Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Kriaučiūnaitės, Tomo Romeikos ir Rasos Urbanavičiūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės K. S. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo T. Ž. patikslintą ieškinį atsakovei K. S. dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir atsakovės K. S. patikslintą priešieškinį atsakovui T. Ž. dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo, išvadą teikianti institucija byloje - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

I. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

II. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

14. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovo ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir kuriuo netenkintas atsakovės priešieškinio reikalavimas dėl skolos iš ieškovo priteisimo už atsakovės ieškovo naudai įvykdytą prievolę teikiant išlaikymą nepilnamečiams vaikams, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

16. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).

17. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šeimos kategorijos bylose egzistuojantį viešąjį interesą ir aktyvų teismo vaidmenį imantis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes, esant priešingos šalies sutikimui dėl įrodymų priėmimo, sprendžia, kad tinkamam apeliacinio skundo išnagrinėjimui atsakovės pateikti nauji įrodymai priimtini.

Faktinės aplinkybės, turinčios esminės reikšmės bylai

18. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nustatė tokias faktines aplinkybes, turinčias reikšmės teisingam bylos pagal apeliacinį skundą, išnagrinėjimui: šalys yra B. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) ir A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) tėvai, šalys santuokos sudarę nebuvo, kartu negyvena nuo 2012 metų, šalių bendru sutarimu vaikai gyvena su atsakove. Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gegužės 29 d. nutartimi patvirtinta šalių taikos sutartis (c. b. Nr. 2SP-3934-399/2020), kuria ieškovas įsipareigojo mokėti kiekvienam vaikui po 150 Eur išlaikymą kas mėnesį iki jų pilnametystės. Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartimi B. Ž. gyvenamoji vieta nustatyta su ieškovu, A. Ž. – su atsakove, panaikinta 2020 m. gegužės 29 d. nutartimi nustatyta prievolė ieškovui teikti išlaikymą B. Ž., kuriam 150 Eur išlaikymą kas mėnesį įsipareigojo teikti atsakovė.

Dėl ieškinio reikalavimo priteisti nepilnamečiui vaikui išlaikymo įsiskolinimą

19. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas visiškai patenkino ieškovo reikalavimą ir iš atsakovės priteisė 2 590 Eur išlaikymo įsiskolinimą vaikui B. Ž. už laikotarpį nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2021 m. balandžio 30 d. (7 mėnesius), kurį vaikas gyveno su ieškovu, ir 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos. Priteistą 2 590 Eur sumą sudaro: 1 050 Eur (150x 7) ieškovo sumokėto atsakovei išlaikymo vaikui suma, 490 Eur (70x7) atsakovės gautos valstybės mokamos išmokos vaikui ir 1 050 Eur (150x7) atsakovės privalomo teikti išlaikymo vaikui suma.

21. Pagal CK 3.200 straipsnį, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Kasacinio teismo išaiškinta, kad teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017). Tai reiškia, kad momentas, nuo kurio vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju, todėl tai – įrodinėjimo dalykas.

24. Apeliaciniame skunde nesutinkama su 2 590 Eur išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimu iš atsakovės.

26. Apeliaciniame skunde teigiama, kad atsakovė rašytiniais įrodymais ir liudytojų parodymais įrodė, jog negyvendama kartu su vaiku ginčo laikotarpiu (nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2021 m. balandžio 30 d.) tinkamai vykdė pareigą išlaikyti vaiką, kuris natūra gavo tinkamą išlaikymą visiškai atitinkantį jo poreikius. Skundžiamame sprendime atsakovės dalyvavimas išlaikant vaiką ginčo laikotarpiu pripažintas epizodišku ir nepakankamu spręsti, jog atsakovė vykdydama savo pareigą išlaikyti vaiką kas mėnesį jo išlaikymui panaudojo iš ieškovo ir savivaldybės gautus 220 Eur bei pati sumokėjo 150 Eur (iš viso 370 Eur). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.

27. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

28. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2021 m. balandžio 30 d. gavo iš ieškovo 1 050 Eur išlaikymą vaikui, 490 Eur valstybės mokamas išmokas vaikui ir 1 050 Eur piniginėmis lėšomis prie vaiko išlaikymo turėjo prisidėti pati. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė minėtas pinigines lėšas sumokėjo ieškovui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu atsakovė galėjo tiek ieškovo pervedamas išlaikymo lėšas, tiek ir valstybės mokamas išmokas vaikui bei savo vaiko išlaikymui skirtas pinigines lėšas mokėti ieškovo motinai, pas kurią ginčo laikotarpiu gyveno vaikas. Nagrinėjamu atveju ieškovo išvykimas į užsienį ar šalių santykių konfliktiškumas nelaikytinos svarbiomis priežastimis, pateisinančiomis vaiko išlaikymui skirtų lėšų nemokėjimą.

29. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovė neįrodė, jog ginčo laikotarpiu 1 142,04 Eur išleido vaiko išlaikymui. Iš byloje atsakovės pateiktų banko sąskaitos išrašų neįmanoma nustatyti, ar ginčo laikotarpiu atsakovės įsigyti daiktai buvo skirti sūnui. Vaiko mokslams skirtus reikmenis atsakovė galėjo apmokėti iš 156 Eur jai valstybės paramos mokinio reikmėms 2020 m. rugpjūčio mėn. skirtų lėšų. Byloje nustatytos aplinkybės - atsakovės vienkartinis drabužių pirkimas, valstybės skirtų maisto produktų ar maisto nupirkimas atsakovės bendravimo su vaiku metu - nesudaro pagrindo spręsti apie atsakovės tinkamą pareigos išlaikyti savo nepilnametį vaiką vykdymą ginčo laikotarpiu. Darytina išvada, kad aptariamu laikotarpiu atsakovė prie vaiko išlaikymo prisidėjo tik epizodiškai, tenkindama vaiko papildomas priežiūros išlaidas, nesusijusias su būtinųjų vaiko poreikių tenkinimu. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad išlaikymą privalančio teikti tėvo (motinos) turėtos išlaidos, patirtos galimai tenkinant papildomos vaiko priežiūros poreikius, negali būti pagrindas sumažinti priteisto išlaikymo sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016).

30. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, kad 2 590 Eur išlaikymo įsiskolinimas vaikui iš atsakovės priteistas pagrįstai, atsakovei neįrodžius, jog ginčo laikotarpiu ji tinkamai vykdė pareigą išlaikyti vaiką.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

31. Apeliaciniame skunde nesutinkama su iš atsakovės priteistomis 5 procentų dydžio procesinėmis palūkanomis, skaičiuojamomis nuo priteistos 2 590 Eur išlaikymo įsiskolinimo sumos, motyvuojant tuo, kad ieškovas reikalavimo dėl procesinių palūkanų priteisimo nereiškė. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas patikslintame ieškinyje nereikalavo iš atsakovės priteisti procesinių palūkanų. Šios aplinkybės ieškovas neginčija atsiliepime į apeliacinį skundą, tačiau teigia, kad iš atsakovės procesinės palūkanos priteistos CPK 376 straipsnio pagrindu bei atsižvelgiant į netinkamą atsakovės procesinį elgesį, kai dėl atsakovės daugkartinio priešieškinio reikalavimų tikslinimo, bylos nagrinėjimas užsitęsė iki dviejų metų.

33. Nagrinėjamoje byloje šalių pareikšti reikalavimai yra kildinami iš šeimos teisinių santykių. CPK 376 straipsnyje įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo nagrinėjant šeimos bylas. CPK 376 straipsnio 3 dalyje nustatyta teismo teisė viršyti pareikštus reikalavimus ir priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu, atsižvelgiant į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes.

34. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 straipsniai), todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti, tam, kad ši išimtinė taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikštų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams šeimos bylose (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-687/2019 86 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Kai teismas ex officio (pagal pareigas) peržengia ginčo ribas, savo aktyvaus procesinio elgesio priežastis jis turi pagrįsti, motyvuoti, tinkamai ir iš anksto apie tai informuoti proceso šalis, priimdamas rašytinę arba žodinę nutartį (CPK 290 straipsnis), suteikti joms galimybę pateikti savo poziciją (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-969/2020 26 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

35. Nagrinėjamu atveju skundžiamame sprendime (sprendimo 48 punktas) pirmosios instancijos teismas nurodė materialinės teisės normas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir CK 6.210 straipsnio 1 dalis), kuriomis remdamasis iš atsakovės ieškovui priteisė procesines palūkanas, tačiau jokių motyvų dėl ieškinio ribų peržengimo nenurodė. Byloje nėra duomenų patvirtinančių apie pranešimą šalims dėl ieškinio ribų peržengimo bei apie suteiktą galimybę šalims pateikti savo poziciją dėl procesinių palūkanų priteisimo.

36. Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad skundžiamu sprendimu procesinės palūkanos ieškovui iš atsakovės priteistos nepagrįstai, pažeidžiant CPK 376 straipsnio normas ir nesilaikant teismų praktikos, suformuotos dėl ginčo ribų peržengimo tvarkos (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

Dėl priešieškinio reikalavimo

38. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad atsakovės patikslinto priešieškinio reikalavimas ieškovui dėl 9 802,52 Eur skolos priteisimo yra pareikštas CK 6.50 straipsnio 3 dalies pagrindu. Iš apeliacinio skundo turinio nustatyta, kad apeliaciniame skunde nesutikimas su minėta skundžiamo sprendimo dalimi iš esmės yra grindžiamas netinkamu bylos įrodymų vertinimu ir netinkamu įrodinėjimo pareigos tarp šalių paskirstymu.

39. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jeigu tinkamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui buvo teikiamas vieno iš tėvų, tai kreditoriaus nepilnamečio vaiko interesas gauti išlaikymą nepažeidžiamas, bet kartu tai reiškia, kad vienas iš tėvų vykdė savo ir dar kito asmens prievoles (CK 6.50 straipsnis). Tai teikia pagrindą daryti išvadą, kad šio asmens, kuris faktiškai visa apimtimi vienas teikė išlaikymą nepilnamečiam vaikui, interesai yra pažeisti. Tam iš tėvų, kuris vykdo savo paties ir kito iš tėvų nepilnamečio vaiko išlaikymo prievoles, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku – nepilnamečio vaiko išlaikymo neteikusiu ir neteikiančiu vienu iš tėvų (CK 6.50 straipsnio 3 dalis). Esant nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolei tai yra teisė atgauti už kitą tėvą įvykdytą nepilnamečio vaiko išlaikymo dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2014 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

40. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šalių ginčą nors ir vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-311-1075/2019 (toliau – kasacinio teismo nutartis) pateiktu išaiškinimu dėl įrodinėjimo naštos reiškiant atgręžtinį reikalavimą į kitą iš tėvų įvykdžius už jį nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolę (CK 6.50 straipsnio 3 dalies pagrindu), tačiau kasacinio teismo nutarties nuostatas taikė netinkamai. Minėtos kasacinio teismo nutarties 30 punkte išaiškinta, kad ieškovas, reikšdamas reikalavimą CK 6.50 straipsnio 3 dalies pagrindu, t. y. tuo pagrindu, kad jis įvykdė už atsakovę nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolę, turi įrodyti atsakovės prievolės egzistavimo faktą, šios prievolės dydį ir faktą, kad ieškovas įvykdė prievolę už atsakovę (įvykdytos prievolės dydį). Tačiau kasacinės instancijos teismas pripažino, jog pati nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolės prigimtis ir jos vykdymo ypatumai lemia ir tam tikrus šios prievolės įvykdymo už vieną iš tėvų įrodinėjimo ypatumus (kasacinio teismo nutarties 32 punktas), atsakovei atsikertant tuo, kad ji pati vykdė nepilnametės dukters išlaikymo prievolę, būtent atsakovei ir teko įrodyti šią aplinkybę kaip savo atsikirtimų pagrindą (kasacinio teismo nutarties 42 punktas). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą nagrinėjamoje byloje, neatsižvelgė į kasacinio teismo nutarties 32 ir 42 punktuose pateiktus išaiškinimus.

41. Atsižvelgiant į šio sprendimo 40 punkte nurodytos kasacinio teismo praktikos nuostatas, nagrinėjamu atveju atsakovė reikšdama priešieškinį ieškovui dėl skolos priteisimo CK 6.50 straipsnio 3 dalies pagrindu, turėjo įrodyti ieškovo prievolės teikti išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. gegužės 25 d. faktą, šios prievolės dydį ir faktą, kad atsakovė minėtu laikotarpiu įvykdė prievolę už ieškovą, tuo tarpu ieškovui atsikirtimų pagrindu teko įrodyti aplinkybę, kad minėtu laikotarpiu jis įvykdė išlaikymo prievolę vaikams.

42. Byloje nekilo ginčo, kad laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. gegužės 25 d. (toliau – ginčo laikotarpis) vaikai bendru šalių sutarimu gyveno su atsakove, o ieškovas gyveno skyrium, todėl atsakovė turėjo rūpintis nepilnamečiais vaikais, užtikrindama kasdienius vaikų poreikius ir dėl to patirdama vaikų išlaikymo išlaidas, o ieškovas turėjo teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad vaikų poreikius ginčo laikotarpiu šalys turėjo tenkinti lygiomis dalimis. Šalys byloje nurodė skirtingą išlaikymo sumą, skirtiną per mėnesį vienam vaikui išlaikyti. Atsakovė išlaikymo dydį susiejo su vienos minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžiu, kuris nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31d. buvo lygus 400 Eur; laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. – 555 Eur; laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. balandžio 30 d. – 607 Eur. Ieškovas, atsikirsdamas į priešieškinio reikalavimus, nurodė, kad jis prie abiejų vaikų išlaikymo turėjo prisidėti 300 Eur suma per mėnesį, t. y. po 150 Eur per mėnesį vienam vaikui.

43. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/202020 21 punktas). Bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020 22 punktas).

44. Pažymėtina, kad civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviosios tiesos, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus. Įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus; įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-250-943/2021 37 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

45. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad iškart po ginčo laikotarpio sudarytoje Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gegužės 29 d. nutartimi (c. b. Nr. 2SP-3934-399/2020) patvirtintoje šalių taikos sutartyje šalys sutarė, jog ieškovas kiekvienam vaikui mokės po 150 Eur kas mėnesį išlaikymą. Šalys vėliau tokio paties dydžio išlaikymą vienam vaikui (150 Eur/mėn.) pakartojo ir Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi patvirtintoje taikos sutartyje. Apeliacinės instancijos teismas nustatytų aplinkybių pagrindu ir vadovaudamasis šio sprendimo 44 punkte nurodyta tikėtinumo taisykle, daro išvadą esant labiau tikėtina nei ne, jog ginčo laikotarpiu šalių vieno vaiko poreikiams patenkinti per mėnesį buvo reikalinga 300 Eur suma. Taigi, ieškovas įrodė, kad ginčijamu laikotarpiu jis turėjo teikti per mėnesį 300 Eur išlaikymą arba po 150 Eur išlaikymą kiekvienam vaikui.

46. Laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. gegužės 25 d. (17 mėn. 25 d.) ieškovo teiktino išlaikymo suma sudarė 5 343 Eur (300x(17+25/31)). Kaip jau buvo minėta (sprendimo 41 punktas), ieškovui teigiant, kad jis pats, o ne atsakovė už jį įvykdė vaikų išlaikymo prievolę, t. y. atsikertant į patikslintą ieškinį tuo, kad jis pats vykdė vaikų išlaikymo prievolę, būtent ieškovui ir teko pareiga įrodyti šią aplinkybę kaip savo atsikirtimų pagrindą. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ginčo laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. gegužės mėn. 25 d. ieškovas atliko keturis pavedimus atsakovei, kurių bendra suma yra 175 Eur (2019 m. gruodžio 12 d. - 100 Eur; 2019 m. gruodžio 16 d. - 15 Eur; 2020 m. sausio 21 d, - 50 Eur; 2020 m. sausio 21 d. - 10 Eur). Iš byloje ieškovo pateikto Euronics parduotuvės čekio nustatyta, kad 2019 m. rugpjūčio 14 d. ieškovas sumokėjo iš viso 1 023,26 Eur už mobilųjį telefoną, išmanią apyrankę ir laikmenų mokestį. Atsakovė pripažino, kad ieškovas yra nupirkęs telefoną sūnui.

47. Ieškovas teigė, kad jis ginčo laikotarpiu vykdė savo vaikų išlaikymo prievolę, grynais pinigais kas mėnesį perduodamas 400 Eur abiem vaikams. Pinigus pačiai atsakovei perduodavo pats ieškovas arba jo motina R. Ž. pačiai atsakovei, o kartais ir sūnui B. Ž., kai būdavo pas juos. Ieškovas, išskyrus savo paaiškinimus bei liudytojų R. Ž. ir A. V. – L. parodymus, įrodymų, patvirtinančių šiuos savo teiginius, nepateikė.

48. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad aplinkybė, jog asmuo, apklausiamas kaip liudytojas, gali būti suinteresuotas duoti vienai iš šalių palankius parodymus, nėra pagrindas atsisakyti apklausti asmenį kaip liudytoją, o jo duotų parodymų nevertinti kaip įrodymų šaltinio – įrodinėjimo priemonės, o joje esančių faktinių duomenų – kaip įrodymų, bet turi įtakos parodymų įvertinimui. Kadangi liudytojų parodymai ir jų pateikimas yra subjektyvaus pobūdžio, tai aplinkybės, kad asmuo tarnybos, darbo, asmeniniais, draugystės, verslo ar kitokiais ryšiais yra susijęs su dalyvaujančiais byloje asmenimis, gali sudaryti pagrindą teismui vertinti liudytojų parodymus kaip nepatikimus. Ši išvada turi būti daroma pagal liudytojų parodymų turinį, visų byloje esančių įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis) ir turi būti motyvuota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2008). Vertinant šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimus ir liudytojų parodymus pagal CPK 185 straipsnį, turi būti remiamasi įrodymų patikimumo principu. Parodymai ir paaiškinimai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013).

49. Apeliacinės instancijos teismas, kritiškai vertina ieškovo paaiškinimus, kad jis ginčo laikotarpiu vykdė vaikų išlaikymo prievolę grynais pinigais kas mėnesį perduodamas 400 Eur abiem vaikams, dėl jų nenuoseklumo ir prieštaringumo. Pažymėtina, kad atsiliepime į atsakovės patikslintą priešieškinį ieškovas nurodė, jog jis ginčijamu laikotarpiu prie vaikų išlaikymo prisidėjo mažesne - 300 Eur kas mėnesį suma. Ieškovo argumentas, kad ginčo laikotarpiu išlaikymas buvo mokamas tiesiogiai atsakovei grynais pinigais dėl šalių santykių pagerėjimo yra nepagrįstas. Be to, ieškovas logiškai nesugebėjo paaiškinti, kodėl vaikams išlaikymą teikė būtent grynaisiais pinigais, kai pats iš esmės visą ginčo laikotarpį gyveno ir dirbo užsienyje, nors 2013-2014 metais ieškovui gyvenant ir dirbant tomis pačiomis sąlygomis, išlaikymą ieškovas mokėjo pavedimais. Kritiškai vertintini kaip nepatikimi ieškovo motinos liudytojos R. Ž. parodymai apie ieškovo vaikų išlaikymui skirtų lėšų perdavimą tiesiogiai atsakovei, dėl minėtos liudytojos ir ieškovo artimų giminystės ryšių ir pačios liudytojos suinteresuotumo bylos baigtimi palankia ieškovui, taip pat atsižvelgiant į liudytojos ir atsakovės priešiškus santykius, dėl konflikto tarp jų kilimo, kurio metu atsakovė kreipėsi į VTAT dėl šalių vaiko susigrąžinimo iš ieškovo motinos. Liudytoja A. V. – L. patvirtino, kad pati nėra mačiusi kaip buvo perduodami pinigai, todėl šios liudytojos parodymai neturi teisinės reikšmės.

50. Jeigu tėvas (motina) teikia dalį išlaikymo iki ieškinio teisme dėl išlaikymo skolos priteisimo pareiškimo, tai teikto išlaikymo suma turėtų būti įskaičiuojama į bendrą išlaikymo skolos sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šio sprendimo 46-47 ir 49 punktuose nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad ieškovas įrodė, jog laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. gegužės 25 d. dalimi, t. y. iš viso 1 198,26 Eur (175+1023,26) piniginių lėšų suma, prisidėjo prie savo prievolės išlaikyti savo nepilnamečius vaikus vykdymo. Ieškovui neįrodžius, kad jis visiškai įvykdė savo prievolę išlaikyti šalių nepilnamečius vaikus, yra pagrindas daryti išvadą, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. gegužės 25 d. už ieškovą vaikams teikė 4 144,74 Eur (5343-1198,26) dydžio išlaikymą.

51. Iš bylos medžiagos ir iš su apeliaciniu skundu pateiktos atsakovės asmeninės sąskaitos bei banko sąskaitos išrašo nustatyta, kad UAB „Eldoradas“ atsakovei už 2018 m. gruodžio mėn. – 2019 m. lapkričio mėn. laikotarpį išmokėjo 4 512,35 Eur darbo užmokesčio, vidutiniškai 376 Eur/mėn., o už 2021 m. sausio mėn. – 2021 m. kovo mėn. laikotarpį atsakovė faktiškai gaudavo 474,10 Eur/mėn. darbo užmokestį. Nuo 2018 m. gruodžio 12 d. iki 2019 m. lapkričio 12 d. iš Marijampolės savivaldybės administracijos atsakovė gavo iš viso 1 693,22 Eur išmokų vaikams, vidutiniškai 141,10 Eur/mėn., o nuo 2020 m. balandžio mėn. iki 2021 m. balandžio mėn. paskutinius mėnesius gaudavo po 222,40 Eur/ mėn. išmokų. Įvertinus duomenis apie atsakovės gaunamas pajamas, aplinkybes, kad atsakovė gyveno savo tėvų namuose ir dirbo savo šeimos įmonėje, už ieškovą teiktino išlaikymo dydį (4 144,74/(17+25/31)= 232,72 Eur/mėn.), sprendžiama, jog yra didesnė tikimybė, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. gegužės 25 d. įvykdė prievolę išlaikyti nepilnamečius vaikus už ieškovą, nei kad neįvykdė. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta, kad ginčo laikotarpiu šalių vaikams gyvenant su atsakove, jais atsakovė nesirūpintų ar nebūtų patenkinami vaikų poreikiai.

52. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad kasacinis teismas aiškindamas CK 6.50 straipsnio 3 dalį nurodė, jog ieškovas, reikšdamas reikalavimą, neprivalo įrodinėti fakto, kad prievoles už atsakovą jis įvykdė savo, t. y. jam nuosavybės ar kitu teisėtu pagrindu priklausančiomis, lėšomis, neprivalo įrodinėti prievolės dalyko (lėšų) valdymo (disponavimo) fakto, lėšų kilmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-701/2021).

53. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką bet kuri teisės norma gali būti tinkamai išaiškinta tik tada, jeigu bus atsižvelgta į jos sisteminius ryšius su kitomis to paties įstatymo, atitinkamos teisės šakos ar teisės instituto normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2013). Kai vienas iš tėvų teikia visišką išlaikymą vaikui iš asmeninio turto už abu tėvus, tai jis įgyja teisę į teikto išlaikymo atlyginimą, bet išlaikymo prievolė vaikui laikoma tinkamai įvykdyta. Šią aplinkybę teismas nustato atsižvelgdamas į išlaikymo prigimtį, tikslus ir terminuotą pobūdį. Civilinio kodekso 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Teisėjų kolegija pažymi, kad minėta įstatymo nuostata reiškia, jog trijų metų terminas yra skaičiuojamas atgaline data nuo tos dienos, kurią buvo pareikštas priešieškinis (priešieškinio reikalavimas) dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Vadinasi, nagrinėjamu atveju išlaikymo įsiskolinimas gali būti išieškotas už trejus metus iki patikslinto priešieškinio reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo pareiškimo dienos (2021 m. gruodžio 14 d.), t. y. nuo 2018 m. gruodžio 14 d., o ne nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. gegužės 25 d. (už 17 mėnesių ir 11 dienų). Atsižvelgiant į tai, atsakovei iš ieškovo išieškotina išlaikymo įsiskolinimo suma sudaro 4 006,74 Eur (300x(17+11/31)- 1198,26).

Dėl procesinės bylos baigties

54. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į šio sprendimo 36 punkte nustatytą procesinės teisės normų pažeidimą, panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškovui iš atsakovės priteistos 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą (2 590 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2021 m. gegužės 17 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kita pirmosios instancijos teismo dalis, kuria patenkintas ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, paliekama nepakeista.

55. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nustačius, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria netenkintas atsakovės priešieškinio reikalavimas dėl skolos atsakovei iš ieškovo priteisimo už jo naudai atsakovės įvykdytą prievolę teikiant išlaikymą nepilnamečiams vaikams, neatitinka šio sprendimo 40 punkte nurodytos kasacinio teismo praktikos, todėl yra pagrindas pirmosios instancijos sprendimą panaikinti ir šioje dalyje ir priimti naują sprendimą – atsakovės priešieškinį tenkinti iš dalies, priteisti atsakovei iš ieškovo 4 006,74 Eur skolą už jo naudai įvykdytą prievolę laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 14 d. iki 2020 m. gegužės 25 d. teikiant išlaikymą nepilnamečiams vaikams B. Ž. ir A. Ž., bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 4 006,74 Eur sumos nuo bylos pagal atsakovės priešieškinį iškėlimo teisme dienos (2021 m. gruodžio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme

56. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

57. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovė pirmosios instancijos teisme patyrė 1 321 Eur bylinėjimosi išlaidas (221 Eur žyminio mokesčio bei 1 100 Eur už advokato teisinę pagalbą). Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 16 d. papildomu sprendimu iš atsakovės ieškovui priteista 600 Eur bylinėjimosi išlaidoms šioje byloje atlyginti. Minėtas papildomas sprendimas yra įsiteisėjęs. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl procesinių palūkanų priteisimo ieškovui iš atsakovės panaikinimas šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymui jokios įtakos neturi. Iš dalies patenkinus atsakovės priešieškinio reikalavimą bei netenkinus atsakovės reikalavimo dėl sprendimo dalies, kuria iš atsakovės ieškovui priteistas išlaikymo įsiskolinimas, panaikinimo, laikytina, kad atsakovė įgijo teisę į 32 procentus (4 006,74 /(9802,52+2590)x100), t. y. 422,72 Eur (1321x0,32) savo pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Iš valstybės patirtų 12,12 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, 3,88 Eur (12,12x0,32) dalį turi atlyginti ieškovas, o 8,24 Eur (12,12x0,68) dalį – atsakovė (CPK 96 straipsnis). CPK 96 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma nuo 2020 metų sausio 23 d. yra 5 Eur. Kadangi ieškovui tenkanti atlyginti valstybei bylinėjimosi išlaidų dalis (3,88 Eur) yra mažesnė už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl iš ieškovo 3,88 Eur valstybei bylinėjimosi išlaidoms atlyginti nepriteistini.

58. Atsižvelgiant į išdėstytą, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų keistina, iš atsakovės valstybei priteistoms išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti suma nuo 12,12 Eur sumažintina iki 8,24 Eur; papildomai atsakovei iš ieškovo priteistina 422,72 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paliekama nepakeista.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme

59. Ieškovas patyrė 605 Eur advokato pagalbos išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (DOK-735). Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 279 Eur už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis ir 500 Eur advokato pagalbos išlaidos už apeliacinio skundo parengimą, iš viso 779 Eur (DOK-51734).

60. Patenkinus 32 procentus (4 006,74/(9802,52+2590)x100) apeliacinio skundo reikalavimų ir 68 procentus skundo reikalavimų atmetus, atitinkamai atsakovė įgijo teisę į 249,28 Eur (779x0,32), o ieškovas į 411,40 Eur (605x0,68) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą. Po ieškovo ir atsakovės vienas kito atžvilgiu vienarūšių ir priešpriešinių reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo įskaitymo, ieškovui iš atsakovės priteistina 162,12 Eur (411,40-249,28) apeliacinės instancijos teisme patirtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 11 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 11 d. sprendimo dalį, kuria ieškovui T. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistos 5 procentų metinės palūkanos už priteistą 2 590,00 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų devyniasdešimt eurų) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2021 m. gegužės 17 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 11 d. sprendimo dalį, kuria atmestas priešieškinis ir šioje dalyje ir priimti naują sprendimą – priešieškinį tenkinti iš dalies, priteisti atsakovei K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo T. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4 006,74 Eur (keturių tūkstančių šešių eurų 74 centų) skolą už jo naudai atsakovės įvykdytą prievolę laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. gegužės 25 d. teikiant išlaikymą nepilnamečiams vaikams B. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 4 006,74 Eur (keturių tūkstančių šešių eurų 74 centų) sumos nuo bylos pagal atsakovės priešieškinį iškėlimo teisme dienos (2021 m. gruodžio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 11 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovės K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei priteistą išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo sumą nuo 12,12 Eur (dvylikos eurų 12 centų) sumažinti iki 8,24 Eur (aštuonių eurų 24 centų).

Priteisti atsakovei K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo T. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 422,72 Eur (keturis šimtus dvidešimt du eurus 72 centus) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Kitas Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 11 d. sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Priteisti ieškovui T. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 162,12 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt du eurus 12 centų) apeliacinės instancijos teisme patirtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.