Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2S-1068-580/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-05-04
Bylos Nr.: e2S-1068-580/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-02449-2023-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Jūra Marija Strumskienė
Atsakovas: G. J.
Ieškovas: Ž. J.
Išvadą teikia: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

Kategorijos

3.1.18.3pavadinimo nepavyko patikrinti
3.1.18.7pavadinimo nepavyko patikrinti
3.1.18.2.11pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.2Atskirieji skundai
3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo

Civilinė byla Nr. e2S-1068-580/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02449-2023-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.3; 3.1.18.7; 3.1.18.2.11; 3.3.2; 3.3.2.5. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Ž. J. ieškinį atsakovui G. J. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Išnagrinėjęs bylą, teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškiniu ieškovė Ž. J. prašo:

1.1 nutraukti santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Trakų rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 237, dėl atsakovo G. J. kaltės;

1.2 nustatyti, jog gyvenimas skyriumi, sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai faktiškai nustojo kartu gyventi, t. y. nuo 2019-10-21;

1.3 po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę – „J.“;

1.4 nustatyti nepilnamečio vaiko D. J. gyvenamąją vietą kartu su ieškove;

1.5 priteisti iš atsakovo G. J. nepilnamečio sūnaus D. J. išlaikymui 350 Eur, mokamus kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, lėšas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, priteistas lėšas uzufrukto teise pavesti tvarkyti ieškovei;

1.6 priteisti iš atsakovo G. J. 1 540 Eur dydžio nepilnamečio vaiko D. J. išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2022-09-01 iki ieškinio pateikimo dienos;

1.7 nustatyti ieškovės siūlomą atsakovo G. J. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką;

1.8 padalinti santuokoje įgytą turtą;

1.9 priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodo, kad:

2.1. bendro sutuoktinių gyvenimo metu palaipsniui pradėjo ryškėti atsakovo netinkamas elgesys, jis ėmė vartoti prieš ieškovę psichologinį smurtą. Šalys nuo 2019-10-21 negyvena kaip sutuoktiniai ir neveda bendro ūkio. Atsakovas pažeidė sutuoktinio pareigas, dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas: atsakovas nepaisė lojalumo pareigos – neprisidėjo prie ieškovės pastangų išsaugoti šeimą, elgėsi neatsakingai, kilus nesutarimams grasindavo palikti, išsikraustyti; buvo neištikimas – atvirai demonstravo artimus santykius su kita moterimi, nuo 2020 m. gyvena su M. D. (2022 m. rugsėjį TV laidoje atsakovas buvo pristatomas kaip M. D. vyras); nepaisė abipusės pagarbos principo – nepagarbiai ir netinkamai elgėsi, buvo abejingas, rodė nepagarbą, kalbėdavo pakeltu tonu, šaukdavo, žemino, keldavo nepagrįstus konfliktus; neteikė moralinės ir turtinės paramos – neremdavo šeimos moraliai, materialiai;

2.2. nepilnamečio sūnaus D. J. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, sūnus prisirišęs prie ieškovės, ji juo rūpinasi, slaugo, auklėja ir ugdo, tarp ieškovės ir sūnaus yra artimas ryšys, berniukas nori gyventi su ieškove;

2.3. siekiant, kad po santuokos nutraukimo nesusilpnėtų tėvo ir sūnaus ryšys, tikslinga nustatyti tėvo ir sūnaus bendravimo tvarką, pagal kurią atsakovas bendrauja su sūnumi;

2.4. nepilnamečio sūnaus D. išlaikymui kas mėnesį skiriama virš 900 Eur: maistui – 300 Eur; mokestis už lankomą ugdymo įstaigą – 80 Eur; lavinimosi priemonės, kanceliarinės prekės, knygos, pratybos, kompiuteris, jo priežiūra ir kt. – 45 Eur; apranga – 80 Eur; vaistai, vitaminai, skiepai, sveikatos stiprinimas – 40 Eur; higienos ir buitinės prekės – 30 Eur; transportas – 50 Eur; kirpykla – 15 Eur; vasaros atostogos – 50 Eur; būsto išlaidos – vaiko dalis vidutiniškai 70 Eur; stambieji žaislai, aktyvus laisvalaikis – 50 Eur; gimtadienio šventės, kitų švenčių organizavimas, dovanų pirkimas ir kt. – 20 Eur; baseino būrelis – 74 Eur; dailės būrelis – 36 Eur ir kt. Šis išlaikymo dydis yra pagrįstas, atitinkantis vaiko poreikius bei proporcingas šeimos turtinei padėčiai;

2.5. ieškovė šiuo metu nedirba, nuo 2023-01-05 registruota užimtumo tarnyboje, gauna apie 500 Eur nedarbo išmoką. Atsakovas G. J. yra sveikas, išsilavinęs, įgijęs archeologo specialybę. Ieškovės žiniomis, verčiasi fotografavimu, kartu su savo sugyventine uždarbiauja iš turizmo veiklos ((duomenys neskelbtini)), teikia skaitmeninio dizaino paslaugas. Atsižvelgiant į geresnę atsakovo turtinę padėtį, priteistina nepilnamečio sūnaus D. J. išlaikymui 350 Eur dydžio išmoka iki vaiko pilnametystės;

2.6. ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones: priteisti iš atsakovo nepilnamečiam sūnui 350 Eur dydžio laikiną išlaikymą, mokamą kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, paskiriant ieškovę nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

3. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) išvadoje nurodo, kad neprieštarauja, jog teismas nustatytų laikiną išlaikymą D. J.. Mano, kad prašomo laikinojo išlaikymo suma galėtų patenkinti ne tik kasdieninius, tačiau ir papildomus poreikius.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 3 d. nutartimi ieškovės Ž. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. Priteisė iš atsakovo G. J. laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui D. J. mokamą po 350 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo nutarties priėmimo dienos iki galutinio teismo sprendimo civilinėje byloje priėmimo. Priteisto išlaikymo suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Paskyrė ieškovę Ž. J. nepilnamečiam sūnui D. J. priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Nurodė, kad:

4.1 nepilnamečio vaiko faktinė gyvenamoji vieta yra su ieškove Ž. J.. Ieškovės pateiktais paaiškinimais ir Valstybės socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, ieškovė nedirba, nuo 2023-01-05 registruota Užimtumo tarnyboje, pajamas sudaro apie 500 Eur nedarbo draudimo išmoka. Duomenų apie kitas ieškovės pajamas / turimą turtą byloje nėra;

4.2 atsakovas dirba Trakų r. Rūdiškių vaikų lopšelyje – darželyje „(duomenys neskelbtini)“, pajamas sudaro 1 074,15 Eur dydžio darbo užmokestis per mėnesį, neatskaičius mokesčių. Duomenų apie kitas atsakovo pajamas / turimą turtą byloje nėra. Tarp šalių yra kilęs ginčas dėl išlaikymo vaikams teikimo. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovas kas mėnesį teiktų išlaikymą savo nepilnamečiam vaikui;

4.3 atsižvelgiant į byloje esančius preliminarius duomenis apie atsakovo turtinę padėtį, į tai, kad nėra duomenų, patvirtinančių sunkią atsakovo finansinę situaciją ar kitas aplinkybes, ribojančias atsakovui galimybę teikti savo nepilnamečiam vaikui jo poreikius atitinkantį išlaikymą, į tai, kad byloje nėra duomenų apie atsakovo teikiamą išlaikymą vaikui, į teismų praktikoje suformuotą orientacinį kriterijų dėl priteistino išlaikymo vaikui dydžio (pusė minimalios mėnesinės algos, toliau – MMA) yra pagrindas priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui D. J. po 350 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo byloje priėmimo. Toks išlaikymo dydis bylos nagrinėjimo metu užtikrins, kad būtinieji vaiko poreikiai būtų patenkinti;

4.4 ieškovė Ž. J. šioje byloje yra nepilnamečio vaiko atstovė pagal įstatymą, todėl ji skirtina iš atsakovo priteisto laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui tvarkytoja uzufrukto teise. Priteisto išlaikymo suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Atsakovas G. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 3 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priteisti nepilnamečiam vaikui D. J. laikiną išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 185 Eur. Nurodo, kad:

5.1. šalys jau kelerius metus gyvena atskirai ir nepilnamečiu vaiku rūpinosi vienodai, t. y. vieną ar dvi savaites nepilnametis vaikas būdavo su ieškove, tuomet vieną ar dvi savaites būdavo su atsakovu. Atitinkamai šalys užtikrino vaiko išlaikymą, atsakovas pirko drabužius, vaistus, ugdymo priemones, maistą. Jei sūnus praleisdavo mažiau laiko su atsakovu, atsakovas prie sūnaus išlaikymo prisidėdavo periodinėmis išmokomis. Šalys raštu šio susitarimo neįformino, bet kelis metus tokia bendravimo su vaiku tvarka ir jo išlaikymas šalims tiko;

5.2. atsakovas turi 3 nepilnamečius vaikus: D. J., gim. (duomenys neskelbtini), M. J., gim. (duomenys neskelbtini), bei bendrą su ieškove sūnų D. J., gim. (duomenys neskelbtini). Teismas neįvertino, jog atsakovas turi išlaikyti 3 nepilnamečius vaikus. Sūnus D. J. neturi specialių poreikių, todėl visiems 3 atsakovo nepilnamečiams vaikams turėtų būti teikiamas vienodas laikino išlaikymo dydis. Iš atsakovo nepilnamečių vaikų D. J. ir M. J. išlaikymui buvo priteista po 115,85 Eur (400 Lt), pritaikius indeksaciją atsakovas dukroms teikia 370 Eur išlaikymo (po 185 Eur vienai dukrai);

5.3. atsakovo gaunamas darbo užmokestis priklauso nuo darbo dienų skaičiaus. Atsakovas vidutiniškai gauna 751,38 Eur pajamų. Atsakovas turi finansinių įsipareigojimų AB SEB bankui, kurių likutis 2022-12-12 dienai buvo 68 231,51 Eur. Ieškovė turi tik vieną vaiką, todėl jos turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovo;

5.4. teismas neįvertino, jog ieškovė vaiko poreikiams tenkinti kas mėnesį gauna vaiko išmoką (85,75 Eur). Šie „vaiko pinigai“ turi būti panaudojami išimtinai vaiko poreikiams tenkinti, todėl 85,75 Eur suma turi būti atimama iš kas mėnesį vaikui skiriamų pinigų sumos;

5.5. teismas netinkamai įvertino laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas, todėl nutartis keistina sumažinant laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui D. J. dydį iki 185 Eur kas mėnesį.

6. Ieškovė Ž. J. prašo atmesti atsakovo atskirąjį skundą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 3 d. nutartį palikti nepakeistą ir priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:

6.1. atsakovas nuo 2022-09-01 neprisideda prie sūnaus išlaikymo, nesirūpina vaiku, ieškovė viena išlaiko vaiką. Per 7 mėnesius iki ieškinio pateikimo atsakovas sumokėjo 210 Eur vaiko išlaikymui, todėl atsakovo išlaikymo įsiskolinimo suma laikotarpiu nuo 2022-09-01 iki ieškinio pateikimo sudaro 1 540 Eur (5 mėn. x 350 Eur - 210 Eur);

6.2. momentiniai pirkiniai sūnui, kitos nurodytos išlaidos nelaikytini reguliariu išlaikymu, prie kurio atitinkamomis periodinėmis dalimis turi prisidėti atsakovas. Abu tėvai privalo teikti vaikams nuolatinį išlaikymą, o laikinas išlaikymas priteisiamas tam iš tėvų, su kuriuo faktiškai bylos nagrinėjimo metu gyvena vaikas. Sūnus gyvena su ieškove. Atsakovas nė karto per šiuos mokslo metus neatliko savo kaip tėvo pareigos, nenuvedė sūnaus pas gydytojus, yra nusišalinęs nuo vaiko kasdienės priežiūros. Išlaikymo dydis turi būti apskaičiuojamas ne tik pagal išlaikymą teikiančio, bet ir pagal ieškovės, gaunamas pajamas, kartu įvertinant, kad ieškovei, su kuria vaikas gyvena, tenka didžiausioji išlaidų našta;

6.3. išmokos vaikui paskirtis nėra mažinti tėvų teikiamą išlaikymo vaikams dydį;

Atsiliepimas

6.4. atsakovas nurodo, kad turi finansinių įsipareigojimų AB SEB bankui, kurių likutis 2022-12-12 dienai buvo 68 231,51 Eur, tačiau nepateikė informacijos kreditorinių įsipareigojimų vykdymą, o gal vykdymo atidėjimą, apie skolos likutį skundo pateikimo dienai ir pan., dėl ko nėra galimybės spręsti apie jo kas mėnesį patiriamas išlaidas;

6.5. atsakovas nurodo, kad turi kitų vaikų, kuriems teikia 115 Eur dydžio išlaikymą, tačiau nuo teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, praėjo 9 metai, tad ir tų vaikų poreikiai yra pasikeitę, pasikeitė ir šalies valiuta, ekonominė situacija, infliacija, indeksacija ir pan. Tarp atsakovo ir jo buvusios sutuoktinės nebuvo ginčo dėl išlaikymo dydžio vaikams, nesant informacijos apie atsakovo kitų vaikų motinos turtinę padėtį, negalima sakyti, kad atsakovo teikiamas išlaikymas yra tinkamas bei užtikrina jo nepilnamečių vaikų poreikius;

6.6. poreikis išlaikyti vaikus iš ankstesnių santykių nešalina atsakovo pareigos teikti reikalingo dydžio išlaikymą savo nepilnamečiam sūnui bei užtikrinti būtinas sąlygas jam visapusiškai augti ir vystytis. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad neturi galimybės gauti geriau apmokamo darbo, mokytis bei siekti įgyti kitokias / kitokią specialybę, padedančią gauti didesnes pajamas. Atsakovas dėl nerūpestingumo nesiima priemonių tam, kad gautų atitinkančias savo amžių pajamas, iš kurių būtų teikiamas didesnis išlaikymas jo nepilnamečiam vaikui;

6.7. iš atsakovo viešai skelbiamos informacijos internete matyti, kad atsakovas gyvena gana pasiturinčiai, dažnai keliauja ir pan.;

6.8. nors atsakovas remiasi MMA dydžiu, tačiau kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas MMA dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti;

6.9. atsakovas prašo sumažinti priteisto išlaikymo dydį iki 185 Eur, tačiau mažesnis išlaikymas gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą;

6.10. nėra pagrindo neproporcingai perkelti vaiko išlaikymo pareigos ieškovei, suteikiant galimybę atsakovui iš dalies nusišalinti nuo šios prievolės tinkamo vykdymo. Išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti yra reikalingas nuolat. Teismų praktika vaikų interesų apsaugai suteikia prioritetą ir nustato tėvų pareigą užtikrinti pakankamų pajamų gavimą tam, kad vaikų interesai ir poreikiai būtų užtikrinti;

6.11. netgi nevertinant tėvų turtinės padėties, tėvų teikiamas išlaikymas nepilnamečiams vaikams turi atitikti bent minimalius vaikų poreikius jų normaliam vystymuisi. Teismas įvertino, kad neužtikrinus reikalavimo priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą šalių nepilnamečiam sūnui nuo kreipimosi į teismą dienos iki bus priimtas sprendimas byloje, būtų pažeisti nepilnamečio vaiko interesai, nebūtų užtikrinti minimalūs vaiko poreikiai, didėtų atsakovo skola vaiko išlaikymui;

6.12. atsakovas yra jaunas, dirbantis, sveikas, išsilavinęs, įgijęs archeologo specialybę. Ieškovės žiniomis, atsakovas šiuo metu verčiasi fotografavimu, uždarbiauja kartu su savo sugyventine iš turizmo veiklos ((duomenys neskelbtini)), teikia klientams skaitmeninio dizaino paslaugas, o darbas darželyje sudaro tik dalį gaunamų pajamų, todėl vertintina, jog atsakovas yra ir gali būti pajėgus užtikrinti jam tenkančius nepilnamečio vaiko išlaikymo poreikius. Be to, visos abejonės dėl faktinių aplinkybių turi būti vertinamos vaiko naudai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

8. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

9. Apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 3 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nustatant laikiną išlaikymą nepilnamečiaui vaikui.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

10. Kadangi apeliantas (atsakovas) kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus, turi būti išspręstas į bylą pateiktų naujų įrodymų priėmimo klausimas.

11. Atsakovas pateikė Gyventojų registro pažymą apie asmens duomenis, D. J. gimimo įrašo kopiją, M. J. gimimo įrašo kopiją, Pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, AB SEB banko pažymą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-11 sprendimo kopiją.

12. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).

13. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šeimos kategorijos bylose egzistuojantį viešąjį interesą ir aktyvų teismo vaidmenį imantis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad būtų teisingai išspręstas šalių nepilnamečio vaiko laikino išlaikymo klausimas sprendžia, kad atsakovo pateikti nauji įrodymai priimtini ir vertintini kartu su byloje esančiais duomenimis, juolab, kad naujai pateikti įrodymai gali būti reikšmingi bylą nagrinėjant iš esmės.

14. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas dėl naujų įrodymų pasisako tiek, kiek jie turi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui įvertinti. Atkreiptinas dėmesys, kad visi šalių į bylą pateikti įrodymai bus įvertinti tik bylą nagrinėjant iš esmės, šio apeliacinio proceso metu yra sprendžiami tik šalių nepilnamečių vaikų laikinos bendravimo tvarkos klausimas, kurio sprendimo metu teismas išsamaus visų byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo neatlieka.

Dėl laikino išlaikymo priteisimo

15. Skundžiama nutartimi iš atsakovo G. J. nepilnamečiam vaikui D. J. priteistas laikinas išlaikymas 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo prašymo padavimo teismui nutarties priėmimo dienos iki galutinio teismo sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo, paskiriant ieškovę Ž. J. laikino išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

16. Atsakovas nesutinka su priteistu išlaikymu, nurodo, kad šalys jau kelerius metus gyvena atskirai ir nepilnamečiu vaiku rūpinosi vienodai, t.y. vieną ar dvi savaites nepilnametis vaikas būdavo su ieškove, tuomet vieną ar dvi savaites būdavo su atsakovu. Jeigu sūnus praleisdavo mažiau laiko su atsakovu, atsakovas prisidėdavo prie sūnaus išlaikymo periodinėmis išmokomis. Be to, teismas neįvertino, jog atsakovas turi išlaikyti 3 nepilnamečius vaikus. Sūnus D. J. neturi specialių poreikių, todėl visiems 3 atsakovo nepilnamečiams vaikams turėtų būti teikiamas vienodas laikino išlaikymo dydis. Atsakovas vidutiniškai gauna 751,38 Eur pajamų. Atsakovas turi finansinių įsipareigojimų AB SEB bankui, kurių likutis 2022-12-12 dienai buvo 68 231,51 Eur. Ieškovė turi tik vieną vaiką, todėl jos turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovo. Teismas neįvertino, jog ieškovė vaiko poreikiams tenkinti kas mėnesį gauna vaiko išmoką (85,75 Eur vienam vaikui). Vaiko išmoka turi būti naudojama išimtinai vaiko poreikiams tenkinti, todėl 85,75 Eur suma turi būti atimama iš kas mėnesį vaikui skiriamų pinigų sumos. Nutartis keistina, sumažinant laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui D. J. dydį iki 185 Eur kas mėnesį.

17. Ieškovė nurodo, kad atsakovas nuo 2022-09-01 neprisideda prie sūnaus išlaikymo, nesirūpina juo, ieškovė viena išlaiko vaiką. Momentiniai pirkiniai sūnui, kitos nurodytos išlaidos nelaikytini reguliariu išlaikymu. Išmokos vaikui paskirtis nėra mažinti tėvų teikiamą išlaikymo vaikams dydį. atsakovas nurodo, kad turi finansinių įsipareigojimų AB SEB bankui, kurių likutis 2022-12-12 dienai buvo 68 231,51 Eur, tačiau nepateikė informacijos apie šių kreditorinių įsipareigojimų vykdymą, skolos likutį, dėl ko nėra galimybės spręsti apie patiriamas išlaidas. Poreikis išlaikyti vaikus iš ankstesnių santykių nešalina atsakovo pareigos teikti reikalingo dydžio išlaikymą savo nepilnamečiam sūnui bei užtikrinti būtinas sąlygas jam visapusiškai augti ir vystytis. Iš atsakovo viešai skelbiamos informacijos internete matyti, kad atsakovas gyvena gana pasiturinčiai, dažnai keliauja ir pan. Atsakovas prašo sumažinti priteisto išlaikymo dydį iki 185 Eur, tačiau mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais. Atsakovas yra jaunas, dirbantis, sveikas, išsilavinęs, įgijęs archeologo specialybę. Ieškovės žiniomis, šiuo metu verčiasi fotografavimu, uždarbiauja kartu su savo sugyventine iš turizmo veiklos ((duomenys neskelbtini)), teikia klientams skaitmeninio dizaino paslaugas, o darbas darželyje sudaro tik dalį gaunamų pajamų, tikslu gauti socialinį draudimą, todėl vertintina, jog yra ir gali būti pajėgus užtikrinti jam tenkančius nepilnamečio vaiko išlaikymo poreikius, kad iki ginčo išnagrinėjimo nustatytas laikino išlaikymo dydis nėra aiškiai per didelis. Be to, visos abejonės dėl faktinių aplinkybių turi būti vertinamos vaiko naudai.

18. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.65 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Viena iš šiame straipsnyje įtvirtintų laikinųjų apsaugos priemonių - laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams ar kitam sutuoktiniui priteisimas (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas) CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas taip pat nustato, jog laikinosios apsaugos priemonės gali būti laikino materialinio išlaikymo priteisimas. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės.

19. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

20. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-71/2010). Priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Todėl kiekvienu atveju išlaikymo suma nustatoma pagal konkretaus vaiko poreikius ir tėvų galimybes, vertinamos konkrečioje byloje nustatytos faktinės aplinkybes.

21. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad nustatomas toks išlaikymo dydis, kuris būtų proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrintų būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pagrindinis kriterijus, apskaičiuojant nepilnamečiui vaikui reikalingą išlaikymo dydį, yra vaiko poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

22. Ieškovė nurodo, kad kiekvieną mėnesį skiria vaiko išlaikymui virš 900 Eur: maistui – 300 Eur; mokestis už lankomą ugdymo įstaigą – 80 Eur; lavinimosi priemonės, kanceliarinės prekės, knygos, pratybos, kompiuteris, jo priežiūra ir kt. – 45 Eur; apranga – 80 Eur; vaistai, vitaminai, skiepai, sveikatos stiprinimas – 40 Eur; higienos ir buitinės prekės – 30 Eur; transportas – 50 Eur; kirpykla – 15 Eur; vasaros atostogos – 50 Eur; būsto išlaidos – vaiko dalis vidutiniškai 70 Eur; stambieji žaislai, aktyvus laisvalaikis – 50 Eur; gimtadienio šventės, kitų švenčių organizavimas, dovanų pirkimas ir kt. – 20 Eur; baseino būrelis – 74 Eur; dailės būrelis – 36 Eur ir kt. Apeliantas teigia, jog laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui D. J. dydis mažintinas iki 185 Eur kas mėnesį. Svarbu tai, kad šalių nepilnametis sūnus gyvena su ieškove, tad jai tenka rūpintis nuolatine kasdiene vaiko priežiūra, būtinomis išlaidomis papildomiems nenumatytiems vaiko poreikiams patenkinti. Nors apeliantas nesutinka su teismo išvada dėl laikino išlaikymo dydžio nustatymo, tačiau pats atitinkamų įrodymų nepateikė, lentelės su paskaičiavimais dėl vaiko išlaidų ir poreikių – nepateikė. Atsakovas nepateikė objektyvių įrodymų, suteikiančių pagrindą pripažinti, kad šalių vaiko būtiniausiems poreikiams užtikrinti pakankama konkreti mažesnė suma.

23. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

Žemesnės instancijos teismas

24. Pirmosios instancijos teismas ieškovės turtinę padėtį vertino pagal pateiktus duomenis ir nustatė, kad ieškovė šiuo metu nedirba, nuo 2023-01-05 registruota Užimtumo tarnyboje, jos pajamas sudaro apie 500 Eur kas mėnesį mokama nedarbo draudimo išmoka.

25. Pirmosios instancijos teismas įvertino ir atsakovo turtinę padėtį, nustatė, kad atsakovas dirba Trakų r. Rūdiškių vaikų lopšelyje – darželyje „(duomenys neskelbtini)“, kuriame jo pajamos sudaro 1 074,15 Eur dydžio darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių, per mėnesį.

26. Apeliantas nurodo, kad turi išlaikyti 3 nepilnamečius vaikus, jo gaunamas darbo užmokestis vidutiniškai sudaro 751,38 Eur, atsakovas turi finansinių įsipareigojimų AB SEB bankui, kurių likutis 2022-12-12 dienai buvo 68 231,51 Eur.

27. Ieškovė teigia, kad nors atsakovas turi finansinių įsipareigojimų AB SEB bankui, kurių likutis 2022-12-12 dienai buvo 68 231,51 Eur, tačiau nepateikė informacijos apie šių kreditorinių įsipareigojimų vykdymą, , dėl ko nėra galimybės spręsti apie jo kas mėnesį patiriamas išlaidas. Atsakovas yra jaunas, dirbantis, sveikas, išsilavinęs, įgijęs archeologo specialybę, todėl yra ir gali būti pajėgus užtikrinti jam tenkančius nepilnamečio vaiko išlaikymo poreikius.

28. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Ieškovė kelia abejones, kad atsakovas šiuo metu verčiasi fotografavimu, uždarbiauja kartu su savo sugyventine iš turizmo veiklos ((duomenys neskelbtini)), teikia klientams skaitmeninio dizaino paslaugas, o darbas darželyje sudaro tik dalį jo gaunamų pajamų, tikslu gauti socialinį draudimą. Spręsdamas dėl atsakovo turtinės padėties, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovas yra jaunas, darbingas, todėl gali dirbti ir užsidirbti savo paties ir vaiko išlaikymui. Tai, jog apeliantas šiuo metu gauna santykinai nedideles pajamas, yra jo subjektyvus pasirinkimas. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams, objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009 ir kt.).

29. Apeliantas nurodo, jog turi finansinių įsipareigojimų AB SEB bankui, kurių likutis 2022-12-12 dienai buvo 68 231,51 Eur. Sutiktina su apelianto argumentu, jog išlaikymą vaikui turinčių teikti tėvų turtinei padėčiai didelę įtaką daro ir jų turimos finansinės prievolės. Atsakovo turimi finansiniai įsipareigojimai prisiimti 2007 m. kreditavimo sutartimis. Tai, kad apeliantas turi kreditinių įsipareigojimų bankams, nelaikytina apelianto turtinę padėtį sunkinančia aplinkybe, kadangi tėvų gaunamos minimalios pajamos, bedarbystė, turtiniai įsipareigojimai negali būti priežastis sumažinti vaikui reikalingą išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad kredito įmokų mokėjimas nereiškia turtinės padėties pablogėjimo, kadangi asmuo, sudaręs kredito sutartį ir mokantis joje nustatytas įmokas, nors ir patiria tam tikrų išlaidų, tačiau kartu gerina savo turtinę padėtį, nes pasinaudodamas gautu kreditu gausina turimą turtą. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad aplinkybė, jog asmuo prisiima prievolių pagal kredito sutartį, netiesiogiai patvirtina jo gaunamų pajamų pakankamumą kreditui išmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Taigi ieškovo turtiniai įsipareigojimai negali būti priežastis sumažinti vaikui reikalingą išlaikymą.

30. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. D. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės galimybės gauti didesnes pajamas nei atsakovas visuomet bus mažesnės, nes jai teks skirti daugiau laiko rūpintis sūnumi: rūpintis kasdiene buitimi, sekti ugdymą, nuolat rūpintis vaiko sveikata, vežti jį pas gydytojus, į sanatorijas, vesti į papildomas veiklas, skirti laiką laisvalaikio praleidimui ir ugdymui šeimoje. Šios pareigos apriboja asmens galimybes dirbti papildomą darbą, gauti daugiau pajamų. Todėl darytina išvada, kad tas iš tėvų, su kuriuo vaikai gyvena skyrium, turėtų ne mažiau materialiai prisidėti prie vaiko išlaikymo.

31. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką, prie išlaikymo prisidedant proporcingai pagal savo turtinę padėtį (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018). Paskirstant nustatytą išlaikymo sumą tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios, tačiau nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2014). CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, tėvų turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

32. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė nedirba, nuo 2023-01-05 yra registruota Užimtumo tarnyboje, jos pajamas sudaro apie 500 Eur kas mėnesį mokama nedarbo draudimo išmoka. Atsakovas dirba Trakų r. Rūdiškių vaikų lopšelyje – darželyje „(duomenys neskelbtini)“, jo pajamos vidutiniškai sudaro 751,38 Eur. Atsakovas yra jaunas, dirbantis, sveikas, išsilavinęs, įgijęs archeologo specialybę, ieškovės žiniomis atsakovas galimai verčiasi fotografavimu, uždarbiauja kartu su savo sugyventine iš turizmo veiklos ((duomenys neskelbtini)), teikia klientams skaitmeninio dizaino paslaugas. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, spręstina, kad atsakovo finansinė padėtis šiuo metu yra geresnė nei ieškovės. Be to, ieškovei tenka didžiausia rūpinimosi vaiku našta, todėl nagrinėjamu atveju atsakovas turėtų prisiimti didesnę atsakomybę ir naštą dėl išlaikymo vaikui skyrimo.

33. Apeliantas nurodo, kad sūnus D. J. neturi specialių poreikių, todėl visiems 3 atsakovo nepilnamečiams vaikams turėtų būti teikiamas vienodas laikino išlaikymo dydis. Ieškovė teigia, kad nors atsakovas turi kitų vaikų, kuriems teikia 115 Eur dydžio išlaikymą, tačiau nuo teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, praėjo 9 metai, tų vaikų poreikiai yra pasikeitę, pasikeitė ir šalies valiuta, ekonominė situacija, infliacija, indeksacija ir pan. Be to, tarp atsakovo ir jo buvusios sutuoktinės nebuvo ginčo dėl išlaikymo dydžio vaikams, nesant informacijos apie atsakovo kitų vaikų motinos turtinę padėtį, negalima sakyti, kad atsakovo teikiamas išlaikymas yra tinkamas bei užtikrina jo nepilnamečių vaikų poreikius.

34. Pagrindinis kriterijus, apskaičiuojant nepilnamečiui vaikui reikalingą išlaikymo dydį, yra vaiko poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1dalis), kurio esmė yra ta, kad, teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Kadangi kiekviena byla yra individuali, negalima lyginti kitų vaikų poreikių bei kitų tėvų galimybių su šioje byloje nagrinėjamo vaiko poreikiais ir jo tėvų galimybėmis.

35. Apeliantas pagrįstai pastebėjo, kad atsakovė gauna vaiko pinigus (85,75 Eur). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Išmokų vaikams įstatymo nuostatas šiuo įstatymu vaikui teikiama išmoka (3 straipsnio 2 punktas) skirta būtent vaiko poreikiams tenkinti; ši išmoka tėvų yra valdoma uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis) ir jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą, t. y. jiems vykdant savo pareigas išlaikyti vaikus, kad tėvai dėl kurios nors dalies vaikų poreikių tenkinimo neturėtų leisti savo lėšų (jei jų yra), o tokių lėšų tėvams neturint – užpildoma tėvų finansų spraga tam, kad, uzufrukto teise valdant vaiko išmoką, galima būtų patenkinti visus vaiko poreikius. Toks nurodytų Išmokų vaikams įstatymo nuostatų ir atitinkamai pačios išmokos paskirties aiškinimas atitinka šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tikslą – finansinės paramos šeimoms, auginančioms vaikus ar įvaikius, teikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 53 punktas). Išmokos paskirtis yra užtikrinti finansinę paramą šeimoms, todėl vaiko poreikių suma, kurią turi patenkinti tėvai, mažintina. Mažintinas iš atsakovo G. J. priteistinas laikinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui D. J. iki 300 Eur.

36. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra procesinio pobūdžio klausimas, kuriuo šalių ginčas nėra išsprendžiamas iš esmės, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neturi reikšmės ginčo baigčiai, kadangi nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių neturi nei prejudicinės, nei res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galios, jomis tik siekiama laikinai sureguliuoti ginčo situaciją.

37. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas atskirąjį skundą tenkinti iš dalies, pakeisti skundžiamą nutartį, sumažinant iš atsakovo G. J. priteistą laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui D. J., gim. (duomenys neskelbtini), iki 300 Eur (CPK 320, 338 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 334–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

atsakovo G. J. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 3 d. nutartį pakeisti, sumažinant iš atsakovo G. J. priteistą laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui D. J., gim. (duomenys neskelbtini), iki 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sprendimo priėmimo.

Teisėja Jūra Marija Strumskienė