išrašytose sąskaitose yra nurodytos tos pačios sumos, kaip ir atliktuose mokėjimuose, kad jos iš esmės nesiskiria ir yra išlaidos patirtos šioje civilinėje byloje, teismas nutaria nereikalauti papildomų įrodymų apie patirtas atsakovo bylinėjimosi išlaidas“.

15.34. Apibendrinant nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, pagrįstai vadovavosi principu „pralaimėjęs moka“, tinkamai taikė civilinio proceso nuostatas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priteisimo, todėl ieškovės skunde išdėstyti argumentai ir motyvai dėl netinkamo bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra visiškai nepagrįsti.

16. Apeliaciniu skundu atsakovas Ž. M. prašo pakeisti 2024 lapkričio 4 d. Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-351-1119/2024 priimto sprendimo dalį iš šio sprendimo motyvuojamosios dalies pašalinant teiginius, jog atsakovas Ž. M. neva neginčijo aplinkybės, kad jis vieną lauką pats nusikūlė (Sprendimo 42 punktas) ir, jog byloje yra nustatyta aplinkybė, kad atsakovas Ž. M. nuėmė derlių iš vieno ieškovės D. M. lauko, buvusio (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) (Sprendimo 48 punktas); atsakovo Ž. M. naudai iš ieškovės D. M. priteisti visas apeliacinės instancijos teisme jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1. Sprendimo motyvuojamos dalies 42 punkte padaryta viena klaidingai nurodyta, jog „Atsakovas neginčijo aplinkybės, kad jis vieną lauką pats nusikūlė“, be to sprendimo 48 punkte teigiama taip: „esant byloje nustatytai aplinkybei, kad atsakovas nuėmė derlių iš vieno ieškovės lauko, buvusio (duomenys neskelbtini) k. (duomenys neskelbtini) <...>“. Atsakovas pažymi, jog jis niekada neteigė ir netvirtino, jog 2021 metais jis būtų nukūlęs grūdus nuo kokio nors ieškovei priklausančio pasėlių lauko, tokio fakto nėra buvę, todėl prašo iš skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies pašalinti aukščiau nurodytus teiginius, jog jis neva byloje neginčijo aplinkybės, kad nuėmė derlių iš vieno ieškovės lauko, o taip pat ir padarytą išvadą apie neva byloje nustatytą aplinkybę, jog jis nuėmė derlių iš vieno ieškovės lauko.

16.2. Atkreipia dėmesį, kad byloje nėra rašytinio ar kitokio objektyvaus įrodymo, kuris patvirtintų teiginį, jog 2021 metais atsakovas nuėmė grūdų derlių nuo vieno ieškovės lauko, esančio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k. Pažymi, kad tokią aplinkybę nurodė tik byloje apklaustas liudytojas I. N. (ieškovės brolis), tačiau skundžiamo sprendimo 39 punkte teismas pažymėjo, jog šis liudytojas gali būti suinteresuotas palaikyti ieškovės pusę, todėl jo parodymais teismas remsis tik tokiu atveju, jei byloje bus kitų įrodymu, patvirtinančių jo nurodytas aplinkybes. Akcentuoja, kad atsakovas nei šioje išnagrinėtoje byloje, nei bet kada anksčiau nepripažino fakto, kad 2021 metais jis būtų nusikūlęs grūdus nuo kokio nors ieškovei priklausančio ūkio lauko, todėl tokia aplinkybė teismo negalėjo būti laikoma nustatytu faktu pagal šalies pripažinimą, kaip tai yra numatyta CPK 187 straipsnyje. Pažymi, kad 2024 m. gegužės 2 d. teismo posėdžio metu atsakovas duodamas paaiškinimus nuosekliai akcentavo, jog visus savo ūkio laukus 2021 metais nusikūlė pati ieškovė, tą padarydama kartu su savo brolio sugyventine M. B. ir jos broliu Z. B..

16.3. Atsakovo įsitikinimu, klausimas, ar jis 2021 metais kūlė grūdų derlių nuo kokio nors ieškovės javų lauko šioje byloje nebuvo tiriamas, tai nebuvo bylos nagrinėjimo dalykas ir nei teismas, nei byloje dalyvaujantys asmenys atsakovui net neuždavė su tuo susijusių klausimų. Pažymi, tai kad atsakovas 2021 metais nekūlė jokių ieškovės pasėlių laukų, savo baigiamosiose kalbose pažymėjo ir atsakovo atstovai.

16.4. Atkreipia dėmesį, kad liudytoju šioje byloje apklaustas ūkininkas G. K. į atsakovo teismo posėdžio metu užduotą klausimą „pameni, kad aš sėjau laukus, tręšiau, purškiau, viską dariau, o kas nukūlė juos?“ atsakė taip: „žinau, kad ne tu“. Liudytojas R. G. teisme taip pat nurodė, jog „iki kol nenusikūlė, nežinojau kurie laukai D., o kurie Ž. Kai nusikūlė, tada pradėjo man aiškėti. Visus laukus dirbdavom vienodai, viską darydavom be išskirtinumo. O paskui, atvažiavom kult – žiūrim tik ražienos likę“.

16.5. Nurodo, kad Šiaulių apylinkės teisme 2021 lapkričio 4 d. civilinėje byloje Nr. e2FB-10633-251/2021 vykusio teismo posėdžio garso įraše yra užfiksuota, kad D. M. tiek teikdama paaiškinimus, tiek ir atsakydama į teismo užduotus klausimus patvirtino, kad ji augino rapsus, miežius ir kviečius, vėliau nukūlė ūkio derliu bei jį realizavo kitam asmeniui (M. B.) už grynuosius pinigus (tai yra akcentuota prie šios bylos prijungtoje Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-3725-909/2022 2022 spalio 18 d. priimtame sprendime (24 punkte).

16.6. Atsižvelgiant į tai, kad paminėta, teismo priimto sprendimo 42 punkte nurodytas teiginys – „Atsakovas neginčijo aplinkybės, kad jis vieną lauką pats nusikūlė“ – yra visiškai nepagrįstas bei prieštaraujantis išnagrinėtoje civilinėje byloje atsakovo duotiems paaiškinimams. Todėl toks skundžiamame sprendime pateiktas teiginys yra neteisingas bei negali būti laikomas faktų pripažinimu, kaip tą numato CPK 187 straipsnis, dėl ko tokios aplinkybės byloje nebereikėtų įrodinėti ir ji būtų laikytina nustatyta.

16.7. Be to, atsakovui visos šios bylos nagrinėjimo metu nuosekliai teigus, jog 2021 metais visus ieškovės ūkio laukus nusikūlė ji pati (padedama M. B. ir Z. B.) bei byloje nesant jokių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti priešingai, mano, kad yra nepagrįstas skundžiamo sprendimo 48 punkte pateiktas teiginys, jog byloje yra nustatyta aplinkybė, kad atsakovas nuėmė derlių iš vieno ieškovės lauko. Pažymi, kad skundžiamame sprendime teismas nenurodė visiškai jokių bylos įrodymų, kuriais remdamasis jis padarė tokią išvadą apie neva šią nustatytą aplinkybę. Vertina, kad teismas pažeidė CPK 185 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, o sprendimas šioje dalyje laikytinas neatitinkančiu CPK 263 straipsnio 1–2 dalyse įtvirtintų reikalavimų keliamų teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

18. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. spalio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3725-909/2022 tenkino ieškovės UAB „Baltic Agro“ ieškinį ir priteisė ieškovei iš atsakovės D. M. 30 323,70 Eur skolą, 1 115,91 Eur delspinigius, 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (31 439,61 Eur), skaičiuojant nuo 2021 m. lapkričio 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 5 650,50 Eur bylinėjimosi išlaidas. Taip pat iš atsakovės D. M. valstybės naudai priteisė 22,40 Eur pašto išlaidų (el. byla, t. 4, b. l. 12–29) (toliau – 2022 m. spalio 18 d. sprendimas). Minėtame sprendime nustatyta, kad 2020 m. gruodžio 1 d. tarp pardavėjo UAB „Baltic Agro“ pirkėjos ūkininkės D. M. sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis Nr. PPN 2020.12.01/19TS. Sutarties pasirašymo metu Ž. M. žodžiu užsakė prekes, o D. M. buvo šalia, prieštaravimų dėl užsakomų prekių kiekio ar asortimento nereiškė (2022 m. spalio 18 d. sprendimo 35 punktas). Šios sutarties pagrindu pagal pateiktą užsakymą D. M. buvo išrašytos šios PVM sąskaitos faktūros: 1) 2020 m. gruodžio 31 d. Nr. (duomenys neskelbtini) 16117,20 Eur sumai, už „KAS.32/BULK“ „KAS 32“, 72 t.; 2) 2021 m. kovo 12 d. Nr. (duomenys neskelbtini) 3 509 Eur sumai, už „HUMISTAR.1000L“, 1 t; 3) 2021 m. kovo 16 d. Nr. (duomenys neskelbtini) 563,21 Eur sumai, už „92200041“ „Melasa“, 2,738 t.; 4) 2021 m. kovo 22 d. Nr. (duomenys neskelbtini) 9 147,60 Eur sumai, už „18-11-13/1.600“ „YaraMilla po 500 kg“, 24 t.; 5) 2021 m. balandžio 19 d. Nr. (duomenys neskelbtini) 986,69 Eur sumai, už „KAS.32/BULK“ „KAS 32“, 3,47 t.

19. D. M. gautas UAB „Baltic Agro“ išrašytas PVM sąskaitas, registravo VMI sistemoje. Pagal 2020 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) D. M. susigrąžino PVM. Tai, kad Prekės pagal išrašytas sąskaitas buvo pristatytos, patvirtina krovinio važtaraščiai (el. byla, t. 4, b. l. 56–60), kuriuose nurodyta krovinių gavėja – ūkininkė D. M.: 1) 2021 m. kovo 12 d. Serija Nr. (duomenys neskelbtini) – 1 000 Eur, „HUMISTAR 1000 L“, prekes priėmusio asmens nenurodyta, yra Ž. M. parašas; 2) 2021 m. kovo 16 d. Serija Nr. (duomenys neskelbtini) – 2 838 Eur, „Melasa“, „PLAST KONTEINERIS 1000L“, prekes priėmė R. G., yra jo parašas; 3) 2021 m. kovo 22 d. Nr. 22-29 – Trąšos „YaraMila“, krovinio gavėja D. M.; 4) 2021 m. balandžio 15 d. Serija Nr. (duomenys neskelbtini) – 24 980 Eur, „KAS 32“, 24,98 t, prekes priėmė R. G., yra jo parašas; 5) 2021 m. balandžio 19 d. Nr. (duomenys neskelbtini) – „KAS 32“, 24 880 kg, prekes priėmusio asmens nenurodyta, yra Ž. M. parašas.

20. 2022 m. spalio 18 d. sprendime nustatyta, kad prekių pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai susiklostė tarp D. M. ir UAB „Baltic Agro“, D. M. prekes gavo, tačiau neįvykdė prievolės laiku ir tinkamai sumokėti už UAB „Baltic Agro“ tiektas prekes, todėl reikalavimą dėl 30 323,70 Eur skolos, 1115,91 Eur delspinigių, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkino. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-179-864/2023 (el. byla, t. 4, b. l. 30–46) atmetė D. M. apeliacinį skundą ir iš jos UAB „Baltic Agro“ priteisė 2 314,65 Eur bylinėjimosi išlaidas. D. M., gindama savo interesus Vilniaus miesto apylinkės teisme bei Vilniaus apygardos teisme, turėjo 4 598 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir sumokėjo 697 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą.

21. Iš UAB „Baltic Agro“ išrašytų 2020 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) (Axan.600.Yara Yara Bela Axan 27-04 – 72 t), 2020 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) (26-14-00/01.600 Yara Bela Sulfix 26-14 – 40,2 t), 2021 m. kovo 5 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) (Axan.600.Yara Yara Bela Axan 27-04 – 3,6 t) nustatyta, kad atsakovas savo vardu iš UAB „Baltic Agro“ taip pat užsisakė trąšų (el. byla, t. 5, b. l. 50–52).

22. Byloje nustatyta, kad ieškovės 2021 m. NMA deklaruotus žemės sklypų plotus grūdinėmis kultūromis apsėjo atsakovas, o būtent vasariniais miežiais buvo apsėta iš viso 36,69 ha plotas, žieminiais rapsais – 42,26 ha plotas, žieminiais kviečiais – 17,74 ha plotas (el. byla, t. 5, b. l. 16–46).

Žemesnės instancijos teismas

23. Pagal pateiktas UAB „Baltic Agro“ trąšų naudojimo rekomendacijas ir normas matyti, kad Humistar trąšų naudojimo norma javams ir rapsams yra 2-5 l/ha, KAS32 žieminių javų norma – 300-600 kg/ha, vasarinių javų – 300-500 kg/ha, žieminių rapsų – 300-600 kg/ha, YaraMila Starter 18-11-13 – vasarinių javų norma – 300-500 kg/ha (el. byla, t. 5, b. l. 127–130, 132–136). Tręšiant 1 kartą ieškovės laukuose būtų reikėję KAS32 trąšų: 11 t – 18 t vasariniams miežiams, 12,678 t – 25,356 t žieminiams rapsams, 5,322 t – 10,644 t žieminiams kviečiams, iš viso 29 t – 54 t Kas32 trąšų (jų įsigyta 75,47 t); Humistar 0,193 t – 0,488 t (įsigyta 1 t); YaraMila 11 t – 18,345 t (įsigyta 24 t).

24. Ginčui aktualios ieškovės vardu užsakytos trąšos buvo pristatytos adresu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini), kur yra atsakovui nuosavybės teise priklausantys statiniai (el. byla, t. 4, b. l. 65–67).

25. Iš Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. birželio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-15-641/2023, kad nuo 2021 m. kovo 20 d. ieškovė su atsakovu nebegyveno kartu, prasidėjo santuokos nutraukimo procesas, šalių santykiai buvo įtempti ir konfliktiški (el. byla, t. 4, b. l. 112–145). Iš Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gegužės 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-561-650/2023, Šiaulių apygardos teismo 2023 m. lapkričio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-451-357/2023 ,2021 m. spalio 20 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 189-21-5 nustatyta, kad ieškovė jai priklausančią žemės ūkio techniką, taip pat ir mineralinių trąšų barstytuvą RAUCH AXIS-H, atsiėmė iš atsakovo ūkio, adresu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini), 2021 m. spalio 20 d. (el. byla t. 4, b. l. 68–72, 98–104, t. 5, b. l. 144–163). Atsakovas siūlė ieškovei tartis dėl jos ūkio pirkimo – pardavimo, siūlė perimti jį su visomis skolomis.

26. Ieškovė ir ūkininkė M. B. 2021 m. liepos 20 d. sudarė darbų atlikimo ir atsiskaitymo tvarkos sutartį, pagal kurią M. B. įsipareigojo savo technika ir jėgomis nukulti ieškovės pasėlius, juos transportuoti į valymo ir džiovinimo vietą, atlikti valymo ir džiovinimo darbus, o ieškovė įsipareigojo atsiskaityti už atliktus darbus (el. byla t. 6, b. l. 154–156). 2021 m. rugpjūčio 13 d. atliktų darbų aktas patvirtina, jog buvo nukulti javai nuo 70 ha ploto (el. byla t. 6, b. l. 152–153), taigi nukulta ne nuo visų 96,69 ha ploto. Pagal pateiktą 2021 m. rugpjūčio 13 d. PVM sąskaitą faktūrą serija DOV Nr. 2021/08/13-2 ieškovė M. B. pardavė 9,6843 t žieminių rapsų (1 t kaina be PVM – 510 Eur, t. y., didesne nei rinkos kaina (el. byla, t. 6, b. l. 97), 28,2000 t žieminių kviečių (1 t kaina be PVM 190 Eur, t. y., kaip aukščiausios ekstra klasės kviečiai (el. byla t. 6, b. l. 134), 51,3000 t vasarinių miežių (1 t kaina be PVM – 180 Eur, kaip aukščiausios I klasės miežiai (el. byla t. 6, b. l. 134), pagal 2021 m. rugpjūčio 13 d. PVM sąskaitą faktūrą serija DOV Nr. 2021/08/13-1 ieškovė M. B. pardavė 19,7157 t žieminių rapsų (1 t kaina be PVM – 510 Eur) (el. byla, t. 6, b. l. 98), 2021 m. rugpjūčio 13 d. PVM sąskaitoje faktūroje serija DOV Nr. 2021/08/13-2 nurodyta 23 632,51 Eur sumą M. B. išmokėjo ieškovei grynaisiais pinigais (el. byla t. 6, b. l. 150), 2021 m. rugpjūčio 13 d. PVM sąskaitoje faktūroje serija DOV Nr. 2021/08/13-1 nurodyta produkcija ieškovė atsiskaitė su M. B. už atliktus darbus (el. byla, t. 6, b. l. 99). Minėtos PVM sąskaitos faktūros įtrauktos VMI į M. B. gaunamų sąskaitų faktūrų registrą ir į D. M. išrašomų sąskaitų faktūrų registrą (el. byla t. 6, b. l. 111, 149).

27. Svėrimo aktuose nurodytas javų svoris labai nežymiai yra didesnis, nei PVM sąskaitose faktūrose nurodytas javų svoris, kuris pakito dėl atliktų valymo ir džiovinimo darbų (el. byla t. 6, b. l. 100–102), o javų šiukšlingumas bei drėgnumas neviršijo nustatytų standartų (el. byla t. 6, b. l. 187).

28. Pagal UAB „Baltic Agro“ ir Z. B. 2023 m. sausio 31 d. sudarytą laidavimo sutartį Z. B. yra solidariai atsakingu UAB „Baltic Agro“ už ieškovės įsiskolinimą (el. byla, t. 4, b. l. 151–154). 2023 m. gruodžio 20 d. elektroniniu laišku UAB „Baltic Agro“ patvirtino, jog ieškovės skolos pagal 2022 m. spalio 18 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo nutartį yra sumokėtos ir 2024 m. sausio 12 d. elektroniniame laiške nurodė, jog už ieškovę įsiskolinimą sumokėjo Z. B. (el. byla, t. 6, b. l. 161). D. M. pasirašė 2022 m. rugsėjo 30 d. įsipareigojimo sumokėti skolą raštą Z. B., pagal kurį iki 2024 m. lapkričio 1 d. įsipareigojo sumokėti 42 629,69 Eur. Ieškovė 2024 m. rugsėjo 11 d. grąžino Z. B. 15 000 Eur (el. byla t. 7, b. l. 90–91).

Dėl atsakovo apeliacinio skundo

Dėl motyvų iš teismo sprendimo pašalinimo

29. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad ginčijamo sprendimo 42 punkte nurodytas teiginys – „Atsakovas neginčijo aplinkybės, kad jis vieną lauką pats nusikūlė“ – yra nepagrįstas bei prieštaraujantis išnagrinėtoje civilinėje byloje atsakovo duotiems paaiškinimams, todėl toks skundžiamame sprendime pateiktas teiginys yra neteisingas bei negali būti laikomas faktų pripažinimu, kaip tą numato CPK 187 straipsnis. Taip pat atsakovas argumentuoja, kad jis bylos nagrinėjimo metu nuosekliai teigė, jog 2021 m. visus ieškovės ūkio laukus nusikūlė ji pati (padedama M. B. ir Z. B.) bei byloje nesant jokių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti priešingai, pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo 48 punkte nurodytas teiginys, jog byloje yra nustatyta aplinkybė, kad atsakovas nuėmė derlių iš vieno ieškovės lauko, yra neteisingas.

30. Skundžiamo sprendimo motyvuojamoje dalyje 42 punkte pirmosios instancijos teismas nurodė, kad „Atsakovas neginčijo aplinkybės, kad jis vieną lauką pats nusikūlė ...“. Sprendimo 48 dalyje teismas nurodė, kad „... esant byloje nustatytai aplinkybei, kad atsakovas nuėmė derlių iš vieno ieškovės lauko, buvusio (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini)..“.

31. CPK 187 straipsnio 1 dalis nustato, kad šalis turi teisę pripažinti faktus, kuriais kita proceso šalis grindžia savo reikalavimą ar atsikirtimą. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas gali laikyti pripažintą faktą nustatytu, jeigu įsitikina, kad pripažinimas atitinka bylos aplinkybes ir nėra šalies pareikštas dėl apgaulės, smurto, grasinimo, suklydimo ar siekiant nuslėpti tiesą. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 187 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra pažymėjęs, kad teismo konstatuotas konkretaus byloje reikšmingo fakto pripažinimas reiškia, jog dėl tokio fakto neliko šalių ginčo, kartu – šalių pareigos teikti įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tokį faktą. Fakto pripažinimas gali lemti bylos baigtį, t. y. pripažinto fakto reikšmė byloje gali būti didelė. Dėl to teismas fakto pripažinimą gali konstatuoti, kai tam yra visos įstatyme nustatytos sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2014; 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-823/2020, 55 punktas).

32. Pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką fakto pripažinimą galima konstatuoti, jei yra šios sąlygos: šalis žodžiu teismo posėdyje ar raštu procesiniame dokumente aiškiai išreiškė valią pripažinti faktą; šalis aiškiai apibrėžė pripažįstamą faktą; teismas nustato, kad tokio valios išreiškimo nelėmė apgaulė, smurtas, grasinimai, suklydimas ar siekimas nuslėpti tiesą; teismas nustato, kad pripažinimas atitinka kitus bylos duomenis; įstatyme nekonkretizuota, kokia forma fakto pripažinimas turi būti pareikštas, tačiau turi būti aišku, kad šalis siekia pripažinti faktus, kuriais kita proceso šalis grindžia savo poziciją byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2014; 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-701/2018, 55 punktas).

33. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo posėdžio metu šalies pateikti paaiškinimai gali būti vertinami kaip fakto pripažinimas tik tuo atveju, jei tokie paaiškinimai atitinka fakto pripažinimo sąlygas. Tokiu būdu šalies pripažįstamas faktas turi būti aiškiai apibrėžtas ir šalis turi aiškiai išreikšti valią pripažinti faktą. Tai reiškia, kad fakto pripažinimu negalima laikyti šalies paaiškinimų teikimo metu nurodytų aplinkybių, išimtų iš šalies paaiškinimų konteksto, menamų ar nuspėjamų iš paaiškinimų. Jei šalies paaiškinimais teikiama informacija apie bylai reikšmingas aplinkybes neatitinka fakto pripažinimo sąlygų, tokie paaiškinimai tiriami ir vertinami pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-1075/2020, 74 punktas).

34. Teisėjų kolegija susipažinusi su atsakovo procesiniais dokumentais, duotais paaiškinimais teismo posėdžių metu, nustatė, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime padarė išvadą, kad atsakovas neginčijo, jog jis nukūlė vieną ieškovės lauką, remdamasis ieškovės ir liudytojo I. N., kuris yra ieškovės brolis (sprendimo 39 punktas) paaiškinimais, ir tokią išvadą padarė, nenustatęs, kokį konkretų ieškovei priklausantį pasėlių lauką 2021 m. atsakovas nukūlė. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovu, kad ši aplinkybė nebuvo bylos nagrinėjimo dalykas, atsakovui nebuvo užduodami klausimai susiję su šiomis aplinkybėmis ir nebuvo tirta, atsakovas apskritai nebuvo aiškiai išreiškęs, jog pripažįsta tokią aplinkybę. Taip pat byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad atsakovas 2021 m. būtų nukūlęs, kurį nors ieškovei priklausiusį pasėlių lauką (CPK 177 straipsnis) ir kaip minėta, tokia aplinkybė nebuvo byloje tiriama (CPK 185 straipsnis).

35. Tais atvejais, kai teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje padarytos išvados ir išdėstyti motyvai savarankiškai, t. y. nepriklausomai nuo teismo sprendimo rezoliucinės dalies konkrečioje byloje, daro poveikį byloje dalyvaujančių asmenų teisėms ar pareigoms, jų teisiniam statusui ir gali jiems sukurti teisinius padarinius ateityje, byloje dalyvaujančiam asmeniui yra suteikiama galimybė apeliaciniu skundu kvestionuoti šias motyvuojamosios dalies išvadas (motyvus).

36. Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra pagrindas atsakovo apeliacinį skundą tenkinti ir iš skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamosios dalies 42 punkto pašalinant teiginį, kad atsakovas neginčijo aplinkybės, kad jis vieną lauką pats nusikūlė ir iš sprendimo 48 punkto pašalinant teiginį, jog byloje yra nustatyta aplinkybė, kad atsakovas Ž. M. nuėmė derlių iš vieno ieškovės D. M. lauko, buvusio (duomenys neskelbtini) k.

Dėl ieškovės apeliacinio skundo

Dėl prejudicinių faktų

37. Ieškovė apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad 2022 m. spalio 18 d. sprendime padaryta tikėtina išvada, jog atsakovės įsigytos trąšos buvo panaudotos 96,69 ha plote, o atsakovės argumentas, kad užsakytos trąšos buvo panaudotos Ž. M. ūkiui, nepatvirtintas objektyviais įrodymais, yra pripažintini prejudiciniais faktais nagrinėjamoje byloje. Nurodo, kad šioje byloje priimtoje Šiaulių apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-511-883/2023, kuria panaikinta teismo nutartis, kuria buvo atsisakyta priimti ieškinį motyvuojant bylos tapatumu, atkreipė dėmesį, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėtos bylos ir bylos dėl žalos atlyginimo dalykai yra skirtingi ir vertino, kad nėra pagrindo pripažinti, kad įsiteisėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-3725-909/2022 yra priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

38. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovės apeliaciniame skunde nurodytoje Šiaulių apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-511-883/2023 buvo sprendžiamas klausimas dėl ieškinio išnagrinėto Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-3725-909/2022 ir šioje nagrinėjamoje byloje tapatumo, tačiau minėtoje nutartyje apeliacinės instancijos teismas sprendė klausimą dėl ieškinio priėmimo pagrindų ir nevertino bei nepasisakė, kad nėra pagrindo Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-3725-909/2022 nustatytų aplinkybių laikyti prejudiciniais faktais nagrinėjamoje byloje.

39. Ieškovė apeliaciniame skunde argumentuoja, kad nagrinėjamos bylos ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 18 d. išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-3725-909/2022 bylos įrodinėjimo dalykai, iš esmės skiriasi, trąšų panaudojimo ar nepanaudojimo ieškovės ar atsakovo laukuose faktas neturėjo teisinės reikšmės ieškovės skolos susiformavimui ir jos sumokėjimui, kadangi UAB „Baltic agro“ savo reikalavimus kildino iš ieškovės ir UAB „Baltic agro“ pasirašytos sutarties bei ieškovei pateiktų sąskaitų. Ieškovės prievolė sumokėti už sutarties nustatyta tvarka patiektas trąšas egzistavo nepriklausomai nuo to, kas jas pasiėmė ir kur jos buvo panaudotos. Vilniaus miesto apylinkės teismas, netirdamas konkrečių įrodymų dėl trąšų panaudojimo, tik tarp kitko pasisakė, kad tikėtina jog trąšos buvo panaudotos ieškovės laukuose, todėl atsakovo neteisėti veiksmai jam pasisavinant ieškovės trąšas turi būti nagrinėjami byloje dėl žalos atlyginimo pilna apimtimi.

40. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad D. M. apeliacinio skundo, kuriuo skundė 2022 m. spalio 18 d. sprendimą, vienas iš argumentų buvo susiję su šiame sprendime nustatyta aplinkybe, jog labiau tikėtina, kad D. M. įsigytos trąšos buvo panaudotos 96,69 ha plote ir dėl teismo padarytos išvados, jog užsakytos trąšos buvo panaudotos Ž. M. ūkiui, nepatvirtintos objektyviais įrodymais, todėl laikytinas deklaratyviu ir nepagrįstu. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-179-864/2023 pripažino, jog atsakovės argumentas, kad užsakytos trąšos buvo panaudotos Ž. M. ūkiui, nepatvirtintas objektyviais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad apeliantės teiginiai apie tai, kad ji objektyviai negalėjo panaudoti trąšų savo žemės sklypuose, nes sutuoktinis iki sezono pabaigos piktybiškai negrąžino atsakovei trąšų barstytuvo ir tai užfiksuota Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-409-883/2021, nepatvirtina aplinkybės, kad viena vertus, atsakovė neįsigijo iš ieškovės trąšų, antra vertus, jų nepanaudojo savo pasėliams tręšti. Tai gi, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, kad Vilniaus apylinkės teismas priimdamas 2022 m. spalio 18 d. sprendimą nevertino įrodymų susijusių su ieškovės įsigytų trąšų panaudojimu.

41. CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad civilinėje byloje nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).

42. CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius.

43. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Tik nustačius visas nurodytas sąlygas, yra pagrindas kitoje civilinėje (administracinėje) byloje nustatytas aplinkybes pripažinti prejudiciniais faktais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-421/2019 39 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Teismas, siekdamas nagrinėjamoje byloje vadovautis kitoje byloje nustatytais prejudiciniais faktais, įrodymų vertinimo procese turi analizuoti, koks yra prejudicinio fakto turinys ir kokia jo reikšmė nagrinėjamoje byloje pareikštam reikalavimui, jo tinkamam išsprendimui (tenkinimui ar atmetimui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-969/2021, 50 punktas). Tuo tikslu teismas turi atsižvelgti į tai, ar įsiteisėjusiame teismo procesiniame sprendime esantis teiginys, kuriuo kaip prejudiciniu faktu remiasi ginčo šalis, pagal savo turinį yra teismo nustatyta faktinė aplinkybė (faktas), ar byloje nustatytų faktinių aplinkybių teisinis įvertinimas ir kiek tokia aplinkybė turi reikšmės nagrinėjamai bylai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-823/2022 33 punktą).

44. Teisėjų kolegija pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-3725-909/2022, Ž. M. dalyvavo kaip trečiasis asmuo, D. M. – atsakove, nagrinėjamoje byloje Ž. M. dalyvauja kaip atsakovas, o D. M. kaip ieškovė. Minėtoje byloje ieškovė UAB „Baltic Agro“ ir trečiasis asmuo Ž. M. įrodinėjo faktą, turėjusį reikšmės bylos išsprendimui, kad iš UAB „Baltic Agro“ įsigytos prekės (trąšos), už kurias buvo reikalaujama atsiskaitymo, 2021 metais buvo faktiškai sunaudotos D. M. ūkio laukuose auginant javų derlių, o atsakovė D. M. įrodinėjo, jog tos pačios prekės (trąšos) jos ūkio laukuose nebuvo sunaudotos. Nagrinėjamoje byloje ieškovė D. M. analogiškai įrodinėja, kad įsigytos iš UAB „Baltic Agro“ tos pačios prekės (trąšos) buvo sunaudotos atsakovo Ž. M. ir nebuvo sunaudotos jos ūkio laukuose, o atsakovas Ž. M. įrodinėja, kad įsigytos trąšos buvo panaudotos ieškovės laukų pasėliuose. Darytina išvada, kad abiejuose bylose sutampa įrodinėjimo dalykas – iš UAB „Baltic Agro“ įsigytų trąšų panaudojimas.

45. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinės bylos Nr. e2-3725-909/2022 nustatyta, kad aplinkybę, kad UAB „Baltic Agro“ parduotos prekės panaudotos faktiškai D. M. ūkio laukuose, ieškovė UAB „Baltic Agro“ įrodinėjo D. M. 2020–2021 m. pateiktų paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškų kopijomis iš NMA bei prašymu pakeisti paraiškos duomenis. 2021 m. birželio 22 d. paraiškoje Nr. (duomenys neskelbtini) žalinimo plotu nurodytas 98,06 ha plotas, o 2021 m. birželio 30 d. prašyme pakeisti paraiškos duomenis, paraiškoje Nr. (duomenys neskelbtini) žalinimo plotu nurodytas 96,93 ha plotas, t. y. iš viso 96,69 ha ploto. 2022 m. spalio 18 d. sprendime teismas pažymėjo, kad teismo posėdžio metu liudytojas T. S. patvirtino, kad yra ne kartą matęs atsakovės ūkio laukus, nurodė, kad laukai buvo tvarkomi, prižiūrimi, tręšiami, tokie laukai, kaip atrodė atsakovės laukai, turėjo būti purškiami bei tręšiami bent 3-4 kartus. Minėtame sprendime įvertinęs įrodymų visumą, konstatavo, kad galima daryti labiau tikėtiną išvadą, kad atsakovės įsigytos trąšos buvo panaudotos 96,69 ha plote, juolab, kad civilinėje byloje Nr. e2FB-10633-251/2021 atsakovė pripažino, jog nusikūlusi grūdus nuo visų NMA deklaruotų ūkio laukų, realizavo jį už grynuosius pinigus. Atsakovė D. M. byloje nepateikė įrodymų, kad trąšas ji užsisakė iš kitų tiekėjų, o atsakovės argumentas, kad užsakytos trąšos buvo panaudotos Ž. M. ūkiui, nepatvirtintas objektyviais įrodymais. Apeliacine tvarka D. M. apeliacinė skundą nagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 24 d. nutartyje įvertino, kad apeliantės D. M. teiginiai apie tai, kad ji objektyviai negalėjo panaudoti trąšų savo žemės sklypuose, nes sutuoktinis iki sezono pabaigos piktybiškai negrąžino atsakovei trąšų barstytuvo ir tai užfiksuota Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-409-883/2021, nepatvirtina aplinkybės, kad iš UAB „Baltic Agro“ įsigytų trąšų D. M. nepanaudojo savo pasėliams tręšti.

46. Tai gi, konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė, nors ir formuluoja ieškinio dalyką kaip reikalavimą priteisti iš atsakovo žalą, iš esmės siekia pripažinimo, kad iš UAB „Baltic Agro“ ieškovės įsigytas prekes (trąšos) atsakovas Ž. M. nesunaudojo jos ūkio laukuose, o panaudojo savo ūkiui, ką analogiškai siekė įrodyti ir pirmesnėje civilinėje byloje, kurioje buvo priimtas 2018 m. spalio 18 d. sprendimas.

47. Iš esmės kaip ir nagrinėjamoje byloje, ankstesnėje byloje buvo nustatomos aplinkybės, susijusios su ginčo trąšų panaudojimu, todėl teisėjų kolegija nusprendžia, kad šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą vertinti ankstesnėje byloje nustatytą faktą, jog labiau tikėtina, kad atsakovės įsigytos trąšos buvo panaudotos jai priklausančiame 96,69 hektarų laukų plote, o D. M. argumentas, kad užsakytos trąšos buvo panaudotos Ž. M. ūkiui, nepatvirtintas objektyviais įrodymais, kaip prejudicinį.

48. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė įsiteisėjusiu 2022 m. spalio 18 d. teismo sprendimu minėtą nustatytą minėtą faktą prejudiciniu, tinkamai aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias faktų, nustatytų kitoje byloje, prejudicinę galią, ir padarė teisingą išvadą dėl minėtų faktų aktualumo šioje byloje.

49. Pažymėtina, kad teismo įsiteisėjusiu sprendimu nustatyta faktinė aplinkybė, kuri, remiantis CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatomis, kitoje byloje, kurioje dalyvauja tie patys asmenys, nebegali būti iš naujo nustatoma ir ginčijama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-823/2022).

50. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą, kad vadovaujantis CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis nagrinėjamoje civilinėje byloje atsakovui Ž. M. nebereikėjo įrodinėti Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-3725-909/2022 nustatytų aplinkybių, kad iš UAB „Baltic Agro“ D. M. įsigytos trąšos buvo sunaudotos jos pačios laukuose, nes toje byloje nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galią ir ieškovė nebeturi teisės ginčyti įsiteisėjusiais teismų procesiniais spendimais nustatytų aplinkybių, o kitas teismas vėliau iškeltoje byloje negali iš naujo vertinti tų pačių faktų.

51. Dėl ieškovė apeliaciniame skunde nurodytų Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų išnagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-2090-291/2022, kurioje ieškovė UAB „Naftėnas“ pareiškė ieškinį atsakovui Ž. M. dėl skolos už kurą priteisimo, trečiasis asmuo byloje – D. M., ir Šiaulių apylinkės teismo 2023 gegužės 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-561-650/2023, kurioje ieškovė D. M. pareiškė ieškinį atsakovui Ž. M. dėl kuro talpyklos išreikalavimo ir žalos atlyginimo, bei Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų išnagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-2090-291/2022 dėl šalių santuokos nutraukimo pažymėtina, kad minėtose civilinėse bylose nėra nustatyta prejudicinių faktų, reikšmingų nagrinėjamai bylai, jose nedalyvavo UAB „Baltic Agro“, nebuvo nustatytos aplinkybės, susijusios su trąšų ieškovei pardavimu, perdavimu ir panaudojimu, o Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. gegužės 10 d. sprendimas, priimtas civilinėj byloje Nr. e2-561-650/2023 buvo panaikintas Šiaulių apygardos teismo 2023 m. lapkričio 8 d. nutartimi Nr. e2A-451-357/2023. Pažymėtina tai, kad šiose bylose ieškovės įsitikinimu atsikleidžia atsakovo elgesio modelis, nesudaro pagrindo vertinti tokių aplinkybių kaip turinčių prejudicinę galią nagrinėjamoje byloje. Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo mintuose bylose priimtuose teismo procesiniais sprendimuose nustatytomis aplinkybėmis kaip reikšmingomis nagrinėjamoje byloje ir turinčiomis prejudicinę galią.

Dėl civilinės atsakomybės sąlygų

52. CK 6.246 straipsnio 1 dalis nustato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Tam, kad būtų galima taikyti atsakovui civilinę atsakomybę, būtina nustatyti, ar jo veiksmai atitiko civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus ir kaltę, žalą, jų priežastinį ryšį (CK 6.246–6.249 straipsniai). Ieškovas turi pareigą įrodyti visas nurodytas sąlygas (CPK 178 straipsnis).

53. Byloje nustačius, jog labiau tikėtina, kad atsakovas panaudojo ieškovės naudai įsigytas ginčo trąšas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad būtent ieškovei tenka pareiga tinkamai ir laiku atsiskaityti su UAB „Baltic Agro“ už įsigytas trąšas, o tinkamai ir laiku neatsiskaičius, atitinkamai jai pačiai kyla 2020 m. gruodžio 1 d. UAB „Baltic Agro“ ir ūkininkės D. M. sudarytoje pirkimo–pardavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta šalutinė prievolė – mokėti delspinigius (CK 6.71 straipsnis). Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ne dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovei kilo pareiga mokėti 30 232,70 Eur skolą ir 1 115,91 Eur delspinigius UAB „Baltic Agro“ bei 2022 m. spalio 18 d. sprendimu priteistas procesines palūkanas.

54. Ieškovė teigia, kad ji civilinėje byloje, kurioje buvo priimtas 2022 m. spalio 18 d. sprendimas patyrė bylinėjimosi išlaidas būtent dėl Ž. M. kaltės, kurioje jis dalyvavo kaip trečiasis asmuo.

55. Pažymėtina, kad pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Motyvuotas prašymas dėl nuostolių atlyginimo gali būti paduotas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos arba gali būti pareikštas ieškinys dėl nuostolių atlyginimo naujoje byloje. CPK 95 straipsnio 1 dalies taikymas reiškia deliktinės atsakomybės taikymą, kuri galima tik esant sąlygoms, nustatytoms CK 6.246 – 6.249 straipsniuose (neteisėti veiksmai, kaltė, priežastinis ryšys ir žala).

56. Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Ž. M. dalyvavo kaip trečiasis asmuo. Teismas 2022 m. spalio 18 d. sprendime nėra nustatęs aplinkybių, jog trečiojo asmens Ž. M. procesinis elgesys būtų netinkamas.

57. Nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškė ieškinį dėl žalos atlyginimo, kuri ieškovės vertinimu kilo dėl atsakovo veiksmų pasisavinus jos įsigytas trąšas, už kurių įsigijimą iš 2022 m. spalio 18 d. sprendimu buvo priteista skola ir turtinę žalą, be kita ko, grindė patirtomis bylinėjimosi išlaidomis pirmojoje byloje, kaip padarytą turtinę žala CK 6.249 straipsnio 1 dalies prasme.

58. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė naujoje byloje neturi materialinės teisės reikšti Ž. M. reikalavimų atlyginti jos nurodomas neatlygintas bylinėjimosi išlaidas, kurių priteisimo klausimas jau buvo išnagrinėtas ir išspręstas pirmojoje byloje įsiteisėjusias Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3725-909/2022 ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-179-864/2023, kurie turi res judicata (galutinio teismo sprendimo) galią (CPK 18 straipsnis).

59. Pažymėtina, pagrįstai pirmosios instancijos teismas nurodė, kad įstatymų leidėjas nenumatė, jog bylos nagrinėjimo procese dalyvaujančio byloje asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos gali būti atlygintos, reiškiant naują ieškinį CK 95 straipsnio 1 dalies pagrindu bei vadovaujantis bendromis civilinės deliktinės atsakomybės taisyklėmis (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Pažymėtina, kad išvestiniai iš pagrindinio materialiojo teisinio reikalavimo civilinėje byloje procesinio pobūdžio reikalavimai (dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo), nesant specialios nuorodos įstatyme, negali būti savarankiško ieškinio naujoje byloje dalyku (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-375-823/2017).

60. Tai, kad negalima reikšti naujų savarankiškų reikalavimų, kurių pagrindą ir dalyką sudaro kitoje civilinėje byloje neatlygintos bylinėjimosi išlaidos, konstatuota tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, tiek Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. lapkričio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-861/2001 išplėstinė septynių teisėjų kolegija išaiškino, kad išlaidų byloje dalyvavusio advokato pagalbai apmokėti atlyginimas yra reguliuojamas ne materialinės, o procesinės teisės normomis, kurios nenumato, kad šis klausimas galėtų būti reiškiamas kaip savarankiškas reikalavimas ir nagrinėjamas ieškinio teisenos tvarka. Minėtas klausimas yra betarpiškai susijęs su jau priimtu sprendimu iš esmės išnagrinėtoje byloje, todėl galėjo būti nagrinėjamas tik toje pačioje byloje, kurioje šalis minėtas išlaidas turėjo.

61. Nepagrįsti ieškovės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-686/2017 esančiu išaiškinimu, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas turi būti išnagrinėtas toje pačioje byloje, kurioje yra priimtas procesinis sprendimas dėl ginčo esmės, išaiškinta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-686/2017. Pastarojoje kasacinio teismo nutartyje taip pat numatyta, kad negalima reikšti naujo civilinio ieškinio CPK 98 straipsnio pagrindu, t. y. dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo, kurios susidarė kitoje civilinėje byloje. Taip pat nepagrįstai ieškovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-375-823/2017 esančiu išaiškinimu, jog išvestiniai iš pagrindinio materialiojo teisinio reikalavimo civilinėje byloje procesinio pobūdžio reikalavimai (dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo), nesant specialios nuorodos įstatyme, negali būti savarankiško ieškinio naujoje byloje dalyku nurodoma ir Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-375-823/2017.

62. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-3725-909/2022 ir vėliau pačiai ieškovei apskundus 2022 m. spalio 18 d. sprendimą apeliacinės instancijos teismui, Ž. M. byloje dalyvavo kaip trečiasis asmuo, todėl ieškovė turėjo galimybę toje byloje reikalauti, kad bylinėjimosi išlaidos būtų priteistos iš Ž. M. ir tokiu atveju teismas būtų įvertinęs tokio reikalavimo pagrįstumą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pati ieškovė nenurodė jokio teismų praktikos, kurioje būtų išaiškinta priešingai nei pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime nurodytoje teismų praktikoje. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad, bylinėjimosi išlaidos, susijusios su užbaigta civiline byla, kurių paskirstymo klausimas jau buvo išspręstas, gali būti naujo ieškinio dalyku.

63. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje nenustatyti atsakovo neteisėti veiksmai, t. y., nenustatyta, jog atsakovas nepanaudojo ieškovės naudai ginčo trąšų, todėl ne atsakovui, o ieškovei teko pareiga už pristatytas trąšas atsiskaityti su UAB „Baltic Agro“ (šiuo metu su Z. B.) bei kilo kitos šalutinės prievolės, be kita ko ir šalutinės prievolės, susijusios su civilinių bylų nagrinėjimu, taigi ieškovė neįrodė žalos fakto, dydžio ir priežastinio ryšio.

64. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija apibendrindama daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškovės ieškinį visapusiškai išnagrinėjo ir įvertino bylos medžiagą bei byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstas išvadas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

65. Ieškovė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistomis iš jos atsakovui 14 221,11 Eur bylinėjimosi išlaidomis. Pažymi, kad dėl atsakovo nuolat teikiamų naujų prašymų, buvo atidedami teismo posėdžiai, dėl ko užsitęsė teismo procesas. Atsakovas bylą vedė ir savo nenuoseklią argumentaciją teikė reaguodamas į proceso eigą, tačiau ne iš karto nurodydamas bylai konkrečiai reikšmingas aplinkybes. Ieškovė mano, kad dėl atsakovo pasirinktos bylos vedimo taktikos išsitęsė bylos procesas ir bylinėjimosi išlaidos tapo didesnės. Be to, byla nėra sudėtinga, didelės apimties, atsakovo atstovė advokatė A. K. teikė teisines paslaugas daugelyje ieškovės ir atsakovo civilinių bylų, baudžiamojoje byloje, Vilniaus miesto apylinkės teisme dalyvavo kaip UAB „Baltic agro“ atstovė, todėl atsakovo atstovei yra žinomos daugelis ieškovės ir atsakovo tiek turtinių, tiek neturtinių klausimų aplinkybių. Ieškovė vertina, kad yra pagrindas mažinti priteistas atsakovui bylinėjimosi išlaidas.

66. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

67. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

68. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Valstybės duomenų agentūros skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje.

69. Rekomendacijų 2 punkte numatyta, kad nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti ne tik į maksimalius dydžius, bet taip pat ir į: 1) bylos sudėtingumą; 2) teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 3) ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 4) būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; 5) ginčo sumos dydį; 6) teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 7) sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 8) šalių elgesį proceso metu; 9) advokato darbo laiko sąnaudas; 10) kitas svarbias aplinkybes.

70. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad Rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, jog teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020 198 punktas). Be to, ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017). Spręsdamas klausimą, ar prašomos atlyginti išlaidos yra patirtos, teismas turi įvertinti ne tik tai, ar šios išlaidos yra faktiškai patirtos, bet ir tai, ar jos yra susijusios su nagrinėjama byla, taip pat ar teisinės paslaugos, už kurias patirtas išlaidas prašoma atlyginti, nėra akivaizdžiai perteklinės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-943/2023, 60 punktas).

71. Atsakovą byloje atstovavo advokatai A. K. ir V. A.. Už advokatės A. K. suteiktas teisines paslaugas ir atstovavimą atsakovas sumokėjo iš viso 7 139 Eur, ir šias išlaidas patvirtina 2023 m. lapkričio 6 d. PVM sąskaita-faktūra serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) 2662 Eur sumai (už teisinę dokumentų analizę, atsiliepimo į ieškinį parengimą) ir 2024 m. rugsėjo 10 d. patvirtinimas apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą, 2024 m. rugpjūčio 4 d. PVM sąskaita faktūra serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) išrašyta 2 662 Eur sumai (už teisinę dokumentų analizę, pasirengimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą) ir 2024 mm. rugpjūčio 5 d. patvirtinimas apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą bei 2024 m. rugsėjo 16 d. PVM sąskaita faktūra serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) išrašyta 2 662 Eur sumai (už prašymus dėl įrodymų pateikimo, įrodymų pateikimą, pasirengimą baigiamosioms kalboms ir atstovavimą 2024 m. rugsėjo 11 d., 2024 m. rugsėjo 26 d. teismo posėdžiuose) ir 2024 m. rugsėjo 25 d. patvirtinimas apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą.

72. Už advokato V. A. teisines paslaugas ir atstovavimą teismo posėdžiuose atsakovas sumokėjo iš viso 9 082,11 Eur. Pagal pateiktą prašymą atsakovui buvo suteiktos šios paslaugos: susipažinimas su bylos medžiaga, jos analizė, konsultacijų teikimas – 2 000 Eur, pasirengimas teismo posėdžiams ir atstovavimas – 6 000 Eur, pasirengimas baigiamosioms kalboms – 900 Eur, prašymo (pažymos) apie suteiktas teisines paslaugas parengimas – 182,11 Eur. Atsakovui suteiktų paslaugų apmokėjimą patvirtina 2024 m. rugpjūčio 7 d., 2024 m. rugpjūčio 8 d., 2024 m. rugsėjo 10 d., 2024 m. rugsėjo 25 d. mokėjimai į sąskaitą ir lėšų pervedimo nurodymai.

73. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis Rekomendacijose nustatytais kriterijais, padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovo išlaidos advokatės A. K. suteiktoms teisinėms paslaugoms ir atstovavimui teisme yra būtinos, pagrįstos, realios ir atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokatės darbo vieta, ginčo sumos dydį, teismo posėdžių kiekį ir trukmę, neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių. Vien tai, kad advokatė A. K. atstovavo atsakovą ir kitose bylose, kuriuose viena iš šalių buvo D. M., ar Vilniaus miesto apylinkės teisme atstovavo UAB „Baltic agro“, nesudaro pagrindo mažinti bylinėjimosi išlaidas už nagrinėjamoje byloje advokatės A. K. suteiktas paslaugas. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog yra pagrindas iš ieškovės atsakovui priteisti 7 139 Eur išlaidas šios advokatės pagalbai apmokėti.

74. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovo advokato V. A. pateiktas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir jo priedai (DOK-55640) nesudaro pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidų, kadangi iš N. M. atliktų mokėjimo pavedimų įvairiomis sumomis, negalima matyti ryšio su išnagrinėta civilinė byla. Mokėjimo pavedimuose nurodytos sumos neatitinka prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų nurodytų sumų, kadangi advokatų profesinė bendrija „Č. ir partneriai“ Ž. M. teikia ir kitas teisines paslaugas.

75. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsakovo išlaidas už advokato V. A. suteiktas teisines paslaugas, įvertinęs, kad 2 000 Eur išlaidos buvo patirtos už advokato susipažinimą su bylos medžiaga, jos analizę, konsultacijų teikimą, įvertinęs, kad šios paslaugos yra sudėtinė dalis kitų advokato teiktų paslaugų (pasirengimas teismo posėdžiams ir atstovavimas), šių išlaidų nepriteisė iš ieškovės ir sprendė, kad yra pagrindas iš ieškovės atsakovui priteisti 7082,11 Eur išlaidas advokato V. A. teisinei pagalbai apmokėti.

76. Pažymėtina, kad prieš 2024 rugsėjo 26 d. įvykusį teismo posėdį, kuriame byla buvo baigta nagrinėti iš esmės, advokatas V. A. pateikė rašytinį prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriame yra detalizuota kokios konkrečiai teisinės paslaugos nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-351-1119/2024 buvo suteiktos atsakovui Ž. M., atskirai įvardijant sumas už kiekvieną paslaugą bei bendrą sumą – 9 082,11 Eur (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Prie prašymo buvo pridėti 6 priedai – banko sąskaitos išrašai, patvirtinantys, jog prašyme nurodyta 9 082,11 Eur suma už atsakovui suteiktas teisines paslaugas yra apmokėta.

77. Teisėjų kolegija pažymi, tai, kad advokatų profesinė bendrija „Č. ir partneriai“ atsakovui teikia teisines paslaugas ir kitose nagrinėjamose bylose, savaime neįrodo, kad atsakovas nepatyrė nurodytų bylinėjimosi išlaidų nagrinėjamoje byloje, kadangi PVM sąskaitose faktūrose išrašytose Advokatų profesinės bendrijos „Č. ir partneriai“, yra nurodyta, kad sąskaita yra išrašoma už teisines paslaugas, jų nedetalizuojant, o kokios konkrečios paslaugos buvo suteiktos yra nurodytos pateiktame prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo su detalizacija (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

78. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad iš mokėjimų pavedimų matyti, kad mokėjimus atliko N. M., galimai už jai kokias nors teiktas paslaugas. Teisėjų kolegija pažymi, kad prievolę už skolininką turi teisę įvykdyti trečiasis asmuo (CK 6.50 straipsnis), o aplinkybė, jog mokėjimo paskirtyje nurodyta, jog „Mokama už Ž. M. teisines paslaugas“, patvirtina, kad šios paslaugos buvo suteiktos ne N. M., bet būtent atsakovui Ž. M.

79. Pagal kasacinio teismo praktiką, nustačius, kad mokama advokato ar advokato padėjėjo teisinė pagalba byloje dalyvavusiam asmeniui buvo suteikta ir dėl išlaidų jai apmokėti atlyginimo kreiptasi CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, yra pagrindas priteisti byloje dalyvaujančiam asmeniui atstovavimo išlaidas, nepaisant to, kad už jam suteiktas teisines paslaugas sumokėjo kitas, nors ir byloje nedalyvaujantis, asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2009; 2015 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256-684/2015; 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-823/2021, 34 punktas).

80. Vadovaujantis paminėta kasacinio teismo praktika trečiasis asmuo turi teisę sumokėti už byloje dalyvaujančiam asmeniui suteiktas teisines paslaugas, o šios apmokėtos bylinėjimosi išlaidos laikomos, kaip patirtos pačios šalies. Nagrinėjamoje byloje atveju už atsakovą išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti padengė atsakovo motina ir laikytina, kad šias išlaidas patyrė pats atsakovas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šias išlaidas už advokato V. A. suteiktas paslaugas priteisė atsakovui iš ieškovės.

81. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo atstovai aktyviai dalyvavo renkant įrodymus, juos teikė į byla, teikė prašymus byloje, dalyvavo teismo posėdžiuose, atliko kitus veiksmus byloje atstovaudami atsakovą, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas, sprendė dėl atsakovo patirtų išlaidų už jo abiejų atstovų advokatų paslaugas.

82. Taip pat priešingai nei apeliaciniame skunde teigia ieškovė, byloje nenustatyta, kad atsakovo procesinį elgesys būtų netinkamas. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais motyvais, kad didelė dalis atsakovo pranešimų apie papildomų rašytinių įrodymų pateikimą buvo parengti bei į bylą teikiami reaguojant į ieškovės byloje pateiktus naujus argumentus, jos atstovo į bylą pateikiamus įrodymus, paaiškinimus, taip pat liudytojų byloje duotus parodymus. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija vertina, kad paminėti atsakovo papildomai pateikti paaiškinimai bei nauji įrodymai negalėjo būti į bylą pateikti iškarto su atsiliepimu į ieškinį.

83. Be to, nagrinėjama byla vertintina kaip sudėtinga ar didelės apimties, tačiau byloje nebuvo nagrinėjami nauji ar išskirtiniai teisiniai klausimai. Atsižvelgiant į Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus, taip pat į tai, kad atsakovo prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidos neviršija galiojusį maksimalų rekomenduotiną priteisti išlaidų dydį, atsakovui priteistos pirmosios instancijos teisme patirtos teisinės pagalbos išlaidos vertintinos kaip proporcingos, atitinkančios bylos sudėtingumą. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į atsakovo patirtų teisinės pagalbos išlaidų pobūdį ir apimtį, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovui priteisė iš viso 14 221,11 Eur bylinėjimosi išlaidas. Vien tai, kad ieškovė nesutinka su atsakovui priteistų bylinėjimosi išlaidų sumos dydžiu, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų ir nesudaro pagrindo sprendimą šioje dalyje pakeisti.

Dėl bylos procesinės baigties

84. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs visumą byloje esančių įrodymų ir įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, atsiliepimo į skundą argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, teisingai taikė procesines ir materialines teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimų, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl ieškovės apeliacinis skundas atmestinas ir skundžiamas sprendimas iš esmės paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas ir iš motyvuojamosios sprendimo dalies 42 punkto pašalinant teiginį, jog atsakovas Ž. M. neginčijo aplinkybės, kad jis vieną lauką pats nusikūlė ir iš sprendimo 48 punkto pašalinant teiginį, jog byloje yra nustatyta aplinkybė, kad atsakovas Ž. M. nuėmė derlių iš vieno ieškovės D. M. lauko, buvusio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

85. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).

86. Ieškovės apeliacinį skundą netenkinus, bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės teisme, atlyginimas jai nepriteisiamas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

87. Atsakovo apeliacinis skundas tenkintas, todėl yra pagrindas spręsti dėl atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų už apeliacinį skundą atlyginimo ir, kadangi yra atmetamas ieškovės apeliacinis skundas yra pagrindas spręsti dėl atsakovui priteistinų bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą.

88. Atsakovas pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme už apeliacinį skundą sumokėjo 110 Eur žyminį mokestį ir patyrė 1 694 Eur išlaidas už advokato paslaugas rengiant apeliacinį skundą (2024 m. gruodžio 3 d. mokėjimo dokumentas) ir 3 448,50 Eur išlaidas už advokato paslaugas rengiant atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, t. y. iš viso 5 252,50 Eur.

89. Spręsdamas dėl atsakovui atlygintinų teisinės pagalbos išlaidų dydžio, teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Rekomendacijose 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, atsakovų atstovo darbo ir laiko sąnaudas, parengtų procesinių dokumentų kiekį, pobūdį, turinį.

90. Atsakovo prašymai priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pateikti tinkamai. Atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos už apeliacinio skundą parengimą neviršija Rekomendacijų 8.10. punkte nurodyto dydžio (2 196,40 Eur x 1,7 = 3 733,88 Eur).

91. Tačiau prašoma priteisti suma už advokato suteiktas paslaugas rengiant atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą viršija Rekomendacijų 8.14 punkte nustatytą dydį (2 196,40 Eur x 1,3 = 2 855,32 Eur).

92. Tai gi, remiantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: 1) bylos sudėtingumą; 2) teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 3) ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 4) būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; 5) ginčo sumos dydį; 6) teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 7) sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 8) šalių elgesį proceso metu; 9) advokato darbo laiko sąnaudas; 10) kitas svarbias aplinkybes.

93. Nurodyti kriterijai, esant tam tikroms konkrečioms kiekvienos bylos aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į joje teikiamų teisinių paslaugų apimtį bei pobūdį, gali sudaryti pagrindą priteisti tiek didesnį negu Rekomendacijose nurodytą maksimalų bylinėjimosi išlaidų dydį, tiek mažesnį šių išlaidų dydį, net jeigu jis ir nesiekia maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022, 50 punktas).

94. Pagal kasacinio teismo praktiką, nors Rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, tačiau šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, jog teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-248/2020, 71 punktas; 2023 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-823/2023, 61 punktas). Kasacinis teismas taip pat yra pabrėžęs, kad ginčo sudėtingumas, jei jis negali būti motyvuotai įvertintas kaip išimtinis, savaime nėra pakankamas, kad viršytų Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio nustatytą maksimalų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-248/2020, 52 punktas; 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-253-381/2023, 113 punktas).

95. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamos bylos aplinkybes, atsakovo atstovo teiktų teisinių paslaugų pastovumą, apeliacijoje spręstus klausimus jų sudėtingumo, naujumo požiūriu, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, konstatuoja, kad ši byla nepriskirtina išimtinei situacijai, su kuria siejama didesnių, nei yra nustatyta Rekomendacijose, atstovavimo išlaidų atlyginimo galimybė.

96. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija nusprendžia, kad, atmetus ieškovės apeliacinį skundą, atsakovui iš ieškovės priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydis už advokato paslaugas rengiant atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą mažintinas iki 2 500 Eur sumos.

97. Iš viso atsakovui priteisinas iš ieškovės 4 304 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. lapkričio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. lapkričio 4 d. sprendimo motyvuojamosios dalies 42 punkto pašalinant teiginį, kad atsakovas Ž. M. neginčijo aplinkybės, kad jis vieną lauką pats nusikūlė, ir iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies 48 punkto pašalinant teiginį, jog byloje yra nustatyta aplinkybė, kad atsakovas Ž. M. nuėmė derlių iš vieno ieškovės D. M. lauko, buvusio (duomenys neskelbtini).

Priteisti atsakovui Ž. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4 304 Eur (keturių tūkstančių trijų šimtų keturių eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.

TeisėjaiRasa BartašienėEgidijus MockevičiusBirutė Simonaitienė