- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-02-12
- Bylos Nr.
- eI2-4974-621/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-06766-2024-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Žanas Kubeckas, Rasa Milvydaitė, Deimantė Andrulytė
- Pareiškėjas
- S. A.
- Atsakovas
- Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento
Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Deimantės Andrulytės, Žano Kubecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rasos Milvydaitės,
atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Agatai Ulevič,
nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas S. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2024 m. lapkričio 7 d. sprendimą Nr. 24S250067, kuriuo atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi (toliau – ir Sprendimas).
Trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, teismo šaukimu.
Šalies argumentai
Pareiškėjas ir jo atstovė skunde bei teismo posėdyje nurodė, kad Baltarusijos Respublikos pilietis S. A. atvyko į Lietuvos Respubliką 2021-12-15 – 2022-12-09 pagal galiojusią nacionalinę vizą darbo pagrindu. Pareiškėjas atvyko į Lietuvą darbo tikslu. Pareiškėjas pradėjo dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju UAB „cargoGO Logistics“, pagal 2021-10-29 sudarytą darbo sutartį Nr. 2043 nuo 2022-02-01 iki 2022-12-09; pagal 2023-01-12 sudarytą darbo sutartį Nr. 2759 nuo 2023-01-13 iki 2023-04-12, vėliau Pareiškėjas pakeitė darbdavį ir pagal 2024-04-18 sudarytą darbo sutartį Nr. 307 dirbo LKW Express24 UAB tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju.
Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - Migracijos departamentas) išdavė Pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760215132 Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau - Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytais pagrindais t. y. tuo pagrindu, kad ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal profesiją (tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju), kuri yra įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje sąrašą, galiojusį nuo 2023-01-02 iki 2024-12-09 (toliau - Leidimas laikinai gyventi).
Šalies argumentai
Pareiškėjas pateikė Migracijos departamentui prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi.
Migracijos departamentas 2024 m. lapkričio 7 d. priėmė sprendimą Nr. 24S250067, kuriuo nusprendė atsisakyti pakeisti Pareiškėjui Leidimą laikinai gyventi Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.
Migracijos departamento Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas - priimtas: nenustačius visų bylai reikšmingų aplinkybių; nesurinkus pakankamai duomenų reikalingų Sprendimo išvadoms pagrįsti; pažeidžiant Pareiškėjo teisę būti išklausytam. Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau - VAĮ) VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose keliamų reikalavimų tokiam Sprendimui, ir gero administravimo principų.
Migracijos departamentas atsisakė pakeisti Pareiškėjui Leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad Pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui (Įstatymo 35 str. 1 d. 1 p.). Migracijos departamentas atsižvelgdamas į tai, kad Pareiškėjas 1994-2012 m. dirbo Baltarusijos Respublikos bankuose „Vitkombank“, „Belbiznesbank“ ir „Belinvestbank“ (toliau - Bankai) (kasininku, specialistu, vadovu, ekonomistu) padarė išvadą, kad ,,Darbas Baltarusijos Respublikos banke „ Belinvestbank “ reiškia, kad asmuo privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią, kartu tai reiškia, kad jis ir ateityje, gavęs leidimą laikinai gyventi, gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui, todėl tokio asmens gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
Migracijos departamentas nurodo, kad 2024-10-02 Valstybės saugumo departamentas pateikė išvadą Nr.18-9005, kurioje nurodyta, jog Pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, vadovavosi išskirtinai VSD pateikta bendro pobūdžio, formalia išvada ir savarankiškai, objektyviai ir visapusiškai neatliko vertinimo dėl galimos Pareiškėjo grėsmės nacionaliniam saugumui.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad, <...>. Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali. <...> sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmė valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai - pagrindas atsisakyti išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Sprendimas grindžiamas bendro pobūdžio, formaliais ir deklaratyviais teiginiais. Nei Migracijos departamentas, nei VSD jokių individualių Pareiškėjo veiksmų, kurie pagrįstų realią ar pakankamai pagrįstą grėsmę valstybės saugumui, nenustatė.
Tiek VSD, tiek ir Migracijos departamento padaryta išvada, kad Pareiškėjo buvimas Lietuvoje gali kelti grėsmę nacionaliniam saugumui, yra formali ir grindžiama išskirtinai vienintele aplinkybe, jog Pareiškėjas 1994-2012 m. dirbo Baltarusijos Respublikos bankuose „Vitkombank“, „Belbiznesbank“ „Belinvestbank“ (toliau - Bankas) (kasininku, specialistu, vadovu, ekonomistu).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, jog Departamentas turi teisę vadovautis VSD išvada dėl pareiškėjo grėsmės vertinimo, tačiau Departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, jį turi pagrįsti objektyviais duomenimis <...>. Sprendžiant dėl to, ar asmuo gali kelti grėsmę (realų ir faktinį pavojų), turi būti vertinamos visos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, o sprendimas turi būti priimamas atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą bei laikantis proporcingumo principo. Departamentas turi vertinti kiekvieną individualią situaciją ir spręsti, ar užsieniečiui ketinamais taikyti apribojimais nebus pažeistas minėtas proporcingumo principas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra nurodęs, kad Departamentas vertindamas ar asmuo kelia grėsmę valstybės saugumui, neturėtų automatiškai šios išvados perkelti į Sprendimą, o, būdamas viešojo administravimo subjektas, turi, atsižvelgdamas į nustatytų aplinkybių visumą, tarp kurių yra ne tik Valstybės saugumo departamento išvada, bet ir su pareiškėju susijusios individualios aplinkybės, atlikti savo vertinimą ir padaryti savarankišką išvadą, ar pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui.
Migracijos departamentas turi visapusiškai įvertinti papildomas aplinkybes, kurios jam žinomos apie pareiškėją (šeima, darbas, gyvenimo trukmė Lietuvoje, padaryti pažeidimai), ir tik jas sistemiškai įvertinęs, gali daryti išvadą apie pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui realumą. Be to, išvada apie asmens grėsmę valstybės saugumui turi būti daroma ypač apdairiai, turi būti argumentuota bei motyvuota, proporcinga, o ne formali.
Migracijos departamentas individualiai neįvertino Pareiškėjo situacijos dėl ko nepagrįstai vertino Pareiškėjo keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui rizikos pasireiškimo tikimybę dėl kelių priežasčių.
Migracijos departamentas rėmėsi išskirtinai VSD išvada, kuri be kita ko grindžiama bendro pobūdžio teiginiais apie Baltarusijos vykdomą politiką ir Baltarusijos žvalgybos darbo strategiją. VSD daromos prielaidos dėl Pareiškėjo grėsmės nacionaliniam saugumui nepagrindžiamos jokiais objektyviais duomenimis ar nustatytais individualiais Pareiškėjo veiksmais, kurių pagrindu būtų galima daryti pakankamai pagrįstą išvadą, kad Pareiškėjo buvimas Lietuvoje galėtų kelti grėsmę nacionaliniam saugumui.
Gero administravimo principas reikalauja, jog užsieniečio prašymas nebūtų nagrinėjamas tik siaurai formaliai.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą akcentavo, kad, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga - turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti.
Migracijos departamentas neįvertino Pareiškėjo darbo teisinių santykių nutraukimo laiko atžvilgiu ir darbo nutraukimo pagrindų.
Pareiškėjas nutraukė darbo teisinius santykius su Banku daugiau, kaip prieš 12 metų. Pareiškėjas jokių ryšių nei su Banku, nei su jo darbuotojais nepalaiko t. y. visi ryšiai yra galutinai nutrūkę ir dėl to nebegali kelti jokios grėsmės.
Tuo labiau darbo teisiniai santykiai su Pareiškėju buvo nutraukti dėl to, kad Pareiškėjas nepritarė Banko vykdomai politikai, reformoms, kurios blogino darbo sąlygas, Pareiškėjas protestavo prieš vykdomą Banko darbo politiką. Pareiškėjas nebuvo lojalus Bankui dėl ko buvo atleistas iš darbo Banke. Todėl nėra pagrindo spręsti, kad buvęs darbdavys gali daryti nors menkiausią įtaką Pareiškėjui.
Vien aplinkybė, kad Pareiškėjas dirbo Banke prieš 12 metų, nenustačius jokių kitų reikšmingų faktų, negali būti pakankamas pagrindas vienareikšmiškai konstatuoti Pareiškėjo keliamos realios grėsmės egzistavimo tikimybės.
Migracijos departamentas nepagrįstai vertino, kad Pareiškėjo užimamos pareigos buvo reikšmingos. Pažymėtina, kad Pareiškėjas neužėmė aukštų pareigų, jo aukščiausios Banke užimtos pareigos - žemesnės grandies vadovas, Pareiškėjas dirbo išskirtinai tik su fiziniais asmeniniais, kurie mokėdavo komunalinius mokesčius, keisdavo valiutą, gaudavo darbo užmokestį ir kuriems buvo teikiamos panašaus pobūdžio, smulkios ir nereikšmingos paslaugos. Pareiškėjas neturėjo teisės dirbti su įslaptinta informacija, niekada nebendravo ir nebendradarbiavo su Baltarusijos žvalgybos tarnybomis ir/ar kitomis panašiomis institucijomis.
Pareiškėjas dar 2022-12-14 pateikė Migracijos departamentui duomenis apie buvusias darbovietes, įskaitant ir darbą Bankuose. Tačiau Pareiškėjo pateikti Migracijos departamentui duomenys apie buvusią darbovietę jokių įtarimų nesukėlė. Pareiškėjui išduotas Leidimas laikinai gyventi nebuvo panaikintas. Pažymėtina, kad Leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu Migracijos departamentas jokių naujų aplinkybių nenurodė ir nenustatė, nenustatė jokių Pareiškėjo neteisėtų veiksmų dėl ko neaišku, kuo remiantis, Migracijos departamentas tuos pačius Pareiškėjo pateiktus duomenis vertino skirtingai.
Migracijos departamentas padarė išvadą, kad Pareiškėjo pateikti atsakymai į kitus Klausimyno klausimus (pvz., asmeninė pozicija Klausimyno 10 ir 11 klausimų atsakymuose) nedaro įtakos ir nepaneigia keliamos grėsmės valstybės saugumui, nustatytos remiantis jo buvusiais darbiniais santykiais.
Sprendžiant dėl to, ar asmuo gali kelti grėsmę (realų ir faktinį pavojų), turi būti vertinamos visos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, o sprendimas turi būti priimamas atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą.
Migracijos departamento internetiniame tinklapyje 2022-12-05 viešai paskelbta informacija ,,Leidimų gyventi Lietuvoje ar nacionalinių vizų panorusiems Rusijos ir Baltarusijos piliečiams privaloma pildyti specialų klausimyną, o jame pateikta informacija turės lemiamos įtakos priimant sprendimus dėl tokių asmenų buvimo šalyje. Užsieniečiui atsisakius pildyti ar nepilnai užpildžius klausimyną, jo prašymas net nebus priimamas. Šį klausimyną Migracijos departamentas gali pateikti pildyti ir kitiems užsieniečiams.<...> Prievolė užpildyti klausimyną taikoma visiems Rusijos ir Baltarusijos piliečiams nuo 18 metų amžiaus, jei jie teiks prašymus išduoti ar pakeisti teisę gyventi Lietuvoje suteikiantį ar patvirtinantį dokumentą, įforminti naują leidimą laikinai gyventi arba išduoti nacionalinę vizą.<...> tai bus papildomas saugumo filtras, leisiantis operatyviau nustatyti užsieniečius, kurie dėl praeityje vykdytos savo veiklos ar ryšių su nedemokratiniais režimais gali kelti grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.
Remiantis Migracijos departamento viešai skelbiama informacija, visa Klausimyne pateikta informacija yra reikšminga ir ji visa turėjo būti vertinama priimant Sprendimą.
Tuo tarpu Migracijos departamentas priimdamas Sprendimą laikė nereikšminga Klausimyno 10 ir 11 punktuose Pareiškėjo nurodytą informaciją. Klausimyno 10 punkte nurodytas klausimas ,,Ar pritariate Rusijos federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje?” Pareiškėjas patvirtino, kad nepritaria.
Klausimyno 11 punkte nurodytas klausimas „Jūsų nuomone, kam priklauso Krymas?” Pareiškėjas atsakė, kad Ukrainai.
Taigi Klausimyno 10 ir 11 punktuose yra pateikiama reikšminga informacija - Pareiškėjo aiški ir nedviprasmiška pozicija nesutinkant, tiek su Rusijos, tiek ir su Baltarusijos vykdoma agresyvia politika.
Migracijos departamentas nevertino ir kitų reikšmingų aplinkybių, kad Pareiškėjas niekada netarnavo armijoje, neturi jokio karinio pasirengimo; kad į Baltarusiją Pareiškėjas grįžta išskirtinai dėl Baltarusijoje gyvenančios jo šeimos, žmonos ir vaikų.
Išdėstytų faktinių aplinkybių kontekste yra pagrindas konstatuoti, kad Migracijos departamentas nenustatė jokių faktų, kurie individualizuotai galėtų būti vertinami, kaip akivaizdūs, realūs požymiai sudarantys pagrindą spręsti, jog Pareiškėjas gali kelti ar kelią grėsmę nacionaliniam saugumui.
Įtarimai, kad Pareiškėjas gali kelti grėsmę nacionaliniam saugumui nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis ar konkrečia informacija, ir žemina jį, kaip žmogų, kuris nepalaiko Baltarusijos politinio režimo.
Migracijos departamentas prieš priimdamas Sprendimą nesudarė Pareiškėjui galimybių pasisakyti t. y. pažeidė Pareiškėjo teisę būti išklausytam (Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 41 str.) ir tai turėjo esminę reikšmę priimant neteisėtą ir nepagrįstą Sprendimą.
Iš bendrųjų gero administravimo principo įtvirtinamų imperatyvų taip pat kyla viešojo administravimo subjekto pareiga apklausti pareiškėją ir pareiškėjo teisė būti išklausytam prieš priimant viešojo administravimo subjektui sprendimą.
Teisę į gerą administravimą apima kiekvieno asmens teisę būti išklausytam prieš taikant bet kokią individualią jam nepalankią priemonę (Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 41 str.) ir teisę būti informuotam apie nustatytas faktines aplinkybes.
Migracijos departamentas neapklausė Pareiškėjo ir Pareiškėjas negalėjo apsiginti nuo jo atžvilgiu reiškiamų įtarimų.
Veiksminga suinteresuoto asmens teisė teikti argumentus ir įrodymus turi būti įgyvendinama prieš viešojo administravimo subjektui priimant administracinį aktą, ir jam turi būti suteikta pakankamai laiko pasirengti pateikti argumentus ar įrodymus dėl tokio akto.
Pareiškėjas nėra lojalus Baltarusijos režimui, priešingai jis pagal galimybes kovoja prieš Baltarusijos vykdomą politiką. 2020-08-16 Pareiškėjas dalyvavo mitinge dėl politinių kalinių išlaisvinimo.
Pareiškėjo Klausimyne išreikšta pozicija dėl Ukrainos palaikymo, smerkiamos Rusijos agresijos patvirtinama ir kitais Pareiškėjo veiksmais, fotografuojantis Lenkijos, demokratinės Baltarusijos, kurią naudoja opozicija prieš galiojantį režimą ir Ukrainos vėliavų fone. Tai Pareiškėjo valios išraiška, prieš Baltarusijos valdžią ir jos vykdomą politiką, už Europos Sąjungos šalių vykdomą politiką ir Ukrainą. Pažymėtina, kad dėl tokios fotografijos Pareiškėjui Baltarusijoje gali grėsti neigiamos pasekmės susijusios su laisvės atėmimu.
Pareiškėjas Vilniuje prie Baltarusijos ambasados 2022-02-24 išreiškė savo poziciją dėl Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą, A4 formate užrašęs žodžius „KARUI NE“, plakatą pakabino ant Baltarusijos ambasados tvoros.
Pareiškėjas prieš Migracijos departamentui priimant Sprendimą neturėjo galimybės pasiaiškinti, jo pozicija nebuvo išklausyta ir šios aplinkybės turėjo esminę reikšmę priimant nepagrįstą ir neteisėtą Sprendimą.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir jo atstovė atsiliepime bei teismo posėdyje nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nurodė, kad 2024-08-20 pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau - Įstatymas) 40 str. 1 d. 4 p. ir 44 str. 1 d. 2 p. nustatytu pagrindu. Pildydamas klausimyną pareiškėjas nurodė, kad 1994-2012 m. dirbo Baltarusijos Respublikos banke „Belinvestbank“.
2024-10-02 Valstybės saugumo departamentas (toliau - VSD) pateikė išvadą Nr.18- 9005, kurioje nurodyta, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
Migracijos departamentas, įvertinęs visus duomenis, priėmė 2024-11-07 sprendimą Nr. 24S250067 atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Migracijos departamentas taip pat 2024-11-09 priėmė sprendimą Nr. 24S251715 panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir 2024-11-14 sprendimą Nr. 24S258346 uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus, nuo sprendimo priėmimo dienos, kurie nėra skundžiami nagrinėjamoje byloje.
Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.
Priešingai nei nurodoma skunde, Migracijos departamentas priimdamas ginčijamą sprendimą vadovavosi ne vien VSD išvada. Pastebėtina, kad prieš priimant ginčijamą sprendimą raštu per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (toliau - MIGRIS) buvo kreiptasi į pareiškėją, kad šis išsamiau paaiškintų kokiose pareigose dirbo, kokios buvo funkcijos, kodėl pasirinko darbą šiose įstaigose, kodėl vėliau nusprendė nutraukti darbo santykius, bei pateikti darbo knygelę. Papildomai priimant ginčijamą sprendimą buvo vertintos ir kitos aplinkybės susijusios su pareiškėju (klausimynas, buvimo Lietuvoje laikotarpis, ryšiai su Lietuva).
Nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad Migracijos departamentas, priešingai nei nurodo pareiškėjas, atliko savarankišką tyrimą visų turimų duomenų visumoje. Migracijos departamento atliktą vertinimą ir padarytą išvadą sustiprina ir kitos nustatytos aplinkybės: pareiškėjas Baltarusijos banke dirbo sąlyginai netrumpą laiko tarpą (18 metų), taip pat pareiškėjas įgijo specializuotą išsilavinimą šioje srityje (nurodė, kad baigė BSEU finansų ir kredito specialybę), t. y. jo pasirinktas darbas šioje sistemoje nebuvo atsitiktinis ir fragmentiškas, pareiškėjas nuolat buvo paaukštinamas. Mano, kad šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas buvo lojalus ir palankus asmuo, todėl jis gali būti vertinamas kaip Baltarusijos valdžiai patikimas asmuo, o susiklosčius tam tikroms aplinkybėms galintis vykdyti režimo užduotis.
Nesutinka ir su pareiškėjo skundo argumentu, kad ginčijamame sprendime nėra pakankamai duomenų, pagrindžiančių pareiškėjo keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui realumą ir akivaizdumą. Visų pirma pagal jau suformuotą teismų praktiką grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant atliktus veiksmus (žr., pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858- 1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016, 2019 m. spalio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-5322-520/2019 ir kt.). Šiuo atveju pakanka patikrinti, ar buvo pagrindas daryti išvadą apie tai, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje gali kelti grėsmę (žr. LVAT 2010-06-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2019-07-10 nutartis administracinė byla Nr. eA-4603-629/2019 ir joje nurodytas EŽTT 200804-24 sprendimas byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją (pareiškimo Nr. 1365/07). Antra, toks reikalavimas yra pernelyg aukštas įrodinėjimo standartas tokios kategorijos bylai. Jeigu kompetentingos institucijos turėtų įrodymų apie pareiškėjo atliekamus veiksmus, tuomet būtų sprendžiama apie jo baudžiamąją atsakomybę, o ne apie galimą grėsmę valstybės saugumui. Atsižvelgiant į pareiškėjo darbo trukmę, jo lojalumą ir palankumą, tikėtina, kad jis iki šiol gali palaikyti ryšius su Baltarusijoje likusiais kolegomis ir tai yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad toks ryšių palaikymas gali suponuoti pareiškėjo pažeidžiamumą, kartu ir realią tikimybę kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams.
Naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad lojalumo Rusijos / Baltarusijos valdžiai reikalavimas yra taikomas visiems asmenims, dirbantiems / tarnaujantiems Rusijos / Baltarusijos valstybinėse institucijose, nepriklausomai nuo jų einamų pareigų ar vykdomų funkcijų, o net ir neaukštos kvalifikacijos pareigos pripažįstamos keliančiomis grėsmę Lietuvos valstybės saugumui (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2103-415/2023, 2023 m. rugsėjo 6 d. sprendimą byloje Nr. eA-2117-1188/2023, 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartį byloje Nr. eA-2023- 415/2023, 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartį byloje Nr. eA-2156-629/2023, 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartį byloje Nr. eA-2006-520/2023, 2023 m. birželio 28 d. nutartį byloje Nr. eA-1949-815/2023 ir kt.).
Faktinė aplinkybė, kad kompetentingų institucijų nustatyti ryšiai, suponuojantys pareiškėjo pažeidžiamumą ir galimą grėsmę valstybės saugumui, yra nutolę laiko požiūriu nuo sprendimų, susijusių su pareiškėjo teisine padėtimi Lietuvos Respublikoje, priėmimo, savaime neeliminuoja teisinės išvados dėl pareiškėjo potencialios grėsmės valstybės saugumui pagrįstumo. Pareiškėjo ryšiai buvo ir turėjo būti vertinami pagal ginčijamų sprendimų metu nustatytas aplinkybes, kadangi šiuo metu susiklosčiusiame geopolitiniame kontekste šie ryšiai gali aktualizuotis, pareiškėjo kilmės valstybės žvalgybos bei saugumo tarnyboms potencialiai siekiant verbuoti pareiškėją, taip sukeliant grėsmę Lietuvos Respublikos valstybės saugumui, nepaisant to, jog nuo šių ryšių susiformavimo ar aktualumo praėjo tam tikras laiko tarpas.
Šalies argumentai
Pareiškėjo nurodomos aplinkybės, kad jis netarnavo, neturi karinio laipsnio ir pan., yra teisiškai nereikšmingos nagrinėjamai bylai. Pažymi, kad priimant ginčijamą sprendimą buvo vertinamos susijusios su pareiškėjo jau egzistuojančiais veiksmais (darbo santykiai, ryšiai ir pan.), o VSD atliko asmens grėsmės vertinimą nukreiptą į ateitį atsižvelgiant į turimus duomenis.
Vien faktas, kad pareiškėjo ankstesnės darbo vietos galimai nebuvo susijusios su politika ar valstybės veikla, o šiuo metu pareiškėjas tokių pareigų nebeužima, savaime nereiškia, kad jis ryšių su rėžimui lojaliais asmenimis neturėjo, ar kad jo ryšiai yra nutrūkę (ir neatsinaujins) ir jis nebegali kelti grėsmės. Pažymėtina, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas, vertinama potenciali grėsmė valstybės saugumui, todėl nagrinėjamu atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjos atlikti veiksmai (pareiškėjos ankstesnis darbas Baltarusijos įmonėje „Belinvestbank“) Valstybės saugumo departamento surinktos informacijos kontekste gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Šios aplinkybės byloje nepaneigtos. Byloje taip pat nepaneigta Valstybės saugumo departamento nurodyta valstybės institucijose dirbančių asmenų lojalumo pareiga. Tokia išvada darytina ir atsižvelgus į aktualią teismų praktiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. balandžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1461- 520/2023; 2023 m. birželio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1824-525/2023; 2024 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1139-552/2024; 2024 m. kovo 13 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-1259-492/2024; 2024 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1254-822/2024; 2024 m. kovo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA- 1300-525/2024).
Atmestini pareiškėjo skundo teiginiai, kad neva buvo pažeista jo teisė būti išklausytam, kaip nepagrįsti. Pareiškėjas nepaaiškina, kokias aplinkybes jis būtų nurodęs ir kokius papildomus įrodymus būtų pateikęs Migracijos departamentui, t. y. įrodymus, kurie būtų galėję lemti kitokio pobūdžio sprendimo dėl leidimo laikinai gyventi. Pareiškėjas taip pat nenurodo tokio pobūdžio aplinkybių, kurios leistų kitaip įvertinti ginčijamo sprendimo motyvus ar duotų pagrindą spręsti, kad priimant ginčijamą sprendimą buvo pažeisti pareiškėjo nurodyti viešojo administravimo principai ar teisės aktų reikalavimai. Apklausa nėra savitikslė (žr. LVAT 2023-08-13 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2023- 415/2023 ). Galiausiai, pareiškėjas daugiau nenurodė jokių aplinkybių, kurių Migracijos departamentas nebūtų įvertinęs.
Pažymėtina, kad aplinkybė, jog pareiškėjui anksčiau buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, neatima iš VSD teisės reikšmingas pareiškėjo biografijos aplinkybes vėliau įvertinti kaip keliančias grėsmę nacionaliniam saugumui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2087- 968/2023). Taip pat minėta aplinkybė nereiškia, kad pareiškėjas turėjo teisėtą pagrindą (teisėtą lūkestį) tikėtis, jog jam bus išduotas (pakeistas) leidimas laikinai gyventi Įstatyme įtvirtintais pagrindais.
Galiausiai pastebėtina, kad pareiškėjas turėdamas leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje reguliariai grįždavo į Baltarusiją, o tokie reguliarūs vizitai į Baltarusiją gali būti interpretuojami kaip pažeidžiamumo veiksnys, atsižvelgiant į šios šalies vykdomą politiką ir tarptautinius veiksmus, kurie prieštarauja Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams. Kontaktų užmezgimas su Baltarusijos žvalgybos tarnybomis ar kitomis institucijomis galėtų būti inicijuotas naudojant įvairias poveikio priemones – nuo subtilių bandymų rinkti informaciją iki tiesioginio spaudimo ar šantažo. Tokie ryšiai, net jei jie užmezgami asmeniui nežinant arba prieš jo valią, gali kelti grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, nes padidina tikimybę, kad pareiškėjas taps Baltarusijos interesų vykdytojas, sąmoningai ar nesąmoningai prisidėdamas prie veiksmų, kurie prieštarauja Lietuvos Respublikos interesams. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo vykimas į Baltarusiją, nepriklausomai nuo vykimo priežasčių ar dažnumo, turi būti vertinamas kaip reikšmingas veiksnys, galintis kelti riziką nacionaliniam saugumui, todėl būtina užtikrinti, kad šios aplinkybės būtų tinkamai įvertintos sprendžiant dėl asmens teisės gyventi Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamento vertinimu, šios aplinkybės tik patvirtina Valstybės saugumo departamento nustatytą pareiškėjo grėsmę Lietuvos valstybės saugumui bei faktą, jog pareiškėjas palaiko tamprius ryšius su Baltarusijoje gyvenančiais asmenimis ir dažnai grįžta į kilmės šalį. Tokios praktikos šiuo klausimu laikosi ir teismų praktikoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 13 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA1259-492/2024; 2024 rugpjūčio 7 d. nutartis adm. byloje Nr. eA-1950-575/2024 ir kt.
Mano, kad Migracijos departamentas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, teisės normos buvo pritaikytos tinkamai, ginčijamame sprendime motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, paremtas surinktais duomenimis, todėl prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Teigia, kad atsakovo Sprendimas yra priimtas pagal jo kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos ir Europos Sąjungos (toliau – ir ES) teisės aktais, yra teisėtas ir pagrįstas tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimtas įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, yra atitinkantis šalies nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusią geopolitinę situaciją.
Baltarusijos bankų sektorius yra labai koncentruotas, o valstybiniai bankai tiesiogiai ar netiesiogiai finansuoja arba vykdo veiklą Baltarusijos vyriausybės vardu. Europos Sąjunga, reaguodama į Baltarusijos įsitraukimą į Rusijos agresiją prieš Ukrainą, Baltarusijos bankui „Belinvestbank“ įvedė sankcijas (nuo 2022 m. birželio 14 d.) (ketvirta pagal dydį finansų įstaiga Baltarusijoje). 2022 m. įvestos ir Ukrainos, JAV, Japonijos sankcijos. Minėtam juridiniam asmeniui buvo uždrausta teikti specializuotas finansinių pranešimų paslaugas. Draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai prekiauti perleidžiamais vertybiniais popieriais ir pinigų rinkos priemonėmis, kurias išleido „Belinvestbank“, draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai sudaryti sandorius su „Belinvestbank“.
Pareiškėjo darbas Baltarusijos strateginio sektoriaus įmonėje kelia kontržvalgybinių rizikų. Baltarusijos valstybines ir privačias įmones, veikiančias strateginiuose ekonomikos sektoriuose, kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos tarnybos: jos komandiruoja žvalgybos pareigūnus į strategines įmones dirbti su priedanga, žvalgybos užduotims atlikti verbuoja šių įmonių darbuotojus. Strateginių įmonių ir jų darbuotojų ryšiai užsienyje išnaudojami rinkti žvalgybos informaciją apie užsienio valstybių politiką, ekonomiką, kuriamas naujausias technologijas. Atsižvelgiant į Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklos metodus, tikėtina, kad Pareiškėjas, dirbdamas „Belinvestbank“, turėjo ryšių su Baltarusijos žvalgybos tarnybomis, kurios gali mėginti jais pasinaudoti, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinį saugumą.
VSD turimais duomenimis, Pareiškėjas periodiškai vyksta į Baltarusiją, o tai gali kelti papildomas rizikas ir sudaro palankias sąlygas Baltarusijos žvalgybos tarnyboms užmegzti kontaktus. VSD vertinimu, Pareiškėjui išdavus leidimą gyventi Lietuvoje jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo.
Pažymi, kad grėsmių valstybės saugumui vertinimas priklauso kiekvienos iš ES valstybių narių diskrecijai. Valstybės saugumas yra esminę reikšmę turinti vertybė, svarbi visuomenei. Grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Šiuo atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjos eitos pareigos (atitinkamai, ir ryšiai) Baltarusijos valstybinėje institucijoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Pagal LVAT praktiką darbas Rusijos/Baltarusijos valstybinėse institucijose yra pripažįstamas pakankamu faktiniu pagrindu užsieniečio grėsmei Lietuvos valstybės saugumui konstatuoti.
VSD vertinimu, priimant Sprendimą, nebuvo pažeisti Lietuvos įstatymai ar kiti teisės aktai, Migracijos departamentas neviršijo kompetencijos, taip pat Sprendimu nebuvo nepagrįstai suvaržytos pareiškėjos teisės bei laisvės. Kadangi pareiškėjas VSD pripažintas kaip keliantis grėsmę valstybės saugumui, jo asmeniniai ar šeimos interesai negali būti aukščiau Lietuvos valstybės saugumo. Sprendimas priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl jo naikinti, vadovaujantis pareiškėjo nurodomais motyvais, nėra teisinio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Migracijos departamentas 2024 m. lapkričio 7 d. priėmė sprendimą Nr. 24S250067, kuriuo atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi (toliau – ir Sprendimas).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas 2024 m. rugpjūčio 5 d. Departamentui pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
2024-10-02 Valstybės saugumo departamentas (toliau - VSD) pateikė išvadą Nr.18-9005 (toliau – Išvada), kurioje nurodyta, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Asmuo, dirbdamas banke „Belinvestbank“, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. Valstybės saugumo departamento vertinimu, asmeniui išdavus leidimą gyventi Lietuvoje jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo.
Išvadoje taip pat nurodyta, kad Valstybės saugumo departamento turimais duomenimis, asmuo periodiškai vyksta į Baltarusiją, o tai, Valstybės saugumo departamento vertinimu, gali kelti papildomas rizikas ir sudaro palankias sąlygas Baltarusijos žvalgybos tarnyboms užmegzti kontaktus. Išdavus leidimą gyventi Lietuvoje, asmuo gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo.
Migracijos departamentas atsižvelgęs į VSD išvadą, Sprendimu nusprendė atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
Pareiškėjas, nesutikdamas su ginčijamu Sprendimu, su skundu kreipėsi į teismą.
Ginčo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas), kurio 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja Departamentas ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba, bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis, to paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – pagal kompetenciją Policijos departamentas arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Taigi, Įstatyme įtvirtinta, kad išvadą dėl užsieniečio grėsmės valstybės saugumui teikia VSD. Pagal Įstatymo 4 straipsnio 5 dalį, Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas gyventi), spręsdamas dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ar laikinosios apsaugos užsieniečiui suteikimo, privalo gauti šio straipsnio 4 dalyje nurodytų institucijų įvertinimą, ar nėra šio straipsnio 4 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai ar visuomenei.
Nagrinėjamu atveju Departamentas šį Įstatyme nurodytą pagrindą konstatavo įvertinęs VSD Išvadą, kurioje nurodyta, kad pareiškėjo darbas Baltarusijos Respublikos banke „Belinvestbank“ kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.
Pažymėtina, kad valstybės saugumas yra esminę reikšmę turinti vertybė, svarbi visuomenei. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. gruodžio 9 d. nutartyje byloje Nr. eAS-846-756/2020 yra akcentavęs, kad nacionalinio saugumo užtikrinimas yra aukščiausias bet kurios valstybės vidaus ir užsienio politikos tikslas. Pagrindinis nacionalinio saugumo tikslas ir pagrindinė vertybė yra valstybės sugebėjimas išsaugoti nepriklausomą identitetą prieš valstybes, kurios laikomos priešiškomis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau - ir LVAT) taip pat ne kartą yra pažymėjęs, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (žr. pvz., LVAT 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį byloje Nr. A-858-2720-2014).
Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje taip pat ne kartą pasisakyta, kad Konvencija neužtikrina užsieniečiui teisės įvažiuoti ir gyventi konkrečios šalies teritorijoje kaip pagrindinės teisės (žr. pvz., 2006 m. spalio 18 d. sprendimas byloje Üner prieš Nyderlandus). Be to, EŽTT teisės atvykti į šalį ar išsiuntimo iš šalies ribojimus nagrinėja proporcingumo aspektu vertindamas pusiausvyrą kitų fundamentalių Konvencijoje įtvirtintų teisių atžvilgiu (pavyzdžiui, teisės į privatumą, šeimą, kt.), t. y. ieško pusiausvyros tarp valstybės teisės neįleisti asmens ir jo fundamentalių interesų.
LVAT ne kartą yra pažymėjęs, kad nei Įstatymas, nei kiti teisės aktai neapibrėžia, ką reiškia sąvoka „gali grėsti“, t. y. jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės aiškinimo ir taikymo dalykas (žr., pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2015 m. vasario 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-506-624/2015; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2744-756/2017). Tokiais atvejais privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali.
EŽTT taip pat yra pažymėjęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui, tačiau nacionalinė teisinė sistema turi suteikti galimybę asmeniui ginčyti institucijos vertinimą apie tai, kad situacija liečia nacionalinį saugumą, t. y. nepriklausoma institucija ar teismas turi turėti galimybę reaguoti, jeigu nacionalinio saugumo koncepcija panaudota be racionalaus pagrindo (žr., pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07).
Tai reiškia, kad grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Šiuo atveju pakanka patikrinti, ar buvo pagrindas daryti išvadą apie tai, kad pareiškėjos buvimas Lietuvoje galėjo kelti grėsmę.
Tokiose bylose būtina įvertinti individualią užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes. Taip pat būtina pabrėžti, kad, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas, tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimas ir įtarimais, jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu (žr., pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016, 2019 m. spalio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-5322-520/2019 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju skunde pareiškėjas nurodo, kad Migracijos departamentas Sprendimą priėmė vadovaudamasis tik VSD Rašte pateikta informacija ir pats Migracijos departamentas neatliko jokio individualaus pareiškėjo vertinimo, pagrindžiančio jo realią ir akivaizdžią grėsmę.
Teismas šiuos pareiškėjo teiginius vertina kritiškai. Visų pirma, pažymėtina, jog VSD Išvadoje pažymėjo, jog pareiškėjo darbas Baltarusijos strateginio sektoriaus įmonėje kelia kontržvalgybinių rizikų. Baltarusijos bankų sektorius yra labai koncentruotas, o valstybiniai bankai tiesiogiai ar netiesiogiai finansuoja arba vykdo veiklą Baltarusijos vyriausybės vardu. Baltarusijos valstybines ir privačias įmones, veikiančias strateginiuose ekonomikos sektoriuose, kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos tarnybos: jos komandiruoja žvalgybos pareigūnus į strategines įmones dirbti su priedanga, žvalgybos užduotims atlikti verbuoja šių įmonių darbuotojus. Strateginių įmonių ir jų darbuotojų ryšiai užsienyje išnaudojami rinkti žvalgybos informaciją. Valstybės saugumo departamento vertinimu, asmeniui išdavus leidimą gyventi Lietuvoje jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo.
Vertindama šias aplinkybes teisėjų kolegija pažymi, kad Migracijos departamentui nėra suteikta teisė kvestionuoti VSD išvadų, jis nėra Įstatymo įpareigotas prieš priimdamas tokio pobūdžio sprendimą gauti papildomus pareiškėjo paaiškinimus, nes tai nesuteiktų teisės Migracijos departamentui nesivadovauti VSD pateikta išvada.
VSD padarytų išvadų teisėtumas ir pagrįstumas yra patikrinamas bylą nagrinėjant teisme, tačiau, įvertinus nustatytų aplinkybių visumą, šiandieninę geopolitinę situaciją, teismas pritaria VSD išvadai dėl perspektyvinio pareiškėjo grėsmės vertinimo ir laiko, jog pareiškėjo asmeninis interesas gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas.
Šiuo aspektu, be kita ko, aktualus Konstitucinio Teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarimas byloje Nr. 19-A/2021, kuriame Konstitucinis Teismas nurodė, jog asmens ryšiai su užsienio valstybių institucijomis, tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis, keliantys grėsmę nacionaliniam saugumui, gali būti laikomi aplinkybe, suponuojančia tokio asmens pažeidžiamumą, taigi kartu galinčia kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams.
Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas nevertino Klausimyno 10 ir 11 punktuose Pareiškėjo nurodytą informaciją. Klausimyno 10 punkte nurodytas klausimas ,,Ar pritariate Rusijos federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje?” Pareiškėjas patvirtino, kad nepritaria. Klausimyno 11 punkte nurodytas klausimas „Jūsų nuomone, kam priklauso Krymas?” Pareiškėjas atsakė, kad Ukrainai.
Vis dėlto, teismui nepateikti įrodymai, patvirtinantys, kad pareiškėjas būtų buvęs persekiotas, todėl, atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad Baltarusijos valdžiai nebuvo kilę abejonių dėl pareiškėjo lojalumo. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjos ryšys su aptariamu banku buvo ilgalaikis, todėl, teismo vertinimu, tai lemia didesnę grėsmės tikimybę, kuri neišnyksta net ir nutraukus darbinius santykius.
Pažymėtina, kad, priešingai nei nurodo pareiškėjas, Migracijos departamentas atliko individualų pareiškėjo vertinimą: Sprendime nurodyta, kad vertinant asmens socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, buvo nustatyta, kad asmuo šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvoje, neturi, asmuo su pertraukomis nuo Lietuvoje dirba tik nuo 2022-02-25, o dėl darbo pobūdžio (asmuo Lietuvoje dirba tarptautinių krovinių vežimo vairuotoju) jo beveik nebūna Lietuvoje, todėl, Migracijos departamento vertinimu, jo ryšiai su Lietuvos Respublika nelaikytini ilgalaikiais ir nepertraukiamais, ir nelaikytini ryšiais, atsveriančiais grėsmės valstybės saugumui svarbą.
Visuotinai žinoma aplinkybė, kad Baltarusijos autokratinio režimo keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui yra apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijoje, kurios 16 straipsnyje konstatuojama: „Autoritarinio Baltarusijos Respublikos politinio režimo priešiškumas ir vykdomos provokacijos prieš Lietuvos Respubliką bei kitas demokratines valstybes didina nenuspėjamumą ir kelia naujų saugumo grėsmių. Auganti Rusijos Federacijos įtaka Baltarusijos Respublikai, politinės, ekonominės ir karinės abiejų valstybių integracijos stiprinimas neigiamai veikia Lietuvos Respublikos ir viso regiono saugumo aplinką“.
Neįvertinus aptartų aplinkybių kaip keliančių grėsmę valstybės saugumui, būtų prisiimta nepateisinamai didelė rizika visos visuomenės saugumo nenaudai. Tuo tarpu nėra jokios Konstitucijoje ar Konvencijoje ginamos vertybės, kuri sukurtų pareigą valstybei prisiimti tokią riziką.
Šioje byloje nėra jokių aplinkybių, kurios rodytų, kad VSD ar Migracijos departamentas piktnaudžiavo, be pagrindo naudojo valstybės saugumo motyvą, buvo nusiteikę prieš pareiškėją, taigi nepaneigta, kad sąžiningai siekė apginti nacionalinio saugumo interesą.
Atsižvelgdama į visą tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo nurodyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti Sprendimo, kuriuo pareiškėjui atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Nors pareiškėjas ginčijo Sprendimo atitiktį VAĮ 10 straipsnio 5 daliai, tačiau tokie pareiškėjo argumentai laikytini nepagrįstais. Teismo argumentai dėl ginčijamo Sprendimo motyvacijos ir Migracijos departamento atlikto tyrimo visapusiškumo jau buvo nurodyti šiame sprendime, todėl teismas dėl jų pakartotinai nepasisako.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta teismas sprendžia, kad ginčijamas Sprendimas buvo priimtas laikantis nustatytos procedūros, atlikus objektyvų įrodymų tyrimą, įvertinus reikšmingas aplinkybes ir padarius teisingas išvadas, todėl jo panaikinimui nėra pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Atmestus pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą, netenkintinas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 4 dalimi, teisėjų kolegija,
nusprendžia:
Pareiškėjo S. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus.