Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-1743-775/2024

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-12-23
Bylos Nr.: e2A-1743-775/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-02449-2023-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Žibutė Budžienė, Edita Šliumpienė, Tomas Ridikas
Ieškovas: Ž. J.
Atsakovas: G. J.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-1743-775/2024Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02449-2023-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.8; 2.3.2.10; 2.3.4.8; 2.3.5.2.1; 3.3.1.14; 3.3.1.19.3

Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gruodžio 23 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Tomo Ridiko ir Editos Šliumpienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Ž. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Ž. J. patikslintą ieškinį atsakovui G. J. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir santuokos nutraukimo teisinių pasekmių bei atsakovo G. J. patikslintą priešieškinį dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Ž. J. (toliau – ieškovė) patikslinusi ir pakeitusi ieškinio reikalavimus prašė: 1) nutraukti santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Trakų rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo G. J. (toliau – atsakovas) kaltės; 2) nustatyti, jog gyvenimas skyrium šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jos faktiškai nustojo kartu gyventi, t. y. nuo 2019 m. spalio 21 d.; 3) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę – „J.“; 4) nustatyti nepilnamečio vaiko D. J. (toliau – nepilnametis vaikas/sūnus) gyvenamąją vietą kartu su ieškove; 5) priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui 350 Eur periodines išmokas, mokamas kiekvieną mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, lėšas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Priteistas lėšas uzufrukto teise pavesti tvarkyti ieškovei; 6) priteisti iš atsakovo 1 810 Eur dydžio nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos; 7) nustatyti atsakovo su nepilnamečiu sūnumi bendravimo tvarką pagal ieškovės pateiktą pasiūlymą; 8) transporto priemonę VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo palikti atsakovui; 9) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 11 987,97 Eur dydžio piniginę kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažinimą; 10) priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

2. Ieškovė nurodė, kad santuokos metu šalys (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus. Šalių santuokinis gyvenimas nesusiklostė, bendro gyvenimo metu palaipsniui pradėjo ryškėti atsakovo netinkamas elgesys, jis ėmė vartoti prieš ieškovę psichologinį smurtą, nenakvoti namuose, dėl kildavusių nesutarimų santykiuose visuomet kaltindavo ieškovę, pradėjo neberemti šeimos moraliai, materialiai ir paliko šeimą. Be to, atsakovas ieškovei buvo neištikimas – atvirai demonstravo artimus santykius su kita moterimi, o nuo 2020 metų gyvena su M. D.. Ieškovės įsitikinimu, šeima faktiškai iširo dėl atsakovo kaltės ir jo nenoro imtis priemonių, kad šeima būtų išsaugota. Atsakovas pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, todėl ieškovė neprašė skirti termino susitaikymui. Šalys faktiškai kaip sutuoktiniai nebegyvena ir bendro ūkio nebeveda nuo 2019 m. spalio 21 d. Šalių gyvenimas skyrium jų turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo minėtos datos. Ieškovė su atsakovu yra darbingi, todėl išlaikymo nereikalavo. Nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą prašė nustatyti su ja, kadangi sūnus prie jos yra labai prisirišęs, ji juo rūpinasi, užtikrina kasdienę rutiną. Siekiant, kad po santuokos nutraukimo nesusilpnėtų tėvo ir sūnaus ryšys, prašė nustatyti tikslią ir aiškią tėvo ir sūnaus bendravimo tvarką. Ieškovė nepilnamečio sūnaus išlaikymui vidutiniškai kas mėnesį skiria virš 900 Eur, kas sudaro 300 Eur maistui; 60–70 Eur mokestis už lankomą ugdymo įstaigą; 45 Eur lavinimosi priemonėms, kanceliarinėms prekėms, knygoms, pratyboms, kompiuteriui, jo priežiūrai ir kt.; 80 Eur aprangai; 40 Eur vaistams, vitaminams, skiepams, sveikatos stiprinimui; 30 Eur higienos ir buitinėms prekėms; 50 Eur transportui; 15 Eur kirpyklai; 50 Eur vasaros atostogoms; 70 Eur būsto išlaidoms (nuomai ir komunaliniams mokesčiams); 50 Eur stambiesiems žaislams, aktyviam laisvalaikiui (kinas, teatras, koncertai, žaidimų kambariai, dviračiai, paspirtukai ir kt.); 20 Eur gimtadienio šventėms, kitų švenčių organizavimui, dovanų pirkimui ir kt.; 85 Eur baseino būreliui; 36 Eur lego būreliui; 29 Eur būreliui (duomenys neskelbtini) ir kt. Ieškovė taip pat patiria papildomų išlaidų sūnaus psichologo konsultacijoms, kurių kiekviena kainuoja po 45 Eur. Ieškovė šiuo metu niekur nedirba, nuo 2023 m. sausio 5 d. yra registruota užimtumo tarnyboje, gauna apytikriai 500 Eur nedarbo išmoką. Atsakovas yra sveikas, išsilavinęs, įgijęs (duomenys neskelbtini), verčiasi (duomenys neskelbtini), uždarbiauja kartu su savo sugyventine iš turizmo veiklos (duomenys neskelbtini), teikia klientams skaitmeninio dizaino paslaugas. Atsižvelgiant į vaiko poreikius, į atsakovo žymiai geresnę turtinę padėtį, į gaunamas vaiko išmokas, ieškovė iš atsakovo nepilnamečiui sūnui prašė priteisti 350 Eur išlaikymą. Ieškovė nurodė, kad atsakovas nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. neprisideda prie sūnaus išlaikymo ir juo nesirūpina. Atsakovas per 5 mėnesius vaiko išlaikymui sumokėjo vos 210 Eur, todėl laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki ieškinio pateikimo susidarė 1 540 Eur (5 mėn. x 350 Eur –210 Eur) įsiskolinimas, kurį ieškovė prašė priteisti iš atsakovo. Santuokos metu šalys įgijo transporto priemones VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Toyota Yaris, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Kadangi Toyota Yaris buvo įgyta 2020 m. kovo 7 d. už 2 800 Eur iš ieškovės asmeninių lėšų ir šalims jau nebegyvenant kartu, ieškovė prašė šią transporto priemonę pripažinti jos asmenine nuosavybe. Ieškovė sutiko, kad transporto priemonė VW Golf po santuokos nutraukimo atitektų atsakovui asmeninės nuosavybės teise. Atsakovas iš ankstesnės santuokos turi dar du nepilnamečius vaikus: D. J., gimusią (duomenys neskelbtini) ir M. J., gimusią (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 11 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1312-127/2014 (toliau – sprendimas), iš atsakovo nepilnamečių dukrų išlaikymui buvo priteista po 115,85 Eur (400 Lt). Pritaikius indeksaciją, atsakovas dukroms iš viso teikia 370 Eur išlaikymą (po 185 Eur kiekvienai). Spendimu atsakovas taip pat įsipareigojo per 24 mėnesius nuo jo įsiteisėjimo sumokėti buvusiai sutuoktinei 2 000 Lt (579,24 Eur) dydžio įsiskolinimą vaikų išlaikymui, susidariusį iki sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių pasirašymo dienos. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2014 m. kovo 13 d., šalių santuoka įregistruota praėjus vos 6 mėnesiams nuo sprendimo įsiteisėjimo. Atsakovas šalių santuokos metu iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytų lėšų teikė savo vaikams išlaikymą, nuo šalių santuokos įregistravimo iki 2019 m. spalio 21 d. sumokėjo 15 088,53 Eur, todėl ieškovė prašė jai iš atsakovo priteisti ½ dalį sumokėtų lėšų, vykdant vaikų išlaikymo prievolę, t. y. 7 544,27 Eur. Be to, atsakovas su buvusia sutuoktine yra įgijęs finansinių įsipareigojimų akcinei bendrovei (toliau –AB) SEB bankui, kurio likutis 2022 m. gruodžio 12 d. buvo 68 231,51 Eur, šią prievolę atsakovas vykdė taip pat būdamas santuokoje su ieškove, tokiu būdu sumažindamas bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę. Atsakovas santuokos metu iki 2019 m. spalio 21 d. sumokėjo 8 887,39 Eur, todėl ieškovė prašė priteisti iš atsakovo ½ dalį jo sumokėtų sumų, t. y. 4 443,70 Eur. Kadangi atsakovo mokėjimai tiek nepilnamečių vaikų išlaikymui, tiek vykdant solidarius įsipareigojimus su buvusia sutuoktine negali būti laikomi šeimos prievolėmis, ieškovė iš atsakovo prašė priteisti 11 987,97 Eur (7 544,27 Eur +4 443,70 Eur) kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažinimą.

Atsiliepimas

3. Atsakovas su patikslintu ieškiniu sutiko iš dalies. Nesutiko, jog santuoka nutrauktina dėl jo kaltės. Ieškovė remiasi tik deklaratyviais teiginiais, kurie visiškai nepagrindžia jo kaltės. Atsakovas šeimoje visuomet buvo lojalus, ištikimas, pagarbus, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog šeima iširo dėl jo kaltės. Atsakovas sutiko, jog būtina nustatyti jo ir sūnaus bendravimo tvarką, ieškovės pasiūlytai bendravimo tvarkai iš esmės neprieštaravo. Nurodė, kad jis turi tris nepilnamečius vaikus. Sūnus neturi specialių poreikių, kurių tenkinimui jam reikėtų didesnių sumų, todėl visiems trims atsakovo nepilnamečiams vaikams turėtų būti teikiamas vienodas išlaikymo dydis. Atsakovas gauna 751,38 Eur pajamas, turi finansinių įsipareigojimų AB SEB bankui, kurių likutis 2022 m. gruodžio 12 d. buvo 68 231,51 Eur. Ieškovė vaiko poreikiams tenkinti kas mėnesį gauna 85,75 Eur vaiko išmoką. Jos nurodyti vaiko poreikiai neatitinka realių paskaičiavimų. Atsakovas mano, kad maistui išleidžiama suma yra trigubai mažesnė. Be to, ieškovė nurodė 74 Eur išlaidas baseinui, už kurį buvo mokama vaikui lankant (duomenys neskelbtini) baseiną Kaune, šiuo metu vaikas gyvena Vilniuje ir byloje nėra duomenų, jog jis vis dar lanko baseiną. Vaistai vaikui susirgus yra kompensuojami, todėl nei ieškovės nurodoma 40 Eur suma vaistams, nei 30 Eur higienos priemonėms bei 80 Eur drabužiams nėra adekvati ir neatitinka realių vaiko poreikių bei tėvų galimybių. Atsakovas pažymėjo, kad nepilnametis vaikas kiekvieną mėnesį nesilanko kine, teatre, žaidimų kambariuose, be to, kas antrą savaitgalį sūnus leidžia pas atsakovą. Atsakovas sutiko teikti 185 Eur dydžio išlaikymą, kuris patenkina minimalius vaiko poreikius, kadangi dėl turimų išlaikytinių ir gaunamų pajamų atsakovas negali užtikrinti maksimalių vaiko poreikių. Atsakovas nesutiko su išlaikymo įsiskolinimu. Šalys buvo susitarusios dėl bendravimo modelio 50/50 ir išlaidas taip pat patirdavo abu vienodomis dalimis. Be to, išimtinai tik ieškovė disponavo gaunamomis išmokomis vaikui.

Šalies argumentai

4. Atsakovas patikslintu priešieškiniu prašė: 1) šalių santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) nustatyti jo ir sūnaus bendravimo tvarką; 3) automobilį Toyota Yaris, 3 500 Eur vidutinės rinkos vertės, po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti ieškovei; 4) automobilį VW GOLF, 1 000 Eur vidutinės rinkos vertės, po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti atsakovui; 5) priteisti iš ieškovės 15 153 Eur kompensaciją atsakovo naudai už ieškovės turto pagerinimą; 6) teismui netenkinus šio reikalavimo, atsakovas reiškė alternatyvų reikalavimą, kuriuo prašė pripažinti ½ gyvenamojo namo, esančio žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, padalinti ½ dalį gyvenamojo namo, pastatyto žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame minėtame sklype lygiomis dalimis, priteisiant šį turtą natūra ieškovei, o atsakovui priteisiant iš ieškovės 15 000 Eur kompensaciją už jai tenkančią turto dalį; 7) priteisti atsakovui 10 vnt. senovinių monetų (16–19 amžiaus) (apie 1 000 Eur vertės), vestuvinį žiedą (100 Eur vertės) ir nešiojamąjį kompiuterį LENOVO B51-80 15.6 FHG I5 (įsigytą 2016 m. lapkričio 3 d.) už 415 Eur, 200 Eur dabartinės rinkos vertės; 8) priteisti iš ieškovės atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

5. Atsakovas nurodė, kad šalių bendras gyvenimas tapo negalimas dėl charakterio nesutapimų, požiūrio į ateitį ir vertybes, nepakankamų abipusių pastangų išsaugoti santuoką, todėl santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovė niekur nedirba, visiškai neturi pajamų, todėl negali išlaikyti nepilnamečio sūnaus. Atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), jo pajamos yra pastovios, gyvena gyvenamajame name. Nors pradiniu priešieškiniu atsakovas prašė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su juo, priteisti iš ieškovės nepilnamečiui sūnui išlaikymą, tačiau patikslinęs priešieškinį, šių reikalavimų nebepalaikė, kadangi sūnus pradėjo lankyti mokyklą, kurioje jau adaptavosi. Pilnai palaikė savo reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Atsakovas sutiko, jog automobilis Toyota Yaris po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atitektų ieškovei, o jam asmeninės nuosavybės teise atitektų automobilis VW GOLF. Ieškovė visą turtą iš tėvų paveldėjo 2021 m. liepos 21 d., kuris pagerintas atsakovo lėšomis ir darbu. Šalys šį namą remontavo ir įrenginėjo drauge, iš anksto susitarę ir suvokdami šio susitarimo esmę, abu siekė rezultato – įsirengti namą, kuriame ketino kartu gyventi ir auginti vaikus. Namo statybos buvo pradėtos ir baigtos sutuoktiniams kartu gyvenant santuokoje ir vedant bendrą ūkį. Tik atsakovui atlikus visus remonto darbus, namas tapo tinkamas gyventi. Namas šiai dienai yra užbaigtas, tinkamas gyventi, tačiau neįregistruotas, ieškovė jį nuomoja ir gauna pajamas už nuomą. Kadangi neįmanoma matematiškai tiksliai nustatyti namo dalį, pastatytą iki santuokos sudarymo ir po santuokos sudarymo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 3 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsakovas mano, kad po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių buvo pastatyta ½ dalis ginčo namo, t. y. namas iš netinkamo gyventi tapo tinkamas gyventi, su visais patogumais. Todėl teismui pripažinus ½ dalį ginčijamo gyvenamojo namo, pastatyto po santuokos sudarymo, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir šią dalį natūra priteisiant ieškovei, atsakovas iš ieškovės prašė priteisti ½ dalį šio turto vertės pinigine kompensacija. Atsakovo teigimu, bendromis šalių lėšomis į gyvenamojo namo remontą ir įrengimą mažiausiai buvo investuota 30 306,01 Eur suma, todėl pradiniu priešieškiniu atsakovas iš ieškovės prašė priteisti ½ dalį šios sumos, t. y. 15 153 Eur. Patikslinęs priešieškin,į atsakovas palaikė reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo, tačiau kartu reiškė alternatyvų reikalavimą dėl ½ dalies turto pripažinimo šalių bendrąja nuosavybe. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) šiuo metu parduodami senos statybos namai, kurių rinkos kaina yra nuo 48 000 Eur iki 73 000 Eur (vidurkis – 60 000 Eur), todėl atsakovas, nekeisdamas priešieškinio sumos, sutiktų, jog tenkinus jo alternatyvų reikalavimą ir ½ dalį ieškovei priteisus natūra, už ¼ dalį jam bendrosios jungtinės nuosavybės teise tenkančio turto iš ieškovės jo naudai būtų priteista 15 000 Eur piniginė kompensacija.

Šalies argumentai

6. Ieškovė prašė netenkinti atsakovo patikslinto priešieškinio dalyse dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turto padalijimo ir kompensacijų priteisimo. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, galinčių patvirtinti, kad šalių santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pagrindinė šeimos iširimo priežastis – atsakovo netinkamas elgesys, nesuderinamas su santuokos principais, šeimos palikimas. Ieškovė iš esmės sutiko su atsakovo siūloma bendravimo tvarkasu vaiku, kuri praktiškai atitiko jos siūlomą. Vaiko išlaikymo dydis, priešingai nei teigia atsakovas, yra visapusiškai pagrįstas, objektyviai atitinkantis vaiko poreikius bei proporcingas tėvų turtinei padėčiai. Ieškovė visiškai nesutiko su priešieškinio reikalavimu priteisti iš jos 15 153 Eur kompensaciją. Šalys po santuokos sudarymo panaudos pagrindais gyveno ieškovės tėvams priklausiusio namo antrame aukšte. Būstą iš dalies pritaikė savo poreikiams, atliko eilinį remontą – išdažė sienas, įrengė vaiko kambarį, atnaujino vonios kambarį, pakeitė kelis langus. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad jo darbu ir lėšomis buvo įrengtas minėtas namas, ar kad jis kreipėsi į ieškovės tėvą dėl šių lėšų kompensavimo, ar po ieškovės tėvo mirties paveldėjimo byloje pareiškė kreditorinius reikalavimus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka. Atsakovas reiškia reikalavimus dėl neįregistruoto namo padalijimo, šį statinį priteisiant ieškovei asmeninės nuosavybės teise. Pastatams esant pastatytiems, tačiau neįregistruotiems nekilnojamojo turto registre, jie negali būti civilinių teisinių santykių objektu, tačiau jiems pastatyti naudotos statybinės medžiagos, darbas tokiam statiniui sukurti turi vertinę išraišką, todėl turi būti sprendžiama dėl statinių, kaip statybinių medžiagų, padalijimo. Atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų apie nekilnojamojo turto priklausymą šalims ir jo vertę. Nepagrindė priešieškinio reikalavimo dėl neįregistruoto statinio padalijimo. Ieškovė sutiko atsakovui kompensuoti tik ½ dalį santuokos metu grąžintos jos asmeninės paskolos. Nors atsakovas akcentuoja, kad visą savo laiką, darbą ir pajamas skyrė ieškovės tėvų būsto įrengimui, tačiau nutylėjo, kad šalių šeimos pinigai buvo skiriami ir atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamam turtui pagerinti. Šalys abi vykdavo į atsakovo sodybą, prie kurios ieškovė darbavosi – tvarkė aplinką, kartu taisė griūvančias namo dalis. Nors atsakovas priešieškinyje išvardijo kilnojamąjį turtą, kurį jam prašė priteisti, tačiau neįrodė, kad bendrosios nuosavybės pabaigoje realiai egzistavo būtent toks atsakovo nurodomas kilnojamasis turtas, jo atitinkamas kiekis ir nurodyta vertė. Atsakovas nekonkretizuoja, kokį vestuvinį žiedą ir kokias senovines monetas jis prašo priteisti, dėl ko ieškovė neturi galimybės plačiau atsikirsti į šį reikalavimą. Nors atsakovas į dalintino turto balansą įtraukė ir nešiojamąjį kompiuterį, tačiau atsakovo pateikta sąskaita už kompiuterį išrašyta atsakovui priklausančios (duomenys neskelbtini) vardu, todėl kompiuteris negali būti įtraukiamas į dalintino turto balansą.

Žemesnės instancijos teismas

7. Institucija, teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – skyrius) nurodė, kad šalys skyriui nėra žinomos, abiejų šalių gyvenamosiose vietose sudarytos tinkamos sąlygos vaikui gyventi. Skyrius neprieštarauja, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Ieškovės prašoma priteisti 350 Eur/mėn. išlaikymo suma galėtų patenkinti kasdieninius vaiko poreikius. Teismui nustačius, kad iki ieškovės kreipimosi į teismą dienos atsakovas nevykdė pareigos išlaikyti vaiką, reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo turėtų būti tenkinamas. Skyrius palaikė ieškinio reikalavimus, susijusius su vaiko teisių užtikrinimu ir įgyvendinimu, pilna apimtimi, kadangi jie atitinka geriausius vaiko interesus. Šalys buvo susitarę dėl bendravimo tvarkos, kuri bus vykdoma kas savaitę pakaitomis. Skyriaus vertinimu, ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka neprieštarauja vaiko interesams. Susipažinęs su atsakovo siūloma bendravimo tvarka, skyrius mano, jog ji vaiko interesams neprieštarauja, yra konkreti bei aiški, joje aptariamas berniuko bendravimas su tėčiu kas antrą savaitgalį, atostogų laikotarpiu, taip pat numatoma švenčių rotacija, bendravimas nuotolinio ryšio priemonėmis. Skyriaus vertinimu, šalims geranoriškai laikantis siūlomos bendravimo tvarkos, bus užtikrinta vaiko teisė matytis ir bendrauti su skyriumi gyvenančiu tėvu, neprarasti tarpusavio ryšio, jį stiprinti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. liepos 11 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nustatė, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jos faktiškai nustojo kartu gyventi, t. y. nuo 2019 m. spalio 21 d. Po santuokos nutraukimo ieškovei paliko santuokinę pavardę– „J.“, atsakovui – „J“. Nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatė su ieškove jos gyvenamojoje vietoje. Nustatė atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką, pagal kurią 1) tėvas su sūnumi bendrauja metų neporinių savaičių savaitgaliais, pasiimdamas vaiką penktadienį 18.00 val. iš vaiko gyvenamosios vietos pas motiną arba ugdymo įstaigos ir grąžina į vaiko gyvenamąją vietą pas motiną sekmadienį 18.00 val.; 2) jei tėvo bendravimo su vaiku metu vyksta užsiėmimai/neformali veikla/būreliai /stovyklos/treniruotės/varžybos ar kt., tėvas turi pasirūpinti vaiko dalyvavimu juose; 3) tėvas su sūnumi poriniais metais praleidžia Šv. Kalėdas, neporiniais metais – Šv. Velykas, o kiekvienais metais – Tėvo dieną; 4) tėvas su sūnumi praleidžia 4–6 savaites per vaiko vasaros atostogas (skaidant jas 2 ar 3 kartus), šių atostogų laiką suderinęs ne vėliau kaip prieš mėnesį su vaiko mama; 5) tėvas su sūnumi turi teisę praleisti vaiko ugdymo įstaigos rudens, žiemos arba pavasario atostogas, apie jas informuodamas vaiko mamą ne vėliau, kaip prieš du mėnesius; 6) jeigu pagal grafiką nustatytu laiku dėl kokių nors svarbių priežasčių bendravimas su sūnumi nebus galimas (vaiko liga ar pan.), šalys privalo viena kitą informuoti telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis ne vėliau, kaip prieš dieną; 7) šalys privalo informuoti vieną kitą apie gyvenamosios vietos pasikeitimą; 8) vaiko tėvai privalo užtikrinti vienas kitam netrukdomo bendravimo su vaiku telekomunikacijų priemonėmis galimybes. Vaiko tėvai raštu, el. paštu ar SMS žinutėmis gali susitarti ir dėl kitokios tėvo ir sūnaus bendravimo tvarkos. Priteisė iš atsakovo nepilnamečiui sūnui išlaikymą, mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 306 Eur nuo ieškinio padavimo dienos (2023 m. vasario 20 d.) iki sūnaus pilnametystės, periodines išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nukreipė vykdyti skubiai. Priteisė iš atsakovo nepilnamečio sūnaus naudai 969 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki ieškinio teismui pateikimo dienos. Paskyrė ieškovę nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Priteisė iš ieškovės atsakovo naudai 2 556,30 Eur piniginę kompensaciją už jai priklausančio nekilnojamojo turto pagerinimą. Priteisė iš ieškovės atsakovui vestuvinį žiedą (100 Eur vertės), nešiojamąjį kompiuterį Lenovo B51-80 15.6 FHG 15, įsigytą 2016 m. lapkričio 3 d. už 415 Eur pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 8800237180 (200 Eur vertės). Priteisė iš atsakovo ieškovei 2 790 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovo valstybei 104,62 Eur žyminį mokestį. Teismo 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl bendravimo tvarkos nustatymo paliko galioti iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Panaikino Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 4 d. nutartį, kuria buvo pakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 3 d. nutartis dėl laikino išlaikymo priteisimo.

9. Teismas nustatė, kad šalys (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką Trakų rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokos metu joms (duomenys neskelbtini) gimė sūnus D. J..

10. Šalių paaiškinimai patvirtina, kad jų santuokinis gyvenimas nutrūko 2019 m. spalio 21 d. Ieškovė sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo grindė tik savo paaiškinimais, jokių įrodymų dėl atsakovo kaltės į bylą nepateikė. Ieškovė nurodė, kad atsakovo santykiai su kita moterimi vyko 2020 m., t. y. šalims gyvenant skyrium, todėl nėra pagrindo teigti, kad santuokos iširimo priežastimi buvo atsakovo neištikimybė. Teismo vertinimu, šalių skirtingas požiūris į tam tikrus bendro gyvenimo aspektus, naujų santykių kūrimas jau po faktinio šeimos iširimo, nesudaro pagrindo pripažinti atsakovą kaltu dėl santuokos iširimo. Abi šalys pažeidė abipusę sutuoktinių pareigą gerbti vienas kitą, būti lojaliems ir veikti šeimos interesais, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu, rūpintis vienas kitu, kas bendrą sutuoktinių gyvenimą padarė negalimu, todėl teismas konstatavo, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

11. Byloje nėra ginčo dėl to, kad šalys gyveno skyrium ir santuokinio gyvenimo nebevedė nuo 2019 m. spalio 21 d., todėl teismas sprendė, kad pasekmės šalių turtinėms teisėms ir pareigoms taikytinos nuo 2019 m. spalio 21 d.

12. Šalių nepilnametis vaikas gyvena su ieškove, atsakovas sutiko, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ja. Ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nėra. Duomenų, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaiko interesams, nenustatyta, todėl teismas ieškovės reikalavimą nustatyti su ja šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą tenkino.

Šalies argumentai

13. Ieškovės prašymu ir atsakovui neprieštaraujant, teismas ieškovei paliko jos santuokoje turėtą pavardę, o atsakovui jo turėtą pavardę. Šalys byloje nereiškė reikalavimų dėl išlaikymo vienas kitam priteisimo, todėl teismas dėl šio klausimo nepasisakė.

Žemesnės instancijos teismas

14. Teismas nurodė, kad orientacinis išlaikymo dydis tenkantis vienam iš tėvų, jų turtinei padėčiai esant lygiavertei yra apie 354 Eur neatskaičius vaiko universalios išmokos, o atskaičius šia išmoką – 306 Eur per mėnesį (708,42 Eur / 2; 708,42 Eur – 96,25 Eur / 2).

15. Remdamasis byloje esančių įrodymų visetu, teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog šalių septynerių metų nepilnamečio vaiko poreikiai, viršija teismų praktikoje nusistovėjusią neįrodinėtiną sumą – minimalią mėnesinę algą, kadangi vaikas lanko valstybinę pradinio ugdymo įstaigą, pagal pasirinkimą – jo pomėgius atitinkančius neformaliojo ugdymo būrelius, yra sveikas, specialių poreikių neturi. Teismo vertinimu, nepilnamečio vaiko tiek būtiniesiems, tiek ir papildomiems poreikiams patenkinti per mėnesį yra pakankama minimalios mėnesinės algos suma, šiuo metu sudaranti 708,42 Eur.

16. Iš į bylą pateikto vaikų psichologės elektroninio laiško teismas nustatė, kad vaikas turi šiltą ryšį su tėvu, kurį patariama nuosekliai palaikyti, taip pat siūloma mamai skirti laiką bendrauti su vaiku dviese, be kitų žmonių. Nors tokios terapijos nauda vaiko raidai neabejotina, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad vaikas turi specialių poreikių, nes medicininiais dokumentais jam nėra nustatyta jokių susirgimų, paskirto gydymo, tame tarpe ir psichoterapinio. Minėtas laiškas patvirtina, kad vaiko psichinė sveikatos būklė priklauso ir nuo pačių tėvų tinkamo bendravimo su vaiku.

17. Vertindamas tėvų galimybes teikti išlaikymą, teismas nustatė, kad ieškovė nuo 2023 m. sausio 5 d. buvo registruota Užimtumo tarnyboje, šiuo metu dirba, gauna apie 1 300 Eur dydžio darbo užmokestį. Ieškovei nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), 20/27 dalys žemės sklypo (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovė su sūnumi gyvena 4 kambarių (120 kv. m) bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini), vadovaujamai A. F., ieškovės sugyventinio. Ieškovė yra priėmusi savo tėvų palikimą – neįregistruotus statinius, esančius žemės sklype (duomenys neskelbtini). Transporto priemonių, registruotų savo vardu, ieškovė neturi. Atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), jo pajamos siekia apie 1 000 Eur. Atsakovas turi papildomų pajamų iš individualios veiklos ((duomenys neskelbtini)), kurias pats įvardino, kaip nereikšmingas. AB SEB banko duomenimis pagal kreditavimo sutartis, sudarytas 2007 m. ankstesnės santuokos metu, atsakovas turi finansinių įsipareigojimų, kurių likučiai 2022 m. gruodžio 12 d. siekė 41 826,97 Eur ir 26 404,54 Eur. Jokių rašytinių įrodymų, leidžiančių spręsti, kokio dydžio išlaidos yra patiriamos šių paskolų grąžinimui byloje nepateikta. Atsakovas turi dar dvi nepilnametes dukras, kurioms šiuo metu teikia 370 Eur išlaikymą (kiekvienai po 185 Eur). Atsakovas aukštojo ar profesinio išsilavinimo neturi, tačiau yra jaunas, darbingas, gyvena jam nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, esančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini). Nuo 2020 m. rugpjūčio 6 d. atsakovui nuosavybės teise priklauso automobilis VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

18. Atlikęs tėvų turtinės padėties analizę, teismas padarė išvadą, kad šalys yra darbingo amžiaus, abu turi pragyvenimo šaltinius – gaunamas pajamas, nekilnojamąjį turtą, todėl nėra pagrindo vertinti jų turtinę padėtį kaip nelygiavertę. Teismas nesutiko su atsakovo argumentu, kad išlaikymas sūnui turi būti teikiamas tokio pat dydžio, kaip ir jo dukroms iš pirmos santuokos. Atsakovas ankstesnę santuoką nutraukė bendru sutikimu, šalys tarpusavyje susitarė dėl visų santuokos nutraukimo pasekmių, tame tarpe ir atsakovo teiktino išlaikymo dukroms. Susitarimas buvo sudarytas prieš 10 metų, esant kitokiai šalies ekonominei situacijai, skirtingai valiutai, todėl nėra pagrindo teigti, kad būtent tokio dydžio išlaikymas nepilnamečiams vaikams, dėl kurio susitarta 2014 m., turi būti nustatytas ir šalių nepilnamečiui sūnui.

19. Teismo vertinimu, atsakovas turi galimybes ieškoti papildomo darbo, įgyti naujų profesinių įgūdžių, vystyti individualią veiklą, siekiant užtikrinti vaiko būtinuosius poreikius bei palankias sąlygas vaikui augti ir vystytis. Duomenų dėl atsakovo darbingumo sumažėjimo, dėl jo sveikatos būklės byloje nėra. Be to, ieškovei, su kuria nuolatos gyvena šalių nepilnametis vaikas, tenka didesnė vaiko auklėjimo, priežiūros, rūpinimosi našta, taip pat atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų. Todėl teismas atsakovo finansines galimybes teikti vaikui išlaikymą, atitinkantį orientacinį dydį, atskaičius universalią vaiko išmoką (95,25 Eur), kuris kiekvienam iš tėvų sudaro po 306 Eur, atsižvelgiant į prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, vertintino vaiko naudai. Vadovaujantis nurodytu, ieškovės reikalavimą tenkino iš dalies, iš atsakovo nepilnamečiui vaikui priteisė išlaikymą po 306 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Šalies argumentai

20. Ieškovė prašė priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki ieškinio pateikimo dienos, kuris per šį laikotarpį, atsakovui sumokėjus 210 Eur, sudaro 1 540 Eur (5 mėn. x 350 Eur – 210 Eur). Atsakovas nepateikė įrodymų, kad per nurodytą laikotarpį būtų teikęs išlaikymo daugiau, nei nurodė ieškovė. Kita vertus, ieškovė nepagrindė, kodėl išlaikymo įsiskolinimą skaičiavo po 350 Eur per mėnesį. Nustačius, kad šalių vaiko poreikių tenkinimui yra reikalinga orientacine pripažįstama minimalios mėnesio algos dydžio išlaikymo suma, kurią šalys turi mokėti lygiomis dalimis, teismas nusprendė iš atsakovo priteisti išlaikymo įsiskolinimą, apskaičiuotą pagal atitinkamu laikotarpiu galiojančios minimalios algos dydžio sumą, iš jos atskaičius vaiko išmoką. Nuo 2022 m. sausio 1 d. minimalios mėnesio algos dydis buvo 730 Eur, atskaičius mokesčius – 533 Eur, iš kurios atėmus 80,50 Eur išmoką, minimaliems poreikiams tenkinti išlaikymo suma sudarė 452,50 Eur, iš kurios atsakovui tenkanti dalis – 226,25 Eur. Nuo 2023 m. sausio 1 d. MMA buvo 840 Eur, atskaičius mokesčius – 633 Eur, todėl minimali išlaikymo suma turėjo būti 316,50 Eur, iš kurios atėmus 85,75 Eur dydžio universalią išmoką, minimalus kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis sudarė 273,63 Eur (633 – 85,75 : 2). Bendra atsakovui tenkanti išlaikymo nepilnamečiui vaikui suma už laikotarpį nuo 2022 metų rugsėjo 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. sudarė 905 Eur (4 mėn. x 226,25), o nuo 2023 m. sausio 1 d. iki ieškinio padavimo dienos (1 mėn. x 274 Eur), todėl ieškovei patvirtinus, kad atsakovas per šį laikotarpį pervedė vaiko išlaikymui 210 Eur, teismas iš atsakovo nepilnamečiui vaikui priteisė 969 Eur įsiskolinimą ir likusią ieškinio dalį dėl šio reikalavimo nusprendė atmesti.

Žemesnės instancijos teismas

21. Teismas iš šalių paaiškinimų nustatė, jog dėl esminių bendravimo tvarkos sąlygų ginčo nėra. Ieškovė aiškios vaiko ir tėvo bendravimo tvarkos prašė, siekdama vaiko ir tėvo bendravimo reguliarumo, o atsakovas su ieškovės siūloma bendravimo tvarka, su tam tikromis išlygomis, sutiko. Todėl teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, atsižvelgęs į skyriaus išvadas, nustatė atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką (žr. 8 punktą).

22. Teismas iš viešųjų registrų duomenų nustatė, jog 2020 m. kovo 7 d. ieškovė įsigijo transporto priemonę Toyota Yaris, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurią jau pardavė, o atsakovas 2020 m. rugpjūčio 6 d. įsigijo transporto priemonę VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Atsižvelgiant į tai, kad nurodytos transporto priemonės šalių buvo įsigytos joms gyvenant skyriumi, teismas šio registruoto kilnojamojo turto padalijimo klausimo nesprendė. Kito registruoto turto, įgyto bendrosios jungtinės nuosavybės teise, šalys neturi.

Šalies argumentai

23. Atsakovas patikslintu priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės 15 153 Eur piniginę kompensaciją už jos turto pagerinimą, o teismui netenkinus šio reikalavimo, pripažinti gyvenamąjį namą, esantį žemės sklype (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, padalinti ½ dalį gyvenamojo namo, pastatyto minėtame žemės sklype, lygiomis dalimis, priteisiant turtą ieškovei, o atsakovui iš jos priteisiant 15 000 Eur kompensaciją už ieškovei tenkančią turto dalį.

Žemesnės instancijos teismas

24. Teismas nustatė, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype yra ieškovės tėvų statyti neregistruoti statiniai. Ieškovė pripažino, jog po tėvų mirties priėmė jų palikimą, tačiau statinių neįregistravo, nes tai reikalauja didelių finansinių investicijų, o gyvenamojo namo statybai suteiktas statybos leidimas yra seniai pasibaigęs. Teismas sprendė, kad nepaisant to, jog nekilnojamasis turtas nurodytu adresu nėra įregistruotas viešame registre, jo faktinis buvimas yra patvirtintas tiek šalių paaiškinimais, tiek į bylą pateiktomis nuotraukomis, tiek viešai prieinama informacija iš „Google street view“. Iš nuotraukų galima spręsti, jog gyvenamojo namo dalis, kurią, atsakovo teigimu, šeima įsirengė ir pritaikė savo šeimos poreikiams, buvo visiškai neįrengta, netinkuotos sienos ir langai. Patalpoje matyti sukrautos statybinės medžiagos, statybos įrankiai, ant grindų sudėti daiktai (DOK-71493). Ieškovė neginčijo, kad namo dalis buvo šalių tvarkoma, pripažino, kad negyvenamos patalpos buvo pritaikytos šeimai gyventi, įvesta elektra, vandentiekis, keičiami langai. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytoju teisme apklaustas K. T., kuris nurodė, kad padėjo atsakovui iškrauti statybines medžiagas. Iš byloje pateiktų nuotraukų teismas nustatė, kad remonto darbus vykdė atsakovas, kuris, be kita ko, dėl tam tikrų darbų atlikimo turėjo ir ieškovės tėvo V. J. P. išduotą įgaliojimą. Aplinkybes, kad būstas, gimus vaikui, buvo suremontuotas bei pritaikytas šeimai gyventi, patvirtina nuotraukos, iš kurių matyti įrengta santechnika, sustatyti baldai, sutvarkyta namo aplinka. Įvertinus atliktų darbų mastą, nėra pagrindo teigti, kad šie darbai galėtų būti prilyginti prie tų būsto remonto darbų, kuriuos privalu atlikti panaudos gavėjui, kaip teigia ieškovė.

Atsiliepimas

25. Atsakovo teigimu, prie būsto įrengimo jis prisidėjo ne tik savo darbu, bet ir savo asmeninėmis lėšomis. Investicijų dydžiui į gyvenamojo namo įrengimą įrodyti atsakovas byloje pateikė šalių susirašinėjimus, kuriuose šalys nurodė savo skaičiavimus. Jokių finansinių buhalterinių dokumentų, patvirtinančių ūkines operacijas, susijusias su prekių ir/ar paslaugų teikimu, atsakovas byloje nepateikė. Atsakovas teigė, kad namo įrengimui jis panaudojo sutaupytas asmenines 20 000 Lt dydžio pinigines lėšas, kurias jis pervedė į savo banko sąskaitą 2014 m. rugsėjo 17 d. Teismas nustatė, kad ši piniginė operacija įvyko jau po šalių santuokos įregistravimo, tačiau byloje esantys rašytiniai įrodymai nepatvirtina atsakovo teiginių, kad šios lėšos buvo jo sutaupytos, todėl nesudaro pagrindo teismui jas pripažinti asmeninėmis. Iš sprendimo, kuriuo buvo nutraukta atsakovo ankstesnė santuoka, teismas nustatė, jog sutuoktiniai jokių santaupų nesidalino, be to, sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4.3 punktu atsakovas įsipareigojo vaikų motinai išmokėti 2 000 Lt išlaikymo įsiskolinimą per 24 mėnesius. Šalių santuoka buvo sudaryta po pusmečio, kuomet atsakovas dar turėjo skolų vaikų išlaikymui, todėl nėra pagrindo manyti, kad nurodytos piniginės lėšos, po vestuvių įneštos į atsakovo banko sąskaitą, buvo jo asmeninės. Teismas konstatavo, kad atsakovas nepateikė patikimų įrodymų paneigiančių įstatyme nustatytą prezumpciją, todėl 2014 m. rugsėjo 17 d. atsakovo pervestų 20 000 Lt piniginių lėšų nepripažino jo asmeninėmis lėšomis.

Žemesnės instancijos teismas

26. Teismas sprendė, kad ieškovės tėvams nuosavybės teise priklausiusio gyvenamojo namo dalis, kuri šiuo metu nors ir nėra registruota viešajame registre yra ieškovės paveldėta ir bendru darbu bei bendromis sutuoktinių piniginėmis lėšomis įrengta bei pritaikyta šeimai gyventi. Taigi ieškovės dispozicijoje esantis nekilnojamasis turtas 2014–2019 m. sutuoktinių bendromis pastangomis buvo pagerintas. Atsakovas teigė, kad į gyvenamojo namo remontą ir jo įrengimą buvo investuota ne mažiau, kaip 30 306 Eur, todėl pusė šios sumos (15 153 Eur) turėtų būti jam kompensuota, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių tokio dydžio lėšų investavimą namo įrengimui nepateikė. Teismas rėmėsi paskutiniu šalių susirašinėjimu, kuriuo abi šalys sutarė dėl 7 000 Eur dydžio skolos (su tam tikromis išlygomis) atsakovui už ieškovei likusio turto pagerinimą (2022 m. sausio 18 d. elektroniniai laiškai). Teismo vertinimu, ieškovės sutikimas atsakovui išmokėti nurodyto dydžio skolą už jo indėlį įrengiant gyvenamojo namo dalį, yra rašytinis įrodymas, leidžiantis pagrįstai teigti, kad 7 000 Eur dalimi atsakovas prisidėjo prie nekilnojamojo turto, kuris šiuo metu priklauso ieškovei, pagerinimo. Vadovaudamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas nusprendė priešieškinio reikalavimą dėl piniginės kompensacijos už ieškovės turto pagerinimą tenkinti iš dalies ir atsakovui iš ieškovės priteisė 7 000 Eur skolą. Likusią šio priešieškinio reikalavimo dalį atmetė kaip neįrodytą.

Šalies argumentai

27. Ieškovė, atlikusi paskaičiavimus nurodė, jog nuo šalių santuokos įregistravimo momento iki 2019 m. spalio 21 d., kuomet šalys pradėjo gyventi skyrium, atsakovas vykdė finansinius įsipareigojimus AB „SEB“ bankui pagal kredito sutartį, sudarytą buvusios santuokos metu ir bankui sumokėjo 8 887,39 Eur, o vykdydamas sprendimą savo vaikų iš ankstesnės santuokos išlaikymui sumokėjo 15 088,53 Eur. Todėl ieškovė prašė priteisti iš atsakovo kompensaciją, kurios dydis atitinka ½ dalį sumokėtų sumų, t. y. 11 987,97 Eur. Teismas su tokia ieškovės pozicija sutiko iš dalies.

Žemesnės instancijos teismas

28. Teismas nustatė, kad atsakovas, būdamas santuokoje su ieškove, vykdė finansinius įsipareigojimus AB „SEB“ bankui ir per laikotarpį nuo santuokos įregistravimo iki 2019 m. spalio 21 d. bankui sumokėjo 8 887,39 Eur, šią aplinkybę patvirtina atsakovo banko sąskaitos išrašai. Minėta suma buvo sumažinta jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl ieškovės reikalavimą priteisti ½ dalį bankui sumokėtos sumos, t. y. 4 443,70 Eur, teismas pripažino pagrįstu ir jį tenkino.

29. Dėl reikalavimo kompensuoti ieškovei ½ dalį atsakovo sumokėtų piniginių lėšų, t. y. 7 544,27 Eur sumai skirtų jo nepilnamečių dukrų išlaikymui teismas nurodė, kad ieškovė, sudarydama santuoką su atsakovu, žinojo, kad jis turi nepilnamečių vaikų, o tuo pačiu ir pareigą teikti jiems išlaikymą. Ieškovė pripažino, kad jos sūnus bendrauja su seserimis, jo tėvo dukromis, taigi, palaiko šeiminį ryšį. Tuo remiantis nėra pagrindo teigti, kad atsakovo teiktas išlaikymas dukroms nebuvo skirtas šeimos poreikiams tenkinti. Ieškovės reikalavimą kompensuoti jai dalį atsakovo vaikams išmokėtų sumų, teismas laikė nepagrįstu nei teisiniu, nei moraliniu požiūriu ir jo netenkino.

30. Atlikęs priteistinų piniginių lėšų įskaitymą, iš ieškovės atsakovo naudai teismas priteisė 2 556,30 Eur (7 000 – 4 443,70) skolos.

Šalies argumentai

31. Atsakovas priešieškiniu prašė priteisti 10 vnt. (16–19 a.) senovinių monetų (apie 1 000 Eur vertės), kurias jis padovanojo ieškovės tėvui. Teismas nurodė, kad šis turtas buvo padovanotas ne ieškovei, o jos tėvui, todėl nėra pagrindo teigti, kad nurodomą turtą privalu įtraukti į dalintino bendrojo sutuoktinių turto balansą. Nesant duomenų, kad toks turtas realiai egzistavo bendrosios nuosavybės pabaigoje ir kad jis yra ieškovės dispozicijoje, atsakovo reikalavimo dėl 10 vnt. senovinių monetų priteisimo teismas netenkino.

Žemesnės instancijos teismas

32. CK 3.70 straipsnio 3 dalimi numatyta, kad kaltas dėl santuokos nutraukimo sutuoktinis, kai yra kito sutuoktinio reikalavimas, privalo grąžinti iš jo gautas dovanas, išskyrus vestuvinį žiedą, jeigu vedybų sutartyje nenumatyta kita. Nagrinėjamu atveju, atsakovas reiškia reikalavimą ieškovei grąžinti jam jo vestuvinį žiedą, kuriame, be kita ko, buvo išgraviruoti jo inicialai. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, tokį atsakovo prašymą teismas laikė pagrįstu ir jį tenkino.

Šalies argumentai

33. Atsakovas priešieškiniu prašė jo naudai priteisti nešiojamąjį kompiuterį, kuris buvo įsigytas už 415 Eur pagal 2016 m. lapkričio 3 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 8800237180. Pirkėjai šiame dokumente nurodyti (duomenys neskelbtini) ir G. J., kaip šios MB savininkas. Nors ieškovė teigė, kad šis turtas negali būti įtraukiamas į dalintino turto balansą, nes sąskaita už kompiuterį išrašyta juridinio asmens vardu, tačiau pati pripažino, jog ši įmonė priklausė atsakovui ir šia įranga ji naudojasi. Todėl teismas atsakovo reikalavimą laikė pagrįstu ir atsakovui priteisė nešiojamąjį kompiuterį, jo įvertintą 200 Eur suma.

Žemesnės instancijos teismas

34. Teismas nustatė, kad ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 379 Eur žyminis mokestis ir 6 000 Eur teisinės pagalbos išlaidos. Atsakovo bylinėjimosi išlaidas sudaro 405 Eur žyminis mokestis (likusios žyminio mokesčio dalies (101 Eur) sumokėjimą atsakovas prašė teismo atidėti iki teismo sprendimo priėmimo) ir 1 000 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

35. Ieškovė už reikalavimą priteisti išlaikymą nepilnamečiam vaikui buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punktas), todėl ieškinį šioje dalyje iš dalies patenkinus, teismas iš atsakovo valstybės naudai priteisė 104,62 Eur žyminio mokesčio, t. y. 82,62 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo (306 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) ir 22 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis).

36. Sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teismas įvertino, kad tarp šalių nekilo ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, dėl pavardžių nustatymo, be to, šalys iš esmės sutarė ir dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos sąlygų, todėl teismas bylinėjimosi išlaidas paskirstė įvertindamas tik ginčijamų reikalavimų procesinį rezultatą.

37. Teismas sprendė, kad patikslintas ieškinys buvo patenkintas 59,25 procentų (reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės tenkintas 50 proc. + reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo patenkintas 87 proc. + reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo patenkintas 63 proc. + reikalavimas dėl kompensacijos už bendrosios sutuoktinių nuosavybės turto sumažinimą patenkintas 37 proc.). Atsakovo patikslinto priešieškinio reikalavimai šiuo atveju tenkinti taip pat iš dalies, t. y. 70,66 procentais (reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų kaltės tenkintas 100 proc. + reikalavimas dėl kilnojamojo turto priteisimo tenkintas 66 proc. (tenkinti du iš trijų reikalavimų) + reikalavimas dėl kompensacijos už ieškovės turto pagerinimą tenkintas 46 proc.). Kadangi ieškovės ieškinys tenkintas 59,25 procentais, iš atsakovo ieškovei teismas priteisė 3 779 Eur (6379 Eur x 59,25 proc./100) bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovės atsakovui, tenkinus priešieškinio reikalavimus 70,66 procentų – 989 Eur (1400 Eur x 70,66 proc./100) bylinėjimosi išlaidų. Pritaikęs vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, teismas ieškovei iš atsakovo priteisė 2 790 Eur (3 779 Eur –989 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo teisiniai argumentai

38. Apeliaciniu skundu ieškovė Ž. J. (toliau – ir apeliantė) prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 11 d. sprendimą dalyse dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio, išlaikymo įsiskolinimo, piniginės kompensacijos iš atsakovo priteisimo, atsakovo priešieškinį atmesti. Priteisti iš atsakovo apeliantės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

38.1. Apeliantė nesutiko su sprendimu dalyse dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio, turto padalijimo, piniginių kompensacijų ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

38.2. Teismas netinkamai nustatė vaiko poreikius ir juos nepagrįstai sumažino, neatsižvelgdamas į tai, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio vertintinos išimtinai vaiko naudai. Nepagrįstai vaiko poreikius prilygino minimalioms sumoms, neatsižvelgė į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, saviraiškos pomėgiams ir pan., juo labiau, kad atsakovo turtinė padėtis yra pakankama šiems poreikiams užtikrinti. Nors apeliantė teikė įrodymus, patvirtinančius ieškinyje nurodytas aplinkybes apie vaiko poreikiams patiriamas išlaidas – kvitus, čekius, sutartis, sąskaitos išrašus, detalizuotą kiekvieno mėnesio išlaidų lentelę, kurių atsakovas nepaneigė, tačiau teismas šių įrodymų nevertino. Apeliantė viena rūpinasi kasdieniniu vaiko gerbūviu, be to, teismas nenustatė atsakovo bendravimo per vaiko rudens, žiemos ir pavasario atostogas, kas reiškia, jog apeliantė viena turės užtikrinti vaiko užimtumą papildomai 4–5 savaites kiekvienais metais, dėl ko ji patirs papildomų išlaidų vaiko stovykloms, užimtumui ir kitoms būtinosioms išlaidoms.

38.3. Teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai vaikui priteistino išlaikymo dydį sumažino valstybės teikiama parama – išmokų vaikams dydžiu, kurių paskirtis nėra mažinti tėvų teikiamą išlaikymo vaikams dydį. Jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti.

38.4. Teismas netinkamai vertino tėvų turtinę padėtį ir galimybes išlaikyti vaiką. Vien atsakovo šiuo metu gaunamos nedidelės pajamos nėra pakankamai svari priežastis nevykdyti pareigos teikti nepilnamečiui vaikui būtinų poreikių patenkinimą užtikrinantį išlaikymą, juolab, kad teismas sprendime nurodė, jog atsakovas yra darbingo amžiaus ir turi visas galimybes didinti savo gaunamas pajamas, siekiant užtikrinti vaiko poreikius bei palankias sąlygas jam vystytis.

38.5. Teismas nepagrįstai netenkino ieškinio reikalavimo kompensuoti apeliantei 7 544,27 Eur dalį atsakovo sumokėtų piniginių lėšų, skirtų jo nepilnamečių dukrų išlaikymui. Išlaikymas atsakovo nepilnamečiams vaikams iš kitos santuokos buvo mokamas tiek iš apeliantės, tiek iš atsakovo santuokos metu gautų pajamų, kurios šalims priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Pagal kasacinio teismo praktiką išlaikymas yra asmeninė, o ne bendra sutuoktinių prievolė. Atsakovo nepilnamečiai vaikai su apeliante niekuomet negyveno, atsakovas tik retkarčiais su jais bendraudavo, todėl apeliantė neturi pareigos išlaikyti atsakovo nepilnamečius vaikus iš kitos santuokos.

38.6. Teismas nepagrįstai nutarė patenkinti priešieškinio reikalavimą dėl piniginės kompensacijos priteisimo už apeliantės turto pagerinimą. Netinkamai taikė materialinės teisės normas, neįvertino, kad šiuo metu apeliantės dispozicijoje esantis turtas laikotarpiu nuo 2014–2019 m. jai nepriklausė, po tėvo mirties šį turtą apeliantė priėmė tik 2021 m., todėl šis turtas negalėjo būti ginčo objektu. Teismas negalėjo konstatuoti, jog ginčo turto rekonstrukcija buvo atlikta asmeninėmis (arba bendromis) šalių lėšomis bei darbu, todėl netinkamai taikė CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 3.90 straipsnio 1 dalį, nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos šių nuostatų taikymo praktikos. Teismas nepagrįstai nustatė, kad apeliantės paveldėtas turtas bendru darbu bei bendromis sutuoktinių piniginėmis lėšomis buvo įrengtas ir pritaikytas šeimai gyventi, kadangi tuo metu apeliantės tėvams priklausiusio namo antrame aukšte šalys gyveno panaudos pagrindu ir kaip panaudos gavėjai atliko eilinį remontą, būstą iš dalies pritaikė savo poreikiams (CK 6.636 straipsnis). Po turto paveldėjimo jokie esminiai nekilnojamojo turto pagerinimai nebuvo atlikti, be to, šalys tuo metu kartu jau nebegyveno.

38.7. Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas patyrė išlaidas už apeliantės tėvų turto pagerinimą, ar kad jis prisidėjo prie apeliantės tėvui priklausiusio neįregistruoto statinio statybų įrengimo. Atsakovas niekada nesikreipė dėl patirtų išlaidų kompensavimo į apeliantės tėvą, o po jo mirties nereiškė kreditorinio reikalavimo CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka. Teismas rėmėsi prielaidomis, kadangi jokių įrodymų, patvirtinančių priteistų lėšų investavimą namo įrengimui byloje nėra ir be pagrindo apeliantės sutikimą (šalių susirašinėjimas) vertino kaip rašytinį įrodymą, leidžiantį teigti, kad atsakovas 7 000 Eur suma prisidėjo prie nekilnojamojo turto pagerinimo.

38.8. Teismas nepagrįstai patenkino priešieškinio reikalavimus ir nutarė priteisti atsakovui vestuvinį žiedą (100 Eur vertės) ir nešiojamąjį kompiuterį, kuris pagal išrašytą sąskaitą priklauso (duomenys neskelbtini). Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog bendrosios nuosavybės pabaigoje realiai egzistavo šis kilnojamas turtas, pagal atsakovo nurodytą vertę. Nors teismas nurodė, jog ši įmonė priklausė atsakovui ir šia įranga apeliantė naudojasi, tačiau tai nesudaro pagrindo šio turto įtraukti į sutuoktinių dalintino turto balansą. Įmonė nepriklauso sutuoktiniams, tad įmonė, būdama turto savininke, turėjo reikšti reikalavimą dėl šio turto grąžinimo.

38.9. Teismas netinkamai paskirstė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nustatė, kad ieškinio reikalavimas dėl kompensacijos už bendrosios sutuoktinių nuosavybės turto sumažinimą patenkintas 37 procentais, tačiau neįvertino, kad šioje dalyje buvo pareikšti 2 reikalavimai (dėl kompensacijos už atsakovo mokėtą paskolą ir kompensacijos už atsakovo teiktą išlaikymą nepilnamečiams vaikams), tad juos turėjo vertinti ne pagal priteistą sumą, o pagal pareikštus atskirus reikalavimus arba nustatyti, jog reikalavimas dėl kompensacijos už bendrosios sutuoktinių nuosavybės turto sumažinimą patenkintas 50 procentų.

Atsiliepimas

39. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš apeliantės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

39.1. Apeliantė nesutinka su priteisto išlaikymo dydžiu, nors teigia, jog nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti per mėnesį išleidžia 800–900 Eur, tačiau pati teismo posėdžio metu pripažino, kad jos darbo užmokestis siekia 1 300 Eur, ji gyvena Vilniuje, nuomojamame būste, todėl akivaizdu, kad apeliantės turtinė padėtis neleidžia vaiko poreikiams skirti 800– 900 Eur per mėnesį. Atsakovas dirba 12 valandų per dieną, t. y. 1,5 etatu dvejose pareigybėse, todėl jau yra išnaudojęs maksimaliai savo laiką ir deda visas pastangas, kad uždirbtų didesnį nei minimalus atlyginimą, juolab, kad atsakovas turi įgijęs tik vidurinį išsilavinimą ir jokios profesijos neturi. Be to, atsakovas turi pareigą išlaikyti net tris nepilnamečius vaikus, todėl objektyviai jo turtinė padėtis negali užtikrinti didesnio nei minimalaus vienam vaikui išlaikymo.

39.2. Abiejų šalių turtinė padėtis neleidžia pilnai patenkinti visų papildomų vaiko poreikių, todėl valstybės parama yra būtina. Atsakovas nesutinka su apeliantės argumentu, jog teismas nepagrįstai ir neteisėtai sumažino atsakovo teikiamą išlaikymą valstybės teikiama parama.

Atsiliepimas

39.3. Atsakovas nesutinka su apeliantės reikalavimu dėl 7 544,27 Eur kompensacijos priteisimo. Atsakovo nepilnametės dukros yra jo ir šalių nepilnamečio sūnaus šeimos dalis, todėl jų išlaikymas yra šeimos poreikiai. Apeliantė, tapdama atsakovo šeimos dalimi žinojo, jog jis augina dvi nepilnametes dukras. Pati apeliantė pripažino, kad sūnus bendrauja su seserimis, atsakovo dukromis, taigi yra palaikomas šeiminis ryšys, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovo santuokoje teiktas išlaikymas dukroms nebuvo skirtas šeimos poreikiams patenkinti.

39.4. Bylos duomenimis nustatyta, jog apeliantei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype yra jos tėvų statyti neregistruoti statiniai. Atsakovas savo darbu ir lėšomis santuokoje iš esmės pagerino gyvenamąjį namą. Tuo metu šalių santykiai buvo puikūs, atsakovas neturėjo pagrindo nepasitikėti apeliante. Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro duomenų, apeliantė visą turtą iš tėvų paveldėjo 2021 m. Apeliantė tyčia neįregistruoja pastatyto ir įrengto gyvenamojo namo, tikėdamasi tokiu būdu išvengti kompensacijos atsakovui mokėjimo, tačiau vadovaujantis teismų praktika, aplinkybė, jog nekilnojamasis turtas, nors ir faktiškai egzistuoja, tačiau nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, nesudaro pagrindo spręsti dėl šio turto nepripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe. Todėl yra pakankamas pagrindas išvadai, jog po santuokos sudarymo, per laikotarpį nuo 2014 m. iki 2019 m., abiejų sutuoktinių susitarimu bei bendru jų abiejų darbu, intelektu, o taip pat ir abiem sutuoktiniams bendrąja jungtine nuosavybės teise priklausančiomis piniginėmis lėšomis buvo statomas ginčo gyvenamasis namas apeliantės tėvams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, siekiant sukurti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe tapsiantį nekilnojamąjį turtą.

39.5. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kad jos tėvas su sutuoktine realiai įdėjo nors kokias finansines, darbo, intelektines ar laiko investicijas į gyvenamojo namo įrengimą ir pritaikymą gyvenimui, siekė būtent sau sukurti bendrąją ar asmeninę nuosavybę ir tą realiai atliko, kad sprendė bent kokius nors su namo statyba, įrengimu susijusius klausimus, kas patvirtintų apeliantės teikiamą versiją dėl tėvų gyvenamojo namo statybos būtent jų lėšomis ir jų poreikiams. Todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, jog įvertinus atliktų darbų mastą, nėra pagrindo teigti, kad šie darbai galėtų būti prilyginti prie tų būsto remonto darbų, kuriuos privalu atlikti panaudos gavėjui, kaip teigia apeliantė. Faktas, jog tuo metu žemės sklypas ir kiti statiniai priklausė ne pačiai apeliantei, o jos tėvams, nėra kliūtis pripažinti, kad dalį turto sukūrė šalys savo lėšomis ir darbu.

39.6. Atsakovas neteikė apeliacinio skundo ir jam yra žinoma, jog naujų įrodymų priėmimas apeliaciniame procese yra ribojimas, vis dėlto, tik po ginčijamo sprendimo priėmimo atsakovas prisiminė svarbią aplinkybę, jog prieš santuokos sudarymą su apeliante jis gavo 40 000 Lt grynaisiais pinigais kaip žalos atlyginimą už jo sumušimą. 2014 m. rugsėjo 17 d. atsakovas į savo banko sąskaitą įnešė 20 000 Lt arba 5 792,40 Eur (tai patvirtina AB Swedbank banko sąskaitos išrašo (45 lapas), kuris pateiktas kartu su ieškinio reikalavimų patikslinimu). Tik išnagrinėjus bylą atsakovas rado laiškus ir 2014 m. rugsėjo 17 d. sudarytą taikos sutartį, pagal kurią jam buvo perduoti grynais 40 000 Lt, iš kurių 20 000 Lt jis panaudojo gyvenamojo namo statyboms, o už likusius padengė išlaikymą savo nepilnametėms dukros iš ankstesnės santuokos. Siekiant visiško objektyvumo ir teisingo bylos išnagrinėjimo, šią aplinkybę turėtų įvertinti apeliacinės instancijos teismas.

Šalies argumentai

39.7. Atsakovas prašė priteisti jam jo vestuvinį žiedą, kurio apeliantė jam negrąžino, todėl teismas pagrįstai tenkino šį atsakovo reikalavimą. Apeliantė nepaneigė, jog abu vestuviniai žiedai yra pas ją. Priešieškiniu atsakovas prašė jo naudai priteisti nešiojamąjį kompiuterį pagal 2016 m. lapkričio 3 d. PVM sąskaitą faktūrą. Pirkėjai šiame dokumente nurodyti (duomenys neskelbtini) ir G. J., kaip šios MB savininkas. Nors apeliantė teigia, kad šis turtas negali būti įtraukiamas į dalintino turto balansą, nes sąskaita už kompiuterį išrašyta juridinio asmens vardu, tačiau pati pripažino, jog ši įmonė priklausė atsakovui ir šia įranga ji naudojasi.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

40. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

41. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

42. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo dalių, kuriomis nuspręsta dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, piniginių kompensacijų šalims priteisimo, kilnojamojo turto padalijimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

43. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pateikė naują įrodymą – 2014 m. rugsėjo 17 d. atsakovo sudarytą sutartį, pagal kurią jis gavo 40 000 Lt sumą kaip žalos atlyginimą už jo sumušimą. Nurodė, kad apie šį įrodymą prisiminė tik po teismo sprendimo priėmimo. Pusę šių pinigų panaudojo atsakovės tėvams priklausančio gyvenamojo namo statyboms, o likusia suma padengė išlaikymą savo nepilnametėms dukroms iš pirmosios santuokos. Prašo šį įrodymą prijungti prie bylos.

44. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau.

45. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į atsakovo pateikto naujo įrodymo turinį bei sąsajumą su šios apeliacijos dalyku (piniginių kompensacijų priteisimu), taip pat šiems klausimams išspręsti vertintinas aplinkybes, vadovaudamasis tuo, jog bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro ne tik teisės, bet ir fakto klausimai (CPK 320 straipsnio 1 dalis), priima atsakovo pateiktą naują įrodymą. Naujai pateiktas įrodymas yra naudingas atsakovui, todėl mažai tikėtina, kad jis viso bylos nagrinėjimo metu būtų sąmoningai jį slėpęs. Teisėjų kolegija daro labiau tikėtiną išvadą, kad atsakovas per laikotarpį nuo 2014 metų galėjo užmiršti apie turimą įrodymą, tačiau jo prijungimas prie bylos apeliacinės instancijos teisme užtikrintų galimybę teisingai ir visapusiškai nustatyti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes.

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

46. Ieškovė nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria nepilnamečio vaiko D. J. išlaikymui iš atsakovo priteista po 306 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2023 m. vasario 20 d.) iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Prašo priteistą išlaikymą nepilnamečiui vaikui padidinti iki 350 Eur per mėnesį. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino nepilnamečio vaiko poreikius ir netinkamai įvertino tėvų turtinę padėtį bei jų galimybes išlaikyti vaiką. Su šiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

47. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

48. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013) Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

49. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad sūnaus D. išlaikymui reikalinga suma kas mėnesį sudaro apie 900 Eur, teigė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vaiko poreikius sumažino ir nustatė, kad vaikui kas mėnesį reikalinga išlaikymo suma yra 708,42 Eur.

50. Orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams tenkinti, teismų praktikoje yra pripažintina minimali mėnesinė alga (toliau – MMA). 2024 metais minimali mėnesinė alga po mokesčių yra 708,40 Eur. Teismų praktika yra formuojama ta linkme, kad vaikui priteisiamas išlaikymo dydis turėtų būti ne mažesnis nei 1 MMA. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovė neįrodė, kad šalių nepilnamečio vaiko poreikiai, kuriam šiuo metu yra septyneri metai, viršija teismų praktikoje nusistovėjusią neįrodinėtiną sumą – minimalią mėnesinę algą: vaikas lanko valstybinę pradinio ugdymo įstaigą, pagal pasirinkimą jo pomėgius atitinkančius neformaliojo ugdymo būrelius, yra sveikas, specialių poreikių neturi, todėl teismo vertinimu, nepilnamečio vaiko tiek būtiniesiems, tiek ir papildomiems poreikiams patenkinti per mėnesį yra pakankama minimalios mėnesinės algos suma. Teisėjų kolegija pritaria šiems argumentams.

51. Nors apeliantė nurodo, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio vertintinos išimtinai vaiko naudai, tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai). Ieškovė pateikė vaiko poreikių lentelę, tačiau sutiktina su atsakovu, kad išlaidos maistui, laisvalaikiui, sveikatai, higienai yra išdidintos, ką patvirtina ir ta faktinė aplinkybė, jog ieškovė, būdama registruota užimtumo tarnyboje, o vėliau įsidarbinusi ir gaunanti 1 300 Eur darbo užmokestį, neturėtų galimybės vien vaiko išlaikymui skirti 900 Eur.

52. Apeliantė nurodo, kad teismas nevertino jos į bylą teiktų kvitų, čekių ir kitų rašytinių įrodymų (CBP-2441, DOK-71356, DOK-86732, DOK-123439, DOK-177713, DOK-59770), patvirtinanačių jos nurodyto dydžio vaiko poreikius. Teisėjų kolegija su tokia pozicija nesutinka. Pirmosios instancijos teismas savo išvadas padarė įvertinęs visus pateiktus įrodymus, tačiau neracionalu manyti, jog apskaičiavus per keletą mėnesių sukauptus kvitus bus nustatyti tikrieji vaiko poreikiai, kadangi tai būtų tik momentinis vertinimas. Vaiko poreikių dydžio nustatymas turi būti atliekamas vertinant rašytinius įrodymus ir vadovaujantis protingumo, racionalumo principais.

53. Nėra pagrindo sutikti su ieškovės argumentu, kad teismas nenustatė atsakovo bendravimo su vaiku rudens, žiemos ir pavasario atostogų metu, todėl ji patirs papaildomų išlaidų, susijusių su vaiko išlaikymu šių atostogų metu. Iš teismo sprendimo rezoliucinės dalies matyti, kad bendravimo tvarkos 5 punkte numatyta, jog tėvas su sūnumi D. turi teisę praleisti vaiko ugdymo įstaigos rudens, žiemos arba pavasario atostogas, apie jas informuodamas vaiko mamą ne vėliau, kaip prieš du mėnesius. Tai reiškia, kad atostogų metu rūpestis vaiku tenka ne tik ieškovei, todėl nėra pagrindo vertinti, kad teismas neteisingai nustatė vaiko poreikių dydį.

54. CK 3.192 straipsnio 2 dalis numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas ne tik vaiko poreikiams, bet ir tėvų turtinei padėčiai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Nagrinėjamu atveju, priešingai nei tvirtina apeliantė, pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo ir įvertino šalių turtinę padėtį bei atsakovo galimybes teikti išlaikymą. Atsakovas turi vidurinį išsilavinimą, dirba dvejose pareigybėse, 1,5 etatu, todėl darytina išvada, kad deda pastangas uždirbti didesnes pajamas. Jo gaunamos pajamos sudaro apie 1 000 Eur per mėnesį, jis turi nekilnojamojo turto, automobilį. Taip pat atsakovas turi pareigą išlaikyti dar du vaikus iš ankstesnės santuokos. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo priteistas 306 Eur išlaikymas atitinka šalių turtines galimybes, yra protingas ir pagrįstas.

55. Apeliantė nurodo, jog teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai vaikui priteistino išlaikymo dydį sumažino valstybės teikiamu išmokos vaikui dydžiu.

56. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymima, kad, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, turi būti nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis, kuris mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020; 2020 m. balandžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Kadangi išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 46 punktas). Nagrinėjamu atveju, nustačius, kad atsakovo turtinė padėtis nėra labai gera, atsakovas turi dar du išlaikytinius, pirmosios instancijos teismas pagrįstai išlaikymo sumą mažino valstybės mokamos išmokos dydžiu.

57. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo 969 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Apeliantė nesutinka, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas išlaikymo įsiskolinimą, išlaikymo dydį skaičiavo pagal tuo laikotarpiu nustatytą minimalią algą ir atskaičiavo vaiko išmoką.

58. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: 1) vaiko poreikiai; 2) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis; 3) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai; 4) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu; 5) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013).

59. Ieškovė byloje neįrodinėjo vaiko poreikių išlaikymo įsiskolinimo susidarymo laikotarpiu, todėl atsižvelgiant į tai, kad šalių nepilnametis vaikas tuo metu buvo mažesnio amžiaus, dar nelankė mokyklos, vadovaujantis teismų praktikos išaiškinimais apie būtiniesiems poreikiams patenkinti reikalingą dydį, kuris negali būti mažesnis už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004), taip pat teisingumo, protingumo, sąžiningumo bei rungimosi principais, pagrįstai išlaikymo įsiskolinimą priteisė atsižvelgdamas į MMA dydį.

Dėl piniginės kompensacijos už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimą priteisimo

60. Ieškovė ieškinyje prašė priteisti iš atsakovo 7 544,27 Eur dydžio kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimą, t. y. už šalių santuokos metu atsakovo sumokėtą išlaikymą savo dviem vaikams iš pirmosios santuokos.

61. Pirmosios instancijos teismas šį reikalavimą atmetė. Apeliantė su tokiu sprendimu nesutinka, nurodo, jog atsakovo prievolė išlaikyti savo vaikus yra jo asmeninė, o ne bendra sutuoktinių prievolė, todėl ieškovė neturi pareigos išlaikyti atsakovo nepilnamečius vaikus. Teismas nukrypo nuo teismų praktikos šios kategorijos bylose (Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-954-538/2022) ir nepagrįstai atmetė šį reikalavimą.

62. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliantės argumentais. CK 3.98 straipsnis nustato sutuoktinių teisę į kompensaciją, kuri išmokama, kai baigiasi bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Pagal šio straipsnio 3 dalį kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su šio kodekso 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti.

63. Pirmosios instancijos teismas argumentavo, kad ieškovė, sudarydama santuoką, žinojo, jog atsakovas turi du nepilnamečius vaikus iš pirmosios santuokos ir kad sūnus D. bendrauja su seserimis, tarp jų palaikomas šeiminis ryšys, todėl mokėtas išlaikymas dukroms laikytinas šeimos poreikių tenkinimu. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokia išvada.

64. Išlaikymas ieškovo nepilnamečiams vaikams iš kitos santuokos buvo mokamas iš ieškovės ir atsakovo santuokos metu gautų pajamų, kurios abiems sutuoktiniams priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Bendrąja jungtine nuosavybės dalimi esančios bendraturčių dalys nėra nustatytos (CK 4.73 straipsnio 1 dalis). Todėl iki pasibaigiant sutuoktinių bendrosios nuosavybės režimui (CK 3.100 straipsnis) bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe laikomos visos pajamos, nurodytos CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkte, o ne tam tikra jų dalis (1/2 ar kita). Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovo išlaikymo prievolė yra ne bendra, o asmeninė jo prievolė, kuri atsirado iki santuokos su ieškove sudarymo. Todėl aplinkybės, kad ieškovė žinojo apie atsakovo vaikus ir vaikų tarpusavio bendravimas nesudaro pagrindo vertinti, kad atsakovas šias lėšas panaudojo ieškovės ir atsakovo šeimos poreikiams tenkinti. Priešingai, laikytina, jog jis iš bendrų šeimos lėšų vykdė asmeninę prievolę savo vaikams iš pirmosios santuokos.

65. Kadangi ieškovė neturėjo teisinės pareigos išlaikyti atsakovo nepilnamečius vaikus iš kitos santuokos, tačiau atsakovas santuokos su atsakove laikotarpiu savo vaikų išlaikymui sumokėjo 15 088,53 Eur, t. y. bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su CK 3.109 straipsnyje nurodytų prievolių vykdymu, todėl jis privalėtų kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą – t. y. 1/2 dalį šios sumos (7 544,27 Eur).

66. Tačiau atsakovas apeliacinės instancijos teismui pateikė rašytinį įrodymą – 2014 m. rugsėjo 17 d. sutartį, pagal kurią atsakovui už sveikatos sužalojimą buvo sumokėta 40 000 Lt suma. Minėtoje sutartyje yra nurodyti ikiteisminių tyrimų numeriai, 2014 m. rugsėjo 17 d., t. y. tą pačią dieną, kai buvo sudaryta sutartis, atsakovas į savo Swedbank banko sąskaitą įnešė 20 000 Lt, todėl šių aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad atsakovas iš tikrųjų minėtu laikotarpiu už savo sveikatos sužalojimą gavo pinigų sumą, kuri jam priklausė asmeninės nuosavybės teise. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad 20 000 Lt jis panaudojo gyvenamojo namo statyboms ir kitą 20 000 Lt dalį išlaikymui savo nepilnametėms dukroms iš pirmosios santuokos. Kadangi byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas minėtu laikotarpiu turėjo savo asmeninių lėšų, kaip pats nurodo, 20 000 Lt (5 792,40 Eur) jis skyrė vaikų išlaikymui, todėl konstatuotina, kad dalį asmeninės prievolės jis įvykdė iš savo asmeninių lėšų. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog teismo sprendimo dalis, kuria atmestas šis reikalavimas yra keistina ir ieškovės reikalavimas tenkinamas iš dalies, iš atsakovo ieškovei priteisiama 4 648,07 Eur piniginė kompensacija už išlaikymo prievolės vykdymą iš bendų šeimos lėšų ((15 088,53-5 792,40)/2=4 648,07 Eur).

Dėl piniginės kompensacijos už turto pagerinimą priteisimą

67. Apeliantė nesutinka su sprendimo dalimi, kuria teismas priteisė iš ieškovės atsakovui 7 000 Eur piniginę kompensaciją už jos tėvams prilausiusio nekilnojamojo turto pagerinimą. Nurodo, kad nekilnojamasis turtas santuokos metu nepriklausė ieškovei, todėl ji nėra tinkamas kompensacijos mokėjimo subjektas; nėra įrodymų, kad atsakovas patyrė išlaidų tėvų turto pagerinimui; kompensacijos dydis grįstas prielaidomis; teismas netinkamai vertino ieškovės rašytą el. laišką, nes atsakovas neturėjo asmeninių lėšų, kurias ji turėtų jam kompensuoti.

68. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai vienas sutuoktinis iš savo asmeninių lėšų ar darbu prisideda prie pagerinimo daikto, priklausančio kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise, tai, nors toks pagerinimas nėra esminis ir nesukuria pagrindo teisei į turto bendrąją jungtinę nuosavybę pripažinti, tačiau sukuria teisines prielaidas sutuoktiniui pagrįstai tikėtis kompensacijos už įdėtus daikto pagerinimus, tokia materialinė kompensacija reikštų sutuoktinių turtinių interesų pusiausvyros atkūrimą, neleistų vienam iš jų nepagrįstai praturtėti kito sąskaita. Prisidėjusio prie kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo sutuoktinio teisių gynimo būdas, kai nėra turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe sąlygų, nurodytų CK 3.90 straipsnyje, laikytinas tokio turto pagerinimo, atlikto vieno sutuoktinio asmeninėmis lėšomis, darbu, vertės kompensavimu.

69. Byloje nustatyta, kad santuokos metu ieškovės tėvai leido šalims panaudos pagrindu įsirengti ir gyventi jiems nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini). Iš pradžių šalių gyvenamojo namo dalis buvo visiškai neįrengta, netinkuotos sienos ir langai (DOK-71493). Šeima įsirengė ir pritaikė savo šeimos poreikiams namo dalį, t. y. antrą aukštą. Ieškovė byloje neginčijo, kad buvo įvesta elektra, vandentiekis, keičiami langai. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytoju teisme apklaustas K. T.. Iš pateiktų nuotraukų matyti, kad remonto darbus vykdė atsakovas, kuris tam tikriems darbams atlikti turėjo ir ieškovės tėvo V. J. P. išduotą įgaliojimą. Nuotraukos taip pat patvirtina, kad būstą pritaikius gyventi šeimai, buvo įrengta santechnika, pastatyti baldai, sutvarkyta namo aplinka. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad įvertinus atliktų darbų mastą, nėra pagrindo teigti, jog šie darbai galėtų būti prilyginti minimaliems būsto remonto darbams, kuriuos privalu atlikti panaudos gavėjui. Tai reiškia, kad dėl atlikų namo įrengimo darbų nekilnojamojo turto vertė ne iš esmės, bet pasikeitė, todėl yra pagrindas byloje spręsti klausimą dėl piniginės kompensacijos priteisimo.

70. Apeliantė nurodo, kad darbų atlikimo metu turtas priklausė jos tėvams, o ne ieškovei, todėl atsakovas reikalavimą dėl piniginės kompensacijos priteisimo galėjo reikšti tik jos tėvams. Teisėjų kolegija pažymi, jog ginčas dėl piniginės kompensacijos už nekilnojamojo turto pagerinimus kilo tik 2023 metais, kai ieškovė užvedė bylą dėl santuokos nutraukimo. Atsakovas būtų turėjęs teisę traukti į bylą trečiaisiais asmenimis ieškovės tėvus ir reikalauti iš jų priteisti piniginę kompensaciją, tačiau dar iki bylos užvedimo tėvai mirė ir žemės sklypą su pastatais adresu (duomenys neskelbtini), 2021 m. liepos 21 d. asmeninės nuosavybės teise paveldėjo ieškovė. Kadangi ieškovė šiuo metu asmeninės nuosavybės teise valdo turtą, kuris buvo pagerintas gyvenant santuokoje su atsakovu, atsakovas pagrįstai reiškia reikalavimą ieškovei, kuriai vienai atiteko paveldėtame turte šalių bendrai atlikti pagerinima i.

71. Apeliantės nuomone, nėra įrodymų, kad atsakovas patyrė išlaidų tėvų turto pagerinimui. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliante. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas neįrodė, jog į tėvų namą buvo investuota 30 306 Eur suma, taip pat neįrodė aplinkybės, kad jo banko sąskaitoje esantys 20 000 Lt buvo jo asmeninė nuosavybė, tačiau atsižvelgęs į šalių susirašinėjimą, iš ieškovės atsakovui priteisė 7 000 Eur sumą, kurią pripažino pati ieškovė. Vis tik apeliacinės instancijos teismui atsakovo pateiktas naujas įrodymas – 2014 m. rugsėjo 17 d. sutartis, pagal kurią atsakovas iš trečiųjų asmenų gavo 40 000 Lt sumą kaip žalos atlyginimą už jo sumušimą, patvirtina, kad 20 000 Lt (5 792 Eur), kurie buvo įnešti į banko sąskaitą tą pačią dieną kaip ir sudaryta sutartis, yra jo asmeninė nuosavybė, todėl atmestinas ieškovės argumentas, kad atsakovas neturėjo asmeninių lėšų. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo turėtą pinigų sumą, taip pat aplinkybę, kad prie pagerinimų atsakovas prisidėjo ir savo darbu, pagrįstai, iš ieškovės atsakovui priteisė 7 000 Eur piniginę kompensaciją, kurios dydį pripažino ir pati ieškovė savo el. laiške.

72. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ir atsakovo reikalavimai dėl piniginių kompensacijų priteisimo buvo iš dalies patenkinti – nuspręsta iš atsakovo ieškovės naudai priteisti 4 443,70 Eur skolos už bendrosios sutuoktinių nuosavybės sumažinimą ir 4 648,07 Eur už asmeninės išlaikymo prievolės vykdymą (iš viso 9 091,77 Eur), o iš ieškovės atsakovui priteisti 7 000 Eur skolos už ieškovei priklausančio turto pagerinimą, todėl atlikus priteistinų piniginių lėšų įskaitymą, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 2 091,77 Eur (9 091,77 – 7 000) piniginė kompensacija.

Dėl kilnojamojo turto padalijimo

73. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė atsakovui vestuvinį žiedą ir nešiojamą kompiuterį, nes byloje nėra įrodymų, kad bendrosios nuosavybės pabaigoje realiai šis turtas egzistavo ir kad jo vertė buvo tokia, kokią nurodė atsakovas.

74. Teisėjų kolegijai išklausius 2024 m. balandžio 15 d. teismo posėdžio įrašą, nustatyta, kad ieškovė paaiškino, jog atsakovo vestuvinis žiedas buvo pas ją, tačiau atsakovas pasiūlė žiedą palikti ieškovei už tai, kad ieškovė jam atiduotų 400 Eur vertės garso kolonėlę. Atsakovas nurodė, jog jokios garso kolonėlės šeima neturėjo ir jokių mainų jis ieškovei niekada nesiūlė. Teisėjų kolegija sprendžia, jog tokiu būdu ieškovė pripažino, kad atsakovo vestuvinis žiedas buvo pas ją. Teigdama, kad už žiedą atsakovui ji grąžino garso kolonėlę, nepateikė teismui įrodymų, patvirtinačių, kad šalys tokią garso kolonėlę turėjo ir kad tarp šalių įvyko tokie mainai. Kadangi byloje nepaneigta, jog ieškovės tėvai dovanojo ieškovei ir atsakovui savo auksą, kurį perdirbusios, šalys pasigamino sau vestuvinius žiedus, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas CK 3.70 straipsnio 3 dalies pagrindu atsakovo žiedą su išgraviruotais jo inicialais (100 Eur vertės) pagrįstai priteisė atsakovui.

75. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad nešiojamasis kompiuteris LENOVO B51-80 15.6 FHG I5 buvo įgytas atsakovui priklausančios (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu. Mažosios bendrijos veiklą ir turto statusą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Mažųjų bendrijų įstatymas, todėl sutiktina su apeliante, kad kompiuteris nėra šalims priklausanti bendroji jungtinė nuosavybė ir negalėjo būti įtrauktas į santuokinio dalintino turto balansą. Ši teismo sprendimo dalis keistina ir priešieškinio reikalavimas atmestinas.

76. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo vertinimui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; kt.).

Dėl bylos procesinės baigties

77. Apibendrinant išdėstytus argumentus, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl piniginės kompensacijos už asmeninės išlaikymo prievolės vykdymą santuokos metu, keistina, šis reikalavimas tenkinamas iš dalies ir iš atsakovo ieškovei priteisiama 4 648,07 Eur piniginė kompensacija. Atlikus šalims priteistinų piniginių kompenacijų įskaitymą, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 2 091,77 Eur (9 091,77 – 7 000) piniginė kompensacija, todėl teismo sprendimo rezoliucinė dalis, kuria priteista iš ieškovės Ž. J. atsakovo G. J. naudai 2 556,30 Eur piniginė kompensacija už ieškovei priklausančio nekilnojamojo turto pagerinimą, pakeistina ir ieškovei Ž. J. priteistina iš atsakovo G. J. 2 091,77 Eur piniginė kompensacija už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimą. Taip pat pakeistina teismo sprendimo dalis dėl nešiojamojo kompiuterio priteisimo ir šis priešieškinio reikalavimas atmestinas. Pakeičiama teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio nustatymo. Kitos teismo sprendimo dalys dėl byloje pareikštų materialinių reikalavimų paliktinos nepakeistos (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme

78. Apeliantė nurodo, kad teismas netinkamai paskirstė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas.

79. Apeliacinės instancijos teismui iš dalies pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstomos pirmojoje instancijoje patirtos išlaidos, įvertinant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus.

80. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatas bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jų atlyginimą priteisiant iš antrosios šalies. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

81. Ieškovė patikslintu ieškiniu reiškė šiuos reikalavimus: 1) dėl santuokos nutraukimo (patenkintas 50 proc.); 2) dėl išlaikymo priteisimo (patenkintas 87,43 proc.); 3) dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (patenkintas 62,92 proc.); 4) dėl piniginės kompensacijos už vaikų išlaikymo prievolę (patenkintas 61,74 proc.) ir 5) dėl piniginės kompensacijos už santuokos metu vykdytą asmeninę prievolę kreditoriui (patenkintas 100 proc.). Dėl reikalavimų dėl santuokos nutraukimo pasekmių nustatymo momento, dėl pavardžių, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos nustatymo iš esmės ginčo nebuvo, todėl bylinėjimosi išlaidos paskirstomos atsižvelgiant tik į ginčijamų reikalavimų procesinį rezultatą. Iš viso patikslintas ieškinys patenkintas 72,42 procentų.

82. Atsakovas patikslintu priešieškiniu reiškė šiuos reikalavimus: 1) dėl santuokos nutraukimo (patenkintas 100 proc.); ) dėl piniginės kompensacijos už turto pagerinimą (patenkintas 46,20 proc.); 4) kilnojamojo turto padalijimo patenkintas (33,33 proc.). Iš viso patikslintas priešieškinis patenkintas 59,84 procentų.

83. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudarė 379 Eur žyminis mokestis ir 6 000 Eur teisinės pagalbos išlaidos. Atsakovas sumokėjo 405 Eur žyminį mokestį (101 Eur žyminis mokestis atidėtas) ir 1 000 Eur teisinės pagalbos išlaidas.

84. Ieškovė už reikalavimą priteisti išlaikymą nepilnamečiam vaikui buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punktas), todėl ieškinį šioje dalyje iš dalies patenkinus, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 104,62 Eur žyminio mokesčio, t.y. 82,62 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo (306 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) ir 22 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo.

85. Patikslintą ieškinį tenkinus iš dalies (72,42 proc.), iš atsakovo ieškovei priteistina 4 619,67 Eur bylinėjimosi išlaidų (6 379x72,42/100=4 619,67).

86. Patikslintą priešieškinį tenkinus iš dalies (59,84 proc.), iš ieškovės atsakovui priteistina 840,75 Eur (1 405x59,84/100=840,75) bylinėjimosi išlaidų.

87. Atsakovui buvo atidėtas 101 Eur žyminio mokesčio mokėjimas, todėl iš atsakovo valstybei proporcingai atmestiems priešieškinio reikalavimams priteistina 40,56 Eur atidėto žyminio mokesčio, o kita atidėto žyminio mokesčio dalis proporcingai patenkintų priešieškinio reikalavimų daliai – 60,44 Eur priteistina valstybei iš ieškovės.

88. Atlikus vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, ieškovei iš atsakovo priteistinos 3 778,92 Eur bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme

89. Ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 100 Eur žyminį mokestį, 234 Eur žyminio mokesčio dalies mokėjimas teismo nutartimi buvo atidėtas. Taip pat pateikti įrodymai, kad ieškovė už apeliacinio skundo parengimą sumokėjo 1 500 Eur.

90. Atsakovas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėjo 500 Eur.

91. Apeliacinio skundo reikalavimai: 1) dėl išlaikymo priteisimo (atmestas), 2) dėl išlaikymo įsiskolinimo (atmestas); 3) dėl piniginės kompensacijos už vaikų išlaikymo prievolę (patenkintas 61,74 proc.); 4) dėl piniginės kompensacijos už turto pagerinimą (atmestas); 5) dėl kilnojamųjų daiktų (patenkintas 50 proc.). Apeliacinis skundas patenkintas 22,35 procentų.

92. Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteistina 357,60 Eur (1 600x22,35/100) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

93. Atsakovui iš ieškovės priteistina 388,25 Eur bylinėjimosi išlaidų (500x77,65/100=388,25) apeliacinės instancijos teisme.

94. Atlikus vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, atsakovui iš ieškovės priteistinos 30,65 Eur bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.

95. Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, 52,30 Eur (22,35 proc.) ieškovės atidėto žyminio mokesčio priteistina iš atsakovo valstybei, o 181,70 Eur (77,65 proc.) priteistina iš ieškovės valstybei.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 11 d. sprendimo dalis dėl piniginės komepsancijos už ieškovei priklausančio nekilnojamojo turto pagerinimą priteisimo, kilnojamųjų daiktų padalijimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pakeisti ir išdėstyti taip:

„Priteisti iš atsakovo G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės Ž. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 2 091,77 Eur (du tūkstančius devyniasdešimt vieną eurą 77 ct) piniginę kompensaciją.

Priteisti iš ieškovės Ž. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vestuvinį žiedą (100 Eur vertės).

Priteisti iš atsakovo G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 778,92 Eur (tris tūkstančius septynis šimtus septyniasdešimt aštunis eurus 92 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovės Ž. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš atsakovo G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 145,18 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt penkis eurus 18 ct), iš ieškovės Ž. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 60,44 Eur (šešiasdešimt eurų 44 ct) žyminio mokesčio valstybės naudai. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas – 5660.“

Kitas teismo sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Priteisti iš ieškovės Ž. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovo G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 30,65 Eur (trisdešimt eurų 65 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės Ž. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 181,70 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt vieną eurą 70 ct), iš atsakovo G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 52,30 Eur (penkiasdešimt du eurus 30 ct) žyminio mokesčio valstybės naudai. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas – 5660.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Žibutė BudžienėTomas RidikasEdita Šliumpienė