- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-11-07
- Bylos Nr.
- e2-3041-1065/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-31-3-00111-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Jurevičienė
- Ieškovas
- S. V., A. V.
- Atsakovas
- A. V., S. V.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Advokatai
- Anatolij Šichovcov
- Kategorijos
- 2.3.2.4.3Santuokos nutraukimas dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės
- 3.1.4.6Kuratorius
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
- 3.1.7.11Išlaidų advokato, advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovėms V. K., I. R.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. V. patikslintą ieškinį atsakovui A. V. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir kitų susijusių reikalavimų, ir pagal ieškovo A. V. patikslintą ieškinį (priešieškinį) atsakovei S. V. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir kitų susijusių reikalavimų, institucija, teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė S. V. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovui A. V., kuriuo prašė santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), tarp S. V. (iki santuokos – A.), ir A. V., (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl A. V. kaltės, paliekant santuokines pavardes – V. ir V.; nustatyti nepilnamečių vaikų A. V. ir S. V. gyvenamąją vietą su motina S. V.; priteisti iš A. V. nepilnamečiui vaikui A. V., išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Eur, nuo (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės, išmokas indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, šių lėšų tvarkytoja skirti S. V.; priteisti iš A. V. nepilnamečiui vaikui S. V. išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Eur, nuo (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės, išmokas indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, bei 258 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), šių lėšų tvarkytoja skirti S. V.; nustatyti, kad skyrium gyvenantis tėvas A. V. dalyvaus nepilnamečių vaikų A. V. ir S. V. auklėjime ir bendraus su jais tėvų sutartu laiku, dėl susitikimų laiko tėvams kaskart sutariant žodžiu, atsižvelgiant į vaikų norą ir interesus; priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas valstybei.
Patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė, kad ieškovė ir atsakovas susituokė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos sudarymo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus A. V(duomenys neskelbtini) gimė dukra S. V.. Santuokinis gyvenimas nesusiklostė, tarp jų kildavo nesutarimai, nuo (duomenys neskelbtini) m. pradėjo gyventi skyrium. Gyvendami atskirai bendravo, bandė išsaugoti šeimą, tačiau jai pastojus, atsakovas kategoriškai pareiškė nebenorintis gyventi su šeima. Bandė su atsakovu taikiai susitarti dėl santuokos nutraukimo, tačiau mediacija buvo nesėkminga. Ji dėjo visas pastangas, kad santuoka būtų išsaugota. (duomenys neskelbtini) pastojus, pranešė apie tai sutuoktiniui, tikėjosi, kad jis pakeis gyvenimo būdą. Tačiau atsakovas ją iškoneveikė necenzūriniais žodžiais, darė didžiulį spaudimą atsisakyti nėštumo, o jai atsisakius tai padaryti, pareiškė norą santuoką nutraukti. Tarp jų neliko jokių jausmų, santuokos išsaugoti nebėra galimybių, todėl ji nutrauktina. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių atsakovas pripažintinas iš esmės pažeidęs savo, kaip sutuoktinio pareigas ir jų santuoka nutrauktina pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Ji pasilieka santuokinę pavardę – V.. Nereikalauja priteisti iš atsakovo sau išlaikymo, jam taip pat teikti išlaikymo nėra pagrindo. Santuokos metu su atsakovu turto neįsigijo, kreditorių neturi.
Su atsakovu dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ginčo nėra. Sūnus A. V. nuo gimimo gyvena su ja, jie yra labai artimi. Sūnus yra labai prisirišęs prie jos ir jo gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove geriausiai atitiktų vaiko teises ir teisėtus interesus. Ji sugeba vaiką gerai auklėti bei prižiūrėti ir gyvenant su motina bus užtikrintos tinkamos gyvenimo sąlygos nepilnamečiui sūnui. Dukra S. V. dar labai mažytė, atsakovas vos du kartus ją aplankė ligoninėje, tad gyvenamosios vietos nustatymas su ja geriausiai atitiks vaiko interesus. Nustačius vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, ji pasirūpins savo vaikų sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Yra tikra, kad gerai vykdys pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę, sudarys palankias sąlygas vaikams visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad jie pasirengtų savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Nustačius vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, ji ir toliau neribos tėvo ir vaikų bendravimo. Su atsakovu, tikisi, pavyks susitarti dėl jo bendravimo su vaikais laiko. Tėvas galės bendrauti su vaikais iš anksto sutartu laiku, tačiau atsakovo siūlymu šią tvarką galės koreguoti ar konkretinti. Ji užtikrina vaikams geras gyvenimo sąlygas, suteikia jiems būstą, maitinimą, sveikatos priežiūrą, aprangą, ugdymo reikmes ir pagal galimybes tenkina kitus jų poreikius. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai, tad atsakovas taip pat privalo prisidėti prie vaikų išlaikymo. Tikisi, kad tėvas, bendraudamas su vaikais, skirs papildomą išlaikymą, prašo priteisti po 250 Eur kiekvienam, iš kurių tenkins būtiniausius vaikų poreikius. Jos skaičiavimu, sūnaus išlaikymui kas mėnesį reikia skirti apie 580 Eur. Iš šios sumos apie 80 Eur skiriama būsto išlaikymui. Gyvena (duomenys neskelbtini) priklausančiame bute, moka už elektrą, vandenį, šildymą, dujas, atliekų tvarkymą. Kas mėnesį apie 70 Eur, priklausomai nuo lankytų dienų skaičiaus, moka už sūnaus maitinimą ir ugdymą darželyje. Dar apie 15 Eur kainuoja įvairios šventės, spektakliai, kanceliarinės prekės ir kiti darželio reikmenys. Sūnaus maitinimui išleidžiu apie 160 Eur. A. sveikatos priežiūros reikmėms vidutiniškai skiria 50 Eur kas mėnesį. Sūnaus drabužiams bei avalynei išleidžia po 95 Eur kas mėnesį. Higienos prekėms ir paslaugoms išleidžia apie 20 Eur. Sūnaus lavinamiesiems žaislams, knygutėms, sporto/lauko inventoriui kas mėnesį išleidžia apie 50 Eur, draugų gimtadieniams, kelionėms, išvykoms, kas mėnesį išleidžia mažiausiai 40 Eur. Dukra dar labai mažytė, jai kurį laiką nereikės išlaidų darželiui, pramogoms, tačiau yra didelės išlaidos higienos prekėms. Be to, kūdikiai auga sparčiau nei didesni vaikai, tad aprangai patiriamos didesnės išlaidos. S. turi sveikatos sutrikimų, dėl ko išaugs išlaidos sveikatos priežiūrai, kelionėms pas gydytojus. Taip pat kūdikiui reikia pirkti vežimėlius, automobilines ir maitinimo kėdutes ir daug kitų dalykų, dėl kurių patiriamos išlaidos nėra mažesnės nei (duomenys neskelbtini) sūnui. S. tėvas dar nėra skyręs pinigų, tad prašys priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo gimimo. Ji jokio vertingo turto ir pajamų neturi, gauna tik išmoką vaikui. Juos finansiškai remia tėvai. Atsakovas yra jaunas ir darbingas asmuo, tad savo vaikų išlaikymui galėtų mokėti po 250 Eur kas mėnesį iki vaikų pilnametystės. Tokia suma patenkins minimalius vaikų poreikius bei atitiks atsakovo galimybes.
Šalies argumentai
Ieškovas A. V. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu (priešieškiniu) atsakovei S. V., kuriuo prašė santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), taip ieškovo A. V. ir atsakovės S. V. (iki santuokos – A.), nutraukti dėl S. V. kaltės; po santuokos nutraukimo palikti pavardes: jo – V., jos – A.; nustatyti, kad nepilnamečio sūnaus A. V., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta yra jo motinos S. V. gyvenamoji vieta. Nustatyti jo pasiūlytą bendravimo su sūnumi A. tvarką. Priteisti iš jo nepilnamečio sūnaus A. V., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui nuo (duomenys neskelbtini) po 180 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės (iki (duomenys neskelbtini)), lėšas pervedant į atsakovės S. V. sąskaitą, iki einamo mėnesio (už kurį mokamas išlaikymas) 20 dienos, kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Išlaikymo sau iš atsakovės nereikalauja. Nustatyti, kad jis nėra S. V. dukters S. V., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas, o ji nėra jo duktė. Tėvystės nuginčijimui skirti DNR ekspertizę.
Patikslintame ieškinyje (priešieškinyje) nurodė, kad nuo santuokos pradžios santuokinis gyvenimas nesiklostė gerai. Skyrėsi jų požiūris į gyvenimą, šeimą, vaikų auginimą ir auklėjimą. Ieškovė nuo pat pradžių nepripažino jo sūnaus T. iš ankstesnių santykių. Vaiką vadindavo įžeidžiančiais žodžiais. Toks požiūris jį labai skaudindavo, todėl vykdavo konfliktai. Vaiko iš pirmų santykių negalėdavo atsivežti į jų namus. Skyrėsi jų požiūriai į šeimos gerovės kūrimą. S. V. nerodė nei menkiausio intereso susirasti darbą ir prisidėti prie šeimos išlaikymo. Nors buvo gavusi pasiūlymą grįžti į prieš tai dirbtą darbą, jo atsisakė. Sutuoktinė jų bendro gyvenimo metu nedirbo, todėl buvo sudėtinga kurti bendrus ateities planus (įsigyti nuosavą didesnį būstą, gerinti gyvenimo sąlygas). Jis abejoja, kad yra vaiko tėvas, nes su S. V. atskirai gyvena nuo (duomenys neskelbtini) metų. Bandė keletą kartų taikytis su sutuoktine. S. V. jau prieš pusantrų metų buvo pateikusi prašymą dėl santuokos nutraukimo. Su ieškove taikiai susitarti mediacijos metu nepavyko dėl jos noro gauti kuo didesnes išmokas vaikui. Jis nevengia atsakomybės išlaikyti sūnų ir pagal savo galimybes sąžiningai moka išmokas vaikui, bei perka rūbus, avalynę, žaislus, pramogauja, įdeda kišenpinigių ir maisto produktų (mėsos, kiaušinių). Per mediaciją jis siūlė mokėti po 200 Eur A. išlaikymui kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis. Didesnės sumos A. išlaikymui skirti negali, nes dar turi vyresnį sūnų T., prie kurio išlaikymo prisideda 210 Eur per mėnesį.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. vasario 20 d. nutartimi, sujungtos civilinės bylos Nr. e2-3041-1065/2023 pagal ieškovės S. V. ieškinį atsakovui A. V., ir Nr. e2-3384-1065/2023 pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovei S. V., suteikiant bylai vieną numerį Nr. e2-3041-1065/2023.
Institucija, teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – skyrius) pateiktoje išvadoje nurodė, kad nepilnamečių A. V. ir S. V. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove geriausiai atitiks vaikų interesus; išlaikymas turėtų būti priteistas tokio dydžio, kuris užtikrintų nepilnamečių vaikų A. V. ir S. V. ne tik minimalius, tačiau visaverčius poreikius, šiuo atveju ieškovė mano, jog išlaikymo dydis po 250 Eur kiekvienam vaikui, skyrius sutinka su ieškovės prašoma suma. Skyrius rekomenduoja šalims aptarti šalių bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, kuri būtų realiai įgyvendintina ir vykdytina bei atitiktų nepilnamečių interesus.
Ieškovė S. V. teismo posėdžiu metu patikslinto ieškinio reikalavimus palaikė. Prašė vaikams priteisti išlaikymą po 250 Eur kas mėnesį, palikti dabartinę pavardę, nes pavardė tokia pat, kaip ir vaikų, santuoką nutraukti dėl sutuoktinio kaltės. Jai pastojus sutuoktinis ją iškoneveikė necenzūriniais žodžiais, bei grasino. Ikiteisminio tyrimo dėl to nebuvo pradėta. Dėl vaikų gyvenamosios vietos ginčų nekyla. Šiuo metu ji su vaikais gyvena (duomenys neskelbtini) priklausančiame bute. Ji moka komunalinius mokesčius, perka maistą, vaikams aprangą, moka už darželį. Vyresniajam vaikui dabar yra (duomenys neskelbtini) metai. Sūnus darželyje lanko (duomenys neskelbtini), jam reikalingos įvairios mokymo priemonės, dviratis ir kt. Sūnus sveikatos problemų neturi, tačiau lankosi pas privatų odontologą. Bet kokio odontologo vaikas neprisileidžia, surado odontologą, kuriam vaikas leidžia tvarkyti dantis. Jos pajamas sudaro: vaikui mokami pinigai, ir jai mokama socialinė pašalpa. Vaikus išlaikyti padeda jos tėvai. Savo vardu registruoto turto, santaupų neturi. Dėl bendravimo su vaiku problemų nekildavo. Tėvas kelia reikalavimą nustatyti bendravimo tvarką, kad vaiką pasiimtų nuo penktadienio iki sekmadienio, bet vaikas nėra pas tėvą nakvojęs, nes nenori. Tokia bendravimo tvarka, kurią tėvas prašo nustatyti, nebūtų vykdoma. Tėvas su dukra bendrauti nenori. Dukra turi sveikatos problemų. (duomenys neskelbtini). Dukra turi vartoti paskirtus vaistus (duomenys neskelbtini) kartus per dieną, vaistai kompensuojami, išskyrus vieni, kurie mėnesiui kainuoja 14 Eur. (duomenys neskelbtini). Kas mėnesį su dukra turi vykti į (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini). Vaikams patiriamas išlaidas vertina vienodai. Nuo S. gimimo atsakovas nėra nei kiek prisidėjęs prie jos išlaikymo. Su sūnumi A. tėvas susitinka dažnai, jų bendravimui neprieštarauja. Sūnaus išlaikymui atsakovas skirdavo po 150 Eur per mėnesį, paskutiniu metu, prasidėjus teisminiam procesui po 200 Eur. Tėvas sūnų savaitgaliais pasiima pas save, ne visą parą, rytą pasiima, vakare perveža. Sūnus pas tėvą nenori nakvoti, nes sūnus yra įpratęs būti su ja. Ji vienam vaikui išleidžia daugiau nei 250 Eur per mėnesį.
Atsiliepimas
Atsakovas A. V. teismo posėdžiu metu nurodė, kad kategoriškai nesutinka, kad santuoka nutrūko dėl jo kaltės. Ji turėjo susiradusi draugą. S. gimus, jis jai pasakė, kad kartu negyvens. Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo pretenzijų neturi. Jam S. leidžia susitikti su sūnumi A., leidžia jį pasiimti. Ieškinyje nustatyti bendravimo tvarką prašė dėl to, kad ateityje nebūtų problemų, jiems susipykus, S. nepradėtų vaiku manipuliuoti. Tarp jo ir A. yra labai didelis ryšys, stengiasi jį pasiimti, kada tik gali. Jį pasiima kiekvieną savaitgalį bent vieną dieną. Jeigu nebus ateityje problemų, tada jis neprašo nustatyti bendravimo tvarkos. Sūnus pas jį nepasilieka miegoti. Neprašo, kad vaikas primygtinai pas jį miegotų. Jeigu vaikas nesutinka pas jį miegoti, jis negali jo priversti. Su vaiko mama susiderina, kad jis gali pasiimti vaiką. Sūnui moka išlaikymą, didesnį išlaikymą pradėjo mokėti ne dėl prasidėjusio teisminio proceso, sūnui nuperka rūbų. Tokio dydžio išlaikymo, kokio nori ieškovė, jis tiek negali mokėti. Vaikams galima nupirkti ir pigesnių rūbų iš padėvėtų rūbų parduotuvių. Jo pajamos per mėnesį sudaro 640 Eur, dirba įmonėje vadybininku, kuri verčiasi (duomenys neskelbtini) prekyba. Įmonėje kurioje jis dirba, akcininkas ir direktorius yra (duomenys neskelbtini). Jo darbo laikas yra nuo 8 iki 17 val., papildomo darbo ar savaitgaliais nebandė susirasti. Jis ieškojosi ir kitose įmonėse geriau apmokamo darbo, tačiau jam atsakė, kad nereikia. Turi įgijęs (duomenys neskelbtini) išsilavinimą. Jis yra (duomenys neskelbtini), šiam pomėgiui per metus išleidžia apie 200 Eur. Jis nevengia teikti išlaikymo, nėra buvę taip, kad jis nesumokėtų išlaikymo. Jis turi dar vieną vaiką, kuriam teikia išlaikymą. Jis dukrai neteikė išlaikymo, nes tik prieš tris savaites gavo atsakymą ir sužinojo, kad S. jo dukra. Savo vardu registruoto turto ir santaupų neturi. Transporto priemonių neturi. Sutinka, kad bendravimo tvarka su vaiku būtų nustatyta tokia, kaip ieškovės nurodyta ieškinyje, tokia yra ir šiuo metu, su vaiku bendrauja jų sutartu laiku dėl susitikimo laiko tėvams kaskart sutariant žodžiu. Tokio tvarkos, kaip jis prašo nustatyti, nereikia. Jis mano, kad vienam vaikui išlaikyti turėtų užtekti 400 Eur per mėnesį. Sutinka mokėti kiekvienam vaikui išlaikymo po 200 Eur. Trečiam vaikui, kuriam (duomenys neskelbtini) metų, jis moka išlaikymo kas mėnesį po 210 Eur.
Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdyje nurodė, kad ieškovės ir atsakovo šeimai nebuvo taikomas atvejo vadybos procesas ir teikiamos socialinės paslaugos, šeima nebuvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų sąrašą. Vaikų S. ir A. gyvenamosios vietos nustatymas su jų motina S. V., atitiks vaikų interesus. S. V. turi sveikatos problemų, jei ir toliau bus reikalingas gydymas ir priežiūra, ieškovės prašoma suma priteisti po 250 Eur kiekvienam vaikui yra atitinkanti vaiko teises ir interesus. Dėl bendravimo tvarkos ginčo nekyla, atsakovas sutinka su ieškovės ieškinyje nurodyta bendravimo tvarka.
Šalies argumentai
Ieškovės atstovė advokatė teismo posėdžio metu nurodė, kad S. V. ieškinys pilnai įrodytas byloje surinkta medžiaga ir turi būti tenkinamas. Ieškovė dėjo visas pastangas, kad santuoka būtų išsaugota, tačiau atsakovas įstatyme numatytų pareigų būti lojaliam, vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai nevykdė. (duomenys neskelbtini) ieškovei pastojus, atsakovas reikalavo nutraukti nėštumą, ieškovei atsisakius tą padaryti, atsakovas santykius visiškai nutraukė. Toks atsakovo elgesys rodo, kad jis pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas ir yra kaltas dėl santuokos iširimo. Atsakovas savo dukrai nuo jos gimimo nėra teikęs išlaikymo, yra matęs ją kelis kartus. Dėl vaikų gyvenamosios vietos ginčo nėra, vaikai gyvena su mama, kur sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Dėl bendravimo tvarkos tėčiui su vaikais ginčo nėra, bylos nagrinėjimo metu šalys priėjo išvados, kad konkretus bendravimo grafikas nebus nustatomas, kadangi iki šiol sunkumų dėl laiko suderinimo nekilo, šalys tikisi, kad dėl to ginčų nebus. Atsakovo siūloma 200 Eur kiekvienam vaikui išlaikymo suma nėra pakankama, ieškovės reikalavimas priteisti po 250 Eur yra pagrįstas ir turi būti tenkinamas. Ieškovė prašo priteisti ne didesnę sumą nei minimali mėnesinė alga, todėl papildomai įrodinėti neturi būti reikalaujama. Atsakovas jaunas ir darbingas asmuo. Atsakovas dirba (duomenys neskelbtini) priklausančioje įmonėje, todėl ieškovė daro prielaidą, kad atsakovui galimai mokamas mažesnis atlyginimas sąmoningai, kad išvengtų tinkamo dydžio mokėjimo. Atsakovas turi (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, paklausią specialybę iš kurios galėtų dirbti ir užsidirbti pakankamai, kad galėtų skirti pakankamą išlaikymą. Sūnui nuolat teikiamos odontologo paslaugos, dukra turi daug sveikatos problemų, turi lankytis periodiškai gydymo įstaigoje. Ieškinys yra pilnai įrodytas, todėl turi būti tenkinamas pilnai. Prašė santuoką nutraukti dėl A. V. kaltės, vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su S. V., bendravimo tvarką nustatyti, kaip ir nurodytą ieškovės ieškinyje, priteisti iš A. V. išlaikymą abiem vaikams po 250 Eur, sūnui nuo ieškinio pareiškimo dienos, t. y. nuo (duomenys neskelbtini), S. V. išlaikymą priteisti nuo jos gimimo, bei susidariusį išlaikymo įsiskolinimą 258 Eur iki patikslinto ieškinio pareiškimo.
Atsakovo atstovas advokatas posėdžio metu prašė santuoką nutraukti dėl S. V. kaltės, po santuokos nutraukimo palikti pavardes V. ir A.. Dėl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos ginčo nėra. Vaikų dalis mokama už komunalinius mokesčius ir sumos išleidžiamo aprangai turi būti mažinamos kelis kartus. A. V. šiuo metu visą savo visą darbo užmokestį atiduoda išlaikymui, jam pragyventi padeda tėvai.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovės S. V. patikslintas ieškinys ir A. V. patikslintas ieškinys (priešieškinys) tenkintini iš dalies
Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sudaryta S. V. ir atsakovo A. V. santuoka. Santuokoje gimė du nepilnamečiai vaikai – A. V., gimęs (duomenys neskelbtini), ir S. V., gimusi (duomenys neskelbtini). Santuokos metu šalys turto neįgijo, kreditorinių įsipareigojimų neturi.
Dėl santuokos nutraukimo
Iš santuokos sudarymo įrašo matyti, kad santuoka tarp S. V. (iki santuokos – A.) ir A. V. sudaryta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovės ir A. V. reikalavimas santuoką nutraukti tenkinamas, nes nagrinėdamas bylą teismas įsitikino, kad santuoka faktiškai iširo, sutuoktiniai faktiškai gyvena skyrium, santuokinių ryšių nepalaiko, todėl santuoka nutrauktina (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.49 straipsnio 1 ir 2 dalys).
Ieškovė prašė šalių santuoką nutraukti dėl sutuoktinio kaltės, nurodydama, kad ji dėjo visas pastangas, kad santuoka būtų išsaugota, o atsakovas įstatyme įtvirtintų pareigų būti lojaliam, vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai nevykdė, jai (duomenys neskelbtini) pastojus, atsakovas ją iškoneveikė necenzūriniais žodžiais, darė spaudimą atsisakyti nėštumo, jai atsisakius tai padaryti pareiškė norą santuoką nutraukti. A. V. patikslintu ieškiniu, prašė šalių santuoką nutraukti dėl S. V. kaltės.
Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoką – sutartimi prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Aiškindamas ir taikydamas CK normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimą dėl sutuoktinio kaltės, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011).
Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).
CK 3.60 straipsnyje nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės sąlygos. Sutuoktinio kaltė yra specifinė palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį, jeigu kito sutuoktinio kaltė nepreziumuojama (CK 3.60 straipsnio 3 dalis), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016).
CK 3.61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu turėjo įtakos santuokos iširimui ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016). Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (2014 m. gruodžio 10 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014).
Žemesnės instancijos teismas
Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės. Posėdžio metu nurodė, kad ji dėjo visas pastangas, kad išsaugotų santuoką, tačiau santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, jai pastojus sutuoktinis ją iškoneveikė necenzūriniais žodžiais, bei grasino, tačiau dėl to ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas. Teismo posėdžio metu A. V. nesutiko, kad santuoka nutrūko dėl jo kaltės, nes ieškovė buvo susiradusi draugą, abejojo savo dukters tėvyste. Ieškiniu nurodė, kad ieškovė nuo pat pradžių nepripažino jo sūnaus T. iš ankstesnių santykių, vaiką vadindavo įžeidžiančiais žodžiais, neleisdavo atsivežti vaiko į jų namus. Dėl to vykdavo konfliktai. Skyrėsi jų požiūris į gyvenimą, šeimą, vaikų auginimą ir auklėjimą, į šeimos gerovės kūrimą.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nei ieškovė, nei atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, kiekviena šalis rėmėsi savo parodymais, sprendžia, kad dėl santuokos iširimo yra kaltos abi šalys, iš esmės pažeidusios savo, kaip sutuoktinių, pareigas. Teismo įsitikinimu, abi šalys nedėjo pakankamai pastangų išsaugoti santuoką, kaltė pasireiškia jų abiejų nesutarimais, lojalumo stoka, to pasekmė - bendras gyvenimas tapo negalimas. Nei ieškovė, nei atsakovas neieškojo bendro sutarimo ir kompromiso, kaip išspręsti šeimoje kilusius nesutarimus, sustiprinti šeimą. Teismas sprendžia, jog yra abiejų sutuoktinių kaltė dėl santuokos iširimo: sutuoktiniai buvo nepakankamai atidūs vienas kitam, lojalūs, rūpestingi ir siekiantys stiprinti šeiminius santykius, visapusiškai rūpintis šeimos gerove ir šeimos išsaugojimu, todėl neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas galimai pažeidė daugiau, o kitas – mažiau. Lojalumo pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėl to turėjo įtakos santuokos iširimui ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas, todėl santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).
Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo
Santuokos pagrindu atsiranda sutuoktinių tarpusavio turtiniai ir asmeniniai neturtiniai santykiai. Santuoką nutraukus, šie santykiai nutrūksta, išskyrus kai kurias teises ir pareigas, kurių tolimesnis įgyvendinimas turi būti išsprendžiamas santuokos nutraukimo momentu. Viena iš tokių pareigų yra sutuoktinių tarpusavio išlaikymo pareiga. Ieškovė nurodė, kad išlaikymo sau nereikalauja, A. V. taip pat nurodė, kad išlaikymo nereikalauja, todėl išlaikymas vienam iš kito nepriteisiamas (CK 3.72 straipsnis).
Dėl sutuoktinių pavardžių
Ieškovė prašė po santuokos nutraukimo palikti santuokinę pavardę – V., teismo posėdžio metu patvirtino, kad nori pasilikti dabartinę pavardę, nes pavardė tokia pat, kaip ir vaikų. A. V. patikslintame ieškinyje prašė, jam palikti pavardę – V., jai ikisantuokinę pavardę – A.. CK 3.69 straipsnio 1 dalies nuostata numato, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Nurodomo straipsnio 2 dalyje numatyta – jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų. Vadinasi tam, kad uždrausti vienam iš sutuoktinių pasilikti santuokinę pavardę, reikalingos dvi sąlygos: 1) galima uždrausti pasilikti santuokinę pavardę tik kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui, jeigu santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės; 2) sutuoktiniai neturi turėti bendrų vaikų. Šiuo atveju, santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, sutuoktiniai turi bendrų vaikų, todėl po santuokos nutraukimo S. V. paliktina santuokinė pavardė – V., A. V. paliktina jo pavardė.
Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo
Pateikti duomenys patvirtina, kad šalys santuokos metu neįgijo jokio nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto, kuris šalims priklausytų bendrosios jungtinės nuosavybės teise, todėl santuoką nutraukiant jis nėra dalintinas. Kartu šalims išaiškintina, kad šioje byloje šalims nurodžius, jog jie neturi santuokos metu įgyto turto, ir teismui priėmus sprendimą, kuriuo nesprendžiamas klausimas dėl santuokos metu įgyto turto, reiškia, jog yra konstatuota, kad bendro turto sutuoktiniai neturi, todėl jie negalės pareikšti ieškinio dėl bendro turto padalinimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo
Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu, o jeigu kyla ginčas – teismo sprendimu (CK 3.169 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas ginčą išsprendžia, atsižvelgdamas į vaiko norą, vadovaudamasis vaiko interesais (CK 3.174 straipsnio 2 dalis) bei principu, kad abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėjant vaiką yra lygios, o vaiko gyvenamoji vieta nustatoma įvertinus, su kuriuo iš tėvų gyvendamas vaikas bus geriau prižiūrimas ir auklėjamas, kurio pakankamai geros materialinės sąlygos, kad jis kito iš tėvų atitinkamai remiamas galėtų deramai augti ir tobulėti; lemiamą reikšmę turi tėvų asmeniniai bruožai, santykiai su vaikais, požiūris į vaiką, vaiko auklėjimo prioritetai ir kt. (Jungtinių tautų vaiko teisių apsaugos konvencijos 12 straipsnis).
Nustatyta, kad santuokoje S. V. ir A. V. susilaukė nepilnamečių vaikų – A. V., gimusio (duomenys neskelbtini), ir S. V., gimusios (duomenys neskelbtini). Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvados matyti, kad A. V. yra S. V. biologinis tėvas su (duomenys neskelbtini) proc. tikimybe. Šeimai gyvenant skyrium ieškovė rūpinasi nepilnamečių vaikų poreikių bei interesų tenkinimu, dalyvauja vaikų auklėjime. Ieškovė prašo nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Teismo vertinimu, su vaikais ieškovę sieja artimas ryšys, ieškovės gyvenamojoje vietoje jiems sudarytos saugios ir tinkamos gyvenimo, poreikių, interesų tenkinimo bei buities sąlygos. Išvadą byloje teikianti institucija neprieštarauja dėl to, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo tarp šalių nėra, A. V. sutiko, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Atsižvelgiant į tai, ir nesant prieštaravimo, nepilnamečių vaikų A. V. ir S. V. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove S. V., jos gyvenamojoje vietoje (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).
Dėl vaikų bendravimo tvarkos su tėvu nustatymo
CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė).
Vaiko šeima, visų pirma, yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.). Tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo pareigas – dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnio 1 dalis).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
Ieškovė konkrečios atsakovo ir vaikų bendravimo tvarkos nustatyti neprašė, nurodydama kad skyrium gyvenantis tėvas dalyvaus nepilnamečių vaikų auklėjime ir bendraus su jais tėvų sutartu laiku, dėl susitikimų laiko tėvams kaskart sutariant žodžiu, atsižvelgiant į vaikų norus ir interesus. A. V. patikslintu ieškiniu prašė nustatyti konkrečią bendravimo su vaiku tvarką. Teismo posėdžio metu A. V. nurodė, kad S. V. jam nesudaro jokių kliūčių bendrauti su nepilnamečiu vaiku. Teismo posėdžio metu prašė nenustatyti tokios bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku, kokios prašė patikslinto ieškinio reikalavimu, sutiko, kad bendravimo tvarka būtų nustatyta tokia, kaip ieškovės nurodyta patikslintame ieškinyje. Bylos duomenimis, šalių parodymais nustatyta, kad ieškovė nesudaro jokių kliūčių atsakovui bendrauti su nepilnamečiais vaikais, teismas, atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes ir į tai, kad tarp šalių nekilo ginčo dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, sprendžia, jog nustatytina A. V. bendravimo su vaikais tvarka pagal ieškovės prašymą.
Išaiškintina, jog tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti kitokią bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis).
Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo
Tėvai turi pareigą vaikui užtikrinti tokias gyvenimo sąlygas, kokios yra reikalingos jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.
Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu.
Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje 3K-3-209-916/2016).
Plėtodamas teismų praktiką, kasacinis teismas nurodė, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).
Byloje nustatyta, kad nepilnametis A. V. yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, darželyje lanko (duomenys neskelbtini). Vaikas yra normalios sveikatos, tačiau turi lankytis pas odontologą. Mažametė S. V. yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, turinti sveikatos problemų. Ji turi vartoti paskirtus vaistus (duomenys neskelbtini) kartus per dieną, vaistai kompensuojami, išskyrus vieni, kurie mėnesiui kainuoja 14 Eur. Kas mėnesį ieškovė su dukra turi vykti į (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini). Kiekvieno vaiko išlaikymui ieškovė nurodo skirianti apie 580 Eur per mėnesį, jai išlaikyti vaikus padeda jos tėvai. Kiekvieno vaiko išlaikymui prašo priteisti iš A. V. po 250 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų.
Nustatyta, kad ieškovė su savo vaikais gyvena (duomenys neskelbtini) priklausančiame bute, savo vardu registruoto turto, santaupų neturi. Ieškovės mėnesinės pajamos sudaro gaunama socialinė išmoka ir išmoka vaikui, kurių bendra suma per mėnesį vidutiniškai sudaro apie 272 Eur. A. V. dirba įmonėje vadybininku, turi įgijęs (duomenys neskelbtini) išsilavinimą. Jo pajamos per mėnesį sudaro 640 Eur. Savo vardu registruoto turto ir santaupų neturi, duomenų apie kreditorinius įsipareigojimus nėra. Pasak atsakovo, teikia 210 Eur išlaikymą kitam savo nepilnamečiam sūnui T. V. Pastebėtina, kad Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 8 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartimi (c. b. 2-11504-1065/2021) A. V. savo nepilnamečiui sūnui T. V., gim. (duomenys neskelbtini) m., įsipareigojo mokėti išlaikymą po 190 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Teismo posėdžio metu A. V. sutiko kiekvienam vaikui mokėti po 200 Eur periodinių kasmėnesinių išmokų.
Kasacinis teismas yra nurodęs, jog nors tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, taip pat ir nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos. Ieškovė šiuo metu nedirba ir negali skirti daugiau papildomų lėšų vaikų išlaikymui. Vertintina, kad ieškovės galimybės gauti didesnes pajamas yra ir ilgą laiką bus mažesnės, nes jai teks skirti daugiau laiko rūpintis vaikais: kasdiene buitimi, sekti ugdymą, nuolat rūpintis vaikų sveikata, vesti į papildomas veiklas, skirti laiką ugdymui šeimoje ir pan. Šios pareigos apriboja asmens galimybes dirbti papildomą darbą, gauti daugiau pajamų. Ieškovė nurodė, kad šiuo metu prie vaikų išlaikymo prisideda jos tėvai, kas tik patvirtina, jog šiuo metu pajamos, kuriomis vaikų interesais disponuoja ieškovė, nėra pakankamos. Todėl nagrinėjamu atveju atsakovas turėtų prisiimti didesnę atsakomybę ir naštą dėl išlaikymo vaikams skyrimo.
Atsakovas A. V. nenurodė ir nepateikė teismui duomenų apie tai, kad turėtų sveikatos problemų, todėl teismas laiko, kad atsakovas yra normalios sveikatos ir gali dirbti. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, įgijęs aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą, sprendžia, jog atsakovas turi objektyvias galimybes dirbti tokį darbą, kad galėtų teikti materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams. Tai, jog A. V. šiuo metu gauna santykinai nedideles pajamas, yra jo subjektyvus pasirinkimas. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams, objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1068-580/2023). Neabejotina, kad išlaikymo vaikui dydis priklauso ne tik nuo vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties, bet ir nuo vaikų, kuriems reikalingas išlaikymas, skaičiaus. Atsakovas išlaikymą taip pat teikia kitam savo nepilnamečiui vaikui. Teismas įvertinęs visas aukščiau nurodytas aplinkybes, tėvų turtinę padėtį, vaikų poreikius, sprendžia, jog iš atsakovo kiekvienam nepilnamečiam vaikui turi būti priteistas 230 Eur dydžio išlaikymas, mokamas periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis, A. V. nuo (duomenys neskelbtini), S. V. nuo (duomenys neskelbtini), iki vaikų pilnametystės (CK 3.200 straipsnis), išlaikymo sumas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo A. V. 258 Eur išlaikymo įsiskolinimą nepilnametei dukrai S. V., už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), t. y. nuo dukters gimimo iki patikslinto ieškinio parengimo. Ieškovė nurodė, kad atsakovas nuo dukters gimimo visiškai išlaikymo jai neteikė, A. V. teismo posėdžio metu patvirtino, kad dukrai išlaikymo nuo jos gimimo nemokėjo. Nesant pagrįstų A. V. prieštaravimų dėl reikalavimo priteisti išlaikymo įsiskolinimą ar jo dydžio, nenustačius aplinkybių, jog išlaikymą atsakovas savo nepilnametei dukrai minėtu laikotarpiu teikė tinkamai, ieškovės reikalavimas dėl įsiskolinimo tenkintinas iš dalies, atsižvelgiant į teismo nustatytą išlaikymo periodinėmis išmokomis dydį iš A. V. priteisiant 245 Eur išlaikymo įsiskolinimo sumą.
Nepilnamečių vaikų išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavedama tvarkyti uzufrukto teise nepilnamečių vaikų motinai S. V. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Vaikams skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaikų interesams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).
Įskaityti į priteistą išlaikymą A. V. priteisto išlaikymo laikotarpiu mokėtas išlaikymo sumas, jeigu tokie mokėjimai buvo atlikti.
Sprendimas išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai, teismas gali pagal vaikų tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). S. V. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. A. V. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Atsižvelgiant į tai, kad šalims suteikta 100 procentų apmokama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, todėl iš jų bylinėjimosi išlaidos valstybės biudžetui nepriteistinos, jos atlygintinos iš valstybės biudžeto (CPK 96 straipsnio 4 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškovės S. V. patikslintą ieškinį ir A. V. patikslintą ieškinį (priešieškinį) tenkinti iš dalies.
Nutraukti S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Nustatyti nepilnamečių vaikų: A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina S. V., jos gyvenamojoje vietoje.
Nustatyti, kad skyrium gyvenantis tėvas A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dalyvaus nepilnamečių vaikų A. V. ir S. V. auklėjime ir bendraus su jais tėvų sutartu laiku, dėl susitikimų laiko tėvams kaskart sutariant žodžiu, atsižvelgiant į vaikų norus ir interesus.
Priteisti iš A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 230 Eur (du šimtus trisdešimt eurų), nuo (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės, išmokas indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 230 Eur (du šimtus trisdešimt eurų), nuo (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės, išmokas indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 245 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimt penkių eurų), išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini).
Nepilnamečiams vaikams A. V. ir S. V. išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavesti tvarkyti uzufrukto teise jų motinai S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Įskaityti į priteistą išlaikymą A. V. priteisto išlaikymo laikotarpiu mokėtas išlaikymo sumas, jeigu tokie mokėjimai buvo atlikti.
Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai.
Likusioje dalyje ieškovės S. V. patikslintą ieškinį ir A. V. patikslintą ieškinį (priešieškinį) atmesti.
Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos privaloma šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.