Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, teismo šaukimu.

Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - Migracijos departamentas) išdavė Pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760215132 Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau - Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytais pagrindais t. y. tuo pagrindu, kad ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal profesiją (tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju), kuri yra įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje sąrašą, galiojusį nuo 2023-01-02 iki 2024-12-09 (toliau - Leidimas laikinai gyventi).

Migracijos departamentas 2024 m. lapkričio 7 d. priėmė sprendimą Nr. 24S250067, kuriuo nusprendė atsisakyti pakeisti Pareiškėjui Leidimą laikinai gyventi Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

Migracijos departamento Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas - priimtas: nenustačius visų bylai reikšmingų aplinkybių; nesurinkus pakankamai duomenų reikalingų Sprendimo išvadoms pagrįsti; pažeidžiant Pareiškėjo teisę būti išklausytam. Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau - VAĮ) VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose keliamų reikalavimų tokiam Sprendimui, ir gero administravimo principų.

Migracijos departamentas atsisakė pakeisti Pareiškėjui Leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad Pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui (Įstatymo 35 str. 1 d. 1 p.). Migracijos departamentas atsižvelgdamas į tai, kad Pareiškėjas 1994-2012 m. dirbo Baltarusijos Respublikos bankuose „Vitkombank“, „Belbiznesbank“ ir „Belinvestbank“ (toliau - Bankai) (kasininku, specialistu, vadovu, ekonomistu) padarė išvadą, kad ,,Darbas Baltarusijos Respublikos banke „ Belinvestbank “ reiškia, kad asmuo privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią, kartu tai reiškia, kad jis ir ateityje, gavęs leidimą laikinai gyventi, gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui, todėl tokio asmens gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

Migracijos departamentas nurodo, kad 2024-10-02 Valstybės saugumo departamentas pateikė išvadą Nr.18-9005, kurioje nurodyta, jog Pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, vadovavosi išskirtinai VSD pateikta bendro pobūdžio, formalia išvada ir savarankiškai, objektyviai ir visapusiškai neatliko vertinimo dėl galimos Pareiškėjo grėsmės nacionaliniam saugumui.

Pareiškėjas nutraukė darbo teisinius santykius su Banku daugiau, kaip prieš 12 metų. Pareiškėjas jokių ryšių nei su Banku, nei su jo darbuotojais nepalaiko t. y. visi ryšiai yra galutinai nutrūkę ir dėl to nebegali kelti jokios grėsmės.

Tuo labiau darbo teisiniai santykiai su Pareiškėju buvo nutraukti dėl to, kad Pareiškėjas nepritarė Banko vykdomai politikai, reformoms, kurios blogino darbo sąlygas, Pareiškėjas protestavo prieš vykdomą Banko darbo politiką. Pareiškėjas nebuvo lojalus Bankui dėl ko buvo atleistas iš darbo Banke. Todėl nėra pagrindo spręsti, kad buvęs darbdavys gali daryti nors menkiausią įtaką Pareiškėjui.

Vien aplinkybė, kad Pareiškėjas dirbo Banke prieš 12 metų, nenustačius jokių kitų reikšmingų faktų, negali būti pakankamas pagrindas vienareikšmiškai konstatuoti Pareiškėjo keliamos realios grėsmės egzistavimo tikimybės.

Migracijos departamentas nepagrįstai vertino, kad Pareiškėjo užimamos pareigos buvo reikšmingos. Pažymėtina, kad Pareiškėjas neužėmė aukštų pareigų, jo aukščiausios Banke užimtos pareigos - žemesnės grandies vadovas, Pareiškėjas dirbo išskirtinai tik su fiziniais asmeniniais, kurie mokėdavo komunalinius mokesčius, keisdavo valiutą, gaudavo darbo užmokestį ir kuriems buvo teikiamos panašaus pobūdžio, smulkios ir nereikšmingos paslaugos. Pareiškėjas neturėjo teisės dirbti su įslaptinta informacija, niekada nebendravo ir nebendradarbiavo su Baltarusijos žvalgybos tarnybomis ir/ar kitomis panašiomis institucijomis.

Pareiškėjas dar 2022-12-14 pateikė Migracijos departamentui duomenis apie buvusias darbovietes, įskaitant ir darbą Bankuose. Tačiau Pareiškėjo pateikti Migracijos departamentui duomenys apie buvusią darbovietę jokių įtarimų nesukėlė. Pareiškėjui išduotas Leidimas laikinai gyventi nebuvo panaikintas. Pažymėtina, kad Leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu Migracijos departamentas jokių naujų aplinkybių nenurodė ir nenustatė, nenustatė jokių Pareiškėjo neteisėtų veiksmų dėl ko neaišku, kuo remiantis, Migracijos departamentas tuos pačius Pareiškėjo pateiktus duomenis vertino skirtingai.

Migracijos departamentas padarė išvadą, kad Pareiškėjo pateikti atsakymai į kitus Klausimyno klausimus (pvz., asmeninė pozicija Klausimyno 10 ir 11 klausimų atsakymuose) nedaro įtakos ir nepaneigia keliamos grėsmės valstybės saugumui, nustatytos remiantis jo buvusiais darbiniais santykiais.

Sprendžiant dėl to, ar asmuo gali kelti grėsmę (realų ir faktinį pavojų), turi būti vertinamos visos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, o sprendimas turi būti priimamas atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą.

Migracijos departamento internetiniame tinklapyje 2022-12-05 viešai paskelbta informacija ,,Leidimų gyventi Lietuvoje ar nacionalinių vizų panorusiems Rusijos ir Baltarusijos piliečiams privaloma pildyti specialų klausimyną, o jame pateikta informacija turės lemiamos įtakos priimant sprendimus dėl tokių asmenų buvimo šalyje. Užsieniečiui atsisakius pildyti ar nepilnai užpildžius klausimyną, jo prašymas net nebus priimamas. Šį klausimyną Migracijos departamentas gali pateikti pildyti ir kitiems užsieniečiams.<...> Prievolė užpildyti klausimyną taikoma visiems Rusijos ir Baltarusijos piliečiams nuo 18 metų amžiaus, jei jie teiks prašymus išduoti ar pakeisti teisę gyventi Lietuvoje suteikiantį ar patvirtinantį dokumentą, įforminti naują leidimą laikinai gyventi arba išduoti nacionalinę vizą.<...> tai bus papildomas saugumo filtras, leisiantis operatyviau nustatyti užsieniečius, kurie dėl praeityje vykdytos savo veiklos ar ryšių su nedemokratiniais režimais gali kelti grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.

Remiantis Migracijos departamento viešai skelbiama informacija, visa Klausimyne pateikta informacija yra reikšminga ir ji visa turėjo būti vertinama priimant Sprendimą.

Tuo tarpu Migracijos departamentas priimdamas Sprendimą laikė nereikšminga Klausimyno 10 ir 11 punktuose Pareiškėjo nurodytą informaciją. Klausimyno 10 punkte nurodytas klausimas ,,Ar pritariate Rusijos federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje?” Pareiškėjas patvirtino, kad nepritaria.

Klausimyno 11 punkte nurodytas klausimas „Jūsų nuomone, kam priklauso Krymas?” Pareiškėjas atsakė, kad Ukrainai.

Taigi Klausimyno 10 ir 11 punktuose yra pateikiama reikšminga informacija - Pareiškėjo aiški ir nedviprasmiška pozicija nesutinkant, tiek su Rusijos, tiek ir su Baltarusijos vykdoma agresyvia politika.

Migracijos departamentas nevertino ir kitų reikšmingų aplinkybių, kad Pareiškėjas niekada netarnavo armijoje, neturi jokio karinio pasirengimo; kad į Baltarusiją Pareiškėjas grįžta išskirtinai dėl Baltarusijoje gyvenančios jo šeimos, žmonos ir vaikų.

Išdėstytų faktinių aplinkybių kontekste yra pagrindas konstatuoti, kad Migracijos departamentas nenustatė jokių faktų, kurie individualizuotai galėtų būti vertinami, kaip akivaizdūs, realūs požymiai sudarantys pagrindą spręsti, jog Pareiškėjas gali kelti ar kelią grėsmę nacionaliniam saugumui.

Įtarimai, kad Pareiškėjas gali kelti grėsmę nacionaliniam saugumui nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis ar konkrečia informacija, ir žemina jį, kaip žmogų, kuris nepalaiko Baltarusijos politinio režimo.

Migracijos departamentas prieš priimdamas Sprendimą nesudarė Pareiškėjui galimybių pasisakyti t. y. pažeidė Pareiškėjo teisę būti išklausytam (Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 41 str.) ir tai turėjo esminę reikšmę priimant neteisėtą ir nepagrįstą Sprendimą.

Iš bendrųjų gero administravimo principo įtvirtinamų imperatyvų taip pat kyla viešojo administravimo subjekto pareiga apklausti pareiškėją ir pareiškėjo teisė būti išklausytam prieš priimant viešojo administravimo subjektui sprendimą.

Teisę į gerą administravimą apima kiekvieno asmens teisę būti išklausytam prieš taikant bet kokią individualią jam nepalankią priemonę (Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 41 str.) ir teisę būti informuotam apie nustatytas faktines aplinkybes.

Migracijos departamentas neapklausė Pareiškėjo ir Pareiškėjas negalėjo apsiginti nuo jo atžvilgiu reiškiamų įtarimų.

Veiksminga suinteresuoto asmens teisė teikti argumentus ir įrodymus turi būti įgyvendinama prieš viešojo administravimo subjektui priimant administracinį aktą, ir jam turi būti suteikta pakankamai laiko pasirengti pateikti argumentus ar įrodymus dėl tokio akto.

Pareiškėjas nėra lojalus Baltarusijos režimui, priešingai jis pagal galimybes kovoja prieš Baltarusijos vykdomą politiką. 2020-08-16 Pareiškėjas dalyvavo mitinge dėl politinių kalinių išlaisvinimo.

Pareiškėjo Klausimyne išreikšta pozicija dėl Ukrainos palaikymo, smerkiamos Rusijos agresijos patvirtinama ir kitais Pareiškėjo veiksmais, fotografuojantis Lenkijos, demokratinės Baltarusijos, kurią naudoja opozicija prieš galiojantį režimą ir Ukrainos vėliavų fone. Tai Pareiškėjo valios išraiška, prieš Baltarusijos valdžią ir jos vykdomą politiką, už Europos Sąjungos šalių vykdomą politiką ir Ukrainą. Pažymėtina, kad dėl tokios fotografijos Pareiškėjui Baltarusijoje gali grėsti neigiamos pasekmės susijusios su laisvės atėmimu.

Pareiškėjas Vilniuje prie Baltarusijos ambasados 2022-02-24 išreiškė savo poziciją dėl Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą, A4 formate užrašęs žodžius „KARUI NE“, plakatą pakabino ant Baltarusijos ambasados tvoros.

Pareiškėjas prieš Migracijos departamentui priimant Sprendimą neturėjo galimybės pasiaiškinti, jo pozicija nebuvo išklausyta ir šios aplinkybės turėjo esminę reikšmę priimant nepagrįstą ir neteisėtą Sprendimą.

2024-10-02 Valstybės saugumo departamentas (toliau - VSD) pateikė išvadą Nr.18- 9005, kurioje nurodyta, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

Migracijos departamentas, įvertinęs visus duomenis, priėmė 2024-11-07 sprendimą Nr. 24S250067 atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Migracijos departamentas taip pat 2024-11-09 priėmė sprendimą Nr. 24S251715 panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir 2024-11-14 sprendimą Nr. 24S258346 uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus, nuo sprendimo priėmimo dienos, kurie nėra skundžiami nagrinėjamoje byloje.

Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.

Priešingai nei nurodoma skunde, Migracijos departamentas priimdamas ginčijamą sprendimą vadovavosi ne vien VSD išvada. Pastebėtina, kad prieš priimant ginčijamą sprendimą raštu per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (toliau - MIGRIS) buvo kreiptasi į pareiškėją, kad šis išsamiau paaiškintų kokiose pareigose dirbo, kokios buvo funkcijos, kodėl pasirinko darbą šiose įstaigose, kodėl vėliau nusprendė nutraukti darbo santykius, bei pateikti darbo knygelę. Papildomai priimant ginčijamą sprendimą buvo vertintos ir kitos aplinkybės susijusios su pareiškėju (klausimynas, buvimo Lietuvoje laikotarpis, ryšiai su Lietuva).

Nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad Migracijos departamentas, priešingai nei nurodo pareiškėjas, atliko savarankišką tyrimą visų turimų duomenų visumoje. Migracijos departamento atliktą vertinimą ir padarytą išvadą sustiprina ir kitos nustatytos aplinkybės: pareiškėjas Baltarusijos banke dirbo sąlyginai netrumpą laiko tarpą (18 metų), taip pat pareiškėjas įgijo specializuotą išsilavinimą šioje srityje (nurodė, kad baigė BSEU finansų ir kredito specialybę), t. y. jo pasirinktas darbas šioje sistemoje nebuvo atsitiktinis ir fragmentiškas, pareiškėjas nuolat buvo paaukštinamas. Mano, kad šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas buvo lojalus ir palankus asmuo, todėl jis gali būti vertinamas kaip Baltarusijos valdžiai patikimas asmuo, o susiklosčius tam tikroms aplinkybėms galintis vykdyti režimo užduotis.

Nesutinka ir su pareiškėjo skundo argumentu, kad ginčijamame sprendime nėra pakankamai duomenų, pagrindžiančių pareiškėjo keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui realumą ir akivaizdumą. Visų pirma pagal jau suformuotą teismų praktiką grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant atliktus veiksmus (žr., pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858- 1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016, 2019 m. spalio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-5322-520/2019 ir kt.). Šiuo atveju pakanka patikrinti, ar buvo pagrindas daryti išvadą apie tai, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje gali kelti grėsmę (žr. LVAT 2010-06-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2019-07-10 nutartis administracinė byla Nr. eA-4603-629/2019 ir joje nurodytas EŽTT 2008­04-24 sprendimas byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją (pareiškimo Nr. 1365/07). Antra, toks reikalavimas yra pernelyg aukštas įrodinėjimo standartas tokios kategorijos bylai. Jeigu kompetentingos institucijos turėtų įrodymų apie pareiškėjo atliekamus veiksmus, tuomet būtų sprendžiama apie jo baudžiamąją atsakomybę, o ne apie galimą grėsmę valstybės saugumui. Atsižvelgiant į pareiškėjo darbo trukmę, jo lojalumą ir palankumą, tikėtina, kad jis iki šiol gali palaikyti ryšius su Baltarusijoje likusiais kolegomis ir tai yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad toks ryšių palaikymas gali suponuoti pareiškėjo pažeidžiamumą, kartu ir realią tikimybę kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams.

Naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad lojalumo Rusijos / Baltarusijos valdžiai reikalavimas yra taikomas visiems asmenims, dirbantiems / tarnaujantiems Rusijos / Baltarusijos valstybinėse institucijose, nepriklausomai nuo jų einamų pareigų ar vykdomų funkcijų, o net ir neaukštos kvalifikacijos pareigos pripažįstamos keliančiomis grėsmę Lietuvos valstybės saugumui (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2103-415/2023, 2023 m. rugsėjo 6 d. sprendimą byloje Nr. eA-2117-1188/2023, 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartį byloje Nr. eA-2023- 415/2023, 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartį byloje Nr. eA-2156-629/2023, 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartį byloje Nr. eA-2006-520/2023, 2023 m. birželio 28 d. nutartį byloje Nr. eA-1949-815/2023 ir kt.).

Faktinė aplinkybė, kad kompetentingų institucijų nustatyti ryšiai, suponuojantys pareiškėjo pažeidžiamumą ir galimą grėsmę valstybės saugumui, yra nutolę laiko požiūriu nuo sprendimų, susijusių su pareiškėjo teisine padėtimi Lietuvos Respublikoje, priėmimo, savaime neeliminuoja teisinės išvados dėl pareiškėjo potencialios grėsmės valstybės saugumui pagrįstumo. Pareiškėjo ryšiai buvo ir turėjo būti vertinami pagal ginčijamų sprendimų metu nustatytas aplinkybes, kadangi šiuo metu susiklosčiusiame geopolitiniame kontekste šie ryšiai gali aktualizuotis, pareiškėjo kilmės valstybės žvalgybos bei saugumo tarnyboms potencialiai siekiant verbuoti pareiškėją, taip sukeliant grėsmę Lietuvos Respublikos valstybės saugumui, nepaisant to, jog nuo šių ryšių susiformavimo ar aktualumo praėjo tam tikras laiko tarpas.

Vien faktas, kad pareiškėjo ankstesnės darbo vietos galimai nebuvo susijusios su politika ar valstybės veikla, o šiuo metu pareiškėjas tokių pareigų nebeužima, savaime nereiškia, kad jis ryšių su rėžimui lojaliais asmenimis neturėjo, ar kad jo ryšiai yra nutrūkę (ir neatsinaujins) ir jis nebegali kelti grėsmės. Pažymėtina, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas, vertinama potenciali grėsmė valstybės saugumui, todėl nagrinėjamu atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjos atlikti veiksmai (pareiškėjos ankstesnis darbas Baltarusijos įmonėje „Belinvestbank“) Valstybės saugumo departamento surinktos informacijos kontekste gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Šios aplinkybės byloje nepaneigtos. Byloje taip pat nepaneigta Valstybės saugumo departamento nurodyta valstybės institucijose dirbančių asmenų lojalumo pareiga. Tokia išvada darytina ir atsižvelgus į aktualią teismų praktiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. balandžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1461- 520/2023; 2023 m. birželio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1824-525/2023; 2024 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1139-552/2024; 2024 m. kovo 13 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-1259-492/2024; 2024 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1254-822/2024; 2024 m. kovo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA- 1300-525/2024).

Atmestini pareiškėjo skundo teiginiai, kad neva buvo pažeista jo teisė būti išklausytam, kaip nepagrįsti. Pareiškėjas nepaaiškina, kokias aplinkybes jis būtų nurodęs ir kokius papildomus įrodymus būtų pateikęs Migracijos departamentui, t. y. įrodymus, kurie būtų galėję lemti kitokio pobūdžio sprendimo dėl leidimo laikinai gyventi. Pareiškėjas taip pat nenurodo tokio pobūdžio aplinkybių, kurios leistų kitaip įvertinti ginčijamo sprendimo motyvus ar duotų pagrindą spręsti, kad priimant ginčijamą sprendimą buvo pažeisti pareiškėjo nurodyti viešojo administravimo principai ar teisės aktų reikalavimai. Apklausa nėra savitikslė (žr. LVAT 2023-08-13 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2023- 415/2023 ). Galiausiai, pareiškėjas daugiau nenurodė jokių aplinkybių, kurių Migracijos departamentas nebūtų įvertinęs.

Pažymėtina, kad aplinkybė, jog pareiškėjui anksčiau buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, neatima iš VSD teisės reikšmingas pareiškėjo biografijos aplinkybes vėliau įvertinti kaip keliančias grėsmę nacionaliniam saugumui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2087- 968/2023). Taip pat minėta aplinkybė nereiškia, kad pareiškėjas turėjo teisėtą pagrindą (teisėtą lūkestį) tikėtis, jog jam bus išduotas (pakeistas) leidimas laikinai gyventi Įstatyme įtvirtintais pagrindais.

Galiausiai pastebėtina, kad pareiškėjas turėdamas leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje reguliariai grįždavo į Baltarusiją, o tokie reguliarūs vizitai į Baltarusiją gali būti interpretuojami kaip pažeidžiamumo veiksnys, atsižvelgiant į šios šalies vykdomą politiką ir tarptautinius veiksmus, kurie prieštarauja Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams. Kontaktų užmezgimas su Baltarusijos žvalgybos tarnybomis ar kitomis institucijomis galėtų būti inicijuotas naudojant įvairias poveikio priemones – nuo subtilių bandymų rinkti informaciją iki tiesioginio spaudimo ar šantažo. Tokie ryšiai, net jei jie užmezgami asmeniui nežinant arba prieš jo valią, gali kelti grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, nes padidina tikimybę, kad pareiškėjas taps Baltarusijos interesų vykdytojas, sąmoningai ar nesąmoningai prisidėdamas prie veiksmų, kurie prieštarauja Lietuvos Respublikos interesams. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo vykimas į Baltarusiją, nepriklausomai nuo vykimo priežasčių ar dažnumo, turi būti vertinamas kaip reikšmingas veiksnys, galintis kelti riziką nacionaliniam saugumui, todėl būtina užtikrinti, kad šios aplinkybės būtų tinkamai įvertintos sprendžiant dėl asmens teisės gyventi Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamento vertinimu, šios aplinkybės tik patvirtina Valstybės saugumo departamento nustatytą pareiškėjo grėsmę Lietuvos valstybės saugumui bei faktą, jog pareiškėjas palaiko tamprius ryšius su Baltarusijoje gyvenančiais asmenimis ir dažnai grįžta į kilmės šalį. Tokios praktikos šiuo klausimu laikosi ir teismų praktikoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 13 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA1259-492/2024; 2024 rugpjūčio 7 d. nutartis adm. byloje Nr. eA-1950-575/2024 ir kt.

Mano, kad Migracijos departamentas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, teisės normos buvo pritaikytos tinkamai, ginčijamame sprendime motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, paremtas surinktais duomenimis, todėl prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Baltarusijos bankų sektorius yra labai koncentruotas, o valstybiniai bankai tiesiogiai ar netiesiogiai finansuoja arba vykdo veiklą Baltarusijos vyriausybės vardu. Europos Sąjunga, reaguodama į Baltarusijos įsitraukimą į Rusijos agresiją prieš Ukrainą, Baltarusijos bankui „Belinvestbank“ įvedė sankcijas (nuo 2022 m. birželio 14 d.) (ketvirta pagal dydį finansų įstaiga Baltarusijoje). 2022 m. įvestos ir Ukrainos, JAV, Japonijos sankcijos. Minėtam juridiniam asmeniui buvo uždrausta teikti specializuotas finansinių pranešimų paslaugas. Draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai prekiauti perleidžiamais vertybiniais popieriais ir pinigų rinkos priemonėmis, kurias išleido „Belinvestbank“, draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai sudaryti sandorius su „Belinvestbank“.

Pareiškėjo darbas Baltarusijos strateginio sektoriaus įmonėje kelia kontržvalgybinių rizikų. Baltarusijos valstybines ir privačias įmones, veikiančias strateginiuose ekonomikos sektoriuose, kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos tarnybos: jos komandiruoja žvalgybos pareigūnus į strategines įmones dirbti su priedanga, žvalgybos užduotims atlikti verbuoja šių įmonių darbuotojus. Strateginių įmonių ir jų darbuotojų ryšiai užsienyje išnaudojami rinkti žvalgybos informaciją apie užsienio valstybių politiką, ekonomiką, kuriamas naujausias technologijas. Atsižvelgiant į Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklos metodus, tikėtina, kad Pareiškėjas, dirbdamas „Belinvestbank“, turėjo ryšių su Baltarusijos žvalgybos tarnybomis, kurios gali mėginti jais pasinaudoti, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinį saugumą.

VSD turimais duomenimis, Pareiškėjas periodiškai vyksta į Baltarusiją, o tai gali kelti papildomas rizikas ir sudaro palankias sąlygas Baltarusijos žvalgybos tarnyboms užmegzti kontaktus. VSD vertinimu, Pareiškėjui išdavus leidimą gyventi Lietuvoje jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo.

Pažymi, kad grėsmių valstybės saugumui vertinimas priklauso kiekvienos iš ES valstybių narių diskrecijai. Valstybės saugumas yra esminę reikšmę turinti vertybė, svarbi visuomenei. Grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Šiuo atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjos eitos pareigos (atitinkamai, ir ryšiai) Baltarusijos valstybinėje institucijoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Pagal LVAT praktiką darbas Rusijos/Baltarusijos valstybinėse institucijose yra pripažįstamas pakankamu faktiniu pagrindu užsieniečio grėsmei Lietuvos valstybės saugumui konstatuoti.