- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-13
- Bylos Nr.
- e2S-511-883/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-03396-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stasiūnienė
- Ieškovas
- D. M.
- Atsakovas
- Ž. M.
- Kategorijos
- 3.1.14.3Ieškinio trūkumų šalinimas
- 3.1.14.8.4Atsisakymas priimti ieškinį, kai yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio arba patvirtinti šalių taikos sutartį
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) D. M. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. liepos 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės D. M. ieškinį atsakovui Ž. M. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose gautas ieškovės D. M. ieškinys atsakovui Ž. M. dėl žalos atlyginimo, kuriuo ieškovė prašo priteisti iš atsakovo Ž. M. 49147,77 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2023 m. liepos 21 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės D. M. ieškinį ir grąžino jį pateikusiam asmeniui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2023 m. liepos 21 d. nutartyje nurodė, kad iš ieškovės D. M. ieškinio nustatyta, jog ieškovė prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-3725-909/2022 teismo sprendimu iš jos UAB „B. a.“ priteistą skolą, delspinigius, palūkanas, bylinėjimosi išlaidas priteisti iš atsakovo Ž. M. kaip žalos atlyginimą.
4. Teismas konstatavo, kad ieškovė prašo taikyti deliktinės civilinės atsakomybės nuostatas reglamentuojančias teisės normas, pažymėjo, jog deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos nenustato tokio atskiro deliktinės atsakomybės atvejo, kaip kitose civilinėse bylose priteistų sumų ir/ar patirtų išlaidų pripažinimo žala ir jos priteisimo.
5. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-3725-909/2022 teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, ieškovės argumentus, kad trąšos buvo panaudotos atsakovo Ž. M. ūkyje, atmetė kaip deklaratyvius bei nustatė labiau tikėtiną aplinkybę, jog trąšos, įsigytos iš UAB „B. a.“, buvo panaudotos D. M. ūkio valdomo (-ų) žemės sklypo (-ų) 96,69 ha plote. Minėtas teismo sprendimas yra įsiteisėjęs.
6. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovė neteisėtus atsakovo veiksmus įrodinėja tuo, kad atsakovas Ž. M. užsakė iš UAB „B. a.“ trąšų už 30323,70 Eur, jas pasiėmė ir jų neperdavė ieškovei bei nepanaudojo jos interesais. Teismas vertino, kad ieškovė ieškiniu iš esmės kartoja civilinėje byloje Nr. e2-3725-909/2022 triplike nurodytas aplinkybes, kurias teismas jau yra ištyręs ir dėl kurių yra pasisakyta įsiteisėjusiame teismo sprendime. Teismas pažymėjo, kad nors minėtame teismo sprendime nebuvo nustatomos visos civilinei atsakomybei kilti reikšmingos aplinkybės, tačiau nenustačius nors vienos civilinės atsakomybės sąlygos, o šiuo atveju - neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo taikyti civilinės atsakomybės. Teismas sprendė, kad neturi teisinių galimybių iš naujo nagrinėti kitoje civilinėje byloje ieškovės nurodytas aplinkybes dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, nes nurodytoje civilinėje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu ieškovės argumentai buvo atmesti kaip nepagrįsti ir teismas nustatė kitas aplinkybes.
7. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovės pareikštas ieškinys turi ir kitų trūkumų, be to, teismui kilo abejonė, ar ieškovė turi teisę reikšti ieškinį dėl žalos, kurios dar nepatyrė, atlyginimo. Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje buvo nustatyta aplinkybė, kad pagal 2020 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) (16 117,20 Eur sumai) ieškovė yra susigrąžinusi 2 797,20 Eur PVM sumą, todėl galimai reikėtų tikslinti žalos dydį.
8. Teismas taip pat pažymėjo, kad be žalos dydžio ir fakto, ieškovė turi įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus. Ieškovė be kitoje civilinėje byloje priteistos skolos ir su ja susijusių piniginių lėšų prašo priteisti jai iš atsakovo toje civilinėje byloje patirtas bei priteistas bylinėjimosi išlaidas. Teismas vertino, kad neaišku, dėl kokių neteisėtų atsakovo veiksmų kitoje civilinėje byloje patirtos bei priteistos bylinėjimosi išlaidos turėtų būti laikomos ieškovės patirta žala. Teismas pažymėjo, kad reikalavimas priteisti bylinėjimosi išlaidas yra procesinio teisinio, bet ne materialinio teisinio pobūdžio, todėl dėl šių išlaidų atlyginimo pareikšti ieškinį naujoje byloje negalima, šis klausimas turi būti išnagrinėtas toje byloje, kurioje priimtas procesinis sprendimas dėl ginčo esmės. Teismo vertinimu, ieškovės reikalavimas dėl patirtų ar priteistų kitoje civilinėje byloje bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas ir ieškovei nesukeltų materialiųjų teisinių padarinių, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
9. Skųsdama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. liepos 21 d. nutartį, apeliantė (ieškovė) D. M. prašo ją panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atskirąjį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:
9.1. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovės ieškinio priėmimo klausimą, netinkamai taikė Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatas. Teismas ieškinį atsisakė priimti dėl to, kad kitoje civilinėje byloje viena iš civilinės atsakomybės taikymo sąlygų (atsakovo neteisėti veiksmai) neva yra konstatuoti kaip neegzistuojantys. Ieškovė pažymi, kad pati savaime ši aplinkybė nėra pagrindas atsisakyti priimti ieškinį pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą.
9.2. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas pasisakė tik tiek, kad šiuo atveju iš dalies sutampa ieškinių faktinis pagrindas – atsakovo neteisėti veiksmai. Faktinis ieškinio pagrindas nėra tapatus tam, kuris nagrinėtas Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-3725-909/2022, kadangi joje buvo sprendžiamas klausimas dėl skolos iš ieškovės UAB „B. A.“ naudai priteisimo. Nagrinėjamu atveju faktinį ieškinio pagrindą sudaro aplinkybės dėl civilinės atsakomybės taikymo atsakovui, kadangi jis padarė žalą ieškovei. Visa apimtimi skundžiama nutartimi lyginamų ieškinių faktinis pagrindas nėra sutampantis.
Žemesnės instancijos teismas
9.3. Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-3725-909/2022 įrodinėjimo dalyku nebuvo aplinkybės, susijusios su Ž. M. veiksmais pasiimant D. M. vardu užsakytas trąšas. Toje civilinėje byloje įrodinėjimo dalyką sudarė visai kitos aplinkybės – D. M. skolos UAB „B. A.“ faktas, t. y. jos veiksmai sudarant sutartį su UAB „B. A.“ ir pan.
9.4. Teismas dėl kitų ieškinio elementų tapatumo skundžiama nutartimi nepasisakė. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepateikė jokių motyvų, kurių pagrindu galima prieiti prie išvados, kad nagrinėjamoje byloje ir Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-3725-909/2022 ginčo šalys buvo tos pačios, ieškinio dalykas – taip pat tapatus. Tokių motyvų paprasčiausiai negali ir būti, kadangi nei ginčo šalys, nei ieškinio dalykas šiose civilinėse bylose nėra tapatūs.
9.5. Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-3725-909/2022 ieškovu buvo UAB „B. A.“, atsakovu – D. M.. Ž. M. nors ir dalyvavo toje civilinėje byloje, į ją jis buvo įtrauktas tik kaip trečiasis asmuo, o ne šalis. Dėl to ieškinys negali būti laikomas tapačiu tam, kuris nagrinėtas Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-3725-909/2022.
9.6. Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-3725-909/2022 ieškovas UAB „B. A.“ reiškė ieškinį dėl skolos priteisimo. Nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-10287-1119/2023 ieškovė reiškia ieškinį dėl žalos atlyginimo, t. y. civilinės atsakomybės taikymo. CK 1.138 straipsnio prasme tai skirtingi civilinių teisių gynybos būdai, kadangi pirmuoju atveju civilinės teisės gintinos priteisiant pareigą įvykdyti natūra (CK 1.138 straipsnio 4 punktas), o antruoju – išieškant iš pažeidusio teisę asmens padarytą turtinę žalą (CK 1.138 straipsnio 6 punktas).
9.7. Skundžiamoje nutartyje išdėstyti motyvai, kad ieškinys turi ir kitų trūkumų – ieškovė faktiškai nėra patyrusi prašomos atlyginti žalos, iš ieškovės kitoje civilinėje byloje priteistos bylinėjimosi išlaidos negali būti priteisiamos iš atsakovo kaip žala civilinės atsakomybės instituto pagrindu. Tačiau nei vienas, nei kitas iš jų negali sudaryti pagrindo atsisakyti priimti ieškinį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
11. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)pagrįstumo ir (ne)teisėtumo
12. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Dėl šios suinteresuoto asmens teisės įgyvendinimo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, pateikus ieškinį, teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškinio priėmimo, turi išsiaiškinti, ar dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo, ar nėra įsiteisėjusios teismo nutarties dėl ieškovo atsisakymo ieškinio ar patvirtintos taikos sutarties, taip pat ar teismo žinioje nėra bylos dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4, 5 punktai) (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2011).
13. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškinį, yra pagrįsta ir teisėta. Pirmosios instancijos teismas nutartimi atsisakė priimti ieškinį remdamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktu, kuriame nustatyta, jog teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį.
14. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašo priteisti iš atsakovo Ž. M. 49147,77 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodo, kad 49147,77 Eur žalą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-3725-909/2022 priteista 30232,70 Eur skola, 1115,91 Eur delspinigiai, 4516,61 Eur palūkanos, 5650,50 Eur bylinėjimosi išlaidos pirmojoje instancijoje, 2314,65 Eur bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje, 22,40 Eur pašto išlaidos; taip pat pačios ieškovės patirtos 4598 Eur teisinės pagalbos išlaidos ir 697 Eur žyminis mokestis.
15. Byloje taip pat nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. spalio 18 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-3725-909/2022, kuriuo iš atsakovės D. M. ieškovei UAB „B. A.“ priteisė: 30232,70 Eur skolą, 1115,91 Eur delspinigius, 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo 2021 m. lapkričio 17 d. iki teismo sprendimo įvykdymo, 5650,50 Eur bylinėjimosi išlaidų; Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 24 d. nutartimi priteisė 2314,65 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.
16. Šiaulių miesto apylinkės teismas skundžiama 2023 m. liepos 21 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės D. M. ieškinį konstatavęs, kad ieškovė ieškiniu iš esmės kartoja civilinėje byloje Nr. e2-3725-909/2022 triplike nurodytas aplinkybes, kurias teismas jau yra ištyręs ir dėl kurių yra pasisakyta įsiteisėjusiame teismo sprendime; kad nenustačius nors vienos civilinės atsakomybės sąlygos, o šiuo atveju - neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo taikyti civilinės atsakomybės; kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu ieškovės argumentai dėl atsakovo neteisėtų veiksmų atmesti kaip nepagrįsti.
17. Apeliacinis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nagrinėjamu atveju iš dalies sutampa ieškinių faktinis pagrindas – (ne)teisėti atsakovo veiksmai. Tačiau apeliacinis teismas laiko pagrįstais apeliantės argumentus, kad pati savaime ši aplinkybė negali būti pagrindas atsisakyti priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.
18. Kasacinio teismo praktika, aiškinanti tapataus ieškinio (tapačios bylos) sampratą, yra gausi ir nuosekliai išplėtota. Ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą. Kasacinio teismo praktikoje išsamiai pasisakyta dėl tapataus ieškinio konstatavimo kriterijų (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2010; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2010; 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2011; 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2013; 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823/2019, 31 punktas; kt.).
19. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendžiant klausimą dėl šalių tapatumo svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje. Sprendžiant, ar ginčo šalys yra tapačios, esminę reikšmę turi ne jų formalus procesinis statusas, o tai, ar asmenys yra to paties materialiojo teisinio santykio, dėl kurio ginčą sprendė teismas, dalyviai. Dėl to šalių tapatumas konstatuotinas, pavyzdžiui, tuo atveju, kai tapatų ieškinio reikalavimą, ginčydamas teismo nustatytus materialiuosius teisinius santykius, buvęs atsakovas reiškia buvusiam ieškovui ar pan. (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-602/2013). Ginčo šalių tapatumas konstatuotinas ir tuo atveju, kai ieškinį reiškia ne ankstesnės bylos šalis, bet jos teisių perėmėja materialiajame teisiniame santykyje. Vadinasi, sprendžiant dėl ginčo šalių (ne)tapatumo esminę reikšmę turi ir dėl to turi būti vertinamas ne ginčo šalių formalus procesinis statusas, bet materialiojo teisinio santykio, kurio dalyviai buvo asmenys, kurių ginčą sprendė teismas, (ne)tapatumas (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2021, 42 punktas).
20. Šiuo atveju bylos šalys yra D. M. ir Ž. M.. UAB „B. A.“ šioje civilinėje byloje nėra įtraukta jokiu procesiniu statusu. Taigi, sugretinus civilinių bylų šalis, akivaizdu, kad jos nėra sutampančios. Vien dėl to ieškinys negali būti laikomas tapačiu tam, kuris nagrinėtas Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-3725-909/2022.
21. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio dalykas – tai ieškovo reikalavimas, kurį šis pareiškia atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Sprendžiant dėl ieškinio dalyko tapatumo būtina įvertinti reikalavimų turinį. Nustatant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, esantis teisminio nagrinėjimo objektu, ir gynybos būdas (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2007; 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2007; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2010; 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2013).
22. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad ieškinio faktinį pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas. CPK nustatytas reikalavimas ieškinyje nurodyti faktines aplinkybes, kurių pagrindu reiškiamas reikalavimas, bei šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau nereikalaujama, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-317-421/2019, 38 punktas). Reikalavimo tapatumas yra apibrėžiamas pagal šio reikalavimo dalyką ir faktinį pagrindą. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad įvertinti, koks yra ieškinio pagrindas ir dalykas, galima tik nustačius, ką iš tikrųjų ginčija ieškovas ir kokio teisinio rezultato jis siekia byloje pareikštame ieškinyje suformuluotais reikalavimais.
23. Apeliantė (ieškovė), nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, teigia, kad teismas nėra priėmęs sprendimo, kuriuo šalių ginčas dėl žalos atlyginimo būtų išnagrinėtas iš esmės. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovo Ž. M. 49147,77 Eur žalos atlyginimą. Ieškovė žalą kildina iš Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-3725-909/2022 2022 m. spalio 18 d. priimto sprendimo, kuriuo iš D. M. UAB „B. A.“ priteista 30232,70 Eur skola, 1115,91 Eur delspinigiai, palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos, taip pat prašo priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Esant šių aplinkybių visumai, darytina išvada, kad šioje byloje bei byloje dėl skolos priteisimo bylos nagrinėjimo dalykai yra skirtingi, kadangi įrodinėjamos ir nustatomos skirtingos materialinių reikalavimų patenkinimui būtinos teisinę reikšmę turinčios sąlygos, todėl nėra pagrindo konstatuoti ieškinių tapatumą.
24. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą, neturi pagrindo pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad įsiteisėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-3725-909/2022 yra priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
25. Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte atsisakymą priimti ieškinį reglamentuojančias teisės normas, todėl ginčijama nutartis naikintina. Apeliacinis teismas pažymi, jog ieškinio priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas (CPK 137 straipsnio 1 dalis). Apeliacinis teismas, nustatęs, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį konkrečiu pagrindu, panaikina pirmosios instancijos teismo nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoda pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
26. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. liepos 21 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.